Civilinė byla Nr. e2S-1978-643/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01889-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. (G. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinio priėmimo klausimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl servituto panaikinimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, I. G. P., K. G., E. G., M. G.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. G. (G. G.) elektroninėmis ryšio priemonėmis 2023 m. birželio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), prašydamas panaikinti 274 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantį) per žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), kuris nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas) ir NŽT 2016 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodė, kad servitutu niekas nesinaudoja. Kartu su prašymu pateikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki bus išnagrinėta byla įpareigoti NŽT „sustabdyti kelio servituto atidarymą“. Ieškovas pateikė teismui duomenis, kad už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2023 m. birželio 20 d. sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, tačiau už pareikštą ieškinį žyminio mokesčio ieškovas nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovo G. G. ieškinį atsisakė priimti, o nutarčiai įsiteisėjus nurodė grąžinti ieškovui 50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas prašė panaikinti servitutą CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4.135 straipsnio 1 dalies pagrindu (išnykus servituto būtinumui) ir šį pagrindą siejo su tuo, kad yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, tačiau ieškinyje nenurodė, kas yra viešpataujantis daiktas bei pastebėjo, kad juo galima tinkamai naudotis nesinaudojant tarnaujančiu daiktu.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašomas panaikinti kelio servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, nurodė, kad teisiniam santykiui yra aktualus Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 22 straipsnis reglamentuoja servitutus, o minėto straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog prieš kreipdamasis į teismą su prašymu panaikinti kelio servitutą, su tokiu prašymu kreipėsi į NŽT, o ši atsisakė tokį ieškovo prašymą tenkinti, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
7. Teismas nurodė, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo ieškovui vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį, išaiškino, kad ieškovas su prašymu panaikinti Sklype nustatytą kelio servitutą turi teisę kreiptis į NŽT, o, prireikus (gavus neigiamą sprendimą), ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu CK nustatytais pagrindais. Teismas taip pat pažymėjo, kad už tokį ieškinį į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke turi būti sumokėtas 110 Eur dydžio žyminis mokestis, jei ieškinys paduodamas elektroninėmis ryšio priemonėmis ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo (VĮ Registrų centro) trečiuoju asmeniu į bylos procesą įtraukti nereikia.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinį atsisakė priimti, teismas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesprendė, o sumokėtą žyminį mokestį grąžino ieškovui.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas G. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
9.1. Nurodo, kad ieškovas pardavė tretiesiems asmenims K. G., E. G. ir M. G. dalį sklypo ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiu servitutu buvo pertvarkytas.
9.2. Paaiškina, kad 0,0274 ha keliuko servituto panaikinimą įregistravus VĮ Registrų centras ieškovas sutvarkė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, atvežė žemę, užpylė, pasodino sodinukus, ir nei NŽT, nei tretieji asmenys beveik tris mėnesius neginčijo šio servituto panaikinimo, niekas juo nesinaudojo, tačiau praleidus visus įstatymo numatytus terminus, beveik po trijų mėnesių tretieji asmenys surašė skundą. Pažymi, kad tretieji asmenys nesinaudoja servitutiniu keliuku, turi atskirus įvažiavimus į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus, kaip ir visi naudojasi įrengtu keliu.
9.3. Taip pat paaiškina, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. Turto atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovui buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis), servitutas buvo nustatytas bendru giminaičių susitarimu, kurie naudojasi sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šis keliukas ėjo tiesiog per ieškovui nuosavybės teise priklausančias 1804/1957 žemės sklypo dalis, t. y. tiesiog per jo kiemą, o vėliau keliuku pradėjo važinėti ir kiti asmenys traktoriais, džipais ir kitomis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, keliukas pradėjo plėstis užkabindamas ir pažeisdamas nuosavybės teise ieškovui priklausantį rūsį bei namą, be to kieme žaidžia vaikai ir tai neužtikrina jų saugumo, nes automobiliai važiuoja tiesiog per kiemą, ne kartą buvo iškilusi grėsmė mažamečių vaikų gyvybei ir sveikatai, ieškovui nesaugu gyventi, kyla pavojus dėl statinių pažeidimo. Akcentuoja, kad per sklypo dalį visai šalia keliuko eina elektros tinklų apsaugos zonos, skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos, per jas taip pat važinėja išsiplečiant daugiau nei servitutu buvo nustatyta.
9.4. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, NŽT bei VĮ Registrų centrą ir parengus dokumentus bei pateikus prašymą servitutas 2022 m. birželio 6 d. buvo panaikintas, atsižvelgiant į tai, ieškinys turėtų būti priimtas ir nagrinėtinas, nes servituto panaikinimui neprieštaravo NŽT ir VĮ Registrų centras jį išregistravo 2022 m. birželio 6 d.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo G. G. ieškinį dėl servituto panaikinimo, pareikšto atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
13. Vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau tai turi daryti įstatymų nustatyta tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius, t.y. jeigu nesilaikoma įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas gali: atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), palikti pareiškimą nenagrinėtą, jeigu dar galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba nutraukti bylą, jeigu nebegalima šia tvarka pasinaudoti (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
14. Byloje nustatyta, kad ieškiniu prašoma panaikinti 274 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantį) per žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), kuris nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas) ir NŽT 2016 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog būtent institucija priėmusi sprendimą nustatyti servitutą taip pat turi priimti sprendimą dėl jo panaikinimo, sprendė, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog prieš kreipdamasis į teismą su prašymu panaikinti kelio servitutą, ieškovas su tokiu prašymu kreipėsi į NŽT, o ši atsisakė tokį ieškovo prašymą tenkinti, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
15. Apeliantas su tokia išvada nesutikdamas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog išnyko servituto būtinumas, pasikeitė aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas. Pažymi, kad
kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, NŽT bei VĮ Registrų centrą ir parengus dokumentus bei pateikus prašymą servitutas 2022 m. birželio 6 d. buvo panaikintas, atsižvelgiant į tai, ieškinys turėtų būti priimtas ir nagrinėtinas, nes servituto panaikinimui neprieštaravo NŽT ir VĮ Registrų centras jį išregistravo 2022 m. birželio 6 d.
16. Pažymėtina, kad pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą. Servituto, taip pat ir kelio servituto pakeitimą, panaikinimą reglamentuoja privatinės teisės normos (CK 4.112 straipsnio 5 dalis, 4.130–4.137 straipsniai). Servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik šiais pagrindais. Byloje aktualūs servituto pasibaigimo pagrindai, nurodyti CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
17. CK
4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas servituto pasibaigimo pagrindas detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui. Pagal CK 4.135 straipsnio 1 dalį, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas. CK 4.135 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, jog teismas sprendžia ginčą tarp aiškiai apibrėžtų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų.
18. Žemės įstatymo
22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Tai reiškia, kad spręsdama prašymą dėl nustatyto servituto panaikinimo, viešojo administravimo institucija privalo įsitikinti, ar tokiam prašymui patenkinti yra nors vienas iš CK 4.130 straipsnyje numatytų pagrindų ir tai nustačiusi (arba ne), priimti atitinkamą administracinį sprendimą dėl servituto pasibaigimo arba sprendimą tenkinti tokį prašymą.
19. Remiantis bylos duomenimis, prašomas panaikinti kelio servitutas buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 3.2 punktu, taip pat, Įsakymo 4.3 punktu Vilniaus apskrities viršininkas įpareigojo sklypo savininkus naudojant sklypą įgyvendinti nustatyto kelio servituto suteikiamas teises. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašomas panaikinti kelio servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu. Remiantis Žemės įstatymu, akcentuotina, jog administraciniu aktu nustatytą servitutą panaikinti, t. y. priimti sprendimą dėl jo panaikinimo, gali institucija, kuri ir priėmė sprendimą jį nustatyti. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą su prašymu panaikinti kelio servitutą, tokį prašymą buvo pateikęs NŽT, ar kad NŽT būtų panaikinusi prašomą panaikinti servitutą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
20. Kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023 pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Byloje nėra duomenų, kad NŽT būtų nagrinėjusi ieškovo prašymą dėl servituto panaikinimo, kas reiškia, jog ieškovas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl servituto panaikinimo prieš tai nepasikreipęs į atitinkamą instituciją.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl servituto panaikinimo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
22. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir išnagrinėjus atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
ieškovo G. G. (G. G.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė