Civilinė byla Nr. 2VP-179-985/2020
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01070-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.6.10; 3.2.7.1; 3.2.7.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. kovo 4 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,
sekretoriaujant Dainorai Vaitiekūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjai A. G.,
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,
suinteresuoto asmens Marijampolės savivaldybės administracijos atstovei J. Z.,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos Žemėtvarkos skyriaus atstovui S. Č.,
suinteresuotų asmenų M. U., V. U., D. B. ir L. V. atstovui advokatui P. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. patikslintą prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. U., V. U., R. B., D. B. ir L. V., dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja, patikslinusi reikalavimus, prašo pakeisti 2016 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo tvarką, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant jai (atsakovei) A. G., parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2020 m. gruodžio 31 d.; arba teismui netenkinus prašymo, sprendimo įvykdymą atidėti iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Taip pat nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetus suinteresuotų asmenų skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Tokiu būdu nuo Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties įsiteisėjimo iki 2019 m. liepos 31 d. buvo likę tik 3 mėnesiai laiko, iš kurių birželis ir liepa yra vasaros ir atostogų mėnesiai, kuomet valstybinėse institucijose darbas yra sulėtėjęs ir jokie klausimai per tokį laikotarpį neišsprendžiami. Dėl ko atlikti 2019 m. vasario 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytų įsipareigojimų ji neturėjo galimybės ir pakankamai laiko, todėl prašo suteikti daugiau laiko. Pareiškėja A. G. teismo posėdžio metu patvirtino pateiktame prašyme nurodytas faktines aplinkybes, prašė jos patikslintą prašymą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir - VTPSI) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu bei jo atstovas teismo posėdžio metu prašo prašymą atmesti. Nurodo, kad prašymas yra nepagrįstas, o pareiškėja vilkina teismo sprendimo vykdymą. Atsakovei buvo suteikta teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą. Akivaizdi žmogaus aktyvumo stoka. Pažymėjo, kad teismo 2012-10-16 sprendimas buvo pakeistas teismo 2016-11-15 sprendimu, kuris įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus nutartį 2017-04-13, tačiau pareiškėja, nors ir visą bylinėjimosi laikotarpį įrodinėjo, kad galimybes įteisinti savavališką statybą iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų vykdyti teismo sprendimą, o prašymo motyvas, kad Kauno apygardos teismui 2019-04-16 nutartimi atmetus suinteresuoto asmens skundą, iki 2019-07-31 buvo likę 3 mėnesiai laiko, „iš kurių birželis ir yra vasaros atostogų mėnesiai, kuomet valstybinėse institucijose darbas yra sulėtėjęs ir <...> klausimai per tokį laikotarpį neišsprendžiami", negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad pareiškėja nuo 2019-04-16 ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padarinių šalinimui. Taip pat nurodyta, kad atsakovė iš esmės nesiėmė jokių veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius, prašydama atidėti teismo 2016-11-15 sprendimo įvykdymo terminą vilkina teismo sprendimo vykdymą, todėl prašo atsakovės prašymo netenkinti, kadangi jį patenkinus iš esmės būtų paneigtas teismo 2016-11-15 sprendimo privalomumas ir pažeisti inspekcijos, atstovaujančios valstybės interesams, lūkesčiai. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2018-03-06 nutartyje atkreipė pareiškėjos dėmesį i tai, kad „jos pasyvumas, delsimas inicijuoti procedūras, susijusias su neteisėtos statybos įteisinimu, ateityje gali tapti pagrindu pripažinti, jog galimybės įteisinti savavališką statybą nebuvo išnaudotos dėl pareiškėjos kaltės, ir taikyti kraštutinę teismo sprendime nustatytą priemonę“, todėl prašymas atmestinas.
Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašo pareiškėjos prašymą atmesti. Atstovė paaiškina, kad pareiškėja nenurodo kodėl ji neatliko jokio konkretaus veiksmo savavališkos statybos įteisinimo tikslu, nenurodė jokių svarbių priežasčių. Atsiliepime nurodyta, kad administracija nesutinka su pareiškėjos prašymo reikalavimais ir argumentais, dėl toliau išdėstytų aplinkybių. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 10 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama sudaryti su ja valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos neužimtos žemės dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir, arba nuomos sutartį, kadangi ši žemės sklypo dalis reikalinga jai pastatų eksploatacijai. Marijampolės savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ šio prašymo netenkino, kadangi nurodytu adresu laisvos valstybinės žemės nėra.
2018 m. spalio 12 d. pareiškėja su prašymu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimo procesą jį padidinant užstatyto pastato dalies užimamu plotu. 2018 m. spalio 18 d. Marijampolės savivaldybės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Dėl prašymo pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas“ šio prašymo netenkino, kadangi nurodytu adresu laisvos valstybinės žemės nėra. Vėliau Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pareiškėjos skundas (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) Regionų apygardos administraciniam teismui dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimo, įformino raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta inicijuoti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų pakeitimo procesą, jį padidinant užstatyto pastato dalies užimamu plotu, pripažinimo negaliojančiu, laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. Teigia, kad tiek Marijampolės savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, įforminto raštu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2018 m. spalio 18 d. Marijampolės savivaldybės sprendimo, įforminto raštu Nr. (duomenys neskelbtini) yra praleisti procesiniai apskundimo terminai. O praleistas procesinis terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Nurodo, kad
pareiškėja prašymą grindžia tik cituodama ankstesnius teismo sprendimus, kuriais ji buvo įpareigota parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti savavališką statybą iki tuose teismo sprendimuose nurodytų terminų. Pareiškėjos minėti argumentai nesusiję su nustatyto termino (nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. liepos 31 d.) praleidimu, jie susiję tik su anksčiau nustatytų terminų pagrįstumu.
Taip pat nurodo, jog pareiškėjos teiginys jog, „Marijampolės savivaldybė piktybiškai vengia spręsti susidariusią situaciją, o Marijampolės savivaldybės administracija veikia prieš pareiškėją ir jos klausimų nesprendžia“ yra niekiniai ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Atvirkščiai, tai parodo, kad pareiškėja piktybiškai vengia spręsti susidariusią situaciją, kadangi neatlieka (ir neįrodinėja, kad atliko ar vykdo) žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrų taip pat nepateikia įrodymų, jog įgijo (ar vykdo šias procedūras) nuosavybės teises į žemės sklypą (papildomai suteiktu laikotarpiu 2019-02-07 iki 2019-07-31), nes būtent dėl šių aplinkybių pareiškėjai buvo suteikta ne viena galimybė atidedant teismo sprendimo įvykdymo terminą parengti projektinę dokumentaciją įteisinti savavališką statybą. Nepagrįstai suteikus papildomus terminus pareiškėjai, taip bus skatinamas piktnaudžiavimas teisėmis bei savivale. Dėl susidariusios ginčo situacijos yra menkina administracijos autoritetas, taip mažinant pasitikėjimą institucija, bei sukeliant administracijai neigiamas pasekmes. Teigė, kad pareiškėja neįrodė, jog siekė tinkamai įgyvendinti teismo įpareigojimą parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti savavališką statybą teismo sprendime nurodytais būdais ir terminais, todėl mano, kad įteisinti savavališką statybą per teismo nustatytą terminą nebuvo išnaudotos dėl pačios kaltės. Todėl atsiliepimu prašė prašymo netenkinti ir pareiškėjos reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Suinteresuoto asmens M. U. pateiktame atsiliepime nurodė, kad A. G. jau trečią kartą teikia prašymą, susijusį su teismo sprendimo vykdymu, tam, kad, neva, galėtų įteisinti savavališką statybą. Pirmuoju prašymu ji teismui reiškė reikalavimą, jog būtų atidėtas teismo sprendimo vykdymas, antruoju - jog būtų pakeistas arba vėl atidėtas iki 2019-07-31, šiuo - jog būtų pakeistas. Kategoriškai nesutinka, jog šis prašymas būtų patenkintas. Mano, jog tokie A. G. veiksmai, kai nepasikeitus faktinėms aplinkybėms ir neatlikus jokių veiksmų, trečią kartą yra teikiamas toks pat prašymas, yra laikytini sąmoningu ir tikslingu proceso vilkinimu, siekiant ne spręsti savo problemą, o teisinėmis priemonėmis vilkinti procesą kuo ilgesnį laiko tarpą. O gal būt taip išspręsti savo problemą - vieną kartą metuose parašant prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą ir sulaukus termino pabaigos vėl rašyti analogišką prašymą. Tokie pareiškėjos veiksmai (neveikimas) negali būti toleruojami, nes prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir ypač pažeidžia jo ir kitų trečiųjų asmenų, kuriems iki šiol neatkuriamos nuosavybės teises. Nuo paskutinės teismo nutarties atidėti teismo sprendimo vykdymą pareiškėja neatliko jokių veiksmų, tam, kad įvykdytų teismo sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti jos prašymą, nes neaišku kokiam tikslui prašoma pratęsti terminą, kai neatliekami ir neplanuojama atlikti jokių veiksmų. Jei teismas patenkintų pareiškėjos prašymą, tokiu būdu būtų akivaizdžiai nepaisomi ir tiesiog ignoruojami jo ir kitų asmenų interesai, kurie jau yra pažeidinėjami daugiau kaip 20 metų. Būtent tiek metų yra neatkuriamos nuosavybės teisės į žemę ir tokia situacija yra susiklosčiusi būtent dėl A. G. neteisėtų veiksmų - dalies savo pastato statybos jam ir kitiems tretiesiems asmenims atkurtiname žemės sklype. Dėl ko ir Marijampolės savivaldybės administracija jiems negali formuoti žemės sklypo nuosavybės atkūrimui. Teismo procesai dėl pareiškėjos neteisėtos statybos vyksta jau nuo 2012 metų. Per tą laiką jai nebuvo jokių kliūčių imtis savavališkos statybos įteisinimo darbų, tačiau net po palankaus teismo sprendimo priėmimo, ji vėl to nedaro, o pasinaudodama procesinėmis teisėmis visaip vilkina to klausimo sprendimą, taip grubiai pažeisdama jo ir kitų pretendentų teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl teismo prašo A. G. prašymą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš A. G. bylinėjimosi išlaidas; paskirti A. G. 1000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš kurių 300 Eur skirti M. U..
Suinteresuotų asmenų M. U., V. U., D. B. ir L. V. atstovas, advokatas P. B., teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Įžvelgia pareiškėjos piktnaudžiavimą procesu, kadangi pareiškėja per teismo nustatytą terminą nieko neatliko.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus, atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas galimas tik išimtinais atvejais, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į ekonomiškumo, protingumo ir koncentruotumo principus, kadangi ginčas tęsiasi nuo 2012 metų. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsakovės nurodyti argumentai negali būti pripažint pakankamais konstatuoti, kad teismo sprendimo vykdymas dėl gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) dalies kuri pastatyta valstybei priklausančioje žemėje, įteisinimas turi būti atidėtas dar kartą iki 2020-07-31. Atstovas teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti.
Suinteresuoti asmenys M. U., V. U., R. B., D. B. ir L. V. į teismo posėdį neatvyko, V. U., R. B., D. B. ir L. V. atsiliepimo nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant, byla nagrinėta be neatvykusių asmenų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Prašymas tenkintinas.
Nustatytos faktinės aplinkybės
2016 m. lapkričio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 priimtą teismo sprendimą civ. byloje Nr. neskelbtini) pakeisti. Atsakovės priešieškinį tenkinti. Leisti atsakovei A. G., teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šio įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, tai yra negavus statybą leidžiančio dokumento, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 priimtą teismo sprendimą civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) likusioje jo dalyje.
Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi aukščiau paminėtą sprendimą paliko nepakeistą. Patikslino rezoliucinę dalį kurioje nustatė: Leisti atsakovei A. G., teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės.
Teismų informacinės sistemos duomenimis Liteko nustatyta, kad 2018 m. sausio 4 d. šio teismo nutartimi tenkinus pareiškėjos prašymą aukščiau nurodyto sprendimo vykdymas atidėtas iki 2018 m. balandžio 13 d. 2018 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
2019 m. vasario 7 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinus pareiškėjos prašymą aukščiau nurodyto sprendimo vykdymas atidėtas iki 2019 m. liepos 31 d. Teismas nustatė, jog šiuo metu yra ir artimiausiu metu (pareiškėja nurodė, jog per dvi savaites) dar bus pradėtos kitos administracinės procedūros, kurias įgyvendinus pareiškėjai atsirastų galimybė pašalinti dabar nustatytus savavališkos statybos padarinius ir pagrindo nugriauti savavališkai pastatytą ir viešame registre įregistruotą statinio dalį nebeliktų, todėl yra pagrindas pareiškėjos patikslintą prašymą tenkinti. 2019 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (t. 1, b. l. 7-18).
2019 m. lapkričio 28 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, kuriame nurodė, kad žemės sklypas reikalingas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams, bus formuojamas vadovaujantis teises aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, inventorizuotas sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m. Tačiau žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), toponuotrauka patvirtina, kad valstybinės žemės sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m., todėl akivaizdu, jog likusi laisva valstybinės žemės dalis, pretendentams jau atkūrus nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) kv. m. sklypo dalį, būtų pakankama jai priklausančio pastatyto gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai. Todėl prašo sudaryti su ja valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvos neužimtos žemės sklypo dalies nuomos sutartį, kadangi ši žemės sklypo dalis reikalinga jai priklausančių statinių eksploatacijai.
Byloje pateiktas pareiškėjai adresuotas Valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. gruodžio 31 d. raštas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1998-11-16 pagal 1998-11-10 pateiktą A. G. ir R. B. prašymą, matininko A. V. parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą bei 1998-11-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P18/98-2969. Registruojant minėtą žemės sklypą, žemės sklypo plane pastatų, kurie kirstų šio sklypo ribą, užfiksuota nebuvo. Informuojama, kad (duomenys neskelbtini) leistinas žemės sklypų ribų nesutapimas tarp vietinės ir LKS-94 koordinačių sistemos yra 0,438 m.
Į bylą pateiktame Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus 2020 m. sausio 14 d. rašte Nr. 20SD-(14.20.137 E.) nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjas priimti sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos negali, nes nėra projekte, kurio rengimą organizuoja Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius, suprojektuotas žemės sklypas (nesuprojektuotos žemės sklypo ribos, plotas, nenumatyta pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir kiti projektiniai sprendiniai). Atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio 12 d. vykusiame Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio atstovų susitikimo su Marijampolės savivaldybės atstovais metu Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio atstovų pateiktą nuomonę, prašo kuo skubiau organizuoti projekto rengimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo, kartu įvertinant galimybę pertvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje 2020 m. vasario 25 d. gautas Marijampolės savivaldybės administracijos raštas, kuriame informuojama, jog Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-02-11 įsakymo Nr. DV-198 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (duomenys neskelbtini)“ pagrindu pradedamas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą esamų statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Ar tarp formuojamo žemės sklypo ir A. G. kartu su R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) liks valstybinės žemės ploto, paaiškės projektavimo metu, įvertinus Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių dislokacijos vietą ir atstumus iki formuojamo sklypo ribos. Atkreiptas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ 2.6. punktu, valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbai atliekami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti valstybinės žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte formuojamas žemės sklypas, numatomas parduoti ar išnuomoti aukcione, projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti, taip pat naudojamo valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas nuomotojo ar panaudos davėjo iniciatyva.
Byloje pateiktas suinteresuotų asmenų atstovo advokato P. B. 2020-02-25 prašymas adresuotas Marijampolės savivaldybės administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos Žemėtvarkos skyriaus, kuriame nurodyta, kad suinteresuoti asmenys M. U., V. U., D. B. ir L. V. kategoriškai nesutinka, jog jų pretenduojamoje atkurti nuosavybės teise žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. G., ar kitiems asmenims būtų formuojamas atskiras žemės sklypas nuomai ar pardavimui. Nurodo, kad jei toks sprendimas būtų priimtas neabejotinai jį skųs, taip pat reikalaudami žalos dėl nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo 30 metų. Prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas
LR CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtinais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Pareiškėja, nors reikalavimus išskiria dviem punktais, visgi iš esmės prašo taikyti CPK 284 straipsnį, kuris numato kelias jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo stadijos alternatyvas – teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą ir jo vykdymo atidėjimą arba išdėstymą.
Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką be kita ko sietina su teismo alternatyvaus sprendimo ir fakultatyvaus sprendimo egzistavimu (CPK 272, 273 straipsniai). Ji užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, taip pat teisėtų išieškotojo interesų apsaugą, kai skolininkas vengia vykdyti teismo sprendimą, paslepia ar sunaikina teismo sprendimu priteistus pagal individualius požymius apibūdinamus daiktus, neatlieka veiksmų, kuriuos jis sprendimu įpareigotas atlikti, ir panašiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t. y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nenurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir kt., bylos Nr. 3K-7-29/2006). Todėl šioje byloje sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas netaikytinas ir svarstytina dėl toje pat įstatymo normoje numatytos alternatyvos – priimto teismo sprendimo vykdymo atidėjimo taikymo. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo (kreditoriaus) teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, - gali būti vykdomas priverstinai. Todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas yra išimtinė galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Sutiktina su byloje dalyvaujančių asmenų argumentais, kad pareiškėja 2019 m. vasario 7 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2019 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi palikta nepakeista, tenkinus jos prašymą ir sprendimo vykdymą atidėjus iki 2019 m. liepos 31 d., nustatytų veiksmų, kuriuos įgyvendinus pareiškėjai atsirastų galimybė pašalinti dabar nustatytus savavališkos statybos padarinius ir pagrindo nugriauti savavališkai pastatytą ir viešame registre įregistruotą statinio dalį nebeliktų, neatliko. Pabrėžtina, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatyvos teisė, dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kaip netinkamam subjektui, pareiškėjai nepriklauso. Visgi pareiškėjos pateikti įrodymai, jos paaiškinimai rodo, kad per teismo nustatytą sprendimo vykdymo termino atidėjimą ji ėmėsi veiksmų dėl teismo sprendimo vykdymo, ir nors tuos veiksmus atliko ne itin aktyviai, kaip teismo nuomone privalėtų, pažymėtina, kad Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-02-11 įsakymo Nr. DV-198 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (duomenys neskelbtini)“ pagrindu buvo pradedamas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą esamų statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Ar tarp formuojamo žemės sklypo ir pareiškėjai A. G. kartu su R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), liks valstybinės žemės ploto, paaiškės projektavimo metu, įvertinus Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių dislokacijos vietą ir atstumus iki formuojamo sklypo ribos. Todėl išsprendus žemės nuosavybės po išsikišančia pastato dalimi klausimą, pareiškėjai atsirastų galimybė pašalinti dabar nustatytus savavališkos statybos padarinius ir pagrindo nugriauti savavališkai pastatytą ir viešame registre įregistruotą statinio dalį nebeliktų. Taip būtų pašalinta ir galimybė ateityje kilti klausimui dėl galimai padarytos žalos atlyginimo, naujiems ilgai trunkantiems ir brangiai kainuojantiems teisiniams ginčams. Teismas pažymi, kad visgi pareiškėjai ketinant pasinaudoti sprendimu jai suteikta teise pašalinti savavališkos statybos padarinius jų nenugriaunant, ji privalo pradėti procedūrą dėl projektinės dokumentacijos rengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo.
Byloje nustatytų duomenų pagrindu, tai yra jog Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2020-02-11 įsakymu Nr. DV-198 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (duomenys neskelbtini)“ buvo pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą esamų statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams, kurio pagrindu išlieka galimybė, jog tarp formuojamo žemės sklypo ir pareiškėjai A. G. kartu su R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gali likti valstybinės žemės ploto, kas paaiškės projektavimo metu, įvertinus Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių dislokacijos vietą ir atstumus iki formuojamo sklypo ribos, pareiškėjai atsirastų galimybė pašalinti dabar nustatytus savavališkos statybos padarinius ir pagrindo nugriauti savavališkai pastatytą ir viešame registre įregistruotą statinio dalį nebeliktų, yra pagrindas pareiškėjos patikslintą prašymą tenkinti.
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo principų įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Juo negali būti pažeidžiami trečiųjų asmenų teisėti interesai. Šiuo atveju, esant nustatytai galimybei, jog atlikus Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2020-02-11 įsakymu Nr. DV-198 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (duomenys neskelbtini)“ pradėtą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, gali likti tarp formuojamo žemės sklypo ir pareiškėjai A. G. kartu su R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės ploto, tai yra, jog laikyta išsikišančia statinio dalis iš tiesų yra pareiškėjos žemės sklypo ribose ir tokiu būdu ganėtinai greitai galimai bus išspręstas neteisėtos statybos klausimas ir tenkinti visų dalyvaujančių byloje asmenų interesai, teismas sprendžia, kad pratęsus terminą ir suteikus pareiškėjai galimybę kuo skubiau atlikti visus anksčiau šioje nutartyje nurodytus veiksmus, bus geriausiai užkrinti visų dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir teisėti interesai. Nors klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo sprendžiamas trečią kartą, terminas, kuriam prašoma atidėti priimto teismo sprendimo vykdymą yra ganėtinai neilgas (dažniausia to prašoma 1 metams, termino pradžią skaičiuojant nuo teismo priimtos nutarties įsiteisėjimo). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad terminas, kuriam teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas, iš esmės baigėsi po keleto mėnesių nuo tada, kai buvo išspręstas tokio pareikšto prašymo tenkinimas teisme.
Kartu teismas pažymi ir atkreipia pareiškėjos, A. G., dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog vyksta teisminis tam tikro klausimo sprendimas, tai neturi būti kliūtimi pareiškėjai imtis aktyvių veiksmų pradedant įvairias galimas administracines procedūras nedelsiant, nelaukiant galutinio teismo sprendimo ir ji privalo tą daryti, kad būtų užtikrintas tinkamas visų šiame ginče dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimas.
Dėl piktnaudžiavimo procesu
Suinteresuotas asmuo M. U. taip pat prašo skirti pareiškėjai 1000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš kurių 300 Eur skirti jam, M. U.. Suinteresuoto asmens manymu, kadangi pareiškėja neatliko jokių tam skirtų veiksmų ir vėl teismui pateikia analogišką prašymą atidėti terminą sprendimui įvykdyti, ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teismas sprendžia, kad pagrindų skirti pareiškėjai baudą pagal CPK 95 straipsnį nėra. Visų pirma, pagal galiojančią praktiką paskirti baudą teismas gali tik pirmiau išaiškinęs asmens veiksmų ar neveikimo pasekmes, o pareiškėjai jos išaiškintos nebuvo. Antra vertus vien pareiškėjos kreipimasis į teismą, piktybiškai nevilkinant bylos nagrinėjimo, juolab jog buvo nustatytas pagrindas tokį prašymą tenkinti, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu ir baudžiamas. Įvertinus nurodytus argumentus prašymas skirti pareiškėjai baudą atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Trečiojo asmens M. U. atstovas, advokatas P. B., pateikė į bylą prašymą ir sąskaitas bei pinigų priėmimo kvitus, pagal kuruos už atstovavimą jam yra sumokėta 300 Eur (t. 2, b. l. 91-93. Prašo juos priteisti.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė įrodymų, kad jie būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų, kurių paskirstymo klausimas šioje byloje turėtų būti išspręstas.
Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kadangi pareiškėjos prašymas tenkintas, trečiojo asmens patirtos atstovavimo išlaidos jam iš pareiškėjos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsniu, 290 - 291 straipsniais, 292 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos A. G. patikslintą prašymą tenkinti.
Atidėti iki 2020 m. gruodžio 31 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, vykdymą dalyje, kuria A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Per 3 (tris) darbo dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos, nutarties kopijas išsiųsti į posėdį neatvykusiems, dalyvaujantiems byloje asmenims. Kitiems nutarties kopijos išduodamos/ išsiunčiamos tik jų reikalavimu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Ingrida Navickienė