Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-419-175-2010].doc
Bylos nr.: 1A-419-175-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas E

Pranešėjas Algerdas Urbšys                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-175/2010

Teisėja Dalia Kursevičienė                                                        (Proceso Nr. 07-1-00113-2008)

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                2.4.7.

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 14 d.

Kaunas

                     

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Genei Ramanauskienei, gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, nuteistajam G. R.,  

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. (V. J. epizodas) atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (L. D. epizodas) atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. (V. M. epizodas) atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. bauda 1 MGL (130 Lt) dydžio.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 228 str. 1 d. ir 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., ir paskirta subendrinta bausmė - atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje 1 (vieneriems ) metams ir bauda 1 MGL (130 Lt) dydžio.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės, galutinė subendrinta bausmė G. R. paskirta atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje 2 (dvejiems ) metams ir bauda 1 MGL (130 Lt) dydžio.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

G. R. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas pagal darbo sutartį Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininko pareigose, ir turintis administracinius įgaliojimus, teisę veikti šios įstaigos vardu bei teikdamas viešąsias paslaugas, 2008-07-14 apie 19.20 val. savo darbo kabinete, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš V. J. priėmė kyšį - voką, kuriame buvo 500 (penkių šimtų) Lt nominalo vertės banknotas, už savo neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent, už tai, kad neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės nuostatų, patvirtintų 2001-12-27 Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 1715, 22 punktą, kuriame sakoma „Ramovės patalpos negali būti suteiktos veiklai, nesuderinamai su krašto apsaugos sistemos tikslais ir uždaviniais“, 2008-07-18 tarp 17.00 val. ir 23.00 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės patalpose leistų organizuoti renginį - V. J. motinos L. J., gim. 1928-07-15, gimtadienio šventimą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas pagal darbo sutartį Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininko pareigose, ir turintis administracinius įgaliojimus, teisę veikti šios įstaigos vardu bei teikdamas viešąsias paslaugas, 2008-09-18 apie 9.21 val. savo darbo kabinete, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš L. D. priėmė kyšį - alkoholinio gėrimo butelį „GRAND CAVALIER“, 0,7 litrų talpos, 28 litų vertės, už jo neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininkas G. R., neteisėtai pažeisdamas Lietuvos Kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės nuostatų, patvirtintų 2001-12-27 Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 1715, 22 punktą, kuriame sakoma „Ramovės patalpos negali būti suteiktos veiklai, nesuderinamai su krašto apsaugos sistemos tikslais ir uždaviniais“, 2008-10-16 apie 18.00 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės patalpose leistų organizuoti renginį „Linksmasis akordeonas“.

Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas pagal darbo sutartį Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininko pareigose, ir turintis administracinius įgaliojimus, teisę veikti šios įstaigos vardu bei teikdamas viešąsias paslaugas, 2008-10-08 apie 11.03 val. savo darbo kabinete, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš V. M. priėmė kyšį - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos talpos ir pavadinimo alkoholinio gėrimo butelį, 30 litų vertės, už jo neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininkas G. R., neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės nuostatų, patvirtintų 2001-12-27 Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr.1715, 22 punktą, kuriame sakoma „Ramovės patalpos negali būti suteiktos veiklai, nesuderinamai su krašto apsaugos sistemos tikslais ir uždaviniais“, 2008-11-14 nuo 18.00 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės patalpose leistų organizuoti renginį, skirtą Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninės 50-čiui paminėti.

Be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas kurstytoju kartu su J. J., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas pagal darbo sutartį Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininko pareigose, ir turintis administracinius įgaliojimus, teisę veikti šios įstaigos vardu bei teikdamas viešąsias paslaugas, 2008-07-16 tarp 11.31 val. ir 12.01 val. savo darbo kabinete, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei žinodamas, kad Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės patalpose organizuojami ir vedami tik Krašto apsaugos sistemos renginiai, sukurstė J. J. suklastoti dokumentą, t.y. J. J. žodžiu padiktavo prašymo tekstą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, apie tai, kad J. J., kaip „šaulys ar karys savanoris“ prašo leisti organizuoti Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės patalpose renginį-vakaronę kartu su medicinos darbuotojais, tačiau tikroji renginio paskirtis -V. J. motinos L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gimtadienio šventimas.

Tokiais savo veiksmais G. R. grubiai pažeidė Lietuvos Kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės nuostatų, patvirtintų 2001-12-27 Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 1715, 22 punktą, kuriame sakoma „Ramovės patalpos negali būti suteiktos veiklai, nesuderinamai su krašto apsaugos sistemos tikslais ir uždaviniais“, LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. l p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p., 3 p., 4 p., 5 p., numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo G. R. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Nuteistasis G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino įrodymus. Kalbėdamas apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl kyšio iš V. J. paėmimo, apeliantas tvirtina, kad teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino abejonių, kodėl vokas, kuriame paliekami pinigai kaip kyšis, lieka gulėti tame pačiame kabinete, o apie voko egzistavimą G. R. nurodo nieko nežinantis. Nuteistasis nurodo, kad liudytoju apklaustas V. J. parodė, jog pinigus voke paliko iš dėkingumo, norėdamas parodyti dėmesį, padėdamas voką jis paprašė, kad G. R. atsiskaitytų su darbuotojais už darbą, nors G. R. sakė, kad jokių pinigų nereikia, bet jis vis tiek juos paliko ant stalo. Byloje nėra užfiksuota, kad G. R. priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, nes vokas, kurį paliko V. J. ant G. R. darbo stalo, ir buvo rastas ant vieno iš G. R. darbo stalų, kurių yra net šeši G. R. darbo kabinete. Teismas nesiaiškino, kodėl vokas, kuriame paliekami pinigai kaip kyšis, lieka gulėti tame pačiame kabinete, o apie voko egzistavimą G. R. nurodo nieko nežinantis.

Teismas, pripažindamas jį kaltu dėl kyšio iš L. D. priėmimo, taip pat neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, vadovavosi tik išimtinai kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis ir išvadomis. Apeliantas nurodo, kad koncertas buvo L. D. pateikus prašymą. Dėl butelio gavimo nebuvo tartasi, jis butelį priėmė kaip dovaną. L. D. taip pat tvirtino, kad butelį paliko kaip padėkos ženklą.

V. M. taip pat nurodė, kad paliktas butelis nėra atlygis, jis buvo paliktas kaip dėkingumo ženklas už parodytą rūpestį. G. R. pripažino, kad paėmė butelį iš V. M., kai ši atėjusi pas jį į Ramovę pasveikino su artėjančia karių švente. Tad apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad  teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų kurie atsirado bylą nagrinėjant teisme.

Nuteistasis tvirtina, kad niekada nevertė J. J. klastoti jokio prašymo, o tik padėjo tokį prašymą parašyti nurodydamas tokio pobūdžio Ramovėje gaunamiems prašymams dažniausiai pasitaikantį tekstą. Dėl renginio, kurio pravedimui buvo prašoma skirti salę, datos, pobūdžio tiek J. J., tiek jis jau žinojo, tad prašymas ir jo tekstas iš esmės buvo tik tam, kad būtų įtrauktas į visus renginių kalendorius. Liudytojas J. J. patvirtino, kad prašymą parašė G. R. kabinete, o kadangi nežinojo, kaip rašyti, G. R. pasakė, kaip ką rašyti. Prašymą parašė savo vardu, nors salės reikėjo V. J. mamos jubiliejaus šventimui. Suprato, kad V. J. su G. R. dėl salės jau yra sutarę, kadangi jį jau pakvietė vesti renginį toje salėje ir tas prašymas buvo tik formalumas. Pats renginys yra susijęs su Lietuvos kariuomene, nes V. J. tėtis buvo tarpukario Lietuvos karininkas, o Ramovės vienas iš tikslų ir yra stiprinti kariuomenės ir visuomenės ryšius, pagerbti kariuomenei bei Lietuvai nusipelniusius asmenis, o taip pat ir jų šeimos narius. Tad, apeliantas tvirtina, kad jis nepadarė nusikaltimo, už kurį yra numatyta atsakomybė LR BK 300 str. 1 d.

Liudytoja I. M., dirbanti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos viešųjų ryšių ir renginių organizavimo skyriuje vedėja, patvirtino, jog visi vykę renginiai Ramovėje atitiko Ramovėje galimų pravesti renginių formatą. Tad apelianto įsitikinimu, jis savo veiksmais nediskreditavo valstybės tarnautojo vardo, nesumenkino valstybės institucijos - Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės prestižo ir nepadarė žalos valstybei bei yra nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 228 str. 1 d.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuotais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, teisingai pripažinta, kad G. R. yra BK 225 str., 228 str. numatytų nusikalstamų veikų subjektu. Jis to neginčija.

Objektyvioji nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 225 str. 2 d., 225 str. 4 d., pusė reiškėsi tuo, kad jos padarytos aktyviais veiksmais – nusikalstamu veikimu. G. R. priėmė kyšį už tai, kad leido Kauno įgulos karininkų ramovės patalpose organizuoti renginius, nesuderinamus su krašto apsaugos sistemos tikslais ir uždaviniais, t.y., V. J. motinos L. J. gimtadienio šventimą, renginį „Linksmasis akordeonas“, renginį, skirtą Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninės 50-čiui paminėti. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės nuostatų, patvirtintų Krašto apsaugos ministro 2001-12-27 įsakymu Nr. 1715 22 p. nurodyta, kad Ramovės patalpos negali būti suteiktos veiklai, nesuderinamai su krašto apsaugos sistemos tikslais ir uždaviniais. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės pareiginių nuostatų, patvirtintų Lietuvos kariuomenės vado 2007-0-19 įsakymu Nr. V-1204 29 p. numatyta, kad Ramovės viršininkas kontroliuoja kariuomenės Ramovei paskirto ar pačios įsigyto turto apskaitą ir tinkamą jo panaudojimą, užtikrina tinkamą paskirtų lėšų ir materialinių išteklių naudojimą.  G. R. suprato, kad jo atlikti veiksmai viršijo jo įgaliojimus ir prieštarauja tarnybos interesams, gali sukelti teisinių ir kitų padarinių ir to siekė. Kyšininkavimas, kuris reiškiasi kyšio priėmimu, laikomas baigtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima visas ar bent dalį jam duodamų vertybių. Jeigu valstybės tarnautojas turtines vertybes, papirkėjo įvardijamas kaip dovana, priima po veiksmų atlikimo, tokia dovana, nors jos ir nebuvo reikalauta ar provokuota duoti, laikoma kyšiu, jeigu nustatoma, kad faktiškai ji buvo duodama ir priimama kaip kyšis, t.y. atlygis už valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus jos davėjo interesais. Šios aplinkybės byloje nustatytos.

Tai, kad G. R. padarė LR BK 225 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, t.y., priėmė iš V. J. 500 Lt kyšį už savo neteisėtą veikimą, patvirtina liudytojo V. J. parodymai, vaizdo ir garso įrašai, kratos protokolas. Liudytojas V. J. parodė, kad į G. R. kreipėsi prašydamas, kad šis padėtų suorganizuoti mamos jubiliejų. G. R. sutiko, aprodė jam sales. Jis prašė G. R., kad sutvarkytų salę, kad padėtų atsiskaityti su darbuotojais, ir padėjo voką su 500 Lt kupiūra ant stalo G. R. kabinete. Apelianto teiginį, kad jis voko su pinigais nematė, nežinojo apie jo egzistavimą, paneigia vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys. Iš jų matyti, kad G. R. matė voką, sakė V. J., kad nereikia, bet V. J. jį paliko ant stalo. Taip pat matyti, kad G. R., grįžęs į kabinetą, paėmė voką, jį pravėrė, pažiūrėjo, kas jo viduje. Voko viduje matosi galimai piniginės kupiūros. Apžiūrėjus voką, G. R. pasilieka jį sau (t. 1, b. l. 6-8). Kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininko G. R. kabinete buvo rasta ir paimta baltos spalvos vokas, kuriame įdėtas vienas 500 Lt nominalo vertės banknotas (t. 1, b. l. 35, 36). O kaip jau anksčiau minėta, liudytojas V. J. parodė, kad paliko voką su 500 Lt vertės banknotu. Įvertinus šiuos įrodymus, daroma išvada, kad G. R. pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 225 str. 2 d.

Kaltinamojo G. R., liudytojų L. D., O. G. parodymais, vaizdo ir garso įrašais, Kauno (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos direktoriaus raštu dėl leidimo pasinaudoti sale įrodyta, kad G. R. padarė LR BK 225 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką – priėmė kyšį iš L. D. už tai, kad leistų organizuoti karininkų ramovės patalpose renginį „Linksmasis akordeonas“, kuris yra nesuderinamas su krašto apsaugos sistemos tikslais ir uždaviniais. G. R. neneigė, kad jis leido Ramovėje surengti renginį „Linksmasis akordeonas“. Jis taip pat parodė, kad po renginio pas jį atėjo L. D. ir atsidėkodama paliko butelį. Kad renginys „Linksmasis akordeonas“ buvo nesusijęs su krašto apsaugos sistema patvirtino liudytojai L. D. ir O. G.. Taip pat, kad renginys buvo nesusijęs su krašto apsaugos sistema patvirtina ir Kauno (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos direktoriaus raštu dėl leidimo pasinaudoti sale. Iš slapto sekimo metu darytų garso ir vaizdo įrašų matyti, kad tarp L. D. ir G. R. 2008-09-18 vyko pokalbis apie galimybę karininkų ramovėje 2008-10-16 suorganizuoti koncertą. Pokalbio metu L. D. iš savo maišo, kuris buvo padėtas prie stalo, ištraukė celofaninį maišelį ir padėjo jį ant G. R. stalo. Vėliau G. R. grįžęs į savo tarnybinį kabinetą paėmė nuo stalo L. D. paliktą maišelį su dovana, ją apžiūrėjo ir maišelį su dovana pasiliko sau. Nors butelis buvo įvardintas kaip dovana, tačiau, kaip jau anksčiau minėta, jei dovana duodama ir priimama kaip atlygis už valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus jos davėjo interesais, ji laikoma kyšiu. Šiuo atveju nustatyta, kad L. D. paliko butelį už tai, kad G. R. jai suteikė salę karininkų ramovėje surengti koncertą „Linksmasis akordeonas“, nesusijusį su krašto apsaugos sistema. Tad G. R. nusikalstama veika, numatyta LR BK 225 str. 4 d., visiškai įrodyta.

Taip pat byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. R. priėmė iš V. M. kyšį – alkoholinio gėrimo butelį už neteisėtą veikimą, t.y., kad leistų Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės patalpose organizuoti renginį, skirtą Kauno apskrities Žiegždrių ligoninės 50-čiui paminėti. G. R. neneigė, kad priėmė iš V. M. alkoholinio gėrimo butelį, tačiau tvirtino, kad tai buvo dovana artėjančios karių šventės proga. Tokią jo versiją paneigia liudytojos V. M. parodymai, slapto sekimo metu užfiksuoti garso ir vaizdo įrašai. Liudytoja V. M. parodė, kad su G. R. buvo sutarusi dėl salės (duomenys neskelbtini) ligoninės jubiliejui, tačiau išsiplėtus kviečiamųjų sąrašui, prireikė antros salės, todėl ji nuvyko pas G. R. suderinti visus klausimus ir nuvežė alkoholinio gėrimo butelį, prašė antros salės, tačiau G. R. salės suteikti negalėjo, nes ši yra remontuojama. Iš vaizdo ir garso įrašų matyti, kad V. M. pas G. R. atvyko 2008-10-08. Atvykusi ji pasilenkė prie G. R. stalo ir padėjo ant grindų popierinį dovanos maišelį. Po to kalba ėjo apie antros salės suteikimą. V. M. išėjus iš kabineto, paskui ją išėjo ir G. R.. Grįžęs į kabinetą, G. R. pasiėmė V. M. paliktą popierinį dovanų maišelį, pažiūrėjo, kas jo viduje. (t. 1, b. l. 25-29). Šių įrodymų pagrindu teismas pagrįstai pripažino, kad G. R. priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, t.y. padarė LR BK 225 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kolegija daro išvadą, kad G. R. pagrįstai nuteistas už sukurstymą suklastoti dokumentą (LR BK 24 str. 5 d.  300 str. 1 d.) ir piktnaudžiavimą (LR BK 228 str. 1 d.). BK 24 str. 5 d. nustatyta, kad kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Tai nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. J. J. pripažino, kad prašymą dėl salės nuomos jo, kaip renginio vedėjo, paprašė parašyti G. R.. Prašymas buvo reikalingas tam, kad  pateisinti, jog salėje vyks renginys, susijęs su kariuomenės reikalais. Salė buvo reikalinga V. J. šio motinos jubiliejui. Prašymą jis rašė G. R. kabinete. Kadangi jis nežinojo, kaip surašyti prašymą, G. R. jam pasakė kaip rašyti.  Prašymas buvo parašytas J. J. vardu, nors iš tikro salė buvo reikalinga V. J.. 2008-12-18 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas J. J. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., nutrauktas, perduodant jį pagal laidavimą (t. 2, b. l. 11, 12). Iš to seka, kad J. J. suklastojo dokumentą, t.y., prašyme nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, ir tai jis padarė G. R. prašomas. Taigi, G. R. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., sukurstęs J. J. suklastoti dokumentą.

BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.  Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaut tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo G. R. veiksmuose piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teismas, darydamas išvadas dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai rėmėsi byloje surinktais duomenimis. Iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visumos nustatyta, kad G. R., dirbdamas Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininku, paprašė J. J. parašyti tikrovės neatitinkantį prašymą dėl salės skyrimo neva J. J., nors išties salė buvo reikalinga V. J. motinos jubiliejaus šventimui. G. R. žinojo, kad karininkų ramovės patalpos gali būti naudojamos tik su krašto apsaugos sistema susijusiems renginiams. Be to jis buvo atsakingas už tinkamą karininkų ramovės turto panaudojimą. J. J. G. R. paprašytas parašė minėtą prašymą ir 2008-07-18 karininkų ramovėje įvyko V. J. motinos jubiliejaus šventė. Kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog užimamas pareigas valstybės tarnyboje apeliantas panaudojo nusikalstamai veikai padaryti, tai yra veikė priešingai tarnybos interesams. Savo veika nuteistasis pažeidė valstybės tarnybos principus, normalią valstybės tarnybos institucijos veiklą, jo veiksmai prieštaravo valstybės tarnybos priedermei ir funkcijoms. Teismas pagrįstai nurodė, kad G. R., atlikdamas piktnaudžiavimo veiksmus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės funkcijas ir veiklos principus, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė. G. R. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi padarė ir kitą nusikalstamą veiką, todėl pagrįstai pripažinta, kad jis padarė didelės žalos valstybei, ir pagrįstai nuteistas pagal LR BK 228 str. 1 d.

Atsižvelgiantį išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                  Algerdas Urbšys

 

Teisėjai                                                                                                         Algirdas Jaliniauskas

 

                                                                                                                      Jurgis Kiškis