Civilinė byla Nr. 2KT-103-943/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00558-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2201-230/2015,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. G. ieškinį, kuriuo jis prašo priteisti iš atsakovo UAB „TMT investicijos“ 45 394,65 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 000 Eur ekspertizės išlaidas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjant bylą, Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovo prašymas sujungti nagrinėjamą civilinę bylą su Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1836-836/2015, pradėta pagal ieškovo UAB „TMT investicijos“ ieškinį atsakovui A. G. dėl 33 436,91 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į bylos šalies prašymą ir vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, 2015 m. spalio 5 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas išspręsti civilinių bylų sujungimo klausimą.

Prašymą sujungti bylas atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taikant šią normą yra išaiškinta, jog klausimą dėl bylų sujungimo sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tais atvejais, kai prašomos sujungti bylos nagrinėjamos apylinkių teismuose, esančiuose skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose, taip pat, kai bylos nagrinėjamos pagal rūšinio teismingumo taisykles skirtingų pakopų teismuose, esančiuose skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose, (CPK 3 str. 6 d., 34 str. 3 d., 136 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-152/2011, 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-158/2011, 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-5/2012, 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-14/2012 ir kt.). Vadinasi, dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat dėl civilinių bylų, nagrinėjamų apygardos teisme ir to apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, sujungimo sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų, taip pat dėl apygardos teisme ir kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas sujungti Kėdainių rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas. Kadangi abi prašomos sujungti bylos nagrinėjamos tos pačios apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiuose teismuose, atsižvelgiant į nurodytą CPK 136 straipsnio 4 dalies taikymo praktiką, šių bylų sujungimo klausimas spręstinas ne Lietuvos apeliaciniame teisme, o Kauno apygardos teisme.

CPK 115 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu procesinis dokumentas paduotas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, teismas mutatis mutandis taikydamas CPK 137 straipsnio nuostatas, atsisako priimti procesinį dokumentą ir grąžina jį padavusiam asmeniui nurodydamas, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesinį dokumentą atsisakytina priimti, jeigu jis neteismingas tam teismui. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo prašymą dėl minėtų civilinių bylų sujungimo atsisakytina priimti ir jis grąžintinas Kauno apygardos teismui, 136 straipsnio 4 dalies pagrindu spręsti aptartų civilinių bylų sujungimo klausimą. 

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 115 straipsnio 6 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti Kauno apygardos teismo prašymą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1836-836/2015 ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2201-230/2015 sujungimo.

Grąžinti Kauno apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-2201-230/2015 spręsti šios bylos sujungimo su Kėdainių rajono apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-1836-836/2015 klausimą.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                         Egidija Tamošiūnienė