Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-178-744/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58431-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 2.1.15.1.1; 2.1.7.2; 2.4.6.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Jolantai Plungienei,
dalyvaujant prokurorei Renatai Vilčinskaitei,
nuteistojo Alvaro Stašinsko gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,
nuteistojo Evaldo Pilvinio gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Alvaro Stašinsko ir Evaldo Pilvinio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
Alvaras Stašinskas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje bei BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Evaldas Pilvinis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendžiu UAB „4finance“ ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista šiai bendrovei 600 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš Maksimo Levčuko, Žilvino Pranckevičiaus, Kornelijaus Murzos, Alvaro Stašinsko ir Evaldo Pilvinio.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir Maksimas Levčukas, Žilvinas Pranckevičius bei Kornelijus Murza, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskųstas.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
- Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
- Alvaras Stašinskas nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su Žilvinu Pranckevičiumi, Maksimu Levčuku, neteisėtai įgijo ir perdavė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, o būtent: Žilvinui Pranckevičiui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2015 m. spalio 20 d. apie 19 val. iš mobiliojo telefono MANTA IMEI Nr. 35402805139301, į kurį buvo dėta SIM kortelė Nr. 89370036151105698567, abonentinis tel. Nr. 867870288, paskambinus į Nijolės Šivickienės naudojamą mobilųjį telefoną Nr. 867761678 ir apgaule įkalbėjus Ernestą Šivickaitę padiktuoti savo, Birutės Šivickaitės, Nijolės Šivickienės elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, juos perdavė kartu buvusiam Alvarui Stašinskui, taip pat atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, tokiu būdu Alvaras Stašinskas neteisėtai įgijo Ernestos Šivickaitės AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis, Birutės Šivickaitės AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis ir Nijolės Šivickienės AB ,,SEB“ banko elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, ir naudodamasis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio mobiliuoju telefonu, kurio IMEI Nr. 35402805139301, 2015 m. spalio 20 d. laiku nuo 19.16 iki 22.49 val. telefoninio pokalbio metu perdavė neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės duomenis Maksimui Levčukui, jog būtų atliktos neteisėtos finansinės operacijos.
- Be to, Alvaras Stašinskas ir Evaldas Pilvinis nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su Žilvinu Pranckevčiumi, Maksimu Levčuku, Kornelijumi Murza, savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: Žilvinui Pranckevičiui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2015 m. spalio 20 d. apie 19 val. iš mobiliojo telefono MANTA IMEI Nr. 35402805139301, į kurį buvo dėta SIM kortelė Nr. 89370036151105698567, abonentinis tel. Nr. 867870288, paskambinus į Nijolės Šivickienės naudojamą mobilųjį telefoną Nr. 867761678 ir apgaule įkalbėjus Ernestą Šivickaitę padiktuoti savo AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, Birutės Šivickaitės AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis ir Nijolės Šivickienės AB ,,SEB“ banko elektroninės bankininkystės duomenis pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, juos perdavė kartu buvusiam Alvarui Stašinskui, taip pat atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, po ko Alvaras Stašinskas 2015 m. spalio 20 d. laiku nuo 19.16 iki 22.49 val. telefoninio pokalbio metu perdavė neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės duomenis Maksimui Levčukui, kuris Alvaro Stašinsko prašymu, pasinaudodamas neteisėtais įgytais Nijolei Šivickienei priklausančiais elektroninės bankininkystės duomenimis 2015 m. spalio 20 d. 19.49 val. su kredito bendrove UAB ,,4finance“ per internetinę svetainę www.smscredit.lt sudarė sutartį 600 Eur dydžio paskolai gauti ir iš kredito bendrovės gautus pinigus per kelis kartus iš Nijolės Šivickienės AB ,,SEB“ banko sąskaitos Nr. LT877044000221645766 pervedė į Alvaro Stašinsko nurodytą Kornelijaus Murzos AB ,,SEB“ banko sąskaitą Nr. LT 197044060008035721, kurią Evaldas Pilvinis nurodė Alvarui Stašinskui tam, jog būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai, tokiu būdu Evaldas Pilvinis bei Alvaras Stašinskas savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas UAB ,,4finance“ 600 Eur materialinę žalą.
- Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
- Apeliaciniu skundu nuteistasis Alvaras Stašinskas prašo panaikinti skunde skundžiamą nuosprendų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio l dalies pagrindu dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3l straipsnio 5 dalies pažeidimo (absoliutūs nuosprendžių negaliojimo pagrindai) bei dėl kitų jo teisių pažeidimų ir grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui, kad būtų panaikinti nepagrįsti kaltinimai, kad bylos būtų sujungtos į vieną procesą ir kad būtų išvengta baudimo po keletą kartų.
- Nurodo, kad jis yra pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnį, 1981 straipsnį, 214 straipsnį, 215 straipsnį Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-270/2018, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-503/2018, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-914/2018, Šiaulių apylinkės teismo kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-1002/2018. Teismai skyrė jam laisvės atėmimo bausmes, o taip pat priteisė iš jo civilinius ieškinius. Taip pat nurodo, kad jis buvo nuteistas ir Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu, kurio neskundžia.
- Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, BK 2 straipsnis. Pažymi, kad kaltinimus veika, numatyta BK 182 straipsnyje (padėjimas asmenims, vykdžiusiems sukčiavimą), jis yra pripažinęs tik Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje (2018 m. kovo 5 d. nuosprendis), taigi tik šioje byloje ir tik šiuo aspektu nuosprendis neskundžiamas, o kitose trijose bylose šie kaltinimai ne tik, kad nėra įrodyti, bet netgi nebuvo įrodinėjami, o yra pagristi vien tik prielaidomis ir spėliojimais. Teigia, kad teismai darė nelogiškos išvadas, esą kitų asmenų parodymai šiose bylose laikomi nepatikimais, todėl nepatikimais laikomi ir jo tvirtinimai, jog su pareikštais kaltinimais jis neturi nieko bendro. Tvirtina, kad baudžiamojoje teisenoje tokia motyvacija yra kategoriškai nepriimtina, nes kaltinimai baudžiamojoje byloje privalo būti įrodyti neginčijamai ir privalo nekelti jokių abejonių. Nurodo, kad jis nuosekliai tvirtino, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė ir šie jo parodymai nebuvo paneigti, todėl teismai ir kaltinimas turėjo prievolę pateikti nenuginčijamus jo kaltės įrodymus, kas padaryta nebuvo. Tuo tarpu pasitenkinta prielaidomis ir spėliojimais, kad inkriminuojami nusikaltimai galimai padaryti Kybartuose, jis bausmę atlieka Kybartų pataisos namuose, todėl galimybę padaryti nagrinėjamą nusikaltimą jis turėjo. Tačiau, pasak apelianto, galimybės buvimas neįrodo veikos atlikimo fakto. Nurodo, kad kodėl yra apkaltintas būtent jis, o ne kas nors kitas iš 400 Kybartų PN bausmę atliekančių nuteistųjų, nuosprendyje nepaaiškinta.
- Tvirtina, kad kaltinimai dėl veikų, numatytų BK 214ir 215 straipsniuose, ne tik, kad nebuvo įrodyti, bet netgi nebuvo šiuose straipsniuose numatytų nusikaltimų įvykių. Apeliaciniame skunde nurodytoje byloje nėra absoliučiai nieko, ką galima būtu kvalifikuoti pagal BK 214 ir 215 straipsnius. Pažymi, kad LAT Senato formuojamoje teismų praktikoje ir BK 214, 215 straipsnių išaiškinimuose akcentuojama, kad minėtuose BK straipsniuose numatyta atsakomybė tik už materialių elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų klastojimą, neteisėtą įgijimą, laikymą, realizavimą, neteisėtą panaudojimą ir panašiai, o materialiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis laikomos kredito ir debeto kortelės, elektroniniai bilietai, nuolaidų kortelės su mokėjimo funkcija ir panašūs materialūs objektai, o nematerialūs objektai nėra šiuose baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytų veiku objektais. Todėl, apelianto teigimu, virtualių mokėjimo kortelių duomenys ir neteisėtos operacijos virtualiomis (nematerialiomis) mokėjimo kortelėmis, paslaugų teikimui reikalingi duomenys ir neteisėtas naudojimasis tokiais duomenimis bei tokiomis paslaugomis nėra BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų veikų objektais. Nurodo, kad baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltinamajam. Teigia, kad neegzistuojant nusikalstamos veikos objektui, negali būti konstatuota ir nusikalstamos veikos sudėtis, todėl BK 214 ir 215 straipsniai jam inkriminuoti absoliučiai neteisėtai, neegzistuojant nusikalstamos veikos objektams, taigi ir nesant nusikaltimų sudėčių pirmosios instancijos teismų išnagrinėtose bylose.
- Nurodo, kad iš BK 214 ir 215 straipsnių dispozicijos matyti, kad šie straipsniai nenumato nusikalstamų veikų daugeto. Tvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kiek asmeniui yra inkriminuota mokėjimo priemonių duomenų neteisėtų įgijimų, laikymų, perdavimų ar realizavimų, nepriklausomai nuo to, kiek asmeniui yra inkriminuota finansinių operacijų inicijavimų ar atlikimų, nepriklausomai nuo to, kiek asmeniui inkriminuota mokėjimo priemonių arba mokėjimo priemonių duomenų panaudojimų, pagal BK 214 ir 215 straipsnius, tai yra viena veika. Tvirtina, kad skundžiamais nuosprendžiais penkis kartus yra nubaustas už veiką, kurios ne tik, kad nebuvo, bet ir BK 214 ir 215 straipsniai tokią veiką apibrėžia esant viena veika. Nurodo ir tai, kad Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu jis buvo du kartus nubaustas pagal tą patį kaltinimą (sutampa kaltinime nurodytos veikos laikas, vieta ir nukentėję asmenys).
- Pažymi, kad nuteistojo padėtis nepagrįstai pasunkėja, kai baudžiamosios bylos išskaidomos ir nagrinėjamos skirtingu laiku, nes padidėja nuteisto asmens teistumų skaičius. Tvirtina, kad nepagrįstai išskaidžius bylų tyrimą į eilę ikiteisminių tyrimų, jis buvo du kartus nuteistas pagal tą patį kaltinimą, ir penkis kartus nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurią BK 214, 215 straipsniai įvardina esant viena veika. Taip pat, nepagrįstai išskaidžius bylų tyrimą, jam skirta bausmė yra nepateisinamai griežta ir viršija straipsnių sankcijose nustatytą bausmės maksimumą, o nepagrįsto bylų išskaidymo pasėkoje jis laikomas teistu net penkis kartus, nors jam inkriminuotas veikas BK 214, 215 straipsniai įvardina esant viena veika. Nurodo, kad antrą ir vėlesnius kartus teismai, nagrinėdami kaltinimus ta pačia veika, nuosekliai didino jo teistumų skaičių ir to pasėkoje jo asmenybę vertino kaip vis pavojingesnę, pagal kaltinimus ta pačia veika skyrė vis griežtesnes bausmes, todėl jo teisė į teisingą teismo nuosprendį buvo pažeista ir tai yra absoliučiu pagrindu skundžiamus nuosprendžius pripažinti negaliojančiais.
- Atkreipia dėmesį, kad sąvokos nuosprendyje privalo būti naudojamos neiškraipant jų prasmės, o skundžiamuose nuosprendžiuose operuojama sąvokomis „paskola“ ir „paskolos sutartis“, bei „kreditas“ ir „kredito sutartis“, kurių prasmė ir jų vartojimui keliami privalomi reikalavimai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnyje, 6.87l straipsnio 2 dalyje, 6.881, 6.882 straipsniuose. Teigia, kad teismai šias sąvokas vartojo nepaisydami joms būdingos prasmės ir nepaaiškindami, kas gi pasirašė ar ketino pasirašyti paskolos ar kredito sutartis, nes nesilaikius privalomos rašytinės tokių sutarčių formos, tokios sutartys yra niekinėmis, taigi apskritai neegzistuoja. Tokiu būdu, pasak apelianto, nuosprendžiuose kalbėdami apie tai, kas neegzistuoja, pirmosios instancijos teismai pažeidė jo teisę į aiškų teismo nuosprendį.
- Nurodo, kad nuosprendžiais patenkinti nepagrįsti ir nepareikšti civiliniai ieškiniai, todėl jam padaryta žala. Tvirtina, kad civiliniai ieškiniai baudžiamosiose bylose privalo būti rašytinės formos ir privalo būti jam įteikti pasirašytinai, juose privalo būti nurodyti šių ieškinių teisiniai pagrindai. Taip pat nurodo, kad civilinius ieškinius skundžiamose bylose galėjo reikšti (pasirašyti) tik asmenys, pateikę byloje savo asmens dokumentus bei patvirtinę savo įgaliojimus, o tokių duomenų bylose nėra. Pažymi ir tai, kad jokios kredito ar paskolos sutartys neegzistuoja, o duomenų apie civilinių ieškinių teisinius pagrindus bylose taip pat nėra. Tvirtina, kad civiliniais ieškiniais, kurie buvo patenkinti prieš tai jam pasirašytinai šių ieškinių neįteikus, taip pat civiliniais ieškiniais, kurie buvo patenkinti ieškinio formai neatitinkant CPK reikalavimų (neidentifikavus Ieškovo atstovų, nenurodžius ieškinio teisinio pagrindo) yra padaryta turtinė žala. Nurodo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinant įkalintus asmenis įvykdžius tokias veikas, kokios buvo nagrinėjamos minėtose bylose, civiliniai ieškiniai turi būti reiškiami įkalinimo įstaigai.
- Apeliaciniu skundu nuteistasis Evaldas Pilvinis prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dėl BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
- Tvirtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais. Nurodo, kad nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, šioje byloje nebuvo įrodyta ir net nebuvo įrodinėjama, o kaltinimas buvo grindžiamas vien tik prielaidomis ir spėliojimais. Teigia, kad jis viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir šie jo parodymai nebuvo paneigti, teismas nepateikė neginčijamų jo kaltės įrodymų. Teismui jo kaltę įrodyti pakako vien to fakto, jog nusikaltimo darymo metu jis kalėjo Kybartų pataisos namuose ir turėjo galimybę padaryti nusikaltimą.
- Nurodo, kad nepagrįstai patenkinus nuosprendžiu civilinį ieškinį jam buvo padaryta turtinė žala. Atkreipia dėmesį į tai, jog byloje pareikštas civilinis ieškinys jam nebuvo įteiktas.
- Teismo posėdyje nuteistojo Alvaro Stašinsko gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė nuteistojo Alvaro Stašinsko apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo Evaldo Pilvinio gynėja advokatė Stanislova Kručienė prašė nuteistojo Evaldo Pilvinio apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Renata Vilčinskaitė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų Alvaro Stašinsko ir Evaldo Pilvinio apeliaciniai skundai atmestini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
- Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
- Nuteistieji Alvaras Stašinskas ir Evaldas Pilvinis apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo jie yra nuteisti nepagrįstai, nesant jokių jų kaltę pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nuteistieji nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų motyvus ir argumentus, kuriais nuteistieji grindžia nesutikimą su apkaltinamajame nuosprendyje padarytomis išvadomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, konstatuoja, kad nuteistųjų Alvaro Stašinsko ir Evaldo Pilvinio apeliaciniai skunda yra nepagrįsti.
Dėl nuteistojo Alvaro Stašinsko apeliacinio skundo argumentų
- Iš nuteistojo Alvaro Stašinsko apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214, 215, 182 straipsniuose. Tačiau iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžio matyti, kad minėtu nuosprendžiu jis nuteistas tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik Alvaro Stašinsko kaltės padarius šias nusikalstamas veikas.
- BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju apgaulė buvo naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ir šiam tikslui įgyvendinti apgaule iš nukentėjusiojo išgavus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, kurių pagalba buvo atliktos finansinės operacijos ir išgrynintos konkrečios pinigų sumos. Todėl nuteistajam be sukčiavimo pagrįstai buvo inkriminuoti ir BK specialiosios dalies straipsniai, numatantys atsakomybę už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ar jos duomenimis (BK 214 straipsnio 1 dalis). BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
- Pagrindiniai argumentai, kuriais apeliantas neigia savo kaltę, yra tai, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir netinkamai tyrė surinktus įrodymus, nemotyvuotai kaltinamojo parodymus vertinto kritiškai, jo kaltę grindė prielaidomis ir spėliojimais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Pažymi, kad apylinkės teismas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, tiek kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymus vertino gretindamas juos tarpusavyje, atsižvelgdamas tiek į ikiteisminio tyrimo metu, tiek į teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nurodydamas, kuriais parodymais vadovaujasi, o kuriuos vertina kritiškai. Skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Skunde apeliantas nurodo tik bendro pobūdžio, lakoniškas frazes, kad apylinkės teismas netinkamai tyrė surinktus įrodymus, tačiau kurių konkrečiai įrodymų teismas neištyrė visapusiškai ir kuo pasireiškė nepakankamai kruopštus įvykio situacijos išnagrinėjimas, skunde nedetalizuoja ir neišskiria, todėl aukštesnysis teismas neturi ką šiuo aspektu patikrinti.
- Pažymėtina, kad asmens kaltės neigimas nėra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nepaisant to, kad nuteistasis Alvaras Stašinskas savo kaltės nepripažino, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl Alvaro Stašinsko veiksmuose pasireiškusių visų sukčiavimo ir neteisėto disponavimo elektroninės bankininkystės duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, požymių teismas padarė surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos tyrimu ir jų detalia analize tiek kiekvieno atskirai, tiek kitų bylos duomenų visumos aspektu.
- Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus kaltinimas Alvarui Stašinskui pasitvirtino, tai yra, įrodyta, kad Alvaras Stašinskas tyčia neteisėtai įgijo iš Žilvino Pranckevičiaus asmenų elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir juos perdavė Maksimui Levčukui, jog būtų atliktos neteisėtos finansinės operacijas, kuris, pasinaudodamas neteisėtai įgytais Nijolei Šivickienei priklausančiais elektroninės bankininkystės duomenimis su kredito bendrove UAB ,,4finance“ per internetinę svetainę sudarė sutartį 600 Eur dydžio paskolai gauti ir iš kredito bendrovės gautus pinigus per kelis kartus iš Nijolės Šivickienės banko sąskaitos pervedė į Alvaro Stašinsko nurodytą Kornelijaus Murzos banko sąskaitą, kurią Evaldas Pilvinis nurodė Alvarui Stašinskui tam, jog būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai, tokiu būdu apeliantas (Alvaras Stašinskas) savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, padarydami UAB ,,4finance“ 600 Eur materialinę žalą. Alvaro Stašinsko kaltę įrodo garso įrašai su jo ir Maksimo Levčuko 2015 m. spalio 20 d. telefoniniais pokalbiais, šių įrašų stenogramos (1 t., 106-108, 141-173 b. l.), ekspertizės išvada, kuri patvirtino, kad garso įraše užfiksuotas būtent Alvaro Stašinsko balsas (4 t., 149-160 b. l.), nuteistojo Žilvino Pranckevičiaus ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad išviliotus elektroninės bankininkystės duomenis jis perdavė Alvarui Stašinskui (2 t., 194-195 b. l.), nuteistojo Maksimo Levčuko parodymai, kad jis telefonu bendravo su asmeniu pravarde „Ausis“ (3 t., 180 b. l.), Kybartų pataisos namų pateikta informacija, kad Kybartų pataisos namuose pravardę „Ausis“ turi nuteistasis Alvaras Stašinskas (1 t., 113 b. l.), liudytojo Dariaus Tuškevičiaus parodymai, kad garso įraše jis atpažino Alvaro Stašinsko balsą (1 t., 114-115 b. l.), Žilvino Pranckevičiaus patvirtinimas apie Alvaro Stašinsko pravardę (3 t., 182 b. l.), pateikta informacija apie tai, jog IP adresas Nr. 84.15.181.178 priklauso Julijai Levčuk, gyvenančiai Vilniuje, M. Daukšos g. 11-1A (1 t., 82 b. l.), nuteistojo Kornelijaus Murzos parodymais, kad jam paskambino Evaldo Pilvinio draugas Žilvinas Pranckevičius ir jis jam davė savo sąskaitos numerį, po ko jis iš bankomato per du kartus išgrynino 590 eurų, kuriuos atidavė prie bankomato laukusiam asmeniui (3 t., 183 b. l.), AB SEB banko pateiktas Nijolės Šivickienės sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad Nijolės Šivickienės sąskaitoje 2015 m. spalio 20 d. buvo atliktos bankinės operacijos – su „SMScredit.lt“ sudaryta kredito sutartis pervedant 600 Eur į Nijolės Šivickienės sąskaitą, tą pačią dieną lėšos iš Nijolės Šivickienės sąskaitos pervestos į Kornelijaus Murzos sąskaitą (1 t., 69-70 b. l.), taip pat pateiktas AB SEB banko Kornelijaus Murzos sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2015-10-20 į Korneliaus Murzos sąskaitą iš Nijolės Šivinskienės sąskaitos pervesta iš viso 598 eurų, o 2015 m. spalio 20 d. iš Kornelijaus Murzos sąskaitos AB SEB banko bankomate, esančiame Šiauliuose, Vilniaus g. 20, išgryninta 590 Eur (1 tomas, 62-63 b. l.). Ir nors Žilvinas Pranckevičius pirmosios instancijos teismo posėdyje pakeitė savo parodymus, susijusius su Alvaro Stašinsko dalyvavimu darant nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad išviliotus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis perdavė Alvarui Stašinskui, o teisme jau tvirtino, kad Alvaras Stašinskas nesusijęs su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis (3 t., 182-183 b. l.), tačiau teisme duoti jo parodymai prieštarauja byloje aukščiau išvardintiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais nuteistojo Žilvino Pranckevičiaus parodymais nesivadovavo.
- Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau nurodyti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto Alvaro Stašinsko padarytų nusikalstamų veikų, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo Alvaro Stašinsko veiksmuose pasireiškė visi nusikalstamų veikų (sukčiavimo ir neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone) požymiai. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes Alvaro Stašinsko veiksmuose nustatytas esminis BK 182 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo sudėties požymis - apgaulė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvykdyta apgaulė reiškėsi kaip tyčinis svetimo turto įgijimas, kad buvo įgyvendinta išankstinė tyčia pasisavinti nukentėjusiojo pinigus. Įvertinus aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad Alvaro Stašinsko kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtinimui duomenų pakanka ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį.
- Ir nors nuteistasis Alvaras Stašinskas apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik už svetimų materialių elektroninių mokėjimo priemonių (kredito, debeto kortelių, elektroninių bilietų, nuolaidų kortelių su mokėjimo funkcija ir taip toliau) su jose esančiais duomenimis neteisėtą disponavimą, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikoma, jog atsakomybė pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kyla ir tada, kai neteisėtai įgyjami svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508/2014). Byloje neabejotinai nustatyta, kad Alvarui Stašinskui naudotojų Nijolės Šivickienės, Birutės Šivickaitės ir Ernestos Šivickaitės elektroninės bankininkystės duomenys, pakankami finansinėms operacijoms inicijuoti, buvo svetimi – jis juos neteisėtai įgijo bei perdavė veikdamas kartu su Žilvinu Pranckevičiumi ir Maksimu Levčuku. Kadangi veikiant nusikalstamai buvo ne tik įgyti svetimos elektroninio mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai atlikti, bet jais buvo ir pasinaudota siekiant disponuoti kredito įstaigos sąskaitose esančiomis lėšomis, tai nuteistojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
- Nepagrįstais laikytini ir nuteistojo Alvaro Stašinsko apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jo duotus paaiškinimus, nenurodydamas, kodėl jais netiki. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir su nagrinėjamoje byloje tiriamomis faktinėmis aplinkybėmis susijusius įrodymus, tame tarpe ir paties nuteistojo Alvaro Stašinsko paaiškinimus. Iš nuosprendžio motyvų matyti, kad Alvaro Stašinsko parodymų, kaip nepatikimų, vertinimas buvo sąlygotas kitų nuosprendyje aprašytų ir teismo iširtų įrodymų, kurių visuma Alvaro Stašinsko versiją, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė, paneigė iš esmės.
- Kaip galima suprasti iš nuteistojo Alvaro Stašinsko apeliacinio skundo, ginčydamas kaltę dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, jis nurodo ir tai, kad šios veikos turėjo būti kvalifikuojamos ne kaip atskiros, o kaip viena nusikalstama veika. Atsižvelgus į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu Algirdas Stašinskas nėra nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, minėta skundo argumentas apelianto kaltės klausimui įtakos neturi, todėl nenagrinėtinas. Kaip nenagrinėtini ir apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie galimą apelianto Algirdo Stašinsko nuteisimą Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiais du kartus pagal tą patį kaltinimą, kadangi šiuo atveju nagrinėjamas tik Alvaro Stašinsko atžvilgiu priimto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas.
- Nuteistasis Alvaras Stašinskas apeliaciniame skunde nesutinka ir su tuo, kad jo atžvilgiu dėl analogiškų nusikalstamų veikų vyko atskiri ikiteisminiai tyrimai ir nagrinėjamos atskiros baudžiamosios bylos, kuriose buvo skiriamos bausmės, o, jas subendrinus, nuteistojo teigimu, galutinė bausmė bus didesnė, nei tuo atveju, jei jo visi nusikaltimai būtų nagrinėjami vienoje byloje. Šiuo atveju sutiktina su Alvaro Stašinsko skundo argumentu, kad atskirų bylų išnagrinėjimas užtraukė jam vietoje vieno teistumo kelis teistumus, tačiau sprendžiant, ar vykdant atskirus ikiteisminius tyrimus, buvo pažeistos nuteistojo Alvaro Stašinsko teisės, reikalinga atsižvelgti į baudžiamojo proceso normas, nustatančias ikiteisminio tyrimo vietą (BPK 174 straipsnis), bei įstatymo leidėjo BPK 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnyje įtvirtintą proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, taip pat ir į įtariamo ar kaltinamo asmens teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas.
- BPK 174 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Tai pagrindinė taisyklė, pagal kurią nustatoma ikiteisminio tyrimo atlikimo vieta. Nesilaikyti šios taisyklės ir pavesti atlikti tyrimą kitos vietovės ikiteisminio tyrimo pareigūnui galima kai manoma, kad tokiu būdu nusikalstama veika bus ištirta greičiau ir išsamiau. Kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimą paveda aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą.
- Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios Nijolės Šivickienės 2015 m. spalio 21 d. pareiškimą, pateiktą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui. Nukentėjusioji pareiškime nurodė, kad 2015 m. spalio 21 d. suėjusi į AB SEB banką sužinojo, kad pasinaudojus jos elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais iš greitųjų kreditų paimtas 600 eurų kreditas, ji jokio kredito neėmė, elektroninės bankininkystės kodus jai nepažįstamam vyriškiui padiktavo jos duktė Ernesta Šivickaitė jos sutikimu, kuomet jai į jos telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris nurodė, kad yra banko darbuotojas ir apgaulės būdu išviliojo nurodytus kodus (1 t., 20-21 b. l.). Nusikalstama veika buvo padaryta Šiauliuose. Ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atlikus ikiteisminį tyrimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate, byla pagrįstai buvo nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, kadangi BPK 226 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Pažymėtina, kad iš kitų Alvaro Stašinsko atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių matyti, kad jis, būdamas Kybartų pataisos namuose, per laiką nuo 2015 m. liepos mėnesio, galimai darė analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau jo atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai įvairių apskričių policijos komisariatuose pagal nukentėjusiųjų pareiškimus, o bylos nagrinėjamos atitinkamuose apylinkių teismuose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko, kad net ir įvertinus kaip pagrįstą Alvaro Stašinsko apeliacinio skundo argumentą dėl padidėjusio teistumų skaičiaus dėl atskirų procesų, atskiri baudžiamieji procesai šiuo atveju buvo teisėti bei proporcingi nuteistojo teisinės padėties pablogėjimui, siekiant užtikrinti kaltinamų asmenų, o taip pat ir nukentėjusiųjų asmenų teisę į nusikalstamų veikų atskleidimą ir bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Atkreiptinas nuteistojo Alvaro Stašinsko dėmesys į tai, kad, įsiteisėjus jo apeliaciniame skunde nurodytiems nuosprendžiams, jais paskirtos bausmės bus subendrintos BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, subendrindamas bausmes, paskirtas atskirais nuosprendžiais, negali pabloginti nuteistojo teisinės padėties, lyginant su tuo atveju, jei visos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas būtų paskirtos ir bendrinamos vienu nuosprendžiu (jei visos nusikalstamos veikos būtų nagrinėjamos vienoje byloje).
- Nuteistasis Alvaras Stašinskas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nuosprendyje naudojamos sąvokos ,,paskola“, ,,paskolos sutartis“, ,,kreditas“, ,,kredito sutartis“, tačiau nenurodyta, kas pasirašė ar ketino pasirašyti paskolos ir kredito sutartis, o, nuteistojo teigimu, nesilaikant privalomos rašytinės tokių sutarčių formos, tokios sutartys yra niekinės, tai yra neegzistuoja. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad Alvaras Stašinskas pripažintas kaltu dėl disponavimo neteisėtai įgytais elektroninės bankininkystės duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, tai yra jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl jokių paskolos ar kredito sutarčių sudarymo, tuo pačiu pažymint, kad dėl tokių sutarčių sudarymo nebuvo kaltinami ir kiti nuteistieji. Taip pat atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje nėra operuojama sąvokomis ,,kreditas“, ,,paskolos sutartis“ ir ,,kredito sutartis“, o nustatytos teismo aplinkybės patvirtina tik tai, kad pasinaudojus neteisėtai įgytais internetinės bankininkystės duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, buvo atlikta neteisėta finansinė operacija ir apgaule pasisavintas svetimas turtas. Atsižvelgus į tai, apelianto skundo teiginiai, kad nuosprendyje nėra paaiškinta nuteistojo skunde nurodytų sąvokų prasmė, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tai neturi įtakos jo kaltės klausimui.
Dėl nuteistojo Evaldo Pilvinio apeliacinio skundo argumentų
- Nuteistasis Evaldas Pilvinis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą. Evaldo Pilvinio veiksmai šios nusikalstamos veikos padaryme pasireiškė tuo, kad jis Alvarui Stašinskui nurodė banko sąskaitą, priklausančią Kornelijui Murzai, į kurią ir buvo pravesti neteisėtai įgyti pinigai. Ir nors Evaldas Pilvinis neigia savo kaltę teigdamas, kad jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas vadovaujantis tik prielaidomis ir spėliojimais, tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ir nors nuteistasis Kornelijus Murza, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio tyrimo metu, iš dalies keitė savo parodymus, tačiau byloje nustatyta, kad jis buvo pažįstamas tik su Evaldu Pilviniu. Evaldas Pilvinis ne vieną kartą buvo jo prašęs banko sąskaitos numerio, o vėliau išgryninti į jo (Kornelijaus Murzos) banko sąskaitą pravestus sukčiavimo būdu įgytus pinigus.
- Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Kornelijus Murza parodė, kad prieš nagrinėjamą įvykį per socialinį tinklą su juos susisiekė Evaldas Pilvinis, kuris atliko bausmę Kybartų pataisos namuose, ir paprašė jo (Kornelijaus Murzos) telefono numerio, į kurį 2015 m. spalio 20 d. paskambino asmuo, prisistatęs kaip Evaldo Pilvinio draugas, ir nurodė, kad jam reikalinga banko sąskaita, į kurią būtų galima pravesti pinigus ir kuriuos reikėtų išgryninti ir perduoti. Pasak Kornelijaus Murzos, jis, nieko blogo nepagalvojęs, sutiko padėti ir padiktavo savo banko sąskaitos numerį, o valandos bėgyje jam paskambino vėl tas pats asmuo ir paprašė nueiti prie bankomato, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 20, ir išgryninti visus sąskaitoje esančius pinigus, nurodė, kad prie bankomato lauks asmuo, kuria turės perduoti tuos pinigus, jis taip ir padarė (2 t., 132-133 b. l.). Vėlesnėse apklausose Kornelijus Murza parodė, kad su Evaldu Pilviniu yra pažįstamas nuo seno. Evaldas Pilvinis, būdamas įkalinimo įstaigoje, dažnai jo prašydavo įvairių paslaugų, taip pat prašydavo ir banko sąskaitos numerio, o vėliau – ir išgryninti pinigus, nurodė, kad ir nagrinėjamo įvykio metu jis sąskaitos numerį nurodė pačiam Evaldui Pilviniui, o ne kitam asmeniui (2 t., 138-139, 154-155 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu Kornelijus Murza vėl tvirtino, kad byloje nurodytu laiku jam paskambino Evaldo Pilvinio draugas ir paprašė sąskaitos numerio (3 t., 183-184 b. l.). Atsižvelgus į šiuos parodymus bei į tai, kad Kornelijus Murza buvo pažįstamas tik su Evaldu Pilviniu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad tik Evaldas Pilvinis galėjo įtraukti Kornelijų Murzą į nusikalstamos veikos darymą ir be Evaldo Pilvinio pagalbos šioje nusikalstamoje veikoje nebūtų galima realizuoti nusikalstamos veikos sumanymo – pasisavinti neteisėtai įgytus pinigus.
- Taigi, minėtos aplinkybės paneigia deklaratyvų nuteistojo Evaldo Pilvinio kaltės neigimą. Byloje nenustatyta (to nenurodė ir pats nuteistasis Evaldas Pilvinis), kad Kornelijus Murza būtų siekęs jį nepagrįstai apkalbėti, juolab, kaip minėta ankščiau, Kornelijus Murza buvo pažįstamas tik su Evaldu Pilviniu, o kitų nusikalstamas veikas dariusių asmenų jis nepažinojo. Analizuojant šios veikos padarymo mechanizmą akivaizdu, jog veikos padaryti būtų buvę neįmanoma, jeigu nebūtų galimybės pervesti apgaule užvaldytų pinigų į kitą sąskaitą, tai yra neturint kito asmens sąskaitos. Nagrinėjamu atveju buvo atlikta pinigų pervedimo operacija internetinės bankininkystės sistemoje, o finansinei operacijai - bankiniam pinigų pavedimui – atlikti privačios internetinės bankininkystės būdu būtina prisijungti prie banko sistemos naudojant prisijungimo duomenis, po ko būtina užpildyti pavedimui reikalingą formą, kurioje būtina nurodyti konkretų asmenį ir jo banko sąskaitą. Pažymėtina, jog Evaldas Pilvinis, tai gerai žinodamas ir būdamas pats įkalinimo įstaigoje, bendraudavo su Kornelijumi Murza ir sukčiavimo vykdymui naudojosi jo banko sąskaita bei tuo, kad Kornelijus Murza sukčiavimo būdu įgytus pinigus nuimdavo iš savo sąskaitos bei perduodavo juos paimti atvykusiam asmeniui. Tokiais veiksmais Evaldas Pilvinis prisidėdavo prie kitų bendrininkų vykdomos nusikalstamos veikos ir sudarė sąlygas nusikalstamos veikos rezultatui pasiekti – pasisavinti apgaulės būdu įgytą svetimą turtą. Dėl visų išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantas Evaldas Pilvinis betarpiškai realizavo jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymius, kurie atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Remdamasis aptartų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Evaldo Pilvinio kaltė yra neginčijamai įrodyta, todėl jį išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
- Nuteistieji Alvaras Stašinkas ir Evaldas Pilvinis taip pat ginčija iš jų bei kitų nuteistųjų priteisto turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „4finance“ 2016 m. rugsėjo 19 d. pareiškė 628,20 Eur civilinį ieškinį atsakovams Kornelijui Murzai, Alvarui Stašinskui, Evaldui Pilviniui, Maksimui Levčukui ir Žilvinui Pranckevičiui (1 t., 180-181 b. l.). 2016 m. rugsėjo 19 d. vyresniojo tyrėjo nutarimu UAB „4finance“ pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., 185-186 b. l.). UAB „4finance“ civiliniame ieškinyje nurodyta, kas sudaro civilinio ieškinio dalyką: tai yra ne tik apgaulės įtakoje pasiskolinta suma – 600 eurų, bet ir palūkanos - 28,20 Eur. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinio ieškinio klausimą, UAB „4finance“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisti UAB „4finance“ 600 Eur turtinės žalos atlyginimo solidariai iš Maksimo Levčuko, Žilvino Pranckevičiaus, Kornelijaus Murzos, Alvaro Stašinsko ir Evaldo Pilvinio.
- BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje nustatyta, kad UAB „4finance“ padaryta žala, kuri atsirado naudojantis neteisėtai įgytais Nijolės Šivickienės AB SEB banko elektroninės bankininkystės duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais Alvaro Stašinsko, Evaldo Pilvinio ir kitų nuteistųjų veiksmais, todėl atmestinas apeliacinių skundų argumentas, kad už nuteistųjų neteisėtus veiksmus turėtų atsakyti įkalinimo įstaiga, nes nusikaltimai buvo padaryti jiems būnant įkalintiems. Duomenų, kad už nusikalstama nuteistųjų veika padarytą žalą materialiai būtų atsakinga pataisos įstaiga, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantai, todėl skundų argumentas, kad už neteisėtais veiksmais padarytą žalą privalo atsakyti pataisos namai vien dėl to, kad pataisos namų darbuotojai neužtikrino, jog įkalinti asmenys nesinaudotų pataisos namuose draudžiamu laikyti daiktu – mobilaus ryšio telefonais, yra nepagrįstas. Tam neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013). Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes ir atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką sukčiavimo bylose, konstatuotina, kad apylinkės teismas BPK nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą, nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį dėl priteisto civilinio ieškinio nėra pagrindo.
- Dėl apeliantų skundų teiginio, jog turtinė žala negalėjo būti iš jų priteista, kadangi jiems pareikštas civilinis ieškinys nebuvo įteiktas pasirašytinai, pažymėtina, kad Evaldui Pilviniui ir Alvarui Stašinskui, baigus bylos ikiteisminį tyrimą, buvo pateikta susipažinimui visa bylos medžiaga, jie po susipažinimo papildymų bylos medžiagai neturėjo, bylos kopijų neprašė (3 t., 60, 68 b. l.), be to, civilinio ieškinio dydis yra numatytas ir kaltinamajame akte, byloje yra informacija apie tai, kad kaltinamojo akto nuorašus gavo abu apeliantai (3 t., 99, 100 b. l.). Atsižvelgus į tai, pagrindo sutikti su apeliacinių skundų teiginiais, jog apeliantams nebuvo žinoma apie civilinį ieškinį ir jo teisinius pagrindus, atmestini kaip nepagrįsti. Pagrindo manyti, kad nuteistieji Alvaras Stašinskas ir Evaldas Pilvinis būtų nežinoję apie civilinio ieškinio dydį ar negalėję jo ginčyti, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „4finance“ civilinis ieškinys įrodytas ir pagrįstas, todėl pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo tenkintas, priteisiant žalos atlyginimą iš nuteistųjų.
- Dėl nuteistiesiems Evaldui Pilviniui ir Alvarui Stašinskui paskirtų bausmių pažymėtina, jog apylinkės teismas, skirdamas šiems nuteistiesiems bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantai skunduose jiems paskirtų bausmių neginčija.
- Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 punkto 1 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistųjų Alvaro Stašinsko ir Evaldo Pilvinio apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai Boleslovas Kalainis
Alfredas Vilbikas
Laisvydas Zederštremas