Administracinė byla Nr. eA-1534-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00605-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.5; 24.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „V., Page ir Co“, L. J., A. K., M. K., E. P., H. J. P. (H. J. P.), S. S., A. S., D. T. ir V. T.) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. D. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A-569 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas) bei jam iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso 68/100 gyvenamojo namo dalys ir 496/700 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys. A. D. nurodė, kad 2013 m. atliko dalies statinių – garažo ir mansardos – remonto darbus.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa, kurios bendras plotas – 129,75 kv. m (1A4p), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikai, turtą valdo patikėtinis – valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas, kuri sutiko, jog prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) būtų finansuojamas A. D. asmeninėmis lėšomis. Atsižvelgus į VĮ Turto banko prašymą, Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo pradėta žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastato (2G2p), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo procedūra. 2019 m. sausio 3 d. VĮ Turto bankas su raštu kreipėsi į Administraciją ir prašė panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404, atsižvelgiant į butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų prašymus bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. 2D-4963 dėl surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-15415-00017 bei privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-150415-00017. Administracijos direktorius Įsakymu netekusiu galios pripažino Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
4. A. D. nurodė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektavimo darbams atlikti pasirinko uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Inventora“, kurios parengtas projektas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) derinti buvo teiktas tris kartus, Projekto nesuderinimo priežastis – nustatyti mažareikšmiai trūkumai. Per nustatytą terminą Administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo užregistruotas S. S. ir D. T. raštas, kuriame gyventojai išreiškė savo nuomonę, jog Projektas neatitinka namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių interesų.
5. Pareiškėjas akcentavo, kad Projekto procedūra buvo vykdoma jo lėšomis Projekto iniciatoriui VĮ Turto bankui sutinkant, t. y. Projekto iniciatoriaus teises ir įgaliojimus perduodant A. D., todėl turi būti tęsiama procedūra jo iniciatyva, tuo labiau, kad ji tęsiasi ilgą laiką (nuo 2016 m.) ir buvo nustatyti tik mažareikšmiai pažeidimai. Teigė, kad VĮ Turto bankas gautus savininkų prašymus bei informaciją apie surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-15415-00017 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-150415-00017 turėjo perduoti organizatoriui. Po tai, kai parengtas Projektas per ŽPDRIS buvo pateiktas ir dėl jo buvo gauta pastabų, kita (pataisyta) Projekto versija organizatoriui nebuvo teikta, todėl ir viešo svarstymo procedūra negalėjo būti pradėta. Be to, minėti raštai į ŽPDRIS nėra įkelti ir organizatorius jų nenagrinėjo, o visa tai lėmė procedūrinius pažeidimus.
6. A. D. akcentavo, kad savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius negali būti pagrindu nutraukti rengiamo Projekto procedūrą, kadangi ji ir buvo pradėta tam, jog pareiškėjas galėtų pasinaudoti įstatymo suteikta teise dėl savavališkos statybos, kuriai įteisinti teismo sprendimu buvo pratęstas terminas, įteisinimo. A. D. pažymėjo, kad savo rizika ir sąskaita prisiėmė finansuoti valstybės prievolę. Pareiškėjas akcentavo, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. balandžio 19 d. Be to, net ir suėjus savavališkos statybos įteisinimo terminui, A. D. turi teisę prašyti šį terminą pratęsti dar kartą.
7. Pareiškėjo nuomone, pagal teisinį reguliavimą, Administracijos direktorius gali priimti tik tokius sprendimus: pirma, Projektą tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti; antra, tokį sprendimą administracijos direktorius gali priimti tik esant užbaigtai Projekto derinimo stadijai; trečia, minėtas sprendimas turi būti įforminamas tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatyta tvarka ir per ŽPDRIS, o ne pripažįstant netekusiu galios Administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo pradėta Projekto rengimo procedūra.
8. Teismo posėdyje pareiškėjas A. D. ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Teigė, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu Projekto organizavimo procedūra buvo nutraukta.
9. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
10. Atsakovas paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas kreipėsi į Administracijos direktorių ir prašė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) esamiems statiniams eksploatuoti. VĮ Turto bankui, atstovaujančiam patalpos savininkei Lietuvos Respublikai, buvo leista inicijuoti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimą, priimant 2017 m. vasario 6 d. įsakymą.
11. Administracija pažymėjo, kad adresu: (duomenys neskelbtini), prašymo nagrinėjimo metu viešame registre buvo registruotas gyvenamasis namas, kuriame yra iš viso 7 patalpos, garažas ir ūkinis pastatas, o VĮ Turto bankas buvo tik vienos iš patalpų, esančių gyvenamajame name, valdytojas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas teigė, kad kreiptis į Administracijos direktorių iniciatyvos teisę turėjo ir kiti šiuo adresu registruotų statinių bei juose esančių patalpų savininkai.
12. Administracija nurodė, kad tik asmuo, kuris įgyvendino teisės aktais jam suteiktą iniciatyvos teisę, pateikdamas prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, turi teisę atlikti tolesnius veiksmus dėl projekto rengimo (sudaryti projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su projekto rengėju, finansuoti projekto rengimą, jam pritarti ir kita). Atsakovo nuomone, A. D. skundo argumentai dėl Projekto derinimo metu pateiktų pretenzijų iš kitų statinių savininkų nėra susiję su šia byla, kadangi nėra skundžiami Projekto derinimo ar nederinimo sprendimai. Administracija teigė, kad šioje byloje neturėtų būti vertinami skundo argumentai dėl VĮ Turto banko atliktų ar neatliktų veiksmų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procese.
13. Atsakovas akcentavo, kad Įsakymas buvo priimtas gavus Projekto iniciatoriaus prašymą, o ne dėl to, kad pareiškėjui buvo surašytas savavališkos statybos aktas, todėl jo motyvai, jog savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius negali būti pagrindu nutraukti rengiamo projekto procedūrą, nepagrįsti.
14. Administracija pažymėjo, kad vienintelis asmuo, kuris remiantis 2017 m. vasario 6 d. įsakymu įgijo teisę rengti Projektą, buvo jo iniciatorius VĮ Turto bankas, kuris gali nuspręsti dėl Projekto rengimo eigos, išskyrus sprendimus, priskiriamus organizatoriui ir kitoms institucijoms. Atsakovas nurodė, kad planavimo organizatorius neturi teisės projekto iniciatorių priversti veikti prieš jo valią ar įpareigoti jį tęsti projekto rengimo procedūrą, pastarajam nesutinkant, o aplinkybė, kad A. D. pats finansavo Projekto rengimą, jam negalėjo sukelti jokių teisėtų lūkesčių, kadangi jis, nebūdamas statinių ar jų dalies, prie kurių formuojamas žemės sklypas, savininku, apskritai neturi teisės inicijuoti tokio projekto rengimo ir jo subjektinės teisės, panaikinus Įsakymą, nebus apgintos.
15. Atsakovo nuomone, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje ir rengiant žemėtvarkos planavimo dokumentus Administracijos direktoriui suteiktą kompetenciją, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
16. Teismo posėdyje atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
18. VĮ Turto bankas paaiškino, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų minėto projekto derinimo procese, kurie pažeistų A. D. teises ir jo teisėtus interesus, todėl pareiškėjas nepagrįstai jam reiškia pretenzijas. Pažymėjo, kad A. D. nėra subjektas, turintis teisę savarankiškai inicijuoti minėto valstybinės žemės sklypo formavimo procedūrą, o VĮ Turto bankas jam nėra suteikęs jokių įgaliojimų dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo ar kitų veiksmų atlikimo, todėl Administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-569 pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos ir šis įsakymas neturi būti panaikintas. Be to, tuo laiku, kai VĮ Turto bankas prašė panaikinti minėtą įsakymą, ir vėliau nebuvo vykdoma projekto derinimo procedūra prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. A-404 teisėtai buvo pripažintas netekusiu galios.
19. Tretieji suinteresuoti asmenys S. S. ir D. T. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
20. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje yra savavališkos statybos pastatas, kurį A. D. savavališkai renovavo ir nuomoja kaip gyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas sprendimu byloje Nr. I-1572-406/2017 pareiškėją įpareigojo savavališkos statybos padarinius pašalinti iki 2019 m. balandžio 19 d., tačiau iki nurodyto termino jis neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą įteisinti minėtus savavališkos statybos padarinius. S. S. ir D. T. akcentavo, kad A. D. siekia suformuoti jam nepriklausantį valstybinės žemės sklypą, kuriame nėra jokių pareiškėjui priklausančių statinių, todėl jis neturi teisės inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto.
21. Tretieji suinteresuoti asmenys pabrėžė, kad A. D. inicijuotos procedūros dėl valstybinės žemės sklypo įteisinimo buvo teisėtai nutrauktos, remiantis teisės formuoti žemės sklypą nebuvimu ir savavališkos statybos neteisėtumu. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-1520-343/2019 dėl pareiškėjo A. D. teisės atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbus bei kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be gretimo sklypo savininkų sutikimo bei nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbų bei kadastrinių matavimų ir juos įregistruoti be gretimo sklypo savininkų sutikimo. S. S. ir D. T. nuomone, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo padarytas išvadas, A. D. dėl įvykdyto savavališkos statybos fakto negali būti laikomas teisėtu statinio savininku, o šioje byloje jo reiškiamas reikalavimas, kuriuo siekiama įteisinti neteisėtą savavališką statybą, nepagrįstas.
22. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. palaikė savo ir D. T. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją.
II.
23. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. D. skundą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. iš pareiškėjo priteisė 145,2 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2004 metais įsigijo 31/100 gyvenamojo namo dalį ir 147/700 sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. 2013 metais jis sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir už jo ribų pastatė apie 59 kv. m užstatyto ploto nenustatytos paskirties pastatą, kurio dalis patenka į nesuformuotą valstybinės žemės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Dėl savavališkos statybos 2015 m. balandžio 15 d. buvo surašytas neteisėtų statybų aktas ir nurodymas panaikinti savavališkos statybos padarinius. Teismas taip pat nustatė, kad A. D. su 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. prašymais kreipėsi į negyvenamosios patalpos – pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytoją patikėjimo teise VĮ Turto banką (nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai) ir prašė jo lėšomis inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Remiantis VĮ Turto banko 2016 m. gruodžio 13 d. prašymu, Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A-404 buvo pradėta žemės sklypo prie pastatų (1A4 p, 511m), esančių (duomenys neskelbtini), ir pastato (2G2p), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo procedūra. VĮ Turto bankas 2017 m. kovo 29 d. rašte Nr. (15.28-24.) SK4-3787 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ A. D. nurodė, kad neprieštarauja, jog prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas būtų finansuojamas pareiškėjo asmeninėmis lėšomis bei dėl to, kad pareiškėjas pasirašytų sutartį su savo pasirinkta įmone, ir pageidauja, jog darbus vykdanti įmonė teiktų informaciją apie darbų eigą. VĮ Turto bankas su 2019 m. sausio 9 d. raštu kreipėsi į Administraciją ir prašė panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404, o parengtą Projektą laikyti niekiniu. Prašymas buvo grindžiamas 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. gautais butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų prašymais bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2D-4963 dėl surašyto savavališkos statybos akto
Nr. SSA-20-15415-00017 bei privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-150415-00017. Administracijos direktorius Įsakyme netekusiu galios pripažino Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“.
25. Teismas pažymėjo, kad teisę savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti savo priimtus teisės aktus nustato Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis. Aptaręs aktualią su šio teisės akto nuostatos aiškinimu ir taikymu susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad atsakovo 2017 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. A-404 yra grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklių 2.4 ir 21 punktais bei VĮ Turto banko prašymu, gautu 2016 m. gruodžio 13 d., o Administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-569 yra grindžiamas tik VĮ Turto banko 2019 m. sausio 14 d. prašymu.
26. Pacitavęs Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 40 straipsnio 2 dalies (aktuali redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 1 d.), 40 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių bei aktualios redakcijos Taisyklių 2.4, 13.2 ir 18 punktų nuostatas, teismas akcentavo, kad A. D. yra dalies statinio, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalies žemės sklypo minėtu adresu savininkas, tačiau jis nevaldo nuosavybės teise statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjas, nuosavybės teise nevaldydamas statinio, prie kurio reikėtų formuoti žemės sklypą (adresu: (duomenys neskelbtini)), nebūdamas valstybinės žemės sklypo savininku, neturi teisės inicijuoti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, todėl, siekdamas įteisinti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savavališką statybą, A. D. kreipėsi į vienos iš patalpų statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), valdytoją patikėjimo teise – VĮ Turto banką, prašydamas būti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatoriumi. VĮ Turto bankas inicijavo šį projektą, todėl laikomas Projekto iniciatoriumi. Administracijos direktorius, 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A-404 pradėjęs organizuoti žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), projekto rengimą, tapo šio projekto organizatoriumi.
27. Teismas pažymėjo, kad tiek pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 15 punkto bei pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 ir 3 dalis, tiek pagal Taisyklių nuostatas, savivaldybės administracijos direktoriui yra priskirta kompetencija organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, įskaitant ir procedūros užbaigimą, todėl A. D. argumentai, jog Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant savivaldybės administracijai nustatytą kompetenciją ir teisės aktais įtvirtintą procedūrą, nėra pagrįsti. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Administracija turėjo pagrindą jam suteikti Projekto iniciatoriaus teises ir pareigas.
28. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad A. D. siekia būti Projekto iniciatoriumi, tačiau ši teisė neįtvirtinta teisės aktais, o Projekto finansavimas ir aplinkybės, susijusios su jo eiga, negali būti teisiniu pagrindu šiai teisei atsirasti. Teismas pažymėjo, kad rengiamo Projekto aiškinamajame rašte pareiškėjas yra nurodytas kaip planavimo iniciatoriaus VĮ Turto bankas įgaliotas asmuo, todėl akivaizdu, jog VĮ Turto bankui atsisakius tęsti projektavimo procedūrą, planavimo organizatorius neturėjo teisės jos tęsti ir teisėtai bei pagrįstai tenkino VĮ Turto banko prašymą dėl įsakymo, kuriuo buvo pradėta procedūra, panaikinimo.
29. Teismo įsitikinimu, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Turto bankas, turintis teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, pateikdamas prašymą, turi teisę iki žemės sklypo suformavimo momento atsisakyti šio prašymo, o Administracijos direktoriui toks atsisakymas yra privalomas. Nors tokia teisė nėra tiesiogiai įtvirtinta Žemės įstatymo ar Taisyklėse, tačiau, priešingai nei aiškina A. D., tai nereiškia, jog iniciatorius neturi tokios teisės. Teismas pažymėjo, kad teisę atsisakyti savo prašymo rengti projektą iniciatorius turi iki projekto rengimo pabaigos ir ji išplaukia iš įtvirtintos teisės inicijuoti projektą, o priešingas aiškinimas reikštų, jog statinio savininkas, kartą išreiškęs valią suformuoti prie šio statinio žemės sklypą ir, šio sklypo dar nesuformavus, negali šio sumanymo atsisakyti ir prieš jo valią jo inicijuotas projektas būtų toliau tęsiamas. Taip pat tai reikštų, kad Administracijos direktorius turi teisę organizuoti žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), projekto rengimą be vienintelio projekto iniciatoriaus valios tęsti šį procesą, tai savo esme prieštarautų Žemės įstatymo nuostatoms bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams, kadangi savivaldybės administracijos direktoriui įstatymo nesuteikta teisė savo iniciatyva rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, tokia veikla būtų viršyta nustatyta kompetencija. Teismas akcentavo, kad Projekto organizatorius neturi teisės įpareigoti projekto iniciatorių tęsti projekto rengimo procedūrą: jam teisės aktai suteikia tik teisę, o ne pareigą būti projekto iniciatoriumi. Atsižvelgiant į tai, Administracijos direktorius, iki projekto suderinimo 2019 m. sausio 14 d. gavęs vienintelio projekto iniciatoriaus VĮ Turto banko prašymą panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404, o parengtą projektą laikyti niekiniu, pasikeitus faktinei aplinkybei dėl išreikštos iniciatoriaus valios, turėjo teisėtą pagrindą Įsakymu panaikinti 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404.
30. Teismo nuomone, A. D. nepagrįstai nurodė, kad Projekto rengimo procedūra buvo nutraukta atsižvelgiant į savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-569 buvo priimtas nurodant vienintelį motyvą – atsižvelgiant į VĮ Turto banko 2019 m. sausio 14 d. prašymą, kaip į planavimo iniciatoriaus valios išraišką, nebetęsti projekto. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdama Įsakymą, nevertino ir neturėjo pareigos vertinti projekto iniciatoriaus pateiktame prašyme išdėstytų motyvų, kadangi jie neturi esminės reikšmės skundžiamame sprendime išreikštam teisiniam rezultatui.
31. Aptaręs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sutiko su A. D. ir jo atstovės pozicija, kad Įsakymas buvo priimtas preciziškai nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų administracinio akto turiniui (neaiškiai išdėstytas faktinis pagrindas ir nenurodytas teisinis pagrindas), tačiau, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog pareiškėjui yra žinomos ir suprantamos priežastys bei aplinkybės, lėmusios šį sprendimą, todėl minėti sprendimo trūkumai yra neesminiai ir nesudarantys pagrindo jį panaikinti, tuo labiau, kad jo panaikinimas neturėtų įtakos A. D. subjektinių teisių apimčiai, kadangi pareiškėjas neturi teisės konkrečiu atveju būti planavimo iniciatoriumi.
32. Vertindamas, ar Įsakymu panaikintas 2017 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. A-404 pareiškėjui sukėlė materialines teisines pasekmes bei atitinkamus lūkesčius, teismas atsižvelgė į tai, kad A. D. neturi nuosavybės teise valdomos patalpos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl jis neturėjo (ir neturi) teisės inicijuoti žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir nėra šio projekto iniciatorius. Be to, susidariusioje situacijoje tenkinant pareiškėjo interesus, susidarytų nepateisinama situacija, kai asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai), atsidurtų blogesnėje padėtyje nei asmuo, tokios teisės neturintis, kadangi šiuo metu nė vienas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtis nepritaria (o VĮ Turto bankas atsisakė iniciatyvos) Projekto organizavimui.
33. Teismas pabrėžė, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (VĮ Turto bankas yra tik vienas iš jų) taip pat turi iniciatyvos teisę, remdamiesi Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 13.2 papunkčiu, kreiptis į Administraciją dėl žemės sklypo suformavimo ginčo žemės sklype. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad vienas iš jų – V. T. – su kitų bendraturčių sutikimu 2019 m. gegužės 3 d. pateikė tokį prašymą Administracijai, kuris yra svarstomas.
34. Teismas pažymėjo, kad A. D. argumentai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, turėjus nuostolių dėl Projekto finansavimo, nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl neanalizuotini. Pareiškėjas dėl nurodyto pobūdžio ginčų su VĮ Turto banku turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.
35. Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nenustatęs Įsakymo Nr. A-569 neteisėtumo pagrindų, teismas padarė išvadą, jog planavimo iniciatoriui išreiškus valią nebetęsti planavimo procedūros, savivaldybės institucija, Įsakymu panaikindama savo pačios priimtą sprendimą, pasirinko tinkamą elgesio variantą, siekdama užtikrinti įstatymų reikalavimus.
36. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui), todėl, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jų neanalizavo.
37. Atmetus pareiškėjo skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo patenkintas. Padaręs išvadą, kad teismo sprendimu buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, o patenkintų jų reikalavimų dalis sudaro 100 procentų, todėl jie turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris advokatų profesinei bendrijai sumokėjo teismo išlaidas, iš pareiškėjo priteisė šių išlaidų atlyginimą.
III.
38. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
39. A. D. nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai jas įvertino, neatsižvelgė į bylai tinkamai išnagrinėti svarbias faktines aplinkybes bei netinkamai vadovavosi teisės normomis, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
39.1. Teismas, vertindamas žemės sklypo formavimo procedūros nutraukimo pagrįstumą, vertino tik teisės aktų nuostatas, kuriomis savivaldybės administracijos direktoriui yra priskirta kompetencija organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, tačiau neįsigilino į teisės normas, kuriomis remiantis turi būti vertinama, kokius sprendimus savivaldybės administracijos direktorius gali priimti konkrečiame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo etape, todėl nebuvo įvertinta, ar pagrįstai ir teisėtai buvo užbaigta Projekto rengimo procedūra. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo procedūrų įgyvendinimas vyksta etapais ir kiekvieno etapo pradžia bei pabaiga yra siejama su konkrečiam etapui būdingų reikalavimų įvykdymu ar neįvykdymu. Organizatoriaus sprendimas užbaigti Projektą iki jo tvirtinimo etapo turi būti susietas su konkrečiam projekto etapui būdingų reikalavimų neįgyvendinimu ar netinkamu įgyvendinimu, dėl kurių projektas negali būti tvirtinamas. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, netinkamai įgyvendino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūros užbaigimą.
39.2. Savivaldybės administracijos direktoriui įstatymo suteikta diskrecijos teisė panaikinti savo priimtus teisės aktus nėra absoliuti ir turi būti realizuoja įstatymų nustatytose ribose. Projekto rengimo etapas buvo baigtas, kai 2017 m. kovo 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius ir 2017 m. kovo 9 d. Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus. Priėmus administracinius aktus, suteikiančius galimybę rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, A. D., veikdamas kaip VĮ Turto banko įgaliotas asmuo, kreipėsi į UAB „Inventora“ bei prašė parengi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Parengtas projektas buvo pateiktas organizatoriui ir įkeltas į ŽPDRIS, taip buvo pradėtas projekto viešinimo etapas. Organizatorius, gavęs VĮ Turto banko raštą su prašymu panaikinti sprendimą, kuriuo buvo leista pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, turėjo įvertinti ne tik gauto prašymo pagrįstumą, bet ir nustatyti, ar teisės aktai organizatoriui suteikia diskrecijos teisę priimti tokio turinio sprendimą projekto etapų eigoje. VĮ Turto banko raštas iš esmės reiškia, jog jis atsisakė Projekto iniciatoriaus teisių, taigi, atsakovas, gavęs tokį VĮ Turto banko prašymą, turėjo ne panaikinti sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrų pradėjimo, bet priimti sprendimą, kuriuo būtų buvęs panaikintas ŽPDRIS įrašas, jog VĮ Turto bankas yra projekto planavimo iniciatorius. Netgi iniciatoriaus nebuvimas vėlesniuose žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto etapuose netrukdo šias procedūras teisės aktų nustatyta tvarka tęsti toliau; tokia išvada darytina atsižvelgiant į Taisyklėmis iniciatoriui suteikiamas teises, nes po to, kai iniciatorius pateikia prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, vėlesnis iniciatoriaus teisių įgyvendinimas susijęs su pritarimu / nepritarimu parengtam projektui (Taisyklių 66 punktas), tačiau Projekto iniciatoriaus veiksmas – sutikimo davimas / nedavimas, vertinamas tik kaip viena iš Projekto formavimo ir planavimo procedūrų, kuris vėliau turėtų būti vertinamas visų kitų būtinųjų sąlygų apimtyje, kadangi pradėtų procedūrų tęsimas nereiškia, kad šių procedūrų tęsimo rezultatas būtinai turi būti Projekto patvirtinimas. Tokia iniciatoriaus padėtis žemės sklypo formavimo procese leidžia daryti išvadą, kad jam atsisakius savo, kaip iniciatoriaus, teisių, pradėtos procedūros gali būti toliau tęsiamos. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, buvo galimas ir kitas veikimo modelis, t. y. Taisyklės iniciatoriui suteikia teisę nepritarti parengtam Projektui, tačiau siekiant užtikrinti, kad Projekto suderinimas ar nesuderinimas yra pagrįstas ir teisėtas, Taisyklėse yra įtvirtinta kontrolinė projektų stadija (projekto tikrinimo etapas), kurioje projekto priežiūrą atliekanti institucija būtų patikrinusi projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir įvertinusi Projekto iniciatoriaus motyvų pagrįstumą nepritarti parengtam Projektui, o priežiūrą atliekančio subjekto sprendimas gali būti skundžiamas. Organizatoriaus priimtas sprendimas nebetęsti Projekto tvirtinimo procedūros buvo įgyvendintas nesilaikant Taisyklėse nustatytų procedūrų ir tvarkos, Projekto užbaigimo pagrindas nėra kildinamas iš Taisyklių nuostatų, todėl buvo viršyta viešojo administravimo subjekto kompetencija ir skundžiamas aktas priimtas nepagrįstai bei neteisėtai.
39.3. Įsakymo panaikinimo pagrindas buvo VĮ Turto banko raštas, kurio sudedamoji dalis buvo priedai, vienas iš jų – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 2D-4963, kuriame pateikiama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-15415-00017 ir privalomąjį nurodymą Nr. PRN-20-150415-00017 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, atsižvelgė į visą VĮ Turto banko rašto apimtį, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad projekto rengimo procedūros nutraukimas nebuvo nulemtas savavališkos statybos akto bei privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius. VĮ Turto banko valios išraiška nebetęsti Projekto ir panaikinti atsakovo 2017 m. vasario 6 d. įsakymą dėl leidimo pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą yra tiesiogiai susieta su gauta informacija apie tai, kad pareiškėjui yra surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi būtent atsižvelgiant į šios informacijos turinį buvo prašoma panaikinti atsakovo 2017 m. vasario 6 d. įsakymą dėl leidimo pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, tačiau VĮ Turto bankas, pateikdamas minėtą informaciją, nenurodė, kokia šių faktinių aplinkybių teisinė reikšmė ir jų ryšys su jau pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra.
39.4. Remiantis Taisyklių 2 punktu, atsakovui besąlygiškai kyla pareiga įvertinti gautos informacijos pagrįstumą ir sąsajumą su pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra, todėl neteisinga teismo išvada, kad atsakovas neturėjo pareigos vertinti projekto iniciatoriaus pateiktame prašyme išdėstytų motyvų. Tokia išvada ne tik neatitinka suformuotos teismų praktikos dėl individualaus teisės akto pagrįstumo, bet ir lemtų tai, kad bet kokios informacijos pateikimas, prašant panaikinti pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, visais atvejais būtų pagrindas ją nutraukti, net nepatikrinus prašymo motyvų pagrįstumo. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, nes aplinkybė, jog yra konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nesudaro pagrindo panaikinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą tiems statiniams, kurie teisėtai pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; teritorijų planavimo procedūra buvo pradėta žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Projekto rengimo etape buvo nustatyta, kad šie statiniai pastatyti teisėtai ir yra įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Nors VĮ Turto bankas atsakovui pateikė informaciją apie tai, kad A. D. yra surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau aplinkybė, jog gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra savavališkos statybos statinys, neturi sąsajumo su pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokių objektyvių ir pagrįstų priežasčių, lemiančių pradėtos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros nutraukimą. Pareigos nustatyti juridinių faktų visumą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvais. Atsakovas pasielgė formaliai, neįvertino teisinio reguliavimo ypatumų ir faktinių aplinkybių visumos, o tai lėmė nepagrįsto Įsakymo priėmimą.
39.5. Įsakymas buvo surašytas ydingai, kadangi jame nėra aiškiai išdėstytos aplinkybės, teisinis reguliavimas bei motyvai, kuriais remiantis buvo panaikintas sprendimas pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą. Nors atsakovas Įsakyme nurodė, kad jis buvo priimtas atsižvelgiant į VĮ Turto banko gautą prašymą, minėtas raštas negali būti laikomas procedūriniu dokumentu, sudarančiu individualaus administracinio akto motyvuojamąją dalį, kadangi jis negali būti vertintinas kaip atsakovo iki ginčijamo sprendimo priėmimo atliktas darbas, atspindintis individualiam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, konkrečiai ir aiškiai faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aiškus prašymo tenkinimo pagrindas, o tai reiškia, kad nebuvo aiškiai apibrėžtos ginčo teisinių santykių ribos ir buvo nepaisoma pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus bei nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, o tai apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą.
39.6. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, pažeidė pareiškėjo teises, t. y. teisėtų lūkesčių apsaugos principą, ir dėl tokių veiksmų A. D. patyrė nuostolių dėl Projekto finansavimo. Turėjo būti vertinama ne tai, ar jis turi teisę būti planavimo iniciatoriumi, bet tai, kad tokia teisę A. D. įgyvendino veikdamas kaip VĮ Turto banko įgaliotinis. Teisė veikti kaip Projekto iniciatoriui buvo suteikta, todėl pagrįstai buvo tikėtasi, kad įgyta teisė bus išlaikyta ir galės būti įgyvendinama.
40. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo A. D. apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
41. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus ginčo bylos esmę bei tinkamai pritaikius ginčui aktualius teisės aktus; teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai nustatė ginčui reikšmingas taikytinas materialiosios teisės normas. Administracijos atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
41.1. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą, tačiau nenurodo, kokį sprendimą teismo prašoma priimti.
41.2. Teismas, pagrįstai vertindamas tiek Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio ir 29 straipsnio 8 dalies 15 punkto, tiek Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 bei 3 dalių ir 40 straipsnio, tiek Taisyklių nuostatas, kurios būtent ir nustato ginčo dalyką, sprendė, kad savivaldybės administracijos direktoriui yra priskirta kompetencija organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, t. y. spręsti dėl jo organizavimo pagal pateiktus prašymus, įskaitant visas procedūras, todėl apelianto argumentai, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant savivaldybės administracijai nustatytą kompetenciją ir teisės aktais įtvirtintą procedūrą, nėra pagrįsti; kito galimo elgesio varianto, siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimus, nebuvo. Kadangi tik šiam subjektui teisės aktai suteikia numatytą kompetenciją spręsti dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, tik savo teisės aktu jis galėjo spręsti dėl kito jo priimto teisės akto galiojimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. projekto iniciatoriui pateikus prašymą dėl jo pasikeitusio sprendimo – neorganizuoti projekto rengimo. Vienintelis asmuo, kuris remiantis atsakovo 2017 m. vasario 6 d. įsakymu įgijo teisę rengti projektą, buvo projekto iniciatorius VĮ Turto bankas, todėl jis galėjo spręsti dėl projekto rengimo eigos, išskyrus sprendimus, priskirtinus organizatoriui bei kitoms institucijoms. Teismas teisingai sprendė, kad VĮ Turto bankas inicijavo ginčo projektą, todėl jis laikomas projekto iniciatoriumi.
41.3. Apelianto argumentai iš esmės nukreipti į individualius teisės aktus, kuriais yra sukeliamos konkrečios pasekmės tretiesiems asmenims, t. y. teisės ir / ar pareigos tam tikriems asmenims, tačiau savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą yra tik tarpinis (procedūrinis) aktas, priimtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros pradžioje. Panaikinus procedūrinį sprendimą, jokiems tretiesiems asmenims nebuvo nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta panaikintame 2017 m. vasario 6 d. įsakyme, išskyrus patį projekto iniciatorių, kuris atsisakė savo inicijavimo teisės. Būtent šis administracinis sprendimas tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti projektą yra laikomas suteikiančiu (nustatančiu) asmenims tam tikras teises (teisę suformuoti ir registruoti žemės sklypą, jį nuomoti ar pirkti, naudoti, tvarkyti bei disponuoti juo teisės aktų nustatyta tvarka), be to, administracinis aktas dėl projekto patvirtinimo sukeltų tiesiogines pasekmes tik statinių, esančių formuojamame žemės sklype, savininkams, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad ir apeliantui.
41.4. Atsakovas Įsakymą priėmė ne savo iniciatyva ir ne prieš Projekto iniciatoriaus valią, o tik gavęs projekto iniciatoriaus, t. y. vienintelio subjekto, galėjusio spręsti dėl tolesnės projekto rengimo eigos (išskyrus sprendimus, priskirtinus organizatoriui bei kitoms institucijoms), prašymą, iš kurio turinio buvo aiški projekto iniciatoriaus valia – nebetęsti ginčo projekto procedūros, t. y. neatlikti jokių projekto veiksmų. Be to, atsakovui nepriėmus Įsakymo, susidarytų situacija, kad trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Turto banko inicijuotas projektas nebūtų tęsiamas dėl iniciatoriaus pakeistos valios, bet tuo pačiu niekas kitas taip pat negalėtų inicijuoti ir rengti projekto sklypo suformavimui prie to paties statinio, vadovaujantis Taisyklių 9 punktu.
41.5. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas, gavęs VĮ Turto banko prašymą, turėjo ne priimti Įsakymą, bet priimti sprendimą panaikinti ŽPDRIS įrašą, jog VĮ Turto bankas yra projekto iniciatorius. Tokiam teiginiui pagrįsti apeliantas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kurio ir negalėjo nurodyti, nes tokio reikalavimo jokiuose taikytinuose teisės aktuose nėra. Apeliantas tokiu argumentu bando nustatyti tam tikrus elgesio reikalavimus viešojo administravimo subjektui, kurių nereguliuoja joks teisės aktas, todėl akivaizdu, kad teismas tokio argumento negali pripažinti pagrįstu. A. D. nėra tinkamai susipažinęs su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra bei jos reguliavimu. Apeliantas, teigdamas, kad atsakovas turėjo panaikinti įrašą dėl projekto iniciatoriaus, bei manydamas, kad iniciatoriaus nebuvimas vėlesniuose projekto rengimo etapuose netrukdo šias procedūras tęsti toliau, nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu tokie veiksmai turėtų būti atlikti bei kaip faktiškai tokie veiksmai turėtų vykti. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros nevyksta savaime – joje kiekvienas dalyvis atlieka veiksmus, priskirtus pagal Taisyklių nuostatas; projekto iniciatoriui atsisakius tęsti jo inicijuotą projekto rengimą, niekas kitas už jį (prieš jo valią) negali ir neturi jokio pagrindo atlikti veiksmus, priskirtus atlikti tik projekto iniciatoriui; atitinkamai projekto iniciatoriui nepateikus projekto derinimui, organizatorius neturėtų jokios galimybės priimti sprendimą dėl projekto derinimo bei negalėtų būti atliekami tolesni veiksmai (tarp jų – sprendimo dėl projekto tvirtinimo priėmimas). Projekto iniciatoriui VĮ Turto bankui atsisakius tęsti procedūras ir atlikti bet kokius veiksmus, akivaizdu, kad vien jau minėtas reikalavimas nebūtų įgyvendintas, todėl apeliacinio skundo pasvarstymai apie kitus galimus žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros veikimo modelius yra teisiškai nepagrįsti bei nesudaro pagrindo neteisėtais pripažinti skundžiamą teismo sprendimą ir Įsakymą.
41.6. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, negalėjo ir neturėjo pareigos vertinti projekto iniciatoriaus pateikto prašymo motyvus, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamame sprendime išreikštam teisiniam rezultatui. Įsakymas buvo priimtas gavus projekto iniciatoriaus prašymą, o ne dėl to, kad A. D. buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas pašalinti šios statybos padarinius, o visi apelianto argumentai dėl jo teisės pašalinti savavališkos statybos padarinius, įteisinant ją, visai nėra susiję su skundo reikalavimu, o yra nukreipti projekto iniciatoriui. Be to, Projektu buvo sprendžiamas žemės sklypo suformavimo klausimas, t. y. sklypo ribų, ploto ir kitų duomenų nustatymas, tačiau ne sprendžiamas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Vadovaujantis Taisyklėse įtvirtintu reguliavimu, planavimo organizatorius neturi teisės priversti projekto iniciatorių veikti prieš jo valią ar įpareigoti jį tęsti projekto rengimo procedūrą. Nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai tokios prievolės nenustato, tokiai prievolei atsirasti įstatyme įtvirtinto pagrindo nenurodė ir apeliantas; priešingai, jeigu atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, imtųsi priešingų veiksmų, būtų pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai. Atsakovas įvertino, kad VĮ Turto bankui pateikta informacija nėra susijusi bei nelemianti kitokių sprendimų priėmimo. Tai, kad apelianto netenkino Įsakymas, savaime nereiškia, kad toks administracinis aktas yra neteisėtas, bei A. D. nesudaro pagrindo atsakovui nurodyti tam tikras elgesio taisykles, kurios nėra įtvirtintos teisės aktuose.
41.7. Apeliacinio skundo argumentas, kad aplinkybė, jog yra konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nesudaro pagrindo panaikinti sklypo formavimo procedūrą registruotiems statiniams, patvirtina tai, kad apeliantas nėra susipažinęs su visais byloje esančiais duomenimis. Byloje buvo pateikti duomenys, kad žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra yra inicijuota kitų šių statinių bendraturčių, o tai paneigia apeliacinio skundo motyvą, kad ginčo projektas buvo nutrauktas dėl savavališkos statybos fakto ginčo vietoje.
41.8. Sklypai juose esantiems statiniams eksploatuoti formuojami tokių ribų ir dydžio, kiek reikia jiems eksploatuoti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o ne pagal tai, kaip pageidauja tokius procesus inicijuojantys asmenys. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčas vyksta tarp apelianto ir projektą inicijavusių asmenų dėl formuotino sklypo dydžio ir ribų, tačiau nepaisant to, kuris iš ginčo statinių savininkų inicijuoja ginčo projekto rengimą, sklypo dydis nustatomas pagal teisės aktų reikalavimus.
41.9. Aplinkybė, kad A. D., susitaręs su projekto iniciatoriumi VĮ Turto banku, pats finansavo ginčo projekto rengimą, negalėjo jam sukelti nei jokių teisėtų lūkesčių dėl projekto parengimo, nei suteikti kokių teisių pagal Taisykles, kadangi jis pats, nebūdamas statinių ar jų dalies, prie kurių formuojamas žemės sklypas, savininku, apskritai neturi teisės inicijuoti tokio projekto rengimą. Pareiškėjo sprendimas susitarti su projekto iniciatoriumi dėl projekto rengimo finansavimo buvo priimtas paties pareiškėjo rizika, o atsakovo sprendimas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą apeliantui jokio pagrįsto teisėto lūkesčio nesukūrė. Nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad A. D. buvo suteikta teisė veikti kaip projekto iniciatoriui, atitinkamai negalima laikyti, kad apeliantas galėjo pagrįstai tikėtis, jog įgyta teisė bus išlaikyta ir galės būti įgyvendinta. Apeliantas veikė kaip įgaliotas projekto iniciatoriaus asmuo, jis veikė ne savo vardu, o įgalioto asmens, t. y. VĮ Turto banko, vardu. A. D. šioje byloje neturėjo bei neturi teisės būti projekto prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), iniciatoriumi, kadangi jis neturi jokio Nekilnojamojo turto registre registruoto nekilnojamojo turto (statinių ar jų dalių), esančių (duomenys neskelbtini), t. y. jis nepatenka į nė vieną iš Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 13 punkte nurodytų atvejų, kai asmuo įgyja teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimą. Aplinkybės dėl to, kad VĮ Turto bankas pareiškėjui leido (suteikė įgaliojimus) organizuoti ir finansuoti projektavimo darbų atlikimą, nekeičia teisės aktuose nustatytų apribojimų, kas gali būti projektų iniciatoriais. Apelianto ir VĮ Turto banko tarpusavio susitarimai niekaip nekeičia ir negali daryti įtakos nei atsakovo priimamiems sprendimams, nei teisės aktų taikymui. Aplinkybė, kad A. D. yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininkas, nesudaro pagrindo teigti, kad Įsakymu nutraukta žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procedūra, kurios metu dar nebuvo priimti jokie teisines pasekmes sukeliantys sprendimai, galėjo pažeisti apelianto, kaip gretimo žemės sklypo savininko, bendraturčio teises. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir registruotas, jo ribos jau yra nustatytos. Kreipdamasis į VĮ Turto banką, prašydamas inicijuoti Projektą bei finansuoti jo rengimą, A. D. suprato, kad jis neturi teisės būti žemės sklypo formavimo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), projekto iniciatoriumi, atitinkamai šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas net neturi subjektinės teisės ginčyti Įsakymą.
41.10. Atsižvelgiant į teisės aktų, įtvirtinančių teisę būti projekto, kuris rengiamas teisės aktų nustatyta tvarka, iniciatoriumi, reikalavimus, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto teises ar teisėtus interesus į formuojamą teritoriją prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo teigti, kad Įsakymas, kuriuo netekusiu galios pripažintas administracinis aktas, susijęs su šios teritorijos projekto rengimo organizavimu, pažeidžia apelianto teises ar teisėtus interesus.
41.11. Įsakymas sukelia pasekmes ne apeliantui, o prašymą pateikusiam asmeniui, t. y. VĮ Turto bankui. Individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų vertinimas turi būti atliekamas tokio akto adresato atžvilgiu, t. y. to asmens, kuriam individualus administracinis aktas sukelia tam tikras pasekmes. Įsakymas buvo priimtas ne atsakovo iniciatyva, o prašymu asmens, kuriam tos pasekmės ir kilo bei kuris neneigia Įsakymo teisėtumo. Byloje nebuvo nustatyta Įsakymo panaikinimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje, o tik nustatęs vieną iš išdėstytų pagrindų, teismas gali panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Teismas visiškai pagrįstai vertino, kad planavimo iniciatoriui išreiškus valią nebetęsti planavimo procedūros, savivaldybės institucija, skundžiamu sprendimu panaikindama savo pačios priimtą sprendimą, pasirinko tinkamą elgesio variantą, siekdama užtikrinti įstatymų reikalavimus.
41.12. Atsakovo 2017 m. vasario 6 d. įsakymu pradėto Projekto iniciatorius yra VĮ Turto bankas, o Projekto rengimo eiga priklauso išimtinai nuo jo valios. Nei planavimo organizatorius, nei joks kitas subjektas negali daryti įtakos paties iniciatoriaus veiksmams ir sprendimams. Trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. sausio 14 d. pateiktas prašymas patvirtina, kad projekto iniciatorius atsisakė tęsti projekto rengimą, o atsakovas, kaip planavimo organizatorius, neturėjo jokio įstatyme nustatyto pagrindo iš iniciatoriaus reikalauti, kad sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra būtų tęsiama prieš jo valią, bei netenkinti jo prašymo. Rengti žemės sklypo prie statinių formavimo ir pertvarkymo projektą yra statinių savininkų teisė, tačiau ne imperatyvi prievolė. Skunde yra nurodytos tam tikros priežastys, dėl kurių projekto iniciatorius galbūt prašė panaikinti 2017 m. vasario 6 d. įsakymą, tačiau atsakovas neturi įgaliojimų vertinti projekto iniciatoriaus laisva valia priimto sprendimo netęsti projekto rengimo procedūros, todėl šie argumentai neturi reikšmės vertinant Įsakymo teisėtumą, o tarpusavio susitarimai bei įsipareigojimai ar jų nesilaikymas tarp A. D. ir trečiojo suinteresuoto asmens yra ne šios bylos dalykas; siekiant juos spręsti teismine tvarka, turėtų būti reiškiami kitokio pobūdžio reikalavimai nei yra reiškiami pareiškėjo pateiktame skunde. Esant projekto iniciatoriaus išreikštai valiai atsisakyti tęsti Projekto rengimą, darytina išvada, kad net ir teismui panaikinus Įsakymą bei nusprendus, jog 2017 m. vasario 6 d. įsakymas laikytinas galiojančiu, Projekto rengimo veiksmų vis tiek galėtų imtis tik jo iniciatorius, kuris yra priėmęs sprendimą netęsti žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Akivaizdu, kad apeliantui palankaus teismo sprendimo atveju ne tik nebūtų apginta jo tariamai pažeista teisė, kadangi jis apskritai neturi įstatyme numatytos teisės būti ginčo projekto iniciatoriumi, tačiau toks sprendimas ir nesukeltų jokių realių pasekmių nei A. D. atžvilgiu, nei Projekto rengimo kontekste; tokio apelianto reikalavimo tenkinimas jo teisių ir pareigų apimties nepakeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
41.13. Įsakymas neapribojo kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų teisės inicijuoti žemės sklypo prie jų nuosavybės teise turimų statinių formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, priešingai – kiti statinių savininkai negalėtų rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tuo pačiu tikslu, t. y. prie tų pačių statinių, esant kito iniciatoriaus pradėtai procedūrai, nors jis ir neatlieka aktyvių projekto rengimo veiksmų (vertinant jo apsisprendimą nutraukti pradėtą procedūrą). Be to, VĮ Turto bankui netęsiant Projekto rengimo procedūros, kiti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai yra inicijavę projekto rengimą tuo pačiu tikslu, t. y. formuoti žemės sklypą prie šių statinių. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnį, skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos apelianto teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 86 punktas nustato, kad teisės akto, kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios kiti teisės aktai ar atskiros jų nuostatos, pripažinimas netekusiu galios neatkuria juo pripažintų netekusiais galios teisės aktų galiojimo. Taigi, net ir teismui panaikinus Įsakymą, 2017 m. vasario 6 d. įsakymas savaime nepradės galioti bei žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra savaime negalės būti tęsiama, nesant galiojančio planavimo organizatoriaus sprendimo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo A. D. apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
43. VĮ Turto bankas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino visas aplinkybes, todėl teisingai nustatė, jog savivaldos institucija neturėjo pagrindo A. D. suteikti projekto iniciatoriaus teises.
44. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Administracijos direktorius, gavęs VĮ Turto banko raštą, kuriuo buvo atsisakyta Projekto planavimo iniciatoriaus iniciatyvos, turėjo nenaikinti sprendimo, kuriuo remiantis buvo pradėtos minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, bet priimti sprendimą, kuriuo būtų panaikintas ŽPDRIS įrašas, jog VĮ Turto bankas yra projekto planavimo iniciatorius; jo pradėtas žemės sklypo prie pastatų, (duomenys neskelbtini), planavimo procesas turėjo būti tęsiamas Administracijos direktoriaus iniciatyva. VĮ Turto bankas pažymi, kad asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, yra nurodyti Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies normose. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, valstybės ir savivaldybės institucijos gali inicijuoti ir atlikti žemės sklypų formavimo procedūras, tačiau minėtose teisės normose joms nėra nustatyta pareiga tęsti tokį procesą pagal kitos institucijos anksčiau išreikštą iniciatyvą, kuri jau nėra žemės sklypo projekto planavimo iniciatorė. Svarbu ir tai, kad sklypo dar nesuformavus, statinio savininkas gali atsisakyti šio sumanymo ir prieš jo valią jo inicijuotas projektas neturėtų būti toliau vykdomas, kadangi tai iš esmės prieštarautų ir kitoms Žemės įstatymo nuostatoms bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams. VĮ Turto banko nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą išvadą, jog savivaldybės administracijos direktoriui įstatymai nesuteikia teisės savo iniciatyva rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kadangi tokia veikla būtų viršyta teisės aktuose nustatyta jo kompetencija. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pagrįstai nebuvo nustatyta Įsakymo neteisėtumo pagrindų, taip pat motyvuotai paaiškinta, kad savivaldybės institucija, skundžiamu sprendimu panaikindama savo pačios priimtą sprendimą, pasirinko tinkamą elgesio variantą, siekdama užtikrinti įstatymo reikalavimus.
45. Tretieji suinteresuoti asmenys S. S. ir D. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jiems iš A. D. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
46. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas; teismas tinkamai ištyrė byloje patektus įrodymus, vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai motyvavo priimtą sprendimą; teismas pagrįstai nenustatė nė vieno iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje (nurodytas 89 straipsnis laikytinas rašymo apsirikimu) įtvirtintų Įsakymo neteisėtumo pagrindų.
47. Savo poziciją S. S. ir D. T. grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jų pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Akcentuoja, kad atsakovas turėjo teisę tiek priimti ginčijamą sprendimą, tiek jį panaikinti, pareiškėjas neturi teisės inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o bet kokios pareiškėjo inicijuotos procedūros dėl minėto valstybinės žemės sklypo įteisinimo buvo teisėtai nutrauktos. Vienintelis asmuo, kuris turėjo teisę rengti Projektą, buvo projekto iniciatorius VĮ „Turto bankas“, todėl šiai institucijai atsisakius tęsti procedūras, jos privalėjo būti nutrauktos. S. S. ir D. T. teigia, kad A. D. valstybinėje žemėje pasistatė savavališkos statybos statinį ir siekia savo neteisėtus veiksmus tęsti, nors tai pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises bei užkerta kelią inicijuoti sąžiningą ir teisėtą žemės sklypo formavimo procedūrą, todėl atsakovas teisėtai panaikino savo sprendimą, kuris leistų pareiškėjui toliau vykdyti neteisėtus veiksmus. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, Administracija, sužinojusi apie A. D. neteisėtų veiksmų atlikimą, privalėjo 2017 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. A-404 pripažinti netekusiu galios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
48. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai inter alia (be kita ko, įskaitant) rengiami šiais atvejais: kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
49. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Taisyklių 13 punkte įtvirtinta, kad Projektų rengimo inicijavimo teisę turi ir Projektų rengimo organizatorius. Tais atvejais, kai Projekto rengimą inicijuoja savivaldybės administracija, Projektas pradedamas rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti Projektą (Taisyklių 23 p.).
50. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Ši funkcija savivaldybių administracijai nustatyta ir Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 15 punkte.
51. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d.).
52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. D. kreipėsi į vienos iš patalpų statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), valdytoją patikėjimo teise – VĮ Turto banką – prašydamas būti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatoriumi. VĮ Turto bankas inicijavo šį projektą ir, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, yra Projekto iniciatoriumi. Administracijos direktorius, 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A-404 pradėjęs organizuoti žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), projekto rengimą, yra šio projekto organizatoriumi.
53. Vadovaujantis šios Nutarties 48–51 punktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijų, kildinamų iš jam nustatytų funkcijų organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą vykdymo, kontekste vertinant, ar administracijos direktorius turi pagrindą nutraukti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą projekto rengimo iniciatoriaus pareiškimu, darytina išvada, kad šios teisės ribojimui esant projekto rengimo iniciatoriaus prašymui nėra teisinių pagrindų. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad Projektų rengimo organizatorius, vadovaudamasis Taisyklių 13 punktu, turi teisę tapti ir projekto rengimo iniciatoriumi, taigi teisinėje situacijoje, kai projekto rengimą iniciavęs subjektas pareiškia atsisakąs iniciatoriaus teisių, procedūros gali būti tęsiamos savivaldybės administracijai perėmus projekto rengimo iniciatoriaus teises, kai tam yra aiškiai apibrėžti teisiniai pagrindai, kuriuos savivaldybės administracijos direktorius turi nurodyti keisdamas priimtą sprendimą pradėti rengti Projektą pasikeitus teisiniam pagrindui, vadovaujantis Taisyklių 23 punktu.
54. Šios Nutarties 53 punkte nurodyti teisiniai argumentai taikytini visais atvejais, nepaisant to, kurioje procedūros stadijoje (etape) yra Projekto rengimas. Kitokiam teisinio reglamentavimo aiškinimui, taip, kaip nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde (šios Nutarties 39.1 ir 39.2 p.), teisėjų kolegija nemato teisinių pagrindų.
55. Dėl Nutarties 39.3, 39.4 ir 39.5 papunkčiuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
55.1. Minėta, kad projekto rengimo iniciatoriaus pareiškimas yra pakankamas pagrindas nutraukti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą.
55.2. Šiuo atveju projekto rengimo iniciatorius savivaldybės administracijai teikė ir dokumentus, kurie padarė įtaką projekto rengimo iniciatoriaus valiai. Projekto rengimo iniciatoriaus pareiškimas, o ne jo priedas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 2D-4963, kuriame pateikiama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-15415-00017 ir privalomąjį nurodymą Nr. PRN-20-150415-00017 pašalinti savavališkos statybos padarinius, – yra pagrindas procedūrai nutraukti. Tuo pačiu pastebėtina, kad šis raštas a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų; neatsižvelgiant į patirtį (spręsti, daryti išvadą)) paneigia bet kokią galimybę savivaldybės administracijai perimti projekto rengimo iniciatoriaus teises.
55.3. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad projekto rengimo iniciatoriaus pareiškimas yra pakankamas teisinis pagrindas projekto rengimo procedūrai nutraukti, o taip pat įvertinusi šios Nutarties 55.2 papunktyje nurodytas faktines aplinkybes, kurios ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) saisto savivaldybės administracijos veiksmus dėl galimybių perimti projekto rengimo iniciatoriaus teises, laiko nepagrįstais Nutarties 39.4 papunktyje išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovui kyla pareiga įvertinti gautos informacijos pagrįstumą ir sąsajumą su pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra.
55.4. Atsakovas ginčijamame Įsakyme nurodė, kad jis priimamas atsižvelgiant į VĮ Turto banko gautą prašymą. Toks prašymas yra faktinis pagrindas projekto rengimo procedūrai nutraukti. Tai, kad Įsakyme nenurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, pripažintina individualaus administracinio akto turinio ir formos trūkumu, tačiau šiuo konkrečiu atveju, kai aiškindama ir taikydama teisę teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad projekto rengimo iniciatoriaus pareiškimas yra pakankamas pagrindas nutraukti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, Įsakymo panaikinimas dėl nurodytų trūkumų ir perdavimas atsakovui klausimą spręsti iš naujo, kai visiškai aiškus materialinio teisinio santykio pasibaigimo faktinis bei teisinis pagrindas, būtų formalus teisingumo įvykdymas, nederantis su teismo pareiga užtikrinti teisėtumą viešosios teisės reguliuojamuose teisiniuose santykiuose laikantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimų. Teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė visus teisinius ginčijamo Įsakymo priėmimo pagrindus, juos aiškino, motyvuose pareiškėjui atskleidė jų esmę, todėl daro išvadą, kad teisinė priimto Įsakymo motyvacija pareiškėjui tapo žinoma ir aiški.
56. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).
57. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgdama į Nutarties 56 punkte padarytą išvadą dėl pareiškėjo apeliacinio skundo nepagrįstumo bei į trečiųjų suinteresuotų asmenų S. S. ir D. T. poziciją nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o minėti tretieji suinteresuoti asmenys tokią teisę įgijo. Kartu su 2021 m. gegužės 11 d. prašymu pateikti dokumentai patvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys realiai patyrė 290,40 Eur išlaidų advokato pagalbai, rengiant atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintus kriterijus bei vadovaudamasi bendraisiais teisės principais, tarp jų – teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nenustatė pagrindo mažinti prašomą sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir nusprendžia priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims 290,40 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų S. S. ir D. T. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti jiems iš pareiškėjo A. D. 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius