Civilinė byla Nr. e2-245-739/2022

                                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00462-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1

 (S)

 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

   SPRENDIMAS

                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                  2022 m. birželio 13 d.

      Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo nutraukimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stingeris“ ieškinį atsakovui Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išvadai teikti įtrauktai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Stingeris“ (toliau – ir ieškovė, ir UAB „Stingeris“) teismui pateiktu ieškiniu atsakovui Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas,  ir  Turto valdymo ir ūkio departamentas,  ir perkančioji organizacija) prašė: pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo “Elektros šoko įtaisai (su komplektacija) (D2-86) (pirkimo Nr. 590053) (toliau – ir Pirkimas) Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų sąlygas dėl Pirkimo objekto neskaidymo; pripažinti neteisėtais viešojo pirkimo “Elektros šoko įtaisai (su komplektacija) (D2-86) (pirkimo Nr. 590053) Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23 ir 24 punktus ir Pirkimą nutraukti; pripažinti neteisėtais viešojo pirkimo “Elektros šoko įtaisai (su komplektacija) (D2-86) (pirkimo Nr. 590053) (toliau – ir Pirkimas) Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte numatytus ekonominio naudingumo kriterijus: Prekių pristatymo terminas T2, papildomi užtaisai T4, informacijos rodymas ant įtaiso T5 , išperkamas kiekis T6; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės ieškinyje ir dublike išdėstytų paaiškinimų esmė

2.       Ieškinyje ir dublike ieškovė paaiškino, kad atsakovas vykdo tarptautinį Pirkimą, kuriuo siekia įsigyti elektros šoko įtaisus su komplektacija. Ieškovė 2022 m. kovo 21 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl Pirkimo  Specialiųjų sąlygų, jose nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir Techninės specifikacijos sąlygų neteisėtumo, kurią atsakovas atmetė.

3.       Ieškovė ginčydama Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų teisėtumą, remiasi  galiojančiu teisiniu reguliavimu  (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 28 straipsniu), nustatančiu, kad perkančioji organizacija tarptautinio pirkimo atveju privalo skaidyti Pirkimo objektą į dalis, išskyrus išimtinius pirkimo sąlygose nurodytus, pagrįstus ir įrodytus atvejus, dėl ko pirkimo objekto išskaidymas į dalis yra objektyviai negalimas. Ji tvirtina, kad atsakovas privalėjo Pirkimo objektą skaidyti į dvi dalis: į elektros šokų įtaisų pirkimą ir į elektros šoko įtaisų užtaisų pirkimą. Ieškovė nesutinka su atsakovo tvirtinimu, kad jis neprivalėjo Pirkimo objekto skaidyti į dalis, nes atsakovas Pirkimo dokumentuose pagrindė aplinkybes, patvirtinančias, kad Pirkimo objektą skaidyti į dalis netikslinga. Ieškovės vertinimu, atsakovo paskelbto Pirkimo sąlygų Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose tik deklaratyviai nurodoma, jog  Pirkimo objektas yra nedalomas bei kad elektros šoko įtaisai ir užtaisai yra taip techniškai susiję, jog jų negalima pirkti atskirai, tačiau deklaratyvūs teiginiai nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė, įrodinėdama  Pirkimo objekto skaidymo į dalis privalomumą, remiasi atsakovo organizuotais kitais viešaisiais pirkimais, kuriuose atsakovas elektros šoko įtaisų Taser užtaisus įsigyja atskirai nuo pačių įtaisų.  Ieškovės nuomone, Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. kovo 9 d. atlikto atsakovo 2021 m. gruodžio 8 d. paskelbto viešojo pirkimo Nr.576755, kuriuo buvo perkami užtaisai Taser elektros šoko įtaisams, vertinimo išvada bei ieškovės prie ieškinio pridėta Ciuricho teismo ekspertizės instituto parengta ataskaita patvirtina, jog elektros šoko įtaisai ir užtaisai nėra taip techniškai susiję, kad jie negalėtų būti įsigyjamai atskirai, o Taser elektros šoko įtaisams tinkamus užtaisus gali pasiūlyti ir kiti tiekėjai. Ieškovės nuomone, atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, kad išskaidžius Pirkimo objektą, bus sukelta žala sveikatai ir gyvybei, sutrikdytas teisėsaugos institucijų darbas, kad, nežinant kokie bus nupirkti elektros šoko įtaisai, neįmanoma jiems nupirkti užtaisų, kad Pirkimo objektą  naudojant tik teisėsaugos institucijoms ir esant ribotai jų civilinei apyvartai nėra galimybės skaidyti Pirkimo objektą, kad toks skaidymas nedidina tiekėjų konkurencingumo, taip pat yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Ieškovė mano, kad Pirkimo objekto neišskaidymas į dalis sumažino tiekėjų konkurenciją, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, nes sertifikuotų elektros šoko įtaisų užtaisų, tinkamų Taser elektros šoko įtaisams, tiekimą galėtų užtikrinti daugiau tiekėjų, o Pirkimo objekto neišskaidymas užkirto jai galimybę pasiūlyti PhaZZer gaminamus elektros šoko užtaisus, kurie yra tinkami naudoti tiek su PhaZZer, tiek su Taser elektros šoko įtaisais. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovo tvirtinimu, jog pareikšdama reikalavimą dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų neteisėtumo pripažinimo, ji nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, nes atsakovui pareikštoje pretenzijoje nurodytų sąlygų neginčijo. Ieškovės požiūriu, atsakovui pateiktoje pretenzijoje jai nurodant, jog elektros šoko įtaisai ir jų užtaisai turėtų būti perkami atskirai, buvo tinkamai pasinaudota kilusio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

4.       Ieškovės vertinimu, atsakovui Pirkimo Techninėje specifikacijos 10, 14, 21, 23 ir 24 punktuose nustačius  nepagrįstus ir techniškai specifinius reikalavimus konkretiems elektros šoko įtaiso techniniams parametrams, yra pažeidžiamos ieškovės teisės konkuruoti Pirkime ir siekti viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nes ji negali siūlyti atsakovui Pirkimu įsigyti jos atstovaujamo gamintojo PhaZZer funkciškai lygiaverčių elektros šoko įtaisų, kadangi pastarieji neatitinka nustatytų Techninės specifikacijos reikalavimų visumos. Ieškovė tvirtina, kad jos ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai riboja konkurenciją, nes Techninėje specifikacijoje turi būti nustatyti minimalūs būtini techniniai reikalavimai, o visi kiti funkcionalumai ar techninės savybės, kurios nėra būtinos minimaliam kokybiškam įtaiso veikimui, gali būti naudojami kaip papildomi pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, jeigu jie perkančiajai organizacijai iš tiesų kurtų papildomą vertę. 

5.       Ieškovė tvirtina, kad Techninės specifikacijos 10 punktu nustačius reikalavimą aukštos įtampos generavimo laikui, tai yra įtvirtintinus, jog jis turi trukti ne daugiau, negu 5 sekundes vienu paspaudimu ir turi būti neribotas laikant paspaudus nuleistuką, tokį reikalavimą dėl  neriboto veikimo laiko paspaudus nuleistuką atitinka tik Axon Enterprice Inc. gaminamas elektros šoko įtaisas Taser, todėl užkertamas kelias ieškovei konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo, be to, yra perteklinis, nes,  pagal atitinkamus Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro  priimtus teisės aktus dėl elektros šoko įtaisų Taser naudojimo pareigūnų veikloje, kiekviena iš naudojamo įtaiso Taser elektros iškrova neturi būti ilgesnė kaip 5 sekundės.

6.       Ieškovė mano, kad Techninės specifikacijos 14 punkto reikalavimas dėl nemažesnio kaip IPX2 elektros šoko įtaisų atsparumo išoriniams veiksniams nustatytas pagal Taser gamintojo informaciją atsparumui išoriniams veiksniams, kuri yra susijusi su atsparumo drėgmei (lietui) nustatymu, yra perteklinis, nes, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, elektros šoko įtaisus iš viso yra draudžiama naudoti jiems sušlapus.

7.       Ieškovė teigia, kad Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimus elektros šoko įtaiso taikymosi ir kitoms pagalbinėms priemonėms atitinka būtent Taser elektros šoko įtaisas, o  reikalavimas įtaisui turėti įprastus pistoletui mechaninius laikiklius yra perteklinis, nes norimą funkciją pilnai atitinka lazerinis taikiklis, be to, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, gali būti naudojami ir ne pistoleto formos elektros šoko įtaisai, todėl reikalavimas dėl pistoletui būdingo mechaninio taikiklio riboja konkurenciją.

8.       Ieškovė ginčija Techninės specifikacijos 23 punkto reikalavimo, nustatančio, kad keičiama ličio baterija turi būti su vieta atsarginiam užtaisui įstatyti (prailginta rankena), teisėtumą, teigdama, jog toks reikalavimas yra perteklinis, prailginta rankena yra išskirtinė Taser įtaiso savybė, o atsakovas nepagrindė tokio reikalavimo objektyvumo ir iš esmės rėmėsi pareigūnų pripratimu naudoti tokį įtaisą.  

9.       Ginčydama Techninės specifikacijos 24 punkto reikalavimą dėl elektros šoko įtaiso dėklo konstrukcijos, užtikrinančios į dėklą įdėto įjungto įtaiso saugiklio savaiminį įjungimą, ieškovė tvirtina, kad tokį reikalavimą atitinka tik vienintelis gamintojas, todėl ribojama konkurencija, o pats reikalavimas yra papildomas, objektyviai nėra būtinas 

10.       Ieškovė Pirkimo Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte nustatytų ir jos ginčijamų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (ieškovė ieškinyje nurodo, kad tai kriterijai: T2,T4,T5,T6,tačiau faktiškai ginčija kriterijus: T2,T3,T4,T5) neteisėtumą grindžia šiais argumentais: naudingumo balų skyrimas už prekių pristatymo terminą yra palankus jau Lietuvos Respublikos rinkoje veikiančiam vieninteliam tiekėjui, kuris, nors ir siūlydamas didesnę kainą, tačiau turėdamas prekių atsargų, gali pasiūlyti trumpesnį prekių pristatymo terminą ir didina savo šansus laimėti Pirkimą. Tuo tarpu kitiems tiekėjams, tai yra ieškovei, naudingumo balų skyrimas už pristatymo terminą yra itin nenaudingas, nes ji negali užsisakyti didesnių prekių kiekių, kadangi jos norimos pasiūlyti  prekės Lietuvoje dar nėra parduodamos ir sandėliuojamos. Taigi, kriterijus, pagal kurį yra skiriami balai už trumpesnį prekių pristatymo laiką reiškia, kad trumpesnį terminą pasiūliusio tiekėjo siūloma kaina gali būti didesnė, tačiau jis vis tiek turi šansą laimėti Pirkimą, todėl toks atsakovo nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus skatina neracionaliai naudoti lėšas.  Vertindama papildomų balų skyrimą už didesnio kiekio užtaisų pasiūlymą, ieškovė tvirtina, kad šis Pirkimo Specialiose sąlygose įtvirtintas kriterijus atskleidžia, kad būtent tokiu būdu atsakovas siekia įsigyti dvi prekių grupes, neteisėtai neskaidydamas Pirkimo į dvi dalis ir taip riboja konkurenciją. Balų už minimalų išperkamą kiekį numatymas, ieškovės vertinimu,  yra visiškai betikslis, nes kiekvienas tiekėjas turi galimybę nurodyti mažiausią galimą kiekį – 1 vnt. Naudingumo balai už papildomos informacijos rodymą ant elektros šoko įtaiso, kai nėra aišku kokios informacijos rodymas ant elektros šoko įtaisų užtikrintų galimybes efektyviau naudoti elektros šoko įtaisą, neduoda jokio apčiuopiamos naudos, todėl yra nepagrįstas.

Atsakovo atsiliepime ir triplike išdėstytų atsikirtimų  esmė

11.       Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis neteisėtumo. Jis tvirtina, jog elektros šoko įtaisai ir jų užtaisai tarpusavyje yra glaudžiai susiję, turi derėti techniniu požiūriu ir privalo veikti kaip visuma, nes elektros šoko įtaisai ir jo keičiami komponentai yra gaminami vieno to paties gamintojo ir yra laikomas vientisu objektu. Todėl atsakovo poreikį tenkina tik toks Pirkimo objektas, kuris yra sukomplektuotas ir tinkamas naudoti jį įsigijus. Atsakovo tvirtinimu, perkant Pirkimo objektą atskirai yra rizika tiek dėl komponentų nesuderinamumo, tiek ir dėl kokybės garantijų įgyvendinimo, nes Pirkimo sąlygų (Techninės specifikacijos 27 punkto) nustatymu, tiekėjas siekė  užtikrinti viso Pirkimo objekto, kurio komponentai suderinti, tinkamą veikimą, bei neatlygintiną trūkumų šalinimą. Todėl Pirkimo objektą išskaidžius niekas neprisiimtų atsakomybės už bendrą Pirkimo objekto veikimą, atsakovui tektų pačiam aiškintis gedimų priežastis, kiltų didelė rizika patirti papildomas sąnaudas. Be to, skirtingiems tiekėjams pasiūlius skirtingo modelio elektros šoko įtaisus ir užtaisus, atsakovas turėtų koordinuoti skirtingų dalių tiekėjus, Pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug sudėtingas techniniu požiūriu. Atsakovo nuomone vien aplinkybė, jog skirtingų Pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir jam atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį yra pakankama Pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindimui. Be to, atsakovas tvirtina, kad pagal ieškovui pateiktus duomenis, Ciuricho teismo ekspertizės institutas nėra atlikęs Taser elektros šoko įtaiso suderinamumo su PhaZZer  elektros šoko įtaiso užtaisais tyrimų, todėl ieškovės priešingas tvirtinimas dėl Pirkimo objekto dalių, pagamintų skirtingų gamintojų, suderinamumo, kelia pagrįstas abejones. Atsakovas taip pat remiasi argumentais, kad ieškovė atsakovui pareikšta pretenzija neskundė atsakovo veiksmų (sprendimo) neskaidyti Pirkimo objekto į dalis, o tik siūlė eliminuoti užtaisus iš Pirkimo dėl to, kad, ieškovės manymu, prieš tai nutrauktas vien tik užtaisų pirkimas, bus organizuojamas atskiru pirkimu. Todėl atsakovas tvirtina, kad ieškovės reikalavimas dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų neteisėtumo pripažinimo negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku.

12.       Į ieškovės argumentus, kad Pirkimo Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23 ir 24 punktuose įtvirtinti reikalavimai orientuoti į vienintelio gamintojo Axon Enterprise, Inc. gaminamus Taser elektros šoko įtaisus, atsakovas atsikirto, jog, pagal Europos Teisingumo Teismo išaiškinimus, nedraudžiama, kad prekių tiekimo sąlygose būtų nurodytos siekiamos įsigyti įrangos veikimo ir naudojimo charakteristikos ir siekiamos įsigyti individualios priemonės, todėl atsakovui pripažįstama didelė jo poreikių išmanymu pagrįsta diskrecija  formuluojant technines pirkimo specifikacijas, o nurodyti siekiamus įsigyti Pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, yra atsakovo teisė. Atsakovas nesutinka, kad Techninės specifikacijos reikalavimus atitinka tik vieno, ieškovės nurodomo gamintojo, produktas, teigia, kad rinkoje yra daugiau gamintojų, tiekiančių elektros šoko įtaisus, ne vien ieškovės nurodyti du gamintojai, mano, kad ieškovė neįrodė, jog kiti gamintojai, tiekėjai negali į rinką įtraukti Pirkimo objekto, atitinkančio atsakovo pageidaujamą funkcionalumą. Atsakovas mano, kad ieškovė turi konkrečiai parodyti, jog dėl ginčijamų sąlygų ji prarado konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu ar kad jos laimėjimo tikimybė sumenko. Atsakovo nuomone, ieškovė, ginčydama Techninės specifikacijos reikalavimus, siekia: kad pareigūnai, kai tam iškyla būtinybė, netektų galimybės laikydami paspaustą elektros šoko įtaiso nuleistuką, generuoti aukštą įtampą neribojant trukmės; kad neliktų reikalavimo elektros šoko įtaisui turėti bent minimalų atsparumą išoriniams veiksniams, be kurio lauke naudojamas įtaisas yra visai neapsaugotas; kad atsakovas įsigytų elektros šoko įtaisus, neturinčius  mechaninių  taikiklių, nors jie yra būtini, kai negalima naudotis įjungtu lazerio spinduliu; kad nebūtų reikalavimo, dėl atsarginio užtaiso laikymo elektros šoko įtaiso rankenoje, kas užtikrina greitesnį užtaiso pakeitimą; panaikinti reikalavimą, užtikrinantį į dėklą dedamo elektros šoko įtaiso saugiklio savaiminį įjungimą ir garantuojantį elektros šoko įtaiso išjungimą; nors tokie ieškovės reikalavimai, priešingai nei teigia ji pati, sąlygotų mažiau pažangių ir mažiau saugumo priemonių turinčių įtaisų įsigijimą ir naudojimą bei  mažintų technologinį  progresą.

13.        Atsikirsdamas į ieškovės argumentus dėl perteklinio ginčijamų Pirkimo Techninės specifikacijos punktų pobūdžio, atsakovas pateikė argumentus dėl Techninės specifikacijos reikalavimų pagrįstumo.

14.        Techninės specifikacijos 10 punkte nustatyto reikalavimo (sprendimo 5 punktas) pagrįstumą atsakovas įrodinėja būtinumu teisėsaugos ir kitiems pareigūnams  elektros šoko aukštos įtampos generaciją naudoti ilgiau kaip 5 sekundes, kai ekstraordinarinėse situacijose tenka veikti gyvūną, o kartais ir asmenį ilgiau nei 5 sekundes tam, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimui, užtikrintas visuomenės saugumas. Techninės specifikacijos 14 punkte nustatyto minimalaus atsparumo aplinkos poveikiui reikalavimo (sprendimo 6 punktas) būtinumą atsakovas grindžia tuo, kad būtų užtikrinta elektros šoko įtaiso, pareigūnams jį nešiojant įvairiomis oro sąlygomis lauke, apsauga nuo gedimo veikiant drėgmei ir dulkėms. Techninės specifikacijos 21 punkte (sprendimo 7 punktas) įtvirtinto reikalavimo elektros šoko įtaisui turėti įprastus pistoletui mechaninius taikiklius atsakovas sieja su būtinumu tinkamai panaudoti įtaisą tais atvejais, kai lazerinio taikiklio panaudojimas yra neįmanomas (esant ryškiai saulės šviesai, įtariamajam vilkint tam tikros spalvos rūbus ir pan.).Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimo dėl prailgintos rankenos atsarginiam įtaisui įstatyti (sprendimo 8 punktas) būtinumą atsakovas įrodinėja trumpesniu užtaiso pakeitimo laiku ir dėl to jo panaudojimo efektyvumo padidėjimu, kas tuo pačiu sąlygoja rizikos pareigūnų sveikatai ir gyvybei sumažėjimą. Techninės specifikacijos 24 punkto (sprendimo  9 punktas) reikalavimo pagrįstumą atsakovas įrodinėja būtinumu maksimaliai apriboti pareigūnų darbe iškylančias rizikos, susijusios su atsitiktinių šūvių įtaisą traukiant iš dėklo ir jį ištraukus, tikimybę.

15.       Atsakovas nesutikdamas su ieškovės argumentais, susijusiais su ginčijamais Pirkimo Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte nustatytais pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais (T2,T4, T5,T6), nurodo, kad ieškovė neįrodė ginčijamų kriterijų neteisėtumo. Atsakovas paaiškino, kad trumpesnis prekių pristatymo terminas (kriterijusT2 ) akivaizdžiai teikia naudą perkančiajai organizacijai. Papildomų užtaisų kriterijus (kriterijusT3, ieškovė klaidingai nurodo šio kriterijaus trumpinį T4 ) atitinka teisės aktų reikalavimus, nes atsakovas siekia užtikrinti, kad būtų įsigytas pilnas elektros šoko įtaiso funkcionavimo komplektas. Atsakovo tvirtinimu informacijos rodymo ant įtaiso kriterijus ( T4 , ieškovė klaidingai nurodo trumpinį T5) nei vienam tiekėjui neriboja galimybės gauti balų už papildomą informaciją ant įtaiso ir skatina siūlyti savo funkcionalumą, kas, atsakovo nuomone, suponuoja aukštesnės kokybės prekės pasiūlą ir bei užtikrina realią konkurenciją. Išperkamo kiekio kriterijumi (T5,   ieškovė klaidingai nurodo šio kriterijaus trumpinį T6) yra siekiama turėti galimybę užsakyti mažesnį prekių kiekį ir įgyti mažesnius finansinius įsipareigojimus tiekėjui, todėl minimalus išperkamas kiekis (100 vnt.) ir vieno užsakymo kiekis ne mažesnis kaip 30 vnt. nustatytas tam, kad tiekėjai nepatirtų nepagrįstai didesnių logistinių ir kitų kaštų.

16.        Atsakovas taip pat kvestionuoja ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, motyvuodamas tuo, jog ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos ketinami siūlyti elektros šoko įtaisai atitinka Techninės specifikacijos 29-31 punktų reikalavimus, kas įrodytų realų ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą ir jos teisėtų interesų pažeidimą.

17.       Išvadai teikti į bylos nagrinėjimą įtraukta Viešųjų pirkimų tarnyba 2022m. gegužės 16 d. išvadoje Nr.4S-448 (7.7Mr) išdėstė, jog byloje nagrinėjamu atveju Pirkimo neskaidymas į dalis yra pagrįstas, nes Pirkimu ieškovas siekė turėti prietaisą, kuriuo iš kelių metrų atstumo būtų galima neutralizuoti agresorių, o toks tikslas pasiekiamas tik turint abu elementus iš karto, tai yra ir įtaisą, ir užtaisą, kurių suderinamumą ir įtaiso tinkamą funkcionavimą pagal perkančiosios organizacijos poreikius užtikrinti privalo tiekėjas. Tuo tarpu Pirkimą išskaidžius ir perkant įtaisus ir užtaisus atskirai, būtų rizikuojama nepasiekti Pirkimo tikslo, nes galėtų būti pasiūlyti tarpusavyje nedarantys elementai, o atsakomybė už jų suderinamumą ir įtaiso funkcionavimą būtų perkeliama perkančiajai organizacijai, kas neatitinka Pirkimo esmės. Dėl ginčijamų techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų teisėtumo Viešųjų pirkimų tarnyba išdėstė nuomonę, kad atsakovei tenka pareiga nustatyti ne detalias, labai konkrečias perkamo objekto technines charakteristikas, o formuluoti funkcinius reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, atsakovės specialiose pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T2, T3, T4, T5 nėra aiškiai pagrįsti konkrečia atsakovės siekiama pridėtine verte.

Teismas

konstatuoja:

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 11 d. atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė tarptautinį pirkimą „Elektros šoko įtaisai (su komplektacija)(D2-86)“, jo Nr. 590053. Pirkimu atsakovas siekia įsigyti elektros šoko įtaisus su komplektacija, kurią sudaro elektros impulsinis įtaisas, keičiama ličio baterija su vieta atsarginiam užtaisui įstatyti (prailginta rankena), užtaisai, įtaiso dėklas, kuris tvirtinamas prie diržo ir yra tinkantis dešiniarankiam arba kairiarankiam ir naudotojo instrukcija lietuvių kalba.

19.       Ieškovė UAB „Stingeris“ 2021 m. kovo 21 d. pareiškė atsakovui pretenziją dėl Pirkimo sąlygų, kuria ieškovė prašė pakeisti šiuos Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus: 10 punkte „Aukštos įtampos generavimo laikas“ įtvirtintą reikalavimą: „Ne daugiau negu 5 sekundės vienu paspaudimu ir neribotas, laikant paspaudus nuleistuką“ į reikalavimą „Ne daugiau negu 5 sekundės vienu paspaudimu ir 1) neribotas, laikant paspaudus mygtuką, arba 2) viso 15 sekundžių /3 paspaudimais (po to naudoti prietaisą galima tik iš naujo jį įjungus)“; 14 punkte „Atsparumas išoriniams veiksniams“ įtvirtintą reikalavimą: „Ne mažiau kaip IPX2“ pakeisti į „Eksploatacinė santykinė oro drėgmė – iki 95% (be kondesato)“; 21 punkte „Taikymosi ir kt. pagalbinės priemonės“ įtvirtintą reikalavimą: „Įtaisas turi turėti įprastus pistoletui mechaninius taikiklius ir turi turėti viduje sumontuotus matomos raudonos šviesos lazerinį taikiklį ir šviesos diodų prožektorių objektams apšviesti tamsoje. Turi būti galimybė juos įjungti arba išjungti kiekvieną atskirai“ į „Įtaisas turi turėti įprastus pistoletui mechaninius taikiklius arba vietą jiems sumontuoti, ir turi turėti viduje sumontuotus matomos raudonos šviesos lazerinį taikiklį ir švoesos diodų prožektorių objektams apšviesti tamsoje. Turi būti galimybė įjungti arba išjungti kiekvieną atskirai“;  23 punkte „Komplektacija“ įtvirtintą reikalavimą: „Keičiama ličio baterija su vieta atsarginiam užtaisui įstatyti (prailginta rankena), 2 vnt.“ į „Keičiama ličio baterija, 2 vnt.“. O  24 punkte „Įtaiso dėklas“ įtvirtinto  reikalavimo: „Dėklo konstrukcija turi užtikrinti į dėklą įdėto įjungto įtaiso saugiklio savaiminį įjungimą.“ Ieškovė siūlė atsisakyti. Taip pat pareikšta pretenzija ieškovė reikalavo atsisakyti Pirkimo specialiosiose sąlygose (6.2 punkte) nustatytų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2 „Prekių pristatymo terminas“, T3 „Papildomi užtaisai“, T4 „Informacijos rodymas ant įtaiso“ ir T5 „Išperkamas kiekis“, kurie, ieškovės nuomone nėra pagrįsti jokia siekiama ekonomine nauda. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad nustatant kriterijų dėl papildomų įtaisų yra siekiama paslapčia įvykdyti anksčiau nutrauktą elektros šoko įtaisų užtaisų pirkimą, o kadangi užtaisų pirkimą atsakovas organizuoja atskiru pirkimu, ieškovė siūlė eliminuoti užtaisų pirkimą iš ginčo Pirkimo. Atsakovas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė.

20.       Byloje ginčas kilo dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas

21.       Atsakovas bylos procesiniuose dokumentuose kelia ieškovės teisinio suinteresuotumo klausimą, laikydamasis pozicijos, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos ketinami siūlyti elektros šoko įtaisai atitinka Techninės specifikacijos 29-31 punktų reikalavimus, todėl jos teisėti interesai negali būti pažeisti.

22.       Ieškovė tiek perkančiajai organizacijai pateikdama prašymą ir pretenziją, tiek bylą nagrinėjant teisme savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai argumentavo, kad būtent ginčijamos Pirkimo sąlygos, o ne atsakovo nurodytosios, apriboja jos galimybę dalyvauti Pirkime, t. y. pažeidžia jos subjektines teises. Atsakovas ieškovės pateiktą pretenziją išnagrinėjo ir nors vertino ją kaip nepagrįstą, tačiau atmesdamas pretenziją  ieškovės nesuinteresuotumu ginčyti Pirkimo sąlygas nesirėmė.

23.       Pagal kasacinio teismo praktiką, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties. Sprendžiant dėl atsakovo nurodomo ieškovės galimo nesuinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, nes jos ketinami siūlyti elektros šoko įtaisai neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, atsižvelgiama į kasacinio teismo išaiškinimus, jog tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko) teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 44 punktą). Tai, kad ieškovė ginčo viešajame pirkime galimai neatitinka kokių nors pirkimo sąlygų, savaime nereiškia, kad, teisėtai pasiekusi naujos procedūros paskelbimą, ji jų negalėtų atitikti, be kita ko,  pagerinti savo pasiūlymo, bendradarbiauti su naujais ūkio subjektais ir pan. (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 47 punktą). Be to, kasacinio teismo pažymėta, kad nors tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu, tačiau jis neturi būti ir pernelyg hipotetinis, juolab kad teismine tvarka subjektų teisės neginamos tik neabejotino jų nesuinteresuotumo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 97, 108 punktus).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino ir įrodė, kad ji turi Ginklų, šaudmenų, jų dalių ir ginklų priedėlių importo ir eksporto, prekybos civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais, ginklų nuomos licenciją, kad ji pasiūlymą Pirkime teiktų jungtinės veiklos pagrindu kartu su elektros šoko įtaisų gamintoju PhaZZer, ji neginčija Techninės specifikacijos 29-31 punktų reikalavimų, nes jos ketinami siūlyti elektros šoko įtaisai ir užtaisai atitinka nurodytus reikalavimus, taigi, ieškovė  pagrindė savo siekį dalyvauti Pirkime pagal pakeistas jos ginčijamas sąlygas. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką ir faktinę bylos situaciją, daroma išvada, kad ieškovė  iš esmės įrodė vienos iš būtinųjų teisinio suinteresuotumo sąlygų – subjektinių teisių pažeidimo – egzistavimą.  

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

25.       Nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu ieškovė ginčija Pirkimo objekto neskaidymą į dalis, kaip neatitinkantį VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, prašydama pripažinti Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų sąlygas dėl Pirkimo objekto neskaidymo ir tokio neskaidymo pagrindimo neteisėtomis. Atsakovas atsikirsdamas į šį reikalavimą, nurodo, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo šioje dalyje sprendimo tvarkos.  

26.       VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia, raštu turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4233

27.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovui pareikštos pretenzijos  dalyje „Dėl ydingų vertinimo kriterijų ir tvarkos / „paslėpto“ užtaisų pirkimo“ ginčijamame Pirkime, nurodė, jog atsakovui nustačius pasiūlymo vertinimo kriterijų, suteikiantį balų už papildomų 2 užtaisų siūlymą, atsakovas ginčo Pirkimu slepia neįvykusį užtaisų pirkimą (tai yra prieš tai buvusį nutrauktą Pirkimą Nr. 576755), kas reiškia, kad ieškovė ginčija tokio ekonominio naudingumo kriterijaus nustatymo teisėtumą. Dėl šios priežasties ir žinodama, kad atsakovas organizuoja elektros šoko įtaisų užtaisų pirkimą atskiru pirkimu, ieškovė pretenzijoje atsakovui siūlo apskritai visus užtaisus, tiek Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.2 punkte numatytus kaip suteikiančius pasiūlymui balus, tiek ir Techninės specifikacijos 22, 23 punktuose nurodytus, eliminuoti iš Pirkimo, atitinkamai pakoreguojant šiuos įvardintus Pirkimo sąlygų reikalavimus (t.y. specialiųjų sąlygų 6.2; Techninės specifikacijos 22, 23 punktus). Teismo vertinimu toks pretenzijoje pateiktas siūlymas reiškia, kad yra siūloma sujungti į vieną atskirą užtaisų pirkimą  tuos užtaisus, dėl kurių pirkimas buvo nutrauktas ir tuos užtaisus, kuriuos atsakovas ketina įsigyti sukomplektuotus su įtaisais ginčo Pirkime.   

28.        Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti neteisėtomis Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1. ir 2.1.2. punktais nustatytas Pirkimo sąlygas. Pagal ieškiniu ginčijamą Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1. punktą, Pirkimas į dalis neskaidomas. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.2. punkte yra išdėstytos nuostatos, pagrindžiančios Pirkimo objekto neskaidymą. Šiame punkte yra nurodoma, kad Pirkimo objekto skaidymas į dalis yra negalimas: kokybiniu pagrindu – dėl to, kad tai yra vienas nedalomas objektas su nustatytais techninės specifikacijos reikalavimais visam objektui, negalint išskirti atskirų jo dalių; kiekybiniu pagrindu – dėl pirkimo objekto specifiškumo, nes prekė yra draudžiama civilinėje rinkoje ir ją naudoja darbui teisėsaugos institucijos, numatyti, kada ir kokio kiekio prekės reikės negalima; dėl prekės panaudojimo prieš įtariamuosius, kas yra susiję su jų sveikata ir gyvybe, todėl panaudojimas turi sukelti saugias pasekmes, o rinkoje yra per mažai tiekėjų ir gamintojų, kurie galėtų užtikrinti sertifikuoto produkto tiekimą. Nurodytame 2.1.2 punkte nustatyta, kad dėl įvardintų priežasčių  pirkimo objekto skaidymas į dalis nepadidintų tiekėjų konkurencinguo, o techniniu požiūriu neužtikrintų sklandaus teisėsaugos sistemos funkcionavimo ir sukeltų didelių problemų pareigūnų parengimui ir apmokymui tinkamai naudoti skirtingus prietaisus.  

29.       Ieškinio reikalavimą dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų pripažinimo neteisėtais ieškovė grindžia: 1) VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje perkančiajai organizacijai, vykdančiai tarptautinį pirkimą, numatytos  imperatyvios pareigos skaidyti Pirkimo objektą į dalis pažeidimu, tvirtindama, kad pagal teisinį reguliavimą Pirkimo objektas privalomai turėjo būti suskaidytas į dvi dalis: elektros šoko įtaisų ir elektros šoko užtaisų dalis; 2) Pirkimo sąlygose išdėstyto Pirkimo objekto neskaidymą pagrindžiančių priežasčių svarbos nepagrindimu. Šiuo (2) aspektu ieškovė, ginčydama Pirkimo sąlygose nurodytus pagrindus, dėl kurių Pirkimo objektas nebuvo skaidomas, ieškovė įrodinėja aplinkybėmis, kad atsakovo nurodomas Pirkimo objekto neskaidymas dėl Pirkimo objekto nedalumo yra paneigiamas anksčiau atsakovo organizuotais viešaisiais pirkimais, kuriais buvo siekiama įsigyti tik užtaisus elektros šoko įtaisams; kad elektros šoko užtaisų, tinkamų Taser ženklo elektros šoko įtaisams tiekimą gali užtikrinti ir daugiau tiekėjų, nes jiems tinkamus užtaisus gamina ieškovės atstovaujamas gamintojas PhaZZer; kad gamintojo PhaZZer gaminamų užtaisų tinkamumas gamintojo Taser ženklo elektros šoko įtaisams ir jų suderinamumas (visiškas Taser ir PhaZZer įtaisų interoperabilumas) yra patvirtintas Šveicarijos teismo ekspertų, kurie nustatė, kad  gamintojo PhaZZer užtaisai gali būti saugiai naudojami su abiejų gamintojų: tiek Taser, tiek ir PhaZZer užtaisais. Ieškovės teigimu, tas pačias aplinkybes patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas tyrimas, kurio rezultatai pateikti šios tarnybos 2022 m. kovo 9 d. išvadoje Nr.4S-200 dėl atsakovo 2021m. gruodžio 8 d. skelbto pirkimo Nr.576755 „Užtaisai Taser prietaisams (D30-406)“. Todėl atsakovo nurodytas priežastis (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.2 punkte), kad Pirkimo objektas yra nedalus, o jo skaidymas nepadidintų tiekėjų konkurencingumo ieškovė vertina kaip aiškiai nepagrįstas. Taip pat ieškovė reikalavimą dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo grindžia ir kitų Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.2 punkte įvardintų Pirkimo objekto neskaidymą nulėmusių priežasčių nepagrįstumu.

30.       Iš pretenzijos ir pareikšto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė aiškiais žodžiais tiesiogiai nekvestionavo Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1. ir 2.1.2 punktų neteisėtumo, nesuformulavo reikalavimo pripažinti neteisėtais šiuos Pirkimo sąlygų punktus, o reikalavimą dėl nurodytų  Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis suformulavo tik ieškinyje. Taigi, pretenzijos reikalavimas ir jį pagrindžiančios pretenzijoje nurodytos faktinės aplinkybės bei argumentai nėra tapatūs pareikšto ieškinio reikalavimui dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1. ir 2.1.2 punktų neteisėtumo pripažinimo ir šį reikalavimą pagrindžiančioms faktinėms aplinkybėms bei argumentams. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, ginčydama Pirkimo specialiose sąlygose nustatyto pasiūlymo vertinimo kriterijaus, suteikiančio balų už papildomų 2 užtaisų siūlymą, teisėtumą  tuo aspektu, kad jį nustatant yra slepiamas neįvykęs užtaisų pirkimas (tai yra prieš tai buvęs nutrauktas Pirkimas Nr. 576755), kartu  kvestionavo ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 21.1. ir 2.1.2 punktų teisėtumą, suponuotų menamų ar tariamų ieškovės reikalavimų nagrinėjimą ir nepagrįstą ikiteisminės ginčo stadijos apimties nustatymą. Be to, kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 27 punkte, pretenzijoje pateikto siūlymo sujungti į vieną atskirą užtaisų pirkimą tuos užtaisus, dėl kurių pirkimas buvo nutrauktas ir tuos užtaisus, kuriuos atsakovas ketina įsigyti sukomplektuotus su įtaisais ginčo Pirkime, ieškovė teismui pareikštame ieškinyje nebepalaiko.

31.       Pagal kasacinio teismo praktiką privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, kurios tikslas prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018, 38 punktas). Kasacinis teismas yra nustatęs, jog viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tai yra tiek pretenzijos, tiek ir  atsakymo į pretenziją turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 45 punktą).

32.       Atsakyme į ieškovės pretenzijos dalį, kuria ji siūlo eliminuoti užtaisų elektros šoko įtaisams pirkimą iš ginčo Pirkimo ir sujungti visų įtaisų pirkimą į vieną pirkimą, atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės pretenzijos argumentus, jog nustačius pasiūlymo vertinimo kriterijų, suteikiantį balų už papildomų 2 užtaisų siūlymą, atsakovas ginčo Pirkimu slepia neįvykusį užtaisų pirkimą, suprasdamas, kad ieškovė ginčija tokio ekonominio naudingumo kriterijaus nustatymo teisėtumą, paaiškino, jog pasirinkdamas pasiūlymo vertinimo kriterijų, jis siekia gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir vykdyti VPĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Atsakovas paaiškino, jog ginčijamo vertinimo kriterijaus nustatymas nėra susijęs su siekiu paslėptai įsigyti elektros šoko įtaisų užtaisus, nes neįvykus pirkimui Nr.576755, kuris buvo organizuojamas užtikrinti pakankamą atsargų kiekį eksploatuojant jau turimus įtaisus, artimiausiu metu bus pradėtas atskiras užtaisų pirkimas tuo tikslu ir bus perkamas toks pats kiekis užtaisų, koks buvo nustatytas neįvykusiame pirkime. Taip pat atsakovas atsikerta į ieškovės siūlymą visų užtaisų, tiek tų, kurių pirkimas neįvyko, tiek ir tų, kuriuos perka ginčijamu Pirkimu, sujungti į vieną pirkimą, nurodydamas, kad nesutampa abiejų pirkimų tikslai, tai yra, kad vietoje neįvykusio užtaisų pirkimo bus organizuojamas pirkimas remiantis institucijų pateiktais duomenimis apie poreikį užtaisų šiuo metu jau naudojamiems įtaisams, ginčo Pirkimas skirtas įtaisų su komplektacija įsigijimui.  Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės argumentus dėl užslėpto užtaisų pirkimo, paaiškina, kad neracionalu pirkti brangių elektros šoko įtaisų tik dėl to, kad institucijoms reikia užtaisų turimiems įtaisams, nes įtaiso kaina sudaro tik 3,5 proc. įtaiso kainos, be to paaiškina, kad atskirai pirkti visus įtaisus neracionalu, nes nesutampa institucijų poreikis įtaisams ir užtaisams, o nusipirkus elektros šoko įtaisus be užtaisų jų nebūtų galima naudoti.

33.       Taigi, atsakymo argumentai patvirtina, jog ikiteismine tvarka nebuvo sprendžiama dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 neteisėtumo ir dėl reikalavimo bei jį pagrindžiančių aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia tokį ieškinio reikalavimą.

34.       Atsižvelgiant į aptartą, į VPĮ ir CPK nuostatas, į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, tiek tiekėjo pretenzijos, tiek ir perkančiosios organizacijos atsakymo į ją turinys suponuoja teismo procese nagrinėjamo ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.e3K-3-185-916/2022), teismas sprendžia, jog pretenzijoje ir ieškinyje nebuvo tapačiai reiškiami ir grindžiami reikalavimai dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų teisėtumo, todėl yra pagrindas taikyti civilines procesines pasekmes, numatytas CPK 293 straipsnio 2 punkte ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.  

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva  (ex officio) šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecijos teise, tačiau ne absoliučia, bet ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose (Specialiųjų sąlygų 2.1.1. ir 2.2.1. punktuose) yra nustatyta, kad Pirkimas į dalis nėra skaidomas, o kadangi Pirkimas yra tarptautinis, jo neskaidymo priežastys atsakovo yra iš anksto deklaruotos (pagrįstos) Pirkimo dokumentuose (VPĮ 28 straipsnio 1,2 dalys). Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.2.1 punktų neteisėtumas nėra akivaizdus (žr., Viešųjų pirkimų tarnybos 2022m. gegužės 16 d. išvadą Nr.4S-448 (7.7Mr), kuria pasisakoma priešingai, negu tvirtina ieškovė, tai yra, kad Pirkimo skaidymas nagrinėjamu atveju neatitinka Pirkimo esmės). Todėl nagrinėjamu atveju teismas ex officio nepasisakys dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1, 2.2.1(ne)teisėtumo.  

36.       Remiantis aptartu, teismas nusprendžia nutraukti civilinę bylą dėl ieškovės pareikšto reikalavimo  pripažinti Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1. ir 2.1.2 punktų sąlygas neteisėtomis.

37.       Kita ieškinio dalimi ieškovė prašo pripažinti neteisėtais Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktų reikalavimus, taip pat Pirkimo specialiose sąlygose (6.2 punkte) nustatytus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus: T2 „Prekių pristatymo terminas“, T3 „Papildomi užtaisai“, T4 „Informacijos rodymas ant įtaiso“ ir T5 „Išperkamas kiekis“. Atsakovui pareikštoje pretenzijoje ieškovė, kvestionuodama ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumą, Techninės specifikacijos reikalavimus 10, 14, 21, 23 prašė ne pripažinti negaliojančiais ar panaikinti, bet pakeisti.  O Techninės specifikacijos 24 punkto reikalavimo ir Pirkimo specialiųjų sąlygų pasiūlymo vertinimo naudingumo kriterijų: T2, T3,T4,T5 pretenzija ieškovė prašė atsakovo atsisakyti, kas, teismo vertinimu, laikytina reikalavimu jas panaikinti ar pripažinti neteisėtomis.

38.       Atsakovas nekėlė klausimo dėl nutarties 37 punkte įvardintų pretenzijos ir ieškinio reikalavimų nesutapimo, tačiau teismas pagal pareigas turi nustatyti ginčo ribas. Kaip prieš tai nurodyta, pretenzijoje buvo kvestionuojamas visų ieškiniu ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumas. VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja tiekėjų teisę inicijuoti peržiūros procedūrą tiek dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, tiek dėl jų pakeitimo. Atsakovui pareikštoje pretenzijoje ieškovė, ginčydama Pirkimo sąlygų teisėtumą, įrodinėjo kad jos riboja konkurenciją, neužtikrina nediskriminavimo, pažeidžia VPĮ nuostatas, jomis yra keliami nepagrįsti reikalavimai, o pretenzijoje prašydama pakeisti Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23 punktų reikalavimus, juos koregavo ar formulavo taip, kad šių sąlygų neteisėtumas būtų pašalintas ir ieškovė galėtų konkuruoti Pirkime dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Nors ieškinyje yra prašoma pretenzija ginčytas sąlygas pripažinti neteisėtomis, o ne jas pakeisti, tačiau faktinės aplinkybės, dėl kurių Pirkimo sąlygas prašoma pripažinti negaliojančiomis pretenzijoje ir ieškinyje yra tapačios. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, tik pripažinęs pirkimo sąlygas neteisėtomis, gali vertinti jų pakeitimo galimybę, todėl ieškovė ieškinyje pareikšdama reikalavimą dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir neprašydama jų pakeisti, iš esmės sumažino pretenzijoje keltus reikalavimus. Atsižvelgiant į aptartą, teismas sprendžia, kad visi šios nutarties 37 punkte įvardinti ieškinio reikalavimai patenka į nagrinėjamos bylos ribas. 

39.       Ieškovės pretenzijoje nebuvo suformuluotas reikalavimas nutraukti Pirkimą, o ieškiniu prašoma, pripažinus neteisėtais Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23 punktų reikalavimus, Pirkimą nutraukti. Ieškiniu pareikštas reikalavimas nutraukti Pirkimą nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Nors, pagal teisinį reguliavimą, ieškovė ieškinyje negalėjo kelti tokio naujo reikalavimo, tačiau teismas, pagal pretenzijoje ir ieškinyje pateiktus analogiškus argumentus dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo, gali spręsti dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kurių neteisėtumas bus nustatytas, padarinių ir ex officio nutraukti pirkimą, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017, 2022 m. balandžio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2020-969/2022).

Dėl pirkimo objektui keliamų reikalavimų formulavimo ir vertinimo

40.       Nagrinėjamu atveju  Pirkimo objektas yra elektros šoko įtaisai su komplektacija, kurią sudaro elektros impulsinis įtaisas 1 vnt., keičiama ličio baterija su vieta atsarginiam užtaisui įstatyti (prailginta rankena), 2 vnt.; užtaisai, 2 vnt., įtaiso dėklas, kuris tvirtinamas prie diržo tinkantis dešiniarankiam arba kairiarankiam (konkrektus kiekis pateikiamas užsakymo metu), 1 vnt.; naudotojo instrukcija lietuvių kalba. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, perkančiosios organizacijos neatmestų pasiūlymų ekonominis naudingumas vertinamas pagal Pirkimo specialiose sąlygose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką. Taigi, tiekėjai gali pateikti pasiūlymą dėl visų elektros šoko įtaisų (su komplektacija), tačiau jie, be kita ko, turi atitikti Techninėje specifikacijoje elektros šoko įtaisams (su komplektacija) keliamus reikalavimus. VPĮ 17 straipsnyje numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (1 dalis); perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (2 dalis); planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (3 dalis). Pažymėtina, jog vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.

41.       VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ taip pat nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi, jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų.

42.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, vykdydamos VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatas, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

43.       Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

44.       Apibendrinant darytina išvada, kad perkančioji organizacija, nustatydama techninės specifikacijos reikalavimus, turi įvertinti konkretaus reikalavimo tikslingumą, pagrįstumą ir reikalingumą. Esant ginčui, perkančioji organizacija turėtų pateikti paaiškinimus, jei tai įmanoma, bet kokius kitus dokumentus ar įrodymus, kodėl techninėje specifikacijoje nustatyti būtent tokie techniniai reikalavimai. Perkančiajai organizacijai negalint pagrįsti, paaiškinti techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų būtinybės ir bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pirkimo tikslas galėjo būti tinkamai pasiektas ir netaikant konkrečių ginčijamų reikalavimų, galima spręsti, jog tokių pirkimo sąlygų taikymo būtinybės nebuvo, o nustatyti reikalavimai yra pertekliniai, ribojantys konkurenciją.

45.       Taigi, visų aukštesnių apribojimų ar specifinių reikalavimų perkamai prekei pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka perkančiajai organizacijai (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatydamas ieškovės ginčijamus reikalavimus, turėjo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti tokį pasirinkimą bei įrodyti, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas, o tiekėjų konkurencija nebuvo bereikalingai ir dirbtinai apribota.

46.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 25 straipsnio (nagrinėjamu atveju atitinka VPĮ 37 straipsnį) nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija. Nurodytos teismo pareigos nepašalina aplinkybės, kad pirkimo sąlygos suformuluotos nenurodant konkretaus modelio ar šaltinio, konkretaus proceso ar prekės ženklo, kad jos nėra griežtai apibrėžtos, nes tai savaime nereiškia tokių sąlygų teisėtumo. Būtina nustatyti, ar sąlygomis apibrėžtų minimalių (maksimalių) reikalavimų visuma nereiškia, kad juos atitinka tik vienas tiekėjas arba ribotas jų skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

47.       Teismų praktikoje, pasisakant dėl tokios netiesioginės diskriminacijos neteisėtumo, konstatuota, kad techninė specifikacija, kurios reikalavimai, nors vertinant atskirai yra teisėti, tačiau kurių visuma lemia, jog juos visus in corpore (visi drauge) atitiktų ir viešąjį pirkimą laimėtų konkretaus gamintojo prekės, diskriminuoja tiekėjus ir neužtikrina laisvos bei sąžiningos konkurencijos. Taigi, tiekėjas, nesutikdamas su techninės specifikacijos reikalavimais, gali reikalauti juos panaikinti tiek ginčydamas tiesiogiai VPĮ nuostatoms ar viešųjų pirkimų principams prieštaraujančias pirkimo sąlygas (pvz., dėl konkrečios nuorodos į konkrečią prekę, neįtvirtintos lygiavertiškumo žymos ar neproporcingumo pirkimo objektui ir pan.), tiek įrodinėdamas, kad kelios kumuliatyviai taikomos pirkimo sąlygos ar jų visuma netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus, tiek savo reikalavimus grįsdamas abiem neteisėtumo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

48.       Tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas, pirmiausia, turėtų įvertinti, ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų. Ir tik vėliau, nekonstatavęs šio pagrindo, teismas turėtų vertinti atskirų pirkimo sąlygų teisėtumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

Dėl ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų visumos teisėtumo vertinimo

49.       Ieškovės pareikštos pretenzijos, ieškinio ir dubliko argumentai patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovė, nesutikdama su Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktų  reikalavimais, būtent pasinaudojo savo teise reikalavimus grįsti abiem kasacinio teismo praktikoje pripažįstamais pagrindais jų neteisėtumo pagrindais, nes viena vertus, ginčija tam tikrus Techninės specifikacijos reikalavimus, kurie, jos teigimu, nepagrįstai riboja konkurenciją, yra pernelyg detalūs, specifiniai ir nebūtini Pirkimo objektui, norint pasiekti Pirkimo tikslus, kita vertus įrodinėja, kad šiuo atveju ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų derinys diskriminuoja potencialius tiekėjus, tai yra ieškovę, nes yra pritaikytas vienam tiekėjui/gamintojui.

50.       Ieškovė įrodinėja, kad visus ginčijamus Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktus atitinka vienintelio gamintojo Axon Enterprice Inc elektros šoko įtaisai Taser. Ji tvirtina, kad su ieškove siejamo gamintojo PhaZZer gaminami elektros šoko įtaisai yra tapatūs įtaisams Taser savo tiksline paskirtimi ir esminėmis techninėmis savybėmis, bet turi kelis neesminius, pasirinktos technologijos ir dizaino sprendimų sąlygotus, tačiau nesusijusius su elektros šoko įtaiso efektyviu panaudojimu, skirtumus, todėl Techninės specifikacijos sąlygų visumą pritaikius Axon Enterprice, Inc elektros šoko įtaisui Taser, sudaromos dirbtinės kliūtys Pirkime dalyvauti ieškovei ir siūlyti PhaZZer Electronics Inc. elektros šoko įtaisus PhaZZer, nors abiejų gamintojų siūlomi įtaisai yra sertifikuoti nešaunamieji ginklai, sukonstruoti ar pritaikyti tiesiogiai prisilietus ar per atstumą paveikti taikinį elektros srove.

51.       Aplinkybes, kad Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 reikalavimų derinį atitinka Taser ženklo elektros šoko įtaisai taip pat patvirtina viešoje erdvėje esantys duomenys (https://axon.com/products?productCategory=cews ir ieškovės į bylą pateikti įrodymai: 2021m. atsakovo elektros šokų įtaisų pirkimo Nr.554706 techninė specifikacija; atsakovo ir UAB „Defensa“ bei jos jungtinės veiklos partnerio „Baltic Fox“ OU 2022 m. neskelbiamo elektros šokų įtaisų pirkimo sutartis; tų pačių šalių sutartis, sudaryta 2021 m. elektros šokų įtaisų pirkime Nr. 554708; 2022 m. kovo 15 d. UAB „Defensa“ ir jos jungtinės veiklos partnerio „Baltic Fox“ OU pasiūlymas atsakovo organizuotame elektros šokų įtaisų pirkime. Atsakovas, nors ir tvirtina, kad Techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam gamintojui bei kad tokie ieškovės vertinimai yra nepagrįsti, tačiau iš esmės neneigia, jog ginčijamus Techninės specifikacijos reikalavimus atitinka institucijų, kurių poreikiams patenkinti, atsakovas organizuoja viešuosius pirkimus, jau apie 10 metų  naudojami gamintojo Axon Enterprice Inc. elektros šoko įtaisai Taser bei kad Pirkimo sąlygomis reikalaujamos ieškovės ginčijamos elektros šoko įtaiso techninės charakteristikos yra pasiteisinusios per Taser ženklo elektros šoko įtaisų naudojimo šių institucijų veikloje laiką ir yra būtinos norint pasiekti Pirkimo tikslus bei naudoti elektros šoko įtaisus pagal paskirtį.

52.       Atsakovas tiek atsikirsdamas į pretenziją, tiek ir į ieškinį, akcentuoja perkančiosios organizacijos poreikių išmanymu pagrįstą diskreciją formuluojant technines pirkimo specifikacijas. Jis tvirtina, kad egzistuoja ir kiti elektros šoko įtaisų gamintojai, kurie atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau jokiais įrodymais, kad egzistuoja gamintojai, tiekėjai, galintys pasiūlyti atsakovo Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus Pirkimo objektui, nepateikia, nors, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutarčių (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teimso 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 ir kitų) argumentų visumą, akivaizdu, jog pareiga kilus ginčui įrodyti, kad ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos yra teisėtos, nėra pernelyg aukštos ar ribojančios konkurenciją, pateikti duomenis, pateisinančius tokių sąlygų nustatymą, tenka būtent perkančiajai organizacijai.

53.       Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos aiškinimus, perkančiosios organizacijos, norėdamos būti tikros, jog jų parengta techninė specifikacija sudaro prielaidas realiai tiekėjų konkurencijai, galėtų dar pirkimo inicijavimo ar pirkimo dokumentų rengimo metu įsitikinti, kad įsigyjamam pirkimo objektui nustatytų reikalavimų visumą atitinka bent 3 skirtingų gamintojų / tiekėjų siūlomos prekės. Toks aiškinimas nėra privalomas, tačiau  jis atitinkaVPĮ 37 straipsnio 2 dalies nuostatą ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią techninė specifikacija turi užtikrinti realią konkurenciją tarp tiekėjų ir racionaliai naudoti lėšas. Nagrinėjamu atveju dėl Pirkimo objekto specifikos rinkoje nėra labai daug tiekėjų, galinčių tiekti elektros šoko įtaisus, tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, jog dar prieš skelbdamas  ginčo Pirkimą, atsakovas žinojo, kad rinkoje prieinamas ne vien elektros šoko įtaisas Taser, tačiau ir kito gamintojo įtaisas „PhaZZer“. Todėl, kaip nurodoma ir Viešųjų pirkimų tarnybos į šią bylą pateiktoje išvadoje, Techninės specifikacijos reikalavimais negali būti sudaroma situacija, kad perkamas įtaisas su užtaisais būtų pritaikytas tik konkrečiam tiekėjui (gamintojui) ir taip būtų dirbtinai ribojama konkurencija.

54.       Ieškovės ginčijamais Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktais yra nustatytos labai detalios Pirkimo objekto charakteristikos: 10 punkte reikalaujama, kad elektros šoko „Aukštos įtampos generavimo laikas“ būtų ne ilgesnis kaip 5 sekundžių aukštos įtampos generavimo laiko vienu paspaudimu ir būtų neribotas aukštos įtampos generavimo laikas, laikant paspaudus nuleistuką; 14 punkte „Atsparumas išoriniams veiksniams“ nustatytas reikalavimas, kad atsparumas išoriniams veiksniams būtų ne mažesnis kaip „IPX2“; 21 punkte „Taikymosi ir kt. pagalbinės priemonės“ įtvirtintas reikalavimas, kad elektos šoko įtaisas turėtų įprastus įprastus pistoletui mechaninius taikiklius ir viduje sumontuotus matomos raudonos šviesos lazerinį taikiklį bei šviesos diodų prožektorių objektams apšviesti tamsoje ir kad būtų galimybė juos įjungti arba išjungti kiekvieną atskirai“; 23 punkte „Komplektacija“ įtvirtintas reikalavimas, kad keičiama ličio baterija būtų su vieta atsarginiam užtaisui įstatyti (prailginta rankena); 24 punkte „Įtaiso dėklas“ įtvirtintas reikalavimas, kad dėklo konstrukcija užtikrintų į dėklą įdėto įjungto įtaiso saugiklio savaiminį įjungimą. Viešoje erdvėje esantys duomenys, byloje ieškovės pateikti duomenys, kurių atsakovas nepaneigė, patvirtina, kad visus šiuos detalius reikalavimus atitinka elektros šoko įtaisas Taser, bet jų visų derinio neatitinka ieškovės ketinamas pasiūlyti elektros šoko įtaisas Phazzer.

55.       Atsakovas nagrinėjamoje byloje privalo įrodyti, pateikti duomenis, pateisinančius tokių reikalavimų Pirkimo objektui nustatymą Techninėje specifikacijoje. Nors atsakovas yra pateikęs atsikirtimus dėl kiekvieno ginčijamo reikalavimo pagrįstumo, tačiau jais nebuvo detalizuota, kaip tai pateisina Techninėje specifikacijoje nustatytų ir ieškovės ginčijamų techninių reikalavimų Pirkimo objektui derinį. Tokiems atsikirtimams pagrįsti atsakovas iš esmės turėjo pateikti įrodymus, jog egzistuoja kiti gamintojai, kurie atitinka Techninės specifikacijos  reikalavimų visumą, tačiau  tokių įrodymų byloje nepateikta.

56.        Apibendrinant konstatuojama, kad nors ieškovės ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai elektros šoko įtaisams (su komplektacija) apskritai galėtų būti nustatyti, kai yra pagrįstas jų būtinumas ir proporcingumas, tačiau šiuo atveju daroma išvada, kad perkančioji organizacija nepaneigė, jog ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai ( jų derinys) yra pritaikyti vieno gamintojo prekėms, todėl netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus (ieškovę). Byloje nepateikta įrodymų, kad Pirkimo tikslo – įsigyti atsakovui reikalingus ir tinkamos kokybės elektros šoko įtaisus (su komplektacija) racionaliai naudojant tam skirtas lėšas negalima pasiekti proporcingesnėmis ir mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad, atsisakius konkurenciją ribojančių sąlygų (atsakovui neįrodžius objektyvaus jų visumos nustatymo būtinumo), būtų užtikrinta didesnė tiekėjų konkurencija, taigi ir galimybė gauti ekonomiškai naudingesnių pasiūlymų.

Dėl atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo

57.       Dėl techninės specifikacijos 10 punkto „Aukštos įtampos generavimo laikas“ dėl ne ilgesnio kaip 5  sekundžių aukštos įtampos generavimo laiko vienu paspaudimu ir neriboto aukštos įtampos generavimo laiko, laikant paspaudus nuleistuką reikalavimo. Ieškovė įrodinėja šio reikalavimo pritaikymą  rinkoje veikiančio gamintojo Axon Enterprice Inc.  elektros šoko įtaisui bei kad šis reikalavimas yra perteklinis, kurio būtinumas akivaizdžiai nepagrįstas ir praktikoje teisėtai nenaudotinas. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas iš esmės neneigia aplinkybės, kad ginčijamą reikalavimą atitinka ieškovės nurodyto gamintojo produktas ir neteikia įrodymų, paneigiančių šio reikalavimo pritaikymą vienam tiekėjui ar gamintojui, tačiau atsikerta, kad toks reikalavimas yra būtinas įtaiso naudojimui pagal paskirtį. 

58.       Galimybė nustatyti tam tikrus (specifinius) ar itin detalius reikalavimus viešojo pirkimo objektui, kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, suteikiama išimtiniais atvejais bei tinkamai ją pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-32-378/2019). Atsakovas iš esmės remiasi specifine Pirkimo objekto paskirtimi ir  pateikia argumentus, kad nepertraukiamas elektros šoko įtaiso veikimas ilgiau negu 5 sekundės vidaus tarnybos sistemos pareigūnams yra būtinas tam tikrais specialiais ar netipiniais atvejais, kai reikia tramdyti agresyvius gyvūnus, kai sulaikomam asmeniui, kuris aktyviai priešinasi, būtina uždėti antrankius ant rankų ar/ ir kojų, arba  kai reikia neutralizuoti kelis asmenis, jei tarpusavyje grumiasi ir yra susikibę ir reikia palaužti juos abu. Vertinant šiuos atsakovo argumentus, atsižvelgtina į teisės aktų, susijusių su elektros šoko įtaiso panaudojimo reglamentavimu.

59.        Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas elektros šoko įtaisą apibrėžia kaip nešaunamąjį ginklą, skirtą tiesiogiai ar per atstumą taikiniui paveikti elektros srove ( 2 straipsnio 7 dalis) ir priskiria prie D kategorijos ginklų (6 straipsnio 4 punktas). Įstatymas nustato, kad profesinei veiklai vykdyti D kategorijos ginklai naudojami šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (34 strapsnio 9 dalis).

60.       Vidaus tarnybos pareigūnų specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygas ir pagrindus nustato Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymas. Vidaus tarnybos pareigūnų naudojamų specialiųjų priemonių specifikaciją ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr.1162 patvirtintos Specialiųjų priemonių specifikacijos 2.8. punkte kaip viena iš specialiųjų priemonių, kurios specialiųjų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti panaudotos įvairių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, yra nurodytas elektros šoko įtaisas, nustatant, kad elektros šoko įtaisai turi būti su elektronine panaudojimo atvejus fiksuojančia atmintimi, o jeigu šių prietaisų forma ir naudojimo pobūdis yra kaip šaunamųjų ginklų, jie turi būti ryškios spalvos. Tuo pačiu nutarimu patvirtintame Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos apraše numatyta: kad pareigūnas, prieš panaudodamas specialiąsias priemones, privalo įvertinti asmens pasipriešinimo lygį, specialiųjų priemonių naudojimu siekiamą tikslą, kokio poveikio efektyvumo tikimasi panaudojus specialiąsias priemones, galimybes pasinaudoti specialiųjų priemonių sukeltu poveikiu, specialiųjų priemonių panaudojimo ir poveikio padarinius, savo atsitraukimo, priedangos ir kitų specialiųjų priemonių panaudojimo galimybes, jeigu panaudotos specialiosios priemonės būtų nepakankamai veiksmingos (4 punktas); pareigūnas, spręsdamas, kokias iš galimų konkrečioje situacijoje naudoti specialiųjų priemonių jis naudos, vadovaujasi Aprašo 2 punkte nurodytais įstatymais, Aprašu, įgytomis teorinėmis ir praktinėmis specialiųjų priemonių naudojimo žiniomis, įvertina tiek kylančią, tiek specialiųjų priemonių keliamą grėsmę, specialiųjų priemonių naudojimo veiksmingumą, pasirinktą veiksmų taktiką, siekiamus tikslus ir kitas aplinkybes (7 punktas); specialiųjų priemonių panaudojimas turi būti nutrauktas tuoj pat, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai.

61.       Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-394 (nauja redakcija galioja nuo 2011 m. kovo 25 d.) patvirtintų Elektros impulsinių prietaisų Taser naudojimo policijos veikloje taisyklių 1 priedo, kuriame yra pateikiamos įtaiso Taser užtaisų naudojimo rekomendacijos, 3 punkte nustatyta, kad prietaisai Taser užprogramuoti veikti elektros iškrovos režimu 5 sekundes nuspaudus ir atleidus gaiduko svirtelę. Neatleidus nuspaustos gaiduko svirtelės – elektros impulsai tęsiasi nepertraukiamai, kol gaiduko svirtelė nebus atleista. Besipriešinančiam ir (ar) aktyviu veikimu ar neveikimu policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdančiam asmeniui gali būti panaudotos kelios prietaiso Taser elektros iškrovos, bet kiekviena iš jų neturėtų būti ilgesnė kaip 5 sekundės.

62.       Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr.47V-218 patvirtinto Elektros šoko įtaiso Taser naudojimo tvarkos aprašo VII skyriaus, kuriame pateikiamos įtaiso Taser užtaisų naudojimo rekomendacijos, 30 punkte nustatyta, kad įtaisas Taser užprogramuotas veikti elektros iškrovos režimu 5 sekundes nuspaudus ir atleidus gaiduko svirtelę. Besipriešinančiam ir (ar) aktyviu veikimu ar neveikimu Tarnybos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdančiam asmeniui gali būti panaudotos kelios įtaiso Taser elektros iškrovos, bet kiekviena iš jų neturėtų būti ilgesnė kaip 5 sekundės. 

63.       Sprendimo 61-62  punkte nurodytų teisės aktų nuostatose iš esmės yra nustatytas elektros šoko įtaiso naudojimas ciklais, tai yra jo veikimas 5 sekundžių trukmės ciklu, nuspaudžiant ir atleidžiant gaiduko svirtelę ir galimybė tokį ciklą pakartoti kelis kartus. Nors atsakovas tvirtina, kad toks naudojimas yra rekomendacinis, tačiau svarbu pabrėžti, kad ginčui aktualiose nurodytų teisės aktų dalyse yra aptariamos tik taktinės užtaisų naudojimo rekomendacijos, o  tam, kad pagal rekomendacijas užtaisų naudojimas būtų taktiškai teisingas, nurodytose teisės aktų dalyse daromos nuorodos į paties įtaiso naudojimo tvarką. Todėl pati įtaiso naudojimo tvarka nėra rekomendacinio pobūdžio. Nurodytas įstato naudojimo tvarkos nuostatas, įtvirtinančias, kad elektros šoko įtaisas naudotinas 5 sekundžių ciklais, šiuos ciklus kartojant netipinių situacijų metu, patvirtina ir kitos teisės normos, tai yra Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintų Elektros impulsinių prietaisų Taser naudojimo policijos veikloje taisyklių 4 priede esanti Prietaiso Taser panaudojimo ataskaitos forma, kurioje reikalinga užpildyti grafas apie tai, ar  reikėjo pakartotinai naudoti prietaisą ir jei reikėjo, reikalinga nurodyti kiek kartų. Taip pat prie Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado patvirtinto Elektros šoko įtaiso Taser naudojimo tvarkos aprašo pridėtoje Įtaiso Taser panaudojimo ataskaitos formoje yra esant grafa, kurioje, po įtaiso panaudojimo, turi būti nurodytas Įtaiso Taser poveikis sulaikomajam, ir įrašoma, ar reikėjo pakartoti ciklą.

64.       Nors atsakovas teismui pateikė anglų kalba įtaiso Taser fiksuotą informaciją apie įtaiso panaudojimą, tačiau toks įrodymas nepaaiškina ir nepateisina Techninės specifikacijos 10 punkte įtvirtinto reikalavimo dėl neriboto elektros šoko įtaiso aukštos įtampos generavimo laiko techninės charakteristikos būtinumo šio įtaiso funkcijoms vykdyti. Prieš tai aptarti teisės aktai nustato kitokią įtaiso naudojimo tvarką. Nors atsakovas tvirtino, kad tik neribotas (nepertraukiamas) elektros šoko įtaiso generuojamas laikas gali užtikrinti  jį naudojančių pareigūnų saugumą, o tuo atveju, jeigu įtaisas aukštą įtampą generuoja 15 sekundžių trimis paspaudimais, o po to prietaisą naudoti galima tik jį išjungus, pareigūnų saugumo neužtikrina, tačiau šiuos argumentus objektyviai pateisinančių įrodymų nepateikė, todėl atsakovas nepaneigė ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad ši Pirkimo sąlyga yra pritaikyta vieno gamintojo prekėms, atsakovas neįrodė jos pateisinimo, ji nepagrįstai suvaržo konkurenciją, todėl yra neteisėta.  

65.       Dėl Techninės specifikacijos 14 punkto reikalavimo elektros šoko įtaiso atsparumui išoriniams veiksniams „Ne mažiau kaip IPX2“.Ieškovė  įrodinėja šio reikalavimą pritaikymą išskirtinai elektros šoko įtaisui Taser,  atsakovas atsikerta, kad nustatant šį reikalavimą buvo siekiama minimalios įtaiso apsaugos nuo aplinkos poveikio. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad tokį reikalavimą atitinka ne tik Taser elektros šoko įtaisas, bet ir kitų gamintojų elektros šoko įtaisai ir kad objektyviai egzistuoja būtinumas nustatyti tokį tik vieno gamintojo produktui būdingą reikalavimą,   ypač atsižvelgiant ir į tai, kad ir pats atsakovas negali vienareikšmiškai paaiškinti nurodytu žymėjimu suteikiamo atsparumo apimties (ar atsparus tik nedideliam lietui ar ir dulkėms) bei į tai, kad pagal šios nutarties 61-62 punkte nurodytus teisės aktus elektros šoko įtaisui Taser sušlapus jo naudoti negalima. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad atsakovas neįrodė šio reikalavimo pateisinimo, jis suvaržo konkurenciją, todėl pripažįstamas neteisėtu. 

66.       Dėl Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimo „Taikymosi ir kt. pagalbinės priemonės“, kad elektos šoko įtaisas turėtų įprastus pistoletui mechaninius taikiklius ir viduje sumontuotus matomos raudonos šviesos lazerinį taikiklį bei šviesos diodų prožektorių objektams apšviesti tamsoje ir kad būtų galimybė juos įjungti arba išjungti kiekvieną atskirai“. Ieškovė įrodinėja 21 punkto „Taikymosi ir kt. pagalbinės priemonės“ įtvirtinto reikalavimo ginčijamo reikalavimo, kad elektros šoko įtaisas turėtų įprastus pistoletui mechaninius taikiklius, pritaikymą išimtinai elektros šoko įtaisui Taser, o atsakovas nepateikia tai paneigiančių argumentų. Tačiau atsakovas, pateisindamas mechaninio taikiklio reikalavimo nustatymą, nurodo, kad toks taikiklis yra būtinas, kai dėl ryškios saulės šviesos, kitų aplinkybių lazerinis taikiklis neužtikrina nusitaikymo galimybės, tuomet tinkamai panaudoti elektros šoko įtaisą galima tik pasinaudojant mechaniniu taikikliu. Šio sprendimo 61-62 punkte nurodytuose teisės aktuose  Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintų Elektros impulsinių prietaisų Taser naudojimo policijos veikloje taisyklių 11 punkte;  Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado patvirtinto Elektros šoko įtaiso Taser naudojimo tvarkos aprašo 10 punkte, be kita ko, yra patvirtinama, jog mechaninis taikiklis padeda nusitaikyti. Be to, ieškovė pripažįsta, kad PhaZZer elektros šoko įtaisas, nors ir neturi įprasto pistoletui mechaninio taikiklio, tačiau ant prietaiso viršaus turi Piketinio pamatėlį, ant kurio, esant poreikiui, galima uždėti norimus mechaninius taikiklius, todėl iš esmės gali pasiūlyti elektros šoko įtaisus su sukomplektuotais nuimamais/uždedamais mechaniniais taikikliais, kas atitiktų Techninės specifikacijos reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nors įvertinęs Techninės specifikacijos reikalavimų visumą, teismas sprendė, kad ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų derinys, įskaitant ir šį reikalavimą, yra pritaikytas vienam gamintojui, todėl pripažintinas neteisėtu, tačiau atskirai vertinant Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimą, daroma išvada, kad toks reikalavimas elektros šoko įtaisams apskritai galėtų būti nustatytas.

67.       Dėl techninės specifikacijos 23 punkto „Komplektacija“ reikalavimo, kad keičiama ličio baterija būtų su vieta atsarginiam užtaisui įstatyti (prailginta rankena). Ieškovė įrodinėja, kad šis reikalavimas, pagal kurį baterija turi būti su vieta atsarginiam užtaisui įstatyti, tai yra prailginta rankena, yra išskirtinis ir nebūtnas elektros šoko įtaiso efektyviam panaudojimui, tokį reikalavimą atitinka tik gamintjo Axon Enterprice Inc. elektros šoko įtaisas.  Atsakovas tvirtina, kad nurodyta  elektros šoko įtaiso ypatybė užtikrina greitesnį užtaiso pakeitimo laiką ir tai patvirtina ilgametė elektros šoko įtaiso Taser naudojimo praktika, tačiau konkrečių tai patvirtinančių  įrodymų nepateikia, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas įvykdė jam nustatytą įrodinėjimo pareigą dėl šio Techninės specifikacijos reikalavimo pateisinimo, kas sudaro pagrindą pripažinti reikalavimą neteisėtu.

68.       Dėl techninės specifikacijos 24 punkto „Įtaiso dėklas“ reikalavimo, kad dėklo konstrukcija užtikrintų į dėklą įdėto įjungto įtaiso saugiklio savaiminį įjungimą. Ieškovė įrodinėja, jog  reikalavimas pritaikytas elektros šoko įtaisui Taser, o PhaZZer elektros šoko įtaiso dėklo konstrukcija yra kiek kitokia, negu Taser, tačiau taip pat užtikrina saugumą, nes  ištraukiant ginklą iš dėklo nuleistukas negali būti paspaudžiamas. Atsakovas atsikerta, kad ginčijamas reikalavimas užtikrina didesnį saugumą, be to, kad Axon Enterprice Inc. pati dėklų negamina, o naudojami gamintojų Sfariland, Blachawk dėklai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo nurodytų  gamintojų dėklai, įgyvendinantys nustatytą Techninės specifikacijos reikalavimą, yra pritaikyti ne tik Taser elektros šoko įtaisui, bet ir kitų gamintojų elektros šoko įtaisams bei kad gali užtikrinti ir  kitų gamintojų į dėklą įdėto įjungto įtaiso saugiklio savaiminį įjungimą. Taip pat atsakovas neįrodė, kad tik vieninteliu būdu, tai yra tik tokiu, koks yra įvardintas Techninėje specifikacijoje, gali būti užtikrinamas į dėklą įdėto įtaiso saugų laikymą. Todėl daroma išvada, kad toks reikalavimas riboja konkurenciją ir jis pripažintinas neteisėtu.

Dėl Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.2.punkte nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų T2,T3,T4,T5 teisėtumo

69.       Atsakovas Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.2 punkte nustatė, kad pasiūlymai Pirkime bus vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai turi būti susieti su pirkimo objektu ir atitikti viešųjų pirkimų dokumentų rengimui taikomiems viešųjų pirkimų principams. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad perkančioji organizacija turi įvertinti ar pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai atspindi potencialią ekonominę naudą (padidina perkamo objekto naudojimo efektyvumą - kainą, kokybę, techninius privalumus, estetines, funkcines chrakteristikas, aplinkosaugos charakteristikas, eksploatavio išlaidas, efektyvumą ir kt., yra objektyviai apskaičiuojami, nustatytais kriterijais bus pasiekti konkretūs viešojo pirkimo tikslai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1075-381/2017). Ieškovė pasiūlymų vertinimo kriterijus ginčija teigdama, kad atsakovo Pirkimo sąlygose įtvirtinta pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai nepagrįsti jokia ekonomine nauda, ribojantys konkurenciją, neaiškūs, prieštaraujantys viešųjų pirkimų principams.

70.       Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.2 punkte atsakovas nustatė  ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2 „Prekių pristatymo terminas“, pagal kurį prekių pristatymo terminas ne daugiau kaip 180 kalendorinių dienų, lyginamasis svoris naudingumo įvertinime 7 proc. Ieškovė tvirtina, kad atsakovui trumpesnis pristatymo terminas nėra tiek reikšmingas, jog už trumpesnį prekių pristatymo terminą būtų logiška mokėti žymiai didesnę sumą, mano, kad atsakovas netinkamai kriterijaus vertinimui taiko santykinę formulę. Atsakovas atsikerta, kad nustatydamas ginčijamą kriterijų siekia, jog užsakytos prekės kuo greičiau būtų pristatytos ir kuo skubiau būtų patenkintas poreikis joms, o nurodytas prekių pristatymo terminas 180 dienų yra maksimalus. Atsikerta, kad ieškovės skaičiavimai, jog, net jei ir viena diena tiekėjų pristatymo teminas skirsis, kitoms sąlygoms esant vienodoms, kainų skirtumas tarp tiekėjų gali siekti iki 13 proc., yra neteisingi. Nors ir sutiktina su atsakovo argumentais dėl to, kad ieškovės skaičiavimai  yra klaidingi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal viešojo pirkimo sutartį (3.1.1, 3.1.2 punktai) prekės nebus tiekiamos iš karto, ieškovas tiekėjui užsakymus formuos iš anksto pagal faktinį poreikį, į tai, kad, pagal tokį išankstiniu planavimu pagrįstą užsakymų ir prekių pateikimo modelį, atsakovą iš esmės tenkina maksimaliu nurodytas 180 dienų prekių pristatymo terminas, į tai, kad atsakovas nepagrindė trumpesnio termino svarbos sukuriant atsakovui ekonominę naudą, spręstina, kad šio kriterijaus nustatymas nepagrįstas  ekonominės naudos gavimu, jis neproporcingas Pirkimo tikslui, todėl pripažįstamas neteisėtu.

71.       Dėl ekonominio vertinimo kriterijaus  T3 „Papildomi užtaisai“: EIP komplektacija , nurodyta techninės specifikacijos 23 punkte papildoma dvejais užtaisais ( komplektacija +2 užtaisai ) Ieškovė šio kriterijaus neteisėtumą tiek pretenzijoje, tiek ir ieškinyje bei dublike grindžia konkurencijos ribojimu. Ji kriterijaus nustatymą sieja su atsakovo siekiu neteisėtai neskaidyti Pirkimo ir juo įsigyti kuo didesnį kiekį elektros šoko įtaisų užtaisų bei tokiu būdu neįsileisti į Lietuvos rinką kito gamintojo PhaZZer, galinčio tiekti užtaisus. Todėl teismas nurodytą kriterijų vertina ieškovės nurodytu aspektu, dėl kurio atsakovas yra pateikęs atsakymą į pretenziją, atsiliepimą ir tripliką. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nebuvo sprendžiamas ieškovės teisme keliamas ginčas dėl Pirkimo neskaidymo į dalis. Atsakovas atskirsdamas į ieškovės argumentus, nurodė, kad ginčo Pirkimas organizuojamas siekiant įsigyti elektro šokos įtaisus su užtaisais komplekte, o papildomi užtaisai užtikrintų pilnai funkcionuojantį elektros šoko įtaiso komplektą, nes užtaisai išnaudojami, todėl nuolat yra poreikis užtaisams. Byloje nebuvo įrodyta, kad ginčijamu kriterijumi atsakovas sieka tariamai  apeiti ieškovės minimą prievolę skaidyti pirkimą, bandant  atskirai įsigyti užtaisus. Sprendžiama, kad ieškovė neįrodė šio kriterijaus neteisėtumo, todėl šis ieškinio reikalavimas netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

72.       Dėl eknominio vertinimo kriterijaus T4 „Informacijos rodymas ant įtaiso“: EIP turi galimybę rodyti papildomą informaciją nei nurodyta techninės specifikacijos 17 punkte. Ieškovė šį kriterijų prašo pripažinti neteisėtu dėl jo neaiškumo, kadangi atsakovas nenurodė kokia konkreti informacija ant elektros šoko įtaiso jam teiktų papildomą naudą,  bei su tuo susijusiu galimai neracionaliu lėšų naudojimu, mokant už galimai visiškai perkančiajai orgnaizacijai nenaudingą informaciją ant ekrano. Be to, ji mano, kad tik elektros šoko įtaisas Taser gali turėti išplėstinės informacijos rodymo ant įtaiso ekrano funkciją, todėl kriterijus riboja konkurenciją, diskriminuoja tiekėjus. Atsakovas nesutinka su tuo ir atsikerta, kad papildoma informacija ekrane yra naudinga, o jos neapibrėžus,  tiekėjai gali siūlyti įvairią informaciją ir taip yra skatinama konkurencija. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai susiję ir su efektyviu pasiūlymų patikrinimu ar jie atitinka Pirkimo sąlygas (Lietuvos Akščiausiojo Teismo 2013 m kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94/2013). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį ir aiškinti juos vienodai, ir kad  perkančiajai organizacijai vertinant pasiūlymus nesusidarytų situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijo poreikių ar motyvų. Atsižvelgiant į aptartą, dėl kriterijaus neaiškumo, neobjektyvumo ir neatitikimo skaidrumo principui, jis pripažįstamas neteisėtu.

73.       Dėl ekonominio vertinimo kriterijaus T5 „Išperkamas kiekis“: minimalus išperkamas kiekis 100 vnt.  Ieškovė ginčija šį kriterijų dėl jo netikslingumo, nes tiekėjai, žinodami minimalų išperkamą kiekį, tokį ir nurodys pasiūlymuose. Be to, sudaroma galimybė nepagrįstai išdidinti kainą ir neracionaliai naudoti lėšas. Iš Techninės specifikacijos 28 punkto  spręstina, kad minimalus kiekis, kurį tiekėjas gali siūlyti, yra 30 vnt., o tikėtinas maksimalus atsakovo išperkamas kiekis yra 100 vnt. Atsakovas neįrodė, kad ginčijamu kriterijumi yra sukuriama ekonominė nauda. Tačiau šis kriterijus supnuoja prielaidą didėti prekės kainai, nes, kuo mažiau prekės vienetų tiekėjas patieks, tuo bus didesnė vieneto kaina. Todėl sutiktina su ieškove dėl kriterijaus neteisėtumo  kaip neatitinkančio racionalaus lėšų naudojimo principo viešuosiuose pirkimuose (VPĮ 17 straispnio 2 dalies 1 punktas).  

Dėl procesinės bylos baigties

74.       Šios sprendimo 36 punktu konstatuota, kad civilinė byla dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.1.1. ir 2.1.2 punktų sąlygas neteisėtomis nutraukiama. 

75.       Teismas, remdamasis sprendimo nutarties 49 - 68 punktuose išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos nustatyti ir ieškovės kvestionuojami Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktuose įtvirtinti reikalavimai elektros šoko įtaisams (su komplektacija) taikomi kartu kaip reikalavimų derinys bei Techninės specifikacijos 10, 14,  23, 24  punktuose įtvirtinti reikalavimai elektros šoko įtaisams(su komplektacija) atskirai,  nepagrįstai riboja konkurenciją,  todėl pripažįstami neteisėtais. Taip pat teismas, remdamasis  sprendimo 69-73 punktais, konstatuoja, kad neteisėtais  pripažįstami Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtinti pasiūlymų vertinimo kriterijai T2,T4,T5 . Kitoje dalyje ieškinio reikalavimai atmetami.

76.       Pagal kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo sąlygas pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tais atvejais, kai pirkimo sutartis dar nesudaryta, teismas privalo tokį pirkimą nutraukti, nes pirkimo procedūros negali toliau būti vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr e3K-3-300-469/2017).

77.       Kiti ieškinio reikalavimai atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų  

78.       Bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) ir atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos dalis nutraukiama. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį atlyginamos žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos ir CPK 88 straipsnyje nurodytos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

79.       Ieškovė yra pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir detalizavusi patirtas išlaidas. Nustatyta, kad ji patyrė 2646 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo išlaidų ir 45 Eur žyminio mokesčio išlaidų už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš kurių jai iš atsakovo priteistina 1964,43 Eur. Taip pat ieškovė patyrė 142,17 Eur išlaidas dėl užsienio kalba pateiktų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, iš kurių jai iš atsakovo priteistina 103,78 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai).

80.       Ieškovė prašo priteisti 11879,19 Eur (be nurodytų 142,17 Eur išlaidų vertimams) Eur  išlaidų, susijusių su advokato pagalba teikimu, atlyginimą. CPK 98 straipsnio  2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 

81.       Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė – 3630 Eur advokato pagalbos išlaidų rengiant ieškinį, 363 Eur rengiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 317,62 Eur už susipažinimą su atsiliepimu, 998,25 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą, 5989,5 Eur už dubliko parengimą, 138,45 Eur už paklausimus, 462,85Eur už paaiškinimų rengimą.

82.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

83.       Šiuo atveju taikytinas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1679,30 Eur. Rekomendacijose  už ieškinį numatyta maksimali suma  - 4198 Eur, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 672 Eur, už susipažinimą su atsiliepimu – 168 Eur, už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 672 Eur; už dubliko parengimą – 2519 Eur, už paklausimus – 168 Eur,  už paaiškinimų rengimą – 672 Eur. 

84.       Įvertinus bylos sudėtingumą, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, šioje byloje nėra pagrindo priteisti ieškovei didesnes nei maksimalūs rekomenduojami dydžiai bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendžiant dėl priteistinos sumos vadovaujamasi faktiškai patirtomis išlaidomis, o jei jos viršija maksimalius dydžius, maksimaliais dydžiais: už ieškinį - 3630 Eur, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 363 Eur; už susipažinimą su atsiliepimu – 168 Eur, už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 672 Eur, už dubliką – 2519 Eur, už paklausimus – 138,45 Eur, už paaiškinimus – 462, 85 Eur, iš viso : 7953,3 Eur, kas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sudaro 5805,90 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

85.       Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 11d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso  93 straipsnio 2 dalimi,  150 straipsniu,   259 straipsniu,  270 straipsniu,  293 straipsnio 2 punktu, 4239 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti viešojo pirkimo “Elektros šoko įtaisai (su komplektacija) (D2-86) (pirkimo Nr. 590053) Specialiųjų sąlygų 2.1.1. ir 2.1.2 punktų sąlygas neteisėtomis.

Pripažinti atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo “Elektros šoko įtaisai (su komplektacija) (D2-86) (pirkimo Nr. 590053) Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktų reikalavimus, Specialiųjų sąlygų 6. 2 punkto pasiūlymų vertinimo kriterijus T2,T4,T5 neteisėtais ir nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Stingeris“, j.a.k. 304187358, iš Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, k. 188729923, 1964,43 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 43 ct) sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą ir 5909,68 Eur ( penkių tūkstančių devynių šimtų devynių eurų, 68ct) vertimams iš užsienio kalbos  ir advokato pagalbai patirtų išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti. 

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022m. balandžio 11 d. nutartimi  pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja                                Dalia Pranckienė