Skundas Nr. 1S-27-1121/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34719-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.16.1.1; 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.5;

2.1.16.1.2.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 13 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Lauretos Ulbienės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, 

dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui,

kaltinamojo G. K. gynėjui advokatui Nikitai Kuznecovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, teisto, kaltinamo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,  gynėjo advokato Nikitos Kuznecovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 29 d. nutarčių, kuriomis kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant dvidešimties dienų suėmimo terminą, skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 28 d.,

n u s t a t ė :

I.                       Nagrinėjamų klausimų esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-1011/2020 G. K. (toliau – kaltinamasis) yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 3 val., būdamas prie (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3600 Eur vertės.

2.       2019 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad G. K. nevykdo kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, išnaudotos visos priemonės jį surasti ir pristatyti į teisiamąjį posėdį, bei padarė išvadą, kad jis slepiasi nuo teismo (past. – egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo paskyrimo pagrindas). 

3.       2019 m. gruodžio 28 d. 1 val. nakties G. K. laikinai sulaikytas.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 29 d. nutartimi kaltinamajam paliko galioti 2019 m. gruodžio 2 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant 20 dienų suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 28 d. Nutartyje konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindas (pagrįstas manymas, kad kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo).

II.                      Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5.       Paduotame skunde kaltinamojo gynėjas N. Kuznecovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuriomis kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

6.       Kaltinamojo gynėjas skunde pateikia tokius motyvus: 1) 2019-12-02 d. teismo posėdyje nedalyvavo nei kaltinamasis, nei jo gynėjas. Gynėjo nuomone, teismas negalėjo paskirtos kardomosios priemonės pakeisti į suėmimą; 2) 2019-12-29 d. teismo nutartyje nurodyta, kad gynėjo nedalyvavimas nelaikytinas esminiu pažeidimu; 3) teismas nepaneigė kaltinamojo teiginio, kad jis sirgo, tačiau atitinkamus duomenis panaudojo prieš jį.

7.       Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

I.                      Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo gynėjo skundas atmestinas

8.       Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

9.       Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pagrindų.

10.       Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, pateikta skundo nagrinėjimui, daro išvadą, kad joje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog G. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Minėti duomenys yra užfiksuoti kaltinamajame akte nurodytoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrįstumo, nevertina surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Šiuo metu tam, kad būtų taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

11.       Kaltinamajam G. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra apysunkis nusikaltimas, o tai atitinka BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytą suėmimo skyrimo sąlygą. 

12.       Žemesnės instancijos teismas 2019 m. gruodžio 2 ir 29 d. nutartyse, paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas jos terminą, nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą: būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. 

13.       Vertinant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrįstumą, būtina kompleksiškai atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. G. K. yra kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, kurio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Teismas pažymi, jog sprendžiant suėmimo klausimą, vertintina tiek gresianti pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, tiek kitos BPK 122 straipsnio 2 dalies aplinkybės. Žemesnės instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad G. K. nurodė neegzistuojantį savo gyvenamosios vietos adresą. Skambinant jo nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs asmuo prisistatė kaltinamojo broliu, ir nurodė informuosiantis kaltinamąjį apie vyksiančio teisiamojo posėdžio vietą ir laiką. Nepaisant to, kaltinamasis į teismo posėdį neatvyko. Pažymėtina ir tai, kad G. K. nuo 2019 m. vasario 6 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl žemesniojo teismo išvada, kad G. K. neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nepalaiko ryšių su motina, retai bendrauja su broliu, jokių kitų artimų socialinių ryšių neturi, yra nevedęs, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. 2019 m. gruodžio 28 d. sustabdytas policijos pareigūnų, kaltinamasis melagingai prisistatė ne savo, o brolio vardu.

14.       Be to, pabrėžtina, kad G. K. būdamas laisvėje ne tik vengė pirmosios instancijos teismo posėdžių, bet ir pažeidė teismo paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę – nevykdė įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 144). Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai taikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

15.       Teismas išaiškina, kad tais atvejais, kai teisiamajame posėdyje bylos nagrinėjimas atidedamas, nes kaltinamojo buvimo vieta nežinoma (BPK 234 straipsnio 5 dalies 2 punktas), teismas, vadovaudamasis BPK 142 straipsnio 1 dalies, 247 straipsnio ir 122 straipsnio nuostatomis, kartu gali paskelbti kaltinamojo paiešką ir paskirti kardomąją priemonę suėmimą arba juo pakeisti kitą paskirtą kardomąją priemonę, kurią jis yra pažeidęs (BPK 132, 133, 135, 136 straipsniai). Dėl tos priežasties nepritartina skunde nurodytiems argumentams, kad teismas 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio metu galėjo spręsti tik dėl kaltinamojo atvesdinimo, bet negalėjo spręsti dėl kardomosios priemonės pakeitimo.

16.       Teismas akcentuoja, kad pateiktame skunde nepagrįstai remiamasi BPK 233 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bylos perdavimą nagrinėti teisiamajam posėdžiui. Teisiamajam posėdžiui byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi. Šia nutartimi suėmimas G. K. nebuvo skirtas. Skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 29 d. nutartys, kurios priimtos G. K. baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. 

17.       Pritartina 2019 m. gruodžio 29 d. žemesniojo teismo nutartyje išdėstytiems išsamiems motyvams (b. l. 162) dėl skunde pateikiamo argumento, kad 2019 m. gruodžio 2 d. posėdyje, kuriame švelnesnė kardomoji priemonė G. K. pakeista į suėmimą, nedalyvavo gynėjas. Kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 29 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 156-158), teismo posėdyje, kuriame spręstas kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas, dalyvavo tiek suimtasis, tiek ir jo gynėjas.

18.       Taip pat svarbu pažymėti, kad nors suimtasis teigė, jog sirgo, tačiau byloje nėra jokių šį teiginį patvirtinančių duomenų. Be to, kaltinamasis nepateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuotos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos, kuri patvirtintų ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti svarbią jo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastį, numatytą BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte. 

19.       Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta. Švelnesne ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu nėra galimybės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis BPK reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 29 d. nutarčių, kuriomis kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant dvidešimties dienų suėmimo terminą.

Teismas, vadovaudamasis BPK 119, 121, 122, 130 straipsniais,

n u t a r i a :

kaltinamojo G. K. gynėjo advokato Nikitos Kuznecovo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 29 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                        Daiva Kazlauskienė

Laureta Ulbienė 

Paulius Veršekys