Civilinė byla Nr. e2A-1442-653/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-32252-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.6.8.2.; 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. J., prašydama priteisti iš atsakovo 5 317,96 Eur negrąžintą kreditą, 522,77 Eur mokėjimo palūkanas, 22 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už 2 700 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 23 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už 1 915,43 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 12 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už 702,53 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 2 479,07 Eur tarpininkavimo mokestį, 35,44 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 434,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė atsakovui pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirma kredito sutartis) iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. suteikė 1 000 Eur dydžio vartojimo kreditą, pagal 2019 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Antra kredito sutartis) iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. suteikė 2 000 Eur dydžio vartojimo kreditą, o pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Trečia kredito sutartis) iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. – 2 700 Eur dydžio vartojimo kreditą.
1.2. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų ir nereaguojant į ieškovės raginimus, ieškovė nutraukė kredito sutartis 2020 m. sausio 15 d. Pagal Trečią kredito sutartį atsakovas yra skolingas 2 700 Eur kredito, pagal Antrą kredito sutartį – 1 915,43 Eur, pagal Pirmą kredito sutartį – 702,53 Eur. Pasibaigus prievolių vykdymo terminui, negrąžinto kredito dalys turėtų būti priteistos iš atsakovo teismine tvarka.
1.3. Atsakovas vengia vykdyti prievoles ieškovei ir toliau naudojasi vartojimo kredito lėšomis. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo visas mokėjimo palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Pagal Trečią kredito sutartį iš atsakovo turi būti priteistos 285,45 Eur palūkanos, apskaičiuotos iki 2020 m. vasario 11 d., ir 22 procentų dydžio palūkanos už negrąžintą kredito sumą iki visiško kredito grąžinimą. Atitinkamai pagal Antrą kredito sutartį iš atsakovo turi būti priteistos 208,32 Eur palūkanos ir 23 procentų dydžio palūkanos, o pagal Pirmą kredito sutartį – 29 Eur palūkanos ir 12 procentų dydžio palūkanos.
1.4. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ir patiria išlaidas. Pagal kredito sutarčių 1.29 punktą mokėtinas tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti ieškovės išlaidas, susijusias su įmonės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat nurodytas mokestis skirtas padengti ieškovės lėšas, susijusias su kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina ir tarpininkavimo mokestis. Kadangi atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus ir tinkamai nevykdė prievolių, iš atsakovo turi būti priteistas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos: pagal Trečią kredito sutartį – 1 555,20 Eur, pagal Antrą kredito sutartį – 816 Eur, o pagal Trečią kredito sutartį – 107,87 Eur.
1.5. Atsakovui pažeidus kredito sutarčių sąlygas, ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų (kredito sutarčių 6.1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnis). Pagal Trečią kredito sutartį iš atsakovo turi būti priteistos 9 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. vasario 11 d., pagal Antrą kredito sutartį – 13,59 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. vasario 11 d., o pagal Trečią kredito sutartį – 12,55 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. vasario 11 d.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo E. J. ieškovei AB „NEO Finance“ 5 317,96 Eur negrąžintą kreditą, 522,77 Eur mokėjimo palūkanas, 12 procentų metines palūkanas už 702,53 Eur nuo 2020 m. vasario 11 d. iki kredito grąžinimo, 23 procentų metines palūkanas už 1 915,43 Eur nuo 2020 m. vasario 11 d. iki kredito grąžinimo, 22 procentų metines palūkanas už 2 700 Eur nuo 2020 m. vasario 11 d. iki kredito grąžinimo, 1 031,84 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 872,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 355,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitų ieškinio reikalavimų netenkino.
3. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą nustatė, kad ieškovė su atsakovu sudarė tris vartojimo kredito sutartis: 1) 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) – dvylikos mėnesių laikotarpiui atsakovui suteiktas 1 000 Eur kreditas. Specialiosiose sąlygose taip pat įrašyta, kad metinė palūkanų norma yra 12 procentų (66,20 Eur), mokėtinas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos –143,98 Eur, o su nuolaida – 59,76 Eur. Be to, Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad bendra atsakovo mokėtina vartojimo kredito suma yra 1 150,42 Eur (norma – 30,22 procentai); 2) 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – trisdešimt šešių mėnesių laikotarpiui atsakovui suteiktas 2 000 Eur kreditas. Specialiosiose sąlygose taip pat įrašyta, kad metinė palūkanų norma yra 23 procentai (787,12 Eur), mokėtinas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos – 864,11 Eur, o su nuolaida – 234,11 Eur. Be to, Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad bendra atsakovo mokėtina vartojimo kredito suma yra 3 021,33 Eur (norma – 33,22 procentai); 3) 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – keturiasdešimt aštuonių mėnesių laikotarpiui atsakovui suteiktas 2 700 Eur kreditas. Specialiosiose sąlygose taip pat įrašyta, kad metinė palūkanų norma yra 22 procentai (1 383,36 Eur), mokėtinas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos – 1 555,22 Eur, o su nuolaida – 1 232,64 Eur. Be to, Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad bendra atsakovo mokėtina vartojimo kredito suma yra 4 405,94 Eur (norma – 29,96 procentai). Nurodyto dydžio kreditų sumos atsakovui atitinkamai buvo išmokėtos 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti raginimo lydraščiai formaliai patvirtina, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniu paštu – atsakovo pašto adresu, nurodytu kredito sutarčių Specialiosiose sąlygose, išsiuntė atsakovui raginimą padengti įsiskolinimą pagal Pirmą kredito sutartį, 2019 m. gruodžio 17 d. – raginimus padengti įsiskolinimas pagal kitas dvi sutartis. Tokiu pačių būdu ieškovė 2020 m. sausio 17 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimus, kad vienašališkai nuo 2020 m. sausio 21 d. nutraukia visas tris kredito sutartis.
4. Teismas sprendė, jog šie duomenys suponuoja, kad ieškovė yra anksčiau termino nutraukusi minėtas su atsakovu sudarytas kredito sutartis (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 3 dalis) ir įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų savo sutartines prievoles, neįvykdytas iki sutarčių vienašalio nutraukimo.
5. Teismas sprendė, kad ieškovei nutraukus kredito sutartis, pasibaigė atsakovo prievolių vykdymo terminai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti negrąžintas kredito dalis – 5 317,96 Eur (702,53 Eur + 1 915,43 Eur + 2 700 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t.y. laiku negrąžino ieškovei kreditų bei nemokėjo sutartinių palūkanų, tenkino ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo: pagal Pirmą kredito sutartį 29 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. vasario 11 d., ir 12 procentų palūkanas už 702,53 Eur nuo 202 m. vasario 11 d. iki kredito grąžinimo; pagal Antrą kredito sutartį 208,32 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. vasario 11 d., ir 23 procentų palūkanas už 1 915,43 Eur nuo 2020 m. vasario 11 d. iki kredito grąžinimo; pagal Trečią kredito sutartį 285,45 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. vasario 11 d., ir 22 procentų palūkanas už 2 700 Eur nuo 2020 m. vasario 11 d. iki kredito grąžinimo.
7. Teismas, įvertinęs kredito sutarčių sąlygas ( sutarčių 1.28.; 12.; 5,4.; 5.3.1.; 5.3.2. punktai), sprendė, kad tarpininkavimo mokesčio nuolaidos taikymas yra siejamas su tinkamu prievolių vykdymu, o nuolaidos panaikinimas savaime reiškia skolininko nubaudimą. Teismas darė išvadą, kad tarpininkavimo mokesčio padidėjimas, t.y. nuolaidos netaikymas, kai skolininkas pažeidžia pareigą laiku mokėti einamąsias įmokas, atitinka visus formaliuosius netesybų požymius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio nuolaidą (kintamąją dalį) kvalifikavo kaip reikalavimą priteisti netesybas.
8. Teismas, konstatavęs, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo kintama tarpininkavimo mokesčio dalis pagal savo esmę yra netesybos, šio reikalavimo pagrįstumo apimtį vertino pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą taisyklę. Teismas nurodė, kad pagal Pirmą kredito sutartį kintama tarpininkavimo mokesčio, kuri galėtų būti priteista iš atsakovo, dalis negali būti didesnė kaip 63,22 Eur (702,53 Eur × 0,05 proc. × 180 d.), pagal Antrą kredito sutartį – didesnė kaip 172,39 Eur (1 915,43 Eur × 0,05 proc. × 180 d.), o pagal Trečią kredito sutartį – didesnė kaip 243 Eur (2 700 Eur × 0,05 proc. × 180 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo ieškovės reikalavimą dėl kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies iš dalies ir priteisti 59,76 Eur pagal Pirmą kredito sutartį (visą kintamo tarpininkavimo mokesčio dalį), 172,39 Eur pagal Antrą kredito sutartį ir 243,00 Eur pagal Trečią kredito sutartį.
9. Teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų pastovią tarpininkavimo mokesčio dalį, ieškovei iš atsakovės priteisė pastovaus tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimą: pagal Pirmą kredito sutartį – 48,11 Eur, pagal Antrą kredito sutartį – 186,00 Eur, pagal Trečią kredito sutartį – 322,58 Eur. Taigi teismas ieškovei iš atsakovo pagal Pirmą kredito sutartį priteisė 107,87 Eur (48,11 Eur + 59,76 Eur) tarpininkavimo mokesčio, pagal Antrą kredito sutartį – 358,39 Eur (172,39 Eur + 186,00 Eur) tarpininkavimo mokesčio, pagal Trečią kredito sutartį – 565,58 Eur (322,58 Eur + 243,00 Eur) tarpininkavimo mokesčio, iš viso 1 031,84 Eur.
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei įvertinęs tai, kad ieškovei iš atsakovo priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t.y. jas apima, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas: pagal Pirmą kredito sutartį – 12,55 Eur, pagal Antrą kredito sutartį – 13,59 Eur ir pagal trečią kredito sutartį – 9,00 Eur.
11. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 872,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 355,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Neo Finance“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovo 2 479,07 Eur tarpininkavimo mokesčio; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 35,14 Eur kompensuojamųjų palūkanų; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 434,01 Eur; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 35,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti tarpininkavimo mokesčio dalys laikytinos netesybomis. Pagal vartojimo kredito sutarčių 1.7. punktą bendra Vartojimo kredito kaina - visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Pažymėjo, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 1.28.; 5.3.; 5.3.1.; 5.3.2.; 5.4. ir 5.11. punktais. Vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu.
13.2. Prieš suteikdama atsakovui vartojimo kreditus apeliantė pateikė atsakovui visą reikalingą informaciją apie kreditus (standartinę informaciją). Vadovaudamasi VKĮ 5 straipsniu apeliantė atliko informavimo pareigą. Nurodo, kad vartojimo kredito sutarčių specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Taip pat aptariamų vartojimo kredito sutarčių specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kuris yra 1 555,22 Eur pagal Trečią kredito sutartį, 864,11 Eur pagal Antrą kredito sutartį ir 143,98 Eur pagal Pirmą vartojimo kredito sutartį, atskirai nurodyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida, kuri yra 1 232,64 Eur pagal Trečią kredito sutartį, 630,00 Eur pagal Antrą kredito sutartį ir 59,76 Eur pagal Pirmą kredito sutartį. Visa tai buvo aptarta individualiai.
13.3. Apeliantas nurodo, kad padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka vartojimo kredito sutarčių specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Jei teismui iš pareikšto ieškinio bei jo priedų nebuvo aišku, kaip apskaičiuotas ieškovės prašomas tarpininkavimo mokestis, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
13.4. Nurodė, kad analogiškose bylose apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose (5.3. punktas) yra aiškiai nurodyta, iš ko susideda ir kaip yra apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019).
13.5. Teismas nepagrįstai apeliantės prašomas priteisti sutartines palūkanas: 9,00 Eur pagal Trečią kredito sutartį, 13,59 Eur pagal Antrą kredito sutartį ir 12,55 Eur pagal Pirmą kredito sutartį, įskaitė į priteistą kintamą tarpininkavimo mokesčio sumą ir jų nepriteisė. Pabrėžė, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Nurodė, kad ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, už kokį laikotarpį yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos bei pažymėjo, kad šios palūkanos yra skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius ir jos nėra tapačios.
13.6. Tenkinus apeliantės reikalavimus visa apimtimi, apeliantė įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, todėl prašo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinys atsakovui E. J. dėl skolos, palūkanų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo, t.y. ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio kintamą dalį prilygino netesyboms bei priteisė tik jo dalį bei ar pagrįstai prašomas priteisti sutartines palūkanas įskaitė į priteistą kintamo tarpininkavimo mokesčio dalį.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu sudarė tris vartojimo kredito sutartis: 1) 2019 m. rugpjūčio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) – dvylikos mėnesių laikotarpiui atsakovui suteiktas 1 000 Eur kreditas, metinė palūkanų norma yra 12 procentų (66,20 Eur), mokėtinas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos –143,98 Eur, su nuolaida – 84,22 Eur; bendra atsakovo mokėtina vartojimo kredito suma yra 1 150,42 Eur (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 30,22 procentai) (toliau – ir Pirma kredito sutartis); 2) 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – trisdešimt šešių mėnesių laikotarpiui atsakovui suteiktas 2 000 Eur kreditas, metinė palūkanų norma yra 23 procentai (787,12 Eur), mokėtinas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos – 864,11 Eur, su nuolaida – 234,11 Eur, bendra atsakovo mokėtina vartojimo kredito suma yra 3 021,33 Eur (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 33,32 procentai) (toliau – ir Antra kredito sutartis); 3) 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – keturiasdešimt aštuonių mėnesių laikotarpiui atsakovui suteiktas 2 700 Eur kreditas, metinė palūkanų norma yra 22 procentai (1 383,36 Eur), mokėtinas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos – 1 555,22 Eur, su nuolaida – 1 232,64 Eur, bendra atsakovo mokėtina vartojimo kredito suma yra 4 405,94 Eur (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 29,96 procentai) (toliau – ir Trečia kredito sutartis). Nurodyto dydžio kreditų sumos atsakovui atitinkamai išmokėtos 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti raginimo lydraščiai formaliai patvirtina, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniu paštu – atsakovo pašto adresu, nurodytu kredito sutarčių Specialiosiose sąlygose, išsiuntė atsakovui raginimą padengti įsiskolinimą pagal Pirmą kredito sutartį, 2019 m. gruodžio 17 d. – raginimus padengti įsiskolinimas pagal kitas dvi sutartis. Tokiu pačiu būdu ieškovė 2020 m. sausio 17 d. išsiuntė atsakovui pranešimus, kad vienašališkai nuo 2020 m. sausio 21 d. nutraukia visas tris kredito sutartis.
Dėl tarpininkavimo mokesčio.
9. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 479,07 Eur tarpininkavimo mokestį: 107,87 Eur pagal Pirma kredito sutartį, 816,00 Eur pagal Antrą kredito sutartį ir 1 555,20 Eur pagal Trečią kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 1 031,84 Eur: 107,87 Eur pagal Pirmą kredito sutartį, 358,39 Eur pagal Antrą kredito sutartį, 565,58 Eur pagal Trečią kredito sutartį.
10. Šalių pasirašytų sutarčių bendrųjų sąlygų 1.28 punkte yra nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu; taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju, Pirmoje kredito sutartyje nustatytas 7,90 proc.; Antroje kredito sutartyje – 8,40 proc.; Trečioje kredito sutartyje – 7,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą; šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktas). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu. Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.11. punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
11. Atsižvelgdamas į nurodytas šalių sudarytų vartojimo kredito sutarčių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti 2 479,07 Eur tarpininkavimo mokestis: 107,87 Eur pagal Pirma kredito sutartį, 816,00 Eur pagal Antrą kredito sutartį ir 1 555,20 Eur pagal Trečią kredito sutartį, susideda iš dviejų dalių: tarpininkavimo mokesčio su nuolaida (pagal Pirmą kredito sutartį – 48,11 Eur; pagal Antrą kredito sutartį – 186,00 Eur, pagal Trečią kredito sutartį – 322,58 Eur) ir tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos (pagal Pirmą kredito sutartį – 59,76 Eur; pagal Antrą kredito sutartį – 630,00 Eur, pagal Trečią kredito sutartį – 1 232,64 Eur). Pagal Sutarčių specialiąsias sąlygas tarpininkavimo mokestis su nuolaida, apskaičiuotas pagal sutarčių specialiųjų sąlygų 5.3.1. punktą, sudaro 84,22 Eur pagal Pirmą kredito sutartį, 234,11 Eur pagal Antrą kredito sutartį ir 322,58 Eur pagal Trečią kredito sutartį, tarpininkavimo mokestis be nuolaidos, apskaičiuotas pagal sutarčių specialiųjų sąlygų 5.3.2. punktą, sudaro 143,98 Eur pagal Pirmą kredito sutartį, 864,11 Eur pagal Antrą kredito sutartį ir 1 555,22 Eur pagal Trečią kredito sutartį. Taigi tarpininkavimo mokesčio nuolaidą pagal sutartis sudaro 59,76 Eur pagal Pirmą kredito sutartį, 630,00 Eur pagal Antrą kredito sutartį bei 1 232,64 Eur pagal Trečią kredito sutartį.
12. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. bei 5.11. punktus, sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte nustatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida yra taikoma tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį ir netaikoma kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkui prievolės neįvykdant arba netinkamai vykdant, kreditorius tokiu mokesčiu (tarpininkavimo mokesčio dalimi, paskaičiuota pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą) iš esmės siekia kompensuoti dėl to patiriamus savo minimalius nuostolius. Sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Pažymėtina, kad prievolės esmė dėl to, jog netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-656/2020, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-640/2020, 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-966-577/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020, 2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-368/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020, kt.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytos Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019 bei Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, kaip teismo precedentai, nėra taikomos nagrinėjamai bylai, nes neatspindi šiuo klausimu Lietuvos nuosekliai teismų formuojamos praktikos.
13. Nagrinėjamu atveju, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad sutarčių specialiosiose sąlygos buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, nurodyti tarpininkavimo mokesčio su nuolaida ir be nuolaidos dydžiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo, nurodytų sutarčių nuostatų aiškinti kitaip.
14. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl, šiuo konkrečiu atveju, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020).
15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida (84,22 Eur pagal Pirmą kredito sutartį, 234,11 Eur pagal Antrą kredito sutartį ir 322,58 Eur pagal Trečią kredito sutartį), jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, individualiai aptarta, be kita ko šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, nurodytą sutarčių specialiosiose sąlygose, kurias atsakovas turi sumokėti. Apeliantė kaip asmuo, administruojantis tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovei iš atsakovo priteisė tą atsakovo nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose: pagal Pirmą kredito sutartį – 48,11 Eur, pagal Antrą kredito sutartį – 186,11 Eur ir pagal Trečią kredito sutartį – 322,58 Eur.
16. Kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 475,15 Eur tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos sumą (59,76 Eur pagal Pirmą kredito sutartį (teismas nurodė, kad priteistina tarpininkavimo mokesčio kintama dalis negali būti didesnė kaip 63,22 Eur (702,53 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų); 172,39 Eur pagal Antrą kredito sutartį (teismas nurodė, kad priteistina tarpininkavimo mokesčio kintama dalis negali būti didesnė kaip 172,39 Eur (1 915,43 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų), 243,00 Eur (teismas nurodė, kad priteistina tarpininkavimo mokesčio kintama dalis negali būti didesnė kaip 243,00 Eur (2 700,00 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų). Taigi, bendra ieškovei iš atsakovo priteistina tarpininkavimo mokesčio suma sudaro 1 031,84 Eur, todėl šioje dalyje taip pat nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų
17. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 35,14 Eur kompensuojamųjų palūkanų už sutarčių nevykdymą: 9,00 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. rugsėjo 14 d., iki kreipimosi į teismą dienos (pagal Trečią kredito sutartį), 13,59 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. rugsėjo 13 d., iki kreipimosi į teismą dienos (pagal Antrą kredito sutartį) ir 12,55 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., iki kreipimosi į teismą dienos (pagal Pirmą kredito sutartį). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų.
18. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kurią bendrovės darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į bendrovės banko sąskaitą.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
21. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliantui priteisus tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos sumą – 475,15 Eur nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto reikalautos priteisti palūkanos – 35,14 Eur yra laikytinos kompensuojamosiomis palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 35,14 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma įskaitytina į tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, kuri savo esme laikytina netesybomis, dydį (475,15 Eur).
22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas atmestinas, tačiau skundžiamas sprendimas už akių keistinas dalyje dėl priteisto tarpininkavimo mokesčio dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
5. Pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikus nepakeistą nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteistų skundžiamų sprendimu už akių.
6. Taip pat, atmetus apeliacinio skundo reikalavimas, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Jelena Šiškina