Civilinė byla Nr. 3K–3–514/2006
Procesinio
sprendimo kategorija 129.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio
16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Teodoros Staugaitienės (kolegijos
pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
R. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutarties ir Telšių
rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovams antstoliui V. D. , R. D. , valstybės įmonės Registrų
centro Telšių filialui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo
negaliojančiu ir teisinės buto registracijos R. D. vardu
panaikinimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja uždarosios akcinės
bendrovės ,,Litesko“ filialas ,,Telšių šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė ,,BTA
draudimas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t
ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė
prašė: 1) pripažinti negaliojančiu buto, esančio (duomenys neskelbtini),
pardavimo iš varžytynių aktą, patvirtintą 2004 m. rugsėjo 22 d. Telšių rajono
apylinkės teismo rezoliucija; 2) panaikinti šio buto teisinę registraciją R. D. vardu; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Telšių filialą įregistruoti
butą ieškovės vardu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas: 226,80 Lt žyminio
mokesčio, 800 Lt už buto įvertinimą ir 500 Lt kelionės išlaidų.
Ieškovė nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 31 d. antstolis V. D. ,
jai nežinant, iš varžytynių už 7596 Lt atsakovui R. D. pardavė
jos butą. Telšių rajono apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija
patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą. 2004 m. spalio 3 d. ieškovei
paskambino kažkoks asmuo ir, pranešęs, kad iš varžytynių nusipirko jos butą,
pareikalavo išsikelti iš buto.
Ieškovė teigė, kad antstolis, nepranešęs jai apie varžytynes, pažeidė Civilinio
proceso kodekso (toliau – CPK) 706 straipsnio 3 dalį. Antstolis butą įkainojo
ir jį pardavė beveik tris kartus mažesne nei rinkos kaina, taip pažeisdamas CPK
681 ir 718 straipsnių nuostatas. Be to, antstolis piktnaudžiavo procesinėmis
teisėmis, neteisingai nurodydamas jos gyvenamąją vietą. Ieškovė tuo metu gyveno
Vilniuje, o antstolis laiškus siuntė į Telšius. Antstolis neišaiškino jai
teisių, nustatytų CPK 715 straipsnyje, ir taip pažeidė CPK 664 straipsnyje įtvirtintą
ieškovės teisę nurodyti, kurį turtą pirmiausia parduoti. Ieškovė turėjo
sąskaitoje pinigų, baldus, sodo sklypą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Telšių rajono
apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:
1) pripažino negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą; taikė
restituciją: butą (duomenys neskelbtini), grąžino ieškovei, o R. D. iš antstolio V. D. priteisė 7560
Lt; 3) panaikino šio buto teisinę registraciją R. D. vardu.
Teismas ieškinio dalį dėl įpareigojimo įregistruoti butą ieškovės vardu atmetė.
Teismas priteisė iš antstolio V. D. ieškovei 1026,80 Lt
bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad
antstolio V. D. kontoroje 2003 m. kovo 26 d. buvo gautas
Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr.
L-2-1173-03/2002 išieškoti iš ieškovės 2146,06 Lt skolos ir 142,44 Lt
delspinigių UAB ,,Litesko“ filialo ,,Telšių šiluma“ naudai. Antstolis 2003 m.
rugsėjo 8 d. areštavo ieškovei priklausantį trijų kambarių su rūsiu butą (duomenys
neskelbtini). Butas buvo įkainotas 9000 Lt. Areštuojant butą, dalyvavo
ieškovė, jai buvo įteiktas turto arešto akto nuorašas, kuriame buvo išaiškintos
jos teisės. Ieškovė antstolio veiksmų neskundė, prieštaravimų dėl buto
įkainojimo nepareiškė, pati buto pirkėjo nesurado. Antstolio V.
D. kontoroje 2004 m. liepos 1 d. buvo gautas Telšių rajono apylinkės teismo
išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-406-02/2004 išieškoti iš ieškovės 2592,18 Lt
skolos, 141,92 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 127,88 Lt
bylinėjimosi išlaidų. Antstolis 2004 m. liepos 30 d. išsiuntė išieškotojui ir
ieškovei pranešimą apie 2004 m. rugpjūčio 31 d. įvyksiančias varžytynes. Apie
varžytynes buvo paskelbta ir spaudoje. Varžytynių dieną ieškovė buvo skolinga
3381,69 Lt. Varžytynių metu butas buvo parduotas už 7560 Lt.
Teismas padarė išvadą,
kad antstolis, turto arešto akte nurodydamas neprotingai mažą buto kainą – 9000
Lt, nesilaikė CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatų. Parduodamas butą iš
varžytynių praėjus vieneriems metams po buto arešto ir iš Nekilnojamojo turto
registro centrinio duomenų banko išrašo matydamas, kad buto vidutinė rinkos
vertė yra 21 800 Lt, buto neperkainojo, o nurodė kainą (7200 Lt) dar mažesnę
nei pradinė. Iš ieškovės pateiktos turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad
UAB ,,Baltijos auditas“ butą įvertino 32 000 Lt. Nors ieškovė prieštaravimų
dėl buto įkainojimo nepareiškė, antstolis, teismo nuomone, pažeidė teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio
4 dalis) ir imperatyviąsias teisės normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Teismas padarė išvadą,
kad tai, jog parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina akivaizdžiai neatitinka
turto rinkos vertės, galėjo būti žinoma ir turto pirkėjui, todėl jis negali
būti pripažintas sąžiningu turto įgijėju.
Teismas nurodė, kad,
grąžinus butą ieškovei ir panaikinus šio turto teisinę registraciją R. D. vardu, lieka galioti buto registracija buvusio savininko
vardu.
Teismas taip pat nurodė,
kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių akto
kitais ieškovės nurodytais pagrindais. Antstolis visus pranešimus ieškovei
siuntė pagal ieškovės deklaruojamą gyvenamąją vietą.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį
skundą, 2006 m. vasario 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą
paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija priteisė iš atsakovo R. D.
ieškovei 135,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, jos turėtų apeliacinėje
instancijoje, ir 12,08 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teisėjų kolegija
nurodė, kad, pradėjus vykdyti teismo sprendimą pagal vykdomąją bylą Nr. 0047/04/00831,
išieškoma suma buvo 2814,97 Lt. Ieškovė turi tik vieną būstą, todėl
išieškojimas negali būti nukreiptas į šį turtą (CPK 663 straipsnio 3 dalis),
nes išieškoma suma neviršija 3000 Lt. Vykdomojoje byloje Nr. 0047/04/00831
antstoliui buvo žinoma, kad ieškovė 2004 m. liepos 7 d. turėjo Vilniaus banko
sąskaitoje 3807 Lt. Šios lėšos areštuotos. Teisėjų kolegija nuspendė, kad
antstolis elgėsi ne tik neteisėtai, bet ir nesąžiningai, parduodamas iš
varžytynių ieškovei priklausantį butą. Antstolis taip pat pažeidė išieškotojo
ir skolininko interesų pusiausvyros principą. Teisėjų kolegija taip pat nurodė,
kad apeliantas buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, pirkdamas iš
varžytynių butą, net jo neapžiūrėjęs. Būdamas Telšių miesto gyventojas, jis
turėjo protingai įvertinti, kad buto kainos šiame mieste pirkimo metu buvo
gerokai didesnės, nei nurodė antstolis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad
pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją.
Teisėjų kolegija
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos
aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus,
jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.
III. Kasacinio
skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas R. D. prašė panaikinti apeliacinės instancijos
teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują
sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai,
pripažindami kasatorių nesąžiningu įgijėju, pažeidė CK 1.80, 4.96 straipsnių
nuostatas, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ( 2000 m.
spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1096/2000; 2002 m. gruodžio 19
d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1188/2002; 2005 m. sausio 20 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-373/2005 ir kt.). Teismas nenustatė neteisėtų kasatoriaus
veiksmų.
Kasatorius buvo ginčo bute ir
matė, kad jis apleistas, nesuremontuotas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad
kasatorius buvo nesąžiningas.
Sistemiškai aiškinat
CK 1.82 straipsnio, 4.96 straipsnio 4 dalies, 6.66, 6.67 straipsnių normas,
darytina išvada, kad nesąžiningu laikomas asmuo, žinojęs arba privalėjęs
žinoti, jog jis neturi teisės tapti daikto savininku.
Teismai pažeidė
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1
straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 39 straipsnių nuostatas, CK
1.80, 4.93, 4.96, 6.145 ir 6.163 straipsnių nuostatas.
2. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų
motyvų, susijusių su turto vertinimo ataskaitos neteisėtumu, tik abstrakčiai
nurodydamas, kad tai nekeičia teismo priimto sprendimo teisėtumo. Teismai
pažeidė CPK 212, 216, 265 straipsnių reikalavimus, nesilaikė Aukščiausiojo
Teismo suformuotos teismų praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-8/2005).
Ieškovė antstolio
veiksmų neskundė, prieštaravimų dėl buto įkainojimo nepareiškė, pati buto
pirkėjo nesurado, parduodamo iš varžytynių turto kainos nepaneigė eksperto
išvada. Ieškovės pasirinktos UAB ,,Baltijos auditas“ turto vertintojas negali
būti pripažintas tinkamu ekspertu CPK 681 straipsnio 1 dalies prasme. Teismai,
nustatydami parduoto buto vertę, negalėjo remtis ieškovės pateiktu įrodymu. VĮ
Registrų centro pažymoje nurodyta turto vertė reikalinga tik pajamoms
deklaruoti ir turto rinkos vertės neatspindi.
3. Teismai pažeidė CPK
185 straipsnio, 186 straipsnio 4 dalies nuostatas, vertindami byloje pateiktus
įrodymus. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tik samprotavimais ir
neįrodytais žodiniais pokalbiais.
Ieškovė privalėjo
domėtis vykdomąja byla, susipažinti su jos medžiaga, gauti pažymas apie bylos vykdymo
eigą. Ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, be to, ir nesąžiningai,
teigdama, kad apie varžytynes sužinojo tik iš pirkėjo.
IV. Atsiliepimo į
kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašė
kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti kasatoriaus skundžiamus teismų
sprendimą ir nutartį. Atsiliepime teigiama, kad teismai teisingai nustatė visas
bylos aplinkybes. Kasatoriaus nurodyto CK 4.96 straipsnio nuostatos netaikomos
turtą įgyjant teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Ieškovės teigimu,
kasatorius CK 4.96 straipsnio 4 dalį interpretuoja savaip, sau palankiai
aiškindamas šią teisės normą. Ieškovės teigimu, teismai teisingai taikė teisės
normas, pripažindami turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ir
taikydami restituciją. Kasatorius antstolio atliktą buto įkainojimą ir kitus
vėlesnius įkainojimus taip pat aiškina sau palankia linkme. Aukščiausiasis
Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2004 yra konstatavęs, kad
tokiu atveju, kai turtas buvo parduotas tris kartus mažesne kaina, tai yra
esminis pažeidimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Atsakovas
nusipirko iš varžytynių trijų kambarių butą. Varžytynių aktas pripažintas
negaliojančiu, taikyta restitucija; butas grąžintas skolininkui, pirkėjui
įmokėti pinigai. Teismai nustatė, kad tai, jog parduodamo iš varžytynių turto pradinė
kaina akivaizdžiai neatitinka tos vietos rinkos kainos, yra pagrindas
pripažinti sandorį neteisėtu. Parduodamo daikto rinkos kaina objektyviai turėjo
būti žinoma ir pirkėjui, dėl to jis negali būti laikomas sąžiningu įgijėju.
VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai yra susiję su teisės normų,
reglamentuojančių parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymą ir turto
įgijėjo pripažinimą sąžiningu įgijėju bei restitucijos taikymą. Tai klausimai,
dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Siekiant apsaugoti
skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas.
Pagal CPK 681 straipsnį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos
kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimo ir į areštuojant dalyvaujančių
išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas
prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl
turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Bylos
duomenimis, nei išieškotojas, nei skolininkas prieštaravimų dėl turto
įkainojimo nereiškė. Teismų priimtuose sprendimuose nustatyta, kad, vykdant
išieškojimą pagal 2002 metų lapkričio 11 d. teismo įsakymą, 2003 m. rugsėjo 8
d. antstolis areštavo ieškovei priklausantį trijų kambarių su rūsiu butą,
esantį (duomenys neskelbtini), ir jį įkainojo 9000 Lt. Įstatyme
nustatyta, kad, toliau vykdant sprendimą ir įkainoto turto vertei pasikeitus,
antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis CPK 681
straipsnyje nustatytos tvarkos. Teismų priimtuose sprendimuose nustatyta, kad,
vykdant sprendimą, įkainoto turto vertė kito, tačiau antstolis nesiėmė
patvarkymų turtui perkainoti pagal CPK 681 straipsnyje nustatytą tvarką.
Pagrindinė antstolio pareiga yra savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių,
kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims
ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis,
parduodamas butą iš varžytynių praėjus vieneriems metams po buto arešto bei iš
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matydamas, kad
buto vidutinė rinkos vertė yra 21 800 Lt, buto neperkainojo, nurodė pradinę
parduodamo iš varžytynių buto kainą – 7200 Lt, t. y. dar mažesnę, nei buvo
įkainotas butas. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, jog teismai
netinkamai nustatė parduoto iš varžytynių buto vertę. Vertė buvo nustatyta remiantis
inventorizaciniais duomenimis, nurodomais kaip rinkos vertė. Be to,
skolininkės pateiktu įvertinimu taip pat yra nustatyta žymiai didesnė vertė
(32 000 Lt). Šis įrodymas dėl jo rinkimo procedūros negali būti laikomas
ekspertizės aktu, tačiau tai yra rašytinis įrodymas, kuris teismų įvertintas kartu
su kitais duomenimis dėl buto rinkos kainos. Bylos duomenimis, teismų padaryta
išvada, jog butas parduotas gerokai žemesne nei rinkos kaina, laikytina
pagrįsta. Įvertindamas parduodamo iš varžytynių turto vertę, antstolis pažeidė
CPK 681 straipsnio reikalavimus dėl turto įkainojimo. Įstatymas nustato, kad
turto pardavimo iš varžytynių aktas suinteresuotų asmenų reikalavimu gali būti
pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, nei turėjo
būti nustatyta CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 1
dalies 6 punktas). Esant tokiems pažeidimams, teismas pagrįstai aktą panaikino.
Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turi tik vieną
būstą, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į šį turtą (CPK 663 straipsnio
3 dalies galiojusi redakcija), nes išieškoma suma neviršijo 3000 Lt. Tai taip
pat yra pagrindas aktą laikyti neteisėtu. Pažymėtina, kad kasatorius šios
aplinkybės neginčijo.
Turto pardavimo iš
varžytynių aktas prilyginamas turto pirkimo-pardavimo sutarčiai. Šioje
sutartyje skolininkas prilyginamas pardavėjui, o antstolis ex officio
atlieka valstybės atstovo ir tarpininko tarp pardavėjo (skolininko) ir pirkėjo
vaidmenį. Jis privalo užtikrinti šio sandorio teisėtumą. Skolininkas ir pirkėjas
taip pat turi žinoti bei vykdyti įstatymų reikalavimus dėl šios specifinės
pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tvarkos. Parduodamo turto kaina yra esminė
kiekvienos pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga. Areštuoto turto pardavimo iš
varžytynių kaina yra ypač svarbi sąlyga, nes varžytynėse ji negali būti
nustatinėjama šalių susitarimu. Minėta, kad remiantis CPK 681 straipsniu
parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina turi atitikti tos vietos turto
rinkos vertę, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Ta aplinkybė, kad skolininkė
nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos, nesudaro pagrindo išvadai,
jog privalėjo nekreipti dėmesio į didelę inventorizacinės vertės ir antstolio
nustatytos turto vertės skirtumą. Minėta, kad, vykdymo proceso metu įkainoto
turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas perkainojamas laikantis
CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Skelbime apie parduodamą iš varžytynių
turtą turi būti nurodyta pradinė pardavimo kaina (CPK 707 straipsnio 1 dalies 6
punktas), kuri turi atitikti rinkos kainą (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
Pagrįsta yra teismų padaryta išvada, kad tai, jog parduodamo iš varžytynių
turto pradinė kaina akivaizdžiai neatitinka tos vietos turto rinkos vertės,
galėjo būti žinoma objektyviai ir pirkėjui, jeigu jis būtų pakankamai
rūpestingas ir apdairus. Dėl to jis negali būti pripažintas sąžiningu turto
įgijėju.
Negalima sutikti su
kasatoriaus teigimu, kad teismai, spręsdami dėl restitucijos, pažeidė Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1
straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsnius. Šie Konvencijos
ir Konstitucijos straipsniai įtvirtina nuosavybės neliečiamybę, neliečiamybės
apsaugos bei gynimo garantijas ir nustato atvejus, kai ši neliečiamybė gali
būti ribojama. Nuosavybės teisės subjektų lygiateisiškumas reiškia, kad visi
savininkai turi vienodas nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo garantijas. Turto
savininko teisės yra neatskiriamos nuo kito asmens pareigų šio turto atžvilgiu,
reikalaujama gerbti svetimą nuosavybę, laikytis sutartinių įsipareigojimų,
susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių kito asmens nuosavybės teisę,
taip pat be įstatyminio pagrindo neapriboti šios teisės įgyvendinimo ir pan.
Turtas, perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, nepaneigus
įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, laikomas įgytu teisėtai. Teismo sprendimais
paneigtas turto įgijėjo sąžiningumas. Restitucija šioje byloje taikyta
nepažeidžiant aptartų įstatymų reikalavimų ir formuojamos Aukščiausiojo
Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-861/2002 m.).
Kasacinio skundo
argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų
naikinti skundžiamus sprendimus.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Teodora
Staugaitienė
Janina Januškienė
Algis
Norkūnas