Civilinė byla Nr. e2-1955-292/2022
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00539-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.2.4.3; 3.2.6.1.
A L Y T A U S a p y L I N K Ė s t e i s m a s
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 14 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,
sekretoriaujant A. Č.,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui H. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. B. ir H. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti jai pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje vaikų nesusilaukė. Iš pradžių šeimyninis gyvenimas buvo normalus. Su atsakovu santuokos pradžioje gyveno Jungtinėje Karalystėje, vėliau, kadangi ieškovė savo gyvenamą vietą yra deklaravusi Lietuvoje, persikėlė gyventi į Lietuvą, persikėlus gyventi į Lietuvą atsakovui gyventi pas mus nepatiko ir apie 2021 metų pavasarį jis išvyko į savo tėviškę. Nuo to laiko jokių žinių apie atsakovą neturi, telefoną pasikeitė, dabartinės gyvenamosios vietos nežino. Faktiškai nuo 2021 pavasario jų šeima iširo. Kiekvienoje šeimoje nėra kaltos vienos pusės. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, o ypač, kad iš esmės skiriasi gyvensenos, tikėjimo ir požiūriai į gyvenimą. Šiuo atveju būtų tikslinga dėl santuokos nutraukimo kaltais pripažinti abu sutuoktinius. Mano, kad santuoka iširo galutinai ir termino taikytis nėra tikslinga taikyti. Abu sutuoktiniai yra darbingi ir ieškovė išlaikymo nereikalauja ir ateityje nereikalaus. Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka (duomenys neskelbtini) pavardę. Santuokoje sutuoktiniai jokio nekilnojamo ar kito registruotino turto neįsigijo. Atsakovas neturi Europos Sąjungos pilietybės yra trečiosios šalies – Tuniso pilietis.
Ieškovės atstovas advokatas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį jame nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad laiko abi šalis kaltas, nes sudaryti santuoką su kito tikėjimo, kitos kultūros asmeniu yra rizikinga. Atvykus atsakovui į Lietuvą išsiskyrė kultūrinis požiūris, atsakovas negalėjo išreikšti pripažįstamo tikėjimo. Atsakovas Lietuvoje gyveno neilgai, tikėtina, kad išvyko į savo kraštą. Nemato vien atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nes santuokos iširimą lėmė objektyvios aplinkybės. Nėra tikslo skirti termino susitaikymui, nes tai būtų tik formalumas.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį yra informuotas viešo paskelbimo būdu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Ieškovė nurodė, jog pradžioje jų šeimyninis gyvenimas buvo normalus, su atsakovu santuokos pradžioje gyveno Jungtinėje Karalystėje, vėliau grįžo į Lietuvą. Persikėlus gyventi į Lietuvą atsakovui gyventi Lietuvoje nepatiko ir apie 2021 metų pavasarį jis išvyko į savo gimtinę. Nuo to laiko jie santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Ieškovės teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo – atsakovas ją paliko ir išvyko į gimtinę, o ji buvo neapdairi sudarant santuoką, jų santuokos iširimą lėmė objektyvios priežastys – kultūriniai, tikėjimo skirtumai, atsakovui buvo sudėtinga Lietuvoje išreikšti savo tikėjimą. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.
Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe bei su atsakovu dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. Ieškovė taip pat nurodo, jog su atsakovu neturi bendrų kreditorių.
Ieškovė nurodo, jog yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CPK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos pavardė „(duomenys neskelbtini)“.
Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, todėl jų klausimas nėra sprendžiamas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 385 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. B. palikti jos pavardę – (duomenys neskelbtini).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Dalia Kvederavičienė