Civilinė byla Nr. 2-102-407/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00513-2013-5

          Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 3 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės ECAA Europe atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Lietuvos arbitražo teismui 2013 m. kovo 7 d. ieškovas East China Automobile Association pateikė ieškinį, prašydamas iš atsakovo UAB ECAA Europe priteisti 414 001,62 Eur dydžio skolą, o nesant galimybės patenkinti ieškinio reikalavimo pinigais – priteisti ieškovui trečiojo asmens pateiktas ir atsakovo turimas prekes. Ieškinys grindžiamas tarp trečiojo asmens ,,Acemark Enterprises Ltd“ (prekybos agento), atsakovo (kliento) ir ieškovo (kreditoriaus) sudaryta sutartimi, pagal kurią trečiasis asmuo tiekė atsakovui prekes, o ieškovas už atsakovui patiektas prekes turėjo sumokėti 35 proc. sutarties kainos. Ieškovo teigimu, vykdydamas šią sutartį už atsakovui patiektas prekes jis sumokėjo 414 001,62 Eur (1 429 133,59 Lt), todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodė areštuoti atsakovo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir turtines teises už  414 001,62 Eur sumą, o šio turto nepakankant – už likusią sumą areštuoti atsakovo lėšas. Vykdamas šią nutartį antstolis 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu aprašė atsakovui priklausantį turtą – automobilių detales, kurių vertė 1 429 124,14 Lt.

Atsakovas pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi. Nurodė, kad dėl taikomo prekių arešto atsakovas patiria didelius nuostolius, areštuotos prekės gali nuvertėti, tapti nebepaklausios, todėl jų nepardavus artimiausiu metu atsakovas patirs dar didesnius nuostolius. Atsakovas nurodė turintis potencialių klientų, kurie pageidautų įsigyti areštuotas prekes. Pasak atsakovo, leidžiant jam parduoti areštuotas prekes ir uždedant areštą už šias prekes gautoms pinigų sumoms, būtų mažinama atsakovo patiriama žala, taip pat užtikrinta šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Dėl šių priežasčių pateiktu prašymu atsakovas prašė leisti parduoti areštuotas prekes už kainą, nurodytą šių prekių arešto akte, atsakovui  iš anksto įmokėjus perkamų prekių kainą į antstolio kontoros depozitinę sąskaitą, t. y. panaikinti areštą parduodamoms prekėms ir uždėti areštą už šias prekes įmokėtoms pinigų sumoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

Teismas nurodė, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas grindžia tokiais pačiais motyvais, kuriais anksčiau šioje byloje grindė prašymus dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kurie įsiteisėjusiomis teismo nutartimis yra atmesti. Atsižvelgęs į tai, kad minėtose nutartyse buvo konstatuota, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimą realių nuostolių atsiradimą, teismas nurodė, kad dėl atsakovo nurodytų motyvų, susijusių su dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriamais nuostoliais, nebepasisakys. Atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teismas nurodė, kad vienas iš ieškovo ieškinio reikalavimų yra, nesant objektyvių galimybių patenkinti ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, priteisti iš atsakovo ieškovui trečiojo asmens Acemark enterprices limited atsakovui pateiktas ir atsakovo turimas prekes lygiomis dalimis proporcingai nuo kiekvienos pateiktų prekių partijos nepatenkinto reikalavimo daliai. Be to, teismas nurodė, kad 2014 m. vasario 17 d. antstolės I. E. patvarkyme dėl areštuoto turto galimo perleidimo ar paslėpimo užfiksuotas antstolio A. L. aprašytų atsakovo prekių kiekio neatitikimas. Be to, teismas nurodė, kad vyksta tyrimas dėl galimos nusikalstamos veikos atsakovui galbūt perleidus areštuotas prekes; teismo vertinimu, nesant išaiškintoms aplinkybėms apie galimą areštuotų prekių perleidimą, leidimas parduoti šias prekes trukdytų tinkamai šias aplinkybes išaiškinti. Teismo vertinimu, esant abejonėms dėl faktiškai esančio areštuotų prekių kiekio, atsakovui neįrodžius būtinybės skubiai parduoti areštuotas prekes, nesant įrodymų apie potencialius pirkėjus, pasirengusius sumokėti atsakovui antstolio aprašytų prekių kainą, pagrindo keisti laikinųjų apsaugos priemonių nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ECAA Europe prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principus. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui buvo taikytos remiantis prielaidomis, tačiau apelianto prašyme nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teismas net nevertino. Teismas nurodė, jog apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria realių nuostolių, tačiau, akivaizdu, kad jau 1,5 metų areštavus daugiau kaip 1,4 mln. litų dydžio vertės apelianto turtą, nuostoliai apeliantui yra neišvengiami. Be to, apeliantas šiuo atveju pateikė prašymą ne dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o tai yra visiškai skirtingos teisinės kategorijos, todėl vien tai, kad nebuvo taikytas nuostolių atlyginimo užtikrinimas, nereiškia, kad nėra pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Juo labiau, kad pats ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia prašė taikyti atsakovo lėšų areštą ir tik jo nesant – kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštą.

2. Nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, esmė yra 1 429 133,59 Lt sumos užtikrinimas, o ne tai, kokiu būdu ši ieškinio suma yra užtikrinama. Nesuvokiama, kaip pinigai gali būti blogesnis garantas nei prekių, kurias dar reikės vykdymo procese parduoti iš varžytinių, jei ieškinys bus tenkintas, areštas. Be to, ieškovas ieškinyje nurodytą reikalavimą priteisti prekes prašė tik tuo atveju, jei nebus įmanoma patenkinti reikalavimo dėl pinigų priteisimo.

3. Skirtingai nei nurodo ieškovas, jokie prekių trūkumai muitinės sandėlyje, kuriame saugomos areštuotos prekės neegzistuoja. Tai, kad muitinės sandėlyje antstolė nepastebėjo 4 amortizatorių, kai iš viso jų yra 269 000 Lt, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad apeliantas areštuotą turtą perleido ar paslėpė. Joks ikiteisminis tyrimas dėl neva prekių trūkumo, kurį mėgino nesąžiningai ir nepagrįstai inicijuoti ieškovas, nebuvo pradėtas iki šiol. Byloje pateiktas muitinės sandėlio savininko raštas patvirtina, kad visos areštuotos prekės yra muitinės sandėlyje.

4. Teismas nutartį nepagrįstai motyvuoja tuo, kad apeliantas neįrodė, jog egzistuoja potencialus pirkėjas, pasirengęs sumokėti apeliantui antstolio aprašytų visų prekių kainą. Teismas neįvertino to, jog apeliantas mato galimybę vykdyti areštuotų prekių pardavimą dalimis, daugybei įvairių klientų; rasti pirkėją, kuris pirktų už daugiau kaip 1,4 mln. litų aprašytas automobilių detales, kurios skirtos seniems automobiliams, kurių garantinio aptarnavimo terminas pasibaigęs, yra itin sudėtinga ir tokia galimybė yra itin menka arba net neegzistuoja. Be to, apeliantas net negali turėti realių pirkėjų, nes nesant pakeistoms laikinosioms apsaugos priemonėms, jis negali prekiauti aprašytomis prekėmis.  

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas East China Automobile Association prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad ankstesnėse nutartyse teismams konstatavus, kad atsakovas neįrodė nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo pakartotinai vertinti apelianto nurodytų argumentų dėl patiriamų nuostolių. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos arbitražo teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pagrindinis reikalavimas yra priteisti prekes. Todėl pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų užtikrintas ieškinio reikalavimas. Pasak ieškovo, apelianto prašymu iš esmės siekiama ne areštuotų prekių pardavimo, o nuslėpti, kad areštuotas turtas realiai yra iššvaistytas.  Prekių trūkumas yra konstatuotas galiojančiu antstolės I. E. 2014 m. vasario 17 d. patvarkymu. Be to, apeliantas iki šiol nėra įvykdęs antstolio A. L. patvarkymo atriboti apeliantui priklausantį turtą nuo kitiems asmenims priklausančio turto, kas patvirtina apelianto nesąžiningumą. UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ patvirtinimas, kad turtas yra atribotas, dar nieko nereiškia, kadangi ši įmonė yra glaudžiai susijusi su apeliantu. Ikiteisminis tyrimas bus tęsiamas, todėl vis dar pagrįstai manytina, kad apelianto turtas yra iššvaistytas nusikalstamai. Pažymi, kad paties apelianto argumentai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, t. y. nors apeliantas teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas yra būtinas, tačiau tuo pačiu nurodo, kad apeliantas net negali turėti potencialių klientų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 str. 2 d.).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju vykdant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo areštuotas atsakovo kilnojamasis turtas – automobilių detalės už 1 429 124,14 Lt sumą. Pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas siekia, kad jam būtų sudarytos galimybės realizuoti šias prekes (jų dalį), šių prekių areštą pakeičiant piniginių lėšų, atitinkančių areštuotų prekių vertę, areštu.

Kaip matyti iš ieškinio, kurio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas įrodinėja turintis reikalavimo teisę į 414 001,62 Eur lėšas, kurias jis sumokėjo trečiajam asmeniui už atsakovo įsigytas prekes pagal trišalę sutartį ir ieškiniu prašo šias lėšas priteisti iš atsakovo. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog ieškovas ieškiniu prašė nesant galimybių patenkinti ieškinio reikalavimo pinigais, patenkinti jo finansinį reikalavimą priteisiant iš atsakovo prekes už ieškinio sumą, reiškia, kad piniginių lėšų areštas neužtikrintų ieškinio reikalavimų. Juolab kad, kaip teisingai nurodė atsakovas, pats apeliantas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų užtikrinimui, pirmiausia prašė areštuoti atsakovo pinigines lėšas už ieškinio sumą, ir tik jų esant nepakankamai – atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 2-4). 

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo komercinė veikla susijusi su autodetalių prekyba, šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas (atsakovo akcininkas), prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodęs, kad pagrindinė atsakovo veikla yra autodalys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto teiginiais, kad areštavus atsakovo įsigytas autodetales, skirtas pardavimui, yra ribojama jo komercinė veikla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, nesutikdamas su atsakovo prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad pagal atsakovo prašymą pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų užtikrinti ieškinio reikalavimai. Ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių apie potencialius prekių pirkėjus, skirtingai nei sprendė teismas ir nurodo ieškovas, nesudaro pagrindo netenkinti atsakovo prašymo, kadangi tokiu atveju areštas liktų galioti prekėms.

Tai, kad ieškovas Lietuvos arbitražo teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame, pakeitęs reikalavimą, prašo ne priteisti pinigines lėšas, o tik prekes, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai nebūtų užtikrinti taikant atsakovo piniginių lėšų areštą. Ieškovo teisinis interesas yra ne pačios prekės, skirtos pardavimui, o piniginė jų vertė, t. y. ieškovas siekia atgauti už atsakovo prekes sumokėtus pinigus.  

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pažeisti ieškovo interesai, o pakeistos laikinosios apsaugos priemonės mažiau trikdytų atsakovo komercinę veiklą. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutartis panaikinama ir atsakovui leidžiama parduoti prekes už jas iš anksto įnešus į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, ne mažesnę nei atitinkamų prekių kaina nurodyta 2013 m. rugpjūčio 1 d. antstolio patvarkyme.

Apeliacinio teismo vertinimu, kiti ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, įskaitant ir nurodytą aplinkybę, susijusią su galimu dalies atsakovo areštuoto turto perleidimu, neturi reikšmės sprendžiant šį klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, nes jis bus išspręstas priimant galutinį sprendimą Lietuvos arbitražo teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d.  nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013, taikytą atsakovo UAB ECAA Europe kilnojamųjų prekių areštą leisti pakeisti atsakovo UAB ECAA Europe piniginių lėšų areštu.

Nustatyti tokią laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tvarką: atsakovas UAB ECAA Europe, į. k. 302726974, pateikia Vilniaus apygardos teismui prašymą, nurodydamas konkrečias areštuotas prekes, kurias atsakovas siekia perleisti, ir įmoka į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą minėtų prekių kainą, ne mažesnę nei prašomų perleisti prekių vertė nurodyta 2013 m. rugpjūčio 1 d. antstolio patvarkyme, priimtame vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00355. Atsakovui įmokėjus atitinkamą sumą į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą, Vilniaus apygardos teismas priima nutartį dėl tokių prekių arešto panaikinimo.

   Teisėjas                                                                                                                  Vigintas Višinskis