Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-02-02][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-266-1097-2023].docx
Bylos nr.: e2S-266-1097/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės įmonė Registrų centras 124110246 atsakovas
UAB "Alvilė" 121922826 atsakovas
SKR Grupė, UAB 301530798 Ieškovas
Šedbaro advokatų profesinė bendrija 303321402 ieškovo atstovas
UAB "Eunera" 306036390 trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Įrodymai ir įrodinėjimas
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
Įrodymų užtikrinimas

?

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Civilinė byla Nr. e2S-266-1097/2023        

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20239-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.9.4; 3.2.4.10

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. sausio 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“ patikslintą ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Registrų centrui ir uždarajai akcinei bendrovei „Alvilė“ dėl deklaracijos apie statybų pabaigą pripažinimo negaliojančia ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Eunera“. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SKR grupė“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms UAB „Alvilė“ ir VĮ Registrų centrui dėl deklaracijos apie statybų pabaigą pripažinimo negaliojančia ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro panaikinimo, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia ab inittio UAB ,,Alvilė“ 2021 m. rugsėjo 27 d. deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – Deklaracija); 2) panaikinti VĮ Registrų centro sprendimą dėl nekilnojamųjų daiktų, unikalūs Nr. 4400-1787-4347, Nr. 4400-1787-4369, Nr. 4400-1787-4372, Nr. 4400-1787-4336, Nr. 4400-1787-44252 (toliau – Statiniai), ir daiktinių teisių į juos išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovei UAB ,,Alvilė“ bendrosios nuosavybės teise priklauso minėti inžineriniai statiniai, esantys po žeme, dviejų metrų gylyje, bendras statinių ilgis yra daugiau kaip 19 km. 2022 m. spalio mėn. ieškovė iš VĮ Registro centro gavo pranešimą, kad Statiniai yra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro, nes atsakovė UAB ,,Alvilė“ juos demontavo ir jie nebeegzistuoja. Ieškovės teigimu, Statiniai išregistruoti neteisėtai, nes iš tikrųjų demontavimo darbų UAB ,,Alvilė“ neatliko, VĮ Registrų centrui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

2.       Ieškiniui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovei UAB „Alvilė“ imtis veiksmų, įskaitant statybos darbus, kurie galėtų nulemti Statinių išnykimą (sugriuvimą, sunaikinimą, nugriovimą, pažeidimą ir pan.). 

3.       Ieškovė kreipėsi į teismą dėl įrodymų užtikrinimo, prašydama leisti ieškovei kartu su pasirinktu matininku, antstoliu ir kasėjais atidengti požeminių inžinerinių statinių unikalus Nr. 4400-1787-4347, Nr. 4400-1787-4369, Nr. 4400-1787-4372, Nr. 4400-1787-4336, Nr. 4400-1787-4425 (t. y. Statinių), konstrukcijas, esančias žemės sklypų unikalus Nr. 4400-3904-3324 ir Nr. 4400-3904-0516, ribose, siekiant užfiksuoti šiuos Statinius faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Grįsdama prašymą, ieškovė nurodė, kad byloje kyla klausimas, ar Statinių išardymo darbai buvo atliekami realiai, ar jokie statybos darbai realiai nebuvo atliekami, o Deklaracija buvo surašyta tik siekiant pateikti ją VĮ Registrų centrui, kad būtų priimtas sprendimas dėl Statinių išregistravimo. Tai, kuri iš nurodytų aplinkybių atitinka tikrovę, įmanoma nustatyti tik patikrinus ir vietoje užfiksavus Statinius, o tam būtina atlikti kasinėjimo darbus žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3904-3324, vietose, kuriose pagal statinių kadastro bylos duomenis yra požeminiai Statiniai. Pažymėjo, kad UAB ,,Alvilė“ ir UAB ,,Eunera“ yra susiję juridiniai asmenys, turintys tą patį akcininką – UAB ,,Tualina“, ir vadovą. Nurodė, kad atsakovė UAB „Alvilė“, nesutikdama su ieškovės prašymu, siekia apsunkinti bylai svarbių įrodymų surinkimą, kas patvirtinta kylančią grėsmę dėl įrodymų sunaikinimo; pažymėjo, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (statybos ir kasinėjimo darbų uždraudimo) yra taikoma tik atsakovės UAB ,,Alvilė“ atžvilgiu, tačiau UAB ,,Alvilė“ turi galimybę teismo uždraustus veiksmus atlikti per susijusius juridinius asmenis.

4.       Atsakovė UAB „Alvilė“ prašė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmesti. Nurodė, kad prašymas neatitinka įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuotų įrodymų užtikrinimo instituto taikymo pagrindų. Prašyme nenurodyta aplinkybių, dėl kurių Statinių buvimas sklype negalėtų būti patikrintas nagrinėjant bylą. Atsakovės vertinimu, prašymu ieškovė siekia ne įrodymų užtikrinimo, bet jų sukūrimo/surinkimo, o tai yra skirtingi institutai.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikintos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) uždrausta atsakovei UAB „Alvilė“ ir trečiajam asmeniui UAB „Eunera“ imtis veiksmų, įskaitant žemės kasinėjimo ir statybos darbus, žemės sklypuose, unikalūs Nr. Nr. 4400-3904-3324 ir Nr. 4400-3904-0516, kurie galėtų nulemti ieškovei UAB „SKR grupė“ ir atsakovei UAB „Alvilė“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – Statinių – išnykimą (sugriuvimą, sunaikinimą, nugriovimą, pažeidimą ir pan.); 2) uždrausta atsakovei VĮ Registrų centrui išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 49SK-1102-(14.49.109.) žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-3904-3324, nustatytą servitutą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 49SK-1105-(14.49.109.) žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-3904-0516, nustatytą servitutą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi, be kitų nutartimi išspręstų klausimų, atmetė ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė egzistuojant įrodymų užtikrinimo taikymo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 221 straipsnis).

8.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas, ar vis dar egzistuoja (nėra sugriauti / sunaikinti) penki ginčo Statiniai, kurie yra žemės sklype, 2 metrų gylyje. Ieškovės prašymu teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovei imtis veiksmų, įskaitant statybos darbus, kurie galėtų nulemti ginčo Statinių išnykimą (sugriuvimą, sunaikinimą, nugriovimą, pažeidimą ir pan.). Ieškovė pateikė duomenis, jog atsakovė atlieka želdinių kirtimo ir kasinėjimo darbus žemės sklype, kuriame yra Statiniai, tačiau nekėlė prielaidos, kad atlikdama nurodytus darbus atsakovė nesilaiko teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių bei atitinkamai griauna / naikina Statinius. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Statinių status quo (esamos padėties bylos nagrinėjimo metu) išsaugojimas yra užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė nekėlė prielaidos (bei neteikė ją pagrindžiančių įrodymų), kad ateityje ji (ar teismo ekspertizės paskyrimo atveju, teismo ekspertai) nebeturės galimybės surinkti įrodymų apie ginčo Statinių status quo.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog ji buvo kreipusis į atsakovę ar/ir žemės sklypo savininką ir pastarieji asmenys jai neleido/trukdė vykti prie ginčo statinių ir rinkti ieškovei aktualius įrodymus.

10.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės iškeltos prielaidos apie visų byloje dalyvaujančių asmenų, išskyrus ieškovę, nesąžiningus ir/ar nekompetentingus veiksmus, susijusius su ginčo dalyku (ginčo statinių išregistravimu iš viešo registro) bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.                                                                                                                                                                                                                                                                                        

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

11.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „SKR grupė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti, leisti ieškovei UAB „SKR grupė“ kartu su pasirinktu matininku, antstoliu ir kasėjais atidengti požeminių inžinerinių statinių, unikalus Nr. 4400-1787-4347, Nr. 4400-1787-4369, Nr. 4400-1787-4372, Nr. 4400-1787-4336, Nr. 4400-1787-4425, konstrukcijas, esančias žemės sklypų, unikalus Nr. 4400-3904-3324 ir Nr. 4400-3904-0516, ribose, siekiant užfiksuoti šiuos statinius faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Teismas laiku neišnagrinėjo ieškovės prašymo. Ieškovė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikė 2022 m. lapkričio 14 d., todėl jis turėjo būti išnagrinėtas iki 2022 m. lapkričio 17 d. Prašymas išnagrinėtas nebuvo, todėl ieškovė 2022 m. lapkričio 20 d. papildė savo pirminį prašymą dėl įrodymų užtikrinimo. Skundžiamą nutartį teismas priėmė praėjus 5 dienoms nuo prašymo papildymo ir 9 darbo dienoms nuo pirminio prašymo pateikimo.

11.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinybės užtikrinti įrodymus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė viešai deklaruoja, jog ji ginčo Statinių griovimo darbus atliko dar 2021 m. Vienintelis būdas, kaip galima nustatyti šiam ginčui esminę aplinkybę – statybos darbų (ne)atlikimo faktą, yra Statinių dalių atkasimas žemės sklypuose ir šių aplinkybių užfiksavimas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Norint užfiksuoti Statinių būklę, tai neišvengiamai reikės atlikti, vienintelis klausimas yra kada – rengiantis bylos nagrinėjimui ar jau bylos nagrinėjimo metu. 

11.3.                      Teismas nenurodė, kodėl įrodymai, kurie sudaro ieškinio pagrindą ir kuriuos ieškovė privalo bei yra pasirengusi surinkti ir pateikti teismui pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje, šiuo metu negali būti užtikrinami. Teismas taip pat nenurodė kada, teismo vertinimu, bus galima užtikrinti tokius įrodymus. Ieškovė turi procesinę pareigą suformuluoti ieškinio pagrindą ir pateikti visus jį patvirtinančius įrodymus pasirengimo nagrinėti bylai stadijoje, vėlesnis tokių įrodymų pateikimas, taip pat ieškinio pagrindo keitimas yra apribotas CPK normomis. Nuo to, kaip pasireiškė atsakovės UAB ,,Alvilė“ neteisėti veiksmai – realiai iškasus beveik 20 km. ilgio ir virš 2 m. gylio griovius, t. y. be ieškovės žinios ir sutikimo atidengus ginčo statinius, juos demontavus ir atlikus tai fiksuojančius kadastrinius matavimus, ar neatlikus jokių žemės kasinėjimo ir statybos darbų, bet suklastojus demontavimo darbų atlikimo aktą, kadastrinių matavimų bylą ir Deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą – priklauso tolesnis civilinės bylos nagrinėjimas. Jeigu atsakovė UAB ,,Alvilė“ iš tikrųjų atliko pateiktuose dokumentuose (deklaracijoje, demontavimo akte, kadastrinių matavimų byloje) nurodytus (deklaruojamus) kasinėjimo ir demontavimo darbus, tuomet civilinėje byloje turės būti sprendžiamas žalos už sunaikintą nuosavybę atlyginimo klausimas. Jeigu tokie darbai nebuvo atlikti, o ginčo statinių išregistravimas atliktas suklastojus minėtus dokumentus, tokiu atveju teismas turėtų tenkinti ieškinį – pripažinti deklaraciją negaliojančia ir panaikinti jos pagrindu atliktą ginčo statinių išregistravimą. Dėl nurodyto ieškovė teikia šį prašymą pasirengimo nagrinėti bylai metu.

11.4.                      Priešingai nei būtų galima suprasti iš teismo nutarties, ieškovė kalba ne apie ekspertizę, o apie paprastų faktų fiksavimą (fotonuotraukose ir video medžiagoje), kurie sudarys ieškinio pagrindą. Teismo ekspertizė yra atitinkamų faktų vertinimas, o ne faktų surinkimas ir fiksavimas. Iškastų griovių ir juose esančių ar nesančių Statinių dalių fiksavimas yra faktinių aplinkybių nustatymas, kuris priklauso antstolių, o ne teismo ekspertų kompetencijai. Jeigu atidengus ir užfiksavus ginčo Statinius kils ginčų dėl tų statinių būklės įvertinimo (kaip visiškai sunykusio ar nesunykusio statinio), abi šalys galės teismui teikti prašymus dėl atitinkamos ekspertizės skyrimo, tačiau šiame ginčo etape dėl tokios ekspertizės atlikimo galimybės nėra aišku.

11.5.                      Laikinosios apsaugos priemonės ir jų laikymasis nėra susijusios su teikiamu ieškovės prašymu dėl įrodymų užtikrinimo ir nesudaro pagrindo netenkinti prašymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs tik tiek, jog galiojant draudimams ir jų laikantis, įrodymus bus galima užfiksuoti ir vėliau, tačiau atsakovės teigimu, Statiniai buvo demontuoti dar 2021 metais, todėl nagrinėjamu atveju prašymas dėl įrodymų užtikrinimo yra teikiamas siekiant nustatyti, ar Deklaracija apie tariamų darbų atlikimą atitinka tikrovę. Teismas nenurodė nė vieno argumento, kodėl įrodymai, kurie sudaro ieškinio pagrindą ir kuriuos ieškovė privalo, bei yra pasirengusi, surinkti ir pateikti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, negali būti užtikrinami šiuo metu. Be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tik atsakovės UAB ,,Alvilė“ atžvilgiu, t. y. vienam iš susijusių asmenų, dalyvaujančių byloje. Kasinėjimo ir Statinių demontavimo darbai gali būti atliekami UAB ,,Eunera“ vardu, kurios interesai šioje byloje sutampa su UAB ,,Alvilė“ interesais.

11.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė ar / ir žemės sklypo savininkas neleido / trukdė ieškovei vykti prie Statinių ir rinkti ieškovei aktualius įrodymus. Ieškovė neprivalėjo pateikti tokių įrodymų, nes tiek atsakovė, tiek žemės sklypo savininkas dalyvauja šioje byloje ir yra visiškai susiję juridiniai asmenys (tas pats akcijų savininkas, tas pats vadovas), o atsakovė UAB ,,Alvilė“ savo atsiliepime aiškiai nurodė, kad ji nepritaria tokių faktinių aplinkybių konstatavimui. Ieškovė svarstė galimybę atlikti tokius darbus ir be teismo leidimo, tačiau nusprendė paprašyti tam teismo leidimo, nes ginčo Statiniai priklauso ne tik ieškovei, bet ir atsakovei UAB ,,Alvilė“, todėl tokiems darbams atlikti reikalinga abiejų bendraturčių valia. Be to, ieškovė tokius kasinėjimo darbus ir faktinių aplinkybių konstatavimą turės atlikti dviejuose žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise priklauso UAB ,,Eunera“.UAB ,,Alvilė“ prieštarauja tokių darbų atlikimui, todėl akivaizdu, kad tokiems darbams prieštaraus ir UAB ,,Eunera“. Jeigu ieškovė žemės sklypuose pradės svarbių įrodymų surinkimui būtinus žemės kasinėjimo darbus, tam bus trukdoma visomis priemonėmis – bus iškviesta apsauga, policija, rašomi skundai Nacionalinei žemės tarnybai, kuriami ieškiniai dėl tariamos žalos atlyginimo ir pan. 

12.       Atsakovė UAB „Alvilė“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistą. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atskirasis skundas grindžiamas išimtinai klaidingu įrodymų užtikrinimo instituto interpretavimu, be to, neįrodytos įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo būtinos sąlygos (pagrindai). Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

12.1.                      Atskirajame skunde pažeidžiamas CPK reikalavimas apeliaciniame (atskirajame) skunde nekelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), nes ieškovė išplėtė prašymo dėl įrodymų užtikrinimo apimtį žemės sklypui unikalus Nr. 4400-3904-0516. Nurodyta apimtimi atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas, o jį priėmus – paliktinas nenagrinėtinu.

12.2.                      Ieškovė netinkamai aiškina įrodymų užtikrinimo instituto esmę ir neįrodo įrodymų užtikrinimo instituto taikymo sąlygų. Įrodymų užtikrinimo instituto esmė – užtikrinti, kad išliktų įrodymai, kurie reikalingi šalių pozicijai pagrįsti, jei yra pagrįstos prielaidos manyti, kad ateityje jie bus sunaikinti, t. y. status quo situacijos išlaikymas. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad įrodymų užtikrinimas nėra įrodymų rinkimo priemonė, ir nepagrįstai siekia, jog teismas leistų įrodymų užtikrinimu ieškovei sukurti / surinkti byloje įrodymus. Teismas pagrįstai nurodė, kad sklype (ne)egzistuojančių statinių status quo yra užtikrintas pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. 

12.3.                      Prašydama leisti atkasti „ginčo statinių dalis“ ir jas užfiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ieškovė nenurodo, kokias „dalis“, kuriose vietose ir kuriame gylyje ji ketina atkasti. Siekiant išvengti ginčų dėl kasimo metodikos ir apimties, yra būtina išklausyti bylos šalių nuomones, suformuluoti klausimus galimam teismo ekspertui, kuris yra tokių darbų atlikimo metodikos specialistas.

12.4.                      Deklaratyvūs ir teisiškai nereikšmingi atskirojo skundo teiginiai, kad teismas ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo išnagrinėjo keliomis dienomis per vėlai. Atsakovė 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, 2022 m. lapkričio 20 d. ieškovė pati pateikė papildomus paaiškinimus. Nesuėjus įrodymų užtikrinimo klausimo išsprendimo terminui, teismui gavus kitos ginčo šalies atsikirtimus, o vėliau ir pačios ieškovės papildomus paaiškinimus, siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam principus, galutinio procesinio sprendimo terminas nusikėlė.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Eunera“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

13.1.                      Atskirajame skunde keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), t. y. ieškovė išplėtė prašymo dėl įrodymų užtikrinimo apimtį žemės sklypui unikalus Nr. 4400-3904-0516. Nurodyta apimtimi atskirasis skundas nepriimtinas, o jį priėmus – paliktinas nenagrinėtinu.

13.2.                      Ieškovės argumentai dėl teismo praleisto procesinio prašymo dėl įrodymų užtikrinimo išsprendimo termino priimant nutartį yra formalaus pobūdžio.

13.3.                      Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad, nepritaikius įrodymų užtikrinimo, ieškovė negali tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindo. Ieškinio faktinį pagrindą ieškovė ieškinyje jau nurodė. Prašymu dėl įrodymų užtikrinimo ieškovė iš esmės siekia ne suformuluoti ieškinio pagrindą, tačiau sukurti / surinkti ieškinyje jau suformuluotą ieškinio pagrindą turinčius pagrįsti įrodymus ir taip sudaryti sau patogią situaciją keisti / pildyti ieškinio dalyką. Tačiau įrodymų užtikrinimo paskirtis nėra surinkti įrodymus.

13.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad prašydama užtikrinti įrodymus, ieškovė turėjo įrodyti, kad ji pati šiuo metu neturi galimybės tokių įrodymų rinkti, tačiau ieškovė to nepadarė. Jei ieškovė negali pati surinkti įrodymų, ieškovė galėjo pasinaudoti kitais institutais – rašytinių ir (ar) daiktinių įrodymų išreikalavimu, rašytinių ir (ar) daiktinių įrodymų apžiūra, ekspertize, tačiau šiomis įrodymų rinkimui skirtomis procesinėmis priemonėmis ieškovė nesinaudojo.

13.5.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė įrodymų užtikrinimo instituto taikymo sąlygos – grėsmės, kad vėliau byloje ieškovės siekiamų gauti įrodymų pateikimas pasidarys neįmanomas. Atskirajame skunde ieškovė pripažįsta, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas užtikrina, kad įrodymus bus galima užfiksuoti ir vėliau.

13.6.                      Žemės sklypo kasinėjimai, atsižvelgiant į jų mąstą, neišvengiamai apsunkins naudojimąsi sklypu, todėl trečiasis asmuo, kaip žemės sklypo savininkas, yra suinteresuotas, kad sklype kasinėjimai būtų atliekami vieną kartą ir galutinai, o ne, kaip siekia ieškovė, ir bylai prasidėjus, ir vėliau, bylos nagrinėjimo metu, po neapibrėžto laikotarpio.  

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties dalis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo. Ieškovė, pateikdama prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, remdamasi CPK 221 straipsnio nuostatomis, prašė leisti jai kartu su pasirinktu matininku, antstoliu ir kasėjais atidengti požeminių inžinerinių statinių konstrukcijas, siekiant užfiksuoti šiuos statinius faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas atmetė prašymą, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė įrodymų užtikrinimo taikymo pagrindo (CPK 221 straipsnis). Ieškovė, nesutikdama su šia teismo nutartimi, argumentuoja, kad įrodymus užtikrinti būtina, nes esminis byloje klausimas yra aplinkybė, ar buvo atlikti Statinių demontavimo darbai, o vienintelis būdas nustatyti šią aplinkybę yra Statinių dalių atkasimas ir šių aplinkybių užfiksavimas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovės teigimu, teismas nepagrindė, kodėl įrodymai, kurie sudaro ieškinio pagrindą ir kuriuos ieškovė privalo bei yra pasirengusi surinkti ir pateikti teismui pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje, šiuo metu negali būti užtikrinami. Ieškovė taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti prašymo, nes prašymas dėl įrodymų užtikrinimo yra teikiamas siekiant nustatyti, ar deklaracija apie tariamų darbų atlikimą atitinka tikrovę. Taigi, byloje keliamas klausimas dėl įrodymų užtikrinimo instituto taikymo sąlygų (pagrindų).

16.       CPK 221 straipsnyje, reglamentuojančiame įrodymų užtikrinimą, įtvirtinta, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Įrodymų užtikrinimas – tai įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas įstatymo nustatyta tvarka, esant realiam pavojui, kad iki bylos teisminio nagrinėjimo bylai reikšminga informacija neišliks (išnyks, pasikeis ir panašiai), arba yra pagrindas manyti, kad gauti informaciją vėliau taps negalima arba sudėtinga (liudytojas yra užsienietis ir pan.) (žr. Mikelėnas, V. et al. Civilinio proceso teisė. Bendroji dalis. 1 knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 423). Įrodymų užtikrinimo institutas taikytinas tuomet, kai yra realus pagrindas baimintis ar abejoti, kad pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Įrodinėjant būtinybę užtikrinti įrodymus, turi būti pagrindžiama, jog atsirado aplinkybės, dėl kurių esami įrodymai gali išnykti arba juos pateikti vėliau pasidarys negalima ar sunku (CPK 221 straipsnis).

17.       Teismų praktikoje atitinkamai pažymima, kad įrodymų užtikrinimas savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė. Įrodymų užtikrinimas – institutas, leidžiantis skubiai užtikrinti įrodymus, kai kyla grėsmė, kad ateityje jie gali išnykti ir nebebus galima jų surinkti ir jais remtis byloje; tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas, įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė vėlesnio įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-573-464/2018; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2041-855/2021). Įrodymų užtikrinimas yra savarankiškas procesinis institutas, kurio pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2212-656/2022).

18.       Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tai reiškia, kad proceso dalyvis, turintis duomenų apie tai, jog civilinėje byloje reikšmingų konkrečių įrodymų, dėl proceso dalyviui žinomų konkrečių priežasčių, vėlesnis pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, gali pateikti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atitinkantį CPK 222 straipsnio reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1746-186/2015; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-142-302/2017; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2041-855/2021; 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2212-656/2022; kt.). Pagal CPK 222 straipsnį, asmens prašyme dėl įrodymų užtikrinimo, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymas turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus.

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo ir, remdamasi CPK 221 straipsniu, prašė leisti jai atidengti Statinių konstrukcijas, siekiant užfiksuoti Statinius faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tiek prašyme, tiek atskirajame skunde, ieškovė kaip prašymo faktinį pagrindą nurodė tai, kad tik atkasus inžinerinių tinklų (Statinių) dalis ir užfiksavus tuos tinklus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, byloje bus galima nustatyti bylai aktualias faktines aplinkybes – statybos darbų (ne)atlikimą, Statinių (nebe)egzistavimą, tariamą jų išardymą. Ieškovės teigimu, prašymas dėl įrodymų užtikrinimo yra teikiamas siekiant nustatyti, ar Deklaracija apie tariamų darbų atlikimą atitinka tikrovę. Taip pat ieškovė nurodė, kad šios faktinės aplinkybės nustatymas yra reikšmingas, nes nuo to priklauso ieškinio faktinio pagrindo suformulavimas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė siekia gauti įrodymus, išsiaiškinti esamą situaciją, tačiau nenurodo priežasčių dėl kurių šiuos minėtus įrodymus būtina užtikrinti. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad vėlesnis įrodymų apie ginčo Statinių (ne)egzistavimą surinkimas bei pateikimas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Priešingai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vėliau teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeistos, uždraudžiant atsakovei UAB „Alvilė“ ir trečiajam asmeniui UAB „Eunera“ imtis veiksmų, įskaitant žemės kasinėjimo ir statybos darbus, žemės sklypuose, kurie galėtų nulemti ieškovei UAB „SKR grupė“ ir atsakovei UAB „Alvilė“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – Statinių – išnykimą (sugriuvimą, sunaikinimą, nugriovimą, pažeidimą ir pan.), yra skirtos esamai padėčiai išsaugoti, o tai, atitinkamai, kartu sudaro sąlygas spręsti dėl įrodymų rinkimo įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė atskirajame skunde taip pat tiesiogiai pripažįsta, jog tai, kad ,,galioja atitinkami draudimai ir jų yra laikomasi, tai galima daryti išvadą, kad tuos įrodymus bus galima užfiksuoti ir vėliau“. Atsižvelgiant į ieškovės nurodomus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymo užtikrinti įrodymus turinys neatitinka CPK 222 straipsnio reikalavimų. Ieškovė neįrodė realios grėsmės, kad pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė turi ir turės galimybę išsireikalauti ar surinkti įrodymus, reikalingus jos pozicijai byloje pagrįsti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog ateityje ieškovė (ar teismo ekspertizės paskyrimo atveju, teismo ekspertai) nebeturės galimybės surinkti įrodymų apie ginčo statinių (ne)buvimą.

21.       Minėta, kad, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, įrodymų užtikrinimas savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė, todėl atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, jog jai nėra užkirstas kelias pasinaudoti įstatymo įtvirtintomis priemonėmis, tiesiogiai skirtomis įrodymams rinkti, pavyzdžiui, prašyti įpareigoti pateikti duomenis, išduoti teismo liudijimą įrodymams rinkti / gauti ir pan.

22.       Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, reglamentuojančias įrodymų užtikrinimo instituto taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo nutarties dalį, kuria ieškovės prašymas dėl įrodymų užtikrinimo buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

23.       Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodyti argumentai, kad ieškovė išplėtė prašymo dėl įrodymų užtikrinimo apimtį, todėl atskirasis skundas šia dalimi negalėjo būti priimtas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 20 d. ieškovė pateikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo prašymo papildymo ir UAB ,,Eunera“ įtraukimo į bylą, dokumentų prijungimo (DOK-188126). Prašymu ieškovė, be kita ko, prašė skubiai išspręsti 2022 m. lapkričio 14 d. ieškovės teismui pateiktą prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, leidžiant ieškovei kartu su pasirinktu matininku, antstoliu ir kasėjais atidengti požeminių inžinerinių Statinių konstrukcijas, esančias žemės sklypų unikalus Nr. 4400-3904-3324 ir Nr. 4400-3904-0516 ribose, siekiant užfiksuojant šiuos statinius faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Prašyme ieškovė papildomai nurodė, kad Statiniai yra dvejuose žemės sklypuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 25 d. rezoliucija prašymą priėmė ir, atitinkamai, skundžiama nutartimi išnagrinėjo. Atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su prašymo dėl įrodymų užtikrinimo pildymu, taip pat su teiktais atsiliepimais į šį prašymą, nenustatyta pagrindo konstatuoti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su prašymo išnagrinėjimo terminais pirmosios instancijos teisme.

24.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

25.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

 

nutaria:

 

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, kurią atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“ prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                                                             Rūta Latvelė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 312 str. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus
  • CPK 221 str. Įrodymų užtikrinimas
  • e2-573-464/2018
  • e2-2041-855/2021
  • e2S-2212-656/2022
  • CPK 222 str. Prašymas dėl įrodymų užtikrinimo
  • e2-1746-186/2015
  • e2-142-302/2017
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • CPK 339 str. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas