Civilinė byla Nr. e2A-394-370/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00385-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3; 3.3.1.14

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rotušės 10“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rotušės 10“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl šilumos perdavimo tinklų perkėlimo (iškėlimo) ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje R. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Kauno miesto savivaldybė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Meno mūza“, A. V. R., uždaroji akcinė bendrovė „Medžiotojų užeiga“, S. M., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno miesto muziejus, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno vandenys“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB, Bendrija) „Rotušės 10“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Kauno energija“ (toliau – ir atsakovė) iškelti šilumos perdavimo tinklus už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 86 139,74 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2011 m. įsteigta bendrija, įgyvendindama butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų, iš kurių vienas yra bendro naudojimo patalpos – rūsiai, esantys daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), nustatė, kad rūsiuose yra įrengta šilumos perdavimo tinklų trasos atkarpa, priklausanti šilumos tiekimo įmonei – atsakovei.

3.       Ieškovės užsakymu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Įraža“ atliko gyvenamojo namo konstrukcijų techninės būklės tyrimą. UAB „Įraža“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. eksperto išvadoje buvo nustatyti gyvenamojo namo konstrukciniai defektai, kurių esminę dalį lėmė nekokybiškai įrengti ir tinkamai neprižiūrimi atsakovei priklausantys šilumos perdavimo tinklai (toliau – ir šilumos perdavimo tinklai).

4.       Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl šilumos perdavimo tinklų projektavimo sąlygų išdavimo tam, kad būtų atkurta padėtis, buvusi iki namo konstrukcijų pažeidimo, t. y. kad šilumos perdavimo tinklai būtų perkelti (iškelti) už namo ribų ir nebedaroma žala kultūros paveldo objektui, tačiau 2019 m. kovo 18 d. išduotos sąlygos ir atsakovės pozicija dėl šilumos perdavimo tinklų rekonstrukcijos netenkina ieškovės, prieštarauja įstatymų reikalavimams, nesudaro sąlygų išsaugoti kultūros paveldo objekto.

5.       Kadangi, 2020 m. sausio 13 d. ieškovei kreipųsis į Kauno miesto savivaldybę ir atsakovę dėl centralizuotų šilumos perdavimo tinklų iškeldinimo už pastatų ribų, atsakovė nurodė, kad šilumos perdavimo tinklai turi būti rekonstruojami pagal jos išduotas sąlygas (įrengiant naują statinį–kolektorių), o Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, jog projektavimo sąlygose turi būti atsižvelgta ir specialiuosius reikalavimus dėl paveldo vertingųjų savybių išsaugojimo, ieškovė, įvertinusi aplinkybių visumą, bei tai, kad gyvenamajame name nėra šilumos vartotojų, kuriems centralizuota šilumos energija būtų tiekiama šilumos perdavimo tinklais, o vieninteliam objektui – Kauno rotušei, kuriai tiekiama energija šiais tinklais, gali būti tiekiama kitais tinklais ir būdais, ieškovė reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovės iškelti šilumos perdavimo tinklus iš gyvenamojo namo.

6.       Ieškovės vertinimu, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie pasireiškė šilumos perdavimo tinklų, einančių per gyvenamąjį namą, nekokybiško įrengimo trūkumų nešalinimu, taip pat jų nepriežiūra, dėl kurių atsirado gyvenamojo namo, kuris yra valstybės saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, defektai, todėl atsakovė turi atlyginti gyvenamajam namui padarytą žalą (atkuriant buvusią gyvenamojo namo ir jame esančio rūsio būklę 2020 m. kainomis) – 86 139,74 Eur.

7.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šilumos perdavimo tinklai gyvenamajame name yra  įrengti Butų ūkio valdybos užsakymu. Šilumos perdavimo tinklų įrengimo darbus atliko Kauno miesto Požeminių darbų statybos–remonto valdyba. 1985 m. liepos 31 d. aktu buvo atliktas sistemos bandymas ir patvirtinta, kad tinklai hidraulinį bandymą išlaikė, o 1986 m. gruodžio 30 d. aktu patvirtinta, jog kokybės atžvilgiu mazge darbai atlikti gerai. Gyvenamasis namas buvo prijungtas prie centrinio šilumos tiekimo sistemos ir šiuo šilumos perdavimo tinklu šiluma buvo tiekiama gyvenamajam namui bei sudarytos sutartys su vartotojais. Gyvenamasis namas tik 2005 m. balandžio 29 d. kultūros vertybe buvo pripažintas praėjus beveik 20 metų nuo šilumos perdavimo tinklų įrengimo, kurie, be kita ko, buvo vykdomi Butų ūkio valdybos užsakymu. Šiuo konkrečiu atveju darbus vykdė ne atsakovė, o tinklai po įrengimo darbų užbaigimo buvo perduoti atsakovei. Iki ieškinio pateikimo momento nebuvo ir nėra užfiksuota jokių šilumos perdavimo tinklų avarijų nei gyvenamajame name, nei jo teritorijoje, trasa yra reguliariai prižiūrima, tvarkinga ir sandari. Ieškovė neteisingai interpretuoja gyvenamojo namo konstrukcijų UAB „Įrąža“ techninės būklės tyrimo išvadas, nes atsakovė nėra atsakinga už gyvenamajame name atsiradusius defektus.

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais gyvenamajam namui buvo padaryta žala. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio ir 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatas patys pastatų savininkai turi pareigą prižiūrėti, remontuoti ir tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, todėl šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, jog pati ieškovė nevykdė pareigos prižiūrėti gyvenamojo namo būklę. 

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gyvenamasis namas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintas valstybės saugoma nekilnojamojo turto vertybe ir suteiktas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros turto vertybių apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 straipsnį 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei neteisėtais veiksmais pačiame saugomame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė ir valdytojas, jei žalą padarė ne pats valdytojas.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

2.       Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo gyvenamajame name esančią, jai priklausančią šilumos perdavimo tinklų trasą, taip pat, jog atsakovei priklausančios šilumos perdavimo tinklų trasos buvimas gyvenamojo namo rūsyje daro žalą pastatui. Teismas padarė išvadą, kad šilumos perdavimo tinklai įrengti tinkamai, be defektų bei tinkamai eksploatuoti bei kad jie tinkamai prižiūrimi – yra įrengta trasos atrama, vamzdžiai apšiltinti, sausi, jokių šiluminės trasos avarijų nefiksuota, t. y. nėra jokių trasos defektų.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 1) šilumos perdavimo tinklų vamzdžiai gyvenamojo namo pamatus kerta požeminėje dalyje ir tik dvejose vietose, tose vietose esančios angos užtaisytos (ertmių pamate nėra), 2) iš prie UAB „Įrąža“ eksperto išvados pridėtų nuotraukų matyti, kad tiek gyvenamojo namo rūsyje, tiek jo išorėje yra įvairių vamzdžių, kabelių, laidų, kurie kerta gyvenamojo namo pamatą bei sienas ir kurie nepriklauso atsakovei; 3) gyvenamojo namo rūsyje matyti įvairūs pamato sienų pažeidimai, iškirstos angos, per kurias neina atsakovės šiluminė trasa ir kurių atstatymui reikalingas itin didelis atstatomojo pamato mūro kiekis.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog teismo eksperto S. M. 2022 m. kovo 21 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22-20 (toliau – ir ekspertizės aktas) konstatuota, kad: 1) šilumos perdavimo tinklai nedaro jokios mechaninio pobūdžio žalos gyvenamajam namui, nesukelia jokių gyvenamojo namo deformacijų; 2) nenustatyta gyvenamojo namo defektų, kurių atsiradimui įtaką darytų išimtinai šilumos perdavimo tinklai; 3) įvertinus UAB „Įrąža“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. eksperto išvadoje nurodytus gyvenamojo namo defektus, nėra pagrindo pripažinti, kad nurodytų defektų atsiradimą lėmė šilumos perdavimo tinklai.

6.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai vadovaujasi UAB „Įrąža“ eksperto išvadų 5.2 ir 5.3 papunkčiais, nes: 1) UAB „Įrąža“ eksperto išvadų tikslas buvo įvertinti gyvenamojo namo konstrukcijas ir nustatyti, ar esamos konstrukcijos tenkina Reglamento ES Nr. 305/2011 nustatytą esminį statinių reikalavimą STR2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas ir ar užtikrinta normatyvinė statinio kokybė, o ne nustatyti, ar atsakovės šiluminė trasa daro žalą gyvenamajam namui, 2) teismo ekspertas, atlikdamas teismo ekspertizę dėl atsakovės šiluminės trasos galbūt daromos gyvenamajam namui žalos, vertino UAB „Įrąža“ eksperto išvadas ir nustatė, kad „šiluminės trasos įvadų (išvadų) ir vandentiekio įvado angos yra visiškai užtaisytos, todėl virš jų nereikia įrengti jokių sąramų“, 3) UAB „Įrąža“ eksperto išvadų teiginys, kad „lauko akmenų ir keraminių plytų mūro pamate įrengta šiluminės trasos anga, kurioje nėra įrengta du aukštus su perdanga ir čerpiniu stogu laikanti sąrama (40, 41, 42, 43, 44, 45 pav.)“ nėra susijęs su atsakovei priklausančia šilumine trasa, nes atsakovės šiluminė trasa neina per šią angą. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodyti nei atsakovės neteisėti veiksmai, nei tai, jog atsakovei priklausanti šiluminė trasa daro gyvenamajam namui žalą.

7.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo konkrečiu atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. Teismas padarė išvadą, kad už energetikos objekto perkėlimą atsakingi gyvenamojo namo savininkai ir įstatymu jiems nustatyta pareiga apmokėti energetikos objekto perkėlimo išlaidas.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

 

1.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, 2) apklausti UAB „Įraža“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. eksperto išvadą parengusį ekspertą P. B., 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir nuspręsdamas, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo gyvenamajame name esančią, jai priklausančią šilumos perdavimo tinklų trasą ir atsakovei priklausančios šilumos perdavimo trasos buvimas rūsyje daro žalą gyvenamajam namui, rėmėsi išimtinai vieninteliu įrodymu – ekspertizės akto išvada, kurios turinį vertino selektyviai, nepašalindamas jos radikalių skirtumų nuo kito byloje esančio rašytinio įrodymo – ieškovės iniciatyva atliktos UAB „Įrąža“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. eksperto išvados.

16.2.       Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs apklausti UAB „Įrąža“ eksperto išvadą parengusį ekspertą P. B., nesvarstydamas galimybės skirti pakartotinę ekspertizę byloje, ne tik nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, bet ir tinkamai neatliko įrodinėjimo proceso organizavimo pareigos. Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo gyvenamajame name esančią, jai priklausančią, šilumos perdavimo tinklų trasą ir atsakovei priklausančios šilumos perdavimo tinklų trasos buvimas rūsyje daro žalą gyvenamajam namui. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtina apklausti UAB „Įrąža“ eksperto išvadą parengusį ekspertą P. B..

1.       Atsakovė atsiliepime prašo: 1) ieškovės apeliacinį skundą atmesti, 2) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, 3) netenkinti prašymo apklausti UAB „Įrąža“ ekspertą P. B.. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės akto išvada, kuria išsamiai ir kvalifikuotai atsakyta į klausimus dėl šilumos perdavimo tinklų trasos poveikio gyvenamajam namui bei pripažinta, kad šilumos perdavimo tinklų trasa nedaro jokio neigiamo poveikio / žalos gyvenamajam namui. Šiuo konkrečiu atveju atlikti teismo ekspertizę pasiūlė ieškovė, pasitelktas teismo ekspertas taip pat buvo siūlytas ieškovės, kuri turėjo galimybę užduoti ekspertui visus reikšmingus bylos nagrinėjimui klausimus, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės argumentus, jog teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

17.2.       Nėra pagrindo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti UAB „Įrąža“ ekspertą P. B.. UAB „Įraža“ eksperto išvadą ieškovė pateikė kartu su ieškiniu, atsakovė atsikirto į visus išvadoje esančius argumentus, ieškovė turėjo daugiau nei 3 metų laikotarpį, kol buvo nagrinėjama byla, pasikviesti išvadą pateikusį ekspertą paaiškinti aplinkybes, tačiau šį prašymą išreiškė tik paskutinio teismo posėdžio metu, kurį teismas pagrįstai atsisakė tenkinti.

1.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad šilumos perdavimo tinklų trasa gyvenamajame name įrengta netinkamai. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių argumentų, kurie patvirtintų jos prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime prašo dėl ieškovės apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

1.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

2.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

 

3.       Šilumos perdavimo tinklai (trasa, einanti rūsiuose) gyvenamajame name įrengti Butų ūkio valdybos užsakymu. Tinklų įrengimo darbus atliko Kauno m. Požeminių darbų statybos-remonto valdyba.

4.       1985 m. liepos 31 d. aktu buvo atliktas sistemos bandymas ir patvirtinta, kad, remiantis gautais duomenimis, sistema hidraulinį bandymą išlaikė, o 1986 m. gruodžio 30 d. aktu patvirtinama, kad kokybės atžvilgiu tinklų įrengimo darbai gyvenamajame name atlikti gerai.

5.       Gyvenamasis namas 2005 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 buvo pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe ir jam suteiktas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.

6.       Apeliantės užsakymu UAB „Įrąža“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. parengė eksperto išvadą Nr. 19-08/04, kurioje nurodyta, kad:

25.1.                      Šiaurinės pastato (gyvenamojo namo) dalies pietinio fasado pamatų mūre, įrengtame iš lauko akmenų ir keraminių plytų, ašyje F-F tarp ašių 3-4 ir šiaurinio fasado pamatų mūre ašyje G-G tarp ašių 3-3‘ įrengti šilumos perdavimo tinklai, kuriems pastato pamatuose iškirstoje angoje neįmontuota sąrama, turinti laikyti du aukštus su perdanga ir čerpiniu stogu. Dėl neįrengtos sąramos pastato konstrukcijų būklė yra avarinė (STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priedo 1 punktas). Dėl nurodytos priežasties turi būti stiprinami Šiaurinės pastato dalies pietinio fasado pamatai bei šalinami avarinės būklės požymiai pagal parengtą paveldosaugos tvarkybos darbų projektą;

25.2.                      Šiaurinės pastato (gyvenamojo namo) dalies pietinio fasado mūras ašyje F-F tarp ašių 2-5 stipriai supleišėjęs, siena vertikalios ašies atžvilgiu pasvirusi apie 15–40 mm. Nurodytus konstrukcinius pažeidimus lemia pamatuose iškirstos šiluminės trasos tinklų angos. Šių pastato konstrukcijų būklė taip pat yra avarinė (STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priedo 1 punktas), todėl pažeidimai turi būti pašalinti (preliminarūs atkuriamų pamatų mūro kiekiai pateikti ekspertinėje išvadoje);

25.3.                      Šiaurinės pastato (gyvenamojo namo) dalies šiaurinio fasado keraminių plytų mūro pamatas ašyje G-G tarp ašių 3-4 rūsio švieslangio zonoje keraminių plytų mūro pamatas ženkliai pažeistas drėgmės ir šalčio poveikių, nes cokolio zonoje pamatų mūras per švieslangio angą prisotinamas drėgmės ir veikiamas žemų temperatūrų, irsta. Pamatų mūras turi būti atkurtas pagal STR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro tvarkyba“ reikalavimus;

25.4.                      Vakarinės pastato (gyvenamojo namo) dalies rytinio fasado pamatų mūras rūsio grindų lygyje pažeistas drėgmės deformacijų, patekimo į rūsį zonoje supleišėjęs cilindrinio skliauto mūras, kuris turi būti atkurtas pagal PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro tvarkyba“ reikalavimus;

25.5.                      Vakarinės pastato (gyvenamojo namo) dalies vakarinio fasado ties įvaža sienos mūras pažeistas agresyvios drėgmės ir šalčio (vietomis dėl kapiliarinės drėgmės poveikio tinkas pažeistas net 1,8 m aukštyje, daugelyje vietų atšokęs; cokolinėje dalyje sienos mūras pažeistas, iškritusios plytos net 250 mm gylyje). Šio pažeidimo priežastis - šilumos perdavimo tinklų pastato išorės zonoje tinkamai nesutankintas gruntas ir sunkiojo transporto sukeltos vibracijos, dėl kurių pleišėja įvažos dalies sienos. Šios sienos dalies mūras yra avarinės būklės (STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priedo 2 punktas), kuri turi būti šalinama pagal parengtą paveldosaugos tvarkybos darbų projektą.

1.       Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi buvo paskirta gyvenamojo namo ekspertizė, siekiant nustatyti, ar gyvenamajame name esantys šilumos perdavimo tinklai daro žalą pastatui, jei taip – kokią žalą ir kokie jos pašalinimo kaštai.

2.       Teismo ekspertas S. M. 2022 m. kovo 21 d. ekspertizės akte Nr. 22-20 nurodė, kad: „1) šilumos tinklai nedaro jokios mechaninio pobūdžio žalos gyvenamajam namui, nesukelia jokių pastato deformacijų, 2) vandens tiekimo tinklai daro žalą gyvenamajam namui, nes šių tinklų įvadas yra neizoliuotas, todėl ant jo atsiranda kondensatas ir dėl to atsiranda gretimai esančio mūro drėgminės deformacijos, 3) nėra pagrindo pripažinti, kad gyvenamojo namo defektų atsiradimą sąlygojo šilumos tiekimo tinklai.“

 

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojo apklausos

 

3.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o UAB „Įrąža“ ekspertas P. Bruzgevičius turi būti apklaustas teismo posėdyje, siekiant paneigti ekspertizės akte nustatytas aplinkybes.

4.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

5.       Teisėjų kolegija nenustatė poreikio apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nors skunde prašoma apklausti UAB „Įrąža“ ekspertą P. B., kuris parengė pirminę gyvenamojo namo 2019 m. rugpjūčio 20 d. eksperto išvadą, tačiau šalys išsamiai savo poziciją dėl P. B. eksperto išvados išdėstė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o žodžiu pasisakyti galėjo ir tai padarė pirmosios instancijos teismo surengto žodinio teismo posėdžio metu. Todėl teisėjų kolegija netenkina ieškovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir eksperto P. B. apklausos liudytoju.

 

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

 

6.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo gyvenamajame name esančią, jai priklausančią šilumos perdavimo tinklų trasą, taip pat, jog atsakovei priklausančios šilumos perdavimo tinklų trasos buvimas gyvenamojo namo rūsyje daro žalą pastatui. Teismas priėmė sprendimą iš esmės vadovaudamasis teismo eksperto S. M. ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad: 1) šilumos perdavimo tinklai nedaro jokios mechaninio pobūdžio žalos gyvenamajam namui, nesukelia jokių gyvenamojo namo deformacijų; 2) nenustatyta gyvenamojo namo defektų, kurių atsiradimui įtaką darytų išimtinai šilumos perdavimo tinklai; 3) įvertinus UAB „Įrąža“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. eksperto išvadoje nurodytus gyvenamojo namo defektus, nėra pagrindo pripažinti, kad nurodytų defektų atsiradimą lėmė šilumos perdavimo tinklai.

7.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimus, turėjusius įtaką priimant sprendimą – nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę teismo ekspertizę ir apklausti eksperto išvadą parengusį ekspertą P. B., nesvarstydamas galimybės skirti pakartotinę ekspertizę byloje. Nurodo, kad teismas ne tik nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, bet ir tinkamai neatliko įrodinėjimo proceso organizavimo pareigos. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti S. M. ekspertizės aktą, atsižvelgdamas ir į ieškovės užsakymu UAB „Įrąža“ parengtą 2019 m. rugpjūčio 20 d. eksperto išvadą, tačiau teismas vadovavosi išimtinai S. M. ekspertizės aktu. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

8.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

9.       Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su: pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

10.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo gyvenamajame name esančią, jai priklausančią šilumos perdavimo tinklų trasą ir atsakovei priklausančios šilumos perdavimo tinklų trasos buvimas rūsyje daro žalą gyvenamajam namui. Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad ši teismo išvada prieštarauja UAB „Įrąža“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. eksperto išvadoje nustatytoms aplinkybėms, tačiau teisėjų kolegija atmeta ieškovės poziciją kaip nepagrįstą, nes šiuo konkrečiu atveju teismo eksperto pateikta išvada (atsakant į specialiai bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti suformuluotus klausimus) yra objektyvesnis įrodymas nei ieškovės užsakymu (vienos šalies suformuluotais klausimais (užduotimi) ir pateiktais duomenimis) privačios įmonės atlikta ekspertinė išvada. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino UAB „Įrąža“ ekspertinę išvadą, tačiau ją atmetė nustatęs, kad: 1) UAB „Įrąža“ ekspertinės išvados tikslas (užduotis) buvo įvertinti pastato konstrukcijas ir nustatyti, ar esamos pastato konstrukcijos tenkina Reglamento ES Nr. 305/2011 nustatytą esminį statinių reikalavimą STR2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir ar užtikrinta normatyvinė statinio kokybė, o ne nustatyti, ar atsakovės šiluminė trasa daro žalą pastatui; 2) teismo ekspertas, atlikdamas teismo ekspertizę dėl atsakovės šiluminės trasos galbūt daromos pastatui žalos, vertino ir UAB „Įrąža“ eksperto išvadas bei nustatė, kad „šiluminės trasos įvadų (išvadų) ir vandentiekio įvado angos yra visiškai užtaisytos, todėl virš jų nereikia įrengti jokių sąramų“, šią savo išvadą patvirtino apklausiamas teismo posėdžio metu; 3) UAB „Įrąža“ eksperto išvadų teiginys, kad „lauko akmenų ir keraminių plytų mūro pamate įrengta šiluminės trasos anga, kurioje nėra įrengta du aukštus su perdanga ir čerpiniu stogu laikanti sąrama (40, 41, 42, 43, 44, 45 pav.)“ nėra susijęs su atsakovei priklausančia šilumine trasa, nes atsakovės šiluminė trasa neina per šią angą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodomosios reikšmės UAB „Įrąža“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. ekspertinės išvados, kuri ne tik prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, tačiau taip pat prieštarauja teismo eksperto S. M. ekspertizės akte padarytoms išvadoms, kurios grįstos atitinkamų faktinių duomenų, kartu ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. išvados, ištyrimu ir vertinimu.

11.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1985 m. liepos 31 d. aktu buvo sėkmingai atliktas sistemos (šilumos tinklų, kurie eina per gyvenamojo namo rūsį) hidraulinis bandymas, o 1986 m. gruodžio 30 d. aktu buvo patvirtinta, jog šilumos tinklų įrengimo gyvenamajame name darbai buvo atlikti gerai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, gavus teismo eksperto S. M. ekspertizės išvadą buvo nustatyta, kad: 1) šilumos tinklai nedaro jokios mechaninio pobūdžio žalos gyvenamajam namui, nesukelia jokių pastato deformacijų, 2) vandens tiekimo tinklai daro žalą gyvenamajam namui, nes šių tinklų įvadas yra neizoliuotas, todėl ant jo atsiranda kondensatas ir dėl to atsiranda gretimai esančio mūro drėgminės deformacijos, 3) nėra pagrindo pripažinti, kad gyvenamojo namo defektų atsiradimą lėmė šilumos tiekimo tinklai. Šiuo konkrečiu atveju, teismo ekspertizėje buvo konstatuota, kad ne šilumos tinklai, o vandens tinklai daro žalą gyvenamajam namui. Ieškovė šios ekspertizės akto išvados nepaneigė ir tik deklaratyviai nurodo, kad dėl gyvenamajam namui padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, kuri tariamai neprižiūrėjo šilumos perdavimo tinklų.

12.       Įvertinus ieškinio pagrindą ir dalyką, nustačius, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą šilumos perdavimo tinklų perkėlimo. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, vadovaujantis Energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, būtent ieškovei tenka pareiga apmokėti energetikos objekto (šilumos perdavimo tinklų, einančių per gyvenamojo namo rūsį) rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Vien ieškovės nesutikimas su atsakovės išduotomis / nurodytomis sąlygomis, kurioms esant galima būtų rekonstruoti (iškelti) ieškovės gyvenamojo namo šilumos perdavimo tinklus, nepašalina taikymo įstatymo nuostatos, jog už tokius darbus turėtų mokėti pati ieškovė, t. y. tinklų iškėlimą inicijuojantis asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmestini. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų ieškovei sprendimą, savaime nereiškia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

13.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai         Danguolė Martinavičienė

 

 

Antanas Rudzinskas

 

 

Neringa Švedienė