Civilinė byla Nr. 2-6-304/2017

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01537-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7.; 3.2.6.5

(S)

TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 25 d.

Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė,

sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, Odetai Krasauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams D. J., advokatui Ričardui Raliui,

atsakovei R. U., atsakovų atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

trečiajam asmeniui notarui Gediminui Perminui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. T. patikslintą ieškinį atsakovams R. U., D. U. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo notaras Gediminas Perminas.

        Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė J. T. T. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2014 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį (toliau Sutartis) ir grąžinti ieškovei atsakovų nuosavybėn perduotą turtą — 53/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 682/959 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau ginčo turtas). Sutartimi nustatytas uzufruktas, kad ieškovė lieka gyventi parduotoje gyvenamojo namo dalyje iki gyvos galvos.

Ieškovė nurodė, kad jai 2014 m. sausio 17 d. diagnozuota išeminė galvos smegenų liga, 2015 m. kovo 16 d. atlikus trumpą protinės būklės tyrimą nustatytas vidutinis pažinimo sutrikimas. Ji nuo 2013 m. rugsėjo mėn. buvo gydoma ligoninėse, vartojo nervų sistemą veikiančius vaistus. 2014 m. pavasarį internetiniame tinklalapyje buvo patalpintas skelbimas, kad parduodamas ginčo turtas už 49235 Eur, į kurį atsiliepė vienas pirkėjas, sutikęs mokėti 37650 Eur. Ginčo turtas nebuvo parduotas ir vėliau atsisakyta ketinimų jį kokiu nors būdu perleisti kitų asmenų nuosavybėn. Apie Sutartį, jai nustatytą uzufrukto teisę ir sutarties kainą (80000 Lt) sužinojo 2014 m. gruodžio 28 d. iš D. U. ir Šiaulių apygardos prokuratūroje atliekamo tyrimo. Ieškovei nebuvo perduoti pinigai, Sutarties originalas, už 80000 Lt nebūtų pardavusi ginčo turto. Bendraturčiams nebuvo pasiūlyta pirkti ginčo turto. Notaras neįsitikino jos veiksnumu sudarant Sutartį.

Ieškovė J. T. T. parengiamojo posėdžio, vykusio 2015 m. lapkričio 2 d., paaiškino, kad su atsakove sandorio nesudarė. Atsakovė prašė ja pasitikėti, rūpinosi ja kelis mėnesius, pirko vaistus. Nori atgauti namą, nes atsakovė nesumokėjo pinigų. Notaras pas ją nebuvo atvykęs, sandorio nesudarė, niekas nieko nesakė. Notarą žino, nes pas jį tvarkė palikimą po vyro mirties prieš 6 metus. Sutarties nerodė nei advokatas, nei kiti giminaičiai. Pas ją spintelės nėra, pinigų stalčiuje nebuvo.

Posėdžio metu ieškovės įstatyminė atstovė D. J. paaiškino, kad ieškovės sveikata buvo įtartina jau 2009 m. Mano, kad buvo perdozuoti vaistai, ieškovės stalčiuje matė antipsichozinius vaistus. Apie Sutartį sužinojo 2014 m. gruodžio 28 d. iš neblaivaus D. U. J. T. T. visada sakė, kad pinigų nėra gavusi. Jei būtų supratusi, Sutarties nebūtų pasirašiusi, nes uzufruktas liko tik namui, ne žemei. Be to, U. turi skolų, jei ieškovė būtų žinojusi apie skolas, žinojusi aplinkybes, nebūtų sutikusi pasirašyti Sutarties. Ar J. T. T. suvokė sudaranti sandorį, negali pasakyti. Ieškovei pirmą kartą galvos smegenų išeminė liga diagnozuota 2014 m. sausio mėn., nesiorientavo 2013 m. Šiauliuose. Ieškovė ginčo turtą norėjo parduoti 2014 m., dėjo skelbimą už 170000 Lt, pirkėjo nebuvo, kartojo už 150000 Lt, buvo skambutis, bet už 130000 Lt nepardavė. Nematė, kad ieškovė būtų vartojusi vaistus, bet pačius vaistus matė. Skelbimą dėl ginčo turto pardavimo dėjo pabandymui ar pirktų, skelbimą dėjo bendrai sutarę. Ginčo turto vertintojas nevertino. Ieškovė niekada nenorėjo parduoti ir sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, nežino, kiek rimtai norėjo, nuomonė keitėsi daug kartų. Ieškovę lankė kas mėnesį. Ieškovė buvo surašiusi testamentą, kad turtas atitenka D. J. R. U. prie ieškovės nelindo, veiksmų dėl testamento nesiėmė. Ieškovę prižiūrėjo prižiūrėtojos, kurios vis keisdavosi. R. U. rūpinosi vaistais, o pinigus tvarkė B. Ieškovė D. J. į namus įleisdavo pro langą išmesdavusi raktus į kiemą, į pagalbinio pusę, kitais atvejais patys atsirakindavo, nes turėjo raktus. Skelbimą dėjo D. J. iniciatyva, nes kalbino ieškovę turtą parduoti ir pasigerinti gyvenimą. Rimto pardavimo nebuvo, ieškovės nekalbino, kur eis gyventi pardavus ginčo turtą.

Atsakovai R. U. ir D. U. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė norėjo dovanoti ginčo turtą, tačiau nenorėdama įsipareigoti dėl nuolatinės priežiūros, ji nesutiko, nes slaugė sergančią motiną, be to, turi mažą vaiką, vyras nuolat dirba užsienyje. Ginčo turtą nupirko už 80000 Lt su sąlyga, kad ieškovė lieka gyventi namuose iki savo mirties ir jame savarankiškai tvarkysis. Ieškovė turėjo judėjimo problemų, tačiau galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, įrašai apie pablogėjusią sveikatą yra nuo 2015 m. Ieškovė Sutartį sudarė iš anksto pasirengusi, notarui išaiškinus sudaromo sandorio pasekmes. Mano, kad ieškinys pareikštas įtakojant šiuo metu įstatyminei atstovei.

Posėdžio metu atsakovė R. U. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė – tėvo sesuo. Mirus tėvui santykiai su gimine nutrūko. Ieškovė už priežiūrą ir slaugą siūlė užrašyti namą. Ieškovė nuosavybės dokumentų ir originalų neturėjo, todėl dokumentus paėmė pagal įgaliojimą. Notaras buvo atvykęs į namus, išaiškino ir perskaitė Sutartį. Pinigus buvo davusi anksčiau, perduodant pinigus nieko nebuvo. Ieškovė pati susirasdavo prižiūrėtojas, pati tvarkėsi buitį, gaudavo apie 600 Eur pensiją ir pašalpą už priežiūrą. Ieškovė protiškai buvo normali, stabili, turėjo telefoną, bendravo. Pinigų perdavimo raštelio nepaėmė, nepagalvojo. Yra ir anksčiau pirkusi nekilnojamąjį turtą, raštelio apie pinigų perdavimą nerašydavo. Jei ieškovė prašydavo, padėdavo, bet įsipareigojimo globoti nebuvo. Pinigus sumokėjo, nes vyras dirbo užsienyje. Areštas ginčo turtui buvo, nes pardavus butą trūko pinigų, ėmė greituosius kreditus kito buto pirkimui. Skola padengta. Ieškovė siūlė kaimynams užrašyti ginčo turtą už priežiūrą. Paskutinę ieškovės pensiją paėmė pagal įgaliojimą, nes ieškovė neturėjo ką valgyti. Pinigus už ginčo turtą perdavė apie 15-16 val., iki atvykstant notarui. Notarui paklausus apie pinigus, ieškovė pasakė, kad stalčiuje. Pažymą apie tai, kad ieškovė nėra psichiatro įskaitoje, paėmė iš šeimos gydytojos S., ieškovės raštiško sutikimo gauti duomenis apie sveikatos būklę neturėjo. 80000 Lt ieškovei perdavė grynais, pavedimo nedarė, nes ieškovė norėjo grynaisiais, dėl sveikatos negalėjo vaikščioti. Ieškovė bandė pinigus skaičiuoti, dėliojo į krūveles. Tikslo apgauti ieškovę neturėjo. Jei būtų žinojusi, būtų paėmusi raštelį. Šeimos gydytojos pažymą apie ieškovės sveikatą pateikė notarui. Po Sutarties sudarymo ieškovė kviesdavosi gydytoją vaistams išrašyti. Prieš Sutarties sudarymą ieškovė žinojo apie atsakovų skolas. Nežinojo, kad bus taikomas areštas ginčo turtui, nes skola buvo dengiama. Skolą padengė per kelis mėnesius.

Trečiasis asmuo notaras G. Perminas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Posėdžio metu trečiasis asmuo notaras G. Perminas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad į jį kreipėsi R. U., jog ieškovė nori parduoti ginčo turtą, reikia atlikti notarinius veiksmus. Atvažiavo į ieškovės namus, užlipo į antrą aukštą, ten buvo 2 žmonės, verdamas maistas, vyko pokalbis. Ieškovė buvo miegamajame. Ieškovės paklausė, pro kur išmetami raktai, nes lova šalia lango. Bendraujant ieškovė pasirodė gana valdinga, šalia jos lovos buvo lazda, su ja reguliavo namuose veiksmą dviem moterims, kur ką paimti, atnešti, paduoti, kur pinigai. Ieškovė visus reikalus tvarkė su tomis aptarnaujančiomis moterimis. Išsiaiškino, kad ieškovė nori parduoti savo turtą dėl sveikatos, nes su kojomis negerai. Psichinė būklė įtarimų nesukėlė. Esant menkiausiam įtarimui apie psichinę sveikatą, būtų prašęs medicininės pažymos. Ieškovei sakė, kad norint atlikti notarinius veiksmus, reikia bendraturčių atsisakymo (iškovė atsakė su kaimynais kalbėjusi, jie nenori pirkti, atvyks į notaro biurą atsisakyti), reikalinga pastato energinio naudingumo sertifikatas, pirminiai turto įsigijimo dokumentai. Ieškovė dokumentų neturėjo, sakė, kad juos paėmė artimi giminaičiai, kai ruošėsi parduoti namo dalį, bet sandoris neįvyko, dokumentai liko pas juos. Ieškovė keletą kartų užsiminė nuogąstavimų, kad apie būsimą sandorį nesužinotų kiti giminaičiai — tie, kurie prieš tai ruošėsi parduoti, nes tarp jų įvyko konfliktas, nenori bendrauti, buvo įgaliojimas pasirašytas, ji bijo, kad nebūtų parduotas be jos žinios. Aptarė sandorį. Ieškovė nevaikščiojo, todėl reikėjo įgaliojimo. Ieškovė sakė, kad įgalios R. U. Pastaroji pateikė trūkstamus dokumentus, atvažiavo bendraturčiai, pasirašė atsisakymą nuo pirmumo teisės. Dar kartą nuvažiavo pas ieškovę galutinai aptarti sandorio sąlygų. Ieškovės paklausė, kur gyvens, ši atsakė, kad sutarė su R. U. likti gyventi iki gyvos galvos. Iš R. U. veiksmų suprato, kad turtas jai nėra labai įdomus ar yra labai suinteresuota pirkti turtą. Iniciatyvą rodė ieškovė, turtą norėjo perleisti, nes jai reikėjo pinigų priežiūrai, ją tenkino sąlyga, kad liks gyventi iki gyvos galvos tame turte. Ieškovės klausė, ar nori pasirašyti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kad R. U. ją prižiūrėtų, bet su tuo nesutiko R. U., nes neturėjo laiko. Sutarė, kad perleis pirkimo-pardavimo sutartimi, sutarė kainą. Pagal vidutinę rinkos vertę ta vertė buvo panaši į pardavimo kainą. Sutartą dieną atvažiavo pas ieškovę. Nepamena, ar buvo kitų asmenų. Ieškovė sėdėjo lovoje. Jai perskaitė visą sutarties tekstą. Ieškovė Sutartyje gražiai pasirašė, ne kiekvienas senas žmogus gali taip pasirašyti. Išaiškino, kas yra uzufruktas, sąlyga, kad lieka gyventi iki gyvos galvos, kad suteikta teisė naudotis gyvenamosiomis  patalpomis, kurias perleido. Klausė, ar šalys yra atsiskaičiusios, ar gavo pinigus. Jei teisingai atsimena, ieškovė linktelėjo, pasakė „taip“ ir parodė į stalčių, iš kurio prieš tai rašant įgaliojimą buvo išsitraukusi piniginę ir sumokėjusi už įgaliojimą. Buvo 3 Sutarties egzemplioriai, visi gavo po vieną. Ieškovės nepažįsta, bet ji parengiamajame teismo posėdyje jį atpažino, sakė, kad tai tas pats notaras, pas kurį tvarkė notarinius veiksmus. Ieškovė paveldėjimą pas jį tvarkė 2009 m. Įvertinant sveikatos būklę nekilo įtarimų, abejonių. Sutartyje nėra žymos, kad pinigai sumokėti, jo ruošiamose sutartyse niekada nepasirašo atskirai. Notariato įstatymas nenumato, kad reikia tyrimo, ar atsiskaityta. Neprašė ieškovės parodyti, ar stalčiuje yra pinigai. Norėdamas daryti neteisėtus veiksmus, kiekvienas, būtų medikus kvietęs, liudytojus, parašą apie pinigus paėmęs, kad apsidraustų, bet šiuo atveju sandoris nekėlė jokių abejonių, ieškovė rašėsi nesunkiai, nieko išskirtinio ir keisto nebuvo.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad ieškovė buvo kaimynė, gyveno namo antrame aukšte. Santykiai su ieškove buvo geri. Kaimynė buvo labai protinga, geros širdies. Tai sesuo CH. sukeldavo sąmyšį, karą, bardavosi. Kai sesuo išvažiuodavo, ieškovė pabelsdavo į radiatorius, nes negalėdavo vaikščioti, žinodavo, kad reikia nueiti. Ieškovė turėjo daug draugių, kurios padėjo. Ieškovė Telšiuose nebegyvena, ją išsivežė į Šiaulius. Paskutinį kartą su ieškove bendravo prieš ją išsivežant. Ieškovė buvo sakiusi, kad geram žmogui už nukaršinimą atiduotų trobą. Ieškovė visada protingai kalbėdavo. R. U. buvo užėjusi, siūlė pirkti ieškovei priklausančią dalį, kainos nenurodė, bet ji atsisakė. Ieškovės planai buvo parduoti turtą. Ji savo gyvenamojo namo dalį ir žemės sklypo dalį pardavė už 60000 Lt. Ieškovė savo dalį pardavė už 80000 Lt, mano, kad kaina gera.

Liudytoja F. Ch. paaiškino, kad ieškovė jos sesuo. Sesuo buvo serganti jau anksčiau, kai mirė vyras. Ji kartais suvokdavo, kartais ne. Sesuo turėjo namą Telšiuose, ten gyveno. Dukra pasakė, kad sesuo pardavė namą. Sesuo sakė, kad nebeturi trobos, neturi pinigų. Seserį lanko ligoninėje.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad ieškovė yra žmonos teta. Ieškovė jau 2009 m. kaimynus kaltino vyro nužudymu, duobkasius blogai iškasus duobę. Ieškovę pirmą kartą į Šiaulius parsivežė 2013 m. Ieškovė maišėsi, kur yra, sakė, kad buvo turguje, neatpažino dukterėčios, paskui atpažino. 2014 m. pradžioje ieškovei užsimanius nuvežė į Telšius, balandį parsivežė. Ieškovė neatpažino žmonių, šnekėjo nesąmones. Apie namo pardavimą sužinojo patys. Skelbimą įdėjo jis, nes ieškovė norėjo važiuoti į Šiaulius, kad būtų lengviau ją prižiūrėti. Buvo pirkėjai iš Mažeikių, bet ieškovė sakė, kad nebus be namų, todėl pirkėjams atsakė. Ieškovė mėtėsi, tai norėjo parduoti, tai nenorėjo. Skelbimas buvo iki jos neadekvatumo, parsivežimo į Šiaulius. Dėdamas skelbimą vykdė ieškovės valią. Į psichiatrus, nervų gydytojus dėl ieškovės nesikreipė, galvojo, kad praeis. Po kiek laiko atsistatė. Ieškovę į Telšius išvežė 2014 m. birželį jos pačios noru, ji norėjo atsiskaityti su kaimynais. Ieškovei buityje padėjo kaimynės, nes ji nesugebėjo pasigaminti maisto. Į Šiaulius ieškovė išvažiavo jų iniciatyva, parvežė ieškovės noru. Antrą kartą vežėsi iš ligoninės, nes ją išrašė. Į Telšius važinėdavo kiekvieną mėnesį prižiūrėti, nes iki tol ieškovė vaikščiojo su lazda. Dedant skelbimą kainą nustatė patys, ieškojo internete namų, derino su ieškove, ši sakė ne mažiau kaip už 150000 Lt. Mano, kad tuo metu, kai dėjo skelbimą, ieškovė pirkimo-pardavimo sutartį dar galėjo pasirašyti.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad ieškovė buvusi kaimynė. Ieškovė buvo bendraujanti, suvokė, ką kalba. Pats su ieškove bendravo mažai, tik savaitgaliais, nes dirbo. Ieškovė blogai vaikščiojo, buvo iškritusi iš lovos. Buvo sutarę, kad jai pabeldus į radiatorius, eis pažiūrėti, yra padėjęs įlipti į lovą. Su ieškove susikalbėdavo. Buvo siūloma pirkti ieškovės turto dalį, bet atsisakė, o vėliau savo dalį pardavė. Gavo 60000 Lt, bet jiems priklausė tik dalis žemės sklypo ir dalis gyvenamojo namo. Ieškovei padėjo, ją prižiūrėjo, pirko produktus kaimynai iš gatvės, žmona šiek tiek.

Liudytoja E. S. paaiškino, kad ieškovė buvo jos pacientė apie 2 metus. Ieškovė turėjo fizinę negalią: dėl sąnarių ligos nevaikščiojo, su ramentais šiek tiek paeidavo prie lango, į tualetą. Ji išrašė vaistus nuo spaudimo, sąnarių. Ieškovės psichika buvo pakankamai gera. Ji skambino žmonėms, jai, kad atvažiuotų, skambindavo į registratūrą, kad reikia recepto vaistams, kad reikia tyrimų. Ieškovė negalėjo lipti laiptais, todėl raktą įkišdavo į maišelį ir nuleisdavo pro langą. Iš maišelio paimtu raktu atrakindavo duris, įeidavo, apžiūrėdavo, išėjus užrakindavo, raktą įdėdavo į maišelį ir ieškovė įsitraukdavo jį per langą. Ieškovę lankė kas 1-2 mėnesius. Psichikos sutrikimų nepastebėjo. Ieškovė skundėsi, kad nėra kam ja pasirūpinti, sesuo nekenčia, nesirūpina ja. Nustatinėjant darbingumą buvo ieškovės brolio dukra (atsakovė), dar ją matė per kažkokį iškvietimą. Ieškovė sakė, kad R. U. ja rūpinosi, apie ją atsiliepdavo teigiamai. Ieškovė norėjo gyventi viena, į Šiaulius gyventi nenorėjo važiuoti, sakė, kad skriaudžia sesuo ir sesers dukra. Kas perrašė pas kitą gydytoją, neturi duomenų. Nedarbingumą nustatė dėl kelių ir klubų sąnarių ligų, kitų susirgimų tada nebuvo. Per 2 metus, kol buvo jos pacientė, ieškovės neadekvačių veiksmų nepastebėjo. 2015-02-18 konstatuota lėtinė galvos smegenų išemija gali būti dėl galvos svaigimo, nebūtinai tai susiję su mąstymu, pažinimo funkcijos plačiąja prasme galėjo būti sutrikę. Ieškovės psichikos būklės nevertino, nes nėra psichiatrė. 2015-02-04 pažymoje rašė, kad psichikos sutrikimų nepastebėjo, vertino ne kaip specialistė. Po 2 savaičių specialistas nustatė demenciją. R. U. turėjo notarinį įgaliojimą, todėl davė pažymą apie ieškovės sveikatos būklę. Ieškovę lankė kas 1-2 mėnesius, būdavo apie pusvalandį, rašė receptus, matuodavo kraujospūdį, jei reikėdavo, paimdavo kraują, atlikdavo tyrimus.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. T3GP-6824, J. T. T. pardavė R. U. ir D. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 53/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 682/959 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 80000 Lt, nustatytas uzufruktas, kad J. T. T. parduotoje gyvenamojo namo dalyje lieka gyventi iki savo gyvos galvos (1 t., b. l. 7-15, 16-19).

2013 m. lapkričio 6 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad J. T. T. diagnozuota klubų sąnarių artrozė, ryškus vaikščiojimo ir lygsvaros sutrikimas (1 t., b. l. 20). 2014 m. sausio 17 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad J. T. T. diagnozuota išeminė galvos smegenų liga, pirminė arterinė hipertenzija (1 t., b. l. 20). 2015 m. vasario 18 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad J. T. T. diagnozuota lėtinės išeminės galvos smegenų ligos pablogėjimas, kraujagyslinė demencija (1 t., b. l. 21).

Šiaulių apygardos prokuratūra 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal F. C. prašymą, t. y. kreiptis į teismą su pareiškimu dėl J. T. T. pripažinimo neveiksnia (1 t., b. l. 22-24).

J. T. T. sąskaita AB SEB banke uždaryta 2014 m. rugsėjo 11 d.(1 t., b. l. 74).

Šiaulių teismo psichiatrijos skyrius 2016 m. vasario 2 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu į Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartyje nurodytus klausimus atsakė taip: 1) objektyvių duomenų, kad J. T. T. nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės sandorio sudarymo metu, t. y. 2014 m. rugsėjo 9 d., nėra; 2) J. T. T. gebėjo savarankiškai suformuoti ir išreikšti savo valią sudarant sandorį 2014 m. rugsėjo 9 d., tačiau jos valios formavimui bei pageidavimams galėjo turėti neigiamos įtakos jos sunki fizinė negalia (negalėjimas judėti bei savarankiškai apsitarnauti dėl sunkios lėtinės sąnarių patologijos); 3) J. T. T. nebuvo diagnozuotas joks psichikos sutrikimas iki 2014 m. rugsėjo 9 d. ar 2014 m. rugsėjo 9 d. ir nebuvo paskirtas dėl tokio sutrikimo joks medikamentinis gydymas; 4) sunki J. T. T. fizinė negalia (negalėjimas savarankiškai judėti bei apsitarnauti) sąlygotas lėtinio sąnarių bei širdies kraujagyslių patologijos galėjo turėti neigiamos įtakos jos valios formavimui ir išreiškimui pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2014 m. rugsėjo 9 d.; 5) J. T. T. yra nustatomas įgytos silpnaprotystės sindromas ir diagnozuojama kita kraujagyslinė demencija, dėl ko ji šiuo metu nesugeba suvokti savo veiksmų esmės bei negali juos valdyti (1 t., b. l. 80-83).

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. spendimu J. T. T. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, 2017 m. vasario 15 d. nutartimi J. T. T. skirta globa, jos globėja ir turto administratore paskirta D. J. (1 t., b. l. 120-121, 123).

Ieškovės šeimos gydytoja V. J. 2017 m. gegužės 29 d. rašte nurodė, kad ieškovė prisiregistravo pas ją 2013 m. spalio mėn. Skundėsi klubų, kelių sąnarių skausmais, aukštu kraujospūdžiu, galvos svaigimu. Išrašyti vaistai nuo kraujo spaudimo, sąnarių skausmo, mažakraujystės. 2014 m. vargino sąnarių ir galvos skausmas, svaigimas, nerimas, miego sutrikimas. Gydyta kraujagysles plečiančiais, smegenų darbą gerinančiais vaistais. 2015 m. vasario 24 d. – birželio 23 d. gulėjo slaugos ligoninėje dėl ryškiai apsunkinto judėjimo, sąnarių skausmo, galvos svaigimo, ūžimo. Diagnozė: lėtinė išeminė galvos smegenų liga, kraujagyslinė enufolopatija, nutukimas, IV° klubų kelių sąnarių artrozė su dalinėmis kontraktūromis, pirminė arterinė hipertenzija II st., hipertenzinė kardiopatija. Po ligoninės gydymo ieškovė vėl pradėjo vaikščioti su vaikštyne, geriau miegoti, vykdo paliepimus, į klausimus atsako adekvačiai (2 t., b. l. 5).

Ieškovė, siekdama apginti savo teises, teisme įrodinėjo keletą jos sudarytos sutarties negaliojimo pagrindų, t. y., kad sandorio sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), tai, kad sandoris sudarytas dėl jos suklydimo (CPK 1.90 straipsnis) ir (ar) atsakovų apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

Ieškovė įrodinėjo, kad ji buvo suklaidinta (panaudojant apgaulę), o papildoma aplinkybe įvardijo ir savo būseną sutarties pasirašymo metu, kuri neleido jai tinkamai suvokti savo veiksmų.

Ieškovės pasirinktas ieškinio pagrindo formulavimas yra prieštaringas, o jos nurodomi (įrodinėjami) sandorio negaliojimo pagrindai iš esmės nesuderinami.

Fizinio asmens, kuris dėl savo būsenos negali suprasti atliekamų veiksmų reikšmės ar jų valdyti, išreikšta valia sudaryti sandorį pati savaime yra netinkama. Apgaulės prieš tokį asmenį panaudojimas yra nereikšminga aplinkybė. Jeigu fizinis asmuo yra tokios būsenos, jis negali būti suklaidintas, nes nepajėgia objektyviai suprasti konkretaus sandorio turinio, t. y. pasverti sandorio žalingumo ir naudingumo. Apgaulės panaudojimo faktas būtų reikšmingas tada, kai fizinis asmuo sandorio sudarymo metu pajėgė tinkamai išreikšti savo valią, tačiau jo būsena buvo tokia, kad kitai sandorio šaliai turėtų būti priskiriama didesnė nei įprasta rūpestingumo pareiga.

CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

Ieškovės iniciatyva buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, paremta medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga. Ekspertai pateikė išvadą, kad objektyvių duomenų, jog ieškovė 2014 m. rugsėjo 9 d. (sandorio sudarymo metu) negebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės nėra. Ieškovė gebėjo savarankiškai suformuoti ir išreikšti savo valią sudarant sandorį 2014 m. rugsėjo 9 d., tačiau jos valios formavimui bei pageidavimams galėjo turėti neigiamos įtakos jos sunki fizinė negalia (negalėjimas judėti bei savarankiškai apsitarnauti dėl sunkios lėtinės sąnarių patologijos). Įvertinę ieškovės medicininius duomenis, apklausę pačią ieškovę ir atlikę psichologinį tyrimą du teismo psichiatrai ekspertai, turintys ekspertinio darbo stažą (2 ir 21 metai), konstatavo, kad sandorio sudarymo metu ieškovė galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę. Pagal ekspertų išvadas tai reiškia, jog ji galėjo suprasti ir sudaromo sandorio esmę. Ieškovė nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos poziciją dėl negebėjimo suvokti 2014 m. rugsėjo 9 d. sudaryto sandorio esmės, negalėjimą suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Ši pozicija grindžiama iš esmės pačios ieškovės paaiškinimais, kurie yra subjektyvūs ir dėl jos pačios suinteresuotumo bylos baigtimi negali būti vertinami kaip patikimi ir nešališki duomenys. Kaip nurodė notaras G. Perminas, jis su ieškove dėl ginčo turto pardavimo sandorio sudarymo bendravo mažiausiai 3 kartus: išsiaiškino, kad ieškovė nori parduoti ginčo turtą dėl sveikatos, tam reikėjo bendraturčių atsisakymo, pastato energinio naudingumo sertifikato, pirminių turto įsigijimo dokumentų, įgaliojimo, nes ieškovė sunkiai vaikščiojo. Notaras, kelis lankydamasis pas ieškovę, nepastebėjo, kad ieškovė turėtų psichinių sveikatos problemų. Gavus bendraturčių atsisakymą, dar kartą vyko pas ieškovę galutinai aptarti sandorio sąlygų. Atsakovei atsisakius sudaryti rentos iki gyvos galvos sutartį, ieškovė rodė iniciatyvą perleisti turtą pirkimo-pardavimo sutartimi, nustatant, kad ji liks gyventi iki galvos, nes jai reikėjo pinigų priežiūrai. Sutartą dieną buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovei buvo perskaitytas sutarties tekstas, ieškovė pasirašė sutartį. Liudytojas A. J. parodė, kad ieškovė nesiorientavo 2013 m. spalio mėn., 2014 m. vasario mėn., į gydytojus nesikreipė, nes galvojo, kad ieškovės sveikata pasitaisys, vėliau ieškovės sveikata atsistatė. Skelbimą dėl turto pardavimo dėjo ieškovės iniciatyva. Taip pat parodė, kad tuo metu, kai dėjo skelbimą (2014 m. gegužės mėn.), ieškovė galėjo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. suvokė savo veiksmų reikšmę. Tokie parodymai rodo A. J. suinteresuotumą bylos baigtimi ir patvirtina, kad ieškovė sudarant sutartį suvokė savo veiksmų reikšmę. Ieškovės atstovė D. J. ir A. J. taip pat nurodė, kad ieškovę lankė kas 1-2 mėnesius. Tai rodo, kad ieškovė neturėjo tokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės. Liudytojos E. S. ir A. S. parodė, kad ieškovės sesuo F. C. pas ieškovę sukeldavo karą, sesuo nesirūpino ieškove ir jos nekenčia. Liudytojas A. S. parodė, kad ieškovė buvo bendraujanti, suvokė, ką kalba. Liudytojai E. S., A. S. ir A. S. negavo ir negalėjo gauti jokios naudos ar būti suinteresuoti bylos baigtimi, nes jiems ginčo turtas neatiteko nuosavybės teise. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovės valia dėl sudaromo sandorio esmės ir siekiamų teisinių pasekmių buvo nuosekli, ieškovė suprato savo veiksmų reikšmę. Sandoris sudarytas ne skubotai, o iš anksto pasirengus. Notaras nurodė, jog sutartį tvirtino tik įsitikinęs pačios ieškovės valia ir išsiaiškinęs, kad ieškovė iš tikrųjų nori sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant uzufruktą. Notaras parodė, kad ieškovė sunkiai vaikščiojo, tačiau su juo bendravo, ieškovei perskaitė sutartį, jo akivaizdoje ieškovė pasirašė. Notaras neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo byloje, nėra susijęs nei su viena iš šalių, todėl abejoti notaro paaiškinimais nėra pagrindo.

Įrodymų, kad ieškovė siekė būtent rentos sutarties, į bylą ieškovė nepateikė. Be to, ieškovė notarui ginčijamos sutarties pasirašymo metu patvirtino, kad pinigus už parduodamą turtą gavo. Pinigų pagal perleidimo sutartį gavimas paneigia rentos esmę. Įrodymų, kad per tą laiką ieškovė būtų reikalavusi iš atsakovų rūpinimosi ar išlaikymo, nepateikta. Tai greta kitų įrodymų patvirtina, kad ieškovė suprato, kad sudarė turto perleidimo nuosavybėn, o ne rentos sutartį. Vienintelis įrodymas, kad ieškovė negavo iš atsakovų pinigų pagal ginčijamą sandorį, yra pačios ieškovės paaiškinimai ieškinyje, tačiau jie yra nepakankami paneigti pinigų gavimo faktą, patvirtintą notaro. Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. balandžio 9 d. nutarime nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė informaciją, jog atsakovai už ginčo turtą turėjo finansines galimybes  ieškovei sumokėti 80000 Lt. Duomenų, kad ieškovė būtų verčiama pripažinti pinigų gavimo faktą prieš savo valią, byloje nėra. Kita vertus, pinigų nesumokėjimo faktas yra pagrindas kreiptis į teismą dėl kainos priteisimo ar sutarties sąlygos apie pinigų gavimą panaikinimo, tačiau nėra pagrindas visai sutarčiai panaikinti.

CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Tiek dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 straipsnis) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

Ieškovės valia dėl Sutarties sudarymo formavosi nuosekliai. Ieškovė turtą norėjo parduoti 2013 m., anot D. J., A. J., skelbimą jie dėjo ieškovės iniciatyva. Ginčo turtas ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise, atsakovams ginčo turto nereikėjo, nes jie gyvena kitame jiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovei nesutikus sudaryti rentos sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos, ieškovė sutiko neprieštaravo, kad būtų sudaryta sutartis, nustatant uzufruktą, jog ji gyvenamosiose patalpose gyvens iki gyvos galvos. Po Sutarties sudarymo ieškovė toliau gyveno ginčo turte. Nėra pagrindo laikyti nustatyta, kad Sutartis sudaryta prieš ieškovės valią, kadangi po sandorio sudarymo ieškovė toliau gyveno parduotoje gyvenamojo namo dalyje, t. y. atsakovai vykdė Sutartimi nustatytas sąlygas. Darytina išvada, jog sandorio sudarymo metu ieškovė neklydo nei dėl paties sudaromo sandorio rūšies, nei dėl sandorio dalyko.

Uzufruktas yra suprantamas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis), kurį gali sudaryti tik šalys bendru sutarimu ir savo valia (CK 4.147 straipsnio 4 dalis). Uzufruktas nustatytas sandoriu, t. y. ieškovė pardavė jai priklaususią dalį gyvenamojo namo su nustatytu uzufruktu, kad ji pasilieka teisę naudotis parduoto gyvenamojo namo dalimi iki gyvos galvos. Taigi uzufruktorė (ieškovė) įgijo teisę daiktą valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Ieškovės ir atsakovės paaiškinimai teisme, kiti byloje esantys duomenys, šalių siekiai dėl uzufrukto nustatymo į atsakovams priklausantį turtą rodo, kad ieškovė nesiekė iš pajamų, gautų pardavus ginčo turtą, įsigyti kitą būstą. Ieškovės motyvas, jog jei ji būtų žinojusi, kad uzufruktas nustatytas tik namui, o žemei ne, nebūtų sudariusi sutarties, negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo.

Ieškovė nurodo, kad jai nebuvo atskleista, jog atsakovai turi kreditorinių įsipareigojimų ir ginčo turtui bus taikytas areštas, jei būtų tai žinojusi, nebūtų sudariusi Sutarties. Ieškovė pateikė VĮ Registrų centro išrašus, iš kurių matyti, kad ginčo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo 2014 m. lapkričio 3 d., tai neįrodo, kad atsakovai turėjo skolų Sutarties sudarymo metu. Atsakovė R. U. nurodė, kad pardavė butą suktam žmogui, todėl buvo taikytas areštas ginčo turtui, skola padengta. Ieškovė neįrodė, kad buvo tyčia suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių, todėl nėra pagrindo ginčijamos sutarties pripažinti negaliojančia kaip sudarytos dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

Ieškovė įrodinėja, kad buvo atsakovų apgauta, nes jie nesumokėjo turto kainos, turtas buvo parduotas už mažesnę nei norėjo parduoti kainą. Ieškovė nepateikė perleisto turto vertės nustatymo pažymos. Tai, kad ieškovė skelbimu norėjo ginčo turtą parduoti už 150000-170000 Lt, neįrodo, kad už tokią kainą ginčo turtas būtų buvęs parduotas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo pirkėjų už pasiūlytą kainą. Pagal Sutartyje nurodytas ginčo turto rinkos vertes, ieškovei priklausiusio turto rinkos vertė sudarė 97348,80 Lt, ginčo turtas parduotas už 80000 Lt. Pagal Sutartį turtas buvo perleistas nustatant uzufruktą, todėl pagrįstai ginčo turtas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos vertė. Be to, šalys yra laisvos sudaryti sutartį ir gali nustatyti kitokią nei rinkos turto kainą (CK 6.156 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešame registre nurodyta kaina nustatoma masinio vertinimo būdu, nėra individualizuota, todėl gali neatitikti tikrosios rinkos vertės. Net jeigu ieškovė būtų įrodžiusi, kad negavo pinigų, tai neįrodo atsakovų apgaulės ir nebūtų pagrindas pripažinti negaliojančia ginčijamą sutartį visa apimtimi.

Konstatavus, jog nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, pasisakytina dėl dar vieno ieškovės nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Įrodinėdama sutarties negaliojimą dėl jos suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis), ieškovė nurodė, kad siekė sudaryti rentos sutartį, o ne pirkimo-pardavimo sutartį. Ši aplinkybė įrodinėjama iš esmės tik ieškovės paaiškinimais, nurodytais ieškinyje. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Sandorio šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tada, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Nėra pagrindo pripažinti ieškovės suklydimo dėl sandorio esmės. Sutartis buvo patvirtinta notaro, kuris šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, taigi ieškovė galėjo ir įvertino sudaromos sutarties esmę. Notaras teismui nurodė, kad ieškovė suvokė sudaromo sandorio esmę bei pasekmes: notaras išaiškino ieškovei, jog sudariusi sandorį ji neteks nuosavybės teisių į turtą, tačiau nustačius uzufrukto teises galės gyventi iki savo gyvos galvos. Ieškovės aktyvūs veiksmai ginant savo galimai pažeistas teises paneigia amžiaus, psichinės sveikatos ir (ar) kitų galimų faktorių įtaką jos suklydimui.

Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu nėra jokio pagrindo, todėl ir restitucijos taikymas yra negalimas.

Byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškinį atmestus jos naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).    

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai  pateikė teismui advokato teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus, prašė iš ieškovės priteisti 600 Eur išlaidas, pateikė pinigų priėmimo kvitą. Šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos ir iš ieškovės priteistinos atsakovei.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 24,82 Eur, kurios valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. T. T., a. k. (duomenys neskelbtini), R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš J. T. T., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 24,82 Eur valstybei.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones — įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį Telšiuose, Lygumų g. 34, priklausantį R. U. ir D. U., perleidimo draudimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                     Judita Staševičienė