Administracinė byla Nr. eR-1-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00047-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 5.6; 5.7

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 6 d. 

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų partijos atstovams – advokatams Ž. P. ir J. K., įgaliotam asmeniui J. P.,

atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams J. L., L. P., R. S., I. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų partijos skundą Lietuvos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas Lietuvos socialdemokratų partija (toliau – ir Partija) padavė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. Sp-136 „Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos finansavimo 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimuose, pažeidžiant įstatymų nuostatas“ (toliau – ir Sprendimas) 2.1.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6.2, 2.7. punktus, atitinkamus 3 punkte nurodytus priedo punktus (21, 22, 25–33 p.); 2) panaikinti Sprendimo 6 punktą ir priimti naują 6 punktą – pripažinti, kad Partija nepadarė šiurkštaus Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Finansavimo įstatymas) pažeidimo; 3) panaikinti Komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. Sp-137 „Dėl 2018 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų neskyrimo Lietuvos socialdemokratų partijai“ (toliau – ir Sprendimas dėl dotacijos).

2.       Pareiškėjas skunde nurodo, kad:

2.1.                      Komisijos Sprendime pažymėta, kad Partija pažeidė Finansavimo įstatymą, padarydama kelių rūšių nusižengimus. Komisija sprendė dėl 2016 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rinkiminės agitacijos metu (ir iki jos) vykdytos politinės reklamos. Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. lapkričio 5 d. pažymoje Nr. 3-62(1.2) (toliau – ir Pažyma), tyrimas buvo pradėtas gavus anoniminį skundą. Sprendimu buvo pripažinta, kad atitinkami Partijos nariai apmokėjo jos ar kitų jos narių (kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą (toliau – ir Seimas) politinę reklamą. Dėl laiko stokos bei atsižvelgdamas į tai, kad priskyrus vieno kandidato atliktą mokėjimą už reklamą kito kandidato išlaidoms Komisija nekonstatavo šiurkščių pažeidimų, pareiškėjas neskundžia tų Sprendimo 2 punkto dalių, kuriomis vieno kandidato išlaidos pripažįstamos kito vienmandatės apygardos kandidato (o ne Partijos) išlaidomis. Pareiškėjas skundžia tas Sprendimo 2 punkto dalis, kuriomis atitinkamų kandidatų (kandidatavusių vienmandatėse apygardose) patirtos išlaidos buvo pripažintos Partijos išlaidomis. Šias išlaidas galima būtų sugrupuoti į 2 dalis: išlaidos, kurias kandidatai (vienmandatėse apygardose) sumokėjo už savo politinę reklamą iš vienmandatės kampanijos lėšų ir kurios Sprendimu buvo nepagrįstai pripažintos Partijos išlaidomis; išlaidos, kurias kandidatai (vienmandatėse apygardose) sumokėjo už savo mokymus ir konsultacijas viešųjų ryšių klausimais UAB „PIAR“ ir kurios Sprendimu buvo pripažintos Partijos išlaidomis. Sprendimu buvo nuspręsta pripažinti 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis atitinkamas išlaidas, nurodytas prie Sprendimo pridėtame priede. Kadangi šios išlaidos dubliuojasi su kituose punktuose nurodytomis išlaidomis (t. y. Sprendimu kelis kartus yra sprendžiami tie patys klausimai), Partija skundžia tas Sprendimo 3 punkto dalis, kuriomis yra padidintos Partijos išlaidos politinei reklamai (t. y. priedo 21, 22, 25–33 p.). Sprendimu buvo pripažinta, kad nuolat leidžiamas Partijos laikraštis „Socialdemokratas“ (toliau – ir laikraštis), skirtas Partijos nariams, kuris įprastai buvo leidžiamas ir rinkimų agitacijos metu, turi būti laikomas Partijos politine reklama, ir išlaidas šiam laikraščiui Komisija priskyrė Partijos politinės kampanijos išlaidoms. Sprendimu pripažinta, kad Partija šiurkščiai pažeidė Finansavimo įstatymą, kadangi: 1) viršijo 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos limitą 20,59 proc.; 2) nedeklaravo 13,51 proc. limito politinės kampanijos išlaidų; 3) politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nenurodydama 100 005,30 Eur išlaidų pateikė žinomai klaidingus duomenis; 4) pervedus lėšas kandidatams, kad išlaidos būtų apmokėtos iš jų sąskaitų ir galbūt perrašius sutartis su tiekėjais, buvo atlikta veika, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę. Sprendimu pripažinus, kad Partija šiurkščiai pažeidė Finansavimo įstatymą, Sprendimu dėl dotacijos buvo nuspręsta neskirti Partijai valstybės biudžeto asignavimų už 2018 m. antrąjį pusmetį, t. y. Partijai buvo atsisakyta skirti 504 853 Eur numatytų biudžeto asignavimų.

2.2.                      Sprendimas ir Sprendimas dėl dotacijos (toliau kartu – ir Sprendimai) priimti pažeidus teisės į gerą administravimą principą. Buvo pažeista teisė į teisingą ir nešališką aplinkybių, kurių pagrindu konstatuotas šiurkštus pažeidimas, nagrinėjimą viešojo administravimo institucijoje – Komisijoje. Taip pat buvo pažeisti teisės būti išklausytam, teisės gauti informaciją, teisės susipažinti su byla principai. Minėtų principų pažeidimai pasireiškė tuo, kad: 1) Sprendimas buvo priimtas nei Komisijai, nei Partijai nesusipažinus su tyrimo medžiaga. Partijai buvo pateikta tik pati Pažyma, tačiau iki Sprendimų priėmimo Partijai nebuvo pateikta jokia tyrimo medžiaga, kurios pagrindu buvo surašyta Pažyma, o vėliau buvo priimti Sprendimai. Todėl pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į Pažymoje pateikiamus kaltinimus, nes buvo priverstas remtis tik Pažymoje nurodytomis aplinkybėmis; 2) didelę dalį duomenų Skyrius surinko iš trečiųjų asmenų, Partija jų neturi ir negali turėti; 3) po Sprendimų priėmimo Partijai buvo pateikta dalis tyrimo medžiagos, tačiau iki šios dienos Partijai nėra pateikta visa tyrimo medžiaga, kuria buvo remiamasi Pažymoje; 4) Komisijos nariai priėmė Sprendimus remdamiesi tik Pažyma, nematydami ir neturėdami galimybės susipažinti su tyrimo medžiaga; 5) Sprendimas buvo priimtas skubotai, nors tokiam skubėjimui nebuvo jokios priežasties; 6) Sprendimai buvo priimti šališkos Komisijos. Šie procesiniai pažeidimai lėmė nepagrįstų ir neteisėtų Sprendimų priėmimą.

2.3.                      Komisijos Sprendimo dalis dėl konkrečių vienmandatės apygardos kandidatų išlaidų pripažinimo Partijos išlaidomis grindžiama netinkamu politinės reklamos vertinimu. Komisija, sutikdama su Pažymoje pateikiamomis prielaidomis, nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, kad vienmandatės apygardos kandidato, kuris yra ir lyderiaujantis Partijos narys, užimantis aukštą vietą daugiamandatės apygardos sąraše, neturi teisės savęs reklamuoti kaip Partijos nario. Komisija nenurodė jokio teisės akto, kuriam prieštarautų tokia vienmandatės apygardos kandidato reklama, tačiau vis tiek pripažino, kad tokia reklama negalima. Be to, nei Pažymoje, nei Sprendime nėra nurodyti motyvai, kodėl ši reklama negali būti laikoma vienmandatės apygardos kandidato reklama.

2.4.                      Sprendimo dalis dėl patirtų išlaidų už UAB „PIAR“ suteiktus mokymus konkretiems trims Partijos nariams (I. Š., A. S. ir A. B.), kurie buvo apmokėti iš jų asmeninių rinkiminės kampanijos sąskaitų, priskyrimo Partijos išlaidoms, yra grįsta tik prielaidomis, ir to nepatvirtina jokie įrodymai. Be to, Komisija visiškai nevertino to, kad Pažymoje pateiktas prielaidas paneigė konkretūs įrodymai: 1) visų trijų kandidatų rašytiniai paaiškinimai; 2) UAB „PIAR“ rašytinis paaiškinimas, kuriuose patvirtinama, kad šiuos mokymus užsakė ir gavo būtent šie trys kandidatai.

2.5.                      Sprendimo dalis dėl išlaidų laikraščio „Socialdemokratas“ leidybai priskyrimo Partijos politinės kampanijos išlaidoms yra priimta netinkamai nusprendus, kad aplinkybė, jog laikraščio apimtys ir tiražai politinės kampanijos metu buvo didesni už vidutiniškai kitu metu išleistus laikraščio numerių apimtis ir tiražus, savaime reiškia, kad šis laikraštis yra politinė reklama. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad laikraštis yra skirtas ir yra platinamas tik Partijos nariams, o tai savaime reiškia, jog jis negali būti politinė reklama. Be to, jeigu Komisija vertina, kad didesnis tiražas ar didesnė laikraščio apimtis reiškia politinę reklamą politinės kampanijos metu, tai tokiu atveju politinės kampanijos išlaidomis turėtų būti laikomas skirtumas tarp išlaidų, kurios patirtos išleisti įprastinio tiražo ir apimties laikraščiui bei 2016 m. gegužės-spalio mėnesiais išleistiems laikraščiams. Sprendimas laikraščio leidybai skirtas išlaidas laikyti politinės kampanijos išlaidomis yra grįstas išimtinai tyrėjų pamąstymais, kurie yra nepagrįsti nė vienu įrodymu.

2.6.                      Jeigu būtų pripažinta, kad Sprendimo išvada dėl atitinkamų išlaidų priskyrimo yra teisinga, ir dėl to Partija formaliai viršijo nustatytą išlaidų Seimų rinkimų kampanijai limitą, toks pažeidimas negalėtų būti vertinamas kaip šiurkštus Finansavimo įstatymo pažeidimas, kadangi: 1) visos išlaidos buvo deklaruotos ir nebuvo nuslėptos (išlaidas deklaravo Partijos nariai, kandidatavę vienmandatėse apygardose); 2) 2016 m. rinkimų į Seimą rinkimės agitacijos metu visa politinė reklama buvo vieša ir Komisijai turėjo būti žinoma, kad reklama, kurioje iš esmės buvo kalbama apie Partiją, buvo apmokėta iš konkretaus vienmandatės apygardos kandidato rinkimės sąskaitos (nes visose reklamose tai buvo nurodyta), tačiau jokių pastabų, pretenzijų Komisija nereiškė; 3) tokia situacija susiklostė ne siekiant nuo Komisijos nuslėpti politinės kampanijos išlaidas, o sąžiningai manant, kad kandidatas turi teisę reklamuoti save tokiu būdu ir mokėti už tokias išlaidas savo politinės kampanijos metu; 4) skaičiuojant bendrai Partijos ir vienmandatėse apygardose kandidatavusių Partijos narių politinių kampanijų išlaidas, nustatytas limitas būtų viršytas leistinose ribose – tik 9,2 proc. Tai, kad ši aplinkybė yra svarbi, patvirtina Komisijos suformuota praktika – priimdama Sprendimus kitais atvejais, Komisija atsižvelgdavo į bendrą vienmandačių ir daugiamandatės apygardų išlaidų sumą ir limitą; 5) Sprendimu dėl dotacijos už pažeidimus paskirta sankcija, ypač vertinant tai, jog tokia sankcija skiriama prieš savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, yra neproporcinga ir neadekvati. Komisija visiškai neatsižvelgė į savo pačios formuojamą praktiką, kai panašiose situacijose pažeidimai nebuvo laikomi šiurkščiais.

2.7.                      Pripažinus, kad Partija neviršijo politinės kampanijos išlaidų limito, arba net jei šį limitą formaliai viršijo, tai nelaikytina šiurkščiu Finansavimo įstatymo pažeidimu, naikintinas ir Sprendimas dėl dotacijos, kaip priimtas be pagrindo. Klausimas dėl dotacijos Partijai skyrimo už 2018 m. antrąjį pusmetį turėtų būti perduotas Komisijai nagrinėti iš naujo.

 

II.

 

3.       Atsakovas Komisija atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir  nurodo, kad:

3.1.                      Nagrinėjamu atveju gero administravimo principas nebuvo pažeistas. Tyrimą dėl Partijos padarytų Finansavimo įstatymo pažeidimų vilkino būtent pats pareiškėjas. Vykstant tyrimui Partija nebendradarbiavo su Komisija. Savo ruožtu Komisija, laikydamasi gero administravimo principo, tiek prieš Sprendimų priėmimą, tiek vėliau sudarė sąlygas Partijos atstovams susipažinti su tyrimo, kurio pagrindu buvo paruošta Pažyma, medžiaga, o Komisijos nariai, priėmę Sprendimus, tinkamai atliko savo pareigas, t. y. Sprendimus priėmė išsamiai susipažinę su visais duomenimis. Būtent dėl Partijos veiksmų (nebendradarbiaujant, prašant atidėti terminus, nepateikiant informacijos ir pan.) tyrimas dėl galimų pareiškėjo padarytų Finansavimo įstatymo pažeidimų užtruko iki 2018 m. lapkričio mėn. pradžios. Parengus Pažymą ir ją pateikus Komisijos nariams ir Partijai, nebuvo jokio pagrindo Sprendimo priėmimą vilkinti. Komisijos praktikoje darbo grupių parengtos pažymos ar išvados įprastai svarstomos sekančią dieną po to, kai pažymos (išvados) ir sprendimo projektai pateikiami Komisijos nariams ir asmenims, kurių atžvilgiu planuojama priimti sprendimą. Tokia Komisijos praktika yra teisėta ir logiška. Šiuo atveju nors Pažyma yra didelės apimties (109 psl.), tačiau jokia šiame dokumente nurodyta informacija negalėjo būti nežinoma pareiškėjui. Analizuojant Pažymos turinį matyti, kad dokumente pateikiamas detalus tyrimo aprašymas (kur ir kada buvo kreiptasi, kokie atsakymai gauti ir pan.). Be to, nuosekliai aprašomi ir analizuojami gauti finansiniai duomenys, pateikiamos lentelės ir panašiai susisteminta informacija. Akivaizdu, kad informacija, nurodyta Pažymoje, nebuvo ir negalėjo būti nežinoma Partijai, kadangi didžioji dalis duomenų, pateiktų Pažymoje, yra susijusi išimtinai su Partija. Priešingai nei teigiama Skunde, didžioji dalis duomenų, kuriais vadovaujantis buvo parengta Pažyma, yra pateikta pačios Partijos. Trečiųjų asmenų informacija, kuri sudaro itin menką tyrimo medžiagos dalį, taip pat tiesiogiai susijusi su Partija. Pareiškėjas manipuliuoja tyrimo medžiagos apimtimi, kuri neva tapo kliūtimi pasirengti teisinei gynybai ir todėl neva nebuvo įgyvendinta Partijos teisė būti išklausytai. Galimybė susipažinti su visa tyrimo medžiaga Partijai buvo suteikta, tačiau pareiškėjo atstovai šia galimybe naudojosi vangiai. Skunde nenurodyta nei viena aplinkybė, galinti pagrįsti teiginius, kad neva Skyrius selektyviai naudojo tyrimo medžiagą, neatskleidžiant Partijai palankių aplinkybių, tyrimą atliko neišsamiai. Nėra pateikti ir jokie kiti pareiškėjo įrodymai, kurie pagrįstų abejones dėl tyrimo objektyvumo. Todėl yra nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Komisija buvo šališka. Teiginiai, kad Komisija nebuvo susipažinusi su Pažymoje nurodyta informacija, o Komisijos nariai neva net neturėjo galimybės susipažinti su tyrimo medžiaga, taip pat yra visiškai neteisingi ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

3.2.                      Jokie teisės aktai nedraudžia kandidatui politinės kampanijos metu reklamuoti savęs taip, kaip jis nori pristatyti save rinkėjams, tačiau Sprendime išvardyti atvejai, kuomet skleidžiamą Partijos reklamą apmokėjo kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje. Neabejotina, kad kandidatai turėjo teisę savo reklamose minėti Partijos vertybes, bet reklamose, kurios nurodytos Pažymoje, patys Partijos kandidatai nebuvo reklamuojami. Aplinkybę, kad A. S., kaip ir kiti Sprendime išvardyti Partijos kandidatai, apmokėjo Partijos politinės kampanijos išlaidas, patvirtina ir pareiškėjo Komisijai pateikti dokumentai, M. B. paaiškinimai Komisijai. Taigi Komisija pagrįstai Partijos reklamos išlaidomis pripažino kai kurių kandidatų apmokėtas ir kaip neva jų patirtas reklamos išlaidas, o abejotinus atvejus, kuomet Skyriui kilo pagrįstų įtarimų, jog kandidatas iš tiesų apmokėjo Partijos reklamą, tačiau įrodymai nebuvo pakankamai svarūs, Komisija vertino pareiškėjo naudai.

3.3.                      Kaip nurodyta Pažymoje, Partija ir jos kandidatai už atliktus darbus UAB „PIAR“ iš viso sumokėjo 241 821,50 Eur, iš kurių 203 193,07 Eur yra apmokėti Partijos. Komisijos nustatytais duomenimis, iš viso Seimo rinkimų politinės kampanijos ir ne politinės kampanijos metu (2015–2016 m.) Partijos ir jos kandidatai UAB „PIAR“ sumokėjo 314 677,18 Eur. 2018 m. vasario 20 d. pranešime, kurio pagrindu Komisija pradėjo tyrimą, buvo nurodyta, kad kandidatai I. Š., A. S. ir A. B., į Seimą kandidatavę vienmandatėse rinkimų apygardose, apmokėjo Partijos rinkimų kampanijos išlaidas daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Mokėjimai buvo atlikti UAB „PIAR“, sumokant atitinkamai 12 100 Eur, 13 310 Eur ir 10 890 Eur. Partijos Finansų komisijos pirmininko J. B. ataskaitoje (2017 m. kovo 15 d. pažyma apie Partijos lėšų panaudojimą 2016 m. Seimo rinkimuose) pateikta informacija taip pat patvirtina minėtame pranešime nurodytą informaciją. Ataskaitoje nurodoma, kad išnaudojus leistiną lėšų limitą daugiamandatėje apygardoje, Partijos Prezidiumo nutarimu vienuolika asmenų (kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje), kurie neišnaudojo jiems skirto limito, buvo pervestos lėšos, kad būtų padengtos Partijos reklamos išlaidos daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Minėtame Prezidiumo nutarime, kuriame išvardytos vienuolikos asmenų pavardės ir skiriamos pinigų sumos, įvardinta, kad I. Š. buvo skirta 12 100 Eur, A. S. – 13 310 Eur, o A. B. – 10 890 Eur. Šios faktinės aplinkybės skunde nėra ginčijamos. Kitos Pažymoje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad I. Š., A. S. ir A. B. apmokėjo ne savo neva patirtas išlaidas mokymams, o išlaidas už paslaugas, suteiktas UAB „PIAR“. Komisija pagrįstai manė, kad I. Š. A. S. ir A. B. nepatyrė nurodytų išlaidų mokymams ne dėl to, kad patyrusiems politikams neva nereikia viešųjų ryšių konsultacijų, o dėl to, kad iš turimos informacijos buvo akivaizdu, jog šiuo atveju viešųjų ryšių konsultacijos I. Š., A. S. ir A. B. nevyko. Be to, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. 4-101-8773 „Dėl informacijos pateikimo“, ši institucija, gavusi duomenis apie mokėjimus tarp Partijos, jų kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose ir UAB „PIAR”, informavo Komisiją apie tikėtinus Finansavimo įstatymo nuostatų pažeidimus. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad Komisija, įvertinusi Pažymoje nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktą Skyriaus vertinimą, pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad, apmokant I. Š., A. S. ir A. B. neva vykdytus mokymus, iš tiesų Partija apmokėjo UAB „PIAR” už kitas paslaugas, kurias bendrovė teikė Partijai.

3.4.                      Vadovaujantis Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prasidėjus politinei kampanijai, visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. Tačiau laikraščių 2016 m. gegužės-spalio mėnesiais leidyba, kaip matyti iš Pažymos, 2016 m. rinkimų į Seimą politinės kampanijos laikotarpiu buvo apmokamos iš Partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos, o ne iš politinės kampanijos sąskaitos. Laikraščio turinys buvo vertinamas ir leidiniuose pateikiama informacija buvo susijusi tik su Seimo rinkimų kampanija. Svarstant Pažymą 2018 m. lapkričio 18 d. posėdyje Partijos atstovai neteikė jokių argumentų, kuriais vadovaujantis laikraščių „Socialdemokratas“ turinys galėtų būti laikomas nesusijęs su rinkimų kampanija. Skundo argumentai, kad laikraštis yra platinamas tik Partijos nariams ir todėl negali būti laikomas politine reklama, vertintini itin kritiškai. Kaip matyti iš Pažymoje pateiktos informacijos, Partijos narių skaičius 2016 m. spalio 1 d. buvo 21 201, o Seimo rinkimų kampanijos metu išleistų laikraščių tiražas siekė ir 85 000 vienetų. Vieša informacija liudija, kad Partijos leidžiami laikraščiai buvo dalinami renginių metu. Tai, kad laikraštis buvo skirtas politinei reklamai, patvirtina ir Partijos rinkimų štabo A. S. teiginiai po pirmojo Seimo rinkimų turo Partijos prezidiumo susirinkimo metu: „Bus pasirūpinta ir finansais, išleistas naujas ,,Socialdemokratas“.

3.5.                      Partija pažeidė net keturiuose Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies punktuose įtvirtintas nuostatas, tai yra: 1) ženkliai viršijo 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų limitą; 2) nedeklaravo dalies politinės kampanijos išlaidų, 3) politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nenurodydama dalies išlaidų pateikė žinomai klaidingus duomenis; 4) pervedusi lėšas kandidatams, kad išlaidos būtų apmokėtos iš jų sąskaitų ir galbūt perrašiusi sutartis su tiekėjais, atliko veiklą, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę. Dalies pažeidimų Partija nė neginčijo, o kai kurie pažeidimai, Partijai neteikiant informacijos, apskritai liko neišaiškinti. Partijos elgesys nebendradarbiaujant, be kita ko, taip pat laikytinas svaria aplinkybe Komisijai konstatuojant, kad pareiškėjas padarė būtent šiukščius Finansavimo įstatymo pažeidimus. Pareiškėjas padarė daug Finansavimo įstatymo pažeidimų. Partija sąmoningai ir tikslingai manipuliavo atlikdama mokėjimus, siekdama išvengti limitų viršijimo ir po Sprendimo priėmimo šias aplinkybes viešai patvirtino kai kurie Seimo nariai, atstovaujantys Partijai. Dėl nurodytų priežasčių sankcija, pritaikyta Partijai (t. y. dotacijos už vieną pusmetį neskyrimas), nelaikytina neproporcinga. Todėl niekuo nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Komisija nagrinėjamu atveju nukrypo nuo savo formuojamos praktikos. Kadangi Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ir Sprendimą dėl dotacijų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

III.

 

4.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria Komisija pripažino, kad atskiri Partijos kandidatai (t. y. kandidatavę vienmandatėse rinkimų apygardose) apmokėjo dalį Partijos politinės kampanijos išlaidų, ir kad Partija šiurkščiai pažeidė Finansavimo įstatymą, taip pat dėl Sprendimo dėl dotacijos, kuriuo Komisija, be kita ko, atsižvelgusi į Sprendime nustatytus Finansavimo įstatymo pažeidimus, nusprendė neskirti Partijai valstybės biudžeto asignavimų dėl šiurkštaus politinės kampanijos pažeidimo vieną pusmetį ir grąžinti į valstybės biudžetą Partijai skirtą 2018 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį (504 853 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

5.       Pareiškėjo prašomuose panaikinti Sprendimo 2.1.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6.2, 2.7. punktuose, atitinkamuose 3 punkte nurodytuose priedo punktuose (21, 22, 25–29 p.) Komisija nusprendė pripažinti, kad: kandidatas J. P. apmokėjo Partijos politinę reklamą, paskelbtą 2016 m. rugsėjo 27 d. (1 645,76 Eur), rugsėjo 30 d. (1 828,61 Eur), spalio 4 d. (1 645,76 Eur), spalio 6 d. (1 645,74 Eur), spalio 7 d. (902,78 Eur) dienraštyje „Vakaro žinios“ ir šios sumos yra 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtos išlaidos (Sprendimo 2.1.1 p., 3 punkte nurodyto priedo 21 p.); kandidatas M. B. apmokėjo Partijos politinę reklamą, paskelbtą naujienų svetainėje 15 min.lt (1 210 Eur) ir ši suma yra 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtos išlaidos (Sprendimo 2.2 p., 3 punkte nurodyto priedo 22 p.); kandidatas A. S. apmokėjo Partijos politinę reklamą, skleistą radijo stotyse „Lietus“ ir „M-1“ (18 119,34 Eur) ir ši suma yra 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtos išlaidos (Sprendimo 2.3 p., 3 punkte nurodyto priedo 25 p.); kandidatas G. K. apmokėjo Partijos politinę reklamą, skelbtą dienraštyje „Lietuvos žinios“ 2016 m. rugsėjo 27, 29 d. bei spalio 1, 4, 5, 7 d. (10 355,30 Eur) ir ši suma yra 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtos išlaidos (Sprendimo 2.4 p., 3 punkte nurodyto priedo 26 p.); kandidatas D. R. apmokėjo Partijos politinę reklamą, skleistą 2016 m. rugsėjo 26 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 2 d. – 2016 m. spalio 7 d. laikotarpiais dienraštyje www.lrytas.lt (10 249,33 Eur) ir ši suma yra 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtos išlaidos (Sprendimo 2.5 p., 3 punkte nurodyto priedo 27 p.); kandidatė B. V. apmokėjo Partijos politinę reklamą 2016 m. spalio 1 d. paskelbtą dienraštyje „Kauno diena“ (3 158,27 Eur) ir ši suma yra 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtos išlaidos (Sprendimo 2.6.2 p., 3 punkte nurodyto priedo 28 p.); kandidatas A. E. apmokėjo Partijos laikraštyje „Šilalės artojas“ paskelbtą politinę reklamą 2016 m. rugpjūčio 9, 12 d. (195,51 Eur) ir ši suma yra 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtos išlaidos (Sprendimo 2.7 p., 3 punkte nurodyto priedo 29 p.).

6.       Iš pareiškėjo prašomuose panaikinti Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 30–33 punktų turinio matyti, kad Komisija Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtomis išlaidomis nusprendė pripažinti Partijos apmokėtą 18 874,44 Eur sumą paslaugos tiekėjui UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvei už laikraščio „Socialdemokratas“ leidybą (Sprendimo priedo 30 p.), taip pat A. B., A. S. ir I. Š. apmokėtas atitinkamai 10 890 Eur, 13 310 Eur, 12 100 Eur sumas už nenustatytas paslaugas nenustatytiems paslaugų teikėjams (Sprendimo priedo 31–33 p.).

7.       Sprendimo 6 punkte Komisija konstatavo, kad Partija padarė šiuos šiurkščius Finansavimo įstatymo pažeidimus: a) viršijusi 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų limitą 20,59 proc. (6.1 p.) (toliau – ir 1 pažeidimas); b) nedeklaravusi 13,51 proc. limito politinės kampanijos išlaidų (6.2 p.) (toliau – ir 2 pažeidimas); c) politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nenurodydama 100 005,30 Eur išlaidų ir pateikusi žinomai klaidingus duomenis (6.3 p.) (toliau – ir 3 pažeidimas); d) pervedus lėšas kandidatams, kad išlaidos būtų apmokėtos iš jų sąskaitų ir, tikėtina, perrašius sutartis su tiekėjais, buvo atlikta veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę (6.4 p.) (toliau – ir 4 pažeidimas).

8.       Atsižvelgdama į Sprendimą, vadovaudamasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 20 ir 21 straipsniais, Komisija Sprendimu dėl dotacijos nusprendė: neskirti Partijai valstybės biudžeto asignavimų dėl šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo vieną pusmetį (1 punktas); 2) grąžinti į valstybės biudžetą pagal Lietuvos socialdemokratų partijos gautus balsus (890 219) nustatytą 2018 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį (504 853 Eur) (2 punktas).

9.       Iš Pažymos, kuri yra neatskiriama Sprendimo dalis, turinio matyti, kad Komisija Sprendime ir jo 3 punkte nurodytame priede nurodytas sumas (bendra suma 116 917,58 Eur), įskaitant sumas, nurodytas pareiškėjo ginčijamuose Sprendimo 2.1.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6.2, 2.7 punktuose, atitinkamuose 3 punkte nurodytuose priedo punktuose (21, 22, 25–33 p.), pripažino Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinei kampanijai panaudotomis lėšomis, kurių Partija, pažeisdama Finansavimo įstatymo 17 straipsnį, neįregistravo savo politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje (17 str. 6 p.) ir nenurodė politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje (17 str. 7 p.). Matyti ir tai, kad faktą, jog Partija padarė 1–4 pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidė Finansavimo įstatymą (žr. Sprendimo 6 p.), Komisija konstatavo atitinkamai įvertinusi paminėtų Partijos politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje neįregistruotų ir politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nenurodytų sumų dydžius ir aplinkybes, dėl kurių šios sumos nebuvo nustatyta tvarka deklaruotos Komisijai.

10.       Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

 

Dėl Sprendimo 2.1.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6.2, 2.7. punktų ir 3 punkte nurodyto priedo 21, 22, 25–29 punktų

 

11.       Pareiškėjas teigia, kad Komisija Sprendimo 2.1.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6.2, 2.7. punktuose ir 3 punkte nurodyto priedo 21, 22, 25–30 punktuose įvardintas sumas nepagrįstai pripažino atskirų kandidatų atliktais apmokėjimais už Partijos politinę reklamą, nes netinkamai įvertino tokios politinės reklamos turinį. Pareiškėjo teigimu, ginčijamais atvejais atskiri vienmandatės apygardos kandidatai pirmiausiai reklamavo save kaip Partijos narius, o Komisija nepateikė motyvų, kodėl tokia reklama negali būti laikoma vienmandatės apygardos kandidato reklama.

12.       Finansavimo įstatyme politinė reklama apibrėžiama kaip valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (2 str. 8 d.). Šią nuostatą aiškinant nagrinėjamo ginčo kontekste, konstatuotina, kad pagal Finansavimo įstatymą: 1) politine reklama pripažįstama tiek valstybės politiko, tiek politinės partijos, tiek politinės partijos nario, tiek politinės kampanijos dalyvio vardu ir (ar) interesais skleidžiama informacija; 2) šia informacija turi būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba jos skleidimu turi būti propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

13.       Vadinasi, siekiant nustatyti, ar Komisija skundžiamuose Sprendimo 2.1.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6.2, 2.7 punktuose ir 3 punkte nurodyto priedo 21, 22, 25–30 punktuose pagrįstai nusprendė pripažinti, kad šiais atvejais atskiri vienmandatės apygardos kandidatai apmokėjo Partijos politinę reklamą, būtina kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, kieno (t. y. konkretaus kandidato ar Partijos) vardu ir (ar) interesais politinė reklama buvo skleidžiama, ir nustatyti, ar konkrečia politine reklama buvo propaguojamas (t. y. siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose) Partijos kandidatas ar Partija.

14.       Pareiškėjas neneigia fakto, kad Sprendimo 2.1.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6.2, 2.7 punktuose ir 3 punkte nurodyto priedo 21, 22, 25–30 punktuose įvardintas sumas atskiri Partijos kandidatai, kurie 2016 m. Seimo rinkimuose buvo registruoti savarankiškais rinkiminės kampanijos dalyviais, pervedė nurodytiems gavėjams ir kad šie pinigai buvo pervesti už politinę reklamą. Konstatuotina, kad Pažymoje nurodytos aplinkybės, kurias įvertinusi Komisija priėjo prie paminėtuose Sprendimo ir jo priedo punktuose išdėstytų išvadų, grindžiamos tiek pareiškėjui, tiek teismui aiškiai identifikuojamais dokumentais ir kitais įrodymais, kurie pateikti Komisijos medžiagoje (žr. Komisijos medžiagos I–VII t.) ir teismo byloje, taip pat viešai Komisijos oficialioje interneto svetainėje, žiniasklaidos priemonėse skelbiama informacija. Paminėtina, kad pareiškėjas nepateikė Pažymoje nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, jis iš esmės kvestionuoja Komisijos atliktą šių aplinkybių vertinimą.

15.       Komisijos motyvai, susiję su Sprendimo 2.1.1 punkte ir 3 punkte nurodyto priedo 21 punkte minimos dienraštyje „Vakaro žinios“ publikuotos informacijos, už kurią kandidatas J. P. 2016 m. rugsėjo 27, 30 d., spalio 4, 6, 7 d. atliko mokėjimus (bendra suma – 7 668,65 Eur) vertinimu, išdėstyti Pažymos 55, 55.1, 55.1.1–55.1.1, 57, 57.1, 57.1.1–57.1.1 punktuose. Atlikęs tyrimą, Skyrius konstatavo, kad J. P. užsakė ir iš savo politinės kampanijos sąskaitos apmokėjo už Partijos politinės reklamos paskelbimą dienraštyje „Vakaro žinios“ (7 668,65 Eur), o politinė reklama iliustruota Partijos logotipu (LSDP), nurodytas 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų Partijos šūkis „Girdim. Matom. Darom.“, kandidatų sąrašo numeris bei užrašai: „Norėčiau didesnės algos, kad galėčiau pasirūpinti savo šeima. Laukiame gimstant antro vaiko, ieškome erdvesnio buto“, „Padarysime viską, kad Lietuvos žmogus uždirbtų 1 100 eurų vidutinį atlyginimą“ (2016 m. rugsėjo 27 d., suma 1 645,76 Eur); „Didžiuojuosi, kad Lietuva yra maža, bet reikšminga valstybė Europoje. Išlaikykim tokį tvirtą valstybės stuburą“, „Lietuva bus saugi Europos valstybė. Mūsų žmonės gali taikiai gyventi, kurti ir planuoti Lietuvos bei savo ateitį“ (2016 m. rugsėjo 30 d., suma – 1 828,61 Eur); „Norėtume, kad valstybė padėtų jauniems žmonėms rasti darbą. Liktume Lietuvoje ir kurtume savo ateitį čia“, „Lietuvos turtas yra talentingi ir atkaklūs žmonės, sukursime jiems sąlygas dirbti ir užsidirbti“ (2016 m. spalio 4 d., suma – 1 645,76 Eur); „Norime ramiai nugyventi savo gyvenimą, negalvodami, ar kas rytoj nepasikeis. Ypač tai svarbu senatvėje...“, „Tęsime pensijų kompensavimą ir didinimą. Pensijos padidės trečdaliu, kad senjorai gyventų oriai ir saugiai“ (2016 m. spalio 6 d., suma – 1 645,74 Eur); „Norėtume, kad mūsų vaikai augtų, mokytųsi ir gyventų Lietuvoje. O mes jaustumės saugūs dėl jų dabarties ir ateities“, „Tęsime pradėtus darbus, kad Lietuvos žmonės geriau gyventų ne tik rytoj, bet čia ir dabar“ (2016 m. spalio 7 d., suma – 902,78 Eur) (Pažymos 55, 55.1, 55.1.1–55.1.1 p.). Skyrius, atsižvelgęs į Partijos finansų komisijos pirmininko 2017 m. kovo 15 d. pažymoje (Komisijos bylos I t.; Pažymos 6.2 p.) nurodytą informaciją („LSDP Prezidiumo nutarimu 11 asmenų, kurie neišnaudojo jiems skirto limito, buvo pervestos lėšos, kad būtų padengtos bendrapartinės išlaidos, skirtos visos partijos rinkiminei agitacijai“), į dienraštyje „Vakaro žinios“ paskelbtos informacijos turinį ir į tai, kad J. P. apmokėtoje politinėje reklamoje jis neminimas, pasiūlė pripažinti, kad kandidatas J. P. apmokėjo paminėtą Partijos politinę reklamą (Pažymos 57, 57.1, 57.1.1–57.1.1 p.).

16.       Teismas, byloje surinktų įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste įvertinęs paminėtus Pažymoje išdėstytus motyvus, dienraštyje „Vakaro žinios“ publikuotos informacijos, už kurią kandidatas J. P. 2016 m. rugsėjo 27, 30 d., spalio 4, 6, 7 d. atliko mokėjimus (bendra suma – 7 668,65 Eur) turinį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad, nepaisant fakto, jog pačioje politinėje reklamoje buvo nurodyta, jog už ją apmokėjo J. P., ji buvo skleidžiama ne šio konkretaus kandidato, o Partijos vardu ir interesais, ja buvo propaguojama Partija, jos idėjos, tikslai ir programa, siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2016 m. Seimo rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija skundžiamo Sprendimo 2.1.1 ir 3 punkte nurodyto priedo 21 punkte pagrįstai pripažino, jog kandidatas J. P. 2016 m. rugsėjo 27, 30 d., spalio 4, 6, 7 d. atliktais mokėjimais (bendra suma – 7 668,65 Eur) apmokėjo dienraštyje „Vakaro žinios“ publikuotą Partijos politinę reklamą.

17.       Komisijos motyvai, susiję su Sprendimo 2.2 punkte ir 3 punkte nurodyto priedo 22 punkte minimos naujienų svetainėje 15 min.lt paskelbtos informacijos, už kurią apmokėjo (1 210 Eur) kandidatas M. B., vertinimu, išdėstyti Pažymos 84–88 punktuose. Atlikęs tyrimą, Skyrius konstatavo, kad kandidatui M. B. į politinės kampanijos sąskaitą Partija iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos 2016 m. spalio 4 d. pervedė 1 210 Eur, ši suma buvo sumokėta už politinę reklamą naujienų svetainei 15 min per du kartus, t. y. 2016 m. spalio 7 d. pervesta 740 Eur, o 2016 m. spalio 10 d. – 470 Eur (Pažymos 84 p.). Iš naujienų portalo 15 min.lt generalinio direktoriaus pavaduotojo gavęs užsakytos reklamos pavyzdžius, Skyrius nustatė, kad M. B. užsakė ir iš savo politinės kampanijos sąskaitos apmokėjo už Partijos politinės reklamos skydelį naujienų portale 15 min.lt, politinė reklama iliustruota Partijos logotipu (LSDP), nurodytas Partijos 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų šūkis „Girdim. Matom. Darom.“, Partijos sąrašo numeris bei besikeičiantys užrašai: „Vidutinis atlyginimas viršys 1 100 eurų“, „Baigsime kompensuoti dešiniųjų atimtas pensijas“; „Nedarbo lygis ne didesnis nei 5%”, „Baigsime kompensuoti dešiniųjų atimtas pensijas“; „Pensijos padidės trečdaliu“, „Baigsime kompensuoti dešiniųjų atimtas pensijas“, „Padėsime šeimoms, auginančioms vaikus“, „Baigsime kompensuoti dešiniųjų atimtas pensijas“; „Parama šeimoms, įgyjant pirmą būstą“, „Baigsime kompensuoti dešiniųjų atimtas pensijas“ (Pažymos 85, 85.1–85.5 p.). Taip pat Skyrius nustatė, kad visose šiose penkiose pirmiau aprašytose naujienų portalo 15 min.lt paskelbtose politinėse reklamose kandidatas M. B. nebuvo nei vaizduojamas, nei minimas, išskyrus politinės reklamos žymėjimo užrašus, kuriuose nurodyta, kad „Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato į LR Seimo narius M. B. rinkiminės sąskaitos“, o telefonu susisiekus su M. B. dėl minėtos politinės reklamos užsakymo, jis teigė, kad Partija paprašė kandidato užsakyti ir apmokėti už minėtas politines reklamas naujienų portalui 15 min.lt. (Pažymos 86 p.). Skyrius konstatavo, kad M. B. yra tarp vienuolikos kandidatų, kurie buvo neišnaudoję limito ir kuriems anksčiau, negu buvo priimtas Partijos prezidiumo nutarimas (2016 m. spalio 11 d.), buvo pervestos lėšos (234,89–18 119,34 Eur sumos), kad šios lėšos buvo skirtos daugiamandatės rinkimų apygardos išlaidoms apmokėti (Komisijos bylos I t.; Pažymos 6.2 p.), ir kad Partijos prezidiumo nutarime (2016 m. spalio 11 d.) nurodyta M. B. pervesta suma (1 210 Eur) atitinka naujienų portalui 15 min. sumokėtą sumą (Pažymos 87 p.). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, Skyrius Pažymos 88 punkte pasiūlė M. B. apmokėtą politinę reklamą naujienų svetainėje 15 min.lt laikyti Partijos politine reklama ir išlaidas šiai reklamai (1 210 Eur) laikyti Partijos, kaip savarankiškos politinės kampanijos dalyvės, išlaidomis.

18.       Teismas byloje surinktų įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste įvertinęs paminėtus Pažymoje išdėstytus motyvus, naujienų svetainėje 15 min.lt paskelbtos informacijos, už kurią apmokėjo (1 210 Eur) kandidatas M. B., turinį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nepaisant fakto, jog pačioje politinėje reklamoje buvo nurodyta, jog už ją apmokėjo M. B., ši politinė reklama buvo skleidžiama ne šio konkretaus kandidato, o Partijos vardu ir interesais, ja buvo propaguojama Partija, jos idėjos, tikslai ir programa, siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2016 m. Seimo rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija skundžiamo Sprendimo 2.2 punkte ir 3 punkte nurodyto priedo 22 punkte pagrįstai pripažino, jog kandidatas M. B. apmokėjo (1 210 Eur) naujienų svetainėje 15 min.lt paskelbtą Partijos politinę reklamą.

19.       Komisijos motyvai, susiję su Sprendimo 2.3 punkte ir 3 punkte nurodyto priedo 25 punkte minimos radijo stotyse „Lietus“ ir „M-1“ paskelbtos informacijos, už kurią apmokėjo (18 119,34 Eur) kandidatas A. S., vertinimu, išdėstyti Pažymos 138–144.2 punktuose. Atlikęs tyrimą, Skyrius, be kita ko, konstatavo, kad: Partija 2016 m. rugsėjo 19 d. į A. S. politinės kampanijos sąskaitą pervedė 18 119,34 Eur sumą, kuri tą pačią dieną buvo pervesta UAB „Reklamos ekspertai“ (Pažymos 139 p.); Partija, nors buvo sudariusi sutartį su UAB „Reklamos ekspertai“, kurioje nurodyta, kad reklama bus transliuojama ir per radijo stotis „Lietus“ ir „M-1“, Komisijai nenurodė jokių išlaidų ar skolos įsipareigojimų šiai įmonei ir nepateikė sąskaitų, o A. S. pateikė 4 sąskaitas faktūras, kurių bendra suma –18 119,34 Eur, ir visos jos vienu pavedimu apmokėtos iš jo politinės kampanijos sąskaitos (Pažymos 140.2 p.); UAB „Reklamos ekspertai“ pateikti šios įmonės pagamintų siužetų planuotų transliuoti ir transliuotų per radijo stotis „M-1“ bei „Lietus“ tekstai yra identiški, tik vienu atveju pažymėta, kad apmokėta iš Partijos, kitu atveju – iš A. S. politinės kampanijos sąskaitos (Pažymos 141.1 p.). Skyrius nustatė, kad per radijo stotis „M-1“ bei „Lietus“ buvo transliuojama tokio turinio reklama: „Kiekvienas žmogus turi teisę dirbti minimali alga 550 Eur“, „Kiekvienas žmogus turi teisę dirbti atlyginimas 1 100 Eur“, „Kiekviena šeima yra svarbi ir reikalinga Lietuvai“ ir „Kiekvienas žmogus yra svarbus ir reikalingas Lietuvai“ (Pažymos 141.3, 141.5 p.).

20.       Teismas byloje surinktų įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste įvertinęs paminėtus Pažymoje išdėstytus motyvus, radijo stotyse „Lietus“ ir „M-1“ paskelbtos informacijos, už kurią apmokėjo (18 119,34 Eur) kandidatas A. S., turinį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nepaisant fakto, jog pačioje politinėje reklamoje buvo skelbiama, jog už ją apmokėjo A. S., ši politinė reklama buvo skleidžiama ne šio konkretaus kandidato, o Partijos vardu ir interesais, ja buvo propaguojama Partija, jos idėjos, tikslai ir programa, siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2016 m. Seimo rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija skundžiamo Sprendimo 2.3 punkte ir 3 punkte nurodyto priedo 25 punkte pagrįstai pripažino, jog kandidatas A. S. apmokėjo (18 119,34 Eur) radijo stotyse „Lietus“ ir „M-1“ paskelbtą Partijos politinę reklamą.

21.       Komisijos motyvai, susiję su Sprendimo 2.4 punkte, 3 punkte nurodyto priedo 26 punkte minimos dienraštyje „Lietuvos žinios“ publikuotos informacijos, už kurią kandidatas G. K. apmokėjo 2016 m. rugsėjo 27, 29 d. bei spalio 1, 4, 5, 7 d. (10 355,30 Eur), vertinimu, išdėstyti Pažymos 145–152 punktuose. Atlikęs tyrimą, Skyrius, be kita ko, konstatavo, kad iš Justiniškių rinkimų apygardoje Nr. 7 kandidato G. K. politinės kampanijos sąskaitos 2016 m. rugsėjo 27 d. už politinę reklamą „Girdim. Matom. Darom.“, paskelbtą dienraštyje „Lietuvos žinios“, buvo sumokėta 10 355,30 Eur, lygiai tiek pat, kiek tą pačią dieną (2016 m. rugsėjo 27 d.) iš Partijos sąskaitos buvo pervesta kandidatui, o šioje reklamoje nėra G. K. pavardės, jo nuotraukos, rinkimų apygardos ar jo numerio kandidatų sąraše, yra tik Partijos sąrašo numeris (Nr. 1) (Pažymos 146 p.). Skyrius nustatė, kad dienraštyje „Lietuvos žinios“ buvo skelbiama kelių maketų Partijos politinė reklama: šeimos nuotrauka iliustruota reklama, kurioje yra tekstas „Tęsime pradėtus darbus, kad galėtų žmonės geriau gyventi ne tik rytoj, bet čia ir dabar“; žvejo ir vaiko nuotrauka iliustruota reklama „Lietuva bus saugi Europos valstybė. Mūsų žmonės gali taikiai gyventi, kurti ir planuoti Lietuvos bei savo ateitį“; biuro darbuotojų nuotrauka iliustruota reklama „Lietuvos turtas yra talentingi ir atkaklūs žmonės, sukursime jiems sąlygas dirbti ir užsidirbti“; meistro nuotrauka iliustruota reklama „Padarysime viską, kad Lietuvos žmogus uždirbtų 1 100 eurų vidutinį atlyginimą“; senjorų nuotrauka iliustruota reklama „Tęsime pensijų kompensavimą ir didinimą. Pensijos padidės trečdaliu, kad senjorai gyventų oriai ir saugiai“ (Pažymos 147, 147.1–147.5 p.). Taip pat Skyrius nustatė, kad už šio tipo politinę reklamą, iliustruotą Partijos narių (kandidatų) nuotraukomis (A. B., R. B., G. P., A. S.), dienraštyje „Lietuvos žinios“, paskelbtą 2016 m. rugsėjo 16, 17, 20, 22, 24 d., yra mokėjusi Partija (7 834,43 Eur), o vėliau skelbtą 2016 m. rugsėjo 27, 29 d. bei spalio 1, 4, 5, 7 d., be konkrečių kandidatų (su kubu) – G. K. (10 355,30 Eur). Visos šios reklamos buvo paskelbtos 5-ajame dienraščio puslapyje (Pažymos 148 p.).

22.       Teismas byloje surinktų įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste įvertinęs paminėtus Pažymoje išdėstytus motyvus, dienraštyje „Lietuvos žinios“ publikuotos informacijos, už kurią kandidatas G. K. apmokėjo 2016 m. rugsėjo 27, 29 d. bei spalio 1, 4, 5, 7 d. (10 355,30 Eur), turinį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nepaisant fakto, jog pačioje politinėje reklamoje buvo nurodyta, jog už ją apmokėjo G. K., ji buvo skleidžiama ne šio konkretaus kandidato, o Partijos vardu ir interesais, ja buvo propaguojama Partija, jos idėjos, tikslai ir programa, siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2016 m. Seimo rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija skundžiamo Sprendimo 2.4 punkte, 3 punkte nurodyto priedo 26 punkte pagrįstai pripažino, jog kandidatas G. K. 2016 m. rugsėjo 27, 29 d. bei spalio 1, 4, 5, 7 d. (10 355,30 Eur) apmokėjo dienraštyje „Lietuvos žinios“ publikuotą Partijos politinę reklamą.

23.       Komisijos motyvai, susiję su Sprendimo 2.5 punkte, 3 punkte nurodyto priedo 27 punkte minimos portale www.lrytas.lt publikuotos informacijos, už kurią kandidatas D. R. apmokėjo 2016 m. rugsėjo 26 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 2 d.–2016 m. spalio 7 d. laikotarpiais (10 249,33 Eur), vertinimu, išdėstyti Pažymos 153–157 punktuose. Atlikęs tyrimą, Skyrius, be kita ko, konstatavo, kad: pagal Komisijos pateiktas 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitas ir pajamas ir išlaidas pateisinančius dokumentus, viešosios informacijos skleidėjų deklaracijas ir politinės reklamos stebėsenos medžiagą nustatyta, kad už politinę reklamą portale www.lrytas.lt „Girdim. Matom. Darom.“, galbūt pagal tą pačią sutartį apmokėjo Partija ir D. R., t. y. D. R. sumokėjo 10 249,33 Eur 2016 m. rugsėjo 29 d. po to, kai jam 2016 m. rugsėjo 28 d. Partija jam pervedė lygiai tą pačią sumą (10 249,33 Eur) (Partijos lėšos sudarė 94,14 proc. D. R. politinės kampanijos lėšų, jo paties lėšos – 0,84 proc., fizinių asmenų aukos – 5,02 proc.), o pati Partija už reklamą „Girdim. Matom. Darom.“ tame pačiame portale pagal sutartį Nr. R103 sumokėjo 4 270,55 Eur; remiantis portalo www.lrytas.lt viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo deklaracija, politinės reklamos (skydelio) „Girdim. Matom. Darom.“ skleidimą per www.lrytas.lt už 2016 m. rugsėjo 20–23 d. ir už 2016 m. spalio 1 d. (4 270,55 Eur) mokėjo Partija, o už 2016 m. rugsėjo 26–30 d. ir 2016 m. spalio 2–7 d. laikotarpius (10 249,33 Eur) D. R. (Pažymos 154–155 p.).

24.       Teismas byloje surinktų įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste įvertinęs paminėtus Pažymoje išdėstytus motyvus, portale www.lrytas.lt publikuotos informacijos, už kurią kandidatas D. R. apmokėjo 2016 m. rugsėjo 26 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 2 d.–2016 m. spalio 7 d. laikotarpiais (10 249,33 Eur), turinį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nepaisant fakto, jog pačioje politinėje reklamoje buvo nurodyta, jog už ją apmokėjo D. R., ji buvo skleidžiama ne šio konkretaus kandidato, o Partijos vardu ir interesais, ja buvo propaguojama Partija, jos idėjos, tikslai ir programa, siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2016 m. Seimo rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija skundžiamo Sprendimo 2.5 punkte, 3 punkte nurodyto priedo 27 punkte pagrįstai pripažino, jog kandidatas D. R. 2016 m. rugsėjo 26 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 2 d.–2016 m. spalio 7 d. laikotarpiais (10 249,33 Eur) apmokėjo portale www.lrytas.lt publikuotą Partijos politinę reklamą.

25.       Komisijos motyvai, susiję su Sprendimo 2.6.2 punkte, 3 punkte nurodyto priedo 28 punkte minimos dienraštyje „Kauno diena“ publikuotos informacijos, už kurią kandidatė B. V. apmokėjo 2016 m. spalio 1 d. (3 158,27 Eur), vertinimu, išdėstyti Pažymos 158–160.5 punktuose. Atlikęs tyrimą, Skyrius, be kita ko, nustatė, kad: iš Šilainių rinkimų apygardos Nr. 14 kandidatės B. V. Komisijai su politinės kampanijos finansavimo ataskaita pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nustatyta, kad prie 2016 m. spalio 12 d. UAB „Diena Media News“ PVM sąskaitos faktūros Nr. KAD-0330272, kurios suma 8 667,71 Eur, yra pridėta pažyma KAD-0330272, kurioje nurodyta, kad pagal šią sąskaitą buvo skleista Partijos (už 3 158,27 Eur) ir keturių kandidačių politinė reklama, kiekvienam dalyviui yra nurodyta atskira kaina. Visa sąskaitoje nurodyta 8 667,71 Eur suma apmokėta iš B. V. politinės kampanijos sąskaitos (Pažymos 158.1 p.); 2016 m. rugsėjo 30 d. bei spalio 1, 3, 5, 9 d. dienraštyje „Kauno diena“ skelbta dviejų tipų Partijos ir jos keltų kandidatų politinė reklama, vienoje iš tokių reklamų – „Girdim. Matom. Darom.“ reklama, kurioje B. V. neminima, nėra jos nuotraukos, nurodytas Partijos (LSDP) sąrašo numeris (Nr. 1), iliustruota nenustatytų asmenų šeimos nuotrauka ir kubu su šūkiu „Girdim. Matom. Darom.“, yra tekstas „Tęsime pradėtus darbus, kad galėtų žmonės geriau gyventi ne tik rytoj, bet čia ir dabar“ (Pažymos 158.2, 158.2.1 p.); visos šios reklamos iš B. V. politinės kampanijos sąskaitos buvo apmokėtos (8 667,71 Eur) 2016 m. spalio 25 d. po to, kai Partija pervedė jai 8 667,71 Eur sumą (Pažymos 158.3 p.).

26.       Teismas byloje surinktų įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste įvertinęs paminėtus Pažymoje išdėstytus motyvus, dienraštyje „Kauno diena“ publikuotos informacijos, už kurią kandidatė B. V. apmokėjo 2016 m. spalio 1 d. (3 158,27 Eur), turinį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nepaisant fakto, jog pačioje politinėje reklamoje buvo nurodyta, jog už ją apmokėjo B. V., ji buvo skleidžiama ne šios konkrečios kandidatės, o Partijos vardu ir interesais, ja buvo propaguojama Partija, jos idėjos, tikslai ir programa, siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2016 m. Seimo rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija skundžiamo Sprendimo 2.6.2 punkte, 3 punkte nurodyto priedo 28 punkte pagrįstai pripažino, jog kandidatė B. V. 2016 m. spalio 1 d. (3 158,27 Eur) apmokėjo dienraštyje „Kauno diena“ publikuotą Partijos politinę reklamą.

27.       Komisijos motyvai, susiję su Sprendimo 2.7 punkte, 3 punkte nurodyto priedo 29 punkte minimos laikraštyje „Šilalės artojas“ publikuotos informacijos, už kurią kandidatas A. E. apmokėjo 2016 m. rugpjūčio 9, 12 d. (195,51 Eur), vertinimu, išdėstyti Pažymos 205.4, 205.4.1 punktuose. Atlikęs tyrimą, Skyrius, be kita ko, nustatė, kad: laikraščio „Šilalės artojas“ straipsniuose (2016 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 5 (7325), rugpjūčio 12 d. Nr. 60 (7326) ir pateikiama informacija apie renginį moterims „Rask laiko sau“, pristatoma renginio programa bei nurodomas renginio laikas ir vieta; straipsnių pabaigoje pasirašo Partijos Šilalės skyriaus organizatorės bei yra pažymėta, kad politinė reklama bus apmokėta iš Partijos rinkimų sąskaitos ir nurodomas užsakymo numeris; pagal UAB „Šilalės artojas“ viešosios informacijos skleidėjo deklaracijos duomenis nustatyta, kad Partijos P. Ž. rinkimų apygardoje Nr. 33 kandidatas A. E. už akcijos moterims „Rask laiko sau“ straipsnius laikraštyje „Šilalės artojas“ sumokėjo 195,51 Eur (pagal PVM sąskaitas faktūras: ŠAR 0160791, suma – 97,50 Eur, ir ŠAR 0160862, suma – 98,01 Eur), nors asmuo, užsakęs paskleisti reklamą – nurodyta Partija (LSDP); ši suma įtraukta į A. E. politinės kampanijos finansavimo ataskaitą (Pažymos 205.4 p.). Peržiūrėjęs apmokėtą straipsnį, Skyrius nustatė, kad jame rašoma apie projektą „Rask laiko sau“, pateikiama bendra informacija ir kalbama konkrečiai apie numatomą renginį Šilalėje, o reklamą apmokėjęs kandidatas A. E. nė karto neminimas, todėl šią reklamą pripažino Partijos politine reklama (Pažymos 205.4.1 p.).

28.       Teismas byloje surinktų įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste įvertinęs paminėtus Pažymoje išdėstytus motyvus, laikraštyje „Šilalės artojas“ publikuotos informacijos, už kurią kandidatas A. E. apmokėjo 2016 m. rugpjūčio 9, 12 d. (195,51 Eur), turinį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad ši politinė reklama buvo skleidžiama Partijos vardu ir interesais, ja buvo propaguojama Partija, jos idėjos, tikslai ir programa, siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2016 m. Seimo rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija skundžiamo Sprendimo 2.7 punkte, 3 punkte nurodyto priedo 29 punkte pagrįstai pripažino, jog kandidatas A. E. 2016 m. rugpjūčio 9, 12 d. (195,51 Eur) apmokėjo laikraštyje „Šilalės artojas“ publikuotą Partijos politinę reklamą.

29.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Komisija pagrįstai ginčijamuose Sprendimo 2.1.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6.2, 2.7 punktuose ir 3 punkte nurodyto priedo 21, 22, 25–29 punktuose pripažino, kad šiuose punktuose minimi Partijos kandidatai, kurie 2016 m. Seimo rinkimuose buvo registruoti savarankiškais rinkiminės kampanijos dalyviais, konkrečiais mokėjimais apmokėjo už Partijos politinę reklamą.

 

Dėl Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 30–33 punktų

 

30.       Pareiškėjas kaip nepagrįstus prašo panaikinti Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 30–33 punktus, kuriais Komisija Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtomis išlaidomis nusprendė pripažinti Partijos apmokėtą 18 874,44 Eur sumą paslaugos tiekėjui UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvei už laikraščio „Socialdemokratas“ leidybą (Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 30 p.), taip pat Partijos kandidatų, kurie 2016 m. Seimo rinkimuose buvo registruoti savarankiškais rinkiminės kampanijos dalyviais, A. B., A. S. ir I. Š. apmokėtas atitinkamai 10 890 Eur, 13 310 Eur, 12 100 Eur sumas už nenustatytas paslaugas nenustatytiems paslaugų teikėjams (Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 31–33 p.). Teigia, kad Komisija, šiose Sprendimo dalyse nurodytas sumas pripažindama Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidoms, remiasi tik prielaidomis.

31.       Komisijos motyvai, susiję su Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 30 punkte minimos 18 874,44 Eur sumos, kurią Partija sumokėjo paslaugos tiekėjui UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvei už laikraščio „Socialdemokratas“ leidybą, pripažinimu Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtomis išlaidomis, išdėstyti Pažymos 209–209.3 punktuose. Skyrius pasiūlė išlaidas 2016 m. gegužės–spalio mėn. laikraščių „Socialdemokratas“ leidybai (18 874,44 Eur) pripažinti Partijos politinės kampanijos išlaidomis, išanalizavęs Partijos 2016 m. valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos banko išrašą, šio laikraščio tiražo ir jam išleisti skiriamų lėšų dinamiką, ir nustatęs, kad, prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, ženkliai (lyginant su ankstesniais laikotarpiais) padidėjo laikraščio „Socialdemokratas“ tiražas ir šiuose laikraščiuose yra skelbiama informacija apie 2016 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančius kandidatus (kandidatų sąrašas paskelbtas gegužės mėn. numeryje), spalio mėn. buvo išleisti du laikraščio numeriai.

32.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad išlaidas 2016 m. gegužės–spalio mėn. laikraščių „Socialdemokratas“ leidybai (18 874,44 Eur) Partija apmokėjo iš jai skirtų asignavimų, o šios sumos nelaikė Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtomis išlaidomis ir nenurodė Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje.

33.       Teismas byloje surinktų įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste įvertinęs paminėtus Pažymoje išdėstytus motyvus, 2016 m. gegužės–spalio mėn. laikraščių „Socialdemokratas“ publikuotos informacijos turinį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad Komisija pagrįstai 2016 m. gegužės–spalio mėn. laikraščių „Socialdemokratas“ leidybai išleistas sumas pripažino Partijos politinės kampanijos išlaidomis. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Komisija, Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 30 punkte nurodytą sumą pripažindama Partijos politinės kampanijos išlaidomis, rėmėsi tik prielaidomis.

34.       Komisijos motyvai, susiję su Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 31–33 punktuose minimų atitinkamai A. B. (10 890 Eur), A. S. (13 310 Eur) ir I. Š. (12 100 Eur) apmokėtų sumų pripažinimu Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtomis išlaidomis, išdėstyti Pažymos skyriuje „Dėl politinės kampanijos išlaidų, sumokėtų UAB „PIAR“ (163–208.6 p.). Iš Pažymos turinio matyti, kad Skyrius tyrimo metu detaliai išanalizavo, be kita ko: išlaidų registro duomenis, iš kurių nustatė, kad Partija ir jos kandidatai už atliktus darbus UAB „PIAR“ iš viso sumokėjo 241 821,50 Eur, iš kurių 203 193,07 Eur yra apmokėti Partijos; Partijos pirmininko G. P., A. B., A. S., I. Š. pateiktus paaiškinimus; aplinkybes, susijusias su sutarčių, sudarytų tarp kandidatų ir UAB „PIAR“ taip pat tarp Partijos ir UAB „PIAR“ sudarymu ir vykdymu, šių sutarčių pagrindu pateiktų sąskaitų apmokėjimu; aplinkybes, susijusias su Partijos kandidatams A. B., A. S., I. Š. pervestomis sumomis ir jų panaudojimu; aplinkybes, susijusias su UAB „PIAR“ ginčui aktualiu laikotarpiu Partijai teiktomis paslaugomis; mokėjimais, kuriuos UAB „PIAR“ atliko už Partijai užsakytą ir pagamintą reklamą pagal sąskaitas pateiktas UAB „15MIN“ (12 100 Eur) ir UAB „DELFI“ (10 890 Eur). Skyrius, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, priėjo prie išvados, kad viešųjų ryšių konsultacijos, už kurias pagal oficialius dokumentus A. B., A. S. ir I. Š. esą pervedė UAB „PIAR“ atitinkamai 10 890 Eur, 13 310 Eur ir 12 100 Eur sumas, šiems kandidatams realiai nebuvo teikiamos. Skyrius, be kita ko, nustatė ir konstatavo šias su minėtų kandidatų išlaidų pripažinimo Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtomis išlaidomis susijusias faktines aplinkybes:

(1)       Dėl A. B. Komisijai pateiktuose 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitose, pajamas ir išlaidas pateisinančiuose dokumentuose nurodyta, kad kandidatui A. B. pagal sutartį UAB „PIAR“ teikė 82 val. ryšių su visuomene konsultavimo paslaugas, kurių kaina 10 890 Eur (Pažymos 188 p.). A. B. iš Partijos sąskaitos 2016 m. spalio 4 d. pervesta 10 890 Eur, tokią pačią sumą šis kandidatas 2016 m. spalio 20 d. sumokėjo UAB „PIAR“ (Pažymos 189 p.), o UAB „PIAR“ tokią pačią sumą 2016 m. balandžio 30 d. buvo sumokėjusi UAB „DELFI“ už Partijos politinę reklamą (skydelis) pavadinimu „Seimo rinkimai_2016“, kuri buvo skleidžiama laikotarpiu (2016-04-15 – 2016-05-22) (Pažymos 194 p.);

(2)       Dėl A. S.. Partija kandidatui A. S. 13 310 Eur sumą pervedė du kartus, t. y. 2016 m. rugsėjo 28 d. (tuo metu Partijos pervestus pinigus jis grąžino 2016 m. spalio 4 d.) ir 2016 m. spalio 6 d. (tuo metu Partijos pervestus pinigus jis pervedė UAB „PIAR“) (Pažymos 178 p.; Komisijos pateiktos medžiagos II t., dokumentas Nr. 3). Komisijai pateiktuose 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitose, pajamas ir išlaidas pateisinančiuose dokumentuose nurodyta, kad trims kandidatams, tarp jų ir A. S., UAB „PIAR“ buvo teikiamos 100 val. ryšių su visuomene komunikavimo konsultacijų paslaugos, kurių kaina 13 310 Eur (Pažymos 179 p.). A. S. teigė, kad intensyviai (kandidatas turėjo mokytis vidutiniškai po 2 val. 40 min. per dieną arba ne mažiau kaip 12 dienų mokantis po 8 val. per dieną) dalyvavo UAB „PIAR“ mokymuose nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo 27 d., tačiau Komisija nustatė, kad tuo metu nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. vyko Seimo sesija (Pažymos 182, 182.2 p.), o Partijos pervestus pinigus kandidatas pirmą kartą grąžino 2016 m. spalio 4 d., tai yra po to, kai, pasak kandidato, UAB „PIAR“ suteikė paslaugas (Pažymos 183.1 p.);

(3)       Dėl I. Š. Komisijai pateiktuose 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitose, pajamas ir išlaidas pateisinančiuose dokumentuose nurodyta, kad kandidatei I. Š. pagal sutartį UAB „PIAR“ teikė 90 val. ryšių su visuomene komunikavimo konsultacijų paslaugas, kurių kaina 12 100 Eur (Pažymos 171 p.). I. Š. 2016 m. spalio 3 d. Partija iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos pervedė 12 100 Eur, tokią pačią sumą ši kandidatė 2016 m. spalio 18 d. pervedė UAB „PIAR“ (Pažymos 171.1 p.), o UAB „PIAR“ tokią pačią sumą pagal 2016 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą pervedė UAB „15MIN“ už laikotarpiu 2016 m. kovo 24 d.–2016 m. balandžio 6 d. portale www.15min.lt skelbtus septynis Partijos kandidatų straipsnius, pažymėtus „Politinė reklama“ (Pažymos 175 p.).

35.       Teismas byloje surinktų įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste įvertinęs paminėtus Pažymoje išdėstytus motyvus, susijusius su A. B. (10 890 Eur), A. S. (13 310 Eur) ir I. Š. (12 100 Eur) apmokėtų sumų pripažinimu Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtomis išlaidomis, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, pritaria Komisijos išvadai, kad nors tyrimo metu surinktų duomenų nepakanka nustatyti, kokios konkrečiai Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtos išlaidos buvo apmokėtos Partijos kandidatams A. B., A. S. ir I. Š. pervestomis sumomis, tačiau nustatytų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų pakanka išvadai, kad labiau tikėtina, jog minėtos Partijos kandidatams pervestos pinigų sumos (bendrai 36 300 Eur) buvo išleistos ne išlaidoms už šių kandidatų mokymus (kaip deklaravo Partija ir patys kandidatai), o Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinei kampanijai finansuoti. Šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad Partija, pervesdama 10 890 Eur, 13 310 Eur ir 12 100 Eur sumas atitinkamai kandidatams A. B., A. S. ir I. Š., siekė, kad šie apmokėtų UAB „PIAR“ už rinkimų metu Partijai suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Komisija, Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 31–33 punktuose nurodytas sumas pripažindama Partijos politinės kampanijos išlaidoms, rėmėsi tik prielaidomis ir kad Komisija netinkamai įvertino pačių kandidatų teiktus paaiškinimus.

36.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Komisija pagrįstai ginčijamo Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 30–33 punktuose nurodytas sumas pripažino Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu patirtomis išlaidomis.

 

Dėl Sprendimo 6 punkto

 

37.       Pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimo 6 punktą, kuriame Komisija konstatavo, kad Partija, kaip atskiras 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvis, vykdydama politinę kampaniją padarė keturis šiurkščius Finansavimo įstatymo pažeidimus, ir priimti naują 6 punktą – pripažinti, kad Partija nepadarė šiurkštaus Finansavimo įstatymo pažeidimo.

38.       Paminėtina, kad baigtinis šiurkščių Finansavimo įstatymo pažeidimų sąrašas įtvirtintas šio įstatymo 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad šiurkščiais šio įstatymo pažeidimais laikoma: 1) politinės kampanijos dalyvio finansavimas šio įstatymo 12 straipsnyje numatytomis nepriimtinomis aukomis; 2) jeigu politinės kampanijos dalyvis priima sprendimus naudoti politinei kampanijai aukas, gautas iš asmenų, kurie neturi teisės finansuoti politinių kampanijų, ar iš neleistinų politinės kampanijos finansavimo šaltinių; 3) jeigu politinės kampanijos dalyvis sudaro politinės kampanijos finansavimo sutartis pažeisdamas šio įstatymo reikalavimus; 4) žinomai neteisingų duomenų pateikimas politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje; 5) nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio viršijimas 10 ar daugiau procentų; 6) jeigu politinės kampanijos dalyvio išlaidos nedeklaruotai politinei reklamai arba nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio; 7) jeigu politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos politinei kampanijai gautos lėšos sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio; 8) saugotinų dokumentų praradimas, kita veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę; 9) paslėptos politinės reklamos skleidimas, jeigu išlaidos paslėptai politinei reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio; 10) politinės reklamos skleidimas per užsienio transliuotojus pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus politinei reklamai; 11) šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų išlaidų agitaciniams siužetams politinės kampanijos metu viršijimas. Sprendimą, ar politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, priima Komisija (Finansavimo įstatymo 23 str. 2 d.). Komisija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir gavusi paaiškinimus, turi teisę priimti sprendimą, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus (Finansavimo įstatymo 23 str. 2 d.).

39.       Ginčijamame Sprendime Komisija konstatavo, kad Partija 1 pažeidimą padarė viršijusi 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų limitą 20,59 proc. (Sprendimo 6.1 p.), o 2 pažeidimą padarė nedeklaravusi 13,51 proc. limito 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų (Sprendimo 6.2 p.). Iš Sprendimo ir Pažymos (žr. Pažymos 211–214 p.) turinio matyti, kad: 1 pažeidimu Komisija pripažino Pažymoje įvardintas Partijos veikas, dėl kurių pastaroji viršijo nustatytą didžiausią politinės kampanijos išlaidų dydį 10 ar daugiau procentų (Komisija tokias Partijos veikas kvalifikavo kaip šiurkštų Finansavimo įstatymo pažeidimą, numatytą šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte); 2 pažeidimu Komisija pripažino Pažymoje įvardintas Partijos veikas, dėl kurių Partijos nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudarė 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio (Komisija tokias Partijos veikas kvalifikavo kaip šiurkštų Finansavimo įstatymo pažeidimą, numatytą šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte).

40.       Pagal Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu laikomas nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio viršijimas 10 ar daugiau procentų. Pagal šio Finansavimo įstatymo straipsnio ir dalies 6 punktą laikoma, kad yra padarytas šiurkštus šio įstatymo pažeidimas, jeigu politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio. Šiame kontekste paminėtina, kad politinės kampanijos išlaidos ir išlaidų limitai reglamentuojami Finansavimo įstatymo 14 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prasidėjus politinei kampanijai visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. Pagal šio straipsnio 4 dalį politinės kampanijos išlaidomis pripažįstami politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti, be kita ko: politinei reklamai ar kitai agitacinei medžiagai gaminti ar platinti bet kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis ar bet kokiu kitu viešu būdu (1 p.); kitoms šiame įstatyme nustatytoms reikmėms, susijusioms su politine kampanija (7 p.). Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje nustatytą paskirtį, jeigu šioje dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu; politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti Komisijai ir kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas; prireikus Komisija gali pareikalauti papildomos informacijos. Savarankiško politinės kampanijos dalyvio pareiga Finansavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti politinės kampanijos finansų apskaitą tiesiogiai įtvirtinama Finansavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio Finansavimo įstatymo straipsnio 6 dalį visos politinės kampanijos išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai registruojami politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje, pagal 7 dalį politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje, vadovaujantis Komisijos patvirtintu Politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pildymo ir pateikimo tvarkos aprašu, be kita ko, nurodomos visos politinės kampanijos išlaidos bei prisiimti įsipareigojimai (pagal išlaidų grupes).

41.       Kaip matyti iš Pažymos 213, 213.1 punktuose išdėstytų motyvų, Komisija viršytomis išlaidomis pripažino tiek skundžiamu Sprendimu papildomomis Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis pripažintas sumas (t. y. sumos, nurodytos Sprendimo priedo 21–33 p.), tiek Savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansavimo ataskaitų suvestinėje (https://www.vrk.lt/pk-finansavimo-ataskaitu-suvestine-2016) Partijos deklaruotą maksimalų 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų limitą viršijančią Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų sumą, tiek ankstesniais Komisijos sprendimais (2016 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. Sp-91 ir 2017 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. Sp-37) papildomomis Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis pripažintas sumas.

42.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 21–33 punktuose nurodytos sumos nebuvo įvardintos Komisijai pateiktoje Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje. Pareiškėjas skunde teismui abejojo dėl to, ar pagrįstai Komisija Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis papildomai pripažino išlaidas, nurodytas Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 21, 22, 25–33 punktuose. Teismas konstatavo, kad šios pareiškėjo abejonės yra nepagrįstos (žr. šio teismo sprendimo 11–36 p.). Dėl Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 23 ir 24 punktuose nurodytų sumų pripažinimo Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis pagrįstumo pareiškėjas neabejoja.

43.       Partijai, kaip atskiram politinės kampanijos dalyviui, taikytinas 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos maksimalus išlaidų limitas patvirtintas Komisijos 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. Sp-330 1.1 punkte nurodytame 1 priede ir yra 740 000 Eur dydžio. Viešai skelbiami duomenys (žr. Savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansavimo ataskaitų suvestinę, https://www.vrk.lt/pk-finansavimo-ataskaitu-suvestine-2016; Komisijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. Sp-91 ir 2017 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. Sp-37) patvirtina, kad iki skundžiamo Sprendimo priėmimo Partijos 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir finansinės apskaitos žiniaraštyje buvo nurodyta, jog Partija 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos metu išleido 792 357,25 Eur (790 807,67 Eur + 884,95 Eur + 664,63 Eur); taigi Partija jai, kaip politinės kampanijos dalyviui, numatytą limitą viršijo 52 357,25 Eur (iš šių viršytų lėšų deklaruotos lėšos sudarė 50 807,67 Eur). Komisija skundžiamu Sprendimu Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis papildomai pripažino dar 107 693,95 Eur (žr. Sprendimo 3 p. patvirtinto priedo 21–33 p.). Vadinasi, Partija 2016 m. Seimo rinkimų politinei kampanijai iš viso išleido 900 051,2 Eur (792 357,25 Eur + 107 693,95 Eur) ir maksimalų išlaidų limitą iš viso viršijo 160 051,2 Eur, o tai sudaro 21,62 proc. (160 051,2 × 100/740 000) nuo Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos maksimalaus išlaidų limito (740 000 Eur). Kadangi Partija deklaravo tik 50 807,67 Eur viršytos sumos, tai jos nedeklaruotos politinės kampanijos išlaidos sudarė 109 243,53 Eur (160 051,2 - 50 807,67), t. y. 14,76 proc. (109 243,53 × 100/740 000) nuo Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos maksimalaus išlaidų limito (740 000 Eur). Taigi Partija 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos metu jai skirtą šios kampanijos maksimalų išlaidų limitą viršijo 21,62 proc. (Sprendimo 6.1 p. nurodyta 20,59 proc.) ir nedeklaravo 14,76 proc. šios kampanijos maksimalų išlaidų limitą viršijančios sumos (Sprendimo 6.2 p. nurodyta 13,51 proc.).

44.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Komisija, nepaisant nustatytų skaičiavimo netikslumų, Sprendimo 6.1 ir 6.2 punktuose pagrįstai pripažino, kad Partija, finansuodama 2016 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją, viršijusi Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos maksimalų išlaidų limitą ir nedeklaravusi Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų dalies, padarė šiurkščius Finansavimo įstatymo pažeidimus, numatytus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose.

45.       Ginčijamame Sprendime Komisija konstatavo, kad Partija 3 pažeidimą padarė politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nenurodydama 100 005,30 Eur išlaidų ir pateikusi žinomai klaidingus duomenis (6.3 p.). Iš Sprendimo ir Pažymos (žr. Pažymos 211–214 p.) turinio matyti, kad 3 pažeidimu Komisija pripažino Pažymoje įvardintas Partijos veikas, dalį Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų apmokant per atskirų Partijos kandidatų (fizinių asmenų) politinės kampanijos sąskaitas. Šias veikas Komisija įvertino kaip žinomai klaidingų duomenų pateikimą Partijos, kaip atskiro politinės kampanijos dalyvio, Komisijai pateiktoje 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje. Komisija tokias Partijos veikas kvalifikavo kaip šiurkštų Finansavimo įstatymo pažeidimą, numatytą šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte (pagal jį šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu laikomas žinomai neteisingų duomenų pateikimas politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje).

46.       Partijos nedeklaruotos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidos sudarė 109 243,53 Eur (Sprendimo 6.3 p. nurodyta 20,59 proc. 100 005,30 Eur) (žr. šio teismo sprendimo 43 punktą). Teisėjų kolegija, visų Komisijos Sprendime, Pažymoje ir šiame teismo sprendime (žr. šio teismo sprendimo 11–36 p.) nustatytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi su šių išlaidų susidarymu ir jų nenurodymu Komisijai susijusias aplinkybes, daro išvadą, kad Partija žinojo arba galėjo ir turėjo žinoti, jog savo 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nedeklaruodama šių išlaidų, ji Komisijai teikia žinomai neteisingus duomenis apie Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimui išleistas sumas.

47.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Komisija, nepaisant nustatytų skaičiavimo netikslumų, Sprendimo 6.3 punkte pagrįstai pripažino, kad Partija savo 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje pateikė žinomai neteisingus duomenis ir taip padarė šiurkštų Finansavimo įstatymo pažeidimą, numatytą šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

48.       Ginčijamame Sprendime Komisija konstatavo, kad Partija 4 pažeidimą padarė pervedusi lėšas kandidatams, kad išlaidos būtų apmokėtos iš jų sąskaitų ir galbūt perrašius sutartis su tiekėjais, buvo atlikta veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę (6.4 p.).

49.       Iš Sprendimo ir Pažymos (žr. Pažymos 211–214 p.) turinio matyti, kad 4 pažeidimu Komisija pripažino Pažymoje įvardintas Partijos veikas, dalį Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų apmokant per atskirų Partijos kandidatų (fizinių asmenų) politinės kampanijos sąskaitas. Šias veikas Komisija įvertino kaip Partijos veiklą, dėl kurios negalima nustatyti, ar Partijos Komisijai pateikta 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę. Komisija tokias Partijos veikas kvalifikavo inter alia (be kita ko) kaip šiurkštų Finansavimo įstatymo pažeidimą, numatytą šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

50.       Pagal Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu laikoma „saugotinų dokumentų praradimas, kita veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę“. Šią įstatymo nuostatą aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad šiuo šiurkščiu Finansavimo įstatymo pažeidimu laikoma ne bet kokia politinės kampanijos dalyvio veikla, tačiau tokia, dėl kurios Komisija negali nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę. Taigi nagrinėjamu atveju, siekdama konstatuoti, kad Partija padarė Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, Komisija privalėjo, be kita ko, nustatyti, kad dėl konkrečių Partijos veiksmų nėra galimybės nustatyti, ar Partijos Komisijai pateikta 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę.

51.       Sprendimo ir Pažymos turinį įvertinus byloje surinktų įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste, konstatuotina, kad Sprendimo 6.4 punkte nurodytą formuluotę, kad „pervedus lėšas kandidatams, kad išlaidos būtų apmokėtos iš jų sąskaitų ir galimai perrašius sutartis su tiekėjais, buvo atlikta veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę“, Komisija iš esmės grindžia faktinėmis aplinkybėmis (įskaitant ir Partijos atliktus aktyvius veiksmus), kuriomis remdamasi ji atskirų kandidatų 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidas skundžiamu Sprendimu pripažino Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis (žr. Sprendimo 3 punkte nurodyto priedo 21, 22, 25–29, 31–33 p.). Taigi Komisija, atlikusi tyrimą, nenustatė konkrečių Partijos veiksmų, dėl kurių nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar Partijos Komisijai pateikta 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę.

52.       Komisijos atsiliepime (žr. Komisijos atsiliepimo 67 p.) nurodoma, kad Partijai neteikiant informacijos liko neišaiškinti Pažymos pabaigoje 7 punkto papunkčiuose nurodyti pažeidimai. Komisijos nurodytame Pažymos punkte Skyrius pasiūlė: „7. Spręsti klausimą dėl tyrimo tikslingumo: 7.1. dėl Lietuvos socialdemokratų partijos valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo (skyrius gavęs lėšas (1 343 Eur) iš partijos jas pervedė partijos nariui (5.3.1 papunktis), apmokėtos maitinimo paslaugos (3 380 Eur, 209.4 papunktis); 7.2. dėl į LSDP einamąją sąskaitą gautų lėšų iš fizinių asmenų teisėtumo (3 959,98 Eur, 210.4.4 papunktis); 7.3. dėl Šilutės skyriui suteiktos paramos (150 Eur) Inkaklių bendruomenės „Ašva“ šventei (113.2 papunktis); 7.4. dėl Kauno rajono laikraščio skyriaus nariams prenumeratos (6 760,95 Eur, 106.1 papunktis)“. Įvertinus Komisijos atsiliepime nurodytas ir su jomis susijusias Pažymos nuostatas, konstatuotina, kad šie siūlymai tiesiogiai susiję su tyrimo tikslingumu, o juose nurodytos aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos kaip konkretūs Partijos veiksmai, dėl kurių nėra galimybės nustatyti, ar Partijos Komisijai pateikta 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę. Todėl Komisijos teiginiai, kad Pažymos pabaigoje 7 punkto papunkčiuose nurodyti pažeidimai liko neišaiškinti dėl Partijos veiklos, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Partija padarė Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą šiurkštų šio įstatymo pažeidimą.

53.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Komisija Sprendimo 6.4 punkte nepagrįstai pripažino, kad Partija atliko veiklą, dėl kurios negalima nustatyti, ar Partijos 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę, ir kad tokiu būdu Partija padarė šiurkščius Finansavimo įstatymo pažeidimus, numatytus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

54.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Komisija Sprendimo 6.1–6.3 punktuose tinkamai įvertino tyrimo metu surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog Partija, finansuodama 2016 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją, padarė šiurkščius Finansavimo įstatymo pažeidimus, numatytus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose. Tačiau Komisija Sprendimo 6.4 punkte neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Partija, finansuodama 2016 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją, padarė šiurkštų Finansavimo įstatymo pažeidimą, numatytą šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte, todėl ši Sprendimo dalis naikintina kaip nepagrįsta.

55.       Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Partija nepadarė šiurkštaus Finansavimo įstatymo pažeidimo. Šio prašymo pagrįstumą pareiškėjas iš esmės įrodinėja teigdamas, kad Komisija neteisingai nustatė faktines aplinkybes, nepagrįstai jas pripažino šiurkščiai pažeidžiančiomis Finansavimo įstatymo nuostatas. Pareiškėjo teigimu, Komisija visiškai neatsižvelgė į savo pačios formuojamą praktiką. Atsakant į šiuos argumentus pirmiausiai pažymėtina, kad Komisija tinkamai nustatė aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog Partija, finansuodama 2016 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją, padarė šiurkščius Finansavimo įstatymo pažeidimus, numatytus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėjo pateiktame Komisijos 2018 m. balandžio 10 d. sprendime Nr. Sp-41 ir ginčijamame Sprendime nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Atsižvelgdama į tai, įvertinusi Komisijos nustatytų pažeidimų mastą ir pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Partija nepadarė šiurkštaus Finansavimo įstatymo pažeidimo.

 

Dėl pagrindinių procedūrų

 

56.       Pareiškėjas skunde teigia, kad Komisija, priimdama skundžiamus Sprendimus, nesilaikė gero administravimo principo. Šią savo poziciją jis grindžia Komisijos šališkumu, tuo, kad, jo nuomone, Komisija, atlikdama galbūt padarytų Finansavimo įstatymo pažeidimų tyrimą, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, gauti informaciją, susipažinti su medžiaga, kad Sprendimai buvo priimti skubotai, o Komisijos nariai rėmėsi tik Pažymoje surinkta informacija.

57.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Taip pat konstatuota, kad, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu; nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).

58.       Bylos duomenys patvirtina, kad: pranešimas dėl Partijos galbūt padarytų Finansavimo įstatymo pažeidimų 2016 m. Seimo rinkimų metu Komisijoje gautas 2018 d. vasario 20 d. (II t., b. l. 88–89); apie šį pranešimą ir jame nurodytus galbūt Partijos 2016 m. Seimo rinkimuose padarytus pažeidimus Komisija informavo Partiją 2018 m. kovo 19 d. raštu ir paprašė pateikti konkrečiai nurodytą informaciją ir su ja susijusius dokumentus iki 2018 m. kovo 29 d. (vėliau Partijos prašymu Komisija šį terminą pratęsė iki 2018 m. balandžio 19 d. ir nurodė, kad dokumentai gali būti pateikiami dalimis) (II t., b. l. 104–112); į Komisijos 2018 m. kovo 19 d. rašte suformuluotus klausimus Partija atsakė 2018 m. balandžio 19 d. raštu (II t., b. l. 116–119); Skyrius 2018 m. lapkričio 5 d. surašė ir tą pačią dieną pareiškėjui išsiuntė Pažymą, iš kurios turinio matyti, kad tyrimo metu buvo išnagrinėta suinteresuotų asmenų pateikta informacija, Komisijos turimi (Partijos ir jos keltų kandidatų pateikti) 2016 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo dokumentai, remtasi tyrimo metu surinktais paaiškinimais, viešai Komisijos internetiniame puslapyje teikiama informacija ir kt.; Komisija, atsižvelgusi į Pažymą, 2018 m. lapkričio 13 d. priėmė Sprendimą.

59.       Teisėjų kolegija, gero administravimo principo laikymosi aspektu įvertinusi paminėtas aplinkybes, Komisijos atliktus veiksmus, priimant skundžiamus Sprendimus, neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Komisija kaip nors pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. 

60.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjo teiginį, kad Komisija, priimdama skundžiamus sprendimus, buvo šališka jo atžvilgiu. Šis teiginys iš esmės grindžiamas tik prielaida, jog skundžiami Sprendimai yra politiniai, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų dėl visos Komisijos ar atskirų jos narių galimo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo atstovų teismo posėdyje išdėstyti argumentai dėl galimo Komisijos šališkumo, susiję su tuo, kad Komisijos veikloje dalyvauja ir politinių partijų deleguoti atstovai (paminėtina, kad tai, jog Komisija sudaroma ir iš partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų expressis verbis (aiškiai žodžiais; tiesiogiai) numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 str. 3 d. 5 p.), niekaip nepagrindžia pareiškėjo prielaidos, kad skundžiamus Sprendimus priėmė šališka Komisija.

61.       Teismas, įvertinęs Komisijos veiksmus (be kita ko, žr. šio sprendimo 58 p.) nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Komisija, atlikdama galbūt padarytų Finansavimo įstatymo pažeidimų tyrimą, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, gauti informaciją, susipažinti su medžiaga, ir kad Sprendimai buvo priimti skubotai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Partijos atstovams buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti Skyriaus atliekamame tyrime, teikti paaiškinimus, dokumentus. Šiame kontekste paminėtina, kad LVAT 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, jog gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina, kad pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių dokumentų ar duomenų jis negalėjo pateikti ir kuo konkrečiai pasireiškė jo teisės būti išklausytam suvaržymas. Be to, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme (pateikti įrodymus).

62.       Iš Pažymos turinio matyti, kad joje tiksliai nurodoma, kokie dokumentai tyrimo metu buvo surinkti ir kokie paaiškinimai buvo gauti, kad didžiąją dalį Pažymoje nurodomų dokumentų sudaro pareiškėjo Komisijai teikti dokumentai (dalis jų yra skelbiama viešai), taip pat viešai skelbiama informacija (ginčijamų skelbimų turinys ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Pažymoje nurodyta ir viešai prieinama informacija buvo pakankama Komisijos nariams visapusiškai susipažinti su nagrinėjamu atveju aktualiomis aplinkybėmis. Todėl aplinkybė, kad Komisijos nariai galbūt rėmėsi tik Pažymoje surinkta informacija nagrinėjamu atveju nelaikytina gero administravimo principo pažeidimu.

63.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai, kad Komisija, priimdama skundžiamus Sprendimus, nesilaikė gero administravimo principo, buvo šališka, kad, atlikdama galbūt padarytų Finansavimo įstatymo pažeidimų tyrimą, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, gauti informaciją, susipažinti su medžiaga, atmetami kaip nepagrįsti.

 

Dėl Sprendimo dėl dotacijos

 

64.       Pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą dėl dotacijos. Šį savo prašymą iš esmės sieja su tuo, kad, jo nuomone, Partija neviršijo politinės kampanijos išlaidų limito, o net jei šį limitą formaliai viršijo, tai nelaikytina šiurkščiu Finansavimo įstatymo pažeidimu. Pareiškėjo nuomone, klausimas dėl dotacijos Partijai skyrimo už 2018 m. antrąjį pusmetį turėtų būti perduotas Komisijai nagrinėti iš naujo.

65.       Sprendimu dėl dotacijos Komisija nusprendė: neskirti Partijai valstybės biudžeto asignavimų dėl šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo vieną pusmetį (1 p.) ir 2) grąžinti į valstybės biudžetą pagal Lietuvos socialdemokratų partijos gautus balsus (890 219) nustatytą 2018 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį (504 853 Eur) (2 p.). Komisija vadovavosi, be kita ko, Politinių partijų įstatymo 20 ir 21 straipsniais ir atsižvelgė į ginčijamą Sprendimą ir Komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. Sp-129 „Dėl 2018 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“, kurio 6 punkte Komisija Partijai 2018 m. antrąjį pusmetį nustatė 504 853 Eur dydžio valstybės biudžeto asignavimų sumą (6 p.). Vadinasi, Sprendimu dėl dotacijos Komisija nusprendė už Sprendimu nustatytus šiurkščius Finansavimo įstatymo pažeidimus Partijai neskirti pusės metų (t. y. 2018 m. antrojo pusmečio) valstybės biudžeto asignavimų.

66.       Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu Komisija pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai politinei partijai Komisijos sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami; dėl šios priežasties nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą. Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste, kartu su teisiniu reguliavimu, nustatytu Finansavimo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse, darytina išvada, kad Komisijai pripažinus, jog politinė partija padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, Komisija privalo paskirti Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sankciją, atitinkamai Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytos sankcijos intervalo ribose Komisija privalo parinkti šios sankcijos dydį. Pažymėtina, kad Komisija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Nagrinėjamu atveju jie reiškia, kad Komisijos priimamas sprendimas dėl Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytos sankcijos pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikoma sankcija turi būti proporcinga, atitinkanti padarytą teisės pažeidimą.

67.       Iš Komisijos atsiliepime dėstomų argumentų (žr. Komisijos atsiliepimo 68 p.) matyti, kad, Komisijos nuomone, Sprendimu dėl dotacijos paskirta sankcija yra proporcinga nustatytiems Partijos padarytiems šiurkštiems Finansavimo įstatymo pažeidimams, o sankcijos dydį lėmė ir tai, kad Partija padarė daug Finansavimo įstatymo pažeidimų. Šiame teismo sprendime (žr. šio teismo sprendimo 54 p.) konstatuota, kad Komisija Sprendimo 6.1–6.3 punktuose tinkamai įvertino tyrimo metu surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog Partija, finansuodama 2016 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją, padarė šiurkščius Finansavimo įstatymo pažeidimus, numatytus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose, tačiau Komisija Sprendimo 6.4 punkte neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Partija, finansuodama 2016 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją, padarė šiurkštų Finansavimo įstatymo pažeidimą, numatytą šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

68.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, įvertinusi tai, kad Komisija skundžiamame Sprendime vieną iš keturių pažeidimų nepagrįstai pripažino šiurkščiu Finansavimo įstatymo pažeidimu, ir kad ši aplinkybė turėjo įtakos Komisijai parenkant Sprendimu dėl dotacijų Partijai skirtą sankciją, ir nustatytų pažeidimų pobūdį bei mastą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti Sprendimu dėl dotacijos pareiškėjui skirtą sankciją iki 400 000 Eur. Todėl Sprendimas dėl dotacijų keistinas jo 1 ir 2 punktus išdėstant taip: „1. Neskirti Lietuvos socialdemokratų partijai dalies pagal Lietuvos socialdemokratų partijos gautus balsus (890 219) nustatyto 2018 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų (t. y. 400 000 Eur). 2. Grąžinti į valstybės biudžetą pagal Lietuvos socialdemokratų partijos gautus balsus (890 219) nustatytą 2018 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį (t. y. 400 000 Eur)“.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

69.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

70.       Šioje byloje yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, todėl pripažintina, kad šis sprendimas priimamas iš dalies pareiškėjo naudai, tuo pagrindu pareiškėjas turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

71.       Pareiškėjas prašo atlyginti išlaidas ne tik už advokatų suteiktas paslaugas teisme, bet ir Komisijoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog gali būti atlyginamos tik su administracinės bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos, dėl to negali būti priteistos patirtos išlaidos, susijusios su tyrimo atlikimu iki teismo atitinkamoje institucijoje (žr., pvz., 2009 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-292/2009, 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-276/2011; Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012 m., p. 708). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti išlaidas už advokatų suteiktas paslaugas Komisijoje, t. y. susijusias su Komisijos vykdyto tyrimo procesu.

72.       Pareiškėjas prašo priteisti tokias išlaidas už advokatų suteiktas paslaugas, susijusias bylos nagrinėjimu teisme: Komisijos sprendimų ir Komisijos papildomai pateiktos medžiagos analizę, skundo teismui parengimą, atsiliepimo analizę, pasiruošimą teismo posėdžiui, dalyvavimą teisme. Už šias paslaugas prašoma priteisti suma sudaro 3 450, 84 Eur (įskaičiuojant ir pridėtinės vertės mokestį). Pareiškėjui (jo atstovams) pateikus PVM sąskaitas faktūras Nr. 6280/18LT ir Nr. 5062/18LT bei 2018 m. spalio 26 d. ir 2019 m. sausio 22 d. bankinius mokėjimo nurodymus, kuriais advokatų kontorai „Soreinen ir partneriai“ iš viso buvo pervesta 9 462,12 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas (III t., b. l. 52–55), teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas realiai sumokėjo advokatams 3 450, 84 Eur sumą už jų suteiktas teisines paslaugas teisme ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu. Todėl yra pagrindas spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo.

73.       Administraciniai teismai, nagrinėdami asmenų prašymus dėl išlaidų atlygimo už advokato suteiktas (atstovavimo) paslaugas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-43-415/2018).

74.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išskirti kaip atskiras advokato suteiktas paslaugas advokato (advokatų) atliktą Komisijos sprendimų, Komisijos pateiktos papildomos medžiagos ir Komisijos atsiliepimo analizę. Komisijos sprendimų ir medžiagos analizė laikytina sudėtinėmis skundo teismui parengimo dalimis, kadangi be minėtų veiksmų atlikimo advokatas (advokatai) nebūtų galėję tinkamai parengti ir paties skundo teismui. Komisijos atsiliepimo analizė laikytina pasirengimo teismo posėdžiui (atstovavimo teismo posėdyje) dalimi, kadangi advokatai tik išanalizavę atsakovo atsiliepimą galėjo tinkamai pareiškėjui atstovauti teismo posėdyje. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal LVAT praktiką Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskiras paslaugas, išvardytas Rekomendacijų 8 punkte (žr., pvz., 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-325-438/2017).

75.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą advokato parengtą skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis įvertintas 2,5 koeficientu, o pagal Rekomendacijų 9.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 koeficientu. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

76.       Atsižvelgiant į tai, kad advokatė padavė teismui skundą 2018 m. lapkričio mėn. (2018 m. ketvirtąjį ketvirtį), o 2018 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 926,7 Eur, tai, vadovaujantis minėtu Rekomendacijų 8.2 punktu, rekomenduojama maksimali priteistina suma už skundo parengimą teismui yra 2 316,75 Eur.

77.       Pareiškėjas (jo advokatai) nepateikė duomenų apie tai, kiek laiko buvo ruošiamasi teismo posėdžiui, dėl to šiuo aspektu tinkamai neįvykdė ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos tinkamai pagrįsti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šios bylos sudėtingumą, byloje vertintų aplinkybių ir atsakovo atsiliepimo apimtį, spręstina, kad pareiškėjo advokatai pasiruošti teismo posėdžiui užtruko 1 valandą. 2019 m. vasario 6 d. posėdis šioje byloje truko 1 val. 39 min. 59 sek., o tokia laiko trukmė pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 2 valandoms. Atsižvelgiant į tai, kad pasirengimas teismo posėdžiui ir teismo posėdis vyko 2019 m. vasario mėn. (2019 m. pirmąjį ketvirtį), o 2018 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 935,7 Eur, tai, vadovaujantis minėtu Rekomendacijų 8.19 punktu, rekomenduojama maksimali priteistina suma už pasirengimą teismo posėdžiui (1 val.) ir atstovavimą teismo posėdyje (2 val.) yra 280,71 Eur.

78.       Taigi maksimali galima pagal Rekomendacijas priteisti suma nagrinėjamu atveju yra 2 597,46 Eur (2 316,75 + 280,71). Tad pareiškėjo prašoma priteisti 3 450, 84 Eur suma už išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant teisme, viršija pagal Rekomendacijas galimą priteisti maksimalią sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti didesnę nei galimą maksimalią pagal Rekomendacijas priteisti sumą. Galimas maksimalus pagal Rekomendacijas išlaidų atlyginimo sumos dydis, t. y. 2 597,46 Eur, yra pakankamas ir adekvatus, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą tiek faktinių aplinkybių nagrinėjimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo atžvilgiu ir dėl to pareiškėjo advokatams tekusį darbo krūvį.

79.       Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjo skundas tenkintinas tik iš dalies. Šiuo aspektu LVAT praktikoje išaiškinta, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo sprendimu tenkinama 20 proc. pareiškėjo skundo materialinių reikalavimų, todėl pareiškėjui priteistina 519,49 Eur suma (2 597,46 x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 126 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų partijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. Sp-136 „Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos finansavimo 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimuose, pažeidžiant įstatymų nuostatas“ 6.4 punktą.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. Sp-137 „Dėl 2018 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų neskyrimo Lietuvos socialdemokratų partijai“, jo 1 ir 2 punktus išdėstant taip: „1. Neskirti Lietuvos socialdemokratų partijai dalies pagal Lietuvos socialdemokratų partijos gautus balsus (890 219) nustatyto 2018 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų (t. y. 400 000 Eur). 2. Grąžinti į valstybės biudžetą pagal Lietuvos socialdemokratų partijos gautus balsus (890 219) nustatytą 2018 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį (t. y. 400 000 Eur)“.

Priteisti pareiškėjui Lietuvos socialdemokratų partijai iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 519,49 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų ir keturiasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Likusią pareiškėjo Lietuvos socialdemokratų partijos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

 

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

 

                Skirgailė Žalimienė