Civilinė byla Nr. e2A-79-755/2022
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00693-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3;
(S)
2.6.18.6; 2.6.1.3.6; 3.3.1.18.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Girdziušienei,
dalyvaujant: ieškovo (duomenys neskelbtini),
atsakovės (duomenys neskelbtini),
trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant nuotolines garso ir vaizdo priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-304-664/2021 pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) pareikštus prieštaravimus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5621-664/2020 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. J. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau ir MB) „Maisto gama“ priteisti 1 637 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas .
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove per atstovą (duomenys neskelbtini) susitarė dėl betonavimo darbų atlikimo (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovei turėjo atlikti darbus savo medžiagomis už 6 937 Eur.
3. Šalys sutarė, kad atsakovė mokės avansu, o ieškovas dirbs pagal sumokėtas įmokas. Atsakovė per (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2 200 Eur dydžio avansą, (duomenys neskelbtini) – dar 2 000 Eur.
4. Nurodė, kad darbai buvo baigti ir priimti (duomenys neskelbtini) be jokių pretenzijų. Nesumokėtas likutis ieškovui – 2 737 Eur. Jis (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė iki sutartos datos – (duomenys neskelbtini) skolos nesumokėjo. Atsakovei prašant skolos mokėjimas dar kelis kartus atidėtas.
5. Neapmokėjus sąskaitos iki šalių sutartos datos – (duomenys neskelbtini) ir atsakovei sutikus, jis demontavo vienus laiptus. Atlikus užskaitas, atsakovė liko jam skolinga 1 637 Eur.
6. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2020 m. lapkričio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1 637 Eur skolą, 19 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad ginčo žemės sklype yra du gyvenamieji namai, kurių vienas (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi buvo perleistas (duomenys neskelbtini), o kitas - (duomenys neskelbtini). Ieškovo vadovaujama (duomenys neskelbtini) už 5 000 Eur turėjo atlikti abiejų namų įėjimo betonavimo darbus. Ieškovui atsakovė sumokėjo 2 200 Eur , Ž. R. - 2 000 Eur.
9. Ieškovas įsipareigojo pateikti rangos sutartį, kurioje būtų aiškiai apibrėžtas užsakovų (duomenys neskelbtini) ir rangovės (duomenys neskelbtini) susitarimo objektas, tačiau tokia sutartis nebuvo pateikta. Mano, kad yra netinkama atsakovė. Be to, ieškovo atsiųsti meistrai darbų neatliko iki galo ir buvo nustatyti darbų trūkumai. Neištaisius trūkumų ir nevykdant garantinių įsipareigojimų, atliktų darbų neperdavė, todėl atsakovė ir Ž. R. sustabdė savo prievolių ieškovui vykdymą.
10. Pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį atsiųstame laiške ieškovas nurodė, jog demontuos laiptus, jei nebus sumokėta, o (duomenys neskelbtini) suniokojo laiptus ir laiptų aikštelę. Dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Ž. R. išmokėta 2 410,80 Eur draudimo išmoka. Ieškovas ne tik, kad neturi reikalauti iš Ž. R. kainos dalies pagal sutartį, tačiau turėtų atlyginti padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2021 m. spalio 18 d. galutiniu sprendimu 2020 m. lapkričio 12 d. preliminarų sprendimą pakeitė - ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės MB „Maisto gama“, ieškovo M. J. naudai 1 500 Eur skolą, 1 749,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2020 m. lapkričio 12 d. preliminaraus sprendimo dalį dėl 137 Eur skolos priteisimo panaikino ir šią bylos dalį nutraukė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 117,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo į valstybės biudžetą 1,82 Eur, iš atsakovės 19,94 Eur pašto išlaidų.
12. Teismas nustatė, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas įregistruotas kaip dvibutis pastatas: (duomenys neskelbtini). Pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso Ž. R.. Pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovei, o nuo (duomenys neskelbtini) - T. S..
13. Teismas pasisakė, kad bylos duomenimis ieškovas, nesudarius rašytinės statybos darbų sutarties, susitarė su atsakove atlikti statinio paprastąjį remontą - iš abiejų namo pusių išlieti betoninius įėjimo iš lauko į namą laiptus, restauruoti iš abiejų pusių esančius lauko laiptus į rūsį ir išlieti laiptų pakopas namo viduje. Teismas darė išvadą, jog sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės (užsakovė) ir M. J., vykdančio individualią veiklą, dėl betonavimo darbų minėtuose objektuose.
14. Šalių santykius teismas kvalifikavo kaip atsiradusius vartojimo rangos sutarties pagrindu. Pažymėjo, kad tai, jog atsakovė atliekamų darbų eigoje pardavė jai priklausantį pastatą ((duomenys neskelbtini)), nepaneigia sutarties tikslo tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad šalys tarpusavyje atsiskaitinėjo žodiniu susitarimu, pagal ieškovo sudarytame darbų plane nustatytus įkainius.
15. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atliktų darbų kiekio ir atliktų darbų eiliškumo. Ieškovas nurodė, jog bendra atliktų darbų su medžiagomis kaina buvo 6 800 Eur. Papildomai prašoma priteisti 137 Eur sumą už armatūrą, panaudotą (duomenys neskelbtini) (atsakovės (duomenys neskelbtini)) namo (duomenys neskelbtini), remonte, nes buvo susitarimas, kad armatūros kaina bus įtraukta į atsakovei išrašomą sąskaitą už ginčo objekte atliktus darbus.
16. Ieškovas už atliktus vienos lauko aikštelės ir pakopų betonavimo darbus (kaina - 1 100 Eur) reikalavimo nereiškė, nes atsakovei už juos neapmokėjus, jis juos demontavo. Teismas konstatavo, kad ginčo tarp šalių nėra, jog darbų eigoje ieškovui už darbus ir medžiagas per du kartus buvo sumokėta 4 200 Eur.
17. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovės pozicijos nenuoseklumą dėl atsiskaitymo tuo aspektu, kad ji prieštaravimuose nurodė, jog darbai nebuvo įvykdyti iki galo ir buvo nustatyti trūkumai, todėl sustabdytas prievolės ieškovui vykdymas, kai ikiteisminio tyrimo metu tiek Ž. R., tiek M. R. nurodė, jog pinigai nebuvo išmokėti dėl per didelės darbų kainos nurodytos ieškovo sąskaitoje, nes jie tikėjosi, kad kaina bus iki 5 000 Eur.
18. Teismas nurodė, jog duomenų apie atsakovės ar trečiųjų asmenų kreipimąsi iki teisminio ginčo pradžios į ieškovą su pretenzijomis dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo, teismui nepateikta. Kai pagal teismų praktiką defektų faktą privalo įrodyti užsakovas.
19. Teismas kritiškai vertino (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės ( toliau UAB) „Statybos koordinatoriai“ parengtą statinio apžiūros aktą (toliau – Apžiūros aktas), kuriuo remiantis atsakovė grindė, jog ieškovo atlikti darbai yra nekokybiški, aktas turi esminių formos ir turinio trūkumų.
20. Teismas pažymėjo, kad apžiūros akte nėra duomenų apie tai, kokie tiksliai ir kada ginčo objekte atlikti darbai (jų kokybė) buvo vertinami, kurio rangovo atlikti darbai buvo vertinami, nėra duomenų apie tai, jog rangovui buvo pranešta apie darbų apžiūrą (įvertinimą) ir jam pasiūlyta dalyvauti bei pateikti savo paaiškinimu dėl tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo apimties, panaudotų medžiagų deklaracijų. Taip pat nėra duomenų apie atliktų darbų kokybę jų atlikimo metu bei jų eksploatavimo sąlygas iki ginčo pradžios. Be to, M. J. (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje demontavus paties atliktus lauko aikštelės ir pakopų (pastato dalies 1A/1p) betonavimo darbus, šiuos darbus (duomenys neskelbtini) atliko UAB „Lisnora”.
21. Teismui abejones kėlė ir tai, kad statinio apžiūros akte neteisingai nurodomi vienbučių pastatų žymėjimai, neapibrėžtos konkrečios to pastato patalpos (kuriose esantys laiptai apžiūrėti). Teismas atkreipė dėmesį, kad akte nurodoma, jog apžiūrėti ir įvertinti darbai (duomenys neskelbtini) pastate, nors teismui nepateikta duomenų, jog UAB „Statybos koordinatoriai“ buvo pavesta atlikti šio vienbučio pastato apžiūrą, jog atliekant apžiūrą dalyvavo rangovas, vienbučio pastato savininkė T. S., ar duomenys, jog Ž. R. buvo jos įgaliota tai atlikti.
22. Teismas pasisakė, kad nėra duomenų, jog atsakovė ar tretieji asmenys kreipėsi į ieškovą su pretenzijomis dėl darbų kokybės ir defektų, jų šalinimo, kad darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį ar darbų rezultatas neatitiko šalių žodinės sutarties.
23. Teismo vertinimu, apžiūros akto išvadas apie ieškovo atliktų darbų broką ir būtinybę atlikti papildomus šlifavimo ir betonavimo darbus, paneigia (duomenys neskelbtini) T. S. ir Ž. R. deklaracijos apie vienbučių statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, prie deklaracijų pateiktos (duomenys neskelbtini) statinio nuotraukos, (duomenys neskelbtini) statinio (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte konstatuota, jog konstrukcijų techninė būklė yra gera, neleistinų konstrukcinių defektų ir nukrypimų nuo projekto neužfiksuota, pastato konstrukcijos tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, atitinka statinio naudojimo paskirtį ir tipą ir statinio projekto sprendinius.
24. Teismas darė išvadą, kad atsakovė savo teiginių, jog ieškovas betonavimo darbus atliko nekokybiškai neįrodė.
25. Teismas taip pat pasisakė, kad pagrindinis ginčas yra dėl atliktų darbų kainos (darbų vertės), nes ieškovo teigimu ji - 6 800 Eur ir 137 Eur už armatūrą iš kito objekto, o atsakovė nurodė, kad tiksli darbų kaina nebuvo apibrėžta ir ji tikėjosi, jog darbų kaina neviršys 5 000 Eur. Atsižvelgęs į šalių poziciją šiuo klausimu, teismas sprendė, kad pinigų nesumokėjimo pagrindas yra ne atliktų darbų trūkumas, o didelė darbų kaina.
26. Nesant rašytinės rangos sutarties, duomenų apie tikslų šalių susitarimo dėl statybos darbų kainos, teismas sprendė, kad kainos turinys nustatytinas pagal netiesioginius rašytinius įrodymus. Teismas UAB „ Jumaida“ darbų kiekio žiniaraščio ir UAB „Lisnora“ atliktų darbų akto pagrindu, sprendė, kad ieškovo nurodytos atliktų darbų kainos yra adekvačios tuo metu buvusioms analogiškų darbų rinkos kainoms, o atsakovė jokių objektyvių duomenų, jog šalių sutarti ir ieškovo atlikti darbai (tokios pat specifikacijos) gali būti įkainojami kitokia suma į bylą nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad šalių sutarta darbų atlikimo kaina buvo 6 800 Eur.
27. Teismas konstatavo, kad susiklostė išskirtinė situacija, kuomet iš rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų negalima tiksliai identifikuoti šalių tikrųjų ketinimų, sudarant sutartį, ir nustatyti šalių sudarytos sutarties tikrųjų vykdymo aplinkybių. Tokiu atveju, t.y., kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovės nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).
28. Būtent atsakovei teko procesinė pareiga įrodyti, netinkamą atliktų darbų kokybę ir /ar per didelę darbų kainą. Šių aplinkybių neįrodžius, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti jos prašymą preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
29. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ieškovo atliktų darbų rezultatu naudojasi, teismas vertino, jog tai, kad nėra pasirašyti darbų atlikimo dokumentai, nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo - priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
30. Teismas nesutiko su atsakove, kad ji pagrįstai naudojasi CK 6.46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokėjimų sulaikymo teise dėl priešpriešinio ieškovės įsipareigojimų nevykdymo, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai.
31. Teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti priverstinio prievolės įvykdymo pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, tai yra iš atsakovės pareikalauti 1 500 Eur už atliktus darbus (su medžiagomis) sumą. Ieškovo prašymą papildomai priteisti 137 Eur už armatūrą kuri buvo panaudota atliekant J. G. namo remontą, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir nesusijusį su tarp šalių sudaryta žodine sutartimi, ginčo objekte atliktais remonto darbais.
32. Teismas pasisakė, kad atsakovė, būdama vartotoja, savo valia prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir laiku, priešingu atveju, būtų sudaromos sąlygos ginti tik nesąžiningos šalies interesus.
33. Ieškovo reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 11 d., iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas atsakovė neginčijo, todėl dėl to teismas plačiau nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
34. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 18 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje, 2020 m. lapkričio 12 d. preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Nurodo, kad vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus.
36. Apeliantė pabrėžia atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto svarbą rangos teisiniams santykiams ir užsakovo pareigai sumokėti rangovui už atliktus statybos darbus. Ieškovui išrašius (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir (duomenys neskelbtini) laišku pareikalavus ją apmokėti, atsakovė jį (duomenys neskelbtini) informavo, kad darbai neatlikti iki galo, o atliktų darbų perdavimas neįformintas darbų perdavimo aktu. Atsakydamas ieškovas leido suprasti, kad atliktų darbų neketina perduoti. Nei atsakovė, nei Ž. R. nepriėmė darbų rezultato ir nesutinka, kad darbai atlikti kokybiškai ir rangovas tinkamai įvykdė savo pareigas. Šalių santykių nepagrindžiant dokumentais, ieškovas reikalavimų neįrodė.
37. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas, neturėdamas jokių dokumentų patvirtinančių statybos rangos santykius ir tinkamą rangovo pareigų įvykdymą, preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį dėl darbų trūkumų ir sutarties kainos sumažinimo atsisakė priimti. Tai, apeliantės nuomone, kelia abejonių dėl teismo objektyvumo.
38. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas, siekdamas įrodyti ieškinio pagrįstumą, turėjo pasitelkti specialistą/ekspertą ir kartu dalyvaujant atsakovams bei tretiesiems asmenims, fiksuoti atliktus darbus bei jų kokybę, tuo pačiu išklausant atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, kas svarbu siekiant tiksliai nustatant šalių susitarimo apimtį.
39. Ieškovo atliktų darbų trūkumus įrodo UAB „Statybos koordinatoriai“ (duomenys neskelbtini) Statinio apžiūros aktas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo kritika šio akto atžvilgiu.
40. Mano, kad akte aiškiai nurodytas vertinimo objektas ir kada atlikta darbų apžiūra. Tai, kad ieškovas nebuvo pakviestas į apžiūrą, savaime nepaneigia šio akto turinio. Jokių kliūčių ieškovui kreiptis į specialistą ar ekspertą šiais klausimais nebuvo. Sprendime keliamos abejonės dėl galimo laiptų eksploatavimo intensyvumo nereikšmingos, nes nustatyti trūkumai sąlygoti netinkamai atlikto darbo, o ne laiptų nusidėvėjimo.
41. Apžiūros akte esantys rašymo apsirikimai, kad vertinamas dvibutis namas, o ne du atskiri vienbučiai ir ne visai tiksliai nurodytas statinių žymėjimas plane būtų reikšmingos aplinkybės, jeigu dėl šių rašymo apsirikimų būtų galima ginčui aktualius vienbučius gyvenamuosius namus supainioti su kitais statiniais. Nors buvo įvertinti ir pastato (duomenys neskelbtini) betonavimo darbai, vertinant ieškovo atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaštus buvo aktualus tik (duomenys neskelbtini) pastate atliktų darbų ištaisymo kaštai. Taigi, (duomenys neskelbtini) nustatyti trūkumai bylai nereikšmingi. Apžiūros akte nurodyta, kad jis atliekamas Ž. R. pavedimu, pateikta sutartis ir apmokėjimas už atliktas paslaugas, todėl teismo keliamos abejonės siekiant diskredituoti apžiūros aktą nėra pagrįstos.
42. Mano, jog aplinkybė ar reikalavimai dėl trūkumų iki ieškinio (ne) buvo pareikšti neturi lemiančios reikšmės ginčo klausimui.
43. Nesutinka su teismo vertinimu, kad dėl pastato įregistravimo parengtas ekspertizės aktas paneigia, kad betonavimo darbai buvo atlikti su trūkumais. Statybos ekspertizės metu vertinami tik esminiai statinio reikalavimai, o ne visų darbų kokybė.
44. Akcentuoja, kad ginčui aktualūs rangos santykiai yra vartojimo ranga, kadangi buvo atliekami fizinio asmens naudai ir vartotojas šiuose santykiuose yra silpnesnioji pusė. Visi šalių susitarimo neaiškumai turėtų būti vertinami vartotojo naudai.
45. Nurodo, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku pateiktą sąskaitą atsišaukė, nurodydamas, kad nuo 2020 metų birželio mėnesio ji yra negaliojanti, tačiau bylą nagrinėjęs teismas šio fakto nevertino. Kadangi ieškovas atliktų darbų neperdavė, darbai yra su trūkumais, jis nebendradarbiauja ir vengia trūkumus taisyti, todėl atsakovė vertina , kad sutartis neįvykdyta tinkamai ir dėl to reikalavimas dėl skolos turėtų būti atmestas.
46. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
47. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė nenurodo jokių ginčytinų ar netinkamai įvertintų aplinkybių, o apsiriboja deklaratyviais teiginiais.
48. Teismas pagrįstai įvertino, ir to neneigia apeliantė, kad reikšti pretenzijas ji pradėjo tik po to, kai darbai jau buvo atlikti ir paskaičiuota ją netenkinanti darbų kaina. Teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, detalizavo visas faktines aplinkybes dėl darbų pabaigos, naudojimosi darbo rezultatu bei susitarimo turinio.
49. Pažymi, kad apeliantė neginčijo nei vienos ieškovo pateikto darbo plano pozicijos, su jomis sutiko. Taip pat neginčijo nei darbų eiliškumo, nei darbų atlikimo fakto. Apeliantė nepateikė savo nuomonės dėl darbo apimties, eiliškumo ir pan.
50. Mano, kad ginčui reikšminga tai, kad atsakovė ar tretieji asmenys nesikreipė į ieškovą dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo iki bylos teismo iškėlimo. Tik bylos proceso eigoje, siekiant apginti „žemesnės kainos” poziciją, atsakovė iškėlė darbų kokybės argumentus.
51. Ieškovas pabrėžia, kad nepaneigtas faktas, kad darbu rezultatu yra naudojamasi. Teismas padarė motyvuotą išvadą, kad atsakovės pateiktam Statinio apžiūros aktui negalima suteikti besąlyginės įrodomosios reikšmės.
52. Ieškovas kategoriškai nesutinka su jo elektroninio laiško atsakovei turinio interpretavimu, nes jis sąskaitos neatsišaukė. Interpretacija nepaneigia fakto, kad apeliantė aiškiai sąskaitą pripažino, nesutiko su nurodyta suma. Šiame laiške išdėstyta atsakovės pozicija dėl atliktų darbų suderinimo akto yra prieštaringa, nes apibrėžta eilės įvairių sąlygų. Iš turinio aišku, kad apeliantė akto nepasirašys ir pinigų nemokės.
53. Trečiasis asmuo Ž. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad jam pritaria.
54. Jos nuomone, ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes jis buvo grindžiamas ieškovo atšaukta sąskaita. Be to, į bylą turėjo būti įtraukta ir draudimo bendrovė, išmokėjusi jai draudimo išmoką už ieškovo sunaikintus laiptus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
55. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnis).
56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškiniu keliamus reikalavimus, atsakovės atsikirtimus, susipažinęs ir ištyręs į bylą pateiktus duomenis, žodinio bylos nagrinėjimo metu išklausęs šalių atstovų, trečiojo asmens ir specialių žinių turinčio liudytoju apklausto D. R. paaiškinimus, atsižvelgęs į ginčijamo teismo procesinio sprendimo turinį ir apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl ginčo esmės
57. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. J. žodinės rangos sutarties pagrindu atliko betonavimo darbus pastate – gyvenamajame name (vieno buto pastatas) - (duomenys neskelbtini) ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Šių statinių statybos pradžia pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra (duomenys neskelbtini) metai. Namą, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu yra įgijusi trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta Ž. R., o gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovei MB „Maisto gama“, kuri (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jį pardavė T. S.. Į bylą yra pateikta (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 6 937 Eur sumai už betonavimo darbus (duomenys neskelbtini), kurią atsakovei MB „Maisto gama“ išrašė ieškovas, kaip asmuo atlikęs darbus pagal individualios veiklos pažymėjimą. Pagal (duomenys neskelbtini) nuostatus bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo atliktų darbų rašytinis perdavimo ir priėmimo aktas nebuvo sudarytas.
58. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ieškinyje papunkčiui aptarti darbai atitiko užsakovės nurodytas darbų apimtis ir jų atlikimo eiliškumą bei patikslino atliktų darbų vietą pagal posėdžio metu jam pateiktą minėtų statinių dokumentaciją, t.y. patvirtino, jog jis dirbo ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir statinyje registruotame (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškino, kad darbus atliko savo medžiagomis ir sutarė su užsakove dėl 6 800 Eur betonavimo darbų kainos šiuose objektuose, prie jos į sąskaitą priskaitant ir kitame objekte (priklausančiame su (duomenys neskelbtini)) panaudotos armatūros kainą – 137 Eur. Ieškovas nurodė, kad nesidomėjo kam priklausė nekilnojamojo turto objektai, o darbus atliko MB „Maisto gama“ naudai, juos derindamas su MB „Maisto gama“ (duomenys neskelbtini), todėl ir sąskaita pagal susitarimą turėjo būti išrašyta bendrijai. Ginčo, kad ieškovui už betonavimo darbus abejuose objektuose per du kartus sumokėta 4 200 Eur, nėra. Taip pat ieškovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) atliko dalies savo darbų – aikštelės su laiptais demontavimą (1 100 Eur vertės), todėl reikalavimą reiškė ne visai sąskaitos sumai, o faktiškai neapmokėtų darbų daliai, išskaičiuodamas ir demontuotų darbų kainą (1 100 Eur), kas sudaro 1 500 Eur, bet priskaitydamas 137 Eur už armatūrą.
59. Atsakovės pagrindiniai nesutikimo su ieškinio reikalavimais aspektai yra tai, kad darbai nebuvo įvykdyti iki galo (neatlikti šlifavimo darbai), nustatyti darbų trūkumai, kuriuos pagrindžia UAB „Statybų koordinatorių“ statinio apžiūros aktas; reikalaujama darbų kaina yra per didelė, ieškovas yra atšaukęs atsakovei išrašytą sąskaitą faktūrą. Be to, akcentavo, kad ginčui aktualūs rangos santykiai yra vartojimo ranga, todėl visus šalių susitarimo neaiškumus teismas turėjo vertinti vartotojo naudai.
60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).
61. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nežiūrint į tai, jog sutartis sudaryta su MB „Maisto gama“, tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip santykiai atsiradę vartojimo rangos sutarties pagrindu, nes statybos darbai buvo atliekami fizinio asmens šeimos poreikiams. Teismas pažymėjo, kad atsakovė MB „Maisto gama“ yra vartotoja, taigi silpnesnioji pusė. Kaip jau minėta, atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtent ir apeliuoja į vartotojo teisių gynybos būdus.
62. Rangos vartojimo sutarčiai būtina konstatuoti visumą privalomų požymių: 1) rangos darbų užsakovas yra fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) darbus atlieka verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (CK 6.672 straipsnio 1 dalis, LAT 2012 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-296/2012).
63. Pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ginčo šalys yra, kaip verslininkas veikęs ieškovas, ir juridinis asmuo MB „Maisto gama“, procesinę pareigą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius vykdė netinkamai. Nustatytomis byloje aplinkybėmis, ginčo rangos teisiniams santykiams taikyti vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančias teisės normas, kaip siekia apeliantė, nėra pagrindo, nes rangos darbų paslaugos teiktos juridiniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.644, 6.645, 6.653 ir kt. straipsnių nuostatomis.
64. Pasisakant dėl kito nesutikimo su sprendimu aspekto pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių nėra ginčo dėl atliktų darbų kiekio ir atliktų darbų eiliškumo, nėra pagrįsta bylos duomenų analize.
65. Šiuo atveju reikšminga tai, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Darbų kokybė privalo atitikti įstatymų reikalavimus ir rangos sutarties sąlygas, tokių nesant – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį (CK 6.663 straipsnis). Aptartos rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos pagrindžia užsakovo duotos užduoties įvykdymo svarbą.
66. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad ieškinyje nurodyti darbai atitiko užsakovės jam duotą užduotį (nutarties 58 punktas). Pirmosios instancijos teismas, šiai aplinkybei išsiaiškinti neskyrė pakankamai dėmesio ir, apsiribojęs ieškovo paaiškinimais, pripažino, kad visus sutartus darbus jis yra atlikęs, įskaitant ir šlifavimą. Tuo tarpu vienu iš apeliantės atsikirtimų buvo, kad ieškovas neatliko visų sutartų darbų, o atliktieji turi trūkumų.
67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai rangos sutartis nėra rašytinės formos, siekiant išsiaiškinti rangos sutarties vykdymui reikšmingus klausimus – visus susitarimo tarp rangovo ir užsakovės aspektus (darbų apimtį, susitarimą dėl atsiskaitymo už juos, jų perdavimą ir priėmimą), spręstina dėl trečiojo asmens M. R. apklausos, nes ieškovas ne kartą pabrėžė, kad dėl darbų apimties, jų atlikimo, atsiskaitymo už juo, tarėsi būtent su M. R..
68. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo apsiribojo šio asmens paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu vertinimu, nes ikiteisminio tyrimo objektas buvo visai kitas, t.y. aplinkybės dėl Ž. R. namo laiptų demontavimo. Teismas civiliniam ginčui teisingai išspręsti aktualias aplinkybes turi nustatyti betarpiškai nagrinėjamoje byloje. Juolab, kad tokia galimybė buvo, o vienos ar kitos ginčo šalies paaiškinimai duoti baudžiamojo proceso tvarka, negali pakeisti asmens paaiškinimų duodamų dėl konkretaus ginčo esmės kaip pradinio šių duomenų šaltinio.
69. Dalies užsakytų darbų neatlikimą, o jau atliktųjų – trūkumus, apeliantė grindė ne tik savo pozicija išreikšta procesiniuose dokumentuose, bet ir be kitų duomenų pateiktu UAB „Statybų koordinatoriai“ (duomenys neskelbtini) Statinio apžiūros aktu.
70. Apeliacinio skundo žodinio nagrinėjimo metu teismas išsiaiškino aplinkybes dėl Statinio apžiūros aktą surašiusio (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos ir pagal į bylą pateiktą kvalifikacinį atestatą suteikiantį teisę eiti ypatingo statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) turi specialių žinių statybos srityje. Tačiau įvertinus jo parengto Statinio apžiūros akto turinį ir išklausius jo paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis Apžiūros aktas turi esminių formos ir turinio trūkumų.
71. Apeliacinės instancijos teismas nesikartodamas dėl akto formos trūkumų, kurie aptarti ginčijamame sprendime, atkreipia dėmesį į Apžiūros akto turinio ydingumą. Teismui pateiktos trečiojo asmens Ž. R. ir UAB „Statybų koordinatoriai“ (duomenys neskelbtini) sutarties dalykas buvo atlikti vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus ir lauko laiptų apžiūrą, įvertinti atliktų darbų kokybę ir teikti rekomendacijas ir konsultavimą, kas atsispindi ir akto preambulėje.
72. Teismo vertinimu, pati tyrimo užduotis yra suformuluota per abstrakčiai, neatsižvelgus į šalių ginčo kontekstą. Be to, ji neatitinka ir tyrimo apimties ta prasme, kad specialistas apžiūrėjo ir vertino kitame statinyje, nesusijusiame su Sutarties dalyku, atliktus vidaus ir lauko laiptų betonavimo darbus, kas kelia pagrįstų abejonių tokio akto patikimumu ir objektyvumu. Atitinkamai ir Apžiūros akto išvados yra abstrakčios ir neleidžiančios identifikuoti nei rangovui (M. J.) duotos užduoties, nei konkrečių ieškovo atliktų darbų, už kuriuos jis reikalauja atlygio, trūkumų (neatitikties konkretiems statybos techniniams reglamentams ir pan.), jų ištaisymo kaštų. O šių aplinkybių nustatymas yra aktualus sprendžiant dėl ieškiniu reikalaujamos rangos darbų kainos pagrįstumo.
73. Be pirmosios instancijos teismo paminėtų trūkumų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš Apžiūros akto turinio apskritai negalima nustatyti ar specialistui buvo tinkamai atskleista užsakovo rangovui duota užduotis (ieškovo ir užsakovės sutarta darbų apimtis), ypatingą dėmesį skiriant konstrukciniams sprendiniams, nes aktu būtent dėl jų daugiausia išreiškiamos kritinės pastabos monolitinių gelžbetonio laiptų kokybei. Kita vertus, D. R. nurodė, kad apžiūrą atliko pagal užsakovės Ž. R. nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, nors pastaroji apeliacinės instancijos teismui negalėjo nurodyti ar rangovas darbus atliko pagal kokią nors užsakovės projektinę medžiagą – brėžinius ar planus ir pan. Taip pat neišsiaiškinta ar atliekant darbus buvo taikomos statybos techninės priežiūros priemonės, nes byloje yra duomenys, kad statinio (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu, kaip minėta yra reikšmingi tiesiogiai su rangovu bendravusio M. R., o taip pat kito statinio savininkės T. S. paaiškinimai.
74. Teismas pritaria apeliantės argumentams, jog UAB „Ekspertika“ (duomenys neskelbtini) d. surašytas Statinio ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vadovaujantis statybos techniniais reglamentais vertinama ar statinio konstrukcijos tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 esminius statinių reikalavimus, ir tipą bei projekto sprendinius, dėl ko pastatas gali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, nėra susijęs su ieškovo atliktų darbų kokybės vertinimu. Todėl teismas vadovautis šiuo ekspertizės aktu, kaip paneigiančiu ar patvirtinančiu būtent ginčui reikšmingas aplinkybes pagrindo neturėjo.
75. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, taigi, nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos, dėl kurios yra esminiai prieštaravimai. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Kilus ginčui dėl atliktų darbų kainos, ieškovas, siekdamas prisiteisti jo nurodytą atliktų darbų kainą, turėjo pareigą įrodyti, jog tokia darbų kaina buvo įprasta jo verslo srityje sutarties sudarymo metu (CPK 178 straipsnis).
76. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ginčo šalių rangos sutarties kainos nustatyti pagal UAB „Jumaida“ sudarytą darbų kiekų žiniaraštį, negalima, nes nėra pagrindo vertinti, kad jame atsispindi analogiški darbai, kuriuos atliko M. J.. Pastebima, jog atliktinų remonto darbų kainą paskaičiavo UAB „Jumaida“, bet kas konkrečiai iš jos darbuotojų nenurodyta. UAB „Lisnora“ atliktų darbų aktas, kuriuo kaip galima spręsti trečiasis asmuo patvirtino ieškovo demontuotų darbų, kurie nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, kainą, taip pat neleidžia spręsti dėl ginčo darbų kainos atitikimo įprastai tokių darbų kainai.
77. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats ieškovas, turėdamas pareigą įrodinėti reikalaujamos darbų kainos pagrįstumą, šią pareigą vykdė nevisiškai tinkamai, nes apsiribojo, kaip jau minėta savo įrašais ir sąskaitos turiniu, tačiau tokie duomenys, apeliacinio teismo vertinimu, nėra pakankami.
78. Apeliantės ir jai pritariančio trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomus argumentus, kad ieškovo išrašyta sąskaita yra atšaukta ir vien šiuo pagrindu ieškovas reikalavimo teisės į atsakovę neturi, teismas vertina kaip nepagrįstus. Ginčo šalių konfliktinių santykių išdavoje (duomenys neskelbtini) ieškovo parašyto elektroninio laiško turinys, kuriame be kita ko pabrėžiama, kad jo išrašyta sąskaita neapmokėta nuo 2020 m. birželio tokio vertinimo nekeičia ir ieškovo reikalavimo teisės į atsakovę nepaneigia. Juolab, kad vėlesnis šalių susirašinėjimas ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad ieškovas ir toliau reiškė pretenzijas dėl darbų apmokėjimo.
79. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo reikalavimų (rangos darbų kainos prasme) pagrįstumą, tiek atsakovė nepateikė duomenų patvirtinančių, ieškovo darbų nepabaigimo, trūkumų ir susitarimo dėl kainos (CPK 178, 185 straipsniai).
80. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad susiklostė tokia procesinė situacija, kai iš atsakovės pateiktų į bylą duomenų negalima daryti pagrįstos išvados kokie tiksliai pagal jos užsakymą ieškovo atlikti darbai neatitinka kokybės standartų, kokia apimtimi užduotis yra neatlikta, ar, kad darbų trūkumų šalinimui objektyviai yra reikalinga suma žymiai didesnė, nei ieškovo reikalaujama neapmokėta darbų kaina. Juolab, kad ir apeliacinės instancijos teismui, Ž. R. nepaneigė, kad naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatais. Tuo tarpu ieškovas tvirtino, kad atliko visus darbus dėl kurių buvo tartasi su užsakove ir jis jokių kitų darbų, apart betonavimo, neatlieka. Taigi, į bylą atsakovė neteikė įrodymų, kad be betonavimo darbų, ieškovas rengė išbetonuotų objektų projektinius – konstrukcinius sprendinius, ar nukrypo nuo tokių jam nurodytų sprendinių, buvo įsipareigojęs atlikti apšiltinimo darbus ir pan. Kita vertus, ieškovas susitarimą dėl kainos grindė tik jo paties įrašais, kuriuose nėra nei MB „Maisto gama“, nei jos interesus atstovavusių asmenų patvirtinimo apie šių įrašų teisingumą ir autentiškumą.
81. Esant tokiai situacijai, kai šalių pozicijos ir jų į bylą pateikti duomenys prieštaringi, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims teikti naujus įrodymus patvirtinančius jų reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą, arba spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių prieštaravimams pašalinti ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarytos materialinės ir procesinės klaidos sukliudė atskleisti bylos esmę.
Dėl procesinių klausimų
82. Teismas, susipažinęs su atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, t.y. atsisakymu priimti jos pateiktą priešieškinį byloje, argumentais, daro išvadą, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl vienos šalies protegavimo yra nepagrįsti.
83. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. birželio 4 d. įsiteisėjusia nutartimi palikdamas nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas atsakovės priešieškinio trūkumams pašalinti, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti trūkumų pašalinimo instituto (teikiant papildomus duomenis) nuostatas. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi konstatavęs, kad atsakovė teismo nustatytu terminu nepašalino visų priešieškinio trūkumų, priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atsakovė 2021 m. liepos 8 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti patikslintą priešieškinį, nurodydama, kad pats teismas išsireikalavo dokumentus, kuriuos buvo įpareigota teikti apeliantė su priešieškiniu, tokiu būdu 2021 m. kovo 19 d. nutartis dėl trūkumų tapo nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi nutarė, kad esant tokioms aplinkybėms, kai jis pats išsireikalavo visapusiškam bylos išnagrinėjimui būtinus duomenis, įskaitant tuos, kuriuos buvo įpareigota pateikti trūkumų šalinimo nutartimi, yra pagrindas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti. Tačiau spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio priėmimo iš naujo teismas darė išvadą, kad priešieškinys teismui pateiktas po nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo praėjus beveik trims mėnesiams, jis grindžiamas aplinkybėmis, kurios šalims žinomos jau nuo 2020 m. spalio 1 d., dėl ko vertino, kad priešieškinio pateikimas nėra naujai iškilęs būtinumas, be to ieškovas prieštaravo jo priėmimui, t.y. priešingos šalies sutikimas nėra gautas, tad, teismui vertinant, kad priešieškinio priėmimas užvilkins ir taip užsitęsusį bylos nagrinėjimą, jį atsisakė priimti.
84. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės nesuponuoja, kad teismas, argumentuotai atsisakęs priimti priešieškinį pažeidė procesines atsakovės teises ar teisėtų lūkesčių principą. Toks atsisakymas neužkirto kelio jai kreiptis į teismą su ieškiniu ieškovui pareiškiant reikalavimą atskiroje civilinėje byloje. Tokią galimybę pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantei. Kaip nustatyta remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tokia teise atsakovė nepasinaudojo. Remiantis išdėstytu, apeliacinio skundo argumentai dėl teismo galimo šališkumo ir galimo atsakovės procesinių teisių pažeidimo, atsisakant priimti priešieškinį atmestini kaip neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
85. Trečiasis asmuo Ž. R. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą reiškia reikalavimus išnagrinėti jos laiptų demontavimo klausimą.
86. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (LAT 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018)
87. CPK 318 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
88. Taigi, atsiliepimu į apeliacinį skundą ne tik negali būti reiškiami nauji reikalavimai, bet ir trečiojo asmens procesinė padėtis pagal teisinį reglamentavimą, nesuponuoja nei priešieškinio teikimo ieškinį pareiškusiai šaliai, galimybės, nei bylos nagrinėjimo ribų išplėtimo. Trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą reiškiami savarankiški reikalavimai nenagrinėtini. Atitinkamai teismas neturėjo pagrindo į bylą įtraukti draudimo bendrovės išmokėjusios trečiajam asmeniui draudimo išmoką, dėl ieškovo atlikto jo darbų dalies demontavimo, nes šis klausimas nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką.
Dėl procesinės bylos baigties
89. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neišaiškintos ir motyvuotai neįvertintos esminės faktinės aplinkybės bei ginčo teisingam išsprendimui reikšmingi duomenys. Ieškinio reikalavimus iš esmės išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės. Taip pat konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės užtikrinti proceso operatyvumo įvertinus papildomai gautinų duomenų apimtis ir reikšmę ginčo klausimui, juolab, kad prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui.
90. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant iš naujo, teismas turėtų, pasiūlęs šalims pateikti papildomus įrodymus (nutarties 67,73 punktai), kiek galima tiksliau nustatyti šalių susitarimų apimtį, konkrečiai ir tai, ar šalių susitarimas apėmė ir sienos greta laiptų į rūsį apšiltinimą, svarstyti ar nėra specialiųjų žinių taikymo poreikio ir siūlyti šalims pasisakyti dėl teismo ekspertizės atlikimo, kad gauti kvalifikuotus atsakymus dėl atliktų darbų kokybės, jos atitikimo (neatitikimo) konkretiems statybą reglamentuojantiems teisės aktams, dėl to ar darbų trūkumai, jeigu jie būtų nustatyti, yra esminiai, trukdo naudotis darbų rezultatu pagal paskirtį, trūkumų pašalinimo būdų ir to kaštų. Pastebima, jog teismas gali skirti ekspertizę ir nesant dėl jos šalių prašymo..
91. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teismas nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylą nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, šalių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi būti vertinami pakartotinai.
92. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 18 d. galutinį sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Eigirdas Činka