Administracinė byla Nr. A-1951-575/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04065-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: 23.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.                      Pareiškėjas P. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. S-181 „Dėl P. P.” (toliau – Sprendimas).

2.                      Pareiškėjas paaiškino, kad VTEK nusprendė, kad pareiškėjas, būdamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) Choro tarnybos direktoriumi, nepateikė privačių interesų deklaracijos ir todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį bei 5 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad tam, kad asmuo būtų prilygintas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui ir jam būtų taikoma pareiga deklaruoti privačius interesus, būtina nustatyti du požymius: pirma, asmuo turi dirbti biudžetinėje įstaigoje, antra, asmuo turi turėti administravimo įgaliojimus. Ginčo, kad LNOBT yra biudžetinė įstaiga, nėra. Tačiau administravimo įgaliojimų sąvokos įstatymų leidėjas neapibrėžė nei Įstatyme, nei kitame teisės akte. Šis terminas nėra aiškus, todėl nėra aišku, kokie kriterijai lemia, kad asmuo laikomas turinčiu administravimo įgaliojimus, nėra aišku, ar bet kokie turimi administravimo įgaliojimai nulemia asmens pareigą deklaruoti privačius interesus.

3.                      Pareiškėjo nuomone, sąvoką „administravimo įgaliojimai“ reikia aiškinti (sisteminiu ir teleologiniu metodu) taip, kad tik tie asmenys, kurie turi teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, privalo deklaruoti savo privačius interesus. Reikalavimas asmenims, kurie nepriima sprendimų, bet atlieka kontrolės ar tvarkymo funkcijas, deklaruoti privačius interesus, reikštų proporcingumo principo pažeidimą, nes toks reikalavimas nesusijęs su įstatymų leidėjo tikslu užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams. Iš pareiškėjo pareiginės instrukcijos nematyti jokių pareiškėjo įgaliojimų priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams. Dauguma pareiškėjo funkcijų yra techninės, o likusios techninės-meninės. Be to, LNOBT darbuotojai neatlieka vidaus administravimo veiklos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies požiūriu. Vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių komisijos narys, tačiau skundžiamo sprendimo priėmimo metu minėtas pareigas ėjo ir sprendimą pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis komisijos narys.

4.                      Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.                      Atsakovas paaiškino, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėjas šioje įstaigoje eina Choro tarnybos direktoriaus pareigas ir registruoja choro artistus, kontroliuoja jų drausmę darbo metu, koreguoja spektaklių atlikėjų sudėtis ir pan., todėl vien šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą. Tai, kad pareiškėjui visa apimtimi taikomos Įstatymo nuostatos, seka ne tik iš formalaus jo pareigybės pavadinimo, bet ir pareigybės aprašyme jam deleguotų tarnybinių pareigų. LNOBT visuomenei teikia viešąsias paslaugas, t. y. – aukščiausiu meniniu lygiu organizuoja profesionalaus scenos meno (spektaklių, koncertų ir (ar) kitų meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą, kuria ir viešai atlieka muzikinius spektaklius, kitas meno programas; organizuoja Lietuvos ir užsienio scenos meno kūrinių pristatymą visuomenei ir kitus meno bei kultūros renginius. Pareiškėjas, būdamas LNOBT Choro tarnybos direktoriumi, užtikrina viešųjų paslaugų teikimą visuomenei. Jeigu jo statusą užimamiems asmenims nebūtų galima pritaikyti elgesio reikalavimų ir įvertinimo pagal Įstatymą, susidarytų situacija, kad valstybės biudžetinei įstaigai teikiant viešąsias paslaugas, šioje įstaigoje dirbant nekontroliuojamam asmeniui, būtų sunku garantuoti viešųjų paslaugų teikimo skaidrumą.

6.                      Pareiškėjas nepagrįstai prievolę deklaruoti privačius interesus tapatina su įgaliojimais priimti viešiesiems interesams įtakos turinčius sprendimus. Įstatymas prievolę deklaruoti privačius interesus nustatė ir tokiems asmenims, kurie jokių sprendimų priimti objektyviai negali, pvz., asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybinėje tarnyboje.

7.                      Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Penktasis VTEK narys, ėjęs pirmininko pareigas, buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas skundžiamo VTEK sprendimo priėmimo dieną nepaskirtas.

8.                      Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad LNOBT Choro tarnybai vadovauja meno vadovas, kuriam padeda Choro tarnybos direktorius. Vadovaujantis Choro tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymu, šias pareigas einantis asmuo atlieka ne tik profesinę veiklą, tačiau turi įgaliojimus duoti tam tikrus patvarkymus (kontroliuoja, prižiūri artistus). Todėl VTEK padarė išvadą, kad jam yra suteikti vidaus administravimo įgaliojimai.

II.

9.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10.                      Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. sausio 2 d. darbo sutarties Nr. P7-25-39 pagrindu nuo 2008 m. sausio 2 d. eina LNOBT Choro tarnybos direktoriaus pareigas. Reikalavimus pareiškėjo užimamoms pareigoms ir atliekamas funkcijas nustato Choro tarnybos direktoriaus pareiginė instrukcija, patvirtinta LNOBT generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42.

11.                      VTEK 2017 m. gegužės 31 d. posėdyje, susipažinusi su informacija apie darbuotojus, kurie nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, nusprendė pradėti šių asmenų elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams tyrimus. VTEK 2017 m. lapkričio 8 d. posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo P. P. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. VTEK nariai vienbalsiai nutarė pripažinti, kad LNOBT Choro tarnybos direktorius P. P., teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis laiku nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį bei priėmė skundžiamą 2017 m. lapkričio 8 d. Sprendimą.

12.                      Teismas nurodė, kad Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo I straipsnis), Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus. Teismas išanalizavo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį.

13.                      Teismo vertinimu, administravimo įgaliojimai įstatymo prasme nesietini vien su viešojo administravimo įgaliojimais, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo prasme, bet ir su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, t. y. dalyvauti įstaigos vidinės veikos organizavimo procesuose, teise kontroliuoti pavaldžius tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdymui nurodymus, kadangi visuomenei yra svarbu, jog vykdant tokius įgaliojimus biudžetinėje įstaigoje, pirmenybė taip pat būtų teikiama viešiesiems interesams ir sprendimai priimami nešališkai.

14.                      Teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2008 m. sausio 2 d. dirba LNOBT Choro tarnybos direktoriumi. Iš LNOBT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 (2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-753 redakcija), 1 punkto matyti, kad LNOBT yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis aukščiausiu meniniu lygiu organizuoti profesionalaus scenos meno (spektaklių, koncertų ir (ar) kitų meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą. Teismas išanalizavo LNOBT struktūros schemos, LNOBT Choro tarnybos nuostatų, patvirtintų LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. S1-166 1, 5 ir 6 punktus. Teismas nustatė, kad Choro tarnybos direktorius, be kita ko, registruoja choro artistus, kontroliuoja choro artistų drausme darbo metu. sudaro choro kolektyvo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kontroliuoja darbo patalpų, inventoriaus bei aprangos būklę, prižiūri tvarkų choro studijoje ir grimo kambariuose, koreguoja choro spektaklių atlikėjų sudėtis ir kt. (Choro tarnybos direktoriaus pareiginės instrukcijos, 4 punktas). Choro tarnybos direktoriui suteikta teisė teikti pasiūlymus generaliniam direktoriui ar choro meno vadovui dėl drausminių nuobaudų skyrimo artistams, reikšti choro artistams pastabas dėl darbo drausmės, darbo etikos pažeidimų (Choro tarnybos direktoriaus pareiginės instrukcijos 5.1, 5.2 punktai).

15.                      Teismas, įvertinęs pareiškėjo atliekamas funkcijas, jų pobūdį, pareiškėjo įgalinimus, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, dirbdamas LNOBT Choro tarnybos direktoriumi, turi vidinio administravimo įgaliojimus. Šie įgaliojimai pasireiškia tuo, kad pareiškėjui buvo priskirta kontroliuoti choro artistų drausmę, reikšti choro artistams pastabas dėl darbo drausmės, darbo etikos, teikti pasiūlymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, vesti darbo laiko apskaitą, koreguoti choro spektaklių atlikėjų sudėtis ir kt. Kadangi pareiškėjas dirba biudžetinėje įstaigoje - LNOBT, ir turi administravimo įgaliojimus, jo statusas atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, sąvoką, todėl jis turi pareigą nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis). Tokią pareiškėjo pareigą patvirtina ir LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. Sl-219 „Dėl privačių interesų deklaravimo“, kuriuo LNOBT skyrių ir tarnybų vadovams buvo nurodyta pildyti privačių asmenų deklaracijas, bei LNOBT generalinio direktoriaus 2017 m balandžio 7 d. įsakymas Nr. S1-60 „Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“, kuriuo LNOBT tarnybų ir skyrių vadovai įpareigojami nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus. Kadangi pareiškėjas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti privačius interesus per 30 kalendorinių dienų nuo priėmimo į pareigas dienos neįvykdė, privačių interesų deklaraciją pateikė tik 2017 m. balandžio 28 d., teismas pripažino, kad jis pažeidė minėtas Įstatymo nuostatas, todėl VTEK pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą.

16.                      Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas išanalizavo Vyriausiosios tarnybines etikos komisijos įstatymo 161 straipsnį. Teismas nurodė, jog pagal bylos duomenis VTEK 2017 m. birželio 5 d. posėdyje kolegialiai ir vienbalsiai, dalyvaujant keturiems nariams, nusprendė pradėti tyrimus dėl 17 administravimo įgaliojimus turinčių LNOBT darbuotojų elgesio. Skundžiamas Sprendimas priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“, todėl teismas pripažino, kad VTEK, priimdama Sprendimą, veikė Įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, už Sprendimo priėmimą balsavo įstatyme nustatytas komisijos narių skaičius.

17.                      Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pripažino Sprendimą yra teisėtu ir pagrįstu.

III.

18.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą ir panaikinti VTEK sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.                      Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad VTEK ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį). Pareiškėjo vertinimu, tik tie asmenys, kurie turi teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, privalo deklaruoti savo privačius interesus.

20.                      Biudžetinėse įstaigose tarp pavaldžių asmenų, kurie nėra valstybės tarnautojai, susiformuoja ne administraciniai santykiai ir ne valstybės tarnybos santykiai, o darbiniai teisiniai santykiai. Bet kurioje darbovietėje bet kuris viršininkas turi teisę duoti privalomus nurodymus. Ir tai yra ne valdingi įgalinimai, o kooperuoto darbo organizavimo elementas.

21.                      VTEK Sprendimas pažeidžia išsamumo ir įstatymų viršenybės principus. Administravimo įgaliojimų sąvoka nėra pateikiama įstatymuose, todėl VTEK Sprendime pateikia teisės normos aiškinimą, tačiau šį aiškinimą atlieka nesilaikydama teisės aiškinimo taisyklių. VTEK Sprendime turėjo aiškinti teisės normą visais arba bent jau pagrindiniais teisės aiškinimo metodais ir pagrįsti, kodėl pasirinko lingvistinį aiškinimą, kai šis aiškinimas prieštarauja rezultatams, gaunamiems taikant sisteminį ar teleologinį teisės aiškinimo metodus. Tai pirmas VTEK sprendimas, kuriame aiškinama administracinių įgaliojimų sąvoka. Priešingu atveju sukuriama netoleruotina situacija, kai asmens teisės ir pareigos yra ne tik neaiškiai suformuluotos, bet dar ir kintančios priimant kiekvieną naują VTEK sprendimą.

22.                      VTEK Sprendimas yra neproporcingas. Pareiškėjas privalėjo būti įspėtas apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir tik jam šios pareigos neįvykdžius galėjo būti konstatuotas Įstatymo pažeidimas.

23.                      Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24.                      VTEK nurodo, kad ginčijamas atvejis nėra precedentinis, aktualūs VTEK ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

25.                      VTEK akcentuoja, kad ginčas kilo ne dėl Viešojo administravimo įstatymo, bet dėl specialaus Įstatymo nuostatų taikymo. Sekant pareiškėjo logika, Įstatymo nuostatų laikymosi priežiūra daugeliu atveju taptų iš esmės negalima. Tokiu atveju nebūtų įmanoma įgyvendinti Įstatyme nurodyto tikslo – užtikrinti, kad priimant sprendimus viešajame sektoriuje pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią korupcijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTEK 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. S-181 „Dėl P. P.”, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymą nustatyta tvarka nedeklaravęs privačių interesų, teisėtumo ir pagrįstumo.

27.                      Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28.                      Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas užtikrinti, kad būtų suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privatūs ir visuomenės viešieji interesai, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (šio įstatymo 1 straipsnis).

29.                      Įstatymo (šioje pastraipoje ir toliau nutartyje remiamasi įstatymų, galiojusių skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, redakcijomis) 4 straipsnio 1 dalis įpareigojo valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją. Įstatymų leidėjas to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžė kas yra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo. Iš šios normos seka, kad „asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje“ yra priskiriami ir asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus.

34.                      Skundžiamas Sprendimas priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“ (b. 1. 54 - 56). VTEK, priimdama Sprendimą, veikė Įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, už Sprendimo priėmimą balsavo įstatyme nustatytas komisijos narių skaičius, skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis. Byloje nėra duomenų, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad priimant Sprendimą VTEK pirmininko pareigas neteisėtai atliko VTEK narys V. K., būtų turėjusi įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui. Todėl teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, dėl kurių būtų galima tenkinti pareiškėjo skundą.

35.                      Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

36.                      Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius