Civilinė byla Nr. 2A-1016-265/2011
(Proceso Nr. 2-24-3-01814-2009-6)
Procesinio sprendimo kategorija
121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gruodžio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-838/2011 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei R. Doseth IĮ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo pagrindo pakeitimo bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovė L. P. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei R. Doseth IĮ, kuriuo prašė pripažinti galiojančiu darbo sutarties nutraukimą nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. jos pareiškimu pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. prašymą, pripažinti negaliojančiu atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. ir 237 str. 1 d. 3 p., priteisti 1680,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 7650,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2011 m. sausio 26 d. įskaitytinai, po 2011 m. sausio 26 d. – vidutinį darbo užmokestį iki sprendimas bus įvykdytas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str., kurį 2009 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimu, siųstu R.Doseth IĮ savininkei paštu, atšaukė. 2009 m. rugpjūčio 28 d. gavo atsakovės direktorės G. J. elektroninį laišką, kuriuo buvo informuota, jog jos pareiškimas dėl 2009 m. rugpjūčio 27 d. prašymo atšaukimo yra atmestas, nes nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 28 buvo atleista 2009 m. rugpjūčio 27 d. prašymo pagrindu. Po to į darbą nėjo, naujos darbo sutarties nepasirašė, darbinių santykių nepalaikė, tokį elgesį motyvavo įmonės direktorės G. J. raštu, kuriame buvo nurodyta, kad atšaukimo prašymas atmestas.
Pirmosios instancijos teismas 2011-02-09 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad iš byloje esančių raštinių įrodymų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovė žinojo, kad dirba, nes į darbą ėjo pagal grafiką, pildė pardavimo lapus bei prašė suteikti kasmetines atostogas. Ieškovės teiginys, kad pardavimų lapus pildė norėdama padėti, kad ji darbe tik laukdavo, kad su ja atsiskaitytų, niekuo nepagrįsti. Priešingai - iš ieškovės pateikto direktorei prašymo išleisti ją kasmetinių atostogų darytina išvada, kad ieškovė puikiai žinojo, kad yra darbiniuose santykiuose, nes priešingu atveju jos prašymo pateikimas būtų nelogiškas. Tai, kad ieškovė žinojo, kad ji yra darbiniuose santykiuose, patvirtina ir jos atsakymas į 2009-08-28 raštą dėl prašymo atleisti iš pareigų atšaukimo atmetimo, kuriame ji, vadovaudamasi LR DK 127 str. 4 p., nurodė, kad neatlikus visų procedūrų, prašymui atšaukti trijų dienų laikotarpiu darbdavio sutikimo įstatymas nereikalauja, todėl padėkojo už patvirtinimą, kad prašymas apie atleidimo atšaukimą yra gautas. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė eilę rašytinių įrodymų – raštų, rašytų bei siųstų ieškovei su prašymu pasiaiškinti, kodėl neina į darbą, duomenis apie tai, kad su ieškove buvo siekiama atsiskaityti. Tuo tarpu ieškovės vienintelis paaiškinimas, kodėl ji nereagavo į raštus – jos manymu darbinių santykių nebuvimas. Protingas ir rūpestingas žmogus po eilės raštų gavimo, ko ieškovė ir neneigė, būtų kreipęsis į darbdavį tikslu išsiaiškinti kilusius nesusipratimus. Tuo tarpu ieškovė vengė bet kokio kontakto, uždarė ir sąskaitą banke, dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai ir laiku su ja atsiskaityti. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aptariama drausminė nuobauda skirta pagrįstai dėl L. P. tyčinių bei kaltų veiksmų, o paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo - atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.
Apeliantė ieškovė L. P. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad darbdavys neatstatė padėties, buvusios iki jos atleidimo iš darbo, o mėgino sukurti su ja kokybiškai kitus santykius. Naujai paruošta darbo sutartimi jai buvo suteikiamos kitos darbo sąlygos, nors iki atleidimo ji buvo projektų vadovės pareigose. Tuo tarpu naujai sudaromoje sutartyje jos pareigos buvo pardavėjos konsultantės. Naujai sudaromoje sutartyje taip pat buvo numatytas bandomasis trijų mėnesių laikotarpis, nors jis jau buvo pasibaigęs sudarius 2008-08-26 darbo sutartį, o naujai jis negalėjo būti nustatytas. Taip pat ieškovė nurodo, kad dėl darbo sutarties sąlygų turi būti suderinta abiejų šalių valia, o šiuo atveju ji naujosios darbo sutarties nepasirašė, joje nustatytų sąlygų nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ji su atsakove buvo darbiniuose teisiniuose santykiuose, iš esmės įteisino nelegalų darbą, kuris jai nepriimtinas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog ji sąskaitą uždarė anksčiau nei nutraukė darbo sutartį su atsakove. Taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad užmokestis už darbą jai į sąskaitą buvo pervestas tik kartą. Pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta aplinkybė, jog su ja liko neatsiskaityta iki šiol.
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas. Nurodo, kad apeliantei vengiant pasirašyti 2009-08-27 darbo sutarties nutraukimą, darbo sutartyje įsigaliojo ankstesnis darbo sutarties įrašas. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl nelegalaus darbo, kadangi apie jos darbą atsakovės įmonėje buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė suprato, jog darbo teisiniai santykiai su atsakovė nėra nutrūkę. Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai, kuriuose nurodoma, jog su ja buvo vengiama atsiskaityti. Ieškovė ne kartą buvo raginama pranešti atsiskaitomosios sąskaitos numerį, tačiau ieškovė iki šiol jo nėra pateikusi, sąmoningai vilkindama atsiskaitymą. Esant šių aplinkybių visetui prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė
(CPK 329 str., 338 str.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčas tarp šalių kilo dėl darbo santykių tęstinumo. Priklausomai nuo to, kada nutrūko darbo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės, vertintinas ieškovės reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo pagrįstumas. Apeliaciniame skundė ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad darbdavys neatstatė padėties, buvusios iki jos atleidimo iš darbo, o mėgino sukurti su ja kokybiškai kitus santykius. Naujai paruošta darbo sutartimi jai buvo suteikiamos kitos darbo sąlygos, nors iki atleidimo ji buvo projektų vadovės pareigose. Tuo tarpu naujai sudaromoje sutartyje jos pareigos buvo pardavėjos konsultantės. Naujai sudaromoje sutartyje taip pat buvo numatytas bandomasis trijų mėnesių laikotarpis, nors jis jau buvo pasibaigęs sudarius 2008-08-26 darbo sutartį, o naujai jis negalėjo būti nustatytas. Taip pat ieškovė nurodo, kad dėl darbo sutarties sąlygų turi būti suderinta abiejų šalių valia, o šiuo atveju ji naujosios darbo sutarties nepasirašė, joje nustatytų sąlygų nepriėmė. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2009-08-27 parašė pareiškimą atleisti ją iš darbo tą pačią dieną. Valstybinio socialinio draudimo fondo pažyma patvirtina, kad ieškovės prašymas buvo patenkintas ir ji 2009-08-27 buvo atleista iš darbo. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu (DK 127 straipsnio 4 dalis). Šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią bei ją pakeisti. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šį terminą darbdavys neturi teisės. Tačiau kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti. Tokios DK 127 straipsnio 4 dalies normos aiškinimo praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų praktika 12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB ,,Autosabina”, bylos Nr. 3K-3-586/2004, ir kt.). Esant šiai aplinkybei atsakovė turėjo teisę nutraukti darbo sutartį su ieškove. Kaip matyti iš ieškovės rašytų elektroninių laiškų įmonės direktorei, ji su šiuo atleidimu nesutiko, prašymą dėl atleidimo iš darbo prašė atšaukti ir nors atsakovė nurodė, kad jos prašymas dėl atleidimo atšaukimo netenkintinas, tačiau tą pačią dieną buvo priimta iš naujo į darbą. Esant šiai aplinkybei atsakovė turėjo teisę nustatyti naujas darbo sąlygas, kadangi darbo santykiai, kurie prasidėjo 2008-08-26 darbo sutarties pagrindu, pasibaigė. Kaip nurodė ieškovė, ji su šiuo priėmimu į darbą nesutiko, kadangi atsakovė neatstatė iki pažeidimo buvusios padėties, tačiau bandė su ja sukurti kokybiškai naujus santykius. Pažymėtina, jog atsakovė neturėjo teisinės pareigos atstatyti padėtį, buvusią iki pažeidimo, kadangi ji, patenkindama ieškovės prašymą atleisti iš darbo, teisinio pažeidimo nepadarė. Atsakovė, nesutikdama su naujai nustatytomis darbo sutarties sąlygomis, turėjo teisę pateikti prašymą dėl atleisimo iš darbo pagal jai nepriimtinas naujai suformuotas darbo sąlygas (DK 127 str. 1 d.). Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, elgėsi priešingai - ėjo į darbą pagal grafiką, pildė pardavimo lapus bei prašė suteikti kasmetines atostogas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nepagrįstas ieškovės teiginys, kad pardavimų lapus pildė norėdama padėti, kad ji darbe tik laukdavo, kad su atsiskaitytų. Pažymėtina, jog iš ieškovės pateikto direktorei prašymo išleisti ją kasmetinių atostogų darytina išvada, kad ieškovė puikiai žinojo, kad yra darbiniuose santykiuose su atsakove, todėl jai neatvykstant į darbą pagrįstai skyrę drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
Esant šių aplinkybių visetui, teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimu įteisino nelegalų darbą, kuris ieškovei buvo nepriimtinas. DK 98 str. 1 d. 1 p. numatyta, kas yra laikoma nelegaliu darbu. Pagal šios normos nuostatas nelegaliu darbu laikomas darbas esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Kaip minėta atsakovė apie ieškovės priėmimą į darbą Valstybiniam socialiniam draudimui pranešė tą pačią dieną (2009-08-28). Esant šiai aplinkybei nėra teisinio pagrindo laikyti, kad ieškovė dirbo nelegaliai.
Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo neįvertino aplinkybės, jog su ja liko neatsiskaityta iki šiol. Teisėjo kolegija iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Nepaisant to, kad ieškovė pati kalta dėl to, jog su ja darbdavys negalėjo laiku atsiskaityti, tačiau dėl to jai netaikomas teisių gynimo būdas, numatytas DK 141 str. 3 d., tačiau tai nereiškia, kad jai už atliktą darbą ir nepanaudotas kasmetines atostogas neturi būti atlyginta įstatymo nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ieškovei nesumokėjo 583,60 Lt darbo užmokesčio ir 304,00 Lt už nepanaudotas atostogas, todėl šios pinigų sumos priteistinos ieškovei (DK 141 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Iš atsakovo R.Doseth IĮ priteisti 583,60 Lt darbo užmokesčio ir 304,00 Lt už nepanaudotas atostogas ieškovei L. P., viso 887,60 Lt.
Kita sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas
Kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė
Bronius Valius