Administracinė byla Nr. eA-1813-415/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03948-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Vasara-2“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Vasara-2“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Minsko 7“) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas sodininkų bendrija (toliau – ir SB) „Vasara-2“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2018 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. KADI-258 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 metų rugsėjį sužinojo apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (greta SB „Vasara-2“) (toliau – ir Žemės sklypas), planuojamą vykdyti ūkinę veiklą – gamybos ir sandėliavimo paskirties pastato, kuriame bus gaminamos (liejamos) polikarbonato plokštės, statybą. Pareiškėją nustebino aplinkybė, kad taip arti Bendrijos teritorijos ruošiamasi statyti plastiko perdirbimo gamyklą, kuri skleidžia taršą ir nuo kurios aplinkinėje teritorijoje labai jaučiamas perdirbamo plastiko kvapas. Pareiškėjas 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, prašė išduoti dokumentus, kuriais remiantis pakeista Žemės sklypo naudojimo paskirtis bei būdas. Pareiškėjas 2018 m. spalio 23 d. gavo Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. KADI-314 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo pakeitimo“ ir 2018 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. KADI-258 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo“ kopijas.
3. Bendrijos teigimu, Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. KADI-258 yra neteisėtas, nes neatitinka galiojančių aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas), Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A-27-1869 patvirtintos Nemenčinėlės k., esančio Riešės sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos. Pagal visus šiuos teritorijų planavimo dokumentus Žemės sklypas priskirtas prie žemės ūkio, gyvenamųjų ir rekreacinio naudojimo teritorijų. Nors Bendrasis planas numato bendro pobūdžio išimtį, kad gali būti vystoma ir gamybinė pramoninė veikla, tokia išimtis negali būti taikoma bet kur, kadangi reikia sistemiškai aiškinti ir taikyti visus minėtus teritorijų planavimo dokumentus. Specialiajame plane taip pat tik abstrakčiai numatyta, kad gamybinė veikla galima U1 zonoje, tačiau nėra nurodytos konkrečios vietos, o Bendrasis planas numato konkrečias pramonės ir verslo teritorijas, į kurias Žemės sklypas nepatenka. Be to, pagal Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendinius yra nustatyti įvairūs kiti veiklos apribojimai (kultūros paveldo vertybių erdvinis karkasas, plėtotina turizmo ir poilsio paslaugų zona), kuriems esant gamybinė veikla Žemės sklype negalima.
4. Bendrija pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju save laiko suinteresuota visuomene, kuriai daro įtaką ar tikėtinai gali daryti įtaką Administracijos sprendimai dėl Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, taip pat gamybos ir sandėliavimo pastato statyba ir veikla Žemės sklype.
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Bendrojo plano 11.3.7 punkte nustatyta, jog keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, numatant jos užstatymą (gyvenamojo, komercinio, pramoninės-sandėliavimo, visuomeninio, bendro naudojimo, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinio sklypo naudojimo būdų) galima, jeigu numatomas sklypo naudojimo būdas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių sąlygų bei normų ir patvirtintų specialiųjų planų reikalavimus. Bendrajame plane nėra teritorijų, kuriose būtų grafiškai nurodyti kitos paskirties žemių plotai ir nurodyti skirtingi tų teritorijų naudojimo būdai bei pobūdžiai. Specialiajame plane ginčo Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą (U1 funkcinio prioriteto) teritoriją. Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrųjų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 punkte nustatyta, kad planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovui pateikė numatomo statyti objekto pavadinimą ir informaciją apie numatomą veiklą, taigi ginčo Žemės sklypo naudojimo būdas galėjo būti keičiamas į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją.
7. Administracija pabrėžė, kad skundžiamą Įsakymą priėmė vadovaudamasi teisės aktų normomis bei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo abejonės dėl trečiojo suinteresuoto asmens numatomos veiklos galimo neigiamo poveikio aplinkai turi būti nagrinėjamos ir vertinamos atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurias vykdo Aplinkos apsaugos agentūra.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minsko 7“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. UAB „Minsko 7“ nurodė, kad Įsakymas neprieštarauja nei Bendrajam, nei Specialiajam planui. Vienintelis ribojimas keisti žemės naudojimo būdą yra numatytas bendro reglamento visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 punkte, jei U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse planuojant U2 teritorijas bus daromas neigiamas poveikis esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms, o pareiškėjas šios aplinkybės neįrodė. Bendrija nepagrįstai žemės naudojimo būdą tapatina su planuojama vykdyti veikla. Iš tiesų pareiškėjas nesutinka ne su teritorijų planavimo sprendiniais, o su UAB „Minsko 7“ planuojama vykdyti gamybine veikla, tačiau planuojamo statyti objekto poveikio visuomenei vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir niekaip nėra susijęs su teritorijų planavimu. UAB „Minsko 7“ atkreipė dėmesį, kad Bendrojo plano 3.5.1 lentelėje yra pažymėtos Vilniaus rajone įsteigtos įmonės ir jų teritorijos. Netoliese ginčo Žemės sklypo yra įsikūrusios verslo įmonės, kurių teritorija užima nuo 0,8 ha iki 18 ha. Be to, Žemės sklypas yra gero kelio pasiekiamumo zonoje, nes ribojasi su dviem magistralinės reikšmės keliais. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros nėra baigtos, Aplinkos apsaugos agentūra nėra priėmusi atrankos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo SB „Vasara-2“ skundą, taip pat iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Minsko 7“ priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
11.1. Administracijos direktorius 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. KADI-314 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo pakeitimo“ pakeitė 4,7569 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į kitos paskirties žemę – komercinės paskirties objektų teritorijos.
11.2. Administracijos direktorius 2018 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. KADI-258 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo“ pakeitė 4,7569 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas.
11.3. Bendrija 2018 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Administracijos direktorių, prašė išduoti Žemės sklypo paskirties ir būdo keitimo įsakymų kopijas. Administracija 2018 m. spalio 23 d. el. paštu persiuntė Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. ir 2018 m. gegužės 22 d. įsakymų kopijas.
12. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio dalimi, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje aktualus Bendrasis planas ir jo sprendiniai, pagal kuriuos ginčo Žemės sklypas patenka į Z (žemės ūkio vyraujančios paskirties) žemės naudojimo zoną; Bendrojo plano 11.3.7 punktas numato, kad keisti sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, numatant jo užstatymą (gyvenamojo, komercinio, pramonės-sandėliavimo, visuomeninio, bendro naudojimo, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinio sklypo naudojimo būdų) galima, jeigu numatomas sklypo naudojimo būdas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių sąlygų bei normų ir patvirtintų specialiųjų planų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Specialiuoju planu, kuris numato, kad ginčo Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą (U1 funkcinio prioriteto) teritoriją, o Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 punkte nurodyta, kad planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A-27-1869, kuriuo patvirtinta Nemenčinėlės k., esančio Riešės sen., Vilniaus r., koncepcinė schema, 3 punkte nurodyta, kad pagal koncepcinę schemą parengti sprendiniai, atitinkantys Bendrojo plano nuostatas, detalizuojami atskirų planuojamos teritorijos dalių (žemės sklypų ar jų grupių) detaliaisiais planais, kuriuos galima tvirtinti atskirai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad teisės aktuose numatyta galimybė keisti ginčo Žemės sklypo naudojimo paskirtį, jeigu U2 teritorijos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. Skundžiamame Įsakyme taip pat informuojama, kad žemės savininkas rengiant statinio projektą turi vadovautis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytais reikalavimais.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijant administracinį aktą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, planuojamos ūkinės veiklos galimas poveikis aplinkai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, suinteresuota visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje, turi teisę aplinkos ministro nustatyta tvarka dalyvauti atrankos dėl poveikio vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo, gauti informaciją, kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl, spręsdamas dėl Įsakymo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas nevertino planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai. Atsižvelgęs į tai, kad kitokio neigiamo poveikio dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo atsakovas nenustatė, jo nenurodė ir pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai, laikydamasis Teritorijų planavimo įstatymo, Bendrojo plano ir Specialiojo plano reikalavimų, priėmė skundžiamą Įsakymą.
14. Atmetęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo SB „Vasara 2“ priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
15. Pareiškėjas SB „Vasara 2“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018, kadangi minėtos administracinės bylos iš šiuo metu teisme nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės reikšmingai skiriasi – administracinėje byloje Nr. A-155- 492/2018 buvo skundžiamos žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo supaprastintos procedūros, nors toks žemės naudojimo būdo pakeitimas pats savaime buvo galimas pagal Bendrąjį planą, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą, nes jo naudojimo būdas keičiamas į žemės naudojimo būdą, kuris neatitinka galiojančio Bendrojo plano sprendinių. Be to, nagrinėjamoje byloje, priešingai negu administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018, pareiškėjas neįrodinėjo, kad vien žemės naudojimo būdo nustatymas kitokiai ūkinei veiklai, savaime prieštarauja Bendrajam planui, ir kad būtinai būtent planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros turėjo būti atliekamos iki pakeičiant žemės sklypo naudojimo būdą.
17. Bendrija pažymi, jog ginčo Žemės sklypo naudojimo būdas supaprastinta tvarka Administracijos direktoriaus sprendimu buvo pakeistas vadovaujantis Specialiojo plano aiškinamojo rašto dalies „Bendrieji reglamentai visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms“ 12 punkte nustatyta išimtimi, todėl Administracija, prieš keisdama žemės naudojimo būdą, turėjo įsitikinti, ar pramonės ir sandėliavimo teritorijos suplanavimas žemės ūkio, gyvenamosios ir rekreacinės vyraujančios paskirties žemės naudojimo zonoje nedarys poveikio esamoms ir būsimoms gyvenvietėms. Bendrojo plano išimtyje nėra konkrečiai įvardinta, kad iki žemės naudojimo būdo pakeitimo turi būti atliekamos būtent planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kurios paprastai atliekamos skleidžiamam triukšmui ir taršai įvertinti. Pareiškėjo įsitikinimu, neigiamas poveikis turėtų būti suprantamas platesniame teritorijų planavimo, kultūros paveldo apsaugos, kraštovaizdžio saugojimo, socialinių ir kitų interesų apsaugos kontekste. Administracija turėjo įvertinti, kad greta ginčo Žemės sklypo yra ir pagal Bendrąjį planą ateityje numatomos palikti ir / ar plėtoti tiek gyvenamosios, tiek žemės ūkio ir sodininkų bendrijų bei rekreacinės teritorijos, kuriose nuolat gyvena arba poilsiauja ir žemės ūkio ar sodininkystės veikla verčiasi šimtai žmonių. Šioje teritorijoje apskritai nėra jokių esamų ar pagal Bendrąjį planą planuojamų pramonės ir / ar sandėliavimo paskirties objektų. Neatsižvelgus į Bendrajame plane numatytas prioritetines veiklas ginčo Žemės sklype ir jo aplinkoje, kurios visiškai nesuderinamos su pramonės ir sandėliavimo veikla, ir pritaikius bendrojo pobūdžio išimtį automatiškai, neatliekant jokio galimo neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms vertinimo (kuris konkrečiai įvardintas pačiame Bendrajame plane kaip privalomas veiksmas prieš bet kokį išimties taikymą), yra paneigiamas tiek Bendrojo plano, kaip norminio teisės akto, sprendinių privalomumo ir viršenybės principas, tiek patys teritorijų planavimo tikslai bei uždaviniai.
18. Pasak pareiškėjo, Administracija taip pat turėjo įvertinti, kad šalia planuojamos teritorijos yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių registruose registruotos saugomos vertybės – Verbiškių senovės gyvenvietė III (unikalus objekto kodas 3165) ir Užuežerės senovės gyvenvietė (unikalus objekto kodas 31654). Šių nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos nuo fizinio poveikio pozoniai ir vizualinės apsaugos pozoniai, atitinkamai, yra 9 411 kv. m ir 457 123 kv. m. Tokiose zonose Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose yra numatyti veiklos apribojimai. Be to, šalia planuojamos teritorijos esančiame ežere peri saugomi paukščiai, įsikūrę bebrai ir kiti saugomi gyvūnai.
19. Bendrija atkreipia dėmesį, kad pramonės ir gamybos veikla savaime yra laikoma galinčia sukelti neigiamą poveikį ir yra įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą, kaip veikla, kuriai reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, ir vien todėl akivaizdu, kad neigiama įtaka (ją suprantant ir pačia siauriausia prasme vien kaip įstatymų draudžiamą taršos ir triukšmo lygį) esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms yra galima. Pasak pareiškėjo, Bendrajame plane numatytas teritorijų skirstymas į U1 ir U2 teritorijas, kaip ir įpareigojimas įvertinti galimą neigiamą poveikį esamoms ir būsimoms gyvenvietėms, nėra savitikslis, jis skirtas subalansuoti sprendinius ir užtikrinti darnią plėtrą, o tai gali būti pasiekta tik tinkamai taikant ir įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius, į sprendimų priėmimo procesą įtraukiant visuomenę, specialistus, atsakingas institucijas ir suderinant visų interesų grupių poreikius. Administracijoje veikia architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, turi dirbti aplinkos apsaugos ir kultūros paveldo apsaugos specialistai, kurie turi įvertinti žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo poveikį, o supaprastintomis procedūromis Administracija turėtų vadovautis tik tuomet, kai situacijos yra aiškios, t. y. kai žemės naudojimo būdas vienareikšmiškai leidžiamas Bendrojo plano sprendiniais (pagrindinio brėžinio reglamentais).
20. Pareiškėjas nesutinka su Administracijos aiškinimu, jog ginčijamame Įsakyme pakanka nurodyti, kad „Žemės savininkas rengiant statinio projektą turi vadovautis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymais nustatytais reikalavimais“. Bendrajame plane numatyta, kad pramonės ir sandėliavimo teritorijos gali būti planuojamos remiantis pirmiau minėta išimtimi, tik jeigu yra aišku, kad nebus neigiamo poveikio aplinkai, todėl tuo turi būti įsitikinta prieš priimant sprendimą dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo, o ne statybų metu. Administracijos veiksmai, kai ginčo Įsakyme nenurodyti jokie Bendrojo plano išimties taikymo teisiniai pagrindai ir motyvai, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pažymi, jog visus pasiūlymus ir abejones dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai pareiškėjas privalo teikti Aplinkos apsaugos agentūrai, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Minsko 7“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. UAB „Minsko 7“ pažymi, jog pareiškėjas netinkamai aiškina Specialiojo plano 12 punkto nuostatą, kurią klaidingai supranta kaip jokiais teisės aktais neapibrėžtą išankstinį Administracijos įsipareigojimą prieš žemės naudojimo būdo keitimą atlikti tam tikrą jokiuose teisės aktuose nenumatytą poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms vertinimo procedūrą. Specialiojo plano aiškinamojo rašto 12 punkte įtvirtinta nuostata nesuponuoja ir neįpareigoja Administracijos atlikti jokių atskirų planavimo ar poveikio vertinimo procedūrų, tai nenustatyta savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose ar kituose teisės aktuose. Ši pačios Administracijos nusistatyta sąlyga turėtų būti suprantama kaip pareiga, prieš keičiant žemės naudojimo būdą, įvertinti, kokia veikla planuojama vykdyti žemės sklype, ar ši veikla galėtų turėti neigiamą poveikį esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms, ir tuo atveju, jei planuojama vykdyti veikla galėtų turėti tokį neigiamą poveikį – įpareigoti (nukreipti) žemės sklypo savininką prieš rengiant projektą atlikti planuojamos vykdyti veiklos poveikio vertinimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Administracija pagal savo kompetenciją atliko visus būtinus veiksmus Specialiojo plano 12 punkte įtvirtintai sąlygai įgyvendinti.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Bendrija neginčija Bendrojo plano ir jo sudėtine dalimi esančio Specialiojo plano numatytų sprendinių, t. y. neginčija, kad pagal minėtus aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentus Žemės sklype pramonės ir sandėliavimo teritorijų objektų naudojimo būdo nustatymas yra galimas. Suinteresuotai visuomenei ginčijamu administraciniu aktu negali būti sukeliamos kokios nors pasekmės vien dėl to, kad, jog ginčo Žemės sklypo naudojimo būdas keičiamas į atitinkantį galiojančiame Bendrajame plane; kokias nors pasekmes gali sukelti ne žemės naudojimo būdo pakeitimas, o konkrečiai teritorijoje planuojama vykdyti ūkinė veikla. Specialiojo plano 12 punkte įtvirtintos sąlygos formuluotė, kad žemės sklypo naudojimo būdas gali būti keičiamas „jeigu nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms“ neleidžia šios nuostatos aiškinti plečiamai, t. y. kaip poveikio vertinimo visam teritorijų suplanavimui. Pačioje sąlygoje yra tiesiogiai kalbama apie poveikį gyvenvietėms, t. y. gyventojų gerovei, o ne kraštovaizdžio saugojimui, kultūros paveldo, socialinių ar kitų interesų apsaugai ir pan. Dėl Bendrajame plane numatyto žemės naudojimo būdo pakeitimo gyventojai jokio neigiamo poveikio savaime negalėtų patirti, kadangi poveikį aplinkiniams gyventojams galėtų sukelti tik Žemės sklype vykdoma ūkinė veikla. Todėl atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Įsakymą, pagrįstai iš Žemės sklypo savininko pareikalavo duomenų apie planuojamą vykdyti veiklą, įvertino galimą jos neigiamą poveikį bei priimdamas skundžiamą Įsakymą įpareigojo Žemės sklypo savininką įgyvendinti planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai procedūras. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra atliekamos siauru aspektu, kadangi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūromis yra siekiama nustatyti išsamų planuojamos ūkinės veiklos poveikį daugybei aplinkos elementų, įskaitant poveikį kraštovaizdžiui, kultūros paveldui, saugomoms teritorijoms ir t. t., poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauja daugybė poveikio aplinkai vertinimo subjektų, kurie pagal savo kompetenciją teikia išvadas dėl planuojamos vykdyti ūkinės veiklos (savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija, sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kt. valstybės institucijos). UAB „Minsko 7“, vykdydama įstatyme įtvirtintus reikalavimus, kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo.
25. Pasak UAB „Minsko 7“, analizuojant Bendrąjį planą, būtina vadovautis Bendrojo plano tekstinės dalies 2.4. skyriuje įtvirtintais Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentais, kurie ir turėtų būti laikomi žemės tvarkymo reikalavimais. Vadovaujantis 2.4.1 lentelėje pateiktais Bendrojo plano reglamentais, teritorijoje, pažymėtoje indeksu Z – žemės ūkio žemės vyraujančios paskirties zona, yra išvardinti visi galimi žemės naudojimo būdai, tarp kurių yra numatytas ir „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“. Papildomai reglamente pažymėta, kad pramonės ir sandėliavimo objektų bei stambių komercinių objektų sklypai talpinami valstybinių kelių gero kelio pasiekiamumo zonoje, siekiant vengti neigiamos įtakos kaimo gyvenviečių vidinei aplinkai.
26. UAB „Minsko 7“ pabrėžia, jog viso proceso metu pareiškėjas taip ir nenurodė, kuo konkrečiai skundžiamas administracinis aktas pažeidžia jo interesus. Pareiškėjas tik nurodo, kad atsakovas pažeidė teritorijų planavimo procedūras, kadangi iki keičiant žemės naudojimo būdą nebuvo įvertintas neigiamas poveikis esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms, tačiau neįvardija, kuo pakeistas žemės naudojimo būdas pažeidžia pareiškėjo interesus, koks konkrečiai neigiamas poveikis nebuvo įvertintas. Jokių pagrįstų argumentų dėl skundžiamu Įsakymu atlikto Žemės sklypo naudojimo būdo neatitikimo galiojantiems Bendrojo plano sprendiniams pareiškėjas nepateikė. Bendrija savo skundą grindžia išimtinai planuojamos statyti gamyklos galimu neigiamu poveikiu sodininkų bendrijos gyventojams, o ne kraštovaizdžio, saugomų teritorijų apsaugos, socialiniais ir kultūriniais interesais. Be to, Bendrija neskundė Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo, būtent kuriuo buvo pakeista ginčo Žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į „kitos paskirties žemę – komercinės paskirties objektų teritorijos“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia skundžiamo Įsakymo priėmimo metu) (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
28. Pagal Bendrojo plano sprendinius ginčo Žemės sklypas patenka į Z (žemės ūkio vyraujančios paskirties) žemės naudojimo zoną. Bendrojo plano 11.3.7 punktas numato, kad keisti sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, numatant jo užstatymą (gyvenamojo, komercinio, pramonės-sandėliavimo, visuomeninio, bendro naudojimo, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinio sklypo naudojimo būdų) galima, jeigu numatomas sklypo naudojimo būdas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių sąlygų bei normų ir patvirtintų specialiųjų planų reikalavimus.
29. Specialusis planas numato, kad ginčo Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą (U1 funkcinio prioriteto) teritoriją. Specialiojo plano aiškinamojo rašto Bendrų reglamentų visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms 12 punkte nurodyta, kad SP planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms.
30. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A-27-1869, kuriuo patvirtinta Nemenčinėlės k., esančio Riešės sen., Vilniaus r., koncepcinė schema, 3 punkte nurodyta, kad pagal koncepcinę schemą parengti sprendiniai, atitinkantys Bendrojo plano nuostatas, detalizuojami atskirų planuojamos teritorijos dalių (žemės sklypų ar jų grupių) detaliaisiais planais, kuriuos galima tvirtinti atskirai.
31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeista nepažeidžiant patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.
32. Nutarties 29 punkte nurodytų Specialiojo plano sprendinių kontekste vertindama, ar keisdamas Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, atsakovas tinkamai įvertino neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms buvimą (nebuvimą), atsižvelgdama į pareiškėjo argumentus, kad neigiamas poveikis bus, nes ruošiamasi statyti plastiko perdirbimo gamyklą, kuri skleis taršą ir aplinkinėje teritorijoje bus jaučiamas perdirbamo plastiko kvapas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimas planuojamos vykdyti veiklos neigiamas poveikis aplinkai bus įvertintas atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Skundžiamame Įsakyme taip pat informuojama, kad žemės savininkas rengiant statinio projektą turi vadovautis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytais reikalavimais.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018 aiškinant teisę, aktualią nagrinėjamoje byloje, nurodyta, kad, ginčijant administracinį aktą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, planuojamos ūkinės veiklos galimas poveikis aplinkai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, suinteresuota visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje, turi teisę dalyvauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atrankos dėl poveikio vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo aplinkai vertinimo procese, gauti informaciją, kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka (6 str. 6 d., 9 str., 15 str. 2 d.).
34. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą remtis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teisės aiškinimo praktika (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d.).
35. Pripažindama nurodytos formuojamos teisės aiškinimo praktikos precedentinę reikšmę, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis teismas) suformuota oficialia konstitucine doktrina dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių.
35.1. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. k. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
35.2. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (lot. k. be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai mutatis mutandis (lot. k. su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
35.3. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
36. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018 aiškinant teisę suformuluota taisyklė, kuria remiamasi nagrinėjamoje byloje, nurodyta šios Nutarties 31 ir 32 punktuose, vertinant Įsakymo, kuriuo keičiama Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, teisėtumą, kiek tai susiję su poveikio aplinkai vertinimo procedūromis ir suinteresuotų asmenų teisėmis, pripažintina aktualia ir taikytina nagrinėjamoje byloje laikantis konstitucinių precedentų taikymo taisyklių, nes bylos, kuriose ginčo dalykas yra administracinis aktas dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, o jo teisėtumas kvestionuojamas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai, yra labai panašios.
37. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų argumentai dėl būtinumo keičiant Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimą atmestini kaip nepagrįsti.
38. Dėl Nutarties 18 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Byloje nenustatyta, kad ginčijamu Įsakymu būtų pažeisti Saugomų teritorijų įstatyme, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įtvirtinti reikalavimai, taikytini keičiant Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Vadovaujantis Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, inter alia, reglamentuojančiais saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą, todėl Nutarties 18 punkte nurodytos faktinės aplinkybės bus teisinio vertinimo dalykas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Minsko 7“ siekiant įgyvendinti statytojo teises.
39. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Minsko 7“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 388 Eur. Atmetus Bendrijos apeliacinį skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį.
41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-58 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktais, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 261,39 Eur (2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 970,30 × 1,3). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą. Įrodymų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo be atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų patyrė kokių nors kitų bylinėjimosi išlaidų, UAB „Minsko 7“ nepateikė. Todėl UAB „Minsko 7“ iš pareiškėjo SB „Vasara-2“ priteistina 1 261,39 Eur apeliacinės instancijos teisme patirta bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Vasara-2“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Minsko 7“ iš pareiškėjo sodininkų bendrijos „Vasara-2“ 1 261,39 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir trisdešimt devynis centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Virginija Volskienė