Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-175/2010
Teisėja Dalia Kursevičienė (Proceso Nr. 07-1-00113-2008)
Procesinio sprendimo
kategorija:
(S)
2.4.7.

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 14 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko,
Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei
Genei Ramanauskienei, gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,
nuteistajam G. R.,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m.
kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu ir
nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. (V. J. epizodas)
atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos
Respublikos BK 225 str. 4 d. (L. D. epizodas) atėmimu teisės
dirbti valstybės tarnyboje 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4
d. (V. M. epizodas) atėmimu teisės dirbti valstybės
tarnyboje 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. atėmimu teisės
dirbti valstybės tarnyboje 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5
d., 300 str. 1 d. bauda 1 MGL (130 Lt) dydžio.
Vadovaujantis
BK 63 str. 1 d., 5 d., apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK
228 str. 1 d. ir 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., ir paskirta subendrinta bausmė -
atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje 1 (vieneriems ) metams ir bauda 1
MGL (130 Lt) dydžio.
Vadovaujantis
BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės, galutinė
subendrinta bausmė G. R. paskirta atėmimas teisės dirbti
valstybės tarnyboje 2 (dvejiems ) metams ir bauda 1 MGL (130 Lt) dydžio.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
G. R. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui
prilygintu asmeniu, dirbdamas pagal darbo sutartį Lietuvos kariuomenės (duomenys
neskelbtini) viršininko pareigose, ir turintis administracinius įgaliojimus,
teisę veikti šios įstaigos vardu bei teikdamas viešąsias paslaugas, 2008-07-14
apie 19.20 val. savo darbo kabinete, esančiame adresu (duomenys neskelbtini),
iš V. J. priėmė kyšį - voką, kuriame buvo 500 (penkių
šimtų) Lt nominalo vertės banknotas, už savo neteisėtą veikimą, vykdant
įgaliojimus, o būtent, už tai, kad neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Kariuomenės
Kauno įgulos karininkų ramovės nuostatų, patvirtintų 2001-12-27 Krašto apsaugos
ministro įsakymu Nr. 1715, 22 punktą, kuriame sakoma „Ramovės patalpos negali
būti suteiktos veiklai, nesuderinamai su krašto apsaugos sistemos tikslais ir
uždaviniais“, 2008-07-18 tarp 17.00 val. ir 23.00 val. Lietuvos kariuomenės
Kauno įgulos karininkų ramovės patalpose leistų organizuoti renginį - V. J. motinos L. J., gim. 1928-07-15,
gimtadienio šventimą.
Be to, jis
nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu,
dirbdamas pagal darbo sutartį Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininko
pareigose, ir turintis administracinius įgaliojimus, teisę veikti šios įstaigos
vardu bei teikdamas viešąsias paslaugas, 2008-09-18 apie 9.21 val. savo darbo
kabinete, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš L. D. priėmė
kyšį - alkoholinio gėrimo butelį „GRAND CAVALIER“, 0,7 litrų talpos, 28 litų
vertės, už jo neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad
Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininkas G. R.,
neteisėtai pažeisdamas Lietuvos Kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės
nuostatų, patvirtintų 2001-12-27 Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 1715, 22
punktą, kuriame sakoma „Ramovės patalpos negali būti suteiktos veiklai,
nesuderinamai su krašto apsaugos sistemos tikslais ir uždaviniais“, 2008-10-16
apie 18.00 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės patalpose
leistų organizuoti renginį „Linksmasis akordeonas“.
Be to, jis
nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu,
dirbdamas pagal darbo sutartį Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininko
pareigose, ir turintis administracinius įgaliojimus, teisę veikti šios įstaigos
vardu bei teikdamas viešąsias paslaugas, 2008-10-08 apie 11.03 val. savo darbo
kabinete, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš V. M. priėmė
kyšį - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos talpos ir pavadinimo alkoholinio
gėrimo butelį, 30 litų vertės, už jo neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o
būtent už tai, kad Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininkas G. R., neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Kariuomenės Kauno
įgulos karininkų ramovės nuostatų, patvirtintų 2001-12-27 Krašto apsaugos
ministro įsakymu Nr.1715, 22 punktą, kuriame sakoma „Ramovės patalpos negali
būti suteiktos veiklai, nesuderinamai su krašto apsaugos sistemos tikslais ir
uždaviniais“, 2008-11-14 nuo 18.00 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos
karininkų ramovės patalpose leistų organizuoti renginį, skirtą Kauno apskrities
(duomenys neskelbtini) ligoninės 50-čiui paminėti.
Be to, jis
nuteistas už tai, kad veikdamas kurstytoju kartu su J. J.,
būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas pagal darbo sutartį
Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) viršininko pareigose, ir turintis
administracinius įgaliojimus, teisę veikti šios įstaigos vardu bei teikdamas
viešąsias paslaugas, 2008-07-16 tarp 11.31 val. ir 12.01 val. savo darbo
kabinete, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine
padėtimi bei žinodamas, kad Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės
patalpose organizuojami ir vedami tik Krašto apsaugos sistemos renginiai,
sukurstė J. J. suklastoti dokumentą, t.y. J. J. žodžiu padiktavo prašymo tekstą, kuriame nurodė
tikrovės neatitinkančius faktus, apie tai, kad J. J.,
kaip „šaulys ar karys savanoris“ prašo leisti organizuoti Lietuvos kariuomenės
Kauno įgulos karininkų ramovės patalpose renginį-vakaronę kartu su medicinos
darbuotojais, tačiau tikroji renginio paskirtis -V. J. motinos
L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gimtadienio
šventimas.
Tokiais savo
veiksmais G. R. grubiai pažeidė Lietuvos Kariuomenės Kauno
įgulos karininkų ramovės nuostatų, patvirtintų 2001-12-27 Krašto apsaugos
ministro įsakymu Nr. 1715, 22 punktą, kuriame sakoma „Ramovės patalpos negali
būti suteiktos veiklai, nesuderinamai su krašto apsaugos sistemos tikslais ir
uždaviniais“, LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. l p., 2 p., 3 p., 4 p.
numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo
principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p., 3 p., 4
p., 5 p., numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių
valstybės tarnautojo G. R. veiksmų didelės žalos patyrė
valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo,
skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Lietuvos
kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės - funkcijos ir veiklos principai bei
diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Nuteistasis G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto
apylinkės teismo 2010-03-26 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį
nuosprendį. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,
netinkamai vertino įrodymus. Kalbėdamas apie jam inkriminuotą nusikalstamą
veiką dėl kyšio iš V. J. paėmimo, apeliantas tvirtina,
kad teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino abejonių,
kodėl vokas, kuriame paliekami pinigai kaip kyšis, lieka gulėti tame pačiame
kabinete, o apie voko egzistavimą G. R. nurodo nieko
nežinantis. Nuteistasis nurodo, kad liudytoju apklaustas V.
J. parodė, jog pinigus voke paliko iš dėkingumo, norėdamas parodyti dėmesį,
padėdamas voką jis paprašė, kad G. R. atsiskaitytų su
darbuotojais už darbą, nors G. R. sakė, kad jokių pinigų
nereikia, bet jis vis tiek juos paliko ant stalo. Byloje nėra užfiksuota, kad G. R. priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, nes vokas,
kurį paliko V. J. ant G. R. darbo
stalo, ir buvo rastas ant vieno iš G. R. darbo stalų,
kurių yra net šeši G. R. darbo kabinete. Teismas
nesiaiškino, kodėl vokas, kuriame paliekami pinigai kaip kyšis, lieka gulėti
tame pačiame kabinete, o apie voko egzistavimą G. R. nurodo
nieko nežinantis.
Teismas,
pripažindamas jį kaltu dėl kyšio iš L. D. priėmimo, taip
pat neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, vadovavosi tik išimtinai
kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis ir išvadomis. Apeliantas nurodo,
kad koncertas buvo L. D. pateikus prašymą. Dėl butelio
gavimo nebuvo tartasi, jis butelį priėmė kaip dovaną. L. D. taip
pat tvirtino, kad butelį paliko kaip padėkos ženklą.
V. M. taip pat nurodė, kad paliktas butelis nėra atlygis,
jis buvo paliktas kaip dėkingumo ženklas už parodytą rūpestį. G.
R. pripažino, kad paėmė butelį iš V. M., kai ši
atėjusi pas jį į Ramovę pasveikino su artėjančia karių švente. Tad apelianto
įsitikinimu, akivaizdu, kad teismas
neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų kurie
atsirado bylą nagrinėjant teisme.
Nuteistasis
tvirtina, kad niekada nevertė J. J. klastoti jokio
prašymo, o tik padėjo tokį prašymą parašyti nurodydamas tokio pobūdžio Ramovėje
gaunamiems prašymams dažniausiai pasitaikantį tekstą. Dėl renginio, kurio pravedimui
buvo prašoma skirti salę, datos, pobūdžio tiek J. J.,
tiek jis jau žinojo, tad prašymas ir jo tekstas iš esmės buvo tik tam, kad būtų
įtrauktas į visus renginių kalendorius. Liudytojas J. J. patvirtino,
kad prašymą parašė G. R. kabinete, o kadangi nežinojo,
kaip rašyti, G. R. pasakė, kaip ką rašyti. Prašymą parašė
savo vardu, nors salės reikėjo V. J. mamos jubiliejaus
šventimui. Suprato, kad V. J. su G. R. dėl
salės jau yra sutarę, kadangi jį jau pakvietė vesti renginį toje salėje ir tas
prašymas buvo tik formalumas. Pats renginys yra susijęs su Lietuvos kariuomene,
nes V. J. tėtis buvo tarpukario Lietuvos karininkas, o
Ramovės vienas iš tikslų ir yra stiprinti kariuomenės ir visuomenės ryšius,
pagerbti kariuomenei bei Lietuvai nusipelniusius asmenis, o taip pat ir jų
šeimos narius. Tad, apeliantas tvirtina, kad jis nepadarė nusikaltimo, už kurį
yra numatyta atsakomybė LR BK 300 str. 1 d.
Liudytoja I. M., dirbanti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos viešųjų
ryšių ir renginių organizavimo skyriuje vedėja, patvirtino, jog visi vykę
renginiai Ramovėje atitiko Ramovėje galimų pravesti renginių formatą. Tad
apelianto įsitikinimu, jis savo veiksmais nediskreditavo valstybės tarnautojo
vardo, nesumenkino valstybės institucijos - Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos
karininkų ramovės prestižo ir nepadarė žalos valstybei bei yra nepagrįstai
pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, už kurią numatyta baudžiamoji
atsakomybė BK 228 str. 1 d.
Teismo
posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas
prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo
kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuotais įrodymais. Teismo
išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei betarpiškai ištirtais
įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 20 str.
5 d. reikalavimų.
Pirmosios
instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstytos įrodytomis pripažintos
nusikalstamų veikų aplinkybės, teisingai pripažinta, kad G. R.
yra BK 225 str., 228 str. numatytų nusikalstamų veikų subjektu. Jis to
neginčija.
Objektyvioji
nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 225 str. 2 d., 225 str. 4 d., pusė reiškėsi
tuo, kad jos padarytos aktyviais veiksmais – nusikalstamu veikimu. G. R. priėmė kyšį už tai, kad leido Kauno įgulos karininkų
ramovės patalpose organizuoti renginius, nesuderinamus su krašto apsaugos
sistemos tikslais ir uždaviniais, t.y., V. J. motinos L. J. gimtadienio šventimą, renginį „Linksmasis akordeonas“,
renginį, skirtą Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninės 50-čiui
paminėti. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės nuostatų,
patvirtintų Krašto apsaugos ministro 2001-12-27 įsakymu Nr. 1715 22 p.
nurodyta, kad Ramovės patalpos negali būti suteiktos veiklai, nesuderinamai su
krašto apsaugos sistemos tikslais ir uždaviniais. Lietuvos kariuomenės Kauno
įgulos karininkų ramovės pareiginių nuostatų, patvirtintų Lietuvos kariuomenės
vado 2007-0-19 įsakymu Nr. V-1204 29 p. numatyta, kad Ramovės viršininkas
kontroliuoja kariuomenės Ramovei paskirto ar pačios įsigyto turto apskaitą ir
tinkamą jo panaudojimą, užtikrina tinkamą paskirtų lėšų ir materialinių
išteklių naudojimą. G.
R. suprato, kad jo atlikti veiksmai viršijo jo įgaliojimus ir prieštarauja
tarnybos interesams, gali sukelti teisinių ir kitų padarinių ir to siekė.
Kyšininkavimas, kuris reiškiasi kyšio priėmimu, laikomas baigtu, kai valstybės
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima visas ar bent dalį jam duodamų
vertybių. Jeigu valstybės tarnautojas turtines vertybes, papirkėjo įvardijamas
kaip dovana, priima po veiksmų atlikimo, tokia dovana, nors jos ir nebuvo reikalauta
ar provokuota duoti, laikoma kyšiu, jeigu nustatoma, kad faktiškai ji buvo
duodama ir priimama kaip kyšis, t.y. atlygis už valstybės tarnautojo veikimą
vykdant įgaliojimus jos davėjo interesais. Šios
aplinkybės byloje nustatytos.
Tai, kad G. R. padarė LR BK 225 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, t.y.,
priėmė iš V. J. 500 Lt kyšį už savo neteisėtą veikimą,
patvirtina liudytojo V. J. parodymai, vaizdo ir garso
įrašai, kratos protokolas. Liudytojas V. J. parodė, kad į
G. R. kreipėsi prašydamas, kad šis padėtų suorganizuoti
mamos jubiliejų. G. R. sutiko, aprodė jam sales. Jis prašė
G. R., kad sutvarkytų salę, kad padėtų atsiskaityti su
darbuotojais, ir padėjo voką su 500 Lt kupiūra ant stalo G. R.
kabinete. Apelianto teiginį, kad jis voko su pinigais nematė, nežinojo apie
jo egzistavimą, paneigia vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys. Iš jų
matyti, kad G. R. matė voką, sakė V. J.,
kad nereikia, bet V. J. jį paliko ant stalo. Taip pat
matyti, kad G. R., grįžęs į kabinetą, paėmė voką, jį
pravėrė, pažiūrėjo, kas jo viduje. Voko viduje matosi galimai piniginės
kupiūros. Apžiūrėjus voką, G. R. pasilieka jį sau (t. 1,
b. l. 6-8). Kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu Lietuvos kariuomenės
Kauno įgulos karininkų ramovės viršininko G. R. kabinete
buvo rasta ir paimta baltos spalvos vokas, kuriame įdėtas vienas 500 Lt
nominalo vertės banknotas (t. 1, b. l. 35, 36). O kaip jau anksčiau minėta,
liudytojas V. J. parodė, kad paliko voką su 500 Lt vertės
banknotu. Įvertinus šiuos įrodymus, daroma išvada, kad G. R. pagrįstai
pripažintas kaltu pagal LR BK 225 str. 2 d.
Kaltinamojo G. R., liudytojų L. D., O. G. parodymais, vaizdo ir garso įrašais, Kauno (duomenys
neskelbtini) muzikos mokyklos direktoriaus raštu dėl leidimo pasinaudoti sale
įrodyta, kad G. R. padarė LR BK 225 str. 4 d. numatytą
nusikalstamą veiką – priėmė kyšį iš L. D. už tai, kad
leistų organizuoti karininkų ramovės patalpose renginį „Linksmasis akordeonas“,
kuris yra nesuderinamas su krašto apsaugos sistemos tikslais ir uždaviniais. G. R. neneigė, kad jis leido Ramovėje surengti renginį
„Linksmasis akordeonas“. Jis taip pat parodė, kad po renginio pas jį atėjo L. D. ir atsidėkodama paliko butelį. Kad renginys
„Linksmasis akordeonas“ buvo nesusijęs su krašto apsaugos sistema patvirtino
liudytojai L. D. ir O. G.. Taip
pat, kad renginys buvo nesusijęs su krašto apsaugos sistema patvirtina ir Kauno
(duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos direktoriaus raštu dėl leidimo
pasinaudoti sale. Iš slapto sekimo metu darytų garso ir vaizdo įrašų matyti,
kad tarp L. D. ir G. R. 2008-09-18
vyko pokalbis apie galimybę karininkų ramovėje 2008-10-16 suorganizuoti
koncertą. Pokalbio metu L. D. iš savo maišo, kuris buvo
padėtas prie stalo, ištraukė celofaninį maišelį ir padėjo jį ant G. R. stalo. Vėliau G. R. grįžęs į savo
tarnybinį kabinetą paėmė nuo stalo L. D. paliktą maišelį
su dovana, ją apžiūrėjo ir maišelį su dovana pasiliko sau. Nors butelis buvo
įvardintas kaip dovana, tačiau, kaip jau anksčiau minėta, jei dovana duodama ir
priimama kaip atlygis už valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus jos
davėjo interesais, ji laikoma kyšiu. Šiuo atveju nustatyta, kad L. D. paliko butelį už tai, kad G. R. jai
suteikė salę karininkų ramovėje surengti koncertą „Linksmasis akordeonas“,
nesusijusį su krašto apsaugos sistema. Tad G. R. nusikalstama
veika, numatyta LR BK 225 str. 4 d., visiškai įrodyta.
Taip pat
byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. R. priėmė
iš V. M. kyšį – alkoholinio gėrimo butelį už neteisėtą
veikimą, t.y., kad leistų Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės
patalpose organizuoti renginį, skirtą Kauno apskrities Žiegždrių ligoninės
50-čiui paminėti. G. R. neneigė, kad priėmė iš V. M. alkoholinio gėrimo butelį, tačiau tvirtino, kad tai
buvo dovana artėjančios karių šventės proga. Tokią jo versiją paneigia
liudytojos V. M. parodymai, slapto sekimo metu užfiksuoti
garso ir vaizdo įrašai. Liudytoja V. M. parodė, kad su G. R. buvo sutarusi dėl salės (duomenys neskelbtini)
ligoninės jubiliejui, tačiau išsiplėtus kviečiamųjų sąrašui, prireikė antros
salės, todėl ji nuvyko pas G. R. suderinti visus klausimus
ir nuvežė alkoholinio gėrimo butelį, prašė antros salės, tačiau G.
R. salės suteikti negalėjo, nes ši yra remontuojama. Iš vaizdo ir garso
įrašų matyti, kad V. M. pas G. R. atvyko
2008-10-08. Atvykusi ji pasilenkė prie G. R. stalo ir
padėjo ant grindų popierinį dovanos maišelį. Po to kalba ėjo apie antros salės
suteikimą. V. M. išėjus iš kabineto, paskui ją išėjo ir G. R.. Grįžęs į kabinetą, G. R. pasiėmė V. M. paliktą popierinį dovanų maišelį, pažiūrėjo, kas jo
viduje. (t. 1, b. l. 25-29). Šių įrodymų pagrindu teismas pagrįstai pripažino,
kad G. R. priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, t.y. padarė LR
BK 225 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kolegija daro
išvadą, kad G. R. pagrįstai nuteistas už sukurstymą
suklastoti dokumentą (LR BK 24 str. 5 d.
300 str. 1 d.) ir piktnaudžiavimą (LR BK 228 str. 1 d.). BK 24 str. 5 d.
nustatyta, kad kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti
nusikalstamą veiką. Tai nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia
kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. J. J. pripažino, kad prašymą dėl salės nuomos jo, kaip
renginio vedėjo, paprašė parašyti G. R.. Prašymas buvo
reikalingas tam, kad pateisinti, jog
salėje vyks renginys, susijęs su kariuomenės reikalais. Salė buvo reikalinga V. J. šio motinos jubiliejui. Prašymą jis rašė G. R. kabinete. Kadangi jis nežinojo, kaip surašyti prašymą, G. R. jam pasakė kaip rašyti.
Prašymas buvo parašytas J. J. vardu, nors iš tikro
salė buvo reikalinga V. J.. 2008-12-18 Kauno apygardos
prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas J. J. atžvilgiu
dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., nutrauktas, perduodant jį
pagal laidavimą (t. 2, b. l. 11, 12). Iš to seka, kad J. J. suklastojo
dokumentą, t.y., prašyme nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, ir tai jis
padarė G. R. prašomas. Taigi, G. R. pagrįstai
pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., sukurstęs J. J. suklastoti dokumentą.
BK 228
straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam
prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą,
jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija,
juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas
tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto
asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų
teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai
tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės
aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų
ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Žala
paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaut
tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.
Pagal byloje
nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo G. R. veiksmuose
piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teismas, darydamas išvadas dėl apelianto
kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai rėmėsi byloje surinktais
duomenimis. Iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visumos nustatyta,
kad G. R., dirbdamas Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini)
viršininku, paprašė J. J. parašyti tikrovės neatitinkantį
prašymą dėl salės skyrimo neva J. J., nors išties salė
buvo reikalinga V. J. motinos jubiliejaus šventimui. G. R. žinojo, kad karininkų ramovės patalpos gali būti
naudojamos tik su krašto apsaugos sistema susijusiems renginiams. Be to jis
buvo atsakingas už tinkamą karininkų ramovės turto panaudojimą. J. J. G. R. paprašytas parašė minėtą prašymą ir
2008-07-18 karininkų ramovėje įvyko V. J. motinos
jubiliejaus šventė. Kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog užimamas
pareigas valstybės tarnyboje apeliantas panaudojo nusikalstamai veikai
padaryti, tai yra veikė priešingai tarnybos interesams. Savo veika nuteistasis
pažeidė valstybės tarnybos principus, normalią valstybės tarnybos institucijos
veiklą, jo veiksmai prieštaravo valstybės tarnybos priedermei ir funkcijoms. Teismas
pagrįstai nurodė, kad G. R., atlikdamas piktnaudžiavimo
veiksmus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, iškraipė valstybės
institucijos – Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės funkcijas ir
veiklos principus, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė. G. R.
piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi padarė ir kitą nusikalstamą veiką,
todėl pagrįstai pripažinta, kad jis padarė didelės žalos valstybei, ir pagrįstai
nuteistas pagal LR BK 228 str. 1 d.
Atsižvelgiantį
išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis, yra teisėtas ir
pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas
Algerdas Urbšys
Teisėjai Algirdas
Jaliniauskas
Jurgis Kiškis