Administracinė byla Nr. ATP-141-354/2016

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03807-2015-0

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                         

(S)

                                                                            2.7.4.4; 2.7.4.5; 3.26.1                      

. 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 21 d.

Šiauliai

             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimo, kuriuo P. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 28 Eur dydžio bauda; už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė nuobauda – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas

n u s t a t ė:

P. Č. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. 18 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovėjusį automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino.

Apeliaciniu skundu P. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas jo nuoseklius parodymus, jog jis jokio eismo įvykio nesukėlė (nurodytu laiku buvo kirpykloje), atmetė be motyvų, todėl apeliantas mano, kad teismas buvo šališkas jo atžvilgiu. Apelianto teigimu, teismo išvardinti įrodymai patvirtina tik tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu buvo apgadintas nukentėjusiajai priklausantis automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Apelianto manymu, teismo išvada, kad panašus į „Opel Zafira“ yra automobilis „Citroen Berlingo“, visiškai nepagrįsta. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai atmetė posėdžio metu apklaustų liudytojų I. J. ir R. M. parodymus, kurie patvirtina, kad jis iki 2015 m. rugsėjo 8 d. 19 val. buvo pietiniame miesto rajone. Skunde apeliantas pažymi, kad be šių įrodymų jo nekaltumą patvirtina transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad jo automobiliui jokių apgadinimų nenustatyta, o tai, apelianto teigimu, rodo, kad jo automobilis jokiame eismo įvykyje nedalyvavo. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį, kad liudytojo D. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, teismas prieštaravimų nepašalino ir be jokio pagrindo padarė išvadą, kad liudytojas D. B. pats už nukentėjusiosios buto durų užkišo raštelį, nors posėdžio protokole tokie D. B. parodymai neužrašyti. Be to, apeliantas pažymi, kad jam paklausus liudytojo, ar jis vairavo automobilį, D. B. atsakė, kad ne (tai patvirtina garso įrašas).

Taip pat skunde apeliantas pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. jam buvo inkriminuoti KET 9 p., 101 p., 219 p. pažeidimai, o teismo nutarime inkriminuojami KET 9 p., 101 p., 219, 1 p. pažeidimai, nors teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl jam buvo pakeistas KET 219 p. pažeidimas į KET 219,1 p. pažeidimą (KET tokio punkto apskritai nėra). Be to, apelianto manymu, jam nepagrįstai buvo inkriminuoti KET 9 p., 101 p. pažeidimai. Apeliantas pažymi, kad KET 9 p. nustato bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams būti atsargiems, nekelti pavojaus, minėtas punktas be nuorodos į konkrečius KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagrindu. Apeliantas pažymi, kad KET 101 p. taip pat nereglamentuoja reikalavimų įvykus autoįvykiui.

Skunde apeliantas nurodo pageidaujantis, kad jo skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kad galėtų duoti paaiškinimus ir pateikti dokumentus, kurių iš jo pirmosios instancijos teismas nepriėmė (kopijos pridedamos), taip pat pageidauja, kad būtų apklaustas liudytojas D. B., kurio ne visi parodymai užrašyti posėdžio protokole. Taip pat prašo perklausyti posėdžio garso įrašą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo netenkinti P. Č. apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. A2.6.-11-771/2016 ir bylos nutraukimo, kadangi Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas P. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės, įsigilinus į eismo įvykio eigą ir mechanizmą.

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Susipažinus su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Nors P. Č. apeliaciniame skunde teigia, kad jis apskritai įvykio dieną nevažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog apeliantas 2015 m. rugsėjo 8 d. 18 val. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Liudytojas D. B. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog matė kaip tamsus „Zafira“ markės automobilis kliudė (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjusį automobilį, išlipęs vairuotojas surinko detales ir nuvažiavo (8, 14, 36 b. l.). Teismo posėdžio metu D. B. patvirtino, kad užrašydamas automobilio valstybinį numerį galėjo sumaišyti skaičių ar raidžių eiliškumą, bet modelį tikrai nurodė teisingai (36 b. l.). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindą netikėti liudytojo D. B. parodymais. D. B. nėra susijęs su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, taigi, nėra suinteresuotas jam pakenkti. Be to, šio liudytojo parodymus patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga: CD diske esančios nuotraukos (26 b. l.), iš kurių matyti, kad nors ant P. Č. automobilio nėra likę jokių įbrėžimų, įvertinus apelianto automobilio veidrodėlio ir D. M. automobiliui padaryto apgadinimo aukštį, matyti, kad D. M. automobilio apgadinimas galėjo būti padarytas P. Č. automobiliu, bei VĮ „Regitra“ raštas, iš kurio aišku, kad pakeitus valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) raidžių ir skaičių kombinacijas, daugiau „Opel Zafira“ markės automobilių nebuvo nustatyta (43 b. l.). Kadangi pateiktame rašte buvo nurodytas automobilis „Citroen Berlingo“, apylinkės teismas pagrįstai, siekdamas pašalinti visas abejones, pateikė paklausimą UAB „A.“, kuri informavo, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. automobilis „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo (duomenys neskelbtini) apskrityje (49, 50 b. l.). Nors apeliaciniame skunde P. Č. teigia, kad liudytojas D. B. posėdžio metu nurodė, kad ne jis (P. Č.) vairavo automobilį, išklausius 2015 m. lapkričio 24 d. posėdžio garso įrašą, konstatuotina, kad toks skundo teiginys yra nepagrįstas – P. Č. D. B. uždavė klausimus tik apie automobilio išskirtinius bruožus ir domėjosi, kodėl D. B. iš karto apie įvykį nepranešė policijai. Atsakinėdamas į teisėjo užduotus klausimus, liudytojas D. B. taip pat netvirtino, kad ne P. Č. vairavo automobilį, ir to patvirtinti net ir negalėjo, kadangi nematė vairuotojo veido.

Iš kartu su skundu pateiktos dokumentų kopijos (73–74 b. l.) bei liudytojos I. J. parodymų (36 b. l.) aišku tik tai, kad P. Č. 2015 m. rugsėjo 8 d. 18.10 val. lankėsi kirpykloje, kur užtruko apie 30 min., o iš R. M. parodymų (36 b. l.), matyti, kad jis buvo su P. Č. rugsėjo 8 d. nuo 16 val. iki 17 val. Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojų I. J. ir R. M. parodymai nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo 2015 m. rugsėjo 8 d. 19 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie tik patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iki 2015 m. rugsėjo 8 d. 18.40 val. buvo su jais. Atsižvelgiant į paties apylinkės teismo nustatytas aplinkybes ir administracinio teisės pažeidimo protokolą bei D. B. paaiškinimą, kad pažeidimas buvo padarytas 2015 m. rugsėjo 8 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. (1, 8 b. l.), skundžiamas nutarimas keičiamas, patikslinant P. Č. suformuluotame kaltinime nurodytą pažeidimo padarymo laiką.

Atsakant į skundo argumentus dėl protokole ir skundžiamame nutarime nurodytų KET straipsnių, pastebėtina, kad apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-10/2012 iš tiesų nurodyta, jog KET 9 p. be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas, tačiau taip pat kartu pažymėta, jog tokiu pagrindu šis punktas negali būti būtent minėtos bylos situacijoje (nukentėjo ne eismo dalyvių turtas, o degalinės savininkų turtas, kiti eismo dalyviai nedalyvavo ir jiems jokios grėsmės nekilo). Dėl KET 219 p. pakeitimo į 219.1 p., pirmiausia pastebėtina, kad toks KET punktas egzistuoja ir jame nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (pažeidimo padarymo metu galiojusi KET 219.1 p. redakcija). Kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad P. Č. pažeidė ne visas KET 219 p. nurodytas pareigas (įvykio metu žmonės nenukentėjo), apylinkės teismas pagrįstai patikslino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus P. Č. pažeistus KET punktus.

P. Č. taip pat prašė nagrinėjant jo apeliacinį skundą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. ATPK 30210 str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes visos reikšmingos aplinkybės nustatytos pirmosios instancijos teisme, P. Č. skunde minimų dokumentų kopijos buvo pateiktos kartu su apeliaciniu skundu. Liudytoją D. B. apklausti pakartotinai šiuo atveju netikslinga, kadangi apeliaciniame skunde nurodyti su jo parodymais susiję netikslumai buvo pašalinti išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., 6 p.,

n u t a r i a :

            P. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

            Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimą pakeisti:

Patikslinti kaltinimą P. Č., nurodant, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas apie 19 val.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                   Nijolė Matuzevičienė