Civilinė
byla Nr. 2A-626/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos: 42.8, 42.9, 42.10,
42.11.1, 44.2.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės
Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas),
sekretoriaujant
Dovilei Gaidelytei,
dalyvaujant
ieškovo atstovams Povilui Monkui, advokatui Drąsučiui Narmontui,
atsakovo
atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Povilo Monkaus įmonės apeliacinį skundą dėl
Kauno apygardos
teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.
2-428-343/2008 pagal ieškovo Povilo Monkaus įmonės ieškinį atsakovui
uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir KO“, trečiajam asmeniui uždarajai
akcinei bendrovei „DNB NORD Lizingas“ dėl sutarties nutraukimo, pinigų
priteisimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė :
Į Kauno apygardos
teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Ivetra ir KO“ kreipėsi ieškovas Povilo Monkaus
įmonė ir prašė nutraukti 2006 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo- pardavimo sutartį bei
priteisti iš atsakovo UAB „Ivetra ir KO“ 88 500 Lt, sumokėtus už įsigytą
automobilį IVECO 35C14V, bei priteisti 24 635,30 Lt žalos atlyginimo
Ieškinyje nurodė,
kad iš pardavėjo UAB „Ivetra ir KO“ lizingu įsigijo automobilį IVECO 35C14V,
2006 m. rugpjūčio 4 d. sudarius tarp UAB „DNB NORD lizingas“ ir atsakovo
pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio kaina – 88 500 Lt. Prieš sudarant
sutartį su atsakovu, jie aptarė įsigyjamo automobilio technines
charakteristikas. Buvo sutarta, kad automobilio masė be krovinio – 2 262 kg.
Pasirašytais automobilio perdavimo-priėmimo aktais buvo patvirtinta, kad tuščio
automobilio masė yra 2 262 kg. Tačiau 2006 m. rugsėjo 29 d. atlikus automobilio
kontrolinį svėrimą, paaiškėjo, kad automobilio masė be krovinio yra 2 640 kg.
Tai reiškia, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir pardavė
ieškovui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.333 str.). Ieškovas negavo to, ką
tikėjosi gauti (CK 1.2 str.), nustatytas trūkumas yra esminis, nes dėl šio
trūkumo ieškovas gali vežti daug mažesnį krovinį, nei tikėjosi, dalies krovinių
vežti negali dėl jų per didelio svorio. Ieškovas automobilį pirko krovinių
pervežimui, o krovinio svoris sumažėjo žymiai, t.y. 378 kg. Nustatyto trūkumo
neįmanoma ištaisyti. Ieškovas, iš karto, t.y. 2006 m. rugsėjo 29 d., pateikė
atsakovui pretenziją. 2006 m. gruodžio 12 d. ir 15 d., 2007 m. sausio 15 d. ir
26 d. bei vasario 8 d. rašė raštus atsakovui, bandė ginčą išspręsti taikiai,
tačiau atsakovas atsisakė bendradarbiauti. 2007 m. kovo 1 d. ieškovas kreipėsi
į automobilio gamintojo atstovą, kad šis padėtų išspręsti ginčą. 2007 m. kovo
23 d. įvyko susitikimas, kurio metu buvo nuspręsta, kad atsakovas pateiks kitą
automobilį, kuris atitiktų ieškovo reikalavimus. Ieškovas yra lizingo gavėjas,
todėl turi teisę tiesiogiai reikšti reikalavimus, atsirandančius iš lizingo
dalyko (CK 6.573 str.). Atsakovas, kaip pardavėjas, atsako už bet kokį
neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu
tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). Pagal CK 6.333 str. 1
d. pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka
sutarties sąlygas bei kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kadangi
parduotas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų, tai ieškovas, kaip
pirkėjas, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad pažeidimas būtų
pašalintas vienu iš CK 6.334 str. 1 d. nurodytų būdų. Ieškovas reikalauja
sugrąžinti sumokėtą kainą ir atsisako sutarties (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), nes
netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir
trūkumo ištaisyti negalima. CK 6.256 straipsnis nustato, kad asmuo, neįvykdęs
ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai
sutarties šaliai patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Dėl netinkamos
kokybės automobilio ieškovas negavo pajamų, kurios pagal CK 6.249 str. 1 d.
laikomos nuostoliais. 2006 m. rugpjūčio 5 d.-6 d. ieškovas sudarė tris krovinių
pervežimo sutartis, kurių dėl netinkamo automobilio negalėjo įvykdyti ir patyrė
24 635,30 Lt nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas (CK 6.251 str. 1
d.). Atsakovas dėl savo kaltės (CK 6.248 str. 1 d.) netinkamai vykdė
pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.246 str.), o ieškovo negautos pajamos yra
tiesioginis atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 str.). Nutraukus
sutartį, atsakovas turi sumokėti 8 850 Lt. baudą, kuri įskaitytina į
nuostolius.
Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu atnaujino ieškinio senaties terminą, ieškinį
atmetė ir priteisė iš ieškovo Povilo Monkaus įmonės atsakovui UAB „Ivetra ir
KO“ 1 500 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 41,65 Lt pašto
išlaidų valstybei.
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas praleido šešių
mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo 2006 m. spalio 26
d., tačiau šį terminą atnaujino (CK 1.131 str. 2 d.), atsižvelgęs į tai, kad
ieškovas siekė ginčą išspręsti, neatsisakė savo teisių gynimo, nes teikė
pasiūlymus atsakovui, į tai, kad šalių atstovai pripažino, jog vyko trišalis
susitikimas iki ieškinio pateikimo teisme, kuriame be šalių atstovų dalyvavo ir
IVECO SPA atstovybės atstovas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog
jam atsakovas pardavė netinkamos kokybės daiktą (CK 6.193 str.). Atsakovas 2006
m. liepos 27 d. ieškovui pateikė komercinį pasiūlymą, prie kurio buvo pateikta
automobilio komplektacija ir kaina. Specifikacijoje buvo nurodyta bendroji
automobilio masė – 3 500 kg. Analogiška specifikacija buvo pridėta ir prie
sutarties. Sąlyga buvo ta, kad automobilio masė negali būti didesnė negu 3 500
kg. Jokių įrodymų, kad buvo sutarties sąlyga, jog tuščio automobilio masė turi
būti 2 262 kg, ieškovas nepateikė. Jeigu ieškovui buvo ypač aktuali ta sąlyga,
jog tuščio automobilio masė turi būti 2 262 kg, o tai nurodoma gamintojo
dokumentuose, tai ši pirkėjui svarbi sąlyga turėjo būti įtraukta į sutartį ir
konkrečiai aptarta. Iš pateiktų specifikacijų, sutarties matyti, kad tuščio
automobilio masė nebuvo sutarties dalykas, kadangi nei viename dokumente tai
nėra užfiksuota. Parduotos transporto priemonės masė be krovinio yra – 2 640
kg, tačiau ieškovui buvo parduotas automobilis be vidaus įrangos. Ieškovo
atstovas paaiškino, kad automobilio vidus buvo išmuštas danga ir tai galėtų
sverti apie 50 kg. Nesant objektyvių įrodymų, kokiu svoriu padidėjo automobilio
masė dėl paminėtų priedų, nėra aišku, kokia tiksliai buvo tuščio automobilio
masė. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kiek kuro buvo automobilio
kuro bake jį sveriant. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog
parduotas automobilis yra netinkamos kokybės ir kad trūkumas yra esminis, taip
pat neįrodė, jog negavo to, ką tikėjosi gauti, kadangi jis taip pat neįrodė ir
tos aplinkybės, kad su ieškove buvo susitarta dėl esminės sąlygos – tuščio
automobilio masė turi būti 2 262 kg. Pripažinęs, kad nėra pagrindo nutraukti
pirkimo-pardavimo sutartį, teismas netenkino ir kitų ieškinio reikalavimų –
grąžinti sumokėtą pinigų sumą už pirktą daiktą ir priteisti žalos atlyginimą.
Apeliaciniu skundu ieškovas
Povilo Monkaus įmonė prašo Kauno apygardos
teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują
sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio 1, 2, 4, 5
dalyse nustatytus reikalavimus aiškinti sutartis sąžiningai, nagrinėjant
tikruosius šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos
sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, o taip pat CK 1.5
straipsnyje įtvirtintus bendruosius teisės principus. Aiškindamas susitarimą dėl automobilio pirkimo, teismas nepagrįstai apsiribojo
išimtinai vien tik pažodiniu lizingo objekto specifikacijos aiškinimu,
sistemiškai neaiškino pačios 2006 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties
sąlygų, 2006 m. rugpjūčio 4 d. perdavimo naudoti akto turinio, automobilio
registracijos liudijimo turinio, neaiškino ir nevertino to fakto, jog būtent
pats atsakovas perduodamo automobilio dokumentuose (automobilio registracijos
liudijime) deklaravo, kad ieškovui perduodamo automobilio masė be krovinio yra
2 262 kg. Įvertindamas tik komercinį pasiūlymą bei lizingo objekto
specifikaciją, teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą
reglamentuojančias teisės normas (CPK 177,185 str.).
2. Atsakovas
pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nes ieškovui pardavė netinkamos kokybės
daiktą (CK 6.333 str.).
Šalys aptarė įsigyjamo automobilio technines
charakteristikas, sutarė, kad automobilio bendra masė turi būti 3 500 kg, o
masė be krovinio - 2 262 kg. 2006 m. rugpjūčio 4 d. perdavimo naudoti aktu atsakovas patvirtino, kad perduodamo automobilio masė be
krovinio su ieškovu buvo sutarta
ir ji yra 2 262 kg.
Tokia masė nurodyta ir automobilio registracijos liudijime. 2006 m. rugsėjo 29
d., atlikus automobilio kontrolinį svėrimą, paaiškėjo, kad automobilio masė be krovinio iš tikrųjų
yra 2 640 kg.
3. 2006 m. rugpjūčio 4 d.
perdavimo naudoti aktas paneigia teismo išvadą, jog nėra įrodymų, kad
automobilio masė be krovinio buvo ieškovo ir atsakovo susitarimo dalykas. Ieškovas automobilio
pirkimu iš esmės negavo to, ko tikėjosi (CK 1.2 str.), nustatytas automobilio trūkumas
yra esminis, kadangi atsakovo pateiktu automobiliu ieškovas gali vežti daug
mažesnį krovinį, nei tikėjosi, kai kurių krovinių pervežimo apskritai negalėjo
vykdyti dėl per didelio krovinių svorio. Nustatyto automobilio trūkumo
neįmanoma ištaisyti.
4. Komercinio pasiūlymo sąlygos bei lizingo objekto
specifikacijos sąlygos neapėmė visų ieškovo bei atsakovo sutartų sąlygų, ir
būtent ieškovui perduotas automobilis buvo deklaruotas tokiais duomenimis,
kokius ieškovas su atsakovu buvo sutarę.
5. Nepagrįstas teismo teiginys, kad nepateikta jokių
įrodymų, jog susitarimo dalykas buvo ir automobilio masė be krovinio. Ieškovas
paaiškino, jog, prieš sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, su
atsakovu aptarė įsigyjamo automobilio technines charakteristikas, buvo sutarta,
jog automobilio masė be krovinio 2 262 kg. Nėra pagrindo šiais paaiškinimais
netikėti. Atsakydamas į ieškovo pretenziją, kurioje buvo nurodyta, kad buvo
susitarta dėl automobilio masės be krovinio, atsakovas šios faktinės aplinkybės
2006 m. spalio 25 d. rašte kategoriškai nepaneigė, o vėliau vedė derybas.
Atsakovas patvirtino, jog žinojo, kad ieškovas perka automobilį krovinių
pervežimui, tad darytina išvada, kad automobilio masė be krovinio buvo esminė
sąlyga ir susitarimo dalykas.
6. Teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 6.333
straipsnio 1, 6, 7 dalis. Atsakovas, kaip pardavėjas, turėjo pareigą perduoti
automobilį tokiais duomenimis, kokius deklaravo su perduodamu automobiliu
susijusiuose dokumentuose, pateiktuose ieškovui, tačiau šią pareigą pažeidė.
Faktiškai perduodamas automobilį, kurio masė be krovinio 2 640 kg, atsakovas pažeidė CK 6.333 straipsnio 1
dalyje įtvirtintas nuostatas. Pardavėjui deklaruojant, jog perduodamo
automobilio masė be krovinio yra 2 262 kg, pirkėjas protingai tikėjosi, kad
realiai automobilio be krovinio masė ir bus tokia bei iš esmės nesiskirs. Pagal
2006 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 punktą esminis sutarties
pažeidimas yra atvejis, jeigu parduotas objektas yra netinkamos kokybės, tokiu
atveju kita šalis turi teisę sutartį vienašališkai nutraukti. Atsakovas
atsiliepime į ieškinį pripažino, jog jo pateikto automobilio masė be krovinio,
nurodyta automobilio registracijos liudijime, yra klaidinga, neatitinka
faktinės automobilio masės be krovinio. Dėl to, kad faktinė automobilio masė be
krovinio yra 2 640 kg, tarp šalių ginčas nekilo.
7. Nepagrįsta yra teismo išvada, kad ieškinio senaties
terminas buvo praleistas. Ieškinys buvo
pareikštas ne dėl parduoto automobilio trūkumų pašalinimo, o dėl automobilio
pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų už sumokėtą automobilį
priteisimo. CK 1.125 straipsnio 5 dalis netaikytina.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ivetra
ir KO“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą
palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad
automobilio komplektacijoje nebuvo nurodyta tuščio automobilio masė.
Automobilio specifikacija nebuvo ikisutartinių santykių derybų objektu.
Pagrindinė ieškovo sąlyga buvo bendra automobilio masė (iki 3 500 kg).
Susitarimo, kad automobilio masė be krovinio turi būti 2 262 kg, tarp šalių
nebuvo. Atsakovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, perduodamas
specifikacijoje nurodytas charakteristikas atitinkantį automobilį. Apeliantas
neteisingai aiškina perdavimo akto nuostatas. Teismas pagrįstai nurodė, kad
tuščio automobilio masė nebuvo sutarties ir ikisutartinių santykių dalykas.
Ieškovas vis tiek negalėtų vežti krovinio iki 1 300 kg, jei automobilio masė ir
būtų 2 262 kg. Neviršydamas 3 500 kg, jis galėtų vežti tik 1 118 kg krovinį.
Ieškovas, įsigijęs transporto priemonę, iškalė ją papildoma danga. Automobilio
techniniai duomenys į registracijos liudijimą jau buvo įrašyti po sutarties
sudarymo, kas taip pat patvirtina, kad techninė charakteristika nebuvo
sutarties dalykas. Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo atstovo
paaiškinimais, kadangi jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Teismas pagrįstai
nustatė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Po sutarties sudarymo
transporto priemonė 1 metus buvo intensyviai naudojama, todėl prarado savo
vertę. Patenkinus ieškovo reikalavimą, jis nepagrįstai praturtėtų. Nėra
pagrindo priteisti ieškovui sumą su PVM, kadangi jis pasinaudojo PVM atskaita.
Reali automobilio vertė yra 55 432 Lt. Ieškovo reikalavimas priteisti negautas
pajamas yra nepagrįstas įrodymais: nėra pateikti užsakovo užsakymai
transportavimui.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovas Povilo
Monkaus įmonė šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo nutraukti 2006 m. vasario 4
d. tarp atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Ivetra ir KO“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „DNB
NORD Lizingas“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas
pardavė trečiajam asmeniui automobilį IVECO Daily 35C14 V. Šio ieškinio
teisiniu pagrindu ieškovas nurodo CK 6.334 straipsnį, o faktines aplinkybes –
tai, kad parduotas automobilis yra netinkamos kokybės, kokybės trūkumas yra
esminis, dėl šio trūkumo ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, trūkumo
ištaisyti negalima, todėl pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties ir
reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Ieškovo nurodytas ir, jo teigimu, esminis
įsigyto automobilio kokybės trūkumas – faktas, kad automobilio masė be krovinio
yra žymiai didesnė, negu šalių sutarta. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo,
nesutikdami su ieškiniu, teigia, kad parduotas automobilis atitiko
pirkimo-pardavimo sutartyje aptartus reikalavimus, vienintelė ieškovo sąlyga
dėl automobilio komplektacijos buvo bendra automobilio masė, kuri neturėjo
viršyti 3 500 kg, o susitarimo, kad automobilio masė be krovinio turi būti 2
262 kg., tarp šalių nebuvo. Taigi, šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių
kilo dėl sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų aiškinimo, o konkrečiai
dėl to, ar šalys, sudarydamos automobilio pirkimo-pardavimo sutartį,
nustatydamos šios sutarties sąlygas, kuriomis apibūdino sutarties dalyką -
perkamą automobilį, kaip vieną iš jo požymių nustatė ir automobilio masę be
krovinio.
Lietuvos Respublikos CK 6.306 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek
pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį. Pirkimo-pardavimo sutarties
sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia
nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 str. 4 d.). Taigi,
šioje byloje būtina nustatyti, pagal kokius požymius šalys, sudarydamos
pirkimo-paradavimo sutartį, apibūdino perkamą automobilį, kokiems
perkamo-parduodamo automobilio požymiams šalys teikė reikšmę, o kokiems neteikė
reikšmės ir kokius požymius nustatė sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi.
Apeliantas pagrįstai teigia, kad sutartys turi būti
aiškinamos, nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, atsižvelgiant
į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties
sudarymo, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus bendruosius teisės
principus (CK 6.193 str.). Tačiau CPK 178 straipsnis, reglamentuojantis
įrodinėjimo pareigą, nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis
grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra
remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl
ieškovas, teigdamas, kad vienas iš automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi
nustatytų automobilio požymių buvo ir automobilio masė be krovinio, kuri turėjo
būti 2 262 kg, CPK nustatyta tvarka ir įrodymais ir turėjo įrodyti, kad tokia
sąlyga pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nustatyta derybose dėl
pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir/ar pačia pirkimo-pardavimo sutartimi,
sutarties sudarymo aplinkybes, kurios įrodo tokios sąlygos nustatymą, ar tai,
kad pati sutarties esmė ir jos tikslas įrodo, jog tokia sąlyga buvo nustatyta.
Derybų dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turinį
ieškovas įrodinėja savo paaiškinimu, kuriuo teigia, kad prieš sudarant sutartį
su atsakovu jis aptarė įsigyjamo automobilio technines charakteristikas ir buvo
sutarta, kad automobilio masė be krovinio – 2 262 kg, o taip pat pateiktu
ieškovo komerciniu pasiūlymu. Tačiau atsakovui neigiant tokio susitarimo
egzistavimą, ieškovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas, galintis
patvirtinti tokį susitarimą. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė atsakovo
komercinį pasiūlymą, kurį jam atsakovas teikė 2006 m. liepos 27 d. (t. I, b.l.
7). Prie šio pasiūlymo pridėtame automobilio komplektacijos aprašyme
(specifikacijoje) nurodyta tik bendroji automobilio masė, tačiau automobilio
masė be krovinio nėra nurodyta. Kitokių įrodymų apie tai, kad derybų dėl
automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo objektas buvo ne tik atsakovo
komerciniame pasiūlyme nurodyti automobilio techniniai duomenys bei
komplektacija, bet ir toks automobilio techninis parametras, kaip automobilio
masė be krovinio, nėra.
Kaip matyti iš ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties
turinio (t. I, b.l. 97), sutarties objektas yra apibūdintas jos 1.1 punkte,
kuriame nurodyta tik perkamo-parduodamo automobilio markė ir modelis, o jo
techniniai duomenys ir komplektacija apibūdinti sutarties priede Nr. 1
esančioje specifikacijoje, kuri, kaip nurodyta sutarties 1.1 punkte, yra
neatskiriama sutarties dalis. Tačiau ir specifikacijoje yra nurodyta tik
bendroji automobilio masė, o automobilio masė be krovinio taip pat nenurodyta.
Ši aplinkybė nepatvirtina ieškovo teiginio, kad buvo deramasi ir susitarta ir
dėl automobilio masės be krovinio, kuri turėjo būti 2 262 kg ir kad šis
automobilio techninis parametras jam buvo itin svarbus ar esminis. Priešingu
atveju, atsakovas turėjo pareikalauti, kad automobilio masės be krovinio dydis,
kaip svarbus ar esminis automobilio, kurį jis ketina įsigyti, techninis
parametras būtų įrašytas į pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.
Apelianto teigimu, aplinkybę, kad šalių susitarimo
objektas, perkant automobilį, buvo ir automobilio masės be krovinio dydis,
įrodo 2006 m. rugpjūčio 4 d. perdavimo naudoti akto bei automobilio
registracijos liudijimo turinys. Tačiau šio akto (t. I, b.l. 13) 2 punktu
ieškovas tik patvirtino, kad jis, kaip lizingo gavėjas, patikrino ir įsitikino
lizingo objekto tinkamumu naudoti bei tai, kad perduodamo objekto būklė, kokybė
ir asortimentas, komplektacija, įpakavimas ir kiti reikalavimai atitinka
pirkimo-pardavimo sutartimi keliamas sąlygas ir kad nukrypimų nuo lizingo
objekto specifikacijos nėra. Pagal šio akto 1 punktą, perduodamo lizingo
objekto specifikacija nurodyta pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartyse. Kaip jau
minėta, automobilio specifikacijoje prie pirkimo-pardavimo sutarties yra
nurodyta tik bendroji automobilio masė, o automobilio masė be krovinio taip pat
nenurodyta. Taigi, automobilio perdavimo naudotis aktu ieškovas patvirtino, kad
jam perduotas automobilis atitiko pirkimo-pardavimo sutartyje apibūdintą
automobilį, tačiau šis aktas niekaip neįrodo aplinkybės, kad šalių sutarta ir
šia sutartimi nustatyta perduodamo automobilio masė be krovinio turėjo būti 2
262 kg.
Šioje byloje nustatyta ir šalių neginčijama aplinkybė
yra tai, kad automobilio registracijos liudijime nurodytas vienas iš techninių
parametrų – G indeksu nurodytas dydis 2 262, kuris reiškia automobilio masę be
krovinio kilogramais, neatitiko tikrosios automobilio masės be krovinio ir buvo
žymiai didesnis. Tačiau pats faktas, kad toks dydis buvo įrašytas automobilio
registracijos liudijime, negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu šalių
susitarimo apie tokį dydį egzistavimą. Pažymėtina, kad automobilio
registracijos liudijime automobilio savininku nurodytas ne ieškovas, o
trečiasis asmuo UAB „DNB NORD Lizingas“, kuris yra ginčijamos pirkimo-pardavimo
sutarties šalis – pirkėjas. Automobilis Lietuvoje pirmą kartą registruotas 2008
m. rugpjūčio 4 d. Šios aplinkybės įrodo, kad automobilis buvo registruotas
ginčijamos 2008 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o tai
reiškia, kad, sudarant šią sutartį, registracijos liudijimo nebuvo. Taigi
aplinkybė, kad automobilio registracijos liudijime yra nurodyta automobilio
masė be krovinio, kuri yra lygi 2 262 kg, negali patvirtinti fakto, kad šis
automobilio techninis parametras buvo pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga.
Ieškovas teigia, kad komercinio pasiūlymo sąlygos bei
lizingo objekto specifikacijos sąlygos neapėmė visų ieškovo bei atsakovo
sutartų sąlygų, kad jam perduotas automobilis buvo deklaruotas tokiais
duomenimis, kokius ieškovas su atsakovu buvo sutarę. Tačiau būtina pažymėti,
kad ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis yra rašytinės formos, taigi jos
sąlygos yra išdėstytos rašytinėje sutartyje ir jos priede specifikacijoje.
Ginčijamos sutarties šalys – tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo UAB „DNB NORD
Lizingas“ neigia aplinkybę, kad automobilio masė be krovinio buvo sutarties
sąlyga. Todėl aplinkybę, kad be sutartyje išdėstytų sutarties sąlygų šios
sutarties šalys nustatė ir kitų, papildomų sąlygų, ieškovas galėtų įrodyti
rašytiniais įrodymais. Tačiau tokių įrodymų ieškovas nepateikė.
CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas
privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo
sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kaip
jau minėta, pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovo nurodytas automobilio techninis
parametras - automobilio masė be krovinio - nebuvo nustatytas. Automobilio
registracijos liudijimas yra dokumentas, patvirtinantis jo techninius duomenis,
registracijos ir nuosavybės faktus, bet ne nustatantis automobilio kokybę.
Pažymėtina, kad automobilio masė yra tik vienas iš automobilio technines
charakteristikas, bet ne kokybę apibūdinančių parametrų. Todėl negalima sutikti
su apelianto teiginiu, kad, faktiškai perduodamas automobilį, kurio masė be
krovinio yra 2 640 kg, atsakovas
pažeidė CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.
Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas,
atsakydamas į pretenziją, kurioje buvo nurodyta, kad buvo susitarta dėl
automobilio masės be krovinio, atsakovas šios faktinės aplinkybės 2006 m.
spalio 25 d. rašte kategoriškai nepaneigė, o vėliau vedė derybas.
Kaip matyti iš ieškovo pateiktos pretenzijos atsakovui
turinio, ieškovas joje nurodė, kad, perkant automobilį, buvo aptartos jo
techninės charakteristikos, kuriose buvo nurodyta bendra masė – 3,5 t. ir
tuščio automobilio masė – 2 262 kg, tuo tarpu eksploatacijos metu paaiškėjo,
jog automobilio masė yra 2 640 kg. Taigi, ieškovo pretenzijos esmė –
automobilio techninės charakteristikos neatitinka pirkimo-pradavimo sutarties.
Tačiau iš atsakovo 2006 m. spalio 25 d. rašto (t. I, b.l. 22) turinio matyti,
kad atsakovas su tokia pretenzija nesutiko. Šiame rašte atsakovas taip pat
pripažino, kad automobilio techniniai duomenys, registruojant jį VĮ ,,Regitra“,
buvo surašomi, vadovaujantis gamyklos išduotais duomenimis. Taigi, negalima
sutikti su apelianto teiginiu, jog atsakovas raštu nepaneigė faktinės
aplinkybės, kad buvo susitarta dėl automobilio masės be krovinio, o tuo labiau
negalima teigti, kad tokią aplinkybę atsakovas pripažino. Tuo tarpu jokių
duomenų apie šalių derybų turinį ir šiose derybose atsakovo išreikštą poziciją
byloje nėra.
Esant tokiems faktiniams bylos duomenims, pagrįsta yra
pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog viena iš
ginčijamos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų buvo automobilio
masės be krovinio dydis, kuris turėjo sudaryti 2 262 kg. Kadangi ieškinį dėl
minėtos sutarties nutraukimo ieškovas reiškė CK 6.334 straipsnio 1 d. 4 punkte
nurodytu pagrindu, teigdamas, kad parduotas automobilis neatitinka kokybės
reikalavimų, teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad
parduotas automobilis yra netinkamos kokybės. Šios pirmosios instancijos teismo
išvados yra pagrįstos byloje esančiais faktiniais duomenimis, padarytos laikantis
įrodinėjimo taisykles nustatančių proceso teisės normų reikalavimų, tinkamai
išaiškinus ginčijamos sutarties sąlygas ir apeliacinio skundo argumentai šių
išvadų nepaneigia. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad teismas pažeidė CK 6.193
straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse nustatytus reikalavimus aiškinti sutartis,
įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, faktiniais
bylos duomenimis bei įstatymu nepagrįsti, todėl atmetami.
Apelianto nurodyta aplinkybė dėl teismo išvados,
kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nepagrįstumo teisinės
reikšmės neturi, nes teismas, padaręs tokią išvadą, ieškinio senaties terminą
atnaujino, o ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, minėta teismo išvada nebuvo
pagrindas ieškinį atmesti.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija
daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pagrindu pirmosios instancijos
teismas padarė pagrįstas išvadas ir ieškinį atmetė pagrįstai. Pagrindų,
numatytų CPK 329, 330
straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas
turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir
CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo
negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
n
u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Povilo Monkaus įmonės atsakovui
uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir KO“ 1 300 Lt (vieną tūkstantį tris
šimtus litų) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme
atlyginti ir 10,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
valstybei.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Nijolė Piškinaitė
Donatas Šernas