Administracinė byla Nr. eA-2361-415/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07482-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 23S91300, kuriuo jai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi(toliau – ir Sprendimas1), ir 2023 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 23S92206, kuriuo užrausta jai 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas2).
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Sprendimas1 buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. gegužės 19 d. išvada Nr. 18-5505 (toliau – ir Išvada), kurios pareiškėja negavo.
2.2. 2003 m. liepos 28 d. pareiškėja įsidarbino Apsaugos departamento prie Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Apsaugos departamentas) Žlobino skyriuje. Turėdama siuvėjos kvalifikaciją, ji negalėjo rasti darbo, o bedarbystės lygis Žlobino miestelyje buvo didelis, todėl ji iš pradžių dirbo kontroliere, vėliau – apsaugininke, sarge ir vėl kontroliere. Šis darbas buvo techninio pobūdžio, mažai apmokamas, neįdomus ir neperspektyvus, todėl tuo pat metu ji mokėsi įvairių profesijų ir palaipsniui įgijo papildomas kvalifikacijas: bokštinio krano mašinistės (operatorės) ir dažytojos. Pareiškėja 2022 m. gegužės 31 d. buvo atleista iš valstybės tarnybos jos prašymu.
2.3. Pareiškėjos sutuoktinis daug metų gyvena Lietuvos Respublikoje, į kurią atvyko norėdamas išlaikyti šeimą. Jis turi krano mašinisto (operatoriaus) kvalifikaciją, kuri Lietuvos Respublikoje įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Būtent šiuo pagrindu jis gaudavo leidimus gyventi. Šiuo metu pareiškėjos sutuoktinis dirba krano mašinistu (operatoriumi) UAB „Klaipėdos kranai“.
2.4. Pareiškėjos dukrai baigus mokyklą, sulaukus pilnametystės ir tapus savarankiška, pareiškėjai galėjo atvažiuoti pas sutuoktinį į Lietuvą. Kadangi pareiškėja turi tą pačią kvalifikaciją, o UAB „Klaipėdos kranai“ sutiko ją įdarbinti, ji pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą gyventi tuo pagrindu, jog ji turi trūkstamą kvalifikaciją ir ketina pagal ją dirbti. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja trumpai dirbo UAB „Klaipėdos kranai“ pagal Lenkijos Respublikos išduotą darbo vizą. Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos nelaiko pareiškėjos keliančia grėsmę valstybės saugumui ir po Sprendimo1 priėmimo išdavė pareiškėjai naują vizą.
2.5. Pareiškėjos prašymas dėl leidimo gyventi išdavimo nebuvo patenkintas, pripažinus ją keliančia grėsmę valstybės saugumui, todėl ji buvo priversta grįžti į Baltarusijos Respubliką, kur darbo neturi. Pareiškėja nekelia grėsmės, ji niekada nepadarė jokių nusikalstamų veikų, neužsiėmė ir nesidomėjo politine veikla. Be to, ji nepalaiko nei užsienio, nei vidaus politikos, kurią vykdo Baltarusijos valdžia, o tai ir lėmė jos sprendimą išvažiuoti iš Baltarusijos. Pareiškėja sutinka su Lietuvos oficialia pozicija karo Ukrainoje klausimu. Pildydama Migracijos departamento pateiktą anketą ji nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą priklausančiu Ukrainai.
2.6. Pareiškėja atskleidė atsakovui informaciją apie savo buvusį darbą. Nei Migracijos departamentas, nei VSD nenustatė jokių pareiškėjos nusikalstamų veiksmų ar kėsinimosi padaryti nusikalstamą veiką, nenustatė ir jokių jos veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia ar per neatsargumą būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką, taip pat nenustatė, kad pareiškėjos pažiūros neatitiktų Lietuvos Respublikos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar Lietuvos Respublikos politikos vertybinio pagrindo. Migracijos departamentas ir VSD nevertino pareiškėjos darbo aplinkybių, t. y. pareiškėja dirbo įstaigoje, į kurios kompetenciją įeina ir objektų apsauga, ši įstaiga nevykdė jokios užsienio politikos. Be to, pareiškėja ėjo žemas pareigas, jokių strateginių ar atsakingų sprendimų nepriiminėjo, jokie laipsniai tarnybos metu jai nebuvo suteikti, iš tarnybos ji išėjo savo noru. Pareiškėja kontroliere dirbo prieš dvidešimt metų, kai geopolitinė situacija dar buvo kitokia.
2.7. Nei Migracijos departamentas, nei VSD niekada neskelbė rekomendacijų užsieniečiams, kad joks darbas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje yra nepageidaujamas. Priešingai, buvusiems valstybės tarnautojams iš Baltarusijos dešimtmečiais buvo išduodami leidimai gyventi, pripažįstant juos nekeliančiais grėsmės valstybės saugumui.
2.8. Sprendimas1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, kadangi jame nėra paaiškinta, kodėl pareiškėjos buvęs darbas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Nors Sprendime1 nurodoma, kad dirbdama Apsaugos departamente ji privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei politiką, todėl gali būti išnaudota žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas valdžiai asmuo, tačiau buvusiems valstybės tarnautojams iš Baltarusijos daug metų buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi argumentas, kad darbas valstybės tarnyboje automatiškai reiškia lojalumą režimui ir iš to kylančią grėsmę valstybės saugumui, neatitinka Migracijos departamento ir VSD ankstesnės praktikos. Pareiškėjos manymu, ji pripažinta keliančia grėsmę valstybės saugumui išimtinai dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos.
2.9. Atsakovas visiškai neargumentavo, kodėl būtina papildomai priimti Sprendimą2 ir uždrausti pareiškėjai atvykti, nėra aišku, dėl ko šis draudimas nustatytas net 5 metų laikotarpiui, kai pareiškėjos sutuoktinis gyvena Lietuvos Respublikoje.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. Pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog ketina dirbti bokštinio krano operatore. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10.31 punktu, prašymo priėmimo metu buvo paprašyta užpildyti klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo (toliau – ir Klausimynas), kuriame pareiškėja nurodė, kad 2004–2021 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje.
4.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, VSD teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. VSD Išvadoje nurodė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Dėl šių priežasčių Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
4.3. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas1 atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą. Vien ta aplinkybė, kad sprendime nebuvo paminėta, jog Lietuvoje nuo 2020 m. leidimą laikinai gyventi turi ir pareiškėjos vyras, negalima teigti, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ilgalaikiai ryšiai. Be kita ko, pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tik dabar, o ne tuo pačiu metu, kaip ir jos vyras, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio gyvenimas yra neatsiejamas.
4.4. Grėsmė valstybės saugumui kyla dėl pareiškėjos darbo Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų, o grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą.
4.5. Atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame Sprendime1 nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir Įstatymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. VSD atsiliepime nurodė:
6.1. Pareiškėja, kuri yra Baltarusijos Respublikos pilietė, 2004–2021 m. tarnaudama Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje (virš 16 m., darbiniai santykiai nutrūko labai neseniai), privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjai gyvenant Lietuvoje ji gali būti išnaudota žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šių šalių valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, VSD, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionaliniu saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos vidaus reikalų sistema (tarnybos Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja tokių pareigų neina, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę ir neatsinaujins ar kad nebegali kelti grėsmės.
6.2. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionaliniu saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, jog pareiškėjos išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu nesudaro pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
6.3. Pagal Įstatymo 133 straipsnį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvą, jeigu jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Ši Įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl nustačius, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamas pagrindas uždrausti jai atvykti į Lietuvą, juo labiau, kad jai nebuvo išduotas joks dokumentas, patvirtinantis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
6.4. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjos socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika pasireiškia tik tuo, kad Lietuvoje dirba jos sutuoktinis, o ekonominiai ryšiai - tik trumpalaikiais darbiniais santykiais Lietuvos Respublikoje, kurie negali būti svarbesni už valstybės saugumo interesą. VSD vertinimu, pareiškėjos asmeninis interesas gauti leidimą, suteikiantį teisę jai reziduoti Lietuvos Respublikoje (atitinkamai, ir Europos Sąjungoje), negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
6.5. Kadangi pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, jos teiginys, esą buvo susiformavęs jos teisėtas lūkestis gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje net ir dirbus Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje, nes dešimtmečiais buvusiems valstybės tarnautojams tokie leidimai buvo išduodami, yra subjektyvi pareiškėjos interpretacija, neturinti jokio objektyvaus pagrindo.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjos A. S. skundą tenkino – panaikino skundžiamus Migracijos departamento sprendimus ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat teismas iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovo 1 715,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja, kuri yra Baltarusijos Respublikos pilietė, pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti bokštinio krano operatore. 2022 m. gruodžio 28 d. pareiškėja atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Pareiškėja Klausimyne nurodė, kad 2004–2021 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, t. y. Apsaugos departamento prie Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Žlobino skyriuje.VSD Išvadoje nurodė, kad pareiškėja, tarnaudama Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas Sprendimu1 nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamentas Sprendimu2 nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėn. (5 m.), t. y. nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2028 m. birželio 18 d., remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, nes ji gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė atsižvelgdamas į VSD pateiktą Išvadą, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjos grėsmės vertinimo, bet Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Sprendime1 atsakovas nurodė, jog Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Tačiau pareiškėja tvirtino, kad jos sutuoktinis turi išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirba Lietuvoje. Taigi, teismo vertinimu, visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko. Iš esmės į sprendimus buvo perkelta VSD Išvada, pateikta bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nurodant, kad ji neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, taip pat jos šeimos nariams nėra išduoti dokumentai, suteikiantys teisę gyventi Lietuvoje. Visgi, pareiškėjai tvirtinant kitaip, šie prieštaravimai byloje liko niekaip nepaneigti ir išsamiau neištirti.
10. Teismo vertinimu, pareiškėjos darbo patirtis Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje gali būti vertinama kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėja susijusių duomenų, t. y. neatsižvelgiant į pareiškėjos šeiminę padėtį (sutuoktinis dirba Lietuvos Respublikoje), taip pat užpildytame prašyme dėl leidimo išdavimo ir Klausimyne Migracijos departamentui pateiktą informaciją, atsakymus į visus klausimus, pareiškėjos poziciją Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje.
11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja ir jos buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui iš esmės tik dėl to, jog ji yra iš Baltarusijos Respublikos pilietė ir dirbo Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje. Atsakovas ir VSD pareiškėjos grėsmę vertina pagal tai, jog Baltarusijos režimas palaiko Rusijos Federaciją, kuri nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo atvirą karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą, daro karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, o augantis Rusijos valdžios agresyvumas vertinamas kaip keliantis grėsmę Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumui. Skundžiamuose sprendimuose iš esmės nėra paaiškinta, dėl kokių priežasčių konkrečiai VSD nustatė, jog pareiškėjos buvimas Lietuvoje dėl kokios nors priežasties keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja iki 2021 m. dirbo viename iš Apsaugos departamento padalinių Baltarusijoje, savaime nereiškia, jog jos buvimas Lietuvos Respublikoje galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kadangi atsakovas visiškai netyrė, kokias pareigas pareiškėja ėjo, neatliko individualizuoto vertinimo, ar pareiškėja dalyvavo priimant kokius nors strateginius sprendimus, buvo aktyvi politiškai ir pan. Jokie duomenys byloje nepatvirtina teiginių, jog pareiškėjos buvimas galbūt kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja palaikytų Baltarusijos Respublikos režimą, pasisakytų už karinius veiksmus Ukrainoje ir pan.
12. Be to, teismo vertinimu, Migracijos departamentas neatliko išsamaus tyrimo ir vertinimo dėl to, kad, pareiškėjos teigimu, jos sutuoktinis daug metų gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje; pati pareiškėja yra lojali Lietuvos Respublikai, palaikydama jos užsienio politiką, įskaitant poziciją karo Ukrainoje klausimu; ji niekada nėra padariusi nusikalstamos veikos, neturėjo / neturi prieigos prie valstybės valdymo ar valstybės paslapčių Baltarusijos Respublikoje ar Lietuvos Respublikoje, nepažįsta nė vieno Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo ir nepalaiko jokių santykių su buvusiais kolegomis Baltarusijos Respublikoje; pareiškėja turi darbą Lietuvos Respublikoje.
13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog vien tik darbo patirtis Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjos pavojingumą. Be to, atsakovas visiškai nepagrindė Sprendime2 nustatyto draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, t. y. nėra aišku, kodėl uždrausta atvykti būtent tokiam laikotarpiui.
III.
14. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
15. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. VSD yra kompetentinga institucija teikti išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
15.2. VSD Išvada dėl pareiškėjos nėra nemotyvuota. Kaip nurodyta Išvadoje, pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudota žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
15.3. Atsakovo teigimu, ginčijamame Sprendime1 yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos ilgamete darbine veikla Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje).
15.4. Teismas, nors ir nurodė, kad byloje nenustatyta pareiškėjos grėsmės požymių, tačiau pats visiškai nevertino visų su pareiškėjos individualia situacija susijusių aplinkybių. Pareiškėja Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje dirbo virš 17 metų, o LVAT praktikoje yra pripažįstama, kad ir trumpesni darbo atitinkamose valdžios struktūrose terminai gali sudaryti pagrindą išvadai dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui. Taip pat teismas neįvertino ir to, kad pareiškėja darbą vidaus reikalų sistemoje paliko visai neseniai (2021 m.), taigi, po išėjimo iš darbo iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo praėjo mažai laiko.
15.5. Teismas neįvertino ir aplinkybių, kad pareiškėjai Lietuvos Respublika anksčiau nebuvo išdavusi nei vizų, nei leidimų gyventi, jokių ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika pareiškėja neturi. Nors teismas nurodė, kad byloje liko nepaneigti duomenys apie pareiškėjos šeiminius ryšius su Lietuvoje gyvenančiu sutuoktiniu, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama nusverti pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui, ypač atsižvelgiant į visą kitą byloje turimą informaciją. Be to, pareiškėja prašė išduoti leidimą laikinai gyventi ne šeimos susijungimo, o darbo pagrindu, iki 2022 m. ji dėl jokių dokumentų, suteikiančių teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, nesikreipė, o į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko su Lenkijos Respublikos išduota viza.
15.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja mano, jog jos atžvilgiu nustatytas nepagrįstas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis (kaip minėta, pareiškėjai yra uždrausta atvykti tik į Lietuvos Respubliką), ji teisės aktų nustatyta tvarka gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl jos duomenų išbraukimo iš Užsieniečių, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo arba nustatyto draudimo atvykti termino sutrumpinimo.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Teismas, panaikindamas Migracijos departamento sprendimus, netinkamai įvertino pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos valstybei, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą pagrindžiant pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui, nesilaikė administracinių teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, teismas neatsižvelgė į Baltarusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos ir Baltarusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vienos Baltarusijos pilietės teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.
17.2. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionaliniu saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos vidaus reikalų sistema - ilgametis darbas (valstybės tarnyba) Apsaugos departamente prie Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuo 2003 m. liepos 28 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. – beveik 19 metų, (tarnyba baigta palyginus visai neseniai). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės, ypač kai pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Baltarusijoje, šiuo metu ji ten gyvena su savo dukra.
17.3. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nėra turėjusi leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje, jai nebuvo išduotos Lietuvos nacionalinės vizos, ji tik laikinai (trumpą laikotarpį) dirbo Lietuvos Respublikoje su Lenkijos nacionaline viza, Lietuvoje pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, gyveno ir gyvena Baltarusijoje su dukterimi ir iki pat 2022 m. gegužės 31 d. dirbo Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje. Teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja prašymą motyvavo ketinimu dirbti Lietuvos Respublikoje, o ne šeimos susijungimo pagrindu, todėl šiuo atveju teismo teiginiai, kad atsakovo sprendimuose nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad Lietuvos Respublikoje dirba jos sutuoktinis, nėra aktualūs.
17.4. Įvertinus tai, kad pareiškėja beveik 19 metų dirbo Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje, nuo tarnybos (darbo) pabaigos yra praėjęs pakankamai nedidelis laiko tarpas, po 2020 m. Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų kilusio pilietinio pasipriešinimo, ji ir toliau dirbo Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje, nereikšdama jokio nesutikimo su vykdoma politika, t. y. nenustačius byloje jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą, laikytina, kad nėra pagrindo dar labiau individualizuoti bylos aplinkybių ir panaikinti Migracijos departamento sprendimų kaip nepakankamai pagrįstų.
18. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo:
19.1. Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, privalo būti aktyvus, rinkdamas duomenis savo sprendimui pagrįsti. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėja dirbo valstybės tarnyboje, turėjo ištirti aplinkybes, susijusias su jos tarnyba, o ne apsiriboti ryšių su Lietuvos Respublika išvardinimu. Atsakovas turėjo konkrečiai išsiaiškinti, kokias funkcijas vykdė pareiškėja, kaip ji ir su kuo ji dirbo, ar jai buvo suteikti apdovanojimai, pagyrimai ir tarnybiniai laipsniai, ar ji turėjo ginklą, ar buvo paaukštinta, ar jai teko vykdyti neteisėtus nurodymus, dėl kokių priežasčių ji pradėjo tarnybą ir dėl ko iš jos išėjo, taip pat kokios yra pareiškėjos vertybinės nuostatos, politinės pažiūros ir pan. VSD vertinimas yra svarbus, tačiau neprivalomas atsakovui. VSD išvada savaime neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlikti savarankišką tyrimą, nustatant su pareiškėjos buvusiu darbu susijusias aplinkybes, ir priimti savarankišką išvadą.
19.2. Migracijos departamento sprendimuose nėra paaiškinta, kodėl pareiškėjos buvęs darbas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apsaugos departamente savaime reiškia, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
19.3. Buvusiems valstybės tarnautojams iš Baltarusijos Respublikos (įskaitant dirbusius vidaus reikalų sistemoje) daug metų buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad valstybės tarnyba Baltarusijos Respublikoje anksčiau nebuvo pripažįstama pakankamu pagrindu grėsmei valstybės saugumui konstatuoti. Todėl argumentas, kad darbas valstybės tarnyboje automatiškai reiškia lojalumą rėžimui ir iš to kylančią grėsmę valstybės saugumui, visiškai neatitinka ankstesnės Migracijos departamento praktikos. Pasikeitus praktikai, atsakovas turėjo nurodyti tokio sprendimo priežastis.
19.4. Migracijos departamentas neargumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju buvo būtina taikyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir šiam draudimui nustatyti būtent 5 metų laikotarpį.
19.5. Remiantis LVAT praktika, vertinant užsieniečio grėsmės valstybės saugumui klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kokia buvo susiklosčiusi geopolitinė situacija tuo metu, kai užsienietį siejo ryšiai su užsienio valstybės institucijomis. Pareiškėja pradėjo dirbti ir dirbo, kai geopolitinė situacija buvo kitokia, todėl darbo trukmės negalima laikyti jai nepalankia aplinkybe. Be to, pagal LVAT praktiką faktai turi būti vertinami kitų įrodymų kontekste, t. y. turi būti vertinama visų surinktų ir byloje esančių įrodymų visuma.
19.6. Priešingai nei teigia atsakovas, pareiškėja turi ekonominių ir šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublika. Ji Lietuvoje yra susiradusi darbą, kuriame kurį laiką dirbo Lenkijos Respublikos išduotos darbo vizos pagrindu, šiame darbe taip pat dirba jos sutuoktinis, kuris iš Baltarusijos Respublikos išvažiavo dėl ideologinių ir ekonominių priežasčių. Pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą dirbti ne šeimos susijungimo pagrindu, o ketinimo dirbti pagrindu, nes leidimas gyventi, išduotas šeimos susijungimo pagrindu, nesuteikia teisės dirbti.
20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
21. Atsakovas atsiliepime į VSD apeliacinį skundą nurodo:
21.1. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
21.2. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 23S91300 dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 23S92206 dėl uždraudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, kurie priimti konstatavus, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 16 d. 2023 m. birželio 19 d. sprendimus. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos vertinimo, o vien tik darbo patirtis Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjos pavojingumą.
24. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdami su teismo sprendimu, apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui, buvo konstatuota iš esmės atsižvelgiant į VSD Išvadą, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi ji, dirbdama Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, todėl jai išdavus leidimą gyventi pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, tačiau negali pritarti teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pastaroji aplinkybė nėra pakankama konstatuoti pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui.
26. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
27. Įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi atsakovo sprendimų priėmimo metu) 4 dalyje įtvirtinta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
28. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
29. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
30. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
31. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad VSD, teikdama išvadą, ir (arba) Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui kontekste netinkamai įvertino reikšmingus įrodymus, ar kad šių institucijų pastaruoju aspektu nurodyti motyvai yra nepakankami.
32. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
33. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
34. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi VSD Išvada. Joje, įvertinus pačios pareiškėjos nurodytą ir neginčijamą aplinkybę, jog ji 2004–2021 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, konstatuota, jog pareiškėja, tarnaudama Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
35. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
36. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (tarnyba Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, jog pareiškėja nuo 2021 m. buvo atleista iš valstybės tarnybos jos prašymu, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Be to, nuo 2021 m., kai pareiškėja buvo atleista iš tarnybos, iki kreipimosi išduoti leidimą laikinai gyventi – 2022 m. lapkričio 20 d., praėjo nedaug laiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.
37. Ginčijami Migracijos departamento sprendimai daugiausiai grindžiami VSD Išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjos tarnybos Baltarusijos vidaus reikalų sistemoje
2004–2021 metais vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šio sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjos šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl laikytini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad Migracijos departamento sprendimai yra nemotyvuoti.
38. Atkreiptinas dėmesys, jog Migracijos departamentas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėn. (5 metus). Įvertinus šio sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu. Jame detaliai įvertintas pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, pobūdis ir konstatuota, kad pareiškėjai nacionalinė viza ar leidimai laikinai gyventi Lietuvoje nebuvo išduoti, ji prašymą leisti laikinai gyventi Lietuvoje atvyko turėdama Lenkijos Respublikos išduotą vizą, o jos buvimo ir darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Migracijos departamento 2023 m. birželio 19 d. sprendime pakartotinai pastarojo sprendimo kontekste vertinta jos keliama grėsmė valstybės saugumui ir tai, kad pareiškėja, kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, Migracijos departamento 2023 m. birželio 19 d. sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento 2023 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
39. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
40. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
41. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą atmesti. Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. S. (A. S.) skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis