Administracinė byla Nr. ATP-159-487/2013

Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00962-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija:  48.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau -  Komisija) 2012-04-10 nutarimas Nr. TK13-10 administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistu,

n u s t a t ė :

Komisijos nutarimu S. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau -ATPK) 188 str. nubaustas 150 Lt dydžio bauda už tai, kad jis 2012 m. sausio 14 d. apie 9.52 val., Vilniaus r., Rudaminos k., prekyvietėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, t.y. savavaldžiavo, aktyviais veiksniais (užstodamas matavimo vietą, stodamas ant liniuotės, pirštų ir užstodamas praėjimą) trukdė UAB „N" (duomenys pakeisti) prekyvietės vedėjui I. D. atlikti savo tarnybines pareigas - išmatuoti užimamą prekybos plotą, kad suskaičiuoti rinkliavos mokestį.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, S. D. skundu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas jį panaikinti, nurodydamas, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-12-07 nutartimi netenkino S. D. skundo ir paliko Komisijos 2012-04-10 nutarimą nepakeistą. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad S. D. veiksmai, neleidžiant turgavietės vedėjui I. D. išmatuoti užimamo prekybos plotą, pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį, kaip savavaldžiavimas.

Apeliaciniu skundu S. D. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutarimą ir panaikinti Komisijos paskirtą nuobaudą.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netenkino jo skundo dėl Komisijos nutarimo, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal ATPK 188 str. Anot apelianto, byloje nėra nustatytas fizinės ar psichinės prievartos panaudojimas pareigūnų atžvilgiu. Teigia, kad jo užlipimas ant liniuotės, matuojant prekybos plotą, nėra tyčinis ir negali būti vertinamas kaip savavaldžiavimas, t.y. jo veiksmai nebuvo nukreipti prieš valdymo tvarką ar asmens interesus.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, išėjo iš ATP protokolu nustatytų pažeidimo ribų. Anot, S. D., teismas turėjo nustatyti, ar dėl jo veiksmų buvo padaryta žala. Gi liudytojai R. Ž., K. P. ir A. L. vieningai patvirtino, kad žala padaryta nebuvo. Pažymi, kad teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų, nemačiusių įvykio, prieštaringais parodymais.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog I. D. matavo E. D. užimamą prekybos plotą ir jį išmatavo, iki matavimo pradžios S. D. toje vietoje nebuvo.

Teismas, pasiremdamas vienais įrodymais ir atmesdamas kitus, dėl to nepasisakė. Nurodo, jog teismo nutartis surašyta, pažeidžiant ATP 286 str. 2 d. nuostatas, yra nemotyvuota.

Anot S. D., teismas, palikdamas galioti Komisijos paskirtą nuobaudą, nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą. Pažymi, jog anksčiau pagal ATPK 188 str. baustas nebuvo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija prašo S. D. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo 2012-12-07 nutartį.

Nurodo, jog apeliantas, realizuodamas teisę prekiauti turgavietėje, piktnaudžiavo teise, kliudydamas turgavietės vedėjui I. D. matuoti apelianto užimamą prekybos plotą, kad suskaičiuoti rinkliavos mokestį: užstojo matavimo vietą, stojant liniuotės, pirštų ir užstojant praėjimą. Teigia, jog S. D. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 188 str., o paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota, ji nėra per griežta.

Pažymi, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

S. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog S. D. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

ATPK 188 str. atsakomybė numatyta už savavališką, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Nors S. D. kaltu, padaręs šį administracinį teisės pažeidimą neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais: 2012-01-14 I. D. pranešimais (b.l.23, 33), 2012-01-14 UAB „N" aktu (b.l.32), 2012-01-14 I. D. paaiškinimu (b.l. 35), 2012-01-14 Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados tyrėjo K. P. tarnybiniu pranešimu (b.l.27-28), 2012-01-16 UAB „N" pranešimu Nr. 5K-09 (b.l.31), 2012-04-10 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. TK14-10 (b.l.14), nutarimu Nr.TK 16-10 (b.l.15-16), teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. Ž., K. P., A. L. parodymais.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l.14), 2012 m. sausio 14 d. apie 9.52 val., Vilniaus r., Rudaminos k., prekyvietėje S. D., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, t.y. savavaldžiavo, aktyviais veiksniais (užstodamas matavimo vietą, stodamas ant liniuotės, pirštų ir užstodamas praėjimą) trukdė UAB „N" prekyvietės vedėjui I. D. atlikti savo tarnybines pareigas - išmatuoti užimamą prekybos plotą, kad suskaičiuoti rinkliavos mokestį.

Iš UAB „N“ pranešimo (b.l.31) matyti, jog 2012-01-14 Rudaminos prekyvietėje, dėvėtų drabužių prekiautojams S. D. ir E. D. atsisakius mokėti rinkliavą, ketinant matuoti užimamą jų prekyvietės plotą, S. D. piktybiškai trukdė prekyvietės vedėjui I. D. atlikti pareigas, stodamas ant liniuotės ir rankų.

Iš Rudaminos prekyvietės vedėjo I. D. pranešimų matyti, kad, 2012-01-14 matuojant prekiautojų dėvėtais drabužiais prekybai užimtą plotą, S. D. trukdė jam atlikti tarnybines pareigas, užstodamas matavimo vietą, stodamas ant liniuotės bei pirštų (b.l.23, 33).

Liudytojo R. Ž. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad įvykio dieną jis buvo turgavietėje, pakviestas vedėjo, kuris pasakė, jog S. D. trukdo matuoti prekyvietės vietą. Matavimas buvo atliekamas liniuote, kuri turi patikrą. S. D. lipo ant liniuotės, nepraleido turgavietės vedėjo, nuolat trukdė, tačiau vedėjui pavyko išmatuoti plotą. S. D. šūkavo, rėkavo, kad matavimas atliekamas neteisėtai. Vedėjas I. D. elgėsi teisėtai - minimą plotą matavo pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kadangi pagal prekyvietės plotą mokama rinkliava už užimamą prekyvietę. Esminės žalos nebuvo padaryta, bet buvo padaryta žala tuo, kad I. D. negalėjo tinkamai vykdyti savo pareigų. S. D. tą dieną prekiavo, prekiavo ir jo žmona

Liudytojas K. P. tiek tarnybiniame pranešime (b.l. 27), tiek apklaustas teisme, nurodė, kad 2012-01-14 I. D. informavo, jog S. D. piktybiškai nedavė jam išmatuoti prekyvietėje užimamą plotą, sakė, kad lipo ant liniuotės. Negali pasakyti, ar pavyko I. D. S. D. užimamą plotą išmatuoti.

Liudytojo AB „N“ direktoriaus pavaduotojo A. L. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad 2012-01-14 darbuotojas I. D. rinko rinkliavą už prekiavimą turgavietėje, kiekvieną prekybos vietą išmatuojant matavimo prietaisu. Kai I. D. bandė šiuo prietaisu išmatuoti S. D. žmonos prekybos vietą, netikėtai atvyko S. D., jis pradėjo trukdyti matuoti, lipo I. D. ant pirštų, stumdė mūsų darbuotoją. Be išmatavimo rinkliavos mokesčio neįmanoma nustatyti. I. D. pavyko išmatuoti prekyvietės plotą, tik įsikišus policijos pareigūnams. S. D. tą dieną prekiavo. Žala nebuvo jiems padaryta, bet tokie S. D. veiksmai pasikartoja beveik kiekvieną šeštadienį.

Iš S. D. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jis minimą dieną neprekiavo, tiesiog vaikščiojo po turgų, bendravo su kaimynais, su niekuo nesiginčijo, niekam jokių pretenzijų neturėjo. Jo žmona atsakė už prekybą, jis jokių teisių neturėjo. Atėjęs I. D. išmatavo tą prekybos vietą, surašė tarnybinį pranešimą. Jis sąmoningai nelipo ant liniuotės, praėjimo neužstojo, nes toje vietoje neįmanoma užstoti. Be to, jo nuomone, straipsnis, pagal kurį jis buvo nubaustas, reikalauja, kad būtų padaryta žala, bet šiuo atveju jokio žalos padarymo fakto nebuvo nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas nutartį, priešingai, nei nurodo apeliantas, pagrįstai rėmėsi liudytojų R. Ž., K. P., A. L. teismo posėdyje bei I. D. pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei vieni kitus papildo. Byloje nėra duomenų, kad  administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir minėtus liudytojus sietų kokie nors asmeniniai santykiai, todėl abejoti jų parodymais nėra pagrindo. Nors apeliantas tvirtina, kad policijos pareigūnai jo veiksmų nematė, iš pastarųjų parodymų turinio matyti, kad jie nurodo tas aplinkybes, kurias betarpiškai matė vietoje, atvykę pagal I. D. pranešimą

Apylinkės teismas pagrįstai atmetė S. D. parodymus, kadangi jie prieštarauja liudytojų parodymams, kurie pripažinti patikimais.

Pagal Vilniaus rajono savivaldybės 2005 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T3-10 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar (ir) teikti paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą nuostatų (toliau - Nuostatai) 5.7. punktą prekiauti turgavietėje yra išduodamas bilietas, suteikiantis teisę pasinaudoti biliete nurodyta paslauga, t. y. prekiauti turgavietėje, ir, už kurio išdavimą rinkliavos mokėtojams yra nustatyta privaloma vienkartinė įmoka: 1 Lt už 1 užimtą kvadratinį metrą. Rinkliava mokama turgavietės kasininkui, aptarnaujančiam turgavietės prekiautojus (Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1996 m. vasario 28 d. sprendiniu Nr. 90 buvo patvirtintos Prekybos turgavietėse taisyklių 5 punktas). Taigi asmenys, siekiantys įgyti teisę prekiauti turgavietėje, esančioje Rudaminos k,, Vilniaus r., privalo kiekvieną prekybos dieną mokėti turgavietės darbuotojui vienkartinę rinkliavą už užimamą plotą (1 Lt už 1 kvadratinį metrą) (b.l. 66-78).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sutiko su Komisijos nutarimu, pripažinęs, kad byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad S. D. turgavietėje, esančioje Rudaminos k., Vilniaus r. aktyviais veiksmais kliudė turgavietės vedėjui I. D. matuoti jo užimamą prekybos plotą, siekiant suskaičiuoti rinkliavos mokestį ir šie jo veiksmai kvalifikuotini kaip ATPK 188 str. pažeidimas.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos medžiaga neįrodytas jo veiksmais fizinės ar psichinės prievartos panaudojimas pareigūnų atžvilgiu, tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje tokių veiksmų atlikimas ir nebuvo inkriminuotas.

Nors apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad minėtas straipsnis reikalauja, jog būtų padaryta žala, o šiuo atveju jokio žalos padarymo fakto nebuvo nustatyta, šis apelianto argumentas nepagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., objektas yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, objektyvinę pusę sudaro tokie veiksmai, kuriais nepadaroma esminė žala piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Kaip nurodė teisme apklausti liudytojai, S. D. veiksmų žala pasireiškė tuo, kadangi turgavietės darbuotojas negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų.

Apeliacinės instancijos  teismo vertinimu, apylinkės teismas, išnagrinėjęs apelianto skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrino byloje surinktus įrodymus, motyvuotai juos įvertino bei pagrįstai nustatė, kad Komisijos nutarime S. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 188 str., administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant  ATPK nuostatų.

Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis pakartotinai padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties, teismas sunkinančių S. D. atsakomybę aplinkybių nenustatė, o išvadą, kad paskirta sankcijos ribose nuobauda yra tinkamo dydžio, padarė, įvertinęs tai, kad S. D. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka. Šiai teismo išvadai pritartina, kadangi tai patvirtinta byloje esančia medžiaga (b.l.89, 101).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutartį S. D. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, ji yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą ir S. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                             Jolanta Čepukėnienė