Civilinė byla Nr. e2S-1270-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08492-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-14767-451/2020 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui A. B. dėl statybos darbų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė N. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovą A. B. per tris mėnesius pašalinti visus statybos darbų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, padarinius, atstatant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas į prieš tai buvusią būklę.

2.       Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius statybos ir/ar remonto darbus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, iki išnagrinėjimo pabaigos. Nurodė, kad ji ir atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkai. Atsakovas be ieškovės sutikimo pradėjo vykdyti minėto gyvenamojo namo statybos darbus. Dėl atsakovo vykdomų darbų dėl vibracijos suskilinėjo ieškovės gyvenamųjų patalpų sienos, taip pat kyla pavojus gyvenamojo namo inžinerinėms sistemoms bei saugumui, kadangi visus darbus atsakovas vykdo savavališkai, neturėdamas ieškovės sutikimo. Ieškovė mano, kad laikinosios apsaugos priemonės būtinos siekiant išvengti didesnės žalos dėl atsakovo atliekamų neteisėtos statybos veiksmų.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. birželio 9 d. nutartimi nutarė iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą A. B. sustabdyti vykdomus statybos darbus gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.

4.       Teismas iš pateikto antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra vykdomi statybos darbai: išvedžioti šildymo sistemos vamzdžiai ir nuotekų vamzdžiai, išpjauta dalis namo nuotekų stovo vamzdžio ir prie jo prijungtas plastikinis nuotekų vamzdis, įrengtas šildymo katilas, įrengti vandentiekio vamzdžiai ir prijungti prie namo sistemos. Atsižvelgdamas į tai ir siekdamas nesukelti grėsmės tiek paties gyvenamojo pastato stabilumui, tiek jo gyventojams, teismas pripažino, jog pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte, bus efektyviau užtikrintas ieškovės teisių gynimo būdas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovas A. B., atstovaujamas advokato Mariaus Rindino, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-14767-451/2020, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės N. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. B. atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą grindė vienu teiginiu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus efektyviau užtikrintas ieškovės teisių gynimo būdas, tuo tarpu CPK nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų pirmosios instancijos teismas apskritai nenustatinėjo ir dėl jų nepasisakė. Nenustačius privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi buvo pritaikytos nepagrįstai;

1.2.                        Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš privalomų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų ir neįrodė, kad nesiėmus jos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Anot apelianto, ieškovės suformuluotas reikalavimas yra netinkamas ir net teoriškai negali būti tenkinamas, kadangi nėra aišku, kokius reikalavimus tariamai pažeidė atsakovas, į kokią pradinę padėtį turėtų būti grąžinamas namas (jo dalys) bei kokie konkretūs veiksmai turėtų būti atlikti teismui galimai patenkinus ieškovės ieškinį. Be to, ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo veiksmų keliamą pavojų namui ar jo gyventojams, ir nepagrindė, kokiu būdu neuždraudimas atsakovui vykdyti paprastojo remonto darbus apsunkins ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apelianto nuomone, tarp ieškovės prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų neegzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Juolab, kad atsakovui neleidus pabaigti remonto darbų, jam neapibrėžtam laikui (kol vyktų byla, kas gali užtrukti ir daugiau nei 2 metus) būtų apribojama teisė naudotis jam priklausančia nuosavybe, jis negalės paruošti patalpų gyvenimui ir žiemos sezonui, kas akivaizdžiai sukelia ir sukels neproporcingas teisines pasekmes atsakovui bei nepagrįstai daro ir darys jam akivaizdžią žalą;

1.3.                        Atsakovas paprastojo remonto darbus jam priklausančioje namo dalyje vykdo nuo 2019 m. rugsėjo pabaigos, o remonto darbų name vykdymo pradžia buvo išviešinta ir Kauno m. savivaldybės viešoje duomenų bazėje. Tačiau ieškovė į atsakovą su pretenzija kreipėsi tik 2020 m. balandžio pabaigoje, t. y. praėjus net 7 mėnesiams po Statybų inspekcijos rašto, patvirtinančio atsakovo atliekamų remonto darbų teisėtumą. Taigi, nėra aišku kodėl ieškovė, ieškinyje teigdama, kad neva jos teisės yra pažeidžiamos, taip vėlai (kai didžioji dalis darbų jau yra baigta) kreipėsi į teismą;

1.4.                        Antstolio S. Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad pati ieškovė yra atlikusi analogiškus remonto darbus name, t. y. bendro naudojimo patalpose (laiptinėje) įsirengė dujinį katilą, iškirto namo fasade angą dujų katilo dūmtraukiui/kaminui, rūsyje ir laiptinėje įsirengė naują kanalizaciją, įsirengė naują vandentiekio padavimą, įrengiant vamzdžius bendrojo naudojimo patalpose, ant pastato fasado išvedžiojo laidus ir išgręžė skyles fasade. Tačiau dėl akivaizdžiai savanaudiškų paskatų ieškovė siekia nepagrįstai uždrausti analogiškus turto pagerinimus atlikti ir atsakovui;

1.5.                        Ieškovė iš tiesų ieškiniu siekia ne ginti savo tariamai pažeistas teises, o daro nepagrįstą spaudimą atsakovui, siekdama neatlygintinai perimti iš atsakovo bendrojo naudojimo palėpę, t. y. ieškovė siūlė atsakovui atiduoti jai bendrai naudojamą namo palėpę, su sąlyga, kad atsakovui atiteks bendrai naudojamas rūsys. Ir, nors atsakovas nesutiko su šiuo ieškovės akivaizdžiai neadekvačiu ir nesąžiningu pasiūlymu, ieškovė be atsakovo sutikimo faktiškai perėmė šių patalpų valdymą, t. y. ieškovė įsirengė duris įėjimui į antrą aukštą, laiko jas užrakintas ir atsakovui rakto nuo durų neduoda, tokiu būdu neteisėtai apribodama atsakovo galimybę patekti į bendro naudojimo namo palėpę (kurios didesnė dalis (3/5) priklauso atsakovui) bei neteisėtai naudodama šias patalpas išimtinai savo reikmėms.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė N. M., atstovaujama advokato Žilvino Stašaičio, Kauno apygardos teismo prašo atsakovo A. B. atskirąjį skundą atmesti visa apimtimi, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14767-451/2020 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai motyvai:

2.1.                        Pirmos instancijos teismas visiškai tinkamai įvertino ieškinio preliminarų pagrįstumą, t. y. ieškinio faktinį pagrindą bei kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, grėsmę dėl galimai Ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Juolab, kad bendrasavininkei nebuvo ir nėra žinoma kokius konkrečius statybos ir/ar remonto darbus ketina atlikti ir atlieka atsakovas, todėl ieškovė negali pilna apimtimi įvertinti atsakovo atliekamų bei būsimų veiksmų poveikio jos teisėms bei teisėtiems interesams, kas sąlygoja, kad prašymas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos uždrausti vykdyti bet kokius statybos ir/ar remonto darbus yra visiškai logiškas bei pagrįstas (ypač atsižvelgiant į aplinkybę kad vis nauji „remonto“ darbai buvo atliekami kiekvieną dieną), o skundžiama nutartis teisėta ir būtina siekiant užtikrinti efektyvų ieškovės teisių gynimo būdą;

2.2.                        Kadangi byloje yra kilęs ginčas dėl statybos/remonto darbų vykdymo, kuriuos atsakovas vykdo neturėdamas bendrasavininko sutikimo, nenurodęs kokius konkrečiai darbus ketina atlikti, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, nesuderinęs jų nei su ieškove, nei paprašęs atitinkamų projektavimo sąlygų dėl elektros ir/ar dujų vartotojo sistemos pertvarkymų, tokiu būdu keldamas grėsmę namui ir didindamas galimą žalą, akivaizdu, kad priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą jo vykdymas pasunkėtų, kadangi reiktų pašalinti papildomus neteisėtos statybos padarinius, be to, atstatyti patalpas į pradinę padėtį ir atitaisyti padarytą žalą, kas iš esmės gali būti neįmanoma dėl jau atliktų darbų apimties, pobūdžio bei specifikos t. y., padarytų angų užtaisymas (glaistymas, tinkavimas bei kt.) iš esmės nereiškia kad namo perdangos konstrukcija nėra pažeista.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

8.       Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, teisėtumo ir pagrįstumo. 

9.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatinėjo nei vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. ar ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir ar nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

10.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinės priemonės, kurių paskirtis užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti. Todėl ieškovė, prašydama šiuo pagrindu taikyti laikinąją apsaugos priemonę, turi pagrįsti, kad apelianto atliekami statybos darbai kelia grėsmę gyvenamojo namo konstrukcijoms, inžinerinėms sistemoms ir / arba saugumui, bei teiginį, kad tokios priemonės taikymas padės išvengti naujos ar papildomos žalos atsiradimą, kitaip tariant, neįpareigojus apelianto atlikti tam tikrų veiksmų, ieškovė patirs žalą arba padidės jau padarytos žalos mastas. Spręsdamas dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, apylinkės teismas, be įstatyme įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, turėjo vertinti nurodytų aplinkybių egzistavimą, tačiau nagrinėjamu atveju apsiribojo tik deklaratyviu nurodymu, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymu siekiama „nesukelti grėsmės tiek paties gyvenamojo pastato stabilumui, tiek jo gyventojams“ bei efektyviau užtikrinti ieškovės teisių gynimo būdą.

11.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, įstatyme įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl atsakovo A. B. vykdomų statybos darbų gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio klausimas turi būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas