Administracinė byla Nr. A-912-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03003-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis su 2017 m. sausio 19 d. prašymu dėl galimybės bausmės atlikimo metu teikti ir gauti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. TR-139 informavo pareiškėją, kad jis gali naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „E.teismas.lt“ teikiamomis paslaugomis. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. dėl galimybės naudotis interneto prieiga su prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2017 m. gegužės 17 d. priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą Nr. 2S-3378. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (toliau – ir Seimo kontrolierius). Pastarasis 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. 4D-2017/1-863/3D-1917 informavo pareiškėją, kad jo skundą persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2S-4852 nurodė pareiškėjui, kad jis negali naudotis interneto prieiga.

3.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Kalėjimų departamentas nesvarstė galimybės suteikti jam ribojamą arba kontroliuojamą prieigą prie interneto. Neturėdamas galimybės naudotis interneto prieiga, jis ne tik neturi galimybės teikti ir gauti procesinių dokumentų, bet ir sekti naujienas. Tai reiškia, kad po bausmės atlikimo jis negalės greitai ir tinkamai integruotis į visuomenę ir darbo rinką. Be to, pareiškėjas neturi galimybės išsamiai susipažinti su naujai įsigaliojusiais teisės aktais, dėl ko jam bus sunku orientuotis dideliame informacijos sraute. Jis domisi užsienio politika, jo darbas yra susijęs su teise. Neturėdamas prieigos prie interneto, jis negali sekti naujienų teisės ir užsienio politikos srityje.

4.       Pareiškėjas akcentavo, jog Kalėjimų departamentas, atsisakydamas nagrinėti jo skundą bei pateikti informaciją, kurią reikalavo pateikti Seimo kontrolierius 2017 m. birželio 28 d. rašte, taip pat atsisakydamas suteikti pareiškėjui galimybę gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“, atsisakydamas suteikti naudotis neribojama interneto prieiga, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), teisę į teisėtus lūkesčius ir informacijos gavimą, tuo pareiškėjui sukeldamas nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą.

5.       Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pagal turimus duomenis Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi byloje Nr. I-2696-644/2017 (proc. Nr. 3‑62-3-01679-2017-7) priėmė pareiškėjo V. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kildinamai iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimo departamento veiksmų, kuriais jam nesudaroma galimybė bausmės atlikimo metu teikti ir gauti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“, atlyginti. Kalėjimų departamentas, įvertinęs šioje nagrinėjamoje byloje pateikto skundo pagrindą ir Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2696-644/2017 nagrinėjamo skundo pagrindą, darė išvadą, kad jie iš esmės yra identiški, t. y. pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. kad jam nesudaroma galimybė bausmės atlikimo metu teikti ir gauti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“, įtraukdamas į bylą tas pačias ginčo šalis (Kalėjimų departamentą, Pravieniškių PN-AK, Seimo kontrolierių) bei nesutikdamas su tuo pačiu Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2S-3378. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-2696-644/2017 (proc. Nr. 3-62-3-01679-2017-7) dar neišnagrinėtas, todėl pareiškėjo skundas šioje byloje paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu.

7.       Nurodė, jog siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, darbu, sudaryti galimybes efektyviau ginti savo teises, sąmoningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiškumą ir teisinę sąmonę, įkalinimo įstaigose laikomiems asmenims sudaroma galimybė naudotis riboto naudojimo interneto prieiga (toliau – ir RIP) įstaigos administracijos numatytoje vietoje pagal nustatytą tvarką. Šiuo metu įstaigose RIP galimybės yra skirtingos. Pravieniškių PN-AK kol kas nėra galimybių naudotis RIP, kadangi įstaigoje neįrengti RIP taškai, tačiau tokia galimybė nuteistiesiems bus suteikta artimiausiu metu. Pravieniškių PN-AK veikia lokali kompiuterinė programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas ir nuteistieji turi galimybę juo pasinaudoti įstaigoje nustatyta tvarka.

8.       Vykdant Seimo kontrolieriaus 2016 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-216/1-112 pateiktas rekomendacijas ir atsižvelgiant į laisvės atėmimo įstaigų pateiktą informaciją apie RIP prieinamumą ir jos plėtros galimybes, Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1 S-1590 „Dėl riboto interneto prieigos prieinamumo nuteistiesiems ir suimtiesiems“ laisvės atėmimo įstaigų direktoriams pateiktos rekomendacijos, kuriomis siekiama visose suėmimo ir bausmių vykdymo įstaigose sudaryti vienodą galimybę asmenims naudotis internetu. Rašte taip pat pateiktas rekomenduojamas RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašas, į kurį yra įtrauktos ir teismų internetinės svetainės. Pažymėjo, jog pataisos įstaigoms įgyvendinus minėtas Kalėjimų departamento rekomendacijas, galimybė nuteistiesiems jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo per RIP sudaryta nebus, kadangi laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugą vartotoją per išorines sistemas.

9.       Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta, jog Kalėjimų departamentas pažeidė teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11.       Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijos – Kalėjimų departamento, veiksmų (neveikimo): 1) neišnagrinėjus pareiškėjo skundo, 2) nepateikus Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 28 d. rašte reikalautos informacijos, 3) atsisakius suteikti pareiškėjui galimybę gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“, 4) atsisakius suteikti pareiškėjui galimybę naudotis neribojama interneto prieiga.

12.       Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. TR-139 suteikė jam teisę naudotis interneto paslaugomis, ir prašydamas įpareigoti Pravieniškių PN-AK direktorių raštu išaiškinti pareiškėjui galimybes naudotis interneto paslaugomis. Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nustatytu subsidiarumo principu, 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2S-2736 persiuntė pareiškėjo 2017 m. balandžio 14 d. prašymą Pravieniškių PN-AK, prašydamas išnagrinėti šį prašymą ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėją bei Kalėjimų departamentą. Be to, Kalėjimų departamentas 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2S-3378, atsakydamas į minėtą pareiškėjo 2017 m. balandžio 14 d. raštą, nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. pareiškėjui adresuotas informacinio turinio raštas Nr. TR-139 nėra kokias nors teises jam suteikiantis ar pataisos įstaigos administraciją atlikti kokius nors veiksmus įpareigojantis sprendimas. Informavo, kad, vykdant Seimo kontrolieriaus 2016 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-216/1-112 pateiktas rekomendacijas ir atsižvelgiant į laisvės atėmimo įstaigų pateiktą informaciją apie RIP prieinamumą ir jos plėtros galimybes, Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1 S-1590 „Dėl riboto interneto prieigos prieinamumo nuteistiesiems ir suimtiesiems“ laisvės atėmimo įstaigų direktoriams pateiktos rekomendacijos, kuriomis siekiama visose suėmimo ir bausmių vykdymo įstaigose sudaryti vienodą galimybę asmenims naudotis internetu. Rašte taip pat pateiktas rekomenduojamas RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašas, į kurį yra įtrauktos ir teismų internetinės svetainės. Pažymėjo, jog pataisos įstaigoms įgyvendinus minėtas Kalėjimų departamento rekomendacijas, galimybė nuteistiesiems jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo per RIP sudaryta nebus, kadangi laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas, o laisvės atėmimo įstaigos dėl akivaizdžių priežasčių negali užtikrinti šių asmenų atvykimo į teismus, kuriuose yra ar gali būti iškeltos bylos, gauti prisijungimo duomenų.

13.       Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas, gavęs Pravieniškių PN-AK 2017 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 7-1079, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), reglamentuojantis laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų laikymo sąlygas pataisos namuose, nenumato specialiosios teisės nuteistiesiems naudotis interneto prieiga įkalinimo vietose, nesutikdamas su juo, Kalėjimų departamentui pateikė 2017 m. gegužės 24 d. skundą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2S-4199 pakartotinai nurodė pareiškėjui, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. pareiškėjui adresuotas informacinio turinio raštas Nr. TR-139 nėra kokias nors teises jam suteikiantis ar pataisos įstaigos administraciją atlikti kokius nors veiksmus įpareigojantis sprendimas. Paaiškino, kad šiuo metu įkalinimo įstaigose laikomiems asmenims sudaroma galimybė naudotis RIP, tačiau ši galimybė įstaigose yra skirtinga. Pravieniškių PN-AK kol kas nėra galimybių naudotis RIP, nes įstaigoje neįrengti RIP taškai, tačiau tokia galimybė nuteistiesiems bus suteikta artimiausiu metu. Pastebėjo, jog Pravieniškių PN-AK veikia lokali kompiuterinė programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas ir nuteistieji turi galimybę juo pasinaudoti įstaigoje nustatyta tvarka.

14.       Taip pat pareiškėjas dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai neužtikrinant pareiškėjui galimybės prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „E.teismas.lt“ bei naudotis RIP pateikė skundą Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolierius 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. 4D-2017/1-863/3D-1917 persiuntė šį skundą nagrinėti Kalėjimų departamentui, prašydamas atidžiai išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą (atsakymo kopiją pateikiant ir Seimo kontrolieriui) bei, remiantis 2017 m. gegužės 19 d. Pravieniškių PN-AK rašte Nr. 7-1078 pateikta informacija, išsiaiškinti: 1) kaip Pravieniškių PN-AK yra įgyvendinama nuteistųjų teisė gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“; 2) dėl kokių priežasčių Pravieniškių PN-AK nėra įgyvendinamos 2016 m. gruodžio 23 d. Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-216/1-112 bei 2017 m. balandžio 14 d. Kalėjimų departamento rašte Nr. 1S-1590 „Dėl riboto interneto prieigos prieinamumo nuteistiesiems ir suimtiesiems“ pateiktos rekomendacijos dėl vienodų galimybių asmenims naudotis internetu sudarymo visose suėmimo ir bausmių vykdymo įstaigose. Kalėjimų departamentas, gavęs Seimo kontrolieriaus persiųstą pareiškėjo skundą, 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2S-4852 informavo pareiškėją, kad į tokio pat turinio skundą (2017 m. gegužės 24 d.) pareiškėjui buvo atsakyta Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2S-4199, todėl pakartotinai pareiškėjo 2017 m. birželio 12 d. skundas nagrinėjamas nebus.

15.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2017 m. gegužės 24 d. skundo Kalėjimų departamentui ir 2017 m. birželio 12 d. skundo Seimo kontrolieriui turinį, nustatė, kad šių skundų turinys yra tapatus, t. y. pareiškėjas abiejuose skunduose teigė, jog Pravieniškių PN-AK, nesuteikdama pareiškėjui galimybės naudotis interneto paslaugomis, pažeidė pareiškėjo teisę naudotis neribota interneto prieiga. Teismas, atsižvelgęs į tai, taip pat nustatęs, kad Kalėjimų departamentas į pareiškėjo 2017 m. gegužės 24 d. skundą išsamiai, nepraleisdamas BVK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino skundui išnagrinėti, atsakė 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2S-4199, nenustatė pagrindo pripažinti, kad Kalėjimų departamento 2017 m. liepos 26 d. raštas Nr. 2S-4852, nukreipiantis į 2017 m. birželio 23 d. raštą Nr. 2S-4199, priimtas netinkamai išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Kalėjimų departamentas, atsakydamas į Seimo kontrolieriaus persiųstą pareiškėjo skundą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, netinkamai įvykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos – Kalėjimų departamento, veiklą, buvo pažeistos. Todėl nagrinėjamu aspektu teismas nenustatė pagrindo pripažinti neteisėtais Kalėjimų departamento veiksmus.

16.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, jog Kalėjimų departamentas, atsisakydamas pateikti informaciją, kurią reikalavo pateikti Seimo kontrolierius 2017 m. birželio 28 d. rašte, pažeidė Konvenciją, pareiškėjo teisę į teisėtus lūkesčius ir informacijos gavimą, pažymėjo, jog Seimo kontrolierius 2017 m. birželio 28 d. raštu, be kita ko, paprašė Kalėjimų departamento, remiantis Pravieniškių PN-AK 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 7-1078 pateikta informacija, išsiaiškinti, kaip Pravieniškių PN-AK yra įgyvendinama nuteistųjų teisė gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“ bei dėl kokių priežasčių Pravieniškių PN-AK nėra įgyvendinamos Seimo kontrolieriaus 2016 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-216/1-112 ir Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 1S‑1590 pateiktos rekomendacijos dėl vienodų galimybių asmenims naudotis internetu sudarymo visose suėmimo ir bausmių vykdymo įstaigose. Taigi Seimo kontrolierius pavedė minėtus klausimus išsiaiškinti Kalėjimų departamentui ir, nustačius pažeidimus, pagal kompetenciją imtis priemonių jiems pašalinti. Atsakovo atstovas dėl minėtų klausimų nebuvo įpareigotas pateikti atsakymo pareiškėjui. Iš to teismas padarė išvadą, kad Kalėjimų departamentas, neturėdamas pareigos minėtais klausimais pateikti informaciją pareiškėjui, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, taip pat nepažeidė ir pareiškėjo teisės į informacijos gavimą. Todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtus Kalėjimo departamento veiksmus.

17.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl atsisakymo suteikti jam galimybę gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“ bei naudotis neribojama interneto prieiga, rėmėsi Konstitucijos 25 straipsniu, BVK 96 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtino Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 8 punktu, kuriame nustatyta, jog elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių, kas teismui leido daryti išvadą, jog nacionaliniais teisės aktais iš esmės yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietų įstaigose naudotis internetu. Todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad nesuteikus pareiškėjui teisės naudotis neribojama interneto prieiga, Kalėjimų departamentas pažeidė teisės aktus.

18.       Teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2017 m. sausio 17 d. sprendimu byloje Jankovskis prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21575/08), taip pat įvertino tai, kad pareiškėjas nekonkretizavo būtinumo naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu „E.teismas.lt“, nenurodė, kodėl prieiga prie konkrečios interneto svetainės jam yra būtina, pareiškėjo argumentai, kad, neturėdamas prieigos prie interneto, jis negali domėtis naujienomis teisės ir užsienio politikos srityje, yra itin abstraktūs, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Kalėjimų departamentas apribojo pareiškėjo teisę į informaciją.

19.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, jog nesant vieno būtino atsakomybės dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų elemento – neteisėtų veiksmų, negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl jų nepasisakė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą skunde išdėstytais argumentais, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą.

III.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

21.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo skundo esmės – jis negavo informacijos iš Pravieniškių PN-AK, šį neteisėtą neveikimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris turi kontroliuoti Pravieniškių PN-AK darbą, t. y. Kalėjimų departamentas veikė netinkamai. Jis ir toliau negali gauti informacijos, jam nesuteikta net ribota prieiga prie interneto.

22.       Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23.       Nurodo, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių teisingumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

24.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos, pareiškėjo teigimu, neteisėtais valdžios institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, veiksmų (neveikimo), atlyginimo.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26.       Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo skundo esmės – jis negavo informacijos iš Pravieniškių PN-AK, šį neteisėtą neveikimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris turi kontroliuoti Pravieniškių PN-AK darbą, t. y. Kalėjimų departamentas veikė netinkamai. Jis ir toliau negali gauti informacijos, jam nesuteikta net ribota prieiga prie interneto.

28.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pasisakys tik dėl prieš tai nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

29.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, turinį (b. l. 1–3), nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje teisingai nustatė ginčo esmę ir nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijos – Kalėjimų departamento, veiksmų (neveikimo): 1) neišnagrinėjus pareiškėjo skundo, 2) nepateikus Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 28 d. rašte reikalautos informacijos, 3) atsisakius suteikti pareiškėjui galimybę gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“, 4) atsisakius suteikti pareiškėjui galimybę naudotis neribojama interneto prieiga.

30.       ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

31.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1400‑575/2018 ir kt.).

32.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. kad atsakovo atstovas netinkamai kontroliavo Pravieniškių PN-AK, bei su tuo susijusius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino remdamasis kitomis aplinkybėmis (žr. šio procesinio sprendimo 29 p.). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas apeliacinio skundo argumentas nebuvo nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas, todėl jis apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

33.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis ir toliau negali gauti informacijos, jam nesuteikta net ribota prieiga prie interneto.

34.       Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Be to, pažymėtina, kad EŽTT laikosi pozicijos, kad Konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems interneto prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08).

35.       Nagrinėjamu atveju esminis pareiškėjo prašymo atsakovo atstovui argumentas, kodėl jam yra reikalinga prieiga prie interneto, buvo pageidavimas turėti galimybę gauti ir teikti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“ (b. l. 43). Šią aplinkybę pareiškėjas akcentuoja ir savo skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 1–3). Pareiškėjui tiek Kalėjimų departamentas, tiek Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijai pareigos užtikrinti interneto prieinamumą nuteistiesiems, be to, net ir įgyvendinus rekomendacijas bei sudarius nuteistiesiems galimybę naudotis ribota prieiga prie interneto, jiems nebus suteikta galimybė jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „E.teismas.lt“, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas (b. l. 46–47, 48). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sutiko su prieš tai nurodytu atsakovo atstovo aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių nesutikimo argumentų šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nenustatė pagrindo daryti priešingą išvadą.

36.       Kiti pareiškėjo argumentai, kodėl jam yra reikalinga prieiga prie interneto, yra domėjimasis teisės aktų pakeitimais bei įvairiomis naujienomis. Šiuo aspektu pasisakytina, kad Pravieniškių PN-AK veikia lokali kompiuterinė programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas, ir nuteistieji turi galimybę juo pasinaudoti įstaigoje nustatyta tvarka (b. l. 41). Tuo tarpu sužinoti naujienas pareiškėjas turi galimybę iš laikraščių ir žurnalų, kuriuos nuteistieji turi teisę įsigyti ir prenumeruoti (BVK 92 str. 3 d., 93 str. 1 d.), per televiziją ir radiją. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija, nenurodo jokių argumentų, kurie leistų manyti, jog nebuvo galima realiai pasinaudoti prieš tai paminėtomis galimybėmis ar buvo sudaromos tam tikros kliūtys, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją.

37.       Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių kitų aplinkybių, kokiu kitu konkrečiu tikslu jam yra reikalinga prieiga prie interneto, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą kitais pagrindais.

38.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.