Civilinė byla Nr. 3K-3-161/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
73.2.13;
42.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Juozo Šerkšno (kolegijos
pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Ž. R., A. R., I. R.
kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovių Ž. R., A. R. ir I. R. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Empower“ ir
uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ dėl neturtinės žalos
atlyginimo, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, draudimo išmokos ir
palūkanų priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovės Ž. R., A. R. ir I. R. teismo
prašė: 1) priteisti iš atsakovo AB „Elektros tinklų statyba“ (teisių perėmėjas
– AB „Empower“) neturtinės žalos atlyginimą: Ž. R. – 100
000 Lt, A. R. – 100 000 Lt ir I. R. –
150 000 Lt; 2) pripažinti negaliojančia UADB „ERGO Lietuva“ ir AB
„Elektros tinklų statyba“ 2006 m. lapkričio 10 d. draudimo nuo nelaimingų
atsitikimų sutarties dalį dėl AB „Elektros tinklų statyba“ paskyrimo naudos
gavėju R. R. mirties atveju; 3) priteisti iš atsakovo AB
„Elektros tinklų statyba“: Ž. R. – 28 750 Lt draudimo
išmokos dalį ir 917,13 Lt palūkanų, A. R. – 43 125 Lt
draudimo išmokos dalį ir 1375,69 Lt palūkanų, I. R. – 43
125 Lt draudimo išmokos dalį ir 1375,69 Lt palūkanų; priteisti 5 procentų
dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės
nurodė, kad Ž. R. sutuoktinis ir A. R. bei
I. R. tėvas R. R. žuvo nelaimingo
atsitikimo darbe metu. Valstybinė darbo inspekcija konstatavo, kad pagrindinė R. R. mirties priežastis buvo netinkamas darbų organizavimas
ir darbų saugos kontrolės nebuvimas, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė.
Atsakovai AB „Elektros tinklų statyba“ ir UADB „ERGO Lietuva“ sudarė draudimo
nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, pagal kurią atsakovo AB „Elektros tinklų
statyba“ darbuotojai buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų. R.
R. pasirašė sutikimą, kad draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmokos
gavėjas būtų atsakovas AB „Elektros tinklų statyba“. Po apdraustojo mirties dėl
nelaimingo atsitikimo draudėjas AB „Elektros tinklų statyba“ gavo 115 000
Lt draudimo išmoką. Ieškovių nuomone, draudimo sutarties dalis dėl atsakovo AB
„Elektros tinklų statyba“ paskyrimo naudos gavėju po R. R. mirties
pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti gerai moralei ir viešajai
tvarkai, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų prasmei. Naudos gavėju pagal
draudimo sutartį dėl nelaimingo atsitikimo darbe negali būti paskirtas
juridinis asmuo. Nustačius, kad draudimo išmokos gavėjas paskirtas neteisėtai,
pripažįstama, kad draudėjas nepaskyrė naudos gavėjo, todėl, mirus apdraustajam,
ieškovės prašė 115 000 Lt draudimo išmoką priteisti joms – įstatyminėms
mirusiojo R. R. turto paveldėtojoms.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies
ir priteisė iš atsakovo ieškovėms neturtinės žalos atlyginimą: Ž.
R. - 70 000 Lt, A. R. – 90 000 Lt, I. R. 90 000 Lt; kitos ieškinio dalies netenkino.
Teismas
nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktu konstatuota, jog nelaimingą
atsitikimą darbe lėmė akte konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai,
kuriuos padarė AB „Elektros tinklų statyba“ darbuotojai. Priteisdamas
neturtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad žuvusiojo padarytas darbų
saugos reikalavimų pažeidimas pripažįstamas kaip kriterijus, turėjęs įtakos
žalos dydžiui, atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, į
dukterų amžių, artimą (prigimtinį) jų santykį su tėvu. Pasisakydamas dėl
reikalavimo pripažinti negaliojančia draudimo sutarties dalį, teismas nurodė,
kad apdraustasis raštu sutiko, jog draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmokos
gavėjas būtų darbdavys. Nenuginčijus šio sutikimo, nesant pagrindo abejoti
apdraustojo valios išraiška, teismas konstatavo, kad naudos gavėju darbdavys
paskirtas teisėtai, laikantis įstatymo reikalavimų ir nepažeidžiant
imperatyviųjų draudimų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo
2009 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeitė: iš AB „Empower“ priteistą
neturtinės žalos atlyginimą ieškovei Ž. R. sumažino nuo
70 000 Lt iki 30 000 Lt, o A. R. ir I. R. – nuo 90 000 Lt iki 40 000 Lt; kitą sprendimo dalį
paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su apygardos teismo nuostata, kad ieškovių
ginčijama draudimo sutarties sąlyga dėl darbdavio paskyrimo naudos gavėju
įstatymui neprieštarauja, bei pažymėjo, kad būtent tokia kryptimi ir yra
formuojama teismų praktika. Teisėjų kolegijos nuomone, argumentas, kad
ginčijama draudimo sutarties nuostata prieštarauja gerai moralei ir viešajai
tvarkai, nes atsakovas pasipelnė iš savo darbuotojo žūties, nepagrįstas.
Ginčijama draudimo sutartis turi
sutarties trečiojo asmens naudai elementų, nes pagal ją draudimo išmoka mokama
apdraustajam, tik mirties atveju – naudos gavėjui. Kolegija sprendė, kad
apygardos teismas, neatsižvelgęs į teismų praktiką, priteisė nepagrįstai didelį
neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nepakankamai atkreipė dėmesį į tai, kad
nors atlyginimas priteisiamas kiekvienai ieškovei atskirai už jų individualiai
patirtą neturtinę žalą, tačiau visas atlyginimas priteisiamas iš vieno atsakovo
už vieną nelaimingą atsitikimą darbe.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovės prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d.
sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl draudimo sutarties dalies
pripažinimo negaliojančia ir draudimo išmokų bei palūkanų priteisimo, bei tą
ieškinio dalį tenkinti; panaikinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria
netenkintas apeliacinis skundas ir sumažintas ieškovėms priteistas neturtinės
žalos atlyginimas, bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo
dalį, kuria išspręstas žalos atlyginimo klausimas; iš atsakovo
AB „Empower“ priteisti išlaidas už kasacinio skundo surašymą. Kasatorės
savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties esmė yra apdraustojo
(paveldėtojų) turtinių interesų apsauga. Draudėjo – juridinio asmens –
turtiniai interesai, susiję su negatyviais padariniais dėl pakenkimo darbuoto
sveikatai ar jo mirties – pareiga atlyginti žalą – ginami kitos draudimo rūšies
– darbdavio civilinės atsakomybės draudimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje I. T. ir kt. v. UAB
„Plungės lagūna“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-27/2006, nurodyta, kad naudos
gavėju pagal draudimo sutartį dėl nelaimingo atsitikimo darbe negali būti
paskirtas juridinis asmuo. Nors nurodytoje nutartyje buvo vertinamos kitos
draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės, šia nutartimi mutatis mutandis galima remtis, nes tos
pačios rūšies draudimo taisyklės yra panašios. Byloje įrodyta darbdavio kaltė
dėl apdraustojo mirties. Bendražmogiškos moralės požiūriu dėl kito asmens
mirties kaltas asmuo negali pasipelnyti iš savo neteisėtų veiksmų, taigi
atsakovo praturtėjimas prieštarauja gerai moralei ir CK 1.5 straipsnyje
įtvirtintiems principams.
2. Apeliacinės instancijos teismas dėl motyvo, kad atsakovo
praturtėjimas prieštarauja gerai moralei, nepasisakė, pažeisdamas ieškovių
teisę į apeliaciją.
3. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo
aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų
neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių
yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma
atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.;
bylos Nr. 3K-3-394/2006). Žmogaus gyvybė yra neatkuriama, demokratinių šalių
teisėje ji pripažįstama aukščiausia vertybe. Nustatant atlygintinos neturtinės
žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas turėjo būti vienas iš
lemiamų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB
„Volnata“ ir kt.; bylos Nr.
3K-3-119/2009). Civilinių bylų dėl neturtinės žalos, susijusios su
nukentėjusiojo mirtimi ar sužalojimu, kontekste pirmosios instancijos teismo
priteista suma nebuvo aiškiai per didelė. Apeliacinės instancijos teismas,
sumažindamas priteistą žalos atlyginimą, selektyviai rėmėsi kasacinio teismo
nutartimis, kurių ratio decidendi
akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
Atsiliepimu
į kasacinį skundą atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ prašo atmesti kasacinio skundo
dalį dėl reikalavimo draudimo sutarties dalį pripažinti negaliojančia ir
priteisti draudimo išmokas bei palūkanas. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:
1.
Naudos gavėjo paskyrimas sudarant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį
yra teisiškai reglamentuotas. Abejotina, ar teisiškai reglamentuotas ir
teisėtas veiksmas gali ipso facto
prieštarauti gerai moralei, juolab kad apdraustasis turi pasirinkimo teisę
duoti sutikimą dėl kito asmens skyrimo naudos gavėju arba ne. Pripažinus, kad
naudos gavėjas gali būti tik apdraustasis, būtų nepagrįstai suvaržoma laisvė
pasirinkti naudos gavėją. Atvejai, kai naudos gavėju draudžiama paskirti ne
apdraustąjį, yra nustatyti įstatyme.
2.
Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų
sutarčių, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl naudos gavėjo skyrimo,
prieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms konstatavo tik dėl apdraustojo
rašytinio sutikimo negavimo, o ne dėl prieštaravimo gerai moralei ar
imperatyviosioms teisės normoms savo esme. Šioje byloje ginčo dėl apdraustojo
sutikimo nekilo.
3.
Įmonės praradimai dėl darbuotojo mirties sukuria objektyvų darbdavio turtinį
interesą: naujo darbuotojo paieškos, apmokymo išlaidos, darbo funkcijų vykdymo
sustojimo nuostoliai, žalos darbuotojui, už kurią atsakingas darbdavys,
atlyginimas ir kt. Pasirinkus civilinės atsakomybės draudimą, kai kurie
darbdavio turtiniai interesai nebūtų apsaugoti. Šios bylos atveju,
atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priteistą žalos atlyginimą,
negalima teigti, kad gavęs draudimo išmoką darbdavys praturtėjo, nes gauta
išmoka nepadengė visų jo išlaidų.
4.
Remiantis ieškovių argumentais, kad darbdavys, sudarydamas draudimo nuo
nelaimingų atsitikimų sutartį, neturi teisėto turtinio intereso, turėtų būti
konstatuota, kad nėra ir draudimo objekto (Draudimo įstatymo 2 dalies 20
dalis). Bet kokios sutarties objektas yra pagrindinė jos sąlyga, be kurios
sutarties negalėtų būti. Atsižvelgiant į CK 6.988 straipsnio 4 dalies
nuostatą, kad gali būti draudžiami tik įstatymo ginami interesai, taptų
akivaizdu, kad tokio pobūdžio sutarčių darbdavys neturi teisės sudaryti. Tokiu
atveju niekine turėtų būti pripažįstama visa sutartis, o ne viena jos sąlyga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u
o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų
sutarties ypatumų, draudėjo turtinio intereso ir jo paskyrimo naudos gavėju
teisėtumo
Byloje
nustatyta, kad atsakovas su draudiku sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų
sutartį, kuria apdrausti asmenys yra draudėjo darbuotojai. Šios sutarties
ypatumas yra tai, kad naudos gavėjas pagal sutartį – draudėjas, t. y.
darbdavys. Kasatorėms šią sutarties sąlygą prašant pripažinti negaliojančia,
būtina aiškintis jos teisėtumą, atsižvelgiant į sutarties, įstatymų nuostatas
ir byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant apie ginčo sąlygos
reikšmę.
Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra
sveikatos draudimo sutarčių porūšis. Pagal draudimo išmokos pobūdį, draudimo
sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis. Nuostolių
draudimo sutartimi draudžiamas turtinis interesas, kuris gali būti objektyviai
įvertintas pinigais ir vadinamas draudimo interesu (Draudimo įstatymo (toliau –
DĮ) 2 straipsnio 14 dalis, 79 straipsnis). Tokia sutartimi apdrausti
turtiniai interesai pagal draudimo sutarčių teisėje pripažįstamą kompensacijos
principą lemia maksimalų draudimo išmokos dydį. Sumų draudimo atveju egzistuoja
turtinis interesas, nevertinamas pinigais, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui
patirti nuostoliai nevertinami, o išmokama draudimo išmoka, kuri yra lygi
draudimo sumai arba jos daliai. Šio draudimo išmokos paskirtis yra aprūpinti
naudos gavėją pinigine parama draudžiamojo įvykio atveju. Sumų draudimo atveju
naudos gavėjo asmeninio turtinio intereso turinį sudaro tiek turtinių (pvz.,
susijusių su pajamų šaltinio netekimu mirus materialinę paramą teikusiam
asmeniui), tiek neturtinių praradimų (susijusių su gyvybės, kaip neturtinės
vertybės, suinteresuoto asmens subjektyviu vertinimu) atlyginimo subjektyvus
poreikis.
Sveikatos
draudimo sutartys gali būti sudaromos tiek kaip sumų draudimo (kai draudikas
įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią
draudimo sumai ar jos daliai), tiek kaip nuostolių draudimo sutartys (kai
draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką,
lygią patirtiems nuostoliams) (DĮ 76 straipsnio 2-4 dalys). Sveikatos
draudimo ypatumai reglamentuojami DĮ 112-114 straipsniuose. Sveikatos draudimo
sutarčiai mutatis mutandis taikomos DĮ 100 straipsnio 1–3 dalių, 101,
102 ir 106 straipsnių nuostatos (DĮ 112 straipsnio 1 dalis), o jei sveikatos
draudimo sutartis yra sumų draudimo sutartis, jai taip pat mutatis mutandis
taikomos ir DĮ 98, 103 ir 104 straipsnių nuostatos bei netaikomos CK 6.999
ir 6.1000 straipsnių nuostatos dėl nevisiško ir papildomo draudimo (DĮ 112
straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje
byloje pateikta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, atsižvelgiant į
draudiko įsipareigojimą įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką
pagal draudimo sumą (Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių 5.1 punktas
(toliau - Taisyklės), priskirtina sumų draudimo sutartims. Kasatorių nuomone,
pagal šią sutartį draudėjas neturi turtinio intereso, todėl nepagrįstai
nurodytas kaip naudos gavėjas. Atsakovas ir draudikas bylos nagrinėjimo metu
teigė, kad darbdavio turtinis interesas – naujo darbuotojo paieškos, apmokymo
išlaidos, darbo funkcijų vykdymo sustojimo nuostoliai, žalos darbuotojui, už
kurią atsakingas darbdavys, atlyginimas. Kolegija pažymi, kad toks interesas
yra objektyviai įvertinamas pinigais ir būdingas nuostolių draudimui. Minėta,
kad ginčo sutartis, atsižvelgiant į joje nurodytą draudimo išmokos nustatymo
būdą, laikytina sumų draudimo sutartimi. Sprendžiant, kokia šios neatitikties
reikšmė nagrinėjamoje byloje, būtina aiškinti konkrečias sutarties sąlygas
susiklosčiusio teisinio santykio kontekste, vadovaujantis įstatyme
įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis: visos sutarties sąlygos aiškinamos
atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo
aplinkybes; aiškinant sutartį, atsižvelgiama ir į įprastines sąlygas, nors jos
sutartyje nenurodytos; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties
šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu;
jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama
atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę
analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal DĮ 98
straipsnio 1 dalį ir 112 straipsnio 1 dalį draudėjas gali sudaryti atitinkamai
gyvybės arba sveikatos draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių
interesų. Turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar
civiline atsakomybe, yra draudimo objektas (DĮ 2 straipsnio 19 dalis), kurį
įstatymas imperatyviai įpareigoja nurodyti draudimo taisyklėse (DĮ 77
straipsnio 1 dalies 4 punktas). Draudimo teisiniai santykiai gali atsirasti tik
egzistuojant asmeniniam (subjektyviam) draudėjo arba asmens, kurio naudai
sudaroma draudimo sutartis, interesui. Be to, gali būti draudžiami tik įstatymo
ginami interesai (CK 6.988 straipsnio 4 dalis). Galimi atvejai, kai draudėjas
siekia apsaugoti savo turtinį interesą, susijusį su kito asmens gyvybe, todėl
siekia šią vertybę apdrausti. Tam, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas
gautų draudimo išmoką ir jo apdraustas turtinis interesas tokiu būdu būtų
apsaugotas, būtina draudimo sutartyje naudos gavėju nurodyti draudėją.
Nuostatos dėl galimybės draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi naudos
gavėju paskirti ne apdraustąjį, bet kitą asmenį, įtvirtintos DĮ 98 straipsnio 2
dalyje, 102 straipsnyje, 112 straipsnio 2 dalyje. DĮ 98 straipsnio 3 dalyje ir
102 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga, kurią būtina įvykdyti, paskiriant
draudėju ne apdraustąjį, bet kitą asmenį: būtinas apdraustojo raštiškas
sutikimas. Esant tokiam raštiškam apdraustojo sutikimui, preziumuojama, kad
naudos gavėjas turi teisėtą turtinį interesą, susijusį su apdraustojo gyvybe.
Kilus ginčui dėl naudos gavėjo turtinio intereso, kiekvienoje byloje būtina
aiškintis, jo turinį.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad ginčo sutartyje kaip draudimo objektas nurodyti turtiniai
interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais (Taisyklių 5 punktas). Draudimo
liudijime konkretizuota, kad draudimo objektas yra būtent draudėjo turtiniai
interesai, naudos gavėju nurodytas draudėjas. Apdraustojo R.
R. raštiškas sutikimas, kad draudžiamojo įvykio atveju naudos gavėjas būtų
draudėjas, buvo gautas.
Ginčo
sutarties šalys, t. y. draudėjas ir draudikas, aiškindamos apie apdraustą
draudėjo turtinį interesą ir šalių ketinimus sudarant ginčo sutartį, bylos
nagrinėjimo metu laikėsi vienodos pozicijos, kad draudimo sutartimi atsakovas
draudė savo turtinius interesus, siekdamas draudžiamojo įvykio atveju padengti
galimas savo išlaidas, patiriamas dėl naujo darbuotojo įdarbinimo, darbo
funkcijų vykdymo sustojimo nuostolių, žalos, už kurią atsakingas darbdavys,
atlyginimo darbuotojui ir kt. Šis draudimo sutarties šalių ketinimas apdrausti
draudėjo interesą išvengti išlaidų nelaimingo atsitikimo atveju atskleidė šalių
tikslą, kurio šalys siekė sudarydamos ginčo draudimo sutartį – apdrausti
nuostolių dėl nelaimingo atsitikimo riziką. Kadangi išlaidos, nuostoliai,
kuriuos patiria draudėjas dėl draudžiamojo įvykio, yra objektyviai įvertinami
pinigais, tai yra pagrindas padaryti išvadą, kad ginčo sutartyje esama
nuostolių draudimo sutarties elementų. Vertinti šią sutartį tik kaip nuostolių
draudimo sutartį nėra pagrindo, nes ginčo sutartimi draudžiamas ne tik
draudėjo, bet ir apdraustojo turtinis interesas. Taisyklių 19.1 punkte
nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaryta kito asmens naudai, tai draudimo
išmoka mokama apdraustajam. Taigi pagal ginčo sutarties sąlygas pakenkimo
sveikatai atveju apsaugotas tampa ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo turtinis
interesas, kuris nevertinamas pinigais. Akivaizdu, kad sutartyje yra ir
nuostolių ir sumų draudimo elementų. Teismų praktikoje draudimo nuo nelaimingų
atsitikimų sutartis, turinti tiek nuostolių, tiek ir sumų draudimo sutarties
elementų, buvo įvardyta kaip mišrioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje R. B. ir kt. v. J. Drobelienės privati
komercinė firma „Joana“, bylos Nr. 3K-3-609/2005). Tokiu atveju, taikant
teisės normas, būtina atskirti nuostolių draudimo teisinius santykius nuo sumų
draudimo teisinių santykių, tiek, kiek šių santykių teisinis reglamentavimas
skiriasi (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Esant tokiai sutarčiai kiekvieno
draudžiamojo įvykio atveju būtina aiškintis, kieno turtinis interesas, kokia
apimtimi ir kokios rūšies – sumų ar nuostolių – draudimu buvo apdraustas nuo
konkrečios rizikos.
Šioje byloje nustačius,
kad draudėjas siekė apdrausti savo interesus nuostolių draudimu, kolegija
konstatuoja, kad apdrausto darbuotojo mirties atveju naudos gavėjo – darbdavio
– konkretus turtinis interesas apsiriboja dėl šio draudžiamojo įvykio patirtų
nuostolių suma. Tokiu atveju apdraustojo sutikimas dėl draudėjo paskyrimo
naudos gavėju galioja taip pat tik turtinio intereso apimtimi. Jei draudėjo
patirtų nuostolių suma mažesnė nei draudimo suma, skirtumą sudarančios sumos
naudos gavėjas laikomas nepaskirtu, todėl ši suma paveldima įstatymo nustatyta
tvarka (DĮ 101 straipsnis). Dėl to pagal įstatymo reikalavimus paskirtas naudos
gavėju draudėjas turi teisę gauti dėl nelaimingo atsitikimo, lėmusio darbuotojo
mirtį, patirtų nuostolių dydį atitinkančią draudimo išmoką, neviršijančią
draudimo sumos. Draudimo išmokos, viršijančios nuostolių sumą, išmokėjimas
draudėjui neatitiktų apdrausto turtinio intereso apimties ir sudarytų sąlygas darbdaviui
gauti pajamų darbuotojo mirties sąskaita, todėl įstatymo ir sutarties
aiškinimas, kuriuo vadovaujantis draudėjas įgytų teisę į visą suminio draudimo
išmoką, nepaisant draudėjo nuostolių sumos, negalimas, kaip prieštaraujantis
gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5
straipsnis). Kolegijos nuomone, būtent toks ginčo draudimo sutarties ir
įstatymo aiškinimas labiausiai atitinka bylos dalyvių interesų pusiausvyrą, jų
teisėtus lūkesčius.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame
skunde nurodyti argumentai, kad juridinis asmuo savo turtinius interesus,
susijusius su negatyviais padariniais dėl pakenkimo darbuoto sveikatai ar jo
mirties gali ginti kitos draudimo rūšies – darbdavio civilinės atsakomybės
draudimu, šioje byloje nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčo sutartimi jis
tokių interesų neapdraudė, nes anksčiau išdėstytas sutarties turinys patvirtina
atsakovo turtinių interesų draudimą nuostolių apimtimi. Be to, atsakovas savo
apsisprendimą sudaryti ne civilinės atsakomybės draudimo, o būtent ginčo
sutartį, aiškino, motyvuodamas, kad siekė apsaugoti kuo daugiau savo turtinių
interesų, pavyzdžiui: išvengti išlaidų, patiriamų dėl naujo darbuotojo
įdarbinimo, darbo funkcijų vykdymo sustojimo nuostolių, kurie, pasirinkus
civilinės atsakomybės draudimą, nebūtų apsaugoti. Sutarties laisvės principas
suteikia teisę šalims laisvai spręsti dėl konkrečios sutarties sudarymo,
sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, savo nuožiūra
nustatyti sutarties sąlygas, jei jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės
normoms (CK 6.156 straipsnio 1, 3, 4 dalys).
Kasaciniame
skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje I. T. ir kt. v. UAB „Plungės lagūna“ ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-27/2006, remtis šioje byloje nėra pagrindo. Nurodytoje byloje
klausimas dėl juridinio asmens galimybės būti paskirtam naudos gavėju kilo,
vertinant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles, kurios, anot pačių
kasatorių, skyrėsi nuo šioje byloje pateiktųjų. Nagrinėjamai draudimo sutarčiai
taikomos Taisyklės nedraudžia juridinio asmens paskirti naudos gavėju.
Kasatorių
teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl motyvo, jog
atsakovo praturtėjimas prieštarauja gerai moralei, yra nepagrįstas, nes teismas
šį klausimą analizavo ir tokį argumentą atmetė, pažymėjęs, kad sutarties
atitiktis gerai moralei ar viešajai tvarkai negali būti vertinama vienpusiškai,
nes ginčijama draudimo sutartis turi ir sutarties trečiojo asmens naudai
elementų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad išaiškinus, jog
draudėjas pagal ginčo sutartį negali gauti didesnės draudimo išmokos nei patyrė
nuostolių, jo praturtėjimas negalimas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio
Neturtinės
žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais
bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Šio straipsnio 2
dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi
atsižvelgti į jo padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį,
padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes,
taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje
nepateikta išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai
nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos
atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos
teismas išanalizavo šiuos kriterijus: ieškovių ir žuvusiojo santykius, jų
tarpusavio ryšį, įvertino netekties poveikį ieškovių tolimesniam gyvenimui, jų
emocijas ir patirtus išgyvenimus, vadovavosi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje
įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei šio kodekso
6.250 straipsnio nuostatomis. Kolegija pažymėjo, kad teismas išsamiai
neargumentavo, kaip atsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo
dydžio, formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu. Remiantis šia praktika,
nagrinėjant konkrečią bylą, būtina įvertinti, ar kasacinio teismo nutartyse,
kuriomis remiamasi, nustatytos bylos aplinkybės yra tapačios aplinkybėms,
nustatytoms nagrinėjamoje byloje. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas,
selektyviai remdamasis kasacinio teismo nutartimis, kurių ratio decidendi akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos,
nepagrįstai sumažino priteistą žalos atlyginimą.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad
apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teismų praktikos
apskritai neanalizavo. Kasaciniame skunde nurodomos nutartys priimtos
bylose, kuriose nustatytos aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, nustatytoms
nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo jomis šioje byloje remtis. Kasacinis
teismas yra nagrinėjęs bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo žuvusio darbuotojo
sutuoktiniui ir vaikams, kai darbuotojas žuvo dėl nelaimingo atsitikimo darbe,
esant darbdavio kaltei dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo. Teisėjų
kolegija, siekdama nenukrypti nuo nusistovėjusio neturtinės žalos atlyginimo
dydžio panašiose pagal faktines aplinkybes bylose, atsižvelgia į šiose bylose
priimtas nutartis ir priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo
21 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje D. E. v.
UAB „Transmėja“, bylos Nr. 3K-3-348/2007, priteistas 32 550 Lt
neturtinės žalos atlyginimas žuvusio darbuotojo sutuoktinei, įvertinus atsakovo
ir nukentėjusiojo kaltės proporcijas (po 50 proc.), taip pat aplinkybę, kad
tuoj po vyro mirties ieškovė dėl reakcijos į turėtą stresą susirgo sunkia liga.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
lapkričio 27 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje R.
G. ir kt. v. UAB „Statreksas“, bylos Nr. 3K-3-482/2007, priteista po
15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo žuvusiojo sutuoktinei ir dviem
nepilnametėms dukterims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje
byloje V. M. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“,
bylos Nr. 3K-3-566/2008, priteista po 15 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo sutuoktinei ir dviem vaikams. Teismas neturtinės žalos dydį įvertino
po 30 000 Lt kiekvienam ieškovui, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad dėl
padarytos žalos yra ir nukentėjusiojo kaltės, sumažino žalos atlyginimą.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikoje priteisiamos
neturtinės žalos atlyginimo dydžius, sprendžia, kad apeliacinės instancijos
teismas nagrinėjamoje byloje priteisęs žuvusiojo sutuoktinei 30 000 Lt, o
jo dukterims po 40 000 Lt, įvertinęs bendrą iš vieno atsakovo priteisiamo
neturtinės žalos atlyginimo dydį, nuo šios praktikos nenukrypo.
Dėl 5000 Lt draudimo išmokos dalies gavimo
pagrįstumo
Byloje
nustatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas atsakovui AB „Empower“
sumokėjo 115 000 Lt draudimo išmoką. Konstatavus, kad šioje byloje iš
atsakovo kasatorėms pagrįstai priteista bendra 110 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo suma, akivaizdu, kad ieškovas patirs atitinkamo dydžio išlaidas,
todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio reikalavimo dalis dėl
110 000 Lt draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo netenkinta pagrįstai.
Lieka neaišku, ar pagrįstai atsakovas gavo likusią 5000 Lt draudimo išmokos
dalį, t. y. ar atsakovo bendra išlaidų suma dėl darbuotojo mirties siekia
arba viršija 115 000 Lt. Minėta, kad pagal šioje byloje nagrinėtą
draudimo sutartį, įvertintą atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus,
draudėjas neturi pagrindo gauti didesnės draudimo išmokos, nei patyrė išlaidų,
susijusių su draudžiamuoju įvykiu. Šiam klausimui išspręsti reikšmingos
aplinkybės byloje nebuvo nustatinėjamos. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį
kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja, todėl byla dėl ieškinio
reikalavimo priteisti iš atsakovo likusią 5000 Lt draudimo išmokos dalį
perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria
netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės
„Empower“ 5000 (penkis tūkstančius) Lt draudimo išmokos dalį, ir bylą dėl šios
dalies perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Kitą
nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė
Janavičiūtė
Juozas Šerkšnas
Vincas
Verseckas