Bylos Nr. 1S-318-658/2023

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00556-2022-8

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2

                                                                     (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Tamulioniui,

kaltinamojo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 20 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       M. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad neteisėtai laikė ir gabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 12 771,58 g kanapių (antžeminių dalių). Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą – 12 579,81 g kanapių (antžeminių dalių). Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – 10,613 g kanapių (antžeminių dalių) ir 0,415 g kanapių dervos be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

2.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. G. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartimi įtariamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui (t. 5, b. l. 165–170). Vėliau šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

3.       Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi kaltinamajam M. G. suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 20 d., teismui padarius išvadą, kad nėra išnykęs ar pasikeitęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino taikymo pagrindas, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Kaltinamojo M. G. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį, M. G. iš suėmimo paleisti ir paskirti  jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą ir/ar užstatą). Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

4.1.                      Skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintas laikotarpis, kurį M. G. jau praleido suimtas, taip pat nebuvo įvertinta, kodėl ši baudžiamoji byla, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, vis dar neišnagrinėta bei kiek dar truks jos procesas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Kaltinamajam pati griežčiausia kardomoji priemonė jau taikoma itin ilgą laikotarpį, t. y., 2022 m. vasario 22 d. kaltinamasis buvo sulaikytas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas, kurio terminas yra tęsiamas iki šiol. Toks ilgas kaltinamojo laikymas suėmime ne tik gali, bet nagrinėjamu atveju ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias, kad kiekvienas suimtasis turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo; paleidimas gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks i teismą.

4.2.                      Kaltinamasis M. G. proceso metu ne kartą prašė skirti jam už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę, jis sutiko ir sutinka bendradarbiauti su teisėsauga tiriant šią baudžiamąją bylą, bendradarbiauja ir nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme. Proceso metu M. G. apklaustas daug kartų, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje neigia, o kaltinimo dalies pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – neneigia.

4.3.                      M. G. yra kaltinamas padaręs ir sunkų bei labai sunkų nusikaltimus, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, gyvenamosios vietos turėjimo faktą bei nuo kitų svarbių kardomosios priemonės klausimo sprendimui aplinkybių. M. G. turi šeimą, jo sugyventinė ir dvi nepilnametės dukros nuolat gyvena kaltinamojo motinai priklausančiame bute, kur, paskyrus M. G. švelnesnes kardomąsias priemones, jis taip pat gyventų. M. G., paleidus jį iš suėmimo, taip pat galėtų pradėti ir dirbti. Kaltinamojo sugyventinė ne kartą nurodė, kad galėtų sumokėti už M. G. užstatą.

4.4.                      Skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai, susiję su kaltinamojo turimais ryšiais užsienyje, nepatvirtina, kad būdamas laisvėje, jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. M. G. Lietuvos Respublikoje neteistas, jis nesusijęs su organizuotu nusikalstamumu, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas M. G. yra kaltinamas padaręs vienas. Nėra suprantamas apygardos teismo argumentas dėl kaltinamojo brolio gyvenamosios vietos Didžiojoje Britanijoje. Dažnas Lietuvos gyventojas turi artimų giminaičių, gyvenančių kitose Europos valstybėse, o neigiamai M. G. brolį apibūdinančių duomenų šioje byloje nėra.

4.5.                      Skundžiamos nutarties argumentai, kad M. G. dirbo Ispanijoje, ne patvirtina galutines šios nutarties išvadas, o jas paneigia. Byloje esantys išsamūs oficialūs dokumentai apie kaltinamojo turėtą verslą (viešbutį) Ispanijoje patvirtina, kad iki M. G. sulaikymo ir suėmimo jam paskyrimo jis turėjo legalų ir pakankamą pragyvenimo šaltinį. Nors šiuo metu būtent dėl M. G. taikomo suėmimo verslas Ispanijoje yra bankrutavęs, byloje esantys duomenys patvirtina, kad paleistas iš suėmimo M. G. pradėtų dirbti Lietuvoje (MB „Senamiesčio autoservisas“ sutinka M. G. priimti dirbti pagal darbo sutartį). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad M. G., paleistas iš suėmimo, nebėgs (nesislėps) nuo teismo, jis rūpinsis savo šeima, kuria rūpinosi ir iki suėmimo jam paskyrimo.

4.6.                      Nagrinėjamu atveju ilgalaikis suėmimo taikymas pažeidžia ir BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimus. Paskyrus M. G. švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, kardomųjų priemonių tikslai, nustatyti BPK 119 straipsnyje, būtų pasiekti.

4.7.                      Skundžiamoje nutartyje yra išdėstyti motyvai, kuriais atmetami kaltinamojo argumentai dėl blogėjančios jo sveikatos. Tačiau byloje esančiame Lietuvos kalėjimų tarnybos gydytojo neurologo tyrimo aprašyme nurodyta, kad M. G. 2023 m. kovo 29 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (ūminė ir pirmą kartą nustatyta chroninio pobūdžio liga), ir apygardos teismas iš esmės nepaneigė, kad sąlygų efektyviai gydytis šią ligą įkalinimo įstaigoje nėra.

4.8.                      Siekiant išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, kažkurioje proceso stadijoje teks kreiptis į Ispanijos ir Ukrainos pareigūnus dėl papildomų svarbių dokumentų išreikalavimo, kas taip pat užtruks ilgą laiko tarpą. Be to, šioje byloje iki šiol nėra gautas atsakymas pagal Europos tyrimo orderį iš Ispanijos dėl svarbių įrodymų surinkimo, taip pat nėra gauti duomenys iš Ukrainos. Šios aplinkybės patvirtina, kad, nepaisant ilgos proceso trukmės, nėra aišku, kada ši baudžiamoji byla bus išnagrinėta.

4.9.                      Šios baudžiamosios bylos procesas buvo ir šiuo metu yra neefektyvus: ikiteisminis tyrimas buvo skubotas, jis baigtas, atmetus pagrįstus M. G. bei jo gynėjo prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, kaltinamasis aktas taip pat surašytas paskubomis. Nors bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme taip pat trunka jau ilgą laiko tarpą, įrodymų surinkimo spragos lieka neištaisytos. M. G. proceso metu nuosekliai parodė, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje juo pasinaudojo konkretus asmuo, paprašęs M. G. įsigytą automobilį, kuriame buvo paslėptos narkotinės medžiagos, pargabenti į Lietuvą. Šie kaltinamojo parodymai nepatikrinti, nors egzistuoja procesinės galimybės juos patikrinti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertė biologė nepaneigė, o iš esmės net ir patvirtino kaltinamojo biologinių pėdsakų atsiradimą ant vienos iš narkotinių medžiagų pakuotės visai kitomis aplinkybėmis galimybę. Nors šie klausimai nėra sprendžiami nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, tačiau sprendžiant dėl suėmimo taikymo trukmės, jie yra svarbūs ir patvirtina, kad procesas vyksta neefektyviai, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

4.10.                       Skundžiamos nutarties argumentas, kad „darbo užsienyje turėjimas, šeimos ir gyvenamosios vietos turėjimas Lietuvoje nesulaikė kaltinamojo nuo galimai nusikalstamų veikų padarymo“ taip pat balansuoja ant M. G. nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ribos, nes šiuo atveju nėra nustatyta, kad yra grėsmė, jog paleidus M. G. iš suėmimo, jis darys naujus nusikaltimus.

4.11.                       Asmeniui, padariusiam ir labai sunkius nusikaltimus, bausmė pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo, ir kardomasis kalinimas negali būti prilyginamas laisvės atėmimo bausmei. Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir panašiai.

4.12.                       Nagrinėjamu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, nustatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, formaliai nėra pažeistas, tačiau ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis teisės į         laisvę suvaržymas yra pateisinamas, ar tai nepažeidžia Konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių, nes formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti, ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti, įpareigoja ir minėtas BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas nebūtų adekvatus, kaltinamojo M. G. teisė į laisvę būtų suvaržyta labiau negu to reikalauja nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatos. Skundžiama nutartis neatitinka BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatų bei teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų. Nagrinėjamu atveju pagrindas M. G. taikyti kardomąsias priemones nėra išnykęs, tačiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamajam turėtų būti taikomos už suėmimą švelnesnės kardomosios priemonės.

4.13.                       Kitose Kauno apygardos teisme nagrinėtose baudžiamosiose bylose vasaros laikotarpiu kaltinamiesiems taikomas suėmimas buvo tęsiamas tik išimtiniais atvejais, taikoma griežčiausia kardomoji priemonė buvo keičiama švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. N1-179-737/2023, Nr. 1-181-737/2023).

4.14.                       Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepakankamai įvertino šioje baudžiamojoje byloje priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 1S-193-1076/2023 išvadų, kad laikui bėgant teismas privalės įvertinti, ar prie dviejų metų termino artėjanti kardomoji priemonė – suėmimas vis dar atitinka proporcingumo reikalavimus ir nepagrįstai nevaržo asmens teisių daugiau, negu to reikia BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti.

5.       Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. G. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus skundas atmetamas.

6.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo M. G. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus  skundą ir įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi kaltinamajam taikomo suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7.       Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo, liudytojų parodymuose, kratos, daiktų apžiūros, slapto sekimo protokoluose, specialisto išvadose, bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, todėl nenagrinėja ir kaltinamojo versijų, taip pat nurodytų ir jo gynėjo skunde, susijusių su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. Galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje svarbu yra tai, kad minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti M. G. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

8.       Suėmimas gali būti skiriamas (ir jo terminas pratęsiamas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju M. G. kaltinamas padaręs taip pat ir sunkų bei labai sunkų nusikaltimus, ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas kaltinamajam M. G. taikomo suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

9.       Kardomoji priemonė suėmimas skiriama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

10.       Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. M. G. šioje baudžiamojoje byloje, be kita ko, kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, už kurio padarymą kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki 8 metų, bei labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą jam, kaip minėta, gresia laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo M. G. socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.

11.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. G. yra nevedęs, turi sugyventinę ir dvi nepilnametes dukras (t. 7, b. l. 144), kurios gyvena Lietuvoje, jo deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra Lietuvoje, kur gyvena ir jo sveikatos problemų turinti motina (t. 8, b. l. 112, 113–122). Visa tai rodo, kad M. G. su Lietuva tam tikrais ryšiais yra siejamas. Tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija visgi sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nustatyti M. G. socialiniai ryšiai savaime neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išsaugoti turimus socialinius ryšius, nebandys pasislėpti ir nevengs baudžiamojo proceso. Kolegijos vertinimu, tam tikri kaltinamojo ryšiai su šeimos nariais egzistavo ir anksčiau, tačiau M. G. galimai nesulaikė nuo nusikaltimų padarymo, aiškiai suvokiant galimas tokio elgesio teisines pasekmes. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės nors ir leidžia įžvelgti tam tikrus kaltinamojo ryšius Lietuvoje, visgi tai neeliminuoja jo pasislėpimo rizikos. 

12.       Tokią riziką teisėjų kolegija aiškiai įžvelgia ir vertindama byloje esančius duomenis apie kaltinamojo turimus ryšius užsienyje. Iš paties kaltinamojo bei jo sugyventinės liudytojos L. B. parodymų yra žinoma, kad M. G. iki jo sulaikymo ir suėmimo jam paskyrimo apie 3–4 metus dirbo Ispanijoje, kur gyveno vienas nuomojamame bute, į Lietuvą grįždavo tik apie 3–4 kartus per metus kelių savaičių laikotarpiui. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad Lietuvoje M. G. dirbo tik iki 2008 m. liepos 29 d. (t. 7, b. l. 153), iš M. G. parodymų yra žinoma, kad jokio turto ar legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje jis neturi (t. 5, b. l. 162). Be to, iš paties kaltinamojo parodymų yra žinoma ir tai, kad jis ankščiau yra gyvenęs Vokietijoje, Olandijoje, o iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad Belgijoje M. G. teistas už dalyvavimą nusikalstamos organizacijos veikloje (t. 7, b. l. 148–151). Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės apygardos teismui leido pagrįstai spręsti apie M. G. turimus ryšius užsienyje, kuriais pasinaudodamas M. G. galėtų slapstytis ir už Lietuvos ribų. Priešingai nei nurodyta skunde, iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad Lietuvoje M. G. 1998 m. ir 2003 m. teistas už chuliganizmą bei plėšimą (t. 7, b. l. 148–151). Taip pat pažymėtina, kad dalis kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tarptautinio pobūdžio, M. G. kaltinamas Ispanijoje perdavęs automobilį su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių)), vėliau šios medžiagos kontrabandos būdu iš Ispanijos buvo pargabentos į Lietuvą. Spręsdamas dėl kaltinamojo turimų ryšių užsienyje, apygardos teismas pagrįstai įvertino ir į tai, kad M. G. brolis gyvena Jungtinėje Karalystėje (t. 7, b. l. 146). Atsižvelgiant į visa tai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis M. G., siekdamas išvengti gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės, pasinaudodamas savo ryšiais, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir tas manymas pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13.       Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamojo M. G. sveikata yra suprastėjusi, kadangi 2023 m. kovo 29 d. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 166). Tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų galimybę dėl sveikatos būklės kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymai numato suimtųjų teisę gauti laisvės atėmimo įstaigose tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas ir laisvėje esantiems asmenims, o esant būtinumui – gydymą kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam M. G. įkalinimo įstaigoje nebūtų suteikiama gydytojo rekomenduota medicininė priežiūra ir (ar) gydymas (iš byloje esančio 2023 m. kovo 29 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad M. G. rekomenduota vartoti B grupės vitaminų kompleksą bei paskirtus vaistus, nustatant 10 dienų vaistų kursą, o paūmėjimo metu vaistų kursą kartoti). 

14.       Priešingai nei nurodyta skunde, skundžiamoje nutartyje įvertintas ir kaltinamajam taikomo suėmimo laikotarpis. M. G. suimtas nuo 2022 m. vasario 22 d. Nagrinėjamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių šios kardomosios priemonės taikymo terminų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme gauta 2023 m. sausio 3 d., kiekvieną mėnesį vyko 1–2 teisiamieji posėdžiai, teisiamųjų posėdžių datos buvo derinamos iš anksto, keli teismo posėdžiai nevyko dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, proceso dalyvių ligos), kitas teismo posėdis numatytas 2023 m. lapkričio 29 d., kuriame planuojama klausyti baigiamųjų kalbų. Paskutiniame posėdyje teismas taip pat išsprendė klausimus ir dėl skunde gynėjo minimų duomenų gavimo iš užsienio valstybių. Taigi, bylos vilkinimas nagrinėjamu atveju nenustatytas.

15.       Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas proporcingumo principo nepažeidžia. Nagrinėjamu atveju egzistuoja reali tikimybė, kad panaikinus šią kardomąją priemonę, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir įvertinti pareikštus kaltinimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriuose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

16.       Atsakant į skundo argumentą, kad kitiems kaltinamiesiems kitose baudžiamosiose bylose suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, visų pirma pažymėtina, kad suėmimo taikymas kiekvienu atveju yra sprendžiamas individualiai, įvertinus konkrečioje byloje esančius duomenis, pagrindžiančius (arba paneigiančius) suėmimo taikymo būtinumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas kaip Konvencijos 5 straipsnio pažeidimą yra konstatavęs ir tais atvejais, kai pareiškėjai suėmime buvo laikomi trumpesnį laiką nei nagrinėjamu atveju suėmime yra laikomas M. G. (pavyzdžiui, sprendimai bylose Ramkovski prieš Makedoniją, Mariya Alekhina ir kiti prieš Rusiją, Kosenko prieš Rusiją), ir priešingai – minėtas pažeidimas nebuvo konstatuotas, kai pareiškėjams suėmimo terminas buvo tęsiamas gerokai ilgesnį laiką nei nagrinėjamoje byloje šis terminas tęsiamas kaltinamajam M. G. (pavyzdžiui, sprendimai Luković prieš Serbiją, Štvrtecký prieš Slovakij, kai pareiškėjai suėmime išbuvo daugiau nei 3,5 metų). Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju – byloje esantys duomenys, leidžiantys įžvelgti M. G. pasislėpimo nuo teismo tikimybę, yra tie duomenys, kuriems esant kardomosios priemonės ilgalaikis taikymas yra proporcingas, pateisinamas, būtinas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Konvencijos ir BPK reikalavimų. BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei sunkumui.

17.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam M. G. pratęstas pagrįstai, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį ir M. G. iš suėmimo paleisti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                          Nerijus Meilutis

                                                                                                                                                                                                                  Vitalija Norkūnaitė 

                                                                                                                                                                        Evaldas Pašilis