Civilinė byla Nr. e2-480-881/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00372-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų ,,Capital Solutions Ltd.“ (šiuo metu – ,,Finlink Limited“), ,,DBX Group Limited“, ,,MADA Management Limited“ (šiuo metu ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD“) ir ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) bei atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties patvirtinti pareiškėjų ,,Capital Solutions Ltd.“ (šiuo metu – ,,Finlink Limited“), ,,DBX Group Limited“, ,,MADA Management Limited“ (šiuo metu ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD)“ ir ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) finansinius reikalavimus likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ nemokumo (bankroto) byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ (toliau – bendrovė, atsakovė) nemokumo (bankroto) byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Avere“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 16 d., 2023 m. kovo 23 d., 2023 m. gegužės 10 d., 2023 m. rugpjūčio 3 d. ir 2025 m. kovo 18 d. nutartimis.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d.
4. 2024 m. balandžio 29 d. teisme gautas pareiškėjų ,,Capital Solutions Ltd.“, ,,DBX Group Limited“, ,,MADA Management Limited“ (šiuo metu ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD)“ ir ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) (toliau – pareiškėjos) prašymas, kuriuo prašoma: 1) atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti; 2) įtraukti ,,Capital Solutions Ltd.“ į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 29 472,40 Eur finansinį reikalavimą; 3) įtraukti ,,DBX Group Limited“ į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 75 266 Eur finansinį reikalavimą; 4) įtraukti ,,MADA Management Limited“ (šiuo metu ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD“) į atsakovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 74 680 Eur finansinį reikalavimą; 5) įtraukti ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 10 723,72 Eur finansinį reikalavimą.
5. Pareiškėjos prašyme nurodė, kad buvo elektroninių pinigų UAB ,,TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ klientės, atidariusios bendrovėje sąskaitas. Bendrovė 2018 m. gruodžio 19 d. informavo, kad pareiškėjų prieigos prie turimų sąskaitų yra apribotos, nes vykdomas tyrimas dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo. Iš pareiškėjų sąskaitų išrašų matyti, kad 2018 m. gruodžio 20 d. buvo atlikti piniginių lėšų pavedimai bendrovei ,,Wavecrest Holding B. V.“, nenurodant mokėjimo paskirties. Piniginės lėšos buvo pervestos ne pareiškėjų iniciatyva, neautorizuotai, joms nežinant. Mokėjimo operacijos nėra autorizuotos, nes pareiškėjos nėra davusios sutikimo atsakovei jas įvykdyti. Dėl atliktų operacijų visų pareiškėjų sąskaitų balansas liko nulinis ir pareiškėjos prarado joms teisėtai priklausiusias lėšas. Pareiškėjos turi neabejotiną reikalavimo teisę į bendrovę dėl joms priklausančių lėšų grąžinimo ir reikalavimo teisės privalo būti įgyvendintos, nes lėšų grąžinimas yra privalomas ne iš bendro bendrovės turto, o iš sąskaitų, kuriose pastaroji laikė elektroninių pinigų turėtojų lėšas ir kurios yra ne bendrovės, o elektroninių pinigų turėtojų nuosavybė. Pareiškėjos yra bendrovės kreditorės ir turi teisę reikalauti iš bendrovės grąžinti joms priklausančias pinigines lėšas, nes: 1) pareiškėjų sąskaitose buvusios piniginės lėšos yra jų nuosavybė; 2) bendrovė, atimdama teisę laisvai disponuoti pareiškėjoms priklausančiomis lėšomis, padarė pareiškėjoms žalą. Bendrovė ne tik pažeidė jai, kaip finansų įstaigai, keliamus reikalavimus, bet ir veikė tyčia bei suplanuotai.
6. Atsakovė prašė pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimų nagrinėjimą sustabdyti iki bus užbaigtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad nors aplinkybes, jog piniginės lėšos buvo pervestos ,,Wavecrest Holding B. V.“, pareiškėjos įrodinėja pateikdamos sąskaitų išrašus, tačiau šie duomenys savaime neįrodo, jog mokėjimo operacijos buvo inicijuotos ne pačių pareiškėjų. Aplinkybė, kas konkrečiai atliko piniginių lėšų pavedimą į ,,Wavecrest Holding B. V.“ sąskaitą, yra fakto klausimas, kurio įrodinėjimo našta tenka kreditoriui. Nesant duomenų apie atsakovės (jos vadovų, ar dalyvių) neteisėtus veiksmus, pareikšti finansiniai reikalavimai negali būti tvirtinami remiantis vien piniginių lėšų pervedimo faktu. Šioje byloje nėra galimybės nustatyti esminę reikšmę bylai turinčią aplinkybę – 2018 m. gruodžio 20 d. atliktos bankinės operacijos neteisėtumo, nes tai yra šiuo metu FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo dalykas, atitinkamai, finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimų nagrinėjimas turi būti sustabdytas iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas.
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimų nagrinėjimą išskyrė į atskiras civilines bylas.
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2661-880/2024, 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2662-880/2024, 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2664-880/2024, 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2665-880/2024 pareiškėjų prašymus patenkino: atnaujino terminus finansiniams reikalavimams pareikšti ir patvirtino finansinius reikalavimus bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. e2-979-567/2024, Nr. e2-980-467/2024, Nr. e2-981-934/2024 ir 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-982-407/2024 nurodytas Vilniaus apygardos teismo nutartis panaikino ir klausimą dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų tvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Pirmosios instancijos teismo nutarčių dalys dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo nebuvo skundžiamos atskiraisiais skundais, todėl laikoma, kad termino atnaujinimo klausimai buvo išspręsti – terminai atnaujinti.
10. Apeliacinės instancijos teismas atmetė argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylos dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo nagrinėjimą iki atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00020-20 pabaigos ar baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad klausimas dėl bylos (ne)sustabdymo yra išspręstas konstatuojant, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas priimtose nutartyse pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 20 d., kai pareiškėjų prieigos prie sąskaitų buvo apribotos, iš jų sąskaitų be ginčo mokėjimų „Wavecrest Holding B. V.“ buvo atlikti kiti mokėjimai (iš pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ sąskaitos – 43 900 Eur mokėjimas „Across Srl“; iš pareiškėjos ,,DBX Group Limited“ sąskaitos – 100 000 Eur mokėjimas ,,Karma RE SIA“; iš pareiškėjos ,,Karma RE SIA“ (dabar – ,,Karma Real Esates LTD“) – 19 000 Eur mokėjimas į kitą ,,Karma RE SIA“ sąskaitą; iš pareiškėjos ,,MADA Management Limited“ (dabar – ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD“) – 100 000 Eur mokėjimas į kitą ,,MADA Management Limited“ sąskaitą), kurių autorizavimo fakto pareiškėjos neneigia. Be to, iš 2018 m. gruodžio 19–20 d. elektroninio susirašinėjimo tarp pareiškėjų vadovo (juos valdančio asmens) G. L. ir atsakovės valdybos nario bei akcininko M. S. matyti, kad šie asmenys derino elektroninių pinigų pervedimo operacijas, įskaitant pareiškėjų neginčijamus 2018 m. gruodžio 20 d. atliktus elektroninių pinigų pervedimus gavėjams „Across Srl, ,,Karma RE SIA“ bei į kitas savo sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, šios aplinkybės turi esminę reikšmę vertinant, kas iš tikrųjų autorizavo ginčo mokėjimus gavėjai „Wavecrest Holding B. V.“ ir ar šie mokėjimai nėra pareiškėjų vardu veikusio asmens G. L. veiksmų rezultatas.
12. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad:
12.1. Dėl įrodinėjimo pareigos – atsakovei ar pareiškėjoms tenka pareiga įrodyti, kad ginčo finansinė operacija buvo autorizuota ir atlikta ne pačių pareiškėjų iniciatyva – paskirstymo galės būti pasisakyta gavus bei įvertinus atsakovės sąskaitos atidarymo taisykles.
12.2. Būtina aiškintis, kas konkrečiai ir kada inicijavo elektroninių pinigų pervedimus, o nustačius, kad juos 2018 m. gruodžio 18 d. (ar vėliau, kai galiojo apribojimas naudotis sąskaita) inicijavo pačios pareiškėjos ar jų pavedimu atsakovės atstovas, įvertinti, ar atsakovė galėjo užbaigti lėšų pervedimo procedūrą 2018 m. gruodžio 20 d., ar tokie pareiškėjų ir (ar) atsakovės atstovo veiksmai buvo teisėti, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjoms 2018 m. gruodžio 19 d. buvo apribota prieiga prie sąskaitos dėl pradėto tyrimo dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo.
12.3. Pagal Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau – EPEPĮĮ) ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas elektroninių pinigų turėtojo reikalavimas negali būti tenkinamas iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas, nes elektroninių pinigų turėtojų elektroninius pinigus laikanti finansų įstaiga jai patikėtas lėšas privalo laikyti atskirai nuo savo pačios turto ir įstaigos bankroto atveju juos grąžinti elektroninių pinigų turėtojams, nes elektroninių pinigų turėtojų lėšos yra jų nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų finansų įstaigos skolas. Dėl to būtina nustatyti, kokiu pagrindu pareiškėjos prašo patvirtinti finansinius reikalavimus, t. y. ar prašo patvirtinti finansinius reikalavimus, kaip joms negrąžinto turto ekvivalentą, ar patvirtinti finansinius reikalavimus, kildinamus iš joms padarytos žalos, atitinkančios negrąžinto turto (elektroninių pinigų) vertę. Pagal EPEPĮĮ nuostatas elektroniniai pinigai laikomi elektroninių pinigų finansų įstaigoje laikomų elektroninių pinigų turėtojo nuosavybe, todėl pagal JANĮ nuostatas tokie finansiniai reikalavimai negalėtų būti tvirtinami likviduojamos dėl bankroto finansų įstaigos bankroto byloje, nes bankroto procese kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami iš likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto, valdomo nuosavybės teise, ar patikėjimo teise valstybei ar savivaldybėms priklausančių juridinių asmenų bankroto atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-823/2024). Tuo atveju, jeigu pareiškėjos finansinį reikalavimą kildina iš joms padarytos žalos, atsakovei neteisėtai pervedant pareiškėjoms priklausančius elektroninius pinigus, pareiškėjoms nežinomai elektroninių pinigų gavėjai „Wavecrest Holding B. V.“, tokie pareiškėjų finansiniai reikalavimai galėtų būti tvirtinami tik nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtina įvertinti, ar ginčui aktuali elektroninių pinigų pervedimo operacija buvo autorizuota pareiškėjos ar atsakovės (ar kitų asmenų), su pareiškėjos žinia (sutikimu) ar be jos ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjų prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo atsakovės nemkumo bankroto byloje patenkino iš dalies:
13.1. patvirtino ,,Capital Solutions Ltd.“ (dabar – ,,Finlink Limited“) 14 736,20 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile pirmuoju etapu atsakovės bankroto byloje;
13.2. patvirtino ,,DBX Group Limited“ 37 633 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile pirmuoju etapu atsakovės bankroto byloje;
13.3. patvirtino ,,MADA Management Limited“ (dabar ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD“) 37 340 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile pirmuoju etapu atsakovės bankroto byloje;
13.4. patvirtino ,,Karma RE SIA“ (dabar ? ,,Karma Real Estates LTD“) 5 361,86 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile pirmuoju etapu atsakovės bankroto byloje.
14. Priteisė pareiškėjoms ,,Capital Solutions Ltd.“ (dabar – ,,Finlink Limited“), ,,DBX Group Limited“ ir ,,MADA Management Limited“ (dabar ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD“) iš atsakovės po 345,62 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pareiškėjai ,,Karma RE SIA“ (dabar – ,,Karma Real Estates LTD“) iš atsakovės priteisė 1 970,62 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjų, kaip elektroninių pinigų turėtojų, finansiniai reikalavimai ir reikalavimo teisės į likviduojamą dėl bankroto bendrovę, kildinami iš santykių su šia bendrove, kaip elektroninių pinigų įstaiga, kurios sąskaitoje buvo saugomi pareiškėjoms priklausantys elektroniniai pinigai, atsižvelgiant į elektroninių pinigų išieškojimo ypatumus, elektroninių pinigų įstaigos statusą, elektroninių pinigų įstaigos ir jos klientų (elektroninių pinigų turėtojų) turto atskyrimą, nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjas kreditorėmis JANĮ prasme bendrovės (elektroninių pinigų įstaigos) nemokumo byloje. Dėl to pareiškėjų reikalavimą įtraukti jas į bendrovės kreditorių sąrašą nurodytu pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė.
16. Nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjoms reikalavimus kildinant iš padarytos žalos, įvykdžius, pareiškėjų teigimu, jų neautorizuotas mokėjimų operacijas, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – MĮ) 37 straipsnio nuostatas, atsakovei kiltų pareiga įrodyti, jog ginčo finansinės operacijos buvo tinkamai autorizuotos, nebent būtų nustatyta, kad šalys buvo susitarusios netaikyti MĮ 37 straipsnio reikalavimų. Sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo byloje ir siekiant nustatyti kam – atsakovei ar pareiškėjoms – kilo pareiga įrodyti, jog ginčo finansinė operacija buvo autorizuota ir atlikta ne pačių pareiškėjų iniciatyva, vertintina, ar nagrinėjamu atveju buvo bendrovės ir pareiškėjų susitarimas netaikyti MĮ 37 straipsnio reikalavimų.
17. Teismas pažymėjo, kad pakartotinai nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjų finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje pirmosios instancijos teisme, nepavyko gauti patikimų duomenų apie ginčo mokėjimo nurodymų atlikimo metu galiojusias atsakovės sąskaitos atidarymo taisykles. Atsakovės nemokumo administratorė nurodė, kad, iškėlus bankroto bylą, sąskaitų atidarymo taisyklės jai nebuvo perduotos, tačiau jos buvo skelbiamos bendrovės internetiniame puslapyje. Nemokumo administratorė pateikė teismui paskutinę bendrovės internetiniame puslapyje skelbtą taisyklių elektroninę versiją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nemokumo administratorės pateiktas atsakovės sąskaitos atidarymo taisykles, nustatė, kad iš pateiktų taisyklių 1.5 papunkčio matyti, jog pateiktos sąskaitos atidarymo taisyklių nuostatos, skirtos klientams–vartotojams, netaikomos klientams, kurie nėra vartotojai ir veikia pagal Bendrąsias sąlygas ir (arba) Sąskaitos atidarymo taisykles, siekdami tikslų, susijusių su jų verslu, komercine ar profesine veikla. Teismas padarė išvadą, kad pateiktos atsakovės sąskaitos atidarymo taisyklės nagrinėjamu atveju teisiškai neaktualios.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos banko pateiktų dokumentų turinį, nusprendė, kad susitarimas netaikyti MĮ 37 straipsnio reikalavimų visgi galėjo būti sudarytas: 2019 m. birželio 14 d. rašte Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-3172 Lietuvos bankas, pasisakydamas dėl MĮ 37 straipsnio 1 dalies taikymo, nurodė, kad: ,,remiantis bendrovės viešai skelbiamomis Sąskaitų atidarymo taisyklių 9.7 papunkčio nuostatomis, minėtą pareigą susitarta taikyti klientams, kurie yra vartotojai, kaip tai apibrėžta nurodytose Bendrovės Sąskaitų atidarymo taisyklėse. <...> dalis pareiškėjų yra juridiniai asmenys, kurie nelaikytini vartotojais“.
19. Teismas, remdamasis Lietuvos banko pateiktais raštais, esančiais byloje, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų teiginius, kad jos laikytinos vartotojomis.
20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar buvo šalių susitarimas netaikyti MĮ 37 straipsnio reikalavimų. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju, esant abejonių, taikytina bendroji įstatyme įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, pagal kurią, jeigu mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją, jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas, jis buvo tinkamai užregistruotas, įrašytas į sąskaitas ir jo nepaveikė techniniai trikdžiai arba kiti mokėjimo paslaugų teikėjo teikiamos paslaugos trūkumai; kai mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba atitinkamais atvejais mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo užregistruotas mokėjimo priemonės naudojimas nebūtinai yra pakankamas įrodymas, jog mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ar veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė vienos ar kelių MĮ 34 straipsnyje nustatytų pareigų; mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir atitinkamais atvejais mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjas turi pateikti įrodymų, kuriais patvirtinamas mokėtojo sukčiavimas arba didelis neatsargumas (MĮ 37 straipsnio 1, 3 dalys).
21. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl pagrindo konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės už atliktus ginčo mokėjimus sąlygas, reikšmingos bylos medžiaga patvirtinamos faktinės aplinkybės:
21.1. Atsakovė 2018 m. gruodžio 19 d. informavo pareiškėjas, kad jų prieigos prie turimų sąskaitų yra apribotos dėl saugumo priežasčių, tačiau 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimai iš pareiškėjų sąskaitų buvo atlikti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų teiginius, jog nurodymai atlikti mokėjimus buvo pateikti iki pareiškėjų prieigos prie sąskaitų apribojimo, t. y. iki 2018 m. gruodžio 19 d. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas atsakovės akcininkas M. S. nurodė, kad 2018 m. buvo galimybė padaryti mokėjimo nurodymą su atidėtu vykdymu (nustatyti vykdymo datą, kad mokėjimas būtų įvykdytas po kelių dienų) ir, atitinkamai, pareiškėjų vardu veikęs G. L. galėjo mokėjimo nurodymus pateikti 2018 m. gruodžio 18 d. ir nurodyti, kad jie būtų įvykdyti 2018 m. gruodžio 20 d.; teigė, kad šis nurodymas tokiu būdu buvo įvykdytas jau galiojant apribojimui ir sąskaitai esant užblokuotai, ir ,,tai buvo UAB ,,Trustcom Financial“ problema, šiuo metu to jau nebeįmanoma padaryti“. Šiems teiginiams pagrįsti byloje įrodymų nėra, tačiau už tokio pobūdžio galimybes, suteikusias teises atidėti mokėjimų įvykdymus, rizika tektų mokėjimų įstaigai – atsakovei. Taigi, byloje nepaneigta, kad piniginės lėšos iš pareiškėjų sąskaitų buvo išmokėtos galiojant apribojimui pareiškėjoms naudotis sąskaitomis dėl pradėto tyrimo dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą pripažinti atsakovę neužtikrinus, kad apribojimai naudotis sąskaitų lėšomis būtų įgyvendinti.
21.2. Iš pareiškėjų sąskaitų 2018 m. gruodžio 20 d. buvo atlikti ne tik ginčo mokėjimo pavedimai bendrovei ,,Wavecrest Holding B. V.“, tačiau taip pat atlikti mokėjimai: pareiškėja ,,Capital Solutions Ltd“ 43 900 Eur pervedė ,,Across Srl“; pareiškėja ,,Karma RE SIA“ 19 000 Eur pervedė į kitą ,,Karma RE SIA“ banko sąskaitą; pareiškėja ,,MADA Management Limited“ 100 000 Eur pervedė į ,,Karma RE SIA“. Pareiškėjos, ginčydamos bendrovei ,,Wavecrest Holding B. V.“ atliktus mokėjimus, nurodytų kitų atliktų mokėjimų neginčija, abejonių dėl jų autorizavimo nekelia. Nors pareiškėjos abstrakčiai nurodo, kad to nedaro dėl to, jog tai palankiau (rezultatyviau) atlikti kitose jurisdikcijose, tačiau, viena vertus, tokie argumentai nepagrįsti ir neargumentuoti, kita vertus, jie neįtikinantys, atsižvelgiant į tai, jog buvo atlikti mokėjimai į kitas tos pačios (susijusios) bendrovės ,,Karma RE SIA“ sąskaitas, tai savaime patvirtina, jog tokio pobūdžio mokėjimai atlikti pareiškėjos interesais, o byloje pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, kad lėšos bendrovei ,,Across Srl“ buvo mokamos sistemingai, t. y. su šiuo juridiniu asmeniu pareiškėja atliko atsiskaitymus ir iki ginčo situacijos. Šis mokėjimas taip pat atliktas pareiškėjos nurodymu ir interesais.
21.3. Visi 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimai autorizuoti ir atlikti vienu metu, to paties asmens. Tokią išvadą netiesiogiai leidžia padaryti duomenys, kad mokėjimų operacijų numeriai suteikti paeiliui ar yra artimi; pavedimai atlikti prie sąskaitų prisijungus telefono Nr. +393283596638, kuriuo prie sąskaitų būdavo jungiamasi ir kitais laikotarpiais, be to, buvo jungtasi iš to paties IP adreso 151.22.181.250. Nei civilinėje byloje, nei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kas ginčo mokėjimo operacijų inicijavimo ir autorizavimo metu naudojosi nurodytu IP adresu, t. y. nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima konkrečiai identifikuoti besijungusį asmenį, tačiau aplinkybė, jog jungtasi tais pačiais duomenimis, reikšminga nustatant, kad atliekant mokėjimus veikė tas pats asmuo, ypač atsižvelgiant į pirmiau aptartą aplinkybę, jog dalies atliktų mokėjimų pareiškėjos neginčija.
21.4. Iš į bylą pateikto ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2018 m. gruodžio 19–20 d. elektroninio susirašinėjimo tarp pareiškėjų vardu teisę inicijuoti mokėjimus turėjusio G. L. ir atsakovės valdybos nario bei akcininko M. S. matyti, kad šie asmenys derino elektroninių pinigų pervedimo operacijas, įskaitant pareiškėjų neginčijamus 2018 m. gruodžio 20 d. atliktus mokėjimus. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų nustatyti tarpusavio susitarimais sutartą ir teisinį reglamentavimą atitikusį mokėjimo operacijų autorizavimą bei jį atlikusį konkretų asmenį. Taigi, teismas nusprendė, kad tokio pobūdžio bei turinio susirašinėjimas ir kartu sekę atlikti jį atitikę mokėjimai sąskaitų blokavimo metu leidžia pripažinti buvus neteisėtus atsakovės veiksmus – mokėjimo įstaiga neužtikrino, jog apribojus pareiškėjų teisę naudotis sąskaitomis iš šių sąskaitų nebūtų atlikti mokėjimai, todėl atsakovė yra atsakinga dėl tokių atliktų mokėjimų pasekmių.
22. Kartu teismas nurodė, kad į bylą pateiktas susirašinėjimo turinys ir pareiškėjų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog, esant apribojimui pareiškėjoms naudotis jų sąskaitomis, pareiškėjų vardu veikęs asmuo ėmėsi priemonių neteisėtais būdais apeiti tokius apribojimus. Susirašinėjimo turinys leidžia nustatyti, kad mokėjimus inicijavo pareiškėjų atstovas, o atsakovės atstovas veikė jo pavedimu, t. y. nurodyta medžiaga pakankama manyti, jog G. L. kontroliavo pareiškėjų piniginių lėšų judėjimą bendrovių sąskaitose per kitą asmenį (M. S.), kuriam davė nurodymus, kokias banko operacijas reikia atlikti. Atsižvelgdamas ir į tai, kad dalies atliktų mokėjimų pareiškėjos neginčija, teismas pripažino, jog net ir nesant galimybių konkrečiai nustatyti mokėjimus techniškai atlikusio asmens, pareiškėjoms taip pat tenka pasekmių dėl tokio elgesio rizika, jei kita dalis mokėjimų (ginčo mokėjimai) galėjo būti atlikti pasinaudojant situacija ir pareiškėjų atstovo prašymu padėti apeiti sąskaitoms nustatytus ribojimus (CK 6.282 straipsnis).
23. Įvertinęs atsakovės, kaip licencijuotos finansinių paslaugų teikėjos, veiklos teisinį reglamentavimą, atsižvelgęs į bylos duomenis apie tai, kokiu būdu pagal šalių susitarimus turėjo būti autorizuojami mokėjimai, taip pat į tai, jog nagrinėjamu atveju tokios formos autorizavimas neįrodytas, o ginčo mokėjimo pavedimai atlikti laikotarpiu, kai sąskaitos turėjo būti blokuotos, įvertinęs byloje pateiktą atsakovės atstovo susirašinėjimo su pareiškėjų atstovu turinį, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovė pažeidė pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, neužtikrino saugaus ir tinkamo autorizavimo reikalavimus atitinkančio disponavimo lėšomis. Šiuos veiksmus pripažinęs neteisėtais civilinės atsakomybės taikymo kontekste, teismas konstatavo esant visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas už pareiškėjoms ginčo mokėjimų pavedimais padarytą žalą, perleidus nurodytas lėšas be tinkamo šalių susitarimus atitinkančio mokėjimų autorizavimo (CK 6.245-6.249, 6.263 straipsniai).
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjų vardu veikęs asmuo savo veiksmais ženkliai prisidėjo prie susidariusios situacijos ir, atitinkamai, veikdamas neteisėtai siekiant apeiti pareiškėjų sąskaitoms taikytus apribojimus ir nepaisant jų pervesti pinigines lėšas susijusioms bendrovėms, tokiais veiksmais prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų pasekmių ir nuostolius patyrė dėl didelio neatsargumo. Nors ginčo mokėjimai nebuvo autorizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog dėl jų buvo duotas pareiškėjų atsakovo sutikimas (nurodymas) atsakovės atstovui. Susirašinėjimo medžiaga nėra pakankama konkrečiai identifikuoti nurodymus dėl kiekvieno iš mokėjimų, tačiau patvirtina tokius nurodymus buvus. Nesąžiningi ir itin neatsargūs pareiškėjų vardu veikusio asmens veiksmai lėmė, kad be pareiškėjų neginčijamų mokėjimo pavedimų, galimai pasinaudojant situacija, buvo atlikti ir ginčijami mokėjimai; tokie veiksmai vertintini kaip pareiškėjų rizikos prisiėmimas.
25. Teismas nusprendė, kad dėl ginčo pavedimais padarytų nuostolių konstatuotina mišri atsakovės ir pareiškėjų atsakomybė, kiekvienai pusei esant atsakingai po 50 procentų. Pareiškėjų prašymas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo tenkinamas iš dalies, patvirtinant pareiškėjų teisę į 50 procentų nuostolių atlyginimą, finansinius reikalavimus tvirtinant kaip antrosios eilės kreditorių reikalavimus, tenkinamus pirmuoju etapu.
26. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 50 procentų pareiškėjų ,,Capital Solutions Ltd.“, ,,DBX Group Limited“ ir ,,MADA Management Limited“ reikalavimų, teismas nusprendė, jog joms atlyginama po 875 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs pareiškėjos ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, teismas nusprendė, kad dalis iš nurodomų išlaidų nėra susijusios su nagrinėjama byla, pavyzdžiui, ataskaitoje nurodomos 3 000 Eur išlaidos už atstovavimą bankroto byloje, nors taip pat prašoma priteisti 2 000 Eur už atstovavimą tvirtinant finansinį reikalavimą. Be to, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas skaičiuojamas įtraukiant tiek sumas už atstovo parengtus procesinius dokumentus, tiek ir atskirai už atstovavimą byloje, nors šis klausimas teisme išspręstas rašytinio proceso tvarka. Teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjos ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir, atsižvelgdamas į bylos baigtį, nusprendė pareiškėjai atlyginti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei iš pareiškėjų teismas priteisė 2 117,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 529,38 Eur iš kiekvienos pareiškėjos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
27. Atskirajame skunde atsakovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau ? ir LUAB) „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo atmesti; atsakovei iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė MĮ nuostatas, taip pat, paskirstydamas įrodinėjimo naštą, nepagrįstai nesivadovavo atsakovės mokėjimo paslaugų ir sąskaitos atidarymo taisyklėmis. Byloje nebuvo įrodytas netinkamas ginčijamų pavedimų autorizavimas, todėl negatyvusis įrodinėjimo aspektas turėjo būti taikomas pareiškėjų atžvilgiu.
27.2. Nustačius pareiškėjų neteisėtus veiksmus, kuriais buvo siekiama apeiti pareiškėjų sąskaitoms taikomus ribojimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, šioje byloje turėjo būti nuspręsta, kad pareiškėjos apskritai neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, kadangi tai prieštarauja vienam esminių teisės principų – iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).
27.3. Byloje užteko duomenų pripažinti, kad šalys buvo sutarusios dėl MĮ 37 straipsnio išimties taikymo, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar buvo šalių susitarimas netaikyti MĮ 37 straipsnio reikalavimų.
27.4. Teismas nepagrįstai iškėlė abejones dėl pareiškėjų nurodomų bankinių operacijų autorizavimo. Pagal MĮ 29 straipsnio nuostatas, mokėjimo operacija laikoma autorizuota tada, kai mokėtojas duoda sutikimą įvykdyti mokėjimo operaciją. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančio susirašinėjimo tarp pareiškėjų atstovo G. L. ir valdybos nario bei akcininko M. S. yra akivaizdu, kad mokėtojas (pareiškėjų vadovas G. L.) davė sutikimą vykdyti bankines operacijas pareiškėjų banko sąskaitose. Pareiškėjų vardu veikęs G. L. ne tik tokį sutikimą davė, bet ir prašė (ragino), kad M. S. kuo greičiau tai padarytų. Tokiomis aplinkybėmis, operacija, kuriai, kaip nustatė teismas, buvo aiškiai duotas sutikimas (nurodymas), negali būti laikoma neautorizuota. Teismui nustačius, kad ginčijamos bankinės operacijos buvo atliktos su pareiškėjų sutikimu (nurodymu), nebuvo pagrindo konstatuoti ne tik bendrovės neteisėtų veiksmų, bet ir žalos.
27.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjos deklaratyviai teigia, jog 2018 m. gruodžio 20 d. atliktos bankinės operacijos, pervedant pinigines lėšas bendrovei „WAVECREST HOLDING B. V.“ sukėlė pareiškėjoms žalą. Pareiškėjos neįrodė ir nepagrindė, kad mokėjimai atlikti būtent šiai bendrovei, nebuvo pareiškėjų bandymo apeiti jų sąskaitoms taikomo ribojimo, kaip kad buvo su kitomis analogiškomis aplinkybėmis atliktomis bankinėmis operacijomis, kurių pareiškėjos neginčija.
27.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bankinės operacijos buvo atliktos pareiškėjų atstovo prašymu padėti apeiti sąskaitoms nustatytus ribojimus, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos elgėsi itin neatsargiai ir tokiais veiksmais prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų pasekmių, tačiau priėjo prie nepagrįstos išvados, kad už šiuos pareiškėjų veiksmus atsakomybė tenka kartu ir bendrovei. Šiuo atveju turėjo būti taikoma MĮ 39 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri numato, kad mokėtojui tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai, jeigu jis juos patyrė arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdęs vienos ar kelių šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytų pareigų.
27.7. Kaip matyti iš į bylą pateikto susirašinėjimo tarp pareiškėjų atstovo G. L. ir M. S., šie asmenys yra tarpusavyje susiję asmeniniais ryšiais, o pareiškėjų atstovo prašomas atlikti operacijas, kuriomis buvo siekiama apeiti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisykles, M. S. vykdė ne kaip bendrovės atstovas, o siekdamas pagelbėti G. L. (padėti pareiškėjoms išvengti ribojimų), todėl bet kokios pretenzijos dėl tariamos žalos atlyginimo turėtų būti nukreipiamos ne bendrovei, o M. S. asmeniškai.
28. Pareiškėjos atsiliepime į LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti pareiškėjai ,,Karma RE SIA“ (dabar – ,,Karma Real Estates LTD“) iš atsakovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
28.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, t. y. iš esmės atsižvelgė į visus Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyse civilinėse bylose Nr. e2-979-567/2024, Nr. e2-980-467/2024 ir Nr. e2-981-934/2024, bei 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-982-407/2024 pateiktus išaiškinimus, aiškinosi nurodytas tirtinas aplinkybes, teisingai pritaikė MĮ nuostatas ir teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl pagrįstai nesivadovavo atsakovės nurodytomis mokėjimo paslaugų ir sąskaitos atidarymo taisyklėmis, tačiau suklydo vertindamas kai kuriuos įrodymus ir dėl to padarė netinkamas išvadas dėl mišrios kaltės, tai lėmė tik iš dalies teisingo sprendimo priėmimą.
28.2. Bendrovė nepagrįstai įrodinėjimo pareigą šiuo konkrečiu atveju perkelia pareiškėjoms. Pirmosios instancijos teismui nepavyko gauti patikimų duomenų apie teismo nagrinėtų ginčo mokėjimo nurodymų atlikimo metu galiojusias bendrovės sąskaitos atidarymo taisykles, nors buvo imtasi visų įmanomų priemonių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad, nesant galimybės tiksliai nustatyti, ar buvo šalių susitarimas netaikyti MĮ 37 straipsnio reikalavimų, esant abejonių, taikoma bendroji įstatyme įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė.
28.3. Atsakovė neįrodė, kad ginčo mokėjimo operacijas atlikto tinkamai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui yra pateikta ne pareiškėjų dalykinių santykių su bendrove užmezgimo metu galiojusi teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kompetentingo valdymo organo patvirtinta ir abiejų šalių pasirašyta taisyklių versija, o paskutinė bendrovės tinklalapyje paskelbta šių taisyklių versija, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis nesivadovavo. Lietuvos banko 2019 m birželio 14 d. rašte Nr. S2019/(21.12-2101)-12-3172 nurodytas UAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ Mokėjimo paslaugų ir sąskaitos atidarymo taisyklių 9.7 papunktis taip pat negali būti ir nebuvo teismo taikomas, nes Lietuvos banko rašte nėra nurodyta nei Mokėjimo paslaugų ir sąskaitos atidarymo taisyklių redakcija, nei jos nuostatos, o ir Lietuvos banko atlikto bendrovės patikrinimo, kurio pagrindu parengtas nurodytas raštas, medžiagoje nurodytų taisyklių nėra. Tikėtina, kad Lietuvos banko 2019 m birželio 14 d. rašte nurodytų Mokėjimo paslaugų ir sąskaitos atidarymo taisyklių redakcija yra vėlesnė net tik už ginčo mokėjimo operacijų atlikimo metu galiojusią, bet ir už pareiškėjų dalykinių santykių su atsakove užmezgimo metu galiojusią redakciją.
28.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, kad nagrinėjamu atveju: 1) nepaneigta, jog piniginės lėšos iš pareiškėjų sąskaitų buvo išmokėtos galiojant apribojimui pareiškėjoms naudotis sąskaitomis dėl pradėto tyrimo dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo. Tai sudaro pagrindą pripažinti bendrovę neužtikrinus, kad apribojimai naudotis sąskaitų lėšomis būtų įgyvendinti; 2) pareiškėjų mokėjimo operacijas galėjusio inicijuoti ir autorizuoti, t. y. turėjusio teisę tai daryti, asmens G. L. susirašinėjimų su bendrovės akcininku M. S. pobūdis ir turinys bei kartu sekę atlikti jį atitikę mokėjimai sąskaitų blokavimo metu leidžia pripažinti buvus neteisėtus bendrovės veiksmus – mokėjimo įstaiga neužtikrino, kad, apribojus pareiškėjų teisę naudotis sąskaitomis, iš šių sąskaitų nebūtų atlikti mokėjimai, todėl atsakovė yra atsakinga dėl tokių atliktų mokėjimų pasekmių; 3) bendrovė pažeidė EPEPĮĮ 25 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir MĮ 29 ir 35 straipsnių nuostatas, neužtikrino saugaus ir tinkamo autorizavimo reikalavimus atitinkančio disponavimo pareiškėjų lėšomis. Šie veiksmai pripažintini neteisėtais civilinės atsakomybės taikymo kontekste, konstatuojant esant visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas už pareiškėjoms ginčo mokėjimų pavedimais padarytą žalą, perleidus nurodytas lėšas be tinkamo šalių susitarimus atitinkančio mokėjimų autorizavimo (CK 6.245?6.249, 6.263 straipsniai).
29. Atskirajame skunde pareiškėjos prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį ir prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo patenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Spręsdamas dėl mišrios atsakomybės, teismas netinkamai įvertino pareiškėjų atstovo G. L. susirašinėjimo su atsakovės akcininku M. S. turinį ir reikšmę. Susirašinėjimas įrodo tik tai, kad pareiškėjų mokėjimo operacijas galėjęs inicijuoti ir autorizuoti asmuo G. L. 2018 m. gruodžio 20 d. neturėjo prieigos prie sąskaitos, t. y. negalėjo inicijuoti mokėjimo operacijų, jų neinicijavo ir neautorizavo, o bendrovės akcininkas M. S. tiesiogiai arba netiesiogiai turėjo galimybę vykdyti operacijas pareiškėjų elektroninių pinigų sąskaitose, tokias operacijas vykdė ir šio fakto neslėpė.
29.2. G. L. su bendrovės akcininku M. S. bendravo kaip su mokėjimo paslaugų teikėjo ? bendrovės ? atstovu, siekdamas atgauti sąskaitose teisėtai laikytas savo atstovaujamų bendrovių pinigines lėšas, kurių jis pats nebegalėjo valdyti.
29.3. Pareiškėjų atstovas G. L. neturėjo oficialios informacijos, kad jo vadovaujamų bendrovių sąskaitoms yra taikomi apribojimai, o atsakovė slėpė, jog tai ji savarankiškai taiko pareiškėjų sąskaitų apribojimus be kompetentingų institucijų sprendimų (pavedimų). Natūralus pareiškėjų atstovo G. L. siekis išsiaiškinti susidariusią nepalankią situaciją su mokėjimo bendrove ir jos atstovais bei atnaujinti mokėjimo paslaugų teikimą negali būti vertinamas kaip bandymas neteisėtais būdais apeiti apribojimus, kurių taikymo pagrįstumas ir teisėtumas iki šiol nėra įrodyti ir patvirtinti kompetentingų institucijų. Bendrovės teiginiai apie lėšoms neva taikomus apribojimus buvo niekuo nepagrįsti, o vengimas grąžinti lėšas arba jas pervesti pagal įgalioto asmens G. L. nurodymus buvo neteisėtas nuo pat pradžių. Kaip sąžiningai veikiantis lėšų turėtojų atstovas G. L. privalėjo imtis visų įmanomų veiksmų atgaunant lėšas. Tai buvo jo, kaip atstovo, pareiga, todėl nei jo, nei jo atstovaujamų bendrovių veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kurie galėtų lemti bent dalį kaltės.
29.4. Pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką bankroto byla yra vientisa, todėl bylos dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, tyčinio bankroto ar kreditorių susirinkimų nutarimų (nors ir turi atskirą bylos numerį, tačiau turi tapatų procesinį bylos numerį, tiesiogiai nurodantį vedamo civilinio proceso priklausomumą nuo kito civilinio proceso) yra neatsiejama bankroto bylos dalis. Visos pirmosios instancijos teismo nepripažintos 3 000 Eur pareiškėjos ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) išlaidos yra susiję išimtinai su teisminiu ginču dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų. Teismo nutartys dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų niekada nebuvo įsiteisėję, todėl, nebūdamos kreditorėmis, pareiškėjos net ir teoriškai neturėjo procesinės galimybės dalyvauti bendrovės bankroto byloje ar su bankroto byla susijusiuose kituose teismo procesuose ir patirti ten kokių nors atstovavimo išlaidų. Vienintelė byla, kurioje pareiškėjos galėjo dalyvauti ir dalyvavo, yra ši, kurioje ir buvo patirtos visos atstovavimo išlaidos.
30. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir atsakovei iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
30.1. Bendrovė nesutinka su pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad pareiškėjų atstovas G. L. elgėsi sąžiningai ir teisėtai, siekdamas atgauti sąskaitose teisėtai laikytas savo atstovaujamų bendrovių pinigines lėšas, kurių jis pats nebegalėjo valdyti. Pareiškėjų argumentus dėl nepagrįstai taikytų ribojimų yra įvertinęs Lietuvos bankas, kuris 2019 m. birželio 14 d. rašte Nr. S 2019/ (21.12-2101)-12-31721 nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo įtarti, jog atsakovė, apribodama pareiškėjų sąskaitas, piktnaudžiavo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais. Taigi, pareiškėjų argumentai, kad bendrovė be pagrindo taikė ribojimus pareiškėjų sąskaitoms, yra nepagrįsti ir neįrodyti.
30.2. Bendrovė nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad atsakovei šioje byloje teko tinkamo finansinių operacijų autorizavimo įrodinėjimo našta ir kad šios įrodinėjimo pareigos atsakovė neįvykdė, t. y. neįrodė, jog pareiškėjų ginčijamos finansinės operacijos buvo autorizuotos tinkamai. Įrodinėjimo našta dėl netinkamo finansinių operacijų autorizavimo turėjo būti priskirta būtent pareiškėjoms. Pareiškėjos šios pareigos neįvykdė, be to, byloje esantys įrodymai liudijo priešingas aplinkybes.
30.3. Byloje esantis susirašinėjimas tarp pareiškėjų atstovo G. L. ir bendrovės akcininko M. S. patvirtina, kad pareiškėjų atstovas G. L. davė sutikimą vykdyti bankines operacijas pareiškėjų banko sąskaitose, netgi prašė ir ragino, kad M. S. kuo greičiau tai padarytų. Šiais veiksmais buvo bandoma skubiai perkelti lėšas iš atsakovės banke esančių pareiškėjų sąskaitų į kitas sąskaitas, siekiant išvengti pareiškėjų sąskaitoms taikomų ar gresiančių apribojimų. M. S. pareiškėjų atstovo nurodymus vykdė veikdamas ne atsakovės vardu, o siekdamas padėti G. L., su kuriuo jį sieja artimi asmeniniai ryšiai. Tokius ryšius aiškiai patvirtina kitas byloje esantis tų pačių asmenų susirašinėjimas. Toks G. L. elgesys negali būti laikomas sąžiningu bei teisėtu. Akivaizdu, jog G. L. žinojo ir suprato, jog elgiasi neteisėtai, t. y. bandė apeiti ribojimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų taikymu.
30.4. Svarbi aplinkybė, kad 2018 m. gruodžio 19–20 d. iš pareiškėjų sąskaitų buvo atlikta daug kitų mokėjimų, kurių pareiškėjos neginčija. Tai patvirtina, kad visas 2018 m. gruodžio 19–20 d. atliktas finansines operacijas pareiškėjų atstovas kontroliavo, jos buvo atliktos su pareiškėjų atstovo žinia ir jo sutikimu, todėl pagal MĮ 29 straipsnio nuostatas, tokios operacijos laikytinos tinkamai autorizuotomis.
30.5. Pareiškėjų deklaratyvūs teiginiai, kad 2018 m. gruodžio 20 d. atliktų mokėjimų bendrovei ,,WAVECREST HOLDING B. V.“ jie neautorizavo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti žalą. Jeigu pareiškėjai būtų įrodę, kad ginčijami mokėjimai bendrovei ,,WAVECREST HOLDING B. V.“ buvo atliekami be pareiškėjų atstovo sutikimo (pavyzdžiui, būtų nustatyta M. S. piktnaudžiavo G. L. suteikta teise disponuoti pareiškėjų lėšomis) ir dėl to jiems kilo neigiami padariniai, tokiu atveju būtų pagrindas spręsti ne dėl bendrovės, bet dėl M. S. veiksmų teisėtumo, kadangi M. S. šiuo atveju veikė ne kaip bendrovės atstovas, o padėdamas G. L. apeiti bendrovės pritaikytus (ar numatomus taikyti) ribojimus pareiškėjų sąskaitose.
30.6. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad veikdami tokiu neteisėtu būdu, pareiškėjai turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, kadangi tai prieštarauja bendrajam teisės principui „iš ne teisės negali atsirasti teisė“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
31. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti pareiškėjų finansinius reikalavimus likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
32. Pareiškėjos buvo elektroninių pinigų įstaigos UAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ klientės; joms vadovaujantis asmuo – Italijos Respublikos pilietis G. L., turėjęs teisę inicijuoti mokėjimo operacijas bendrovių vardu:
32.1. 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėjos ,,MADA Management Limited“ vardu elektroninių pinigų įstaigoje UAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomi elektroniniai pinigai. Pareiškėja ,,MADA Management Limited“ (šiuo metu ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD“) registruota Pietų Afrikos Respublikoje.
32.2. 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ vardu elektroninių pinigų įstaigoje UAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ buvo atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomi elektroniniai pinigai. Pareiškėja „Capital Solutions Ltd.“ registruota Maltos Respublikoje.
32.3. 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjos ,,DBX Group Limited“ vardu elektroninių pinigų įstaigoje UAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ buvo atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomi elektroniniai pinigai. Pareiškėja ,,DBX Group Limited“ registruota Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
32.4. 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjos ,,Karma RE SIA“ vardu elektroninių pinigų įstaigoje UAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ buvo atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomi elektroniniai pinigai. Pareiškėja ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) registruota Latvijos Respublikoje.
33. 2018 m. gruodžio 19 d. UAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ informavo pareiškėjas, kad jų prieigos prie turimų sąskaitų yra apribotos dėl saugumo priežasčių.
34. 2018 m. gruodžio 20 d. iš pareiškėjų sąskaitų buvo atlikti mokėjimai bendrovei ,,Wavecrest Holding B. V.“ (gavėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), nenurodant mokėjimo paskirties (toliau – ir ginčo pavedimai, ginčo mokėjimai): 1) iš pareiškėjos „Capital Solutions Ltd.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 29 472,40 Eur mokėjimas; 2) iš pareiškėjos ,,DBX Group Limited“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 75 266 Eur mokėjimas; 3) iš pareiškėjos ,,MADA Management Limited“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 74 680 Eur mokėjimas; 4) iš pareiškėjos ,,Karma RE SIA“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 10 723,72 Eur mokėjimas.
35. 2018 m. gruodžio 20 d., be pirmiau nurodytų ginčo mokėjimų, iš pareiškėjų sąskaitų taip pat buvo atlikti mokėjimai: 43 900 Eur mokėjimas ,,Across Srl“; 19 000 Eur mokėjimas į kitą ,,Karma Real Estates LTD“ banko sąskaitą; 100 000 Eur mokėjimas į ,,Karma RE SIA“ sąskaitą. Šių mokėjimų pareiškėjos neginčija ir jų neteisėtumo neįrodinėja.
36. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi buvo iškelta UAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Avere“; nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.
37. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi BUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ pripažinta likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d.
38. Terminas pareiškėjų finansiniams reikalavimams BUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ bankroto byloje pateikti buvo atnaujintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. eB2-2662-880/2024, Nr. eB2-2664-880/2024 ir 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. eB2-2661-880/2024, Nr. eB2-2665-880/2024. Nutarčių dalys dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo nebuvo skundžiamos atskiraisiais skundais.
39. Pareiškėjos prašo: 1) įtraukti pareiškėją ,,Capital Solutions Ltd.“ (dabar ? ,,Finlink Limited“) į BUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 29 472,40 Eur finansinį reikalavimą; 2) įtraukti pareiškėją ,,DBX Group Limited“ į atsakovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 75 266 Eur finansinį reikalavimą; 3) įtraukti pareiškėją ,,MADA Management Limited“ (dabar ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD“) į atsakovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 74 680 Eur finansinį reikalavimą; 4) įtraukti pareiškėją ,,Karma RE SIA“ (dabar ? ,,Karma Real Estates LTD“) į atsakovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 10 723,72 Eur finansinį reikalavimą.
40. Pareiškėjos nurodo, kad bankroto byloje reiškiamus finansinius reikalavimus kildina kaip joms padarytos žalos, atsiradusios dėl prarastų (neteisėtai pervestų) elektroninių pinigų, atitinkančios negrąžinto turto (elektroninių pinigų) vertę, atlyginimą.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir pareiškėjų finansinių reikalavimų patvirtinimo
41. Pareiškėjos finansinius reikalavimus bankroto byloje prašo patvirtinti ir kaip joms padarytos žalos, atsiradusios dėl prarastų (neteisėtai pervestų) elektroninių pinigų, atitinkančios negrąžinto turto (elektroninių pinigų) vertę, atlyginimą. Grįsdamos šį reikalavimą, pareiškėjos argumentuoja, kad 2018 m. gruodžio 20 d. piniginės lėšos be jų sutikimo ir joms nežinant buvo pervestos į ,,Wavecrest Holding B. V.“ sąskaitą. Pareiškėjoms finansinius reikalavimus kildinant iš joms padarytos žalos, atsakovei neteisėtai pervedant pareiškėjoms priklausiusius elektroninius pinigus, jų teigimu, nežinomai elektroninių pinigų gavėjai ,,Wavecrest Holding B. V.“, toks pareiškėjų finansinis reikalavimas galėtų būti tvirtinimas tik nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai).
42. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, bet konstatavo mišrią atsakovės ir pareiškėjų kaltę, kiekvienai pusei esant atsakingai po 50 procentų ir pareiškėjų prašymą dėl finansinių reikalavimų atsakovės bankroto byloje patenkino iš dalies, patvirtindamas pareiškėjų teisę į 50 procentų patirtų nuostolių atlyginimą.
43. Atskiraisiais skundais tiek pareiškėjos, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu MĮ aiškinimu ir faktinių aplinkybių įvertinimu. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, paskirstydamas įrodinėjimo naštą, nepagrįstai nesivadovavo atsakovės mokėjimo paslaugų ir sąskaitos atidarymo taisyklėmis. Nustačius pareiškėjų neteisėtus veiksmus, kuriais buvo siekiama apeiti pareiškėjų sąskaitoms taikomus ribojimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, šioje byloje turėjo būti nuspręsta, kad pareiškėjos apskritai neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, kadangi tai prieštarauja vienam esminių teisės principų – iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Pareiškėjos atskirajame skunde teigia, kad teismas apskųstoje nutartyje netinkamai įvertino byloje esantį pareiškėjų atstovo ir atsakovės akcininko susirašinėjimą ir nepagrįstai nustatė mišrią abiejų šalių kaltę.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių finansiniai reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią bendrovę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
45. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios bendrovės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios bendrovės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios bendrovės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
46. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią bendrovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
47. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006).
48. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir (ar) eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo eiliškumas taip pat lemia konkretaus kreditoriaus teisę gauti visišką ar dalinį jo reikalavimo patenkinimą, nes kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai (JANĮ 94 straipsnio 4 dalis), todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą, be kita ko, tiek dydžio, tiek ir eilės aspektu.
49. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
50. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
51. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
52. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
53. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodinėjimo pareigos dėl ginčijamų sandorių autorizavimo paskirstymu. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo byloje ir siekiant nustatyti – atsakovei ar pareiškėjoms kilo pareiga įrodyti, kad ginčo finansinė operacija buvo autorizuota ir atlikta ne pačių pareiškėjų iniciatyva, vertintina, ar nagrinėjamu atveju buvo bendrovės ir pareiškėjų susitarimas netaikyti MĮ 37 straipsnio reikalavimų. Teismas sudarė galimybę tiek pareiškėjoms, tiek atsakovei pateikti patikimus duomenis apie ginčo mokėjimo nurodymų atlikimo metu galiojusias atsakovės sąskaitos atidarymo taisykles. Dėl atsakovės sąskaitos atidarymo taisyklių pateikimo pirmosios instancijos teismas kreipėsi ir į Lietuvos banką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi veiksmų, siekdamas surinkti visus bylai reikšmingus įrodymus, turėdamas tikslą nustatyti, kuriai iš šalių tenka įrodinėjimo pareiga dėl ginčijamų sandorių autorizavimo įrodinėjimo.
54. Atsakovės nemokumo administratorė pateikė pirmosios instancijos teismui paskutinę bendrovės internetiniame puslapyje skelbtą atsakovės mokėjimo paslaugų ir sąskaitos atidarymo taisyklių elektroninę versiją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktas atsakovės sąskaitos atidarymo taisykles ir jų turinį, nusprendė, kad jos nagrinėjamu atveju neaktualios. Todėl nesant galimybės tiksliai nustatyti, ar buvo šalių susitarimas netaikyti MĮ 37 straipsnio reikalavimų, taikė bendrąją įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu į bylą pateiktų taisyklių vertinimu, argumentuodama, kad šios taisyklės taikomos ir nagrinėjamu atveju ir teismas netinkamai įvertino jų turinį.
55. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, turėjo vadovautis atsakovės nemokumo administratorės pateiktomis sąskaitos atidarymo taisyklėmis. Sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo yra reikšmingos atsakovės sąskaitos atidarymo taisyklės, kurios galiojo pareiškėjoms atliekant ginčijamus pavedimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą pateikta pozicija, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiomis taisyklėmis, nes nėra aišku, kada jos buvo priimtos, nuo kada ir iki kurio laikotarpio jos galiojo, nėra pateikta atsakovės vidinio teisės akto, kuriuo jos buvo patvirtintos. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis nesivadovavo, spręsdamas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių.
56. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, nustatęs, kad atsakovė neįrodė, jog ginčijami pareiškėjų pavedimai buvo tinkama forma autorizuoti, ginčo mokėjimo pavedimai atlikti laikotarpiu, kai sąskaitos turėjo būti blokuotos, todėl atsakovė pažeidė licencijuotų finansinių paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neužtikrino saugaus ir tinkamo autorizavimo reikalavimus atitinkančio disponavimo lėšomis.
57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčijamų pavedimų teisiniu įvertinimu. Pagal MĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas mokėjimo operacija laikoma autorizuota tada, kai mokėtojas duoda sutikimą įvykdyti mokėjimo operaciją. Mokėtojas gali duoti sutikimą įvykdyti vieną arba kelias mokėjimo operacijas. Mokėtojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi susitarti dėl sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją davimo formos ir tvarkos. Sutikimas įvykdyti mokėjimo operaciją arba kelias mokėjimo operacijas taip pat gali būti duodamas per gavėją arba mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėją. Mokėjimo operacija gali būti autorizuota iki jos įvykdymo arba ją įvykdžius, jeigu taip susitarė mokėtojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas.
58. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį susirašinėjimą tarp pareiškėjų atstovo ir bendrovės akcininko, nusprendė, kad iš pareiškėjų elektroninių pinigų sąskaitų 2018 m. gruodžio 20 d., galiojant apribojimui pareiškėjoms naudotis sąskaitomis dėl pradėto tyrimo dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo, buvo atlikti ginčijami mokėjimai ir kiti mokėjimai į kitas pareiškėjų sąskaitas ar kitiems su pareiškėjomis susisijusiems asmenims. Visi 2018 m. gruodžio 20 d. atlikti mokėjimai iš pareiškėjų sąskaitų buvo atlikti su pareiškėjų atstovo sutikimu (nurodymu). Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad visi 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimai autorizuoti ir atlikti vienu metu, to paties asmens, mokėjimų operacijų numeriai suteikti paeiliui ar yra artimi; pavedimai atlikti prie sąskaitų prisijungus telefono Nr. +393283596638, kuriuo prie sąskaitų būdavo jungiamasi ir kitais laikotarpiais, be to, buvo jungtasi iš to paties IP adreso 151.22.181.250. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu faktinių aplinkybių įvertinimu ir kartu atmeta pareiškėjų atskirajame skunde pateiktą poziciją, kad pareiškėjų atstovas G. L. neturėjo oficialios informacijos, jog jo vadovaujamų bendrovių sąskaitoms yra taikomi apribojimai. Būtent byloje esantis pareiškėjų atstovo susirašinėjimas su bendrovės akcininku, prašant skubiai atlikti mokėjimus į kitas nurodytas sąskaitas, įrodo, kad pareiškėjų atstovas siekė atlikti mokėjimus iš pareiškėjų elektroninių pinigų sąskaitų bendrovėje, pasitelkiant bendrovės akcininką, nes negalėjo pats tokių mokėjimų atlikti nustatyta tvarka prisijungęs prie bendrovės valdomos elektroninės sistemos, juos tinkamai autorizuojant.
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad visi iš pareiškėjų elektroninių pinigų sąskaitų esančių bendrovėje atlikti mokėjimai buvo atlikti pareiškėjų nurodymu ir interesais. Tačiau ši išvada nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad atsakovė, būdama licencijuota finansinių paslaugų įstaiga, nesilaikė jai nustatytų imperatyvių įstatymų reikalavimų, jų tinkama forma neautorizavo ir šiuos pavedimus atliko galiojant apribojimui pareiškėjoms naudotis sąskaitomis dėl pradėto tyrimo dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad mokėjimai atlikti galiojant apribojimui pareiškėjoms naudotis sąskaitomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė atskirajame skunde pateiktais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų jos neteisėtų veiksmų, iš kurių kildinama civilinė atsakomybė ir jos pagrindu siekiama patvirtinti pareiškėjų finansinius reikalavimus bendrovės bankroto byloje.
60. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjų vardu veikęs asmuo savo veiksmais ženkliai prisidėjo prie susidariusios situacijos ir, atitinkamai, veikdamas neteisėtai siekiant apeiti pareiškėjų sąskaitoms taikytus apribojimus ir nepaisant jų pervesti pinigines lėšas susijusioms bendrovėms, tokiais veiksmais prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų pasekmių ir nuostolius patyrė dėl didelio neatsargumo. Nesąžiningi ir itin neatsargūs pareiškėjų vardu veikusio asmens veiksmai lėmė, kad be pareiškėjų neginčijamų mokėjimo pavedimų, galimai pasinaudojant situacija, buvo atlikti ir ginčijami mokėjimai; tokie veiksmai vertintini kaip pareiškėjų rizikos prisiėmimas. Remdamasis šiomis išvadomis pirmosios instancijos teismas konstatavo mišrią atsakovės ir pareiškėjų kaltę dėl atsiradusių pareiškėjų nuostolių.
61. Atskiruosiuose skunduose pareiškėjos ir bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl mišrios kaltės. Pareiškėjos nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino ir pareiškėjų kaltę dėl pareiškėjų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų atsiradusių nuostolių, o bendrovė nurodo, jog pareiškėjų atžvilgiu turi būti taikoma MĮ 39 straipsnio 3 dalies nuostata ir pareiškėjoms tenka visi atsiradę nuostoliai.
62. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad visi 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimai iš pareiškėjų elektroninių pinigų sąskaitų esančių bendrovėje, buvo atlikti pareiškėjų nurodymu ir interesais (nutarties 59 paragrafas). Pareiškėjų nurodyta pozicija, kad pareiškėjų atstovo atlikti veiksmai, duodant nurodymus bendrovės akcininkui, kuris galėjo atlikti pavedimus iš pareiškėjoms priklausančių elektroninių pinigų sąskaitų, nelaikyti nesąžiningais dėl to kaltės pareiškėjų veiksmuose nėra, yra nepagrįsta. Pareiškėjų atstovo veiksmai, kuriais buvo bandoma skubiai perkelti lėšas iš pareiškėjų sąskaitų, galiojant apribojimui pareiškėjoms naudotis sąskaitomis dėl pradėto tyrimo dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini tyčiniais ir neatitinkančiais pareiškėjoms, kaip mokėjimo paslaugų vartotojoms, nustatytų pareigų, numatytų MĮ 34 straipsnyje. Pareiškėjos nesilaikė MĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ? mokėjimo paslaugų vartotojas, gavęs mokėjimo priemonę, privalo imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti personalizuoti saugumo duomenys. Pareiškėjos, siekdamos pasinaudoti susidariusia situacija, siekdamos atlikti mokėjimus iš bendrovėje buvusių sąskaitų, sudarė galimybę (davė nurodymą) leisti prisijungti prie pareiškėjų elektroninių pinigų sąskaitų tretiesiems asmenims ir atlikti jų vardu mokėjimus, neužtikrinant jų pačių duomenų saugumo, atliekant neautorizuotą prisijungimo duomenų naudojimą.
63. Apeliacinis teismas sutinka su bendrovės atskirajame skunde pateiktais argumentais, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma MĮ 39 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri numato, jog mokėtojui tenka visi dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų atsiradę nuostoliai, jeigu jis juos patyrė arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo, neįvykdęs vienos ar kelių šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytų pareigų.
64. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė MĮ normas ir padarė nepagrįstą teisinę išvadą dėl pareiškėjų atliktų veiksmų įvertinimo, todėl pareiškėjų reikalavimas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo turėjo būti atmestas, pripažinus pačių pareiškėjų atsakomybę už MĮ 34 straipsnyje numatytų pareigų pažeidimą. Egzistuoja pagrindas išvadai, kad pareiškėjų nurodyti nuostoliai kilo dėl jų pačių tyčinių veiksmų, siekiant pažeisti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos taisykles, todėl neigiamų padarinių rizika tenka pačioms pareiškėjoms.
65. Taigi, pareiškėjų, kaip elektroninių pinigų turėtojų, finansiniai reikalavimai ir reikalavimo teisės į likviduojamą dėl bankroto bendrovę, kildinami iš joms padarytos žalos, atsiradusios dėl prarastų (neteisėtai pervestų) elektroninių pinigų, atitinkančios negrąžinto turto (elektroninių pinigų) vertę, atlyginimo, teismui pripažinus, kad kaltė dėl atsiradusių nuostolių tenka pačioms pareiškėjoms, nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjas kreditorėmis JANĮ prasme bendrovės (elektroninių pinigų įstaigos) nemokumo byloje. Dėl to pareiškėjų reikalavimas įtraukti jas į bendrovės kreditorių sąrašą nurodytu pagrindu, atmetamas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
66. Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų bei atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
67. Apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytos aplinkybės leidžia sutikti su atsakovės atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, netinkamai pritaikė MĮ nuostatas, nepagrįstai nenustatė pareiškėjų tyčinių veiksmų, atliekant pavedimus, todėl nepagrįstai nustatė tiek atsakovės, tiek pareiškėjų mišrią kaltę ir pareiškėjų finansinius reikalavimus bendrovės byloje patenkino iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl pirmiau išdėstytų argumentų atsakovės atskirasis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies patenkinti pareiškėjų ,,Capital Solutions Ltd.“, ,,DBX Group Limited“, ,,MADA Management Limited“ (šiuo metu ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD“) ir ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) prašymai dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo atsakovės nemokumo (bankroto) byloje – panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų prašymus atmesti.
68. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
69. Atsakovė LUAB „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ prašė atlyginti 2 420 Eur bylinėjimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir po 453,75 Eur iš kiekvienos pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjų prašymą atmetus, atsakovei iš pareiškėjų priteisiama 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 1 058,75 Eur iš kiekvienos pareiškėjos.
70. Atmetus pareiškėjų atskirąjį skundą ir patenkinus atsakovės atskirąjį skundą, pareiškėjos neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), bet ji nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkinti pareiškėjų ,,Capital Solutions Ltd.“, ,,DBX Group Limited“, ,,MADA Management Limited“ (šiuo metu ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD“) ir ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) prašymai dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“ nemokumo (bankroto) byloje, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų ,,Capital Solutions Ltd.“, ,,DBX Group Limited“, ,,MADA Management Limited“ (šiuo metu ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD“) ir ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo atmesti.
Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „TRUSTCOM FINANCIAL UAB“, juridinio asmens kodas 304521377, iš pareiškėjų ,,Capital Solutions Ltd.“, juridinio asmens kodas C79794, ,,DBX Group Limited“, juridinio asmens kodas AFZ/OS/2737, ,,MADA Management Limited“ (šiuo metu ? ,,Dream Big Investing ZA (PTY) LTD“), juridinio asmens kodas 2018/209797/07, ir ,,Karma RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“), juridinio asmens kodas 40203111599, po 1 058,75 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt aštuonis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė
Tomas Venckus