Civilinė byla Nr. 3K-3-591/2007
Procesinio sprendimo kategorija
11.9.12 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Trakų rajono savivaldybės ir viešosios įstaigos Trakų ligoninės kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. M. ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai ir viešajai įstaigai Trakų ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. V. M. prašė teismo pripažinti jo atleidimą iš VšĮ Trakų ligoninės vyriausiojo gydytojo (direktoriaus) pareigų pagal Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. S1-255 neteisėtu ir nustatyti, kad darbo sutartis su juo nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iš VšĮ Trakų ligoninės jo naudai 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos – 2006 m. liepos 1 d., iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat iš VšĮ Trakų ligoninės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Šalių ginčas kilo dėl P. V. M. atleidimo iš VšĮ Trakų ligoninės vyriausiojo gydytojo (direktoriaus) pareigų teisėtumo, galimų sutarties nutraukimo pagrindų ir šiuos pagrindus nustatančių įstatymų aiškinimo bei taikymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino P. V. M. atleidimą iš VšĮ Trakų ligoninės vyriausiojo gydytojo (direktoriaus) pareigų neteisėtu; priteisė jam iš VšĮ Trakų ligoninės ieškovui 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, iš viso - 21 875,04 Lt, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. gruodžio 5 d., iš viso - 29 804,96 Lt, ir nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 273,44 Lt vidutinio dienos darbo užmokesčio; laikė, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė iš VšĮ Trakų ligoninės ieškovui 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas galėjo būti atleistas ne bendraisiais DK nustatytais pagrindais tik tuo atveju, jei atleidimo pagrindus nustato specialieji įstatymai. Ieškovo atleidimo metu galiojo ir turėjo būti vadovaujamasi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (toliau – SPĮĮ), reglamentuojančiu VšĮ Trakų ligoninės kaip specialios sveikatos priežiūros įstaigos teisinę padėtį, o Viešųjų įstaigų įstatymas (toliau – VšĮĮ) yra bendrasis SPĮĮ atžvilgiu, todėl taikomas tiek, kiek neprieštarauja pirmajam (SPĮĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). SPĮĮ 28 straipsnio 6 punkte nustatyta tik įstaigos steigėjo (steigėjų) teisė priimti sprendimą dėl įstaigos vadovo atleidimo, tačiau nenustato savarankiškų jo atleidimo pagrindų, todėl vadovautis šia norma ir SPĮĮ 15 straipsnio 1 dalimi kaip atleidimo pagrindu negalima. Trakų rajono savivaldybė nėra VšĮ Trakų ligoninės dalininkė - toks jos statusas neįtvirtintas nei SPĮĮ, nei VšĮ Trakų ligoninės įstatuose - todėl neturi absoliučios teisės atleisti ligoninės vadovą. SPĮĮ 28 straipsnio 6 punktas yra blanketinė norma, nes nukreipia į kitas konkrečius atleidimo pagrindus nustatančias teisės normas. Kadangi specialieji įstatymai nenustato savarankiškų sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atleidimo pagrindų, turėjo būti vadovaujamasi Darbo kodekse nustatytais pagrindais, t. y. pagal DK 124 straipsnio 1 punktą. VšĮ Trakų ligoninės vyriausiasis gydytojas turėjo būti atleidžiamas DK nustatytais pagrindais, to nepadarius, ieškovo atleidimas yra neteisėtas. Kadangi buvo pažeista ieškovo atleidimo procedūra, teismas priteisė jam 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, į darbą ieškovo negrąžino atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepageidauja būti grąžintas į ankstesnes pareigas, yra paskirtas naujas VšĮ Trakų ligoninės direktorius. Teismas sprendė, kad ieškovas patyrė neturtinės žalos, nes atsakovo VšĮ Trakų ligoninės veiksmai atleidžiant ieškovą, išdirbusį 30 metų, be jokių motyvų, neįspėjant apie atleidimą iš darbo, buvo neteisėti, tokie veiksmai galėjo sukelti jam dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją ir iš dalies - pažeminimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir padarė išvadą, kad Trakų rajono savivaldybei, kaip sveikatos priežiūros viešosios įstaigos steigėjai, įstatymų leidėjas nesuteikė absoliučios teisės atleisti ieškovą iš einamų pareigų ir ji turėjo vadovautis Darbo kodekse nurodytais atleidimo iš darbo pagrindais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai Trakų rajono savivaldybė ir viešoji įstaiga Trakų ligoninė prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatoriai savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai laikė, kad VšĮ Trakų ligoninės steigėja Trakų rajono savivaldybė nėra šios viešosios įstaigos dalininkė ir neturi VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos teisės atleisti įstaigos vadovą. Steigėjo teisinė padėtis yra tapati dalininko teisinei padėčiai viešojoje įstaigoje, todėl nustatant jos, kaip VšĮ Trakų ligoninės steigėjos kompetenciją, ir įstatymo suteiktų teisių apimtį, taikytinas VšĮĮ.
2. Išvada, kad VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata prieštarauja SPĮĮ nuostatoms, reglamentuojančioms Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) viešosios įstaigos vadovo priėmimo ir atleidimo tvarką, todėl negali būti taikoma, nepagrįsta, nes šios abiejų įstatymų nuostatos suteikia vienodą teisę aukščiausiajam viešosios įstaigos organui atleisti įstaigos vadovą.
3. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad, priešingai negu kitose viešosiose įstaigose, LNSS viešosiose įstaigose aukščiausiasis organas (steigėjas) neturi teisės nesaistomas jokių aplinkybių atleisti LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovą. Tokia išvada prieštarauja lygiateisiškumo principui ir tikslui, kad įstaigai vadovautų geriausias vadovas, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2004. Konkursinė LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo priėmimo į darbą tvarka ne riboja steigėjo teisę bet kada atleisti LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovą, o užtikrina, jog steigėjas nepiktnaudžiautų šia teise. Be to, teismai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog ieškovas į darbą VšĮ Trakų ligoninėje buvo priimtas ne konkurso būdu.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2004, motyvuodamas, kad ji nebuvo skelbta įstatymų nustatyta tvarka. Tokia pozicija prieštarauja asmenų lygybės, teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės konstituciniams principams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo nuostatoms dėl jurisprudencijos tęstinumo. Be to, teismų praktika yra teisės šaltinis nepriklausomai nuo nutarties paskelbimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004).
5. Faktinės aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2004, išnagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartimi ir aplinkybės šioje civilinėje byloje yra iš esmės tapačios, todėl teismai nepagrįstai neatsižvelgė į kasacinio teismo nutartį.
6. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 6 d. priėmė priešingą sprendimą analogiškoje byloje, pasisakydamas, kad savivaldybės tarybos teisė atleisti savivaldybės viešųjų įstaigų vadovus yra absoliuti. Tokia nuostata taip pat prieštarauja asmenų lygybės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo nuostatoms dėl jurisprudencijos tęstinumo.
7. Skundžiamais teismų sprendimais buvo paneigtas tarp administracijos vadovo ir LNSS viešosios įstaigos atsirandančių pavedimo teisinių santykių fiduciarinis pobūdis.
8. Teismai pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą ir jos dydžio apskaičiavimą. Teismas atlygino neturtinę žalą, nenustatęs jos fakto, nepagrįsdamas jo įrodymais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas P. V. M. prašo skundą atmesti savo prašymą motyvuodamas taip:
1. Aiškinant SPĮĮ normas, darytina išvada, kad LNSS viešosios įstaigos vadovas gali būti atleidžiamas tik laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir procedūrų. Kitiems įstatymams tokios tvarkos nenustatant, taikytinos DK nuostatos.
2. Steigėjui turint absoliučią teisę atleisti LNSS viešosios įstaigos vadovą, prarastų prasmę reikalavimas dėl vadovo priėmimo organizuojant konkursą.
3. Teismų tinkamą, atitinkantį įstatymo leidėjo ketinimus, įstatymų aiškinimą ir taikymą, patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pozicija, išdėstyta 2007 m. rugpjūčio 13 d. rašte, pateiktame byloje.
4. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2004, nes joje nustatytos skirtingos nei šioje byloje faktinės aplinkybės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimu kasatorius P. V. M. buvo atleistas iš VšĮ Trakų ligoninės vyriausiojo gydytojo (direktoriaus) pareigų vadovaujantis DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 straipsnio punktu ir SPĮĮ 15 straipsnio 1 dalimi bei 28 straipsnio 6 dalimi.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje nustatyta, kad ieškovas dirbo viešosios įstaigos Trakų ligoninės vyriausiuoju gydytoju (direktoriumi). Viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (1 straipsnis). Šis įstatymas yra bendrosios teisės aktas, reglamentuojantis apskritai visų viešųjų įstaigų veiklą. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų veiklą, be minėto Viešųjų įstaigų įstatymo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui. Vadovaujantis šia nuostata tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad Viešųjų įstaigų įstatymas yra bendrasis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo atžvilgiu. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Minimo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalomai atestuojami ne vėliau kaip per trejus metus nuo darbo sutarčių su jais sudarymo. Per sutarties, sudarytos penkeriems metams, galiojimo laikotarpį, vadovai gali būti atestuojami ne dažniau kaip vieną kartą, išskyrus neeilinės atestacijos atvejus. Iš šių normų akivaizdu, kokia tvarka ir kokiam terminui viešųjų įstaigų vadovai galėjo būti priimami į darbą ir kaip jų darbas buvo reglamentuojamas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas buvo priimtas 1996 m. birželio mėnesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neanalizavo ieškovo teisinio statuso įsigaliojus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui, kaip specialiajam. Nebuvo aiškintasi dėl ieškovo ir atsakovų veiksmų įgyvendinant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio reikalavimus: ar buvo organizuojami konkursai, ar buvo vykdomos minėtame straipsnyje numatytos atestacijos.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnyje nustatyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija. Šio straipsnio 6 punkte nustatyta, kad steigėjo kompetencijai priklauso organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti, sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi šiame specialiajame įstatyme nustatyta priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka.
Teismams neišsiaiškinus faktinių aplinkybių dėl ieškovo teisinio statuso, tiksliai neįvardijus tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių, nėra galimybės tinkamai spręsti darbo santykių tarp šalių pasibaigimo pagrindų ir jų teisėtumo.
Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tik tinkamai nustačius atleidimo pagrindus ir atleidimo teisėtumą, bus galima spręsti ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme, galės būti įvertintas ir ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodomas Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto 2007 m. rugpjūčio 13 d. raštas dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo normų aiškinimo, kurio nagrinėjimas kasaciniame teisme peržengtų įstatyme nustatytas šio teismo kompetencijos ribas (CPK 347 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Sigitas Gurevičius
Juozas Šerkšnas