Civilinė byla Nr. 2A-377-436/2012

Teisminio proceso numeris Nr. 2-40-3-00545-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

35.3.6; 121.18; 121.14; 121.21.

Pirmosios instancijos teismo

teisėjas Arturas Rauktys

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. atstovės Raimondos Kazlauskienės apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir pagal atsakovo R. K. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei D. N. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė D. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo R. K. 60 000 Lt skolos pagal 2007-07-24 paskolos sutartį, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovui R. K. paskolino 20 000 Lt. Po mėnesio jis sumokėjo ieškovei palūkanas. Tai sustiprino ieškovės pasitikėjimą atsakovu ir 2007 liepos mėnesio pabaigoje ji paskolino jam dar 40 000 Lt bei surašė paskolos raštelį. Atsakovas skolos negrąžino, sutartų palūkanų nemokėjo, šalys susipyko.

Atsakovas R. K., nesutikdamas su ieškiniu pateikė teismui priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriais prašė ieškinį atmesti ir pripažinti 2007-07-24 paskolos sutartį negaliojančia. Nurodė, kad pasitikėjo ieškove, pasirašė ant tuščio lapo, ant paskolos raštelio akivaizdžiai matosi skirtingos tušinukų spalvos, yra taisymai, niekada neturėjo prašomos priteisti 60 000 Lt sumos.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo R. K. 60000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4682,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. N..

Teismas nustatė, kad paskolos raštelis visiškai atitinka LR CK 6.870 str., 6.871 str. paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus, todėl vadovaujantis LR CK 1. 80 str. 1 d. negali būti pripažintas negaliojančiu, nes paskolos sutartis pripažįstama nuo pinigų perdavimo momento. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, paskolos raštelio turinį, konstatavo, kad jame atsiskleidžia pagrindinis paskolos sutarties elementas – pinigų pagal sutartį perdavimo faktas, todėl padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Remdamasis visuotinai priimtino protingumo bei logiškumo kriterijais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad atsakovui nebuvo jokio būtinumo pasirašyti tuščiame popieriaus lape, o jei visgi buvo taip pasirašyta – atsakovas privalėjo suvokti tokių veiksmų pasekmes ir prisiimti už juos atsakomybę. Atsakovas paskolos sutartį (raštelį) pasirašė, todėl turi vykdyti įsipareigojimus, nurodytus paskolos sutartyje (raštelyje).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovo R. K. atstovė advokatė Raimonda Kazlauskienė prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, tenkinti atsakovo priešieškinį. Nurodo, kad teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino įrodymų. Paskolos raštelyje nėra nurodyta, kad ieškovė perdavė, o atsakovas gavo 60.000,00 Lt, todėl teismas neteisingai aiškino paskolos sutarties sąlygas. Teismas savo išvadas grindė prielaidomis, o ne nustatytomis aplinkybėmis, nesant pinigų gavimo fakto patvirtinimo, o būtent formuluotės „pinigus gavau“, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, netinkamai aiškino formuluotę „pasiskolinau“. Teismas netinkamai taikė CK 6.870 straipsnį ir 6.181 straipsnio 5 dalies nuostatas. Faktinės bylos aplinkybės nepatvirtino fakto, jog tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Ieškovė pinigų perdavimo faktą grindė liudytojų parodymais, tačiau esminės pinigų perdavimo aplinkybės yra fiksuojamos paskolos sutartyje. Ieškovas su atsakove iki pasirašant 3000 Lt paskolos raštelį susitarė, jog pasiskolintus pinigus grąžins per 2008 metus. 2008-06-28 ir 2008-07-18 mokėjimo nurodymais atsakovas pervedė atitinkamai 2000 Lt ir 1000 Lt į ieškovės nurodytą banko sąskaitą. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog ieškovė gaudama minimalias pajamas sugebėjo atsakovui paskolinti 60000 Lt. Teismas kritiškai turėjo vertinti skolos raštelio taisymo aplinkybę – skaitmens 6 paryškinimas ir nulio prirašymas, nebuvo paneigta abejonė ir skirtingos spalvos tušinuku atsakovo pasirašytas parašas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, nurodo, kad apeliantas klaidina teismą, melagingai nurodydamas aplinkybes.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 24 d. tarp šalių buvo sudaryta rašytinis susitarimas, kurio pagrindu atsakovas R. K. pasiskolino iš ieškovės D. N. 60.000,00 Lt ir susitarė mokėti 12 % metines palūkanas (prijungta byla Nr. L2-614-443/2010, b.l. 7). Atsakovas ginčija šią paskolos sutartį (raštelį) ir nurodo, kad iš ieškovės skolinosi 3000,00 Lt, kuriuos grąžino per du kartus, pervesdamas į D. P. sąskaitą (1 t. b.l. 48). Taip pat nurodo, kad jokios rašytinės paskolos sutarties su ieškove nesudarė.

Įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, paskolos raštelio turinį, konstatavo, kad jame atsiskleidžia pagrindinis paskolos sutarties elementas – pinigų pagal sutartį perdavimo faktas, todėl darė išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas rėmėsi ne tik formaliu paskolos sutarties (raštelio) vertinimu, bet ir faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad tarp šalių yra susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Byloje šalys neginčija, kad tarp jų buvo susiklostę draugiški darbiniai santykiai, jie pasitikėjo vienas kitu. Ieškovės paaiškinimais, kad turėjo susitaupiusi pinigų, norėjo juos investuoti, o atsakovas, netekęs darbo galvojo plėsti verslą, turėjo autovežį, norėjo pirkti kitą, abejoti nėra pagrindo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo R. K. vardu nuo 2009 metų sausio 22 d. buvo registruoti krovininis automobilis virš 12t RENAULT (duomenys neskelbtini) 26 ir priekaba/puspriekabė virš 10t LOHR CV16SP105. Nors atsakovas nepripažįsta aplinkybės, kad iš ieškovės skolinosi 60.000,00 Lt, tačiau ieškovei pradėjus reikalauti grąžinti pinigus, atsakovas aukščiau minėtas transporto priemones 2010 m. vasario 21 d. pardavė, t.y. iš karto po to, kai ieškovė 2010 m. sausio 26 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą per 30 dienų grąžinti paskolą (prijungta byla Nr. L2-614-443/2010, b.l. 8). Taip pat kritiškai vertintina atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis ginčijamos sumos nesiskolino, tačiau iškėlus bylą teisme bandė derėtis dėl taikos sutarties sudarymo (1 t. b.l. 68, 71, 79). Iš teismui pateiktų elektroninių laiškų išklotinių, matyti, kad atsakovas siūlė ieškovei 40.000,00 Lt (1 t. b.l. 146-148), tačiau teismo posėdžio metu šios aplinkybės atsakovas negalėjo paaiškinti (2 t. b.l. 36). 2011 m. gegužės 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuotos telefoninės SMS žinutės, leidžiančios daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai (2 t. b.l. 10-19).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių.

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). CK 6.875 straipsnis sistemiškai turi būti taikomas su CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tai reiškia, kad paskolos gavėjas gali ginčyti paskolos sutartį CK 6.875 straipsnio pagrindu tais atvejais, kai paskolos sutarties šalys siekė CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų paskolos sutarties teisinių padarinių, tačiau paskolos davėjas neperdavė paskolos objekto (pinigų ar daiktų) ar perdavė jų mažiau. Taigi šios normos taikymui reikšmingos dvi sąlygos. Pirma, sudarydamos paskolos sutartį šalys ketino sukurti sutartinius paskolos santykius. Antra, paskolos gavėjas pinigų ar daiktų negavo arba gavo jų mažiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos sutartis CK 6.875 straipsnio prasme yra raštu ar kita valios išraiškos forma objektyviai išreikšta paskolos šalių valia, pvz., rašytinis dokumentas. Kadangi tokia paskolos sutartis objektyviai egzistuoja ir sudaro pagrindą manyti, kad paskolos dalykas pagal tokią sutartį buvo perduotas (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), ji gali sukelti atitinkamus teisinius padarinius. Dėl šios priežasties paskolos gavėjas turi teisę tokią objektyviai išreikštą sutartį ginčyti. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), tai, nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, teisine prasme ji laikoma nesudaryta. Jeigu pinigų ar daiktų buvo perduota mažiau, sutartis laikoma sudaryta tik dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-126/2011).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino paskolos raštelyje formuluotę „pasiskolinau“. Kadangi jame nėra įrašyta, kad atsakovas „pinigus gavo“, toks paskolos raštelis jo nuomone nesukuria paskolinių santykių. Teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais ir juos atmeta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad ieškovė, pirmą kartą rašydama paskolos raštelį, galėjo nežinoti, jog reikia įrašyti konkrečius žodžius „pinigus gavau“. Paskolos sutartis (raštelis) surašyta ieškovės ranka, tačiau jame yra atsakovo ranka – šios aplinkybės neneigia ir pats atsakovas, parašyti jo vardas, pavardė bei parašas. Taigi, atsakovas savo parašu patvirtino sutartyje (raštelyje) išdėstytas aplinkybes.

Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškovė savo reikalavimus grindė vien tik liudytojų parodymais, kurie suinteresuoti bylos baigtimi - liudytojai V. P. yra ieškovės sesuo, liudytojas D. P. yra ieškovės sesers vyras, L. P. yra ieškovės draugė. Apelianto argumentai atmestini, kadangi liudytojas A. R., kuris nėra ieškovės nei giminaitis, nei pažįstamas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad telefonu susisiekus su atsakovu, apeliantas patvirtino, jog tikrai pasiskolino iš ieškovės pinigus bet neturi iš kur juos atiduoti (2 t. b.l. 37). Taip pat šio liudytojo parodymai visiškai sutampa su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad liudytojas pasiūlė šalims nuvykti pas notarą įforminti paskolos sutartį, tačiau atsakovas pas notarą sutartu laiku neatvyko. Tai vėlgi paneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Apelianto argumentai, kad teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog paskolos raštelyje skaičius šeši taisytas ir paryškinti nuliai, atmestini, kadangi paskolos raštelyje šalia skaičiaus 60.000,00 Lt suma įvardinta žodžiais ir nėra jokių taisymų.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijama paskolos sutartis (raštelis) pilnai atitinka CK 6.871 straipsnyje paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus, todėl apelianto priešieškinį atmetė pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės patirtos 1000,00 Lt išlaidos už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88, 93 straipsniais,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai                                                                                     Dalė Burdulienė

                                                                                    Nerijus Meilutis

Arūnas Rudzinskas