Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-321-851/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00267-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios K. Č. atstovės pagal įstatymą V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo E. U. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 160 eurų dydžio bauda. Šiuo nutarimu iš E. U. priteista: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 309,38 Eur K. Č. gydymo išlaidoms atlyginti; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 143 Eur suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti; nukentėjusiajai K. Č. 100 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalis dėl būsimų randų šalinimo procedūrų išlaidų atlyginimo palikta nenagrinėta.

Teisėja, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-321-851/2018,     

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. U. nubausta už tai, kad nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.1, 5.4 punktų reikalavimų, ko pasėkoje 2017 m. liepos 16 d. apie 00.30 val. prie UAB „Akepus“ parduotuvės – baro, esančio Vilniuje, Buivydiškių g. 10, jai priklausantis šuo sukandžiojo nepilnametę K. Č., kuriai buvo diagnozuotos dešiniojo dilbio ir dešiniojo žasto kąstinės žaizdos, atitinkančios nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Taip E. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu K. Č. atstovė pagal įstatymą V. Č. (toliau tekste ir – pareiškėja) prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarimą skundžiamoje dalyje ir priimti naują nutarimą, kuriuo visiškai patenkinti nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimus, t. y. priteisti iš E. U. nukentėjusiajai K. Č. 2 000 Eur neturtinei žalai ir 1078,00 Eur turtinei žalai atlyginti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

1. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimu civilinio ieškinio dalį dėl būsimų randų šalinimo procedūrų išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą. Teigia, kad po atliktos operacijos žaizdos užgijo, bet liko randai 2 cm ir 3 cm ilgio. Randų šalinimas kainuos 880 Eur. Taip pat teigia, kad šioms išlaidoms pagrįsti pateikė teismui gydymo įstaigos informacinius pranešimus SMS žinutėmis, medicininius duomenis, kad liko randai ir kad jie bus būtinai šalinami, todėl teismui pakako duomenų išspręsti šią civilinio ieškinio dalį ir nebuvo pagrindo ją palikti nenagrinėtą.
2. Pareiškėja taip pat nesutinka su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais. Nurodo, kad  įvykio metu buvo sudraskyta visiškai nauja nukentėjusiosios K. Č. juoda odinė striukė, ką tik pirkta už 119 Eur, ir 79 Eur vertės palaidinė, tačiau teismas priteisė tik 100 Eur turtinei žalai atlyginti visiškai neatsižvelgęs į realius nuostolius. Teigia, kad nukentėjusioji nebuvo išsaugojusi minėtų daiktų pirkimo čekių, nes nė nenumanė, kad gali atsitikti toks įvykis. Tačiau jos nurodomos kainos, pareiškėjos teigimu, realios ir tikėtinos, atitinka protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo jomis netikėti ir neturėtų būti reikalaujama papildomo įrodinėjimo.
3. Taip pat teigia, jog teismas nepakankamai įvertino neturtinę žalą, priteisdamas tik 200 Eur. Ji, pareiškėjos manymu, yra aiškiai per maža. 2017 m. liepos 16 d. E. U., gim. 1998-01-08, priklausantis šuo užpuolė ir apkandžiojo jos (pareiškėjos) dukrą K. Č., kuriai buvo padaryta dešiniojo dilbio ir dešiniojo žąsto kąstinės žaizdos – nežymiai sutrikdyta sveikata. Dukra buvo išvežta į Santariškių vaikų ligoninę, kur jai buvo atlikta operaciją, mėnesį buvo gydoma ir kentė skausmą. Dėl to patyrė didelį stresą ir dvasinį sukrėtimą, išsigando dėl savo gyvybės ir sveikatos, Išvengė veido sužalojimų tik dėl to, kad jį užsidengė rankomis. Jos gydymas truko nuo 2017-07-16 iki 2017-08-14, kentė nepatogumus dėl sutvarstytos rankos, negalėjo išvykti suplanuotų atostogų liepos mėnesio pabaigoje, visą mėnesį turėjo reguliariai lankytis poliklinikoje dėl žaizdų tvarstymo ir injekcijų nuo pasiutligės (5 vnt.). Dėl šių priežasčių neturtinę žalą, pareiškėjos manymu, teismas įvertino nepagrįstai mažai, todėl ji turi būti įvertinta didesne pinigų suma.
4. Teigia, jog E. U. paskutinio posėdžio metu sutiko nukentėjusiajai atlyginti 1 000 Eur už patirtą žalą, į ką teismas visiškai neatsižvelgė ir savo nutarime nemotyvavo, kodėl šis E. U. sutikimas yra atmetamas. Pareiškėjos teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimas atlyginti žalą nurodytos sumos ribose turėjo būti pagrindu teismui priteisti minėtą sumą.

Atsiliepimas į pareiškėjos apeliacinį skundą negautas.

Pareiškėjos nukentėjusiosios K. Č. atstovės pagal įstatymą V. Č. apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad E. U. posėdžio metu sutiko sumokėti 1000 eurų, todėl teismas šią sumą ir turėjo priteisti, teismas pažymi, jog ANK 664 straipsnyje iš tikrųjų nustatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tačiau tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Taigi niekas netrukdė nukentėjusiajai ar jos atstovei susitarti su E. U. dėl žalos atlyginimo ir tai tinkamai įforminti. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
5. Pagal ANK 664 straipsnį turtinė žala gali būti civilinio ieškinio administracinio nusižengimo byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
6. Administracinių nusižengimų kodeksas taip pat nenumato civilio ieškinio pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų, tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas nagrinėjant bylą apsunkina civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai į jį besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą.
7. Kadangi padaryta žala nėra preziumuojama, ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Būtent tokio pagrįstumo nebuvimą konstatavo apylinkės teismas, sumažindamas K. Č. priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo galima dėl pareiškėjos civiliniame ieškinyje suformuluoto reikalavimo nekonkretumo, faktinio ieškinio pagrindo neapibrėžtumo, todėl toks reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negalėjo būti pilnai patenkintas, nes efektyvi teisminė gynyba yra galima tik tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas įrodinėjimo procese yra  nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Pagal ANK 665 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju nesant sugadintų drabužių įgijimo dokumentų ar kitų rašytinių dokumentų, patvirtinančių jų tikrąją vertę, bei objektyvios galimybės įvertinti jų nusidėvėjimą, atsižvelgus į rinkos kainas ir teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, civilinis ieškinys šioje dalyje buvo pagrįstai tenkintas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 100 Eur už sugadintą striukę ir palaidinę.
8. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad 880 Eur išlaidoms pagrįsti ji pateikė teismui gydymo įstaigos informacinius pranešimus SMS žinutėmis, medicininius duomenis, kad liko randai ir kad jie bus būtinai šalinami, teismas pažymi, jog byloje nėra jokių rašytinių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjos nurodytą sumą, taip pat nėra duomenų ir apie liekamuosius padarinius ir jų šalinimo būtinybę. Pati nukentėjusioji K. Č. nei viename iš paskirtų teismo posėdžių nedalyvavo, todėl teismas neturėjo galimybės bent vizualiai įvertinti patirto sužalojimo padarinius. Iš 2017-07-16 Traumą patyrusio paciento lapo matyti, kad lapą užpildęs VšĮ VUL SK filialo priėmimo-pagalbos skyriaus gydytojas Aleksandras Šeredega konstatavo, kad 2017-07-16 3.10 val. buvo apžiūrėta K. Č., kuriai nustatytos dešinio dilbio (2 cm) ir dešinio žasto (3 cm) kąstinės žaizdos. Mergaitė elgiasi agresyviai, klykia, šaukia. Iš šeimos gydytojo apžiūros lapo matyti, kad 2018-07-28 nuimti siūlai, žaizdos sugijo, taigi pareiškėjos nurodyti dokumentai tik įrodo nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą, tačiau jų nepakanka, kad būtų galima įrodyti egzistuojančius liekamuosius padarinius bei būtinybę šalinti randus. 
9. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad bendro pobūdžio susirašinėjimas SMS žinutėmis galimai su estetikos centro „Oblaka“ nenustatytu atstovu, neįrodo, kad nukentėjusioji D. Č. iš tikrųjų šiame centre buvo apžiūrėta konkretaus gydytojo, kuris, įvertinęs galimai išlikusius randus bei procedūras, susijusias su jų pašalinimu, būtų surašęs bent preliminarią randų šalinimo sąmatą, juo labiau vertinat tai, kad nenustatytas minėto centro atstovas atsisakė išrašyti oficialų dokumentą. Esant tokioms aplinkybėms, civilinio ieškinio dalis dėl būsimų randų šalinimo procedūrų išlaidų atlyginimo pagrįstai palikta nenagrinėta, tuo pačiu neužkertant kelio ateityje dėl turėtų išlaidų, susijusių su galima operaciją liekamiesiems padariniams pašalinti, pateikti pagrįstą reikalavimą civilinio proceso nustatyta tvarka.
10. Pareiškėjos reikalavimo priteisti iš E. U. K. Č. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti kontekste teismas pažymi, jog iš tikrųjų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.
11. Atkreipiamas dėmesys, jog nustatant neturtinės žalos dydį yra būtina nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat įvertinti ir pačių nukentėjusiųjų elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą bei jos padarymo metu.
12. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne kelis kartus viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose.
14. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad net tyčinių nusikaltimų bylose (pvz. asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir pan.), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–579 eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-141/2017, 2K-393/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad E. U. veika nebuvo tyčinė – ji padaryta esant neatsargiai kaltės formai – viskas vyko spontaniškai, E. U. nenumanė, kad  jos šuo, manydamas, kad gresia pavojus jos sveikatai, galėjo ginti savo šeimininkę nuo tariamo užpuolimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šuo laikytinas itin pavojingu, galėjo ir turėjo tai numanyti (nerūpestingumas).
15. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tai, jog nėra paneigti patrauktos atsakomybėn E. U. bei liudytojų A. L., D. J. parodymai, kad konfliktą inicijavo nukentėjusioji K. Č., kai ji necenzūriniais žodžiais išplūdo E. U., apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, šioje byloje išsprendęs nukentėjusiosios K. Č. atstovės pagal įstatymą V. Č. pareikšto civilinio ieškinio klausimą, ANK nuostatų nepažeidė, priteista nukentėjusiosios K. Č. 200 eurų suma padarytai neturtinei žalai atlyginti atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą, ir nukentėjusiosios K. Č. atstovės pagal įstatymą V. Č. apeliacinio skundo netenkinti.  

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                                                                            Aiva Survilienė