Baudžiamoji byla Nr. 1-760-917/2018

Teisminio proceso Nr. 01-1-53077-17-5

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

1.2.25.4.2.6.; 1.2.25.4.2.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė,

sekretoriaujant S. V.,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

kaltinamajam R. V.,

nukentėjusiajai A. A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jurbarke, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Jurbarko r. sav., pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2005-02-02 Jurbarko raj. apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. 3 MGL baudos;

2. 2010-11-16 Jurbarko raj. apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

R. V. 2017 m. spalio 12 d. tarp 19.25 val. iki 19.57 Kauno r. keliu Kaunas - Jurbarkas – Šilutė - Klaipėda nuo Vilkijos link Kauno  pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta virš 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai - nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje  2,65‰ (promilės) etilo alkoholio, tai yra, šiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

Be to, R. V. 2017 m. spalio 12 d. apie 19.57 val. Kauno r. keliu Kaunas - Jurbarkas – Šilutė - Klaipėda  ties 28,580 kilometru neblaivus vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,65‰ (promilės) etilo alkoholio), važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio,  neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, transporto priemonės nesuvaldė įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu Adolfos A. A., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio  Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. A. A. ir keleivė E. S., kurioms padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra, šiais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d.

Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad neginčija kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių, neginčija civilinių ieškinių. Įvykio dieną buvo neblaivus, jei būtų buvęs blaivas, to nebūtų įvykę. Buvo pas savo mamą kaime, draugo tėtės gimtadienis buvo, kiek pašventęs norėjo eiti pas mamą nakvoti, bet apsipyko su broliu, nes kai išgeria alkoholio, tai abu nesutaria. Dėl šios priežasties nutarė pas mamą nenakvoti, o pats važiuoti į Kauną. Vairavo automobilį Audi 80, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Tai važiavo į Kauną nuo Vilkijos ir ten užkilus į kalną, vairuojant automobilį, lenkėsi paimti iškritusį telefoną ir tuo momentu išvažiavo į priešingos eismo krypties juostą. Kai pakėlė galvą, tai prieš save tik spėjo pamatyti kito automobilio šviesas iš priešais. Automobiliai susidūrė. Lygtais bandė prieiti prie nukentėjusiųjų. Jam pačiam bėgo kraujas, buvo sužeistas. Jį patį vežė į gydymo įstaigą. Atsitrenkė į Audi 80, ten buvo dvi moterys - nukentėjusios. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės avarija įvyko. Policiją ne jis iškvietė. Jo automobilis nebuvo draustas. Buvo pasibaigusi technikinė apžiūra ir draudimas, kaime automobilį buvo paruošęs technikinei, bet nespėjo jos praeiti. Su nukentėjusiosiomis nebuvo susitikęs ikiteisminio tyrimo metu, kelių policijoje prašė jų kontaktų, bet policija pasakė, jog nukentėjusiosios pačios paprašė neduoti kontaktų. Ieškinius pripažįsta, bet sumokėti galės tik dalimis, visos sumos neturi. Dėl šio įvykio labai gailisi. Supranta, kad neblaiviam sėsti už vairo nevalia. Ateityje žino, kad negalima sėsti už vairo išgėrusiam. Anksčiau jau buvo baustas už tai, jog vairavo neblaivas. Pavasarį prasidės statybų darbai, tai gerai uždirbs ir galės išmokėti žalas nukentėjusioms. Automobilis priklauso oficialiai jo žmonai. Automobilis įgytas, kai nebuvo dar susituokę. Žmona vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau laikosi šiuo metu vairuotojo teises. Turi šeimoje ir dar vieną automobilį.

Kaltinamajam R. V. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo R. V. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais:

- nukentėjusios A. A. A. apklausos protokolu nustatyta, kad 2017-10-12 apie 19.55 val. vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Kauno r. keliu Kaunas - Jurbarkas link Vilkijos. Su ja kartu automobilyje važiavo E. S., kuri sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje, buvo prisegta saugos diržu. Važiavo apie 60 km/h greičiu, buvo įjungusi tolimo matomumo žibintų šviesas. Pamačiusi, kad priešinga kryptimi pasirodė artėjančios automobilio žibintų šviesos, todėl tolimo matomumo šviesas perjungė į artimas. Tuo pačiu metu pamatė, kad automobilis važiuoja priešinga kryptimi, jos važiavimo krypties eismo juosta, todėl greitį sumažino iki minimumo ir automobilis čiuoždamas trenkėsi į minėtą, priešinga kryptimi važiavusį automobilį. Praėjus kažkokiam laikui ji išlipo iš automobilio. Įvykio vietoje labai greitai prisirinko daug žmonių, kurie, kiek galėjo, jai ir keleivei suteikė pagalbą. E. S. automobilyje sėdėjo iki kol atvyko medikai, kadangi jai visur labai skaudėjo. Matė, kad į jos transporto priemonę atsitrenkė taip pat Audi markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matė, kad po transporto priemonių susidūrimo pastarojo automobilio vairuotojas sėdėjo sukniubęs už vairo. Priekinis stiklas buvo sudaužytas. Dar įvykio vietoje policijos pareigūnai sakė, kad vairuotojas pūtė į alkotesterį ir jam nustatyta 2,85 promilės. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko labai greitai, jie minėjo, kad jau buvo gavę pranešimą apie neblaivų vairuotoją būtent vairuojantį minėtą automobilį, todėl jie ir vyko ieškoti minėtos transporto priemonės. Kažkas iš pašalinių žmonių iškvietė medikus, kuriems atvykus jos keleivė E. S. buvo išvežta į Kauno klinikas. Atvykęs kitas greitosios med. pagalbos automobilis išvežė kito automobilio vairuotoją. Ji tą patį vakarą atsisakė vykti į gydymo įstaigą, tačiau pasijutus blogiau sekančią dieną kreipėsi į Jurbarko ligoninę. Sekantį šeštadienį skausmams nerimstant kreipėsi į Kauno klinikas. 2017-10-23 kreipėsi į Kauno klinikinę ligoninę (b.l.46-50, 54-58);

-nukentėjusios E. S. apklausos protokolu nustatyta, kad 2017-10-12 kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda važiavo automobilyje Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaimynė A. A. A., link Jurbarko. Apie eismo įvykį nelabai ką gali papasakoti. Sėdėjo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje, buvo užsisegusi saugos diržą. Kelionėje ji miegojo, todėl neturi ką pasakoti. Pajuto, kad įvyko didelis smūgis ir po to ji jau buvo tokioje padėtyje nei gulinti, nei sėdinti. Suprato, kad įvyko avariją. Kas dėl to kaltas pasakyti negali. Jai visur labai skaudėjo (b.l. 59-61);

-liudytojos E. V. apklausos protokolu nustatyta, kad jos vardu yra registruotas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau juo nesinaudoja, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, o juo naudojosi jos sutuoktinis R. V.. 2017-10-12 naktį, galėjo būti apie 23 val., į namus sugrįžo R. ir jai papasakojo, kad būdamas neblaivus padarė eismo įvykį, t.y., susidūrė su kitu automobiliu. Tuo metu, kad buvo sužalotų asmenų, jis nežinojo, nes pats po eismo įvykio buvo išvežtas į Kauno klinikas. Žino, kad praėjus kelioms dienoms jis iš tyrėjos sužinojo, kad šio eismo įvykio metu buvo sužalotos dvi moterys. Daugiau apie šį eismo įvykį nieko pasakyti negali. Ji su sutuoktiniu norėjo atlyginti nukentėjusioms padarytą žalą, tačiau iš tyrėjos sužinojo, kad jos atsisakė, kad būtų duotas jų telefono numeris ir su jais bendrauti. Dėl sugadinto automobilio ji sutuoktiniui pretenzijų neturi, kadangi tai yra jų bendras turtas (b.l. 83-85);

-VTMT Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3482/2017(02) A. A. A. konstatuota poodinė kraujosruva kakle, poliežuvinio kaulo, dešinių I-II šonkaulių krūtininių galų, krūtinkaulio kardinalės ataugos lūžimai padaryti kaklui ir krūtinei kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir paviršiais ir galėjo gautis autoavarijos metu susižalojant automobilio salono viduje. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl patirtų sužalojimų jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų (b.l. 87);

-VTMT Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3480/2017(02) E. S. konstatuota abipusis I-ų šonkaulių lūžis, dešinio plaučio sumušimas, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse abipus, vertintinas kaip kliniškai nereikšmingas, V-VI kaklinių slankstelių lankų lūžiai, vertinti kaip neuronekomplikuoti. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 ir 6.6.5 punktais, nesant duomenų apie gyvybei pavojingą būklę, dėl kaulų lūžių (abipusio I-ų šonkaulių ir neuronekoplikuotų V-VI kaklinių slankstelių lankų lūžių E. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 89-90);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10605/2017(01) nustatyta, kad R. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,65‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 91-93).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir kaltės

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. V. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus. R. V. parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiųjų parodymai, testo alkoholiui rodmenys, specialisto išvada, kurioje nurodyta, R. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,65‰ etilo alkoholio. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad R. V. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei sukėlė eismo įvykį ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Byloje ištirtais įrodymais taip pat nustatyta ir tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku kaltinamasis R. V. važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio,  neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, transporto priemonės nesuvaldė įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. A. A., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio  Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. A. A. ir keleivė E. S., kurioms padarytas nesunkus sveikatos sutrikdyma. Kaltinamasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos taip pat pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog eismo įvykis kilo dėl to, jog jis vairavo neblaivus ir siekė paimti nukritusio mobilaus ryšio telefono. Tokius  R. V. parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiųjų parodymai, testo alkoholiui rodmenys, specialistų išvados, kuriomis E. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 89-90), A.A. A. nustatyta taip pat nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 87). Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad R. V. sąmoningai neblaivus vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,65‰ (promilės) etilo alkoholio), važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio,  neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, transporto priemonės nesuvaldė įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A.A. A. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamojo (b.l.134). Dalyje dėl neturtinės žalos  nukentėjusioji nurodo, jog dėl patirto eismo įvykio patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir stiprius  dvasinius išgyvenimus. Po eismo įvykio atsirado nesaugumo jausmas, turi daug nepatogumų valgant, lig šiol negali normaliai pailsėti naktį dėl patirtų lūžių.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamojo (b.l.135). Nukentėjusioji nurodo, jog dėl patirto eismo įvykio išgyveno didžiulius fizinius, dvasiniu skausmus ir nepatogumus. Kadangi yra garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, todėl šie sužalojimai jai buvo sunkiai pakeliami. Patyrė eismo įvykio metu ir išgąstį bei šoką, pastoviai dėl to aplanko neigiamos mintys.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl A.A. A. ir E. S. teiktų medicininių paslaugų bei gydymo bendroje sumoje 2544,80 eur. Šią sumą prašo priteisti iš kalto asmens (b.l. 68-76).

2018-02-14 teisme gauta informacija iš AB „Lietuvos draudimas“ apie tai, kad dėl 2017-10-12 eismo įvykio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro vardu buvo administruojama asmens žala Nr. 1909520, pagal ją E. S. kompensuojamos gydymo išlaidos 58,06 eur bei išmokama 2500 eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. O A.A. A. kompensuojamos gydymo išlaidos 20,74 eur, kelionės išlaidos 41,91 eur, nedarbingumo metu negautos pajamos – 206,78 eur bei 2500eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti.

Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad būtent R. V. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų A.A. A. ir E. S. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. VTMT Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G3482/2017(02) A. A. A. konstatuota poodinė kraujosruva kakle, poliežuvinio kaulo, dešinių I-II šonkaulių krūtininių galų, krūtinkaulio kardinalės ataugos lūžimai padaryti kaklui ir krūtinei kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir paviršiais ir galėjo gautis autoavarijos metu susižalojant automobilio salono viduje. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl patirtų sužalojimų jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų (b.l. 87). VTMT Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G3480/2017(02) E. S. konstatuota abipusis I-ų šonkaulių lūžis, dešinio plaučio sumušimas, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse abipus, vertintinas kaip kliniškai nereikšmingas, V-VI kaklinių slankstelių lankų lūžiai, vertinti kaip neuronekomplikuoti. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 ir 6.6.5 punktais, nesant duomenų apie gyvybei pavojingą būklę, dėl kaulų lūžių (abipusio I-ų šonkaulių ir neuronekoplikuotų V-VI kaklinių slankstelių lankų lūžių E. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 89-90). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų abi nukentėjusios patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat ir dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų joms buvo apribotos bendravimo galimybės, nukentėjo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

Kaip matyti, V. V. visiškai pripažino savo kaltę nuo pat eismo įvykio kilimo, nurodė, kad dės pastangas atlyginti žalą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog V. V. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, nedrausta, iš jo jau anksčiau dėl neblaivumo buvo atimta teisė vairuoti, tačiau kaltinamasis iš to jokių išvadų nepadarė. Kaltinamasis yra brandaus amžiau žmogus, pragyvena iš gaunamų darbinių pajamų, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, augina mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei įvertinus draudimo pateiktą informaciją apie nukentėjusioms išmokėtas draudimo išmokas kiekvienai po 2500 eur, teismas nukentėjusiųjų A.A. A. ir E. S. civilinius ieškinius mažina iki 500 eur, o civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkina visiškai.

Dėl bausmės

Kaltinamasis R. V. idealioje sutaptyje padarė du nesunkius nusikaltimus, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b.l.100-103), psichiatro ir narkologinio kabinėtų įskaitose neregistruotas (b.l. 99). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimoje auga mažamečiai vaikai. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina abiejų straipsnių sankcijojse numatyta švelni bausmės rūšis – bauda, atitinkamai nustatant jos dydį, mažesnį nei vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 3 metų terminą.

Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).

Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam buvo kraujyje nustatyta 2,65‰ koncentracija etilo alkoholio, jis suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo už vairo  automobilio, kuris jam nepriklauso.  Iš bylos duomenų matyti, kad R. V. vairuotas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo registruotas jo sutuoktinės E. V. vardu. Siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir konfiskuoti transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 72 str.).

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB "Šančių autoservisas", konfiskuotinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam bausmę – 55 MGL dydžio baudą.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskiras bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti R. V. subendrintą bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. V. bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti R. V., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės ai. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusios A. A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš R. V. priteisti 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios  E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš R. V. priteisti 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį  tenkinti ir civilinio ieškovo naudai iš R. V. priteisti 2544,80 eurų (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 80 cnt) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja                                                                       Sigita Meškauskienė