Administracinė byla Nr. eAS-514-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01211-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. Č., I. Ž., L. B., V. Š. (V. Š.), V. A. (V. A.), V. V., M. V., V. K. (V. K.), P. K. (P. K.), R. G. ir E. O. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. Č., I. Ž., L. B., V. Š., V. A., V. V., M. V., V. K., P. K., R. G. ir E. O. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai D. Č., I. Ž., L. B., V. Š., V. A., V. V., M. V., V. K., P. K., R. G. ir E. O. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą ir skundą priimti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2025 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. SD-125-2730 (toliau – ir Inspektoriaus sprendimas); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. SD- 1- 27185 (toliau – ir VDI Vilniaus skyriaus sprendimas); 4) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. lapkričio 12 d. skundą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į VDI su skundu dėl Estijos bendrovės UAB „BOLT OPERATIONS OÜ“ vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje ir prašė pripažinti, kad tarp jų ir bendrovės egzistuoja darbo teisiniai santykiai. Nustačius, kad bendrovė šiuos santykius netinkamai įformino, skirti administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnį už nelegalų darbą.

Teismas, įvertinęs ANK nuostatas, nurodė, kad, VDI, gavusi pareiškėjų skundą, privalėjo atlikti išsamų tyrimą ir priimti procesinį sprendimą pagal ANK nuostatas dėl galimo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 95 straipsnyje. Tačiau VDI nepateikė aiškaus sprendimo dėl tokios teisenos pradėjimo ar nepradėjimo. Nenustačiusi darbo santykių, atitinkamai ir nelegalaus darbo požymių, VDI turėjo priimti nutarimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną. Tačiau VDI priėmė sprendimą, kuris neatitinka ANK reikalavimų, nes jame nėra aiškaus procesinio nutarimo dėl administracinės atsakomybės taikymo ar netaikymo.

Pirmosios instancijos teismas pacitavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei nurodė, kad pareiškėjai iš esmės siekia, jog pagal ANK nuostatas būtų ištirtas jų skundas, pradėta administracinio nusižengimo teisena ir nustatytas ANK 95 straipsnyje reglamentuotas nusižengimas. Tačiau administracinės atsakomybės asmeniui taikymo procesą bei VDI kompetenciją šiame procese reglamentuoja ANK, o ne VAĮ ar ABTĮ normos. Taigi, keliamas ginčas yra susijęs ne su VDI, kaip viešojo administravimo institucijos, priimtu sprendimu viešojo administravimo srityje, o su VDI sprendimu (veiksmais), priimtu tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, susijusią su nelegaliu darbu. ANK 589 straipsnio 1 dalies 58 punktas nustato, kad pagal ANK 95 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo VDI, dėl kurios priimto nutarimo skundas gali būti paduotas apylinkės teismui (ANK 622 str.1 d.).

Kadangi ginčas yra susijęs su darbo teisinių santykių vertinimu ANK 95 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo kontekste ir yra kilęs dėl VDI atsisakymo konkrečiai bendrovei skirti nuobaudą už administracinį nusižengimą, teisėtumo ir pagrįstumo, ši byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas taip pat išaiškino, kad pareiškėjai savo teises, susijusias su nuobaudos už administracinio nusižengimo padarymą pagal ANK 95 straipsnį (ne)skyrimu, gali ginti bendrosios kompetencijos teisme.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei pažymi, kad VDI yra viešojo administravimo subjektas, kuris, be kita ko, vykdo ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir šioje srityje veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Prašymai ir skundai VDI nagrinėjami vadovaujantis VAĮ. Skundo ar prašymo nagrinėjimo metu surinkus duomenis ANK nustatyta tvarka gali būti pradedama arba nepradedama administracinio pažeidimo teisena bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. EV-13 (toliau – ir Taisyklės), netaikomos. Nagrinėjamu atveju VDI neužfiksavo veiksmų, turinčių administracinio nusižengimo požymių ir nepradėjo jokios administracinės nusižengimo teisenos. Šis sprendimas buvo apskųstas Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuris pareiškėjų skundą atmetė. Šis byloje skundžiamas Sprendimas laikytinas administracinės procedūros sprendimu, priimtu vykdant administracinę procedūrą pagal pareiškėjų skundą. Šią išvadą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir aktualus teisinis reguliavimas. Be to, VDI vyriausiasis inspektorius aiškiai nurodė, kad vadovavosi VAĮ nuostatomis. Tai patvirtina, kad skundas buvo kvalifikuotas kaip susijęs su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, o sprendimas priimtas atliekant viešojo administravimo funkcijas.

Tik VDI turi kompetenciją priimti sprendimą dėl galimo administracinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo, tačiau neteisėtai atsisako tai daryti. Pareiškėjai pateikė skundą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir dėl to, kad VDI vykdytų savo funkcijas – atliktų tyrimą, įvertintų pateiktą informaciją ir priimtų teisėtą sprendimą. Tačiau VDI šių veiksmų neatliko, o pareiškėjai tokius VDI veiksmus skundžia.

Taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir santykių kvalifikavimas priklauso viešojo administravimo subjektui, šalių pateiktas teisės aiškinimas viešojo administravimo subjekto, nagrinėjančio skundą, nesaisto, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Teismas itin formaliai rėmėsi skundo rezoliucinėje dalyje nurodytu ANK 95 straipsniu ir dėl to netinkamai kvalifikavo teisinį santykį. Nei skundo turinys, nei faktinės aplinkybės, nei pareiškėjų reikalavimas nesudarė pagrindo išvadai, kad pareiškėjai siekė inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną. Priešingai, skundo turinys buvo nukreiptas į juridinio asmens – darbdavio – patraukimą atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymą. Fizinio ir juridinio asmens atsakomybė už nelegalų darbą nėra tapatinama ir skiriasi.

Teismo argumentas, kad VDI privalėjo pradėti tyrimą pagal ANK 95 straipsnį, yra nepagrįstas, nes neatitinka nei skundo esmės, nei pareiškėjų tikslų. Pareiškėjai nesiekė administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl konkretaus fizinio asmens, o VDI pagrįstai vertino skundą pagal Užimtumo įstatymą, o, priimdama sprendimus, vadovavosi VAĮ.

Užimtumo įstatymo pagrindu paskirta bauda darbdaviui gali būti ginčijama ABTĮ nustatyta tvarka (Užimtumo įstatymo 60 str. 5 d.). Tai tik patvirtina, kad šio pobūdžio ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Nesutikdami su teismo argumentu, kad VDI turėjo priimti sprendimą, atitinkantį ANK reikalavimus, tačiau toks sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjai pažymi, kad VDI veikė kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis, o ne ANK. Šias aplinkybes patvirtina ir skundžiamas Sprendimas, kuriame nurodoma, jog jis buvo priimtas remiantis VAĮ.

Sprendimas neturi administracinio nusižengimo teisenai būdingų požymių. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog Sprendimas turi būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs su darbo teisinių santykių vertinimu ANK 95 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo kontekste.

 Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad jų keliamas ginčas yra susijęs su VDI viešojo administravimo srityje atliekamais veiksmais ir teismingas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio
29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinis teismas priima nagrinėti skundus (prašymus, pareiškimus) tik tais atvejais, kai kilęs ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia ar riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai (darbuotojų grupė) VDI 2024 m. spalio 31 d. pateikė skundą, prašydami pripažinti, kad tarp pareiškėjų ir UAB „BOLT OPERATIONS OÜ“ (toliau – ir Bendrovė) susiklostę santykiai atitinka nelegalaus darbo požymius ir paskirti Bendrovei ANK 95 straipsnyje nustatytą didžiausią sankciją. Išnagrinėjęs šį skundą VDI Vilniaus teritorinio skyriaus patarėjas, vyr. darbo inspektorius 2024 m. gruodžio 27 d. sprendime 
Nr. SD-1-27185 nenustatė objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad tarp Bendrovės ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų susiklostė darbo teisiniai santykiai. Nesutikdami su šiuo sprendimu pareiškėjai 2025 m. sausio 27 d. Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė skundą, prašydami minėtą VDI Vilniaus skyriaus sprendimą panaikinti bei pripažinti, kad tarp pareiškėjų ir Bendrovės susiklostę santykiai atitinka nelegalaus darbo požymius ir paskirti Bendrovei
ANK 95 straipsnyje numatytą didžiausią sankciją. Vyriausiasis darbo inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą ir vadovaudamasis VAĮ 10 straipsniu, 2025 m. vasario 10 d. sprendimu
Nr. SD-125-2730 pripažino, kad: 1) VDI Vilniaus skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir pareiškėjų teisių nepažeidė; 2) administracinė procedūra yra baigta šio sprendimo priėmimu. Sprendime nurodyta, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

 Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2025 m. vasario 10 d. sprendimas yra administracinės procedūros sprendimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VDI, kuriai nustatytas funkcijas vykdo, be kita ko, Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, yra viešojo administravimo subjektas, jos veiklą, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo ir VAĮ nuostatos.

VAĮ 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas administracinės procedūros apibrėžimas – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimas yra administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. Atitinkamai to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. To paties straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti. VAĮ III skyrius reglamentuoja administracinės procedūros ypatumus, pagal kuriuos, be kita ko, nustatyta, kad asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę gauti administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 22 str. 7 d.) ir jį apskųsti (VAĮ 22 str. 8 d.).

VAĮ 14 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą) tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl VDI inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo. To paties įstatymo
10 straipsnyje be kita ko, nustatyta, kad VDI inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Aptartą teisinį reguliavimą įvertinus nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste konstatuotina, kad nustačius, jog šiuo konkrečiu atveju Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Sprendimas (kaip ir VDI Vilniaus skyriaus sprendimas) yra administracinės procedūros sprendimas, priimtas vykdant administracinę procedūrą pagal pareiškėjų (jo atstovo) skundą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų keliamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, pripažintina nepagrįsta. Aplinkybę, kad tokio pobūdžio ginčai nagrinėti administraciniame teisme, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-303-463/2025, 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-223-575/2024).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjų skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija tenkina atskirąjį skundą – panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. Č., I. Ž., L. B., V. Š. (V. Š.), V. A. (V. A.), V. V., M. V., V. K. (V. K.), P. K. (P. K.), R. G. ir E. O. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Artūras Drigotas

        Milda Vainienė