Civilinė byla Nr. eB2-400-796/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00023-2020-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                         3.4.3.11; 3.2.7.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujanti ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „P.“ nemokumo administratoriaus atstovui N. M.,

atsakovo F. B. atstovui advokatui R. B.,

kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pervežimai“ atstovams direktoriui A. J., advokatei L. Š.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „P.“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Bankroto paslaugos“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „P.“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovas F. B. (F. B.), kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pervežimai“,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „P.“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Bankroto paslaugos“, kreipėsi į teismą su prašymu dėl BUAB „P.“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl atsakovo F. B. veiksmų.

1.1                      Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė UAB „P.“ bankroto bylą. Išanalizavus BUAB „P.“ veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, buvo nustatyta požymių, sąlygojančių tyčinį įmonės bankrotą. Bankrotą pripažinti tyčiniu prašo vadovaudamasi Juridinių asmenų registro (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuris numato, jog teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

1.2                      Nurodo, jog 2018 metais tarp BUAB „P.“ ir kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos pervežimai“ kilo teisminis ginčas. Kreditoriaus prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „P.“ priklausantį turtą, šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo UAB „P.“ pinigines lėšas, neviršijant 98 400,00 Eur.

1.3                      Iš karto po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos UAB „P.“ akcininkas ir direktorius F. B. ėmėsi steigti naujas bendroves planuojamam veiklos iškėlimui. Kaip matyti iš įmonių UAB „S.“ ir UAB „B.“ duomenų, šios įmonės yra įsteigtos 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. liepos 3 d., t. y., jau teisminio nagrinėjimo pradžioje, iš karto po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo BUAB „P.“. Abiejų šių įmonių vadovas ir vienintelis akcininkas yra atsakovas. Šių įmonių veikla taip pat yra susijusi su atsakovo vykdoma veikla – buhalterinės apskaitos programų valdymas, kompiuterių programų diegimas ir valdymo veikla. Pažymi ir tai, kad UAB „P.“, UAB „S.“ ir UAB „B.“ yra registruotos tuo pačiu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini).

1.4                      Ieškovė nurodo, jog atsakovas į savo naujai įsteigtas bendroves iš UAB „P.“ perkėlė darbuotojus, turėtas ilgalaikes sutartis su klientais. Iš viešai pateiktos UAB „P.“ finansinės atskaitomybės balanso, sudaryto 2018 m. gruodžio 31 d., įmonė nurodomu laikotarpiu turėjo turto už 68 527 Eur sumą. BUAB „P.“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės duomenų už 2019 m., tačiau pagal turimus duomenis bankroto bylos iškėlimo dieną matyti, kad įmonė turi turto iš viso tik už 11 320 Eur sumą. Atitinkamai, nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. kovo 10 d. ieškovės turto masė dėl nežinomų priežasčių sumažėjo nuo 68 527 Eur iki 11 320 Eur.  UAB „P.“ turto sumažėjimas    2018 m. gruodžio 31 d. taip pat buvo sąlygotas turto perkėlimo į dvi susijusias įmones – UAB „S.“ ir UAB „B.“.

2.       Atsakovas F. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti kaip nepagrįstą BUAB „P.“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „P.“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Iš BUAB „P.“ administravimui skirtų lėšų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju bankroto administratorius neįvykdė jam tekusios pareigos patikimai pagrįsti BUAB „P.“ tyčinio bankroto požymius.

2.1                      Pažymi, kad bankrutavusios UAB „P.“ bei atsakovo naujai įsteigtų bendrovių UAB „S.“ ir UAB „B.“ veikla niekuomet nebuvo tapati, nesidubliavo ir nepersidengė. Visos trys bendrovės yra laikytinos informacinių technologijų sektoriaus įmonėmis, tačiau skiriasi šių įmonių veiklos sritys, partneriai, o jų teikiamos paslaugos / parduodami produktai buvo skirti tenkinti skirtingus klientų poreikius. UAB „P.“ pagrindinė ūkinės ir komercinės veiklos tikslas bei sritis – atlikti konkretaus kliento poreikių analizę ir individualiai tokiam klientui pagal jo konkrečius poreikius sukurti verslo valdymo sistemą ir / ar interneto svetainę. Tuo tarpu UAB „S.“ veiklos tikslas – pateikti vartotojui visiškai automatizuotą įrankį, kuriuo pats vartotojas galėtų įgyvendinti kūrybinį sumanymą ir sukurti interneto svetainę. UAB „S.“ vartotojui siūlė įsigyti IT įrankį, o ne interneto svetainės projektavimo ir programavimo paslaugas, kurias teikė UAB „P.“. UAB „B.“ veikla buvo paremta šiuolaikiška apskaitos programa, sukurta atsakovo ir kitų UAB „B.“ darbuotojų bei paslaugų tiekėjų kaip intelektinės veiklos rezultatas. Vadinasi, priešingai UAB „P.“ veiklai, kuri buvo vykdoma naudojantis išimtinai žmogiškaisiais ištekliais (programuotojais ir kitais IT specialistais, kurie kūrė individualių interneto svetainių dizainą, vykdė programavimo bei grafinio dizaino darbus pagal individualius klientų užsakymus), UAB „B.“ platino licencijuojamą buhalterinės apskaitos programą, pagrįstą naujausiais pasiekimais IT srityje.

2.2                      Pažymi, kad naujai įsteigtos bendrovės nevykdė veiklos, tapačios UAB „P.“ vykdytai veiklai, ir veiklos iš šios bendrovės neperėmė. UAB „P.“ veikla buvo orientuota į individualių projektų, susijusių su įvairiais IT sprendimais, įgyvendinimo veiklą. Tai reiškia, kad tarp šios bendrovės ir konkretaus kliento santykiai buvo labiau vienkartinio pobūdžio, t. y. susiklostydavo konkretaus projekto įgyvendinimo laikotarpiui ir baigdavosi pasiekus tam tikrus iš anksto sutartimi užsibrėžtus tikslus (pvz., sukūrus klientui jo poreikius atitinkančią interneto svetainę ar verslo valdymo sistemą).

2.3                      Taip pat nurodo, jog nemokumo administratoriaus teiginiai apie darbuotojų skaičiaus aptariamose įmonėse pasikeitimą neatitinka tikrovės. UAB „P.“ per laikotarpį nuo bendrovių „S.“ ir „B.“ įsteigimo ir iki pat UAB „P.“ faktinio nemokumo momento atsiradimo ne tik vykdė, bet realiai net ir sparčiai plėtė savo veiklos apimtis (didino darbuotojų skaičių). Tuo tarpu darbuotojų skaičiaus sumažėjimas sietinas išimtinai tik su UAB „P.“ tapimu nemokia bei nemokumo procedūrų inicijavimu. Pažymi, kad UAB „P.“ per 2020 m. sausio–2020 m. vasario mėn. savo noru paliko 5 ar 6 darbuotojai, dėl to bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo iki 15, kurie galiausiai buvo atleisti bankroto administratoriaus dėl UAB „P.“ bankroto. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria įsiteisėjo l-osios instancijos teismo sprendimas dėl itin didelės sumos kreditorei UAB „Baltijos pervežimai“ priteisimo, iškilo reali UAB „P.“ bankroto grėsmė ir dėl to patys darbuotojai pradėjo atsisakyti toliau dirbti bendrovėje UAB „P.“.

2.4                      Atsakovas paaiškina, jog pareiškime nemokumo administratorius teismui pateikė klaidingus duomenis apie UAB „P.“ finansinius rodiklius. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m. UAB „P.“ finansiniai rodikliai rodo, kad bendrovės pardavimo pajamos nuolat augo. UAB „P.“ finansines ataskaitas už 2019 m. registrui yra pateikusi 2020 m. vasario 27 d.

2.5                      Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi galutinai atmetus UAB „P.“ reikalavimą dėl 44 017 Eur likusios vykdyto projekto kainos dalies priteisimo, šia apimtimi gautinos sumos atitinkamai turėjo būti sumažintos iš 2019 metų balanso straipsnio „gautinos sumos“. Bet to, 2019 metų balanso straipsnyje „mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ UAB „P.“ pagal taikytinus verslo apskaitos standartus privalėjo įrašyti 90 829,19 Eur dydžio įsipareigojimą UAB „Baltijos pervežimai“, tai sudarė net 99,96% visų UAB „P.“ įsipareigojimų ir mokėtinų sumų dalį. Tai lėmė reikšmingą bendrovės turto sumažėjimą ir kritiškai staigų įsipareigojimų padidėjimą bei nemokumo atsiradimą.

2.6                      Pažymi, kad, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, UAB „P.“ turėjo šiuos kreditorius: AB Telia Lietuva su 90,15 Eur reikalavimu; Google Ireland Ltd su 452,81 Eur reikalavimu; UAB „Baltijos pervežimai“ su 90 829,19 Eur reikalavimu, 2020 m. sausio 7 d. duomenimis, UAB „P.“ kreditorė buvo tik UAB „Baltijos pervežimai“ su 90 829,19 Eur reikalavimu. Atsakovo žiniomis, VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas atsirado jau po bankroto bylos iškėlimo ir yra atsiradęs priskaičiavus VSD mokesčius atleidus darbuotojus po bendrovės bankroto. Jokių darbuotojų kreditorių sąraše nėra.

2.7                      UAB „P.“ bankrotą šiuo atveju nulėmė ne atsakovo sąmoningi tyčiniai veiksmai šią bendrovę, anot bankroto administratoriaus, vedant prie bankroto ir / ar kryptingas šios bendrovės būklės bloginimas, bet 2019 m. gruodžio 30 d. Atsakovui bei UAB „P.“ netikėtai ir neplanuotai atsiradęs itin didelis UAB „Baltijos pervežimai“ finansinis reikalavimas, taip pat kreditorės UAB „Baltijos pervežimai“ kategoriškas atsisakymas bendradarbiauti ieškant priemonių atsiradusiam finansiniam reikalavimui padengti bei bendrovės mokumui atkurti.

3.       Kreditorė UAB „Baltijos pervežimai“ pateikė byloje nuomonę, jog su nemokumo administratoriaus prašymu sutinka ir prašo BUAB „P.“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, jog UAB „P.“ akcininkas ir direktorius F. B. sąmoningais veiksmais privedė įmonę prie bankroto su vieninteliu tikslu – išvengti atsiskaitymo su didelį finansinį reikalavimą turinčia kreditore UAB „Baltijos pervežimai“. Po 2018 m. vasario mėnesį prasidėjusio teisminio ginčo tarp UAB „P.“ ir UAB „Baltijos pervežimai“, F. B. ėmėsi steigti naujas bendroves planuojamam veiklos iškėlimui. UAB „P.“ pagrindinė veikla nuo jos įsteigimo 2003 metais buvo kompiuterių programavimo veikla. Iškart po to, kai Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi UAB „P.“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, UAB „P.“ vadovas ir akcininkas F. B. įsteigė dvi naujas ta pačia veikla užsiimančias įmones: UAB „S.“ (įsteigta 2018 m. balandžio 18 d.) ir UAB „B.“ (įsteigta 2018 m. liepos 3 d.). Visos šios įmonės užsiima analogiška veikla ir buvo registruotos vienu adresu – (duomenys neskelbtini).

4.       Ieškovės BUAB „P.“ nemokumo administratoriaus atstovas N. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „S.“ ir UAB „B.“ buvo įsteigtos ne veiklos plėtrai, o tam, kad perkeltų veiklą. Ekspertizės akte atsakant į 3 ir 4 teismo užduotus klausimus aiškiai pasakyta, jog BUAB „P.“ neteko apie 50 000–60 000 Eur pajamų iš UAB „S.“ ir apie 70 000 Eur iš UAB „B.“. Iki bankroto iškėlimo BUAB „P.“ pardavinėjo buhalterinę programą „B.“, kurią dabar pardavinėja UAB „S.“ ir UAB „B.“. Neturi duomenų, kad buhalterinė programa priklausytų UAB „P.“. Tarp perduotų dokumentų nerado jokių sutarčių, sudarytų tarp BUAB „P.“ ir UAB „S.“ ir UAB „B.“.

5.       Atsakovo F. B. atstovas advokatas R. B. paaiškino, jog byloje nėra įrodymų ir duomenų, kad UAB „P.“ būtų sąmoningai vedama prie bankroto, nėra nustatyta ir įrodyta jokių sąmoningų tyčinių F. B. veiksmų. UAB „P.“ finansinė padėtis nuo 2017 metų iki bankroto tik gerėjo, pardavimo pajamos tik augo, kol neatsirado vienintelė didelė kreditorė UAB „Baltijos pervežimai“. Pažymėjo, jog UAB „P.“ turtas buvo jo darbuotojai, nes UAB „P.“ vykdė programavimo užduotis pagal individualius užsakymus. Buhalterinę programą sukūrė pats F. B., ji priklauso jam ir jis galėjo ja leisti naudotis UAB „P.“, o vėliau leido ją platinti UAB „B.“. Pažymėjo, jog dalis darbuotojų iš UAB „P.“ išėjo, kai paaiškėjo, kad įmonė tapo nemoki, kitus atleido nemokumo administratorius.

6.       Kreditorės UAB „Baltijos pervežimai“ atstovė advokatė L. Š. palaikė kreditoriaus rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas faktines aplinkybes ir motyvus. Prašė UAB „P.“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

7.       UAB „Baltijos pervežimai“ direktorius A. J. bylos nagrinėjimo metu prašė UAB „P.“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, jog UAB „P.“ išlaikė darbuotojus tam, kad galėtų gaunamas lėšas naudoti pardavimo savikainai ir darbuotojų užmokesčiui, tam, ką leido daryti taikytas areštas bendrovės turtui, o visas pelnas buvo paliktas naujai įkurtoms bendrovėms. Paaiškino, jog jo kompanija naudojasi buhalterine programa B., kurią jiems pardavė UAB „P.“, o dabar sąskaitas išrašo naujai įsteigta įmonė. Programa niekuo nepasikeitė.

Pareiškimas tenkintinas.

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė UAB „P.“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 9 d. 2020 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl BUAB „P.“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

9.       Ieškovė BUAB „P.“ nemokumo administratorė byloje įrodinėja, jog UAB „P.“ direktorius F. B. įmonės veiklą, darbuotojus ir turtą perkėlė į dvi jo naujai įsteigtas bendroves UAB „S.“ ir UAB „B.“, tokiais savo veiksmais sąmoningai privesdamas UAB „P.“ prie bankroto.

10.       Atsakovas F. B. su nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, jis nurodo, jog darbuotojai iš UAB „P.“ išėjo savo noru, bendrovei tapus nemokia dėl teismo priteistos sumos kreditorei UAB „Baltijos pervežimai“, visos trys įmonės vykdo skirtingas veiklas, todėl įmonės veikla negalėjo būti perkelta.

11.       Kreditorė UAB „Baltijos pervežimai“ nurodo, jog F. B. tyčia siekė perkelti UAB „P.“ teikiamas paslaugas į naujai įsteigtas įmones, o UAB „P.“ sužlugdyti, taip išvengiant atsiskaitymo su didžiausia kreditore UAB „Baltijos pervežimai“.

12.       Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. 

13.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu nustatytinas bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada bendrovė tapo faktiškai nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo          2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). Kadangi bankroto pripažinimo tyčiniu procedūra įgyvendinama galiojant JANĮ, teismas taiko JANĮ nuostatas, tačiau pažymi, kad teisinė bankroto pripažinimo tyčiniu koncepcija iš esmės nepasikeitė, todėl iki JANĮ įsigaliojimo suformuota teismų praktika taikoma ir šioje byloje.

14.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog 2018 metais UAB „P.“ kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą dėl 44 017 Eur skolos bei procesinių palūkanų iš užsakovės UAB „Baltijos pervežimai“ priteisimo. UAB „P.“ pareikštu ieškiniu teisme nurodė, kad su UAB „Baltijos pervežimai“ sudarė verslo valdymo sistemos kūrimo sutartį. Vykdant darbus dėl užsakovės UAB „Baltijos pervežimai“ netinkamo ir nepakankamo bendradarbiavimo iškilo nemaža projekto vykdymo kliūčių, dėl kurių UAB „P.“ sutartimi nustatytais terminais neperdavė užsakytų darbų rezultato. Toje pačioje byloje užsakovė UAB „Baltijos pervežimai“ teismui pateikė priešieškinį, kuriuo teigė, jog darbų rezultatas nebuvo laiku pasiektas dėl UAB „P.“ kaltės, todėl teismo prašė iš UAB „P.“ priteisti 74 000 Eur avansą, 24 200 Eur nuostolių atlyginimą bei 6 procentų metines palūkanas. Užsakovės UAB „Baltijos pervežimai“ prašymu pareikšto priešieškinio užtikrinimui Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1045-826-2018, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „P.“ turtą ir lėšas už 98 400 Eur sumą. 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismas iš dalies patenkino užsakovės UAB „Baltijos pervežimai“ priešieškinį ir iš bendrovės „P.“ priteisė 74 200 Eur sumokėto avanso sumą bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Šį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą.

15.       Iš bylos medžiagos (Creditinfo pažymų) nustatyta, jog UAB „P.“ buvo įsteigta 2003 m. kovo 19 d., jos pagrindinė įregistruota veikla – kompiuterių programavimo veikla, klasifikatoriaus kategorija – 620100, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). UAB „P.“ vadovas ir vienintelis akcininkas (nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Po 2019 m. lapkričio 29 d. UAB „P.“ akcininku tapo BALTIC EXCHANGE TRADERS LLP, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje registruota įmonė). UAB „S.“ buvo įsteigta 2018 m. balandžio 18 d., jos pagrindinė įregistruota veikla – Kompiuterių programavimo veikla, klasifikatoriaus kategorija – 620100, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). UAB „S.“ vadovas ir akcininkas yra F. B.. UAB „B.“ buvo įsteigta 2018 m. liepos 3 d., jos pagrindinė įregistruota veikla – Kompiuterių programavimo veikla, klasifikatoriaus kategorija – 620100, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). UAB „P.“ vadovas ir akcininkas nuo pat įsteigimo F. B. (Creditinfo ir Metinių finansinių ataskaitų duomenys). Taigi visos trys bendrovės teismo vertinimu vykdo veiklą, patenkančią į tą pačią ekonominės veiklos rūšių kategoriją – 620100, jų visų vadovas ir akcininkas buvo arba šiuo metu yra F. B., jų visų vienodas buveinės adresas.

16.       Spręsdamas klausimą dėl bendrovės tyčinio bankroto, teismas turi nustatytai, kada bendrovė tapo nemoki.

17.       Iš byloje pateiktų UAB „P.“ metinių finansinių ataskaitų nustatyta, jog 2018 metais UAB „P.“ dirbo pelningai ir gavo 39 501 Eur grynojo pelno, o 2019 metus jau baigė su 81 757 Eur nuostoliu. 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „P.“ turtas sudarė 12 837 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 91 408 Eur.

18.       Byloje buvo paskirta ekonominė (audito) ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimą, ar UAB „P.“ vadovas F. B. perkėlė UAB „P.“ teikiamas paslaugas į naujai savo įsteigtas įmones UAB „S.“ ir UAB B.“ ir ar tai turėjo / neturėjo įtakos UAB „P.“ mokumui / nemokumui. Ekspertizės akte nurodyta, jog remiantis LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo juridinio asmens nemokumo apibrėžimu, įmonės apskaitos duomenimis, (Ekspertizės akto 6 lentelė, l0 psl.) ir pirminiais dokumentais, UAB „P.“ nemokumas atsirado 2019 metų balandžio mėnesį, kadangi nuo šio laikotarpio įmonės nuosavybė tapo neigiama (nuo 35 570 Eur teigiamos nuosavo kapitalo reikšmės 2019 metų kovo mėnesį iki 5 367 Eur neigiamos reikšmės 2019 metų balandžio mėnesį), įmonės įsipareigojimai viršijo turtą ir įmonė nebeturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais. 2019 metų lapkričio mėnesio UAB „P.“ mokumas buvo atkurtas (nuo 27 813 Eur neigiamos nuosavo kapitalo reikšmes 2019 metų spalio mėnesį iki 5 460 Eur teigiamos reikšmės 2019 metų lapkričio mėnesį). 2019 metų gruodžio mėnesį UAB „P.“ nuosavas kapitalas vėl tapo neigiamas (nuo 5 460 Eur teigiamos nuosavo kapitalo reikšmes 2019 metų lapkričio mėnesį iki 78 571 Eur neigiamos reikšmės 2019 metų gruodžio mėnesį). Daugiau mokumas atkurtas nebuvo. Pažymėtina, jog byloje dalyvaujantys asmenys šių ekspertizės akte nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog UAB „P.“ tapo nemokia 2019 m. pabaigoje, kada Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas, kuriuo iš UAB „P.“ priteisė UAB „Baltijos pervežimai“ 74 200 Eur avansą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo dienos (2018 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 883,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog UAB „P.“ finansinė padėtis pradėjo blogėti 2018 m. balandžio mėnesį, kada buvo paskirstytas ankstesnių metų pelnas, skiriant F. B. 43 500 Eur dividendus (Ekspertizės akto 6 lentelė), o nemokia tapo 2019 m. gruodžio 31 d.

20.       Atsakovo atstovas adv. R. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog F. B. neperkėlė veiklos iš UAB „P.“ į UAB „S.“ ir UAB „B.“, o tik išskaidė verslo riziką sukurdamas tris savarankiškas skirtinga veikla užsiimančias įmones. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, o vėliau ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „P.“ pagrindinė ūkinė ir komercinė veikla buvo susijusi su individualizuotu interneto svetainių kūrimu, jų priežiūra, taip pat su internetinių verslo valdymo sprendimų bei sistemų kūrimu. UAB „P.“ veiklos tikslas bei sritis – atlikti konkretaus kliento poreikių analizę ir individualiai tokiam klientui pagal jo konkrečius poreikius sukurti verslo valdymo sistemą ir / ar interneto svetainę. Tuo tarpu bendrovę UAB „S.“ atsakovas įkūrė turėdamas tikslą įgyvendinti seniai iki tol brandintą idėją vartotojams pardavinėti automatizuotą įrankį, su kuriuo vartotojas naudodamas standartizuotus šablonus pats, savo jėgomis galėtų susikurti, „susikonstruoti“ profesionaliai atrodančią interneto svetainę. Naujai įsteigta bendrovė UAB „S.“, skirtingai nuo UAB „P.“, neteikė jokių individualizuotų paslaugų. Tuo tarpu UAB „B.” veikla buvo paremta šiuolaikiška apskaitos programa, sukurta atsakovo ir kitų UAB „B.“ darbuotojų bei paslaugų tiekėjų kaip  intelektinės veiklos rezultatas. Vadinasi, priešingai UAB „P.“ veiklai, kuri buvo vykdoma naudojantis išimtinai žmogiškaisiais ištekliais (programuotojais ir kitais IT specialistais, kurie kūrė individualių interneto svetainių dizainą, vykdė programavimo bei grafinio dizaino darbus pagal individualius klientų užsakymus), UAB „B.“ platino licencijuojamą buhalterinės apskaitos programą, pagrįstą naujausiais pasiekimais IT srityje. 

21.       Kreditorės atstovas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog viena iš UAB „Baltijos pervežimai“ dukterinių įmonių iš UAB „P.“ pirko B. buhalterinę programą, o vėliau įkūrus naujas įmones, UAB „P.“ ir / ar F. B. nieko nepaaiškinus sąskaitos faktūros už paslaugas buvo išrašomos nebe UAB „P.“, o naujos įmonės vardu. A. J. taip pat nurodė, jog įsigyta buhalterine programa B. naudojasi nuo 2017 metų ir ji nepasikeitė. Kreditoriaus atstovė byloje nurodė, jog UAB „P.“ iki UAB „S.“ ir „B.“ įsteigimo teikė tas paslaugas, kurios vėliau buvo perkeltos į naujas įmones. Ieškovės ir kreditorės nurodytas faktines aplinkybes, jog UAB „P.“ platino buhalterinę programą B. ir produktą S., patvirtina ir viešoje erdvėje 2015 ir 2017 metais publikuoti straipsniai ir F. B. interviu. 2015 m. publikuotame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ F. B. kalba apie buhalterinę programą B. ir interneto puslapių kūrimo platformą S., kurias valdo „P. Group“ ((duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, jog Juridinių asmenų registre tokia įmonė kaip „P. Group“ nebuvo registruota, todėl sutiktina su kreditoriaus pozicija, kad F. B. kalbėjo apie UAB „P.“, kurios vadovu ir akcininku tuo metu buvo. 2017 metais atsakovas F. B. pristatinėjo savo produktą, buhalterinę programą B., vartotojams duodamas interviu portalui statybajums.lt. Šis interviu bylos nagrinėjimo metu buvo viešai prieinamas ((duomenys neskelbtini)). Minėtame interviu F. B. yra nurodytas kaip UAB „P.“ direktorius (2020 m. gruodžio 23 d. rašytiniai paaiškinimai DOK-20279).

22.       Teismas taip pat sutinka su kreditorės nurodytais motyvais, jog UAB „P.“ išrašomų sąskaitų faktūrų registras aiškiai paneigia atsakovo atsiliepimo teiginius, kad UAB „P.“ veikla buvo orientuota į individualių projektų, susijusių su IT sprendimais, įgyvendinimo veiklą. Iš byloje pateiktų UAB „PROFIS“ sąskaitų faktūrų registro matyti, jog UAB „P.“ išrašydavo per  mėnesį didelius skaičius (apie 1 000 sąskaitų faktūrų). Jei UAB „P.“ veikla būtų nukreipta į individualių projektų kūrimą, sąskaitų faktūrų registre būtų buvusios kelios (o ne daugiau kaip tūkstantis) išrašytos sąskaitos faktūros, išrašytos stambias pajamas generuojantiems klientams. Tuo tarpu didžioji dauguma UAB „P.“ klientų sistemingai mokėjo UAB „P.“ labai nedideles sumas – nuo 8 iki 100 eurų. Teismas sutinka su kreditorės nurodytu motyvu, kad individualius kliento poreikius atitinkanti svetainė nėra kuriama už 8 ar 12 eurų.

23.       Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties 26 punkte nurodytos faktinės aplinkybės, turinčios prejudicinę galią ir šioje byloje, jog sutarties, tarp UAB „Baltijos pervežimai“ ir UAB „P.“, objektu buvo B. sistemos 35 licencijos ir jų pritaikymas, praplėtimas bei papildomų modulių sukūrimas pagal VVS prototipą. Nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios ir dėl jau sukurtos B. programos pritaikymo atsakovo reikmėms (t. y. dėl prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą), ir dėl vėlesnio palaikomosios priežiūros plano įsigijimo (prievolės teikti nematerialaus pobūdžio paslaugas). Pažymėtina, jog byloje kreditorės pateiktas Lietuvos Respublikos patento biuro patento paraiškos aprašyme paraiškos teikėju buvo nurodytas UAB „P.“,  tai taip pat patvirtina, jog F. B. leido ir buvo suteikęs teisę UAB „P.“ platinti buhalterinę programą B.. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog tam tikrą laikotarpį UAB „P.“ platino buhalterinę programą B., nors ši programa UAB „P.“ ir nepriklausė. Pažymėjo, jog F. B. yra šios buhalterinės programos kūrėjas ir savininkas ir jis turėjo visišką teisę leisti ją platinti bet kuriai įmonei. Atsakovo atstovo vertinimu, tai, kad programos platinimas buvo perduotas UAB „B.“, neįrodo, jog F. B. savo tyčiniais neteisėtais veiksmais siekė privesti UAB „P.“ prie bankroto.

24.       Byloje pateiktame ekspertizės akte nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki           2019 m. gruodžio 31 d. 538 klientai (jų sąrašas pateiktas 12 ekspertizės priede) nustojo naudotis UAB „P.“ paslaugomis ir ėmė pirkti paslaugas iš UAB „B.“. Dėl šios priežasties nurodytu laikotarpiu UAB „P.“ dėl to, kad klientai nustojo naudotis jos paslaugomis ir ėmė pirkti paslaugas iš UAB „B.“, neteko 21 562 Eur 2018 metais ir 78 407 Eur 2019 metais (detalizuota ekspertizės priede Nr. 9, duomenys pateikti Ekspertizės akto 2-oje lentelėje, 6 punkte). Taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 126 klientai nustojo naudotis UAB „P.“ paslaugomis ir ėmė pirkti paslaugas iš UAB „S.“. Dėl šios priežasties nurodytu laikotarpiu UAB „P.“ neteko 23 570 Eur 2018 metais ir 38 151 Eur 2019 metais (detalizuota ekspertizės priede Nr.11, duomenys pateikti Ekspertizės akto 2-oje lentelėje, 6 punkte). Įvertinus ekspertizės akte nurodytus duomenis iš viso UAB „P.“ 2018 ir 2019 metais neteko 161 690 Eur.

25.       Atsakovo atstovas nurodo, jog šių ekspertizėje nurodytų duomenų negalima vertinti vienų, jie turi būti vertinami kartu su kitais duomenimis, kurie parodo, jog net jeigu nebūtų įsteigtos UAB „S.“ ir UAB „B.“ UAB „P.“ vis tiek būtų bankrutavęs, nes naujai įsteigtų įmonių pelnai buvo ne tokie jau ir dideli. Teismas pažymi, jog šie atsakovo atstovo nurodyti argumentai ir motyvai tėra deklaratyvūs ir negali būti pagrindžiami arba įrodomi, nes kelia klausimą, kas būtų, jeigu būtų. Teismo vertinimu, byloje yra pateikti aiškūs įrodymai, eksperto atlikti skaičiavimai, pagrįsti ekspertui pateikta medžiaga, jog UAB „P.“ 2018 ir 2019 metais neteko 161 690 Eur. Pažymėtina, jog nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčijo eksperto atliktų skaičiavimų, tačiau teikė savo versijas dėl ekspertize nustatytų duomenų vertinimo. Iš ekspertizės akto matyti, jog UAB „B.“ 2018 m. gavo 2825 Eur grynojo pelno, 2019 metais gavo 8 585 Eur grynojo pelno, o UAB „S.“ 2018 m. gavo 6 731 Eur grynojo pelno, 2019 m. gavo 27 481 Eur grynojo pelno, taigi abi šios bendrovės per 2018 ir 2019 metus gavo 45 622 Eur grynojo pelno. Jeigu šią sumą būtų galima vertinti kartu su netekta 161 690 Eur suma,  susidarytų daug didesnė suma nei iš UAB „P.“ buvo priteista UAB „Baltijos pervežimai“, ir sutiktina su kreditoriaus atstovų nurodytais motyvais, jog šitos pajamos būtų leidusios UAB „P.“ atsiskaityti su kreditoriumi.

26.       Iš ekspertizės akto taip pat nustatyta, jog UAB „S.“ laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. išrašė UAB „P.“ sąskaitų faktūrų už 324 981,85 Eur sumą, o UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. išrašė UAB „P.“ sąskaitų faktūrų už 266 254,55 Eur. Kaip nurodo, ekspertas PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugos turinys „aptarnavimas“. Pagal 2021 m. kovo 23 d. pateiktą teismui prašymą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo buvo paprašyta ekspertui pateikti visus dokumentus, susijusius su paslaugų pirkimu iš UAB „P.“, įskaitant (bet neapsiribojant) sutartis, paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, suteiktų paslaugų iššifravimus, apskaičiavimus, detalizacijas, kitus šias sąnaudas / sandorius pagrindžiančius dokumentus, arba aiškiai patvirtinti, kad jokių kitų dokumentų, be gautų PVM sąskaitų faktūrų, nėra ir ekspertui nebus pateikta. 2021 m. balandžio 8 d. gautas atsakymas, kad, be pateiktų ekspertui PVM sąskaitų faktūrų, nieko daugiau nėra. Nemokumo administratorius teismo posėdžio metu nurodė, jog jokių sutarčių tarp UAB „P.“ ir UAB „S.“ ir UAB „B.“ neturi ir negali pateikti. Atsakovės atstovas adv. R. B. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog UAB „P.“ naujai įsteigtų bendrovių užsakymu atlikdavo įvairius individualius programavimo darbus UAB „S.“ ir UAB „B.“ ir už tai būdavo atlyginama. 

27.       Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų, pateiktų byloje, nustatyta, jog UAB „S.“ 2018 m. balandžio 26 d. dirbo vienas darbuotojas, nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. dirbo du darbuotojai, nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. – trys darbuotojai, ir tik nuo 2020 m. sausio mėnesio darbuotojų skaičius pradeda didėti nuo dešimties darbuotojų iki 2020 m. balandžio 15 d. 12 darbuotojų. UAB „B.“ situacija analogiška: 2018 m. liepos 11 d. dirbo 1 darbuotojas, nuo 2019 m. gruodžio 3 d. dirbo du darbuotojai, ir tik nuo 2020 m. sausio 7 d. pradėjo dirbti 9 darbuotojai, o 2020 m. balandžio 21 d. jau dirbo 12 darbuotojų. Iš Ekspertizės akto 5-oje lentelėje pateiktų UAB „S.“ ir UAB „B.“ pardavimo pajamų (5a lentelė la ir lb eilutės) ir pardavimo savikainos (5a lentelė 2a ir 2b eilutės) detalizavimo, ir kadangi UAB „B.“ ir UAB „S.“ įmonėse per 2018–2019 metus dirbo tik administracijos darbuotojai, ekspertas daro išvadą, kad mėnesinės UAB „P.“ sąskaitos įmonėms UAB „B.“ ir UAB „S.“ su turiniu „už aptarnavimą“ buvo rašomos dėl to, kad UAB „B.“ ir UAB „S.“ paslaugas klientams teikė UAB „P.“ darbuotojai. UAB „B.“ ir UAB „S.“ pardavimo savikainą 100% sudaro UAB „P.“ išrašytos sąskaitos už aptarnavimą (5a lentelė, 2b eilutė), detalizuotos 3-ioje ir 4-oje ekspertizės lentelėse.

28.       Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog UAB „P.“ didžiąją savo pardavimo pajamų dalį 2018–2019 metais uždirbo iš UAB „S.“ ir UAB „B.“, taigi tai įrodo, jog F. B. nesiekė UAB „P.“ privesti prie bankroto. Tačiau teismas pažymi, kadangi UAB „P.“ darbuotojai teikė paslaugas UAB „S.“ ir UAB „B.“ klientams, tiek atėjusiems iš UAB „P.“, tiek naujiems UAB „S.“ ir UAB „B.“ klientams, o UAB „P.“ teikiant „aptarnavimo“ paslaugas įmonėms UAB „S.“ ir UAB „B.“ neskaidė „aptarnavimo“ paslaugas, kurias teikė būtent perkeltiems į UAB „S.“ ir UAB „B.“ klientams, o kokias naujiems UAB „S.“ ir UAB „B.“ klientams, nėra galimybės nustatyti, kokia UAB „P.“ gautų pajamų iš UAB „S.“ ir UAB „B.“ dalis tenka buvusiems UAB „P.“ klientams, ir atitinkami nėra galimybės patikimai įvertinti, kokia dalimi UAB „P.“ įmonei buvo kompensuota už prarastus klientus. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, taip pat nepateikė.

29.       Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės, jog UAB „S.“ ir UAB „B.“ dirbo tik po kelis darbuotojus ir kad UAB „B.“ ir UAB „S.“ paslaugas klientams teikė UAB „P.“ darbuotojai, tik patvirtina, jog UAB „P.“ veikla, tiek vėliau įsteigtų UAB „S.“ ir UAB „B.“ veikla buvo tapačios.

30.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kad iki UAB „S.“ ir UAB „B.“ įsteigimo produktą S. ir buhalterinę programą B. platino, gaudavo mokestį už naudojimąsi šiomis programomis ir teikė šių programų aptarnavimo paslaugas UAB „P.“, tai, jog įsteigus naujas bendroves, jose ilgą laiką dirbo tik po 1–2 darbuotojus, kurie teikė administracines paslaugas, ir visos paslaugos, susijusios su programų priežiūra, buvo teikiamos UAB „P.“ darbuotojų, teismas daro pagrįstą išvadą, jog F. B. sužinojęs, jog UAB „P.“ turtui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti galimos skolos sumokėjimo kreditoriui. F. B. įkūrė dvi naujas bendroves turėdamas  tikslą į jas perkelti ir perkėlė UAB „P.“ veiklą, tai yra sudarytas sutartis su klientais ir jiems paslaugas ėmė teikti ir sąskaitas už naudojimąsi programomis išrašinėti jau ne UAB „P.“ vardu, o priklausomai nuo to, koks produktas buvo parduotas, – arba UAB „S.“, arba UAB „B.“ vardu.

31.       Ieškovė ir kreditorius byloje įrodinėja, jog UAB „P.“ į UAB „S.“ ir UAB „B.“ perkėlė ne tik klientus, veiklą, bet ir darbuotojus.

32.       Atsakovas F. B. 2020 m. spalio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog didžioji dalis administratoriaus nurodytų darbuotojų (t. y. net 13-ka iš sąraše nurodytų 20-ies) tiesiog vienu metu dirbo keliose panašaus pobūdžio veiklos įmonėse ir nebuvo, kaip teigia administratorius, perkelti atitinkamai iš UAB „P.“ į „naujas įmones“ UAB „B.“ ir UAB „S.“. UAB „B.“ bei UAB „S.“ paraleliai su UAB „P.“ veikė daugiau nei vienerius metus; bene per visą minėtų bendrovių koegzistavimo laiką UAB „P.“ pajamos, kaip ir darbuotojų skaičius turėjo aiškią tendenciją augti, o laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. sausio 15 d. UAB „P.“ darbuotojų skaičius sumažėjo vidutiniškai tik 5 darbuotojais, likę 15 darbuotojų buvo atleisti laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. gegužės mėn. administratoriaus iniciatyva iš UAB „P.“. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog įstatymai nedraudžia asmenims vienu metu dirbti ne vienoje, o keliose darbovietėse, ir kad atsakovas turėjo teisę nemokumo administratoriui atleidus darbuotojus arba jiems patiems apsisprendus išeiti iš UAB „P.“, kai paaiškėjo aplinkybės, kad UAB „P.“ tapo nemoki, priteisus didelę skolą kreditorei UAB „Baltijos pervežimai“.

33.       Iš byloje pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus            2020 m. spalio 5 d. rašto Nr. (7.2E)DV-S nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. penkiolika buvusių UAB „P.“ darbuotojų buvo įdarbinta UAB „S.“ arba UAB „B.“. Nustatyta, jog į UAB „S.“ buvo įdarbinti: E. K. (atleistas 2019 m. vasario mėn., įdarbintas 2020 m. sausio 1 d. dirbo iki 2020 m. vasario 28 d.), M. S. (atleista 2019 m. lapkričio mėn., įdarbinta 2019 m. gruodžio 2 d., dirba iki šiol), T. B. (atleista 2020 m. balandžio mėn., įdarbinta 2020 m. sausio 6 d., dirba iki šiol), L. M. (atleistas 2020 m. balandžio mėn., įdarbintas 2019 m. rugsėjo 4 d., iš UAB „S.“ atleistas 2019 m. lapkričio 29 d.), A. S. (atleistas 2019 m. balandžio mėn., priimtas 2019 m. rugsėjo 18 d.), D. S. (atleista 2020 m. balandžio mėn., priimta 2020 m. sausio 6 d.), V. Z. (atleista 2020 m. balandžio mėn., priimta 2020 m. sausio 6 d.). Į UAB „B.“ buvo įdarbinti: G. G. (atleistas 2020 m. sausio mėn., priimtas 2020 m. sausio 6 d., dirba iki šiol), A. K. (atleistas 2019 m. gruodžio mėn., priimtas 2020 m. sausio 1 d., dirbo UAB „B.“ iki 2020 m. balandžio 27 d.) E. R. (atleista 2019 m. lapkričio mėn., priimta 2019 m. vasario 2 d.), J. Ž. (atleista 2020 m. balandžio mėn., priimta 2020 m. sausio 6 d.), J. C. (atleista 2020 m. balandžio mėn., priimta 2020 m. sausio 6 d.), S. I. (atleistas 2020 m. balandžio mėn., priimtas 2020 m. sausio 6 d.), A. S. (atleistas 2020 m. balandžio mėn., priimtas 2020 m. rugpjūčio 20 d., dirba iki šiol), V. Š. (atleista 2020 m. balandžio mėn., priimta 2020 m. sausio 6 d.), V. B. (atleistas 2020 m. balandžio mėn., priimtas 2020 m. sausio 6 d.). Nustatyta, jog iš 20 buvusių UAB „P.“ darbuotojų tik 5 darbuotojai, t. y. L. G., R. L., S. R., R. S. ir V. T. nurodytu laikotarpiu atleidus juos iš UAB „P.“ nebuvo įdarbinti nei UAB „S.“, nei UAB „B.“.

34.       Iš į bylą pateiktų duomenų (VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos, Rekvizitai.lt informacijos) nustatyta, jog abiejose naujai įsteigtose bendrovėse „S.“ ir „B.“ 2018–2019 metais buvo įdarbinta 1–2–3 darbuotojai. Esminis lūžis šiose bendrovėse įvyko 2019 m. gruodžio – 2020 m. sausio mėnesiais. Tai yra, bendrovėje „S.“ darbuotojų skaičius 2019 m. gruodį – 2020 m. sausio pradžioje padidėjo nuo 2 žmonių iki 11 žmonių. Bendrovėje „B.“ 2019 m. gruodžio mėnesį – 2020 m. sausio mėnesį darbuotojų skaičius padidėjo nuo 1 žmogaus iki 10 žmonių. Teismas pažymi, jog esminis lūžis bendrovėse įvyko 2020 m. sausio pradžioje, o būtent po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kada įsiteisėjo teismo sprendimas dėl avanso UAB „Baltijos pervežimai“ priteisimo ir F. B. pradėjo procesą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „P.“. Pradėjus šį procesą naujai įsteigtoms bendrovėms tapo nebetikslinga pirkti paslaugas iš UAB „P.“, todėl darbuotojai buvo pradėti perkelti į naujai įsteigtas įmones.

35.       Atsakovo atstovas adv. R. B. bylos nagrinėjimo metu  pažymėjo, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad darbuotojų įsidarbinimo kitose įmonėse, kartu dirbant ir pas atsakovę, fakto vertinti kaip būdo perkelti darbuotojus ir veiklą ir kaip sąmoningų veiksmų siekiant įmonę privesti prie bankroto, nėra pagrindo. Taip pat, jog atsakovas F. B. nepadarė jokių sąmoningų tyčinių veiksmų, kad privestų UAB „P.“ prie bankroto. Atstovo vertinimu, atsakovas turėjo teisę ir pakankamą pagrindą įsteigti dvi naujas įmones ir joms perduoti teisę naudotis buhalterine programa B., taip pat UAB „P.“ tapus nemokiai ir darbuotojams išėjus iš jos turėjo teisę priimti darbuotojus į naujai įsteigtas UAB „S.“ ir UAB „B.“.

36.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas įtvirtina prezumpciją, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Tačiau, sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, įmonę perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).

37.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Taigi įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Be to, nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

38.       Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog UAB „S.“ ir UAB „B.“ po įsteigimo pradėjo vykdyti tą pačią veiklą, kurią iki tol vykdė ir klientams paslaugas teikė UAB „P.“, jog į šitas bendroves buvo perkelti 664 UAB „P.“ klientai (atitinkamai 126 į UAB „S.“ ir 538 į UAB „B.“), kad UAB „P.“ dėl šių veiksmų 2018 ir 2019 metais neteko 161 690 Eur ir 2019 m. gruodžio mėnesį tapo nemokia, kai 2019 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas priteisti iš UAB „P.“ 74 200 Eur sumokėto avanso sumą bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, tai, jog iki tol, kol buvo pradėta UAB „P.“ nemokumo byla, naujai įsteigtoms bendrovėms paslaugas teikė UAB „P.“ darbuotojai, kurie vėliau patys išėjo iš UAB „P.“ arba buvo atleisti nemokumo administratoriaus ir iš karto pradėjo dirbti UAB „S.“ arba UAB „B.“, kiekvieną atskirai ir jų visumą, atliekamų veiksmų eiliškumą, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog F. B. savo sąmoningų veiksmų visuma tyčia privedė UAB „P.“ prie bankroto. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį tenkina ir pripažįsta UAB „P.“ bankrotą tyčiniu dėl atsakovo F. B. veiksmų (JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos

39.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40.       Ieškovė BUAB „P.“, atstovaujama nemokumo administratoriaus MB „Bankroto paslaugos“, nepateikė duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra sprendžiamas klausimas dėl jų atlyginimo.

41.       Kreditorė UAB „Baltijos pervežimai“ byloje pateikė prašymą priteisti iš atsakovo F. B. 2 483,53 Eur dydžio proceso metu patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas bei mokėjimo pavedimus.

42.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

43.       Teismas pažymi, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

45.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog kreditorė byloje pateikė informaciją dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teikė du paaiškinimus į ieškovės prašymus išreikalauti įrodymus ir gauti teismo liudijimą, tris prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, dvejus rašytinius paaiškinimus, nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, rašytinius paaiškinimus dėl teismo eksperto išvadų, atstovė dalyvavo 4 teismo posėdžiuose. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas neteigė, kad kreditorės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ar nepagrįstos. Susipažinęs su kreditorės atstovės į bylą pateiktomis teisinių paslaugų ataskaitomis ir iššifravimais, teismas neturi pagrindo vertinti, jog prašomi priteisti užmokesčiai už civilinėje byloje suteiktas teisines paslaugas viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų maksimalius dydžius, todėl iš atsakovo F. B. kreditorei UAB „Baltijos pervežimai“ priteistinos 2 483,53 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Dėl Įmonių konfidencialios informacijos

46.       2020 m. gruodžio 4 d. byloje buvo gautas UAB „B.“ ir UAB „S.“ direktoriaus F. B. prašymas užtikrinti UAB „B.“ komercinę paslaptį sudarančios informacijos slaptumą bei apsaugą ir byloje esančius UAB „B.“ gautų bei išrašytų sąskaitų registrus su juose esančia šios bendrovės klientų bei tiekėjų informacija pripažinti nevieša bylos medžiaga; užtikrinant UAB „S.“ komercinę paslaptį sudarančios informacijos slaptumą bei apsaugą ir byloje esančius UAB „S.“ gautų bei išrašytų sąskaitų registrus su juose esančia šios bendrovės klientų bei tiekėjų informacija pripažinti nevieša bylos medžiaga; įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis bei jų atstovus laikyti paslaptyje byloje esančių UAB „B.“ ir UAB „S.“ gautų bei išrašytų sąskaitų registruose esančius šių bendrovių klientų duomenis.

47.       Civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalis numato, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

48.       Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 1 d. BUAB „P.“ bankroto administratorius pateikė iš VMI gautus UAB „B.“ ir UAB „S.“ gautų bei išrašytų sąskaitų registrus, kuriuose yra identifikuoti UAB „B.“ bei UAB „S.“ tiekėjų bei klientų duomenys. Pažymėtina, jog registruose yra nurodyti tiktai kliento pavadinimas, jeigu tai yra juridinis asmuo, arba vardas ir pavarde, jeigu tai yra fizinis asmuo. Įvertinus pateiktų dokumentų turinį, tai, jog prašomi pripažinti nevieša medžiaga yra dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie UAB „S.“ ir UAB „B.“ klientus, jų atliktus mokėjimus, teismas prašymą tenkina ir 2020 m. gruodžio 1 d. dokumentu Nr.DOK-18892 pateiktus priedus UAB „B.“ ir UAB „S.“ sąskaitų registrus pripažįsta nevieša bylos medžiaga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 164, 165, 232 straipsniais,

n u t a r i a :

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „P.“ pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad už tyčinį bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „P.“ bankrotą atsakingas F. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtą nutartį.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pervežimai“, į. k. 141587495, iš F. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 483,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti 2020 m. gruodžio 1 d. dokumentu Nr. DOK-18892 pateiktus priedus UAB „B.“ ir UAB „S.“ sąskaitų registrus nevieša bylos medžiaga.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą. 

Teisėja                                                          Kristina Domarkienė