Civilinė byla Nr. 2A-572-520/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.9.1; 30.10; 121.21(S)
VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia
Višinskienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant
Margaritai Armalienei,
dalyvaujant ieškovui
K. L. K.,
ieškovų
atstovui advokatui Rimantui Jonynui,
atsakovei I. M.,
atsakovų
atstovams I. Z., T. P.,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. L. K. ir N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus
miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje
dėl žemės sklypo naudojimosi
tvarkos nustatymo ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo pagal ieškovų K. L. K. ir N. K. ieškinį atsakovams
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teisių perėmėja yra
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto
savivaldybės administracijai, A. L.,
R. K., V. K., A.
M., UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“, N. N., L.
Z. (Š.), O. R.,
D. J., V. L., D.
B. (D. B.), R. D., G. D., I.
M., L. M., G. B., M. M., M.
M., R. M., R. J., A. G., E.
K.-G., J. B. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja:
L. K., S. B., R. K., V. M., V. K., R. M., institucija, duodanti išvadą
byloje, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos),
n u s t a t ė:
Ieškovai K. L. K. ir N. K. 2008-04-03 kreipėsi į teismą
su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė:
1.
nustatyti 0,3811 ha žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), naudojimosi tvarką plane pažymėta „A“ ir bendro naudojimosi
privažiavimu plane pažymėtu „B“ pagal pridedamą Žemės sklypo planą;
2.
įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nugriauti medinius
sandėliukus, esančius (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtus Nr. 5 (vienas sandėliukas) ir
Nr. 12 (du sandėliukai), statinį, pažymėtą Žemės sklypo plane raide „N“, per 1
mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui nenugriovus šių
statinių, ieškovai turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas
statinių nugriovimo išlaidas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos;
3.
įpareigoti A. L. ir R. K. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 3, 4, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos; atsakovams nenugriovus šių statinių, ieškovai turi teisę
atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinių nugriovimo išlaidas
solidariai iš A. L. ir R. K.;
4.
įpareigoti A. M. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 6, per 1 mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui nenugriovus šių statinių, ieškovai
turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio
nugriovimo išlaidas iš A. M.;
5.
įpareigoti UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“ nugriauti medinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme,
schemoje pažymėtą Nr. 8, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
atsakovui nenugriovus šio statinio, ieškovai turi teisę atlikti patys šiuos
veiksmus ir išieškoti turėtas statinio nugriovimo išlaidas iš UAB „Vilniaus
vargonų dirbtuvė“;
6.
įpareigoti N. N. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 9, per 1 mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei nenugriovus šio statinio, ieškovai
turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinių
nugriovimo išlaidas iš N. N.;
7.
įpareigoti L. Z. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 10, per 1 mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei nenugriovus šio statinio, ieškovai
turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio
nugriovimo išlaidas iš L. Z.;
8. įpareigoti O.
R. nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 10A, per 1
mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei nenugriovus šio
statinio, ieškovai turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas
statinio nugriovimo išlaidas iš O.
R.;
9.
įpareigoti D. J. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 11, per 1 mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei nenugriovus šio statinio, ieškovai
turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio
nugriovimo išlaidas iš D. J.;
10. įpareigoti
V. L. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 13, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos; atsakovui nenugriovus šio statinio, ieškovai turi teisę
atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio nugriovimo išlaidas
iš V. L.;
11.
įpareigoti D. B. (B.)
nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 14, per 1 mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui nenugriovus šio statinio, ieškovai
turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio
nugriovimo išlaidas iš D. B. (B.);
12. įpareigoti
G. D. ir R. D. nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme,
schemoje pažymėtą Nr. 15, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos; atsakovams nenugriovus šio statinio, ieškovai turi teisę atlikti patys
šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio nugriovimo išlaidas solidariai iš G. D. ir R. D.;
13.
įpareigoti I. M. ir L. M. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 16, bei tvorą prie pastato (duomenys neskelbtini) per 1 mėnesį nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovams nenugriovus šių statinių,
ieškovai turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinių
nugriovimo išlaidas solidariai iš I.
M. ir L. M.;
14.
įpareigoti R. M. ir G. B. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 17, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos; atsakovams nenugriovus šio statinio, ieškovai turi teisę
atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio nugriovimo išlaidas
iš R. M. ir G. B.;
15.
įpareigoti M. M. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 18, per 1 mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei nenugriovus šio statinio, ieškovai
turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio
nugriovimo išlaidas iš M. M.;
16.
įpareigoti R. M. ir M. M. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 19, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos; atsakovams nenugriovus šio statinio, ieškovai turi teisę
atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio nugriovimo išlaidas
solidariai iš R. M. ir M. M.;
17.
įpareigoti R. J. nugriauti
2 medinius sandėliukus, esančius (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtus Nr. 20, per 1 mėnesį nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei nenugriovus šio statinio,
ieškovai turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio
nugriovimo išlaidas iš R. J.;
18.
įpareigoti E. K. – G. ir A.
G. nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 21, per 1
mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovams nenugriovus šio
statinio, ieškovai turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas
statinio nugriovimo išlaidas solidariai iš E. K. – G. ir A.
G.;
19.
įpareigoti J. B. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 22, per 1 mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei nenugriovus šio statinio, ieškovai
turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio
nugriovimo išlaidas iš J. B..
Ieškovai nurodė, kad 0,3811 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios
dalinės nuosavybės teise priklauso: jiems - 290/3811 dalys; valstybei -
2636/3811 dalys, kurias patikėjimo teise valdo atsakovė Vilniaus apskrities
viršininko administracija (toliau VAVA); D. J. ir A. J. - 100/3811 dalys; R. K. ir V. K. - 85/3811 dalys, R. J. - 203/3811 dalys, R. D. ir G. D. - 175/3811 dalys, A. G. ir E. K.-G. - 121/3811 dalys, M. M. ir R. M. - 122/3811 dalys, I. M. ir L. M. - 79/3811 dalys. Šiame žemės sklype taip
pat stovi Vilniaus miesto savivaldybei, sklypo bendraturčiams nuosavybės teise
priklausantys gyvenamieji namai, jiems (ieškovams) priklausantis pastatas (buvęs
sandėlis), pažymėtas plane 13A1p, kurį jie rekonstruoja į vieno buto gyvenamąjį
namą, esantį (duomenys neskelbtini),
pagal išduotą statybos leidimą. Pagal su Kultūros vertybių apsaugos
departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu suderintą projektą, atliekant
pastato rekonstrukcijos darbus, turi būti sutvarkyta bei atstatyta dalis prie
pastato esančios teritorijos, vakarinė siena pagal architektūros tyrimų
medžiagą, turi būti restauruojama esama posesijos rytinė tvora, restauruojamas
esamas prie pastato akmeninis grindinys, korpuso perimetru projektuojama
nuogranda, tačiau restauruoti rytinę tvorą trukdo savavališkai neūkiškai
užlaikomi mediniai statiniai. Išskyrus gyvenamuosius namus ir garažą, kuris
plane pažymėtas 10 G1p, visi kiti žemės sklype esantys pastatai (sandėliukai,
mediniai garažai, nesutvarkytos ir savavališkai pastatytos tvoros,
bešeimininkis pastatas, pažymėtas raide „N“), yra pastatyti ir rekonstruoti
savavališkai, be supaprastinta tvarka parengtų ir suderintų projektų. Tik
nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką jie galės įgyvendinti jiems
nuosavybės teise priklausančių statinių pertvarkymą į gyvenamąjį namą ir
susitvarkyti prie jo esančią teritoriją. Dauguma žemės sklypų bendraturčių
sutiko ir suderino Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą, tačiau
atsakovai R. K. ir V. K., A.
G. ir E. G. atsisakė
suderinti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Naudojimosi žemės sklypu nustatymas
nepažeidžia kitų asmenų teisių, nes naudotojo nustatymas niekaip nekeičia
dabartinės esamos situacijos, jų, atsakovų, kitų asmenų, turinčių teisę
išsipirkti žemės sklypo dalis, situacija nepasikeičia, o minėti sandėliukai yra
savavališka statyba. Žemės sklypas ir ant jo stovintys pastatai yra Vilniaus
miesto senamiestyje, kuriam nustatytas Vilniaus senamiesčio apsaugos
reglamentas, namas, esantis (duomenys
neskelbtini), yra kultūros paminklo U1P teritorijoje, kiemas yra
perimetrinio užstatymo, pastato tvarkymo darbai yra galimi tik pagal nustatyta
tvarka su Kultūros vertybių apsaugos departamentu suderintą projektą. Ūkinių
statinių statyba, kuri yra būtina gyvenamojo namo bendraturčiams, turėtų būti
vykdoma organizuotai, atsižvelgiant į visų žemės ir statinių savininkų
interesus. Sandėliukai, plane pažymėti Nr. 10A, 5, 3, 4, 13, 12, tiesiogiai
neleidžia vykdyti sandėlio rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą projekte numatytų
reikalavimų restauruoti buvusią tvorą. Sandėliukai, pažymėti Nr. 10, 11, 14, 19,
16, yra pastatyti pažeidžiant kiemo perimetrinio užstatymo taisykles, užstoja jiems
(ieškovams) vaizdą į senamiestį, todėl jie reikalauja, kad statytojas
(naudotojas) tokius statinius nugriautų. Raide „N“ pažymėtas statinys (prie
taškų 23, 24) yra apleistas medinis bešeimininkis statinys, kuriame maitinami
balandžiai, ir kurį prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Žemės
sklypo plane yra pažymėta tvora, kurią savavališkai pastatė ir naudojasi viduje
kiemo, esančio (duomenys neskelbtini),
statinio ir dalies žemės sklypo savininkai I. M. ir L. M.. Iš UAB „Senamiesčio ūkis“ parengtų schemų
matyti, kad mediniais sandėliukais naudojasi (duomenys neskelbtini) butų 3, 4, 5, 6, 8, 9, 12, 13, 15, 17, 18, 20,
21, 22 gyventojai, tačiau šie statiniai negali būti laikomi butų
priklausiniais, kadangi neįtraukti į nekilnojamojo turto registrą. UAB
„Senamiesčio ūkis“ pateiktoje sandėliukų ir garažų naudotojų nustatymo schemoje
pagal plane išdėstytų sandėliukų numeraciją yra nustatyti savavališkai
pastatytų sandėliukų ir garažų naudotojai, t. y. (duomenys neskelbtini) butų 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15,
16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 savininkai. Savo reikalavimus jie reiškia
vadovaudamiesi CK 4.75 str. 1 d., 4.23 str. 3 d., 4.98 str., 4.103 str. 2 d.,
Žemės įstatymo 21 str. bei Vilniaus senamiesčio reglamentu.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d.
sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valdomas
bendrosios dalinės nuosavybės teise: 2636/3811 dalys nuosavybės teise priklauso
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VAVA, 100/3811 dalys – D. J. ir A. J., 85/3811 dalys – R. K. ir V. K., 79/3811 dalys – I. M. ir L. M., 875/38110 dalys – R. D., 875/3811 dalys – G. D., 290/3811 dalys – K. L. K. ir N. K., 203/3811 dalys – R. J., 121/3811 dalys – A. G. ir E. K. – G., 122/3811 dalys – M. M. ir R. M.. Atsakovai (bendraturčiai) VAVA, R. K. ir V. K., A.
G. ir E. K.-G.,
I. M. ir L. M. nesutiko su ieškovų siūloma žemės sklypo
naudojimosi tvarka pagal ieškovų projektą, su VAVA
buvo suderintos išorinės žemės sklypo ribos, dėl plano trūkumų VAVA sudaryta
komisija pateikė ieškovams išvadas, kuriose nurodė, jog plano grafinėje dalyje
nenurodytos kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamos dalys, „A“ ir „B“ taškai
neapibrėžia bendrai naudojamos ir ieškovams priklausančios žemės sklypo
teritorijos, žemės sklypo dalys neapibrėžtos linijomis ir skaičiais. Taip pat
teismas nustatė, kad šiame žemės sklype yra ieškovams nuosavybės teise priklausantis
pastatas, pažymėtas indeksu 13A1p, kurį ieškovai siekia rekonstruoti į vienbutį
gyvenamąjį namą, pagal projektą turi būti sutvarkyta bei atstatyta dalis prie
pastato esančios teritorijos, vakarinė siena pagal architektūros tyrimų
medžiagą, restauruojama esama posesijos rytinė tvora, tačiau, anot ieškovų, šiems
darbams atlikti trukdo savavališkai pastatyti statiniai (sandėliukai), plane pažymėti
10A, 3, 4, 5, 12, 13, išsidėstę ieškovui tenkančioje naudotis dalyje,
pažymėtoje „A“, kuriuos ieškovai prašė nugriauti; kiti sandėliukai yra
pastatyti kitoje žemės sklypo vietoje, pažeidžiant kiemo perimetrinio užstatymo
taisykles, užstoja ieškovams vaizdą į Senamiestį. Taip pat teismas nustatė, kad
nėra ginčo dėl to, kad sandėliukų 10A, 3,
4, 5, 12, 13 naudotojai yra atitinkamų butų savininkai: O. R., A.
L. ir R. K.,
Vilniaus miesto savivaldybės taryba (buto nuomininkai - V. M. ir V. K., V.
L.). Teismas sprendė, kad nors nurodyti asmenys nėra sudarę
sutarties su VAVA dėl turtui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies
nuomos ar pardavimo, tačiau jie yra faktiniai žemės sklypo naudotojai, kuriems
tenkanti dalis įeina į Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su sandėliukais, esančiais
ginčo sklype, teismas padarė išvadą, kad sandėliukai yra atsakovams nuosavybės
teise priklausančių butų priklausiniai. Teismas nenustatinėjo aplinkybės dėl
nuosavybės teisės į sandėliukus, kadangi aplinkybė nesusijusi su ginčo dalyku.
Teismas, įvertinęs ieškovų pateiktą planą nustatė, kad dalis sandėliukų yra
ieškovams atskiram naudojimui tenkančioje dalyje, kurioje jie ketina
savarankiškai tvarkytis, atsitverti ir pan., kad asmenys, kuriems priklauso
sandėliukai, neturės galimybės prieiti prie statinių, tiesiogiai susijusių su
butų šildymo poreikio tenkinimu, todėl padarė išvadą, jog tokia naudojimosi
tvarka pažeidžia bendraturčių teises. Vadovaudamasis liudytojo R. J. parodymais teismas padarė išvadą, kad
statinys Nr. 8 pagal jo naudojimo paskirtį taip pat yra sandėliukas kietam
kurui laikyti, o ne, kaip nurodė ieškovai, medinis garažas. Teismas, įvertinęs
byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovai A. L.,
R. K., V. K., A.
M., UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“, N. N., L.
Z. (Š.), O. R., D.
J., V. L., D.
B., R. D., G. D., I. M., L.
M., G. B., M. M., M. M., R.
M., R. J., A.
G., E. K.-G., J. B., Vilniaus miesto savivaldybės
administracija nebuvo prašomų nugriauti kaip neteisėtai pastatytų sandėliukų
statytojai. Teismas nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
argumentu, jog ji yra netinkama atsakovė byloje, pripažino, kad Vilniaus miesto
savivaldybės administracija yra tinkama atsakovė, kuri buvo sandėliukų Nr. 5,
12 statytoja, šiuo metu vykdo sandėliukų likvidavimo darbus. Kadangi ieškovai
nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių tikslius prašomų nugriauti
statinių statybos metus, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad
statant ginčo statinius buvo nustatyti kitokie reikalavimai, nei kad yra nustatyta
STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, ir kad statant
nesudėtingus statinius buvo pažeisti imperatyvūs statybos reikalavimai,
aplinkybę dėl savavališkos statybos ieškovai grindžia tik prielaidomis. Teismas
nepripažino pagrįstais ieškovų reikalavimo nugriauti statinius dėl to, kad
statiniai neūkiškai užlaikomi, prie jų teršiama aplinka, kad sandėliukai
rekonstruoti neteisiškai, nes ne visi su byla susiję sandėliukai buvo
rekonstruoti, dalis sandėliukų buvo suremontuoti, o ieškovai neįrodė, kokie
konkrečiai sandėliukai buvo rekonstruoti. Teismas nustatė, kad ieškovai pagal
Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 3 p. rekonstrukcijos darbus turėjo pradėti iki
2007-08-11, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovai iki šio
termino rekonstrukcijos darbų nepradėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė
išvadą, kad ieškovams išduotas statybos leidimas neteko galios, todėl nėra
pagrindo konstatuoti, jog esantys sandėliukai trukdo ieškovams atlikti statybos
darbus. Taip pat teismas nurodė, kad rytinės tvoros restauravimas sudaro
nežymią sandėlio rekonstravimo darbų dalį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog
net nepradėjus statinio rekonstravimo darbų, sandėliukai pažeidžia esmines
ieškovų teises. Teismas, įvertinęs Kultūros paveldo departamento pateiktą
išvadą, kitus bylos įrodymus, nustatė, kad ieškovai negyvena jiems
priklausančiame pastate, pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį, yra apleistas, avarinės būklės, todėl padarė
išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo statinių išdėstymas (duomenys neskelbtini) teritorijoje,
vaizdas į Senamiestį turi įtakos ieškovų
teisėms. Teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus projektinius pasiūlymus, kur,
anot ieškovų, galėtų būti perkelti atsakovų sandėliukai, vadovaudamasis CK 1.5
str., konstatavo, kad ieškovų reikalavimas nustatyti siūlomą naudojimosi žemės
sklypu tvarką bei nugriauti sandėliukus ir garažą, laikytinas neracionaliu,
neproporcingu siekiamam tikslui bei pažeidžiančiu bendraturčių teises naudotis
sandėliukais, apšildant jiems priklausančius butus. Teismas nurodė, kad ieškovų
reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą projektą
negali būti tenkinamas dėl šio projekto trūkumų, iš plano matyti, kad ieškovų
atskirai naudojama dalis, pažymėta raide „A“, yra nustatyta koordinatėmis,
taškais (17, 16, 34, 7, 8, 9), tačiau bendro naudojimo kelias, pažymėtas raide
„C“, nėra koordinuotas, nubrėžtos linijos yra neištisinės, todėl toks bendro naudojimo
ploto nurodymas nėra tinkamai individualizuotas, dėl ko nėra galimybės
nustatyti bendro naudojimo sklypo dalies ploto bei jo tikslią buvimo vietą,
ieškovai nenurodė, kokia konkrečia sklypo dalimi atskirai naudosis kiti šio sklypo bendraturčiai, įvertinus
jiems priklausančią žemės sklypo dalį.
Ieškovai K. L. K. ir
N. K. apeliaciniu skundu
prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir
1.
nustatyti 0,3811 ha žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), naudojimosi tvarką plane pažymėta „A“ ir pagal pridedamą
Žemės sklypo planą;
2.
įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nugriauti medinius
sandėliukus, esančius (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtus Nr. 5 (vienas sandėliukas) ir
Nr. 12 (du sandėliukai), statinį, pažymėtą Žemės sklypo plane raide „N“, per 1
mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui nenugriovus šių
statinių, ieškovai turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas
statinių nugriovimo išlaidas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos;
3.
įpareigoti A. L. ir R. K. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 3, 4, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos; atsakovams nenugriovus šių statinių, ieškovai turi teisę
atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinių nugriovimo išlaidas
solidariai iš A. L. ir R. K.;
4.
įpareigoti L. Z. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 10, per 1 mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovei nenugriovus šio statinio, ieškovai
turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio
nugriovimo išlaidas iš L. Z.;
5.
įpareigoti O. R. nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme,
schemoje pažymėtą Nr. 10A, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos; atsakovei nenugriovus šio statinio, ieškovai turi teisę atlikti patys
šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio nugriovimo išlaidas iš O. R.;
6. įpareigoti
D. J. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 11, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos; atsakovei nenugriovus šio statinio, ieškovai turi teisę
atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio nugriovimo išlaidas
iš D. J.;
7.
įpareigoti V. L. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 13, per 1 mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui nenugriovus šio statinio, ieškovai
turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio
nugriovimo išlaidas iš V. L.;
8.
įpareigoti D. B. (B.)
nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 14, per 1 mėnesį nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui nenugriovus šio statinio, ieškovai
turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio
nugriovimo išlaidas iš D. B. (B.);
9.
įpareigoti I. M. ir L. M. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 16, bei tvorą prie pastato (duomenys neskelbtini)per 1 mėnesį nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovams nenugriovus šių statinių,
ieškovai turi teisę atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinių
nugriovimo išlaidas solidariai iš I.
M. ir L. M.;
10.
įpareigoti R. M. ir M. M. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
namo kieme, schemoje pažymėtą Nr. 19, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos; atsakovams nenugriovus šio statinio, ieškovai turi teisę
atlikti patys šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas statinio nugriovimo išlaidas
solidariai iš R. M. ir M. M..
Nurodo,
kad su teismo sprendimu ir jame išdėstytų dauguma motyvų nesutinka, sprendimas yra
ydingas ir naikintinas, dauguma teismo nustatytų aplinkybių prieštarauja
įstatymams ir tokį sprendimą palikus galioti būtų sudarytas precedentas
įteisinti įvairių savavališkų statinių statybą ir rekonstrukciją neturint jokių
suderintų projektų Vilniaus miesto senamiestyje, kultūros bei architektūros
paveldo nustatytose teritorijose. Jie pateikė teismui nuosavybės dokumentus,
įrodančius, jog jiems nuosavybės teise priklauso 290/3811 dalys žemės sklypo,
esančio (duomenys neskelbtini),
pastatas, pažymėtas indeksu 13A1, kurį jie pertvarko į vienbutį gyvenamąjį
namą, duomenis, jog ant jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo
stovi ir rytinės tvoros restauravimui trukdo savavališkai neūkiškai užlaikomi
mediniai sandėliukai 10A, 5, 3, 4, 13,
12, bešeimininkis pastatas „N“. Statybos leidimas jiems buvo išduotas
2004-08-11, jo galiojimo terminas yra 10 metų, todėl teismo išvada, kad leidimo
galiojimo terminas yra pasibaigęs, neturi jokio pagrindo ir nėra patvirtintas
byloje esančiais įrodymais. Tačiau netgi neatsižvelgiant į statybos leidimą
savininko teisė laisvai disponuoti statiniu ir rekonstruoti jį pagal
patvirtintą projektinę dokumentaciją išlieka ir šiuo atveju susikerta jo teisė
ir įpareigojimas restauruoti paveldo objektą su teritorijoje savavališkai
pastatytų ir savavališkai rekonstruotų statinių naudotojais. Dėl to jie (ieškovai)
reikalauja, jog šie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas nepagrįstai konstatavo,
kad dabartiniai sandėliukų naudotojai ir asmenys, atlikę rekonstrukciją, nėra
statytojai pagal CK 4.103 str., bet sandėliukai yra atsakovų butų
priklausiniai. Butų priklausiniais gali būti tik teisėtai pastatyti statiniai,
nes iš neteisės teisė atsirasti negali, tuo labiau tokių statinių negalima
laikyti laikinais statiniais. Todėl sandėliukų naudotojai ir atlikę
rekonstrukciją asmenys atsako kaip statytojai, o teismas negali įteisinti
veiksmų, jeigu tų veiksmų įteisinimas nepriklauso teismų kompetencijai. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo
statiniai atitinka nesudėtingų statinių požymius, todėl pagal teisės aktus
jiems neprivaloma atlikti kadastrinius matavimus, registruoti nekilnojamojo
turto registre, gauti statybos leidimą, kadangi šie statiniai pastatyti
kultūros paveldo objekto teritorijoje, todėl rekonstrukcijai būtina parengti supaprastintą
projektą. VAVA 2009-08-20 raštas patvirtina, kad buvo atstatytas plane
pažymėtas medinis garažas Nr.8, sandėliukai 10, 11, 14, 19, 16, 20, 20, 22,
todėl su teismo nustatyta aplinkybe, kad nėra pagrindo pripažinti, jog visi
atsakovai sandėliukus rekonstravo neteisėtai, nesutiktina, teismas nesivadovavo
byloje esančiomis nuotraukomis, iš kurių matyti, kaip sandėliukai buvo
rekonstruoti. Jie (ieškovai) pateikė Žemės sklypo plano projektą, kuriame yra
nurodyta naudojimosi žemės sklypu teritorija, pažymėta raide „A“, yra
nustatytos koordinatės, taškai (17, 16, 34, 7, 8, 9), o kiti žemės sklypo
bendraturčiai nepateikė jokių pasiūlymų. Dėl to pripažintina, kad likusia žemės
sklypo dalimi visi naudojasi bendrai, naudojama teritorija bendram
privažiavimui yra pažymėta tik dėl jiems priklausančios žemės sklypo dalies ir
šio kelio ribos reikšmės neturi. Be to, teismas atskirai nepasisakė dėl jų
argumentų, kad jie gina savo interesus, kaip žemės sklypo bendraturčiai ir
siekia pašalinti savavališkai pastatytus ir rekonstruotus statinius, esančius
ant jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
Atsakovas Vilniaus
miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo
sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas,
priimtas tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Ieškovai
jiems pareiškė reikalavimą nugriauti medinius sandėliukus Nr. 5, 12, 16,
nenaudojamą medinį lauko tualetą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo, tačiau ieškovai nepagrindžia, kaip mediniai sandėliukai pažeidžia
jų subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, savo reikalavimą grindžia
vieninteliu argumentu – pagal išduotą statybos leidimą šiuo metu restauruoti
rytinę tvorą trukdo savavališkai pastatyti, neūkiškai užlaikomi mediniai
sandėliukai. Šis apeliantų argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, nes
ieškovai neįrodė, kaip konkrečiai mediniai sandėliukai pažeidžia jų subjektines
teises, nurodo tik abstrakčius argumentus. Teismas teisingai nustatė, kad
ieškovams išduotas statybos leidimas yra netekęs galios, byloje surinkti
įrodymai patvirtina, kad ieškovai nėra pradėję jokių statybos darbų, ieškovams
priklausantis statinys yra apleistas, todėl atmestinas apeliantų argumentas,
kad mediniai sandėliukai trukdo atlikti tvoros restauracijos darbus. Statybos
27 str. 1 d. numato, kad statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka
apskrities viršininko administracija, todėl ieškovai neturi teisėto pagrindo
reikalauti nugriauti sandėliukus. Apeliantai reikalavimus grindžia tuo, kad
statiniai turi būti pripažinti savavališkais, neleidžia apeliantams atlikti
jiems priklausančio statinio rekonstrukcijos, užstoja vaizdą į senamiestį,
tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pagal šiuo metu
galiojančius teisės aktus institucija, turinti teisę stabdyti statinio statybą
ir reikalauti šalinti savavališkos statybos padarinius, yra apskričių
viršininkų administracijų Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tačiau
šioje byloje tokia institucija nėra konstatavusi ir įforminusi savavališkos
statybos fakto. Pagal CK 4.103 str. 3 d. ieškovai privalo įrodyti ne tik
savavališkos statybos faktą, bet taip pat ir nurodyti reikalaujamų nugriauti
statinių statytojus, priešingu atveju, įpareigojimas faktiniams naudotojams
nugriauti sandėliukus pažeistų CK 4.103 str. 3 d., tačiau ieškovai šių
aplinkybių neįrodinėja. Vilniaus
miesto savivaldybė nekomerciniais pagrindais yra išnuomojusi jai
priklausančius butus Nr. 5 ir Nr. 12, esančius (duomenys neskelbtini), juose gyvena nuomininkai V. K., V. M., kurie ir naudoja
sandėliukus. Teismas teisingai nustatė, kad sandėliukai yra butų priklausiniai,
nes nugriovus šiuos sandėliukus jų naudotojai prarastų galimybę eksploatuoti
kurą, reikalingą butams šildyti. Ieškovų reikalavimas nugriauti pastatą,
pažymėtą „N“, apskritai nėra pagrįstas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra
šio statinio statytoja. Nagrinėjamu atveju CK 4.103 str. nėra taikytinas, nes
nėra nustatytos ir įrodytos aplinkybės, kurioms esant šis straipsnis galėtų
būti taikomas. Namas yra baigtas statyti 1940 m., name yra krosninis šildymas,
ginčo sandėliukai yra nuo pat namo pastatymo, todėl turėtų būti taikomas CK 4.103 str., galiojęs
iki 2006-10-31, t. y. numatantis galimybę įteisinti statinio statybą. Apeliantų
argumentas, kad sandėliukai nėra butų priklausiniai, nes neįregistruoti
registre, yra teisiškai nereikšmingas, reikalavimas nugriauti sandėliukus yra
neprotingas ir nesąžiningas, neproporcingas, nes sandėliukai gyvybiškai
reikalingi gyventojams. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismas
padarė pagrįstas išvadas, nes atsižvelgiant į CK 4.75, 4.80, 4.81 str.,
Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojimo kitos paskirties
valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p., Žemės įstatymo 1 str.,
teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmiausia turi būti nustatytos
kiekvienam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalys, kurios turi būti
išskirtos ieškovų pateiktame plane. Kol nėra nustatytos visų bendraturčių
dalys, teismas negali tinkamai įvertinti ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi
tvarkos. Be to, ieškovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką, plane pažymėtą
„A“, ir bendro naudojimo privažiavimu, plane pažymėtą „B“, tačiau nustatant
naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti nustatyta naudojimosi tvarka ne vien
ieškovams tenkančioje žemės sklypo dalyje. Dėl to tenkinus ieškovų reikalavimus
dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, būtų pažeistos kitų
bendraturčių nuosavybės teisės.
Atsakovė I. M. atsiliepimu
į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis
skundas neatitinka CPK 306 str. reikalavimų, nes nėra apeliacinio skundo
pagrindo, o apelianto prašymai yra nauji reikalavimai, kurie yra draudžiami
pagal CPK 312 str. Apeliacinis skundas yra pareikštas abiejų ieškovų vardu,
nors skundą pasirašė tik ieškovas K. L.
K., apeliacinio skundo motyvai yra neargumentuoti, nenurodytos bylos
aplinkybės, įrodymai, teisiniai argumentai, kuriais yra grindžiamas sprendimo
ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas, todėl neįmanoma adekvačiai
atsikirsti į skundą.
Nagrinėjant bylą
apeliacinės instancijos teisme atsakovo VAVA teises ir pareigas perėmė
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Žemės įstatymo 2, 3, 7,
8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36,
37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 40 str. 8 d.).
Apeliacinis skundas atmestinas,
pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1
d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,
kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį
skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai
reikšmingas aplinkybes, pritaikęs teisinius santykius reglamentuojančias
materialinės teisės normas, teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovų K. L.
K. ir N. K. apeliaciniame
skunde nurodytų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais
ginčijama sprendimo dalis, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad
pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškovams 0,3811 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi
tvarką pagal jų pateiktą Žemės sklypo planą ir paskirti jiems naudotis plane
pažymėta „A“ žemės sklypo dalimi (apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo
nurodyta, kad ieškovams turėjo būti paskirta naudotis „A“ žemės sklypo dalimi,
kurios plotas yra 266 kv. m, ir iš bendrai naudojamos „C“ dalies - 24 kv. m),
įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nugriauti medinius
sandėliukus, esančius (duomenys
neskelbtini), schemoje pažymėtus Nr. 5 (vienas sandėliukas) ir Nr. 12 (du
sandėliukai), statinį, pažymėtą Žemės sklypo plane raide „N“, per 1 mėnesį nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti A. L. ir R. K. nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), schemoje pažymėtą
Nr. 3, 4, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti L. Z. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
schemoje pažymėtą Nr. 10, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
įpareigoti O. R. nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), schemoje pažymėtą
Nr. 10A, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti D. J. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
schemoje pažymėtą Nr. 11, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos; įpareigoti V. L. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), schemoje pažymėtą Nr. 13, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos įpareigoti D. B. (B.)
nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), schemoje pažymėtą Nr. 14, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos; įpareigoti I.
M. ir L. M. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), schemoje pažymėtą Nr. 16, bei tvorą prie pastato (duomenys neskelbtini)per 1 mėnesį nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti R. M. ir M. M. nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) schemoje pažymėtą
Nr. 19, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja sprendimo dalies, kuri nėra
apskųsta apeliaciniu skundu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, nes byloje
nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., nebuvo
nustatytos aplinkybės, kad atmetant ieškovų reikalavimus: įpareigoti atsakovus nugriauti medinius
sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini), namo kieme: A. M. - Nr. 6, UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“ -
medinį garažą Nr. 8, N. N. -
Nr. 9, G. D. ir R. D. - Nr. 15, R. M. ir G. B. - Nr. 17, M. M. - Nr. 18, R. J. - Nr. 20 (2 sandėliukus), E. K. – G. ir A. G. - Nr. 21, J. B. -
Nr. 22, buvo pažeistas viešasis interesas ir dėl to turėtų būti peržengtos
apeliacinio skundo ribos (CPK 320 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas).
Pagal
bylos duomenis 0,3811 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios
dalinės nuosavybės teise priklauso: Lietuvos Respublikai - 2636/3811 dalys,
kurias patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
ministerijos (iki 2010-07-01 valdė VAVA), 100/3811 dalys – D. J. ir A. J., 85/3811 dalys – R. K. ir V. K., 79/3811 dalys – I. M. ir L. M., 875/38110 dalys – R. D., 875/3811 dalys – G. D., 290/3811 dalys – K. L. K. ir N. K., 203/3811 dalys – R. J., 121/3811 dalys – A. G. ir E. K. – G., 122/3811 dalys – M. M. ir R. M. (T. 1, b. l. 30-34). Šiame žemės sklype yra
ieškovams nuosavybės teise priklausantis pastatas (sandėlis), pažymėtas 13A1,
kuriam yra išduotas statybos leidimas rekonstruoti sandėlį į vienbutį
gyvenamąjį namą. Ieškovai prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tam,
kad būtų galima racionaliai sutvarkyti žemės sklypą, jį panaudoti taip, kad
būtų sutvarkyta aplinka apie ieškovams nuosavybės teise priklausantį pastatą,
pažymėtą 13A1p, būtų galima netrukdomai naudotis privažiavimu, nes įvažiavimas
į teritoriją yra priešingoje pusėje nei jiems priklausantis pastatas. Ieškovai
prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geoteka“ 2007-09-19 parengtą
žemės sklypo planą (T. 2, b. l. 89). Dėl išorinių žemės sklypo ribų ginčo nėra,
VAVA 2007-12-12 suderino išorinę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),
ribą, plane pažymėtą taškais 1-15, kuri atitinka VĮ Registrų centre
įregistruoto žemės sklypo 0101/42:197 išorines ribas. Iš UAB „Geoteka“ parengto
3811 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), plano (T. 2, b. l. 89) matyti, kad ieškovai
prašo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką tik sau, plane nėra
nurodyta, kaip žemės sklypu galėtų naudotis kiti bendrasavininkiai. Byloje
bendrasavininkiai neteikė žemės sklypo planų, kuriuose būtų nurodyta jų
naudojimosi žemės sklypu tvarka. Byloje buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) namo
gyventojų susirinkimo, įvykusio 2009-05-13, protokolas, iš kurio matyti, kad
buvo svarstytas klausimas dėl kiemo žemės naudojimosi ribų nustatymo ir buvo
nutarta nenustatinėti bendro naudojimo kiemo ribų tarp atskirų bendrasavininkių
tol, kol visi kiemo gyventojai, turintys teisę įsigyti žemę, jos neišsipirks
arba neišsinuomos (T. 3, b. l. 148).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų
sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam
teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir
gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo
teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 str.). Šiais principais būtina
vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių
teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant
kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas konkretus ginčas dėl sklypo
dalių paskyrimo naudotis bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-536/2006). Žemės įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta,
kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės
sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik
pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės
santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų
planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 -10-13
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo
naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam
bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to
žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios
dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis,
turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos
faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Jeigu
bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai,
įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai
liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje, kitam bendraturčiui
naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to
sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
Dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas
tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui
paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype
esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant
tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam
savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir
nesudėtingi statiniai (aplinkos ministro
2002-04-16 įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002
„Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-964/2003).
Taigi tam, kad ieškovams K.
L. K. ir N. K. būtų nustatyta naudojimosi tvarka žemės
sklypu, kurio dydis yra 0,3811 ha, pagal ieškovams bendrosios dalinės
nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį - 290/3811, ieškovai turėjo pateikti
žemės sklypo planą, kuriame tiksliai būtų nurodyta prašoma nustatyti naudotis
žemės sklypo dalis, ši dalis nubrėžta
taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą, bendraturčiui
tenkančios dalies dydį, prašoma nustatyti naudotis žemės sklypo dalis
nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Ieškovų byloje
pateiktas žemės sklypo planas, pagal kurį ieškovai prašo nustatyti jiems
naudojimosi tvarką žemės sklypu, neatitinka šių reikalavimų, todėl pagal jį
negali būti nustatyta naudojimosi tvarka. Iš ieškovų pateikto plano matyti, kad
ieškovai siekia, jog jiems būtų paskirta naudotis žemės sklypo dalis, kuri
plane pažymėta raide A. P. plane
yra nuoroda A-266, tačiau eksplikacijoje, kurioje nurodomi bendraturčių
naudojami plotai, yra nurodyta, kad A-290 kv. m. Apeliacinės instancijos
teismui ieškovas K. L. K. nurodė,
kad jie (ieškovai) prašo paskirti naudotis sklypą, plane pažymėtą raide A,
kurio plotas yra 266 kv. m, ir dar 24 kv. m iš plane pažymėto raide C ploto
pagal plane nurodytą pastabą. Įvertinus pačiame plane nurodytus žymėjimus ir
eksplikacijoje pateiktus duomenis, matyti, kad ieškovams negalima paskirti naudotis prašomo ploto pagal
tokias nuorodas. Pačiame plane
nurodyta, kad sklypas B yra 3143 kv. m, sklypas C – 302, sklypas A - 266, t. y.
iš viso plane nurodytas sklypo plotas yra 3711 kv. m, kai viso sklypo plotas
yra iš viso 3811 kv. m. Be to, eksplikacijoje nėra visiškai nurodytas sklypas
C, kuris pagal pastabą yra bendro naudojimo kelias. Plane visiškai nėra
tiksliai pažymėtas bendro naudojimo kelias, kuriuo pagal ieškovų nurodymą turės
naudotis visi bendraturčiai. Pagal ieškovų planą visoje teritorijoje nėra
daugiau bendro naudojimo plotų, nors iš plano matyti, kad statiniai yra
išsidėstę po visą teritoriją, todėl akivaizdu, kad bendro naudojimo teritorija
nėra tik plane punktyrine linija pažymėtas kelias, kurio tik 24 kv. m
prisiskiria ieškovai sau, o visą kitą plotą siekia naudoti atskirai nuo kitų
bendraturčių. Taip pat ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką pagal
jų pateiktą planą negalėjo būti tenkinamas dėl to, kad toje vietoje, kurią
nurodo ieškovai, kaip priskirtiną vien tik jiems, yra kitų bendraturčių
statiniai, kuriais jie naudojasi ir jie yra reikalingi jų poreikiams tenkinti. Nustačius
tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kokią nustatyti prašo ieškovai,
ieškovams paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje atsidurtų atsakovų naudojami
mediniai sandėliukai: Vilniaus miesto savivaldybės Nr. 5, 12, A. L. ir R. K. Nr. 3, 4, O. R. Nr. 10A, V. L. Nr. 13. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto
valdybos 2001-02-01 sprendimo Nr. 189V matyti, kad buvo patvirtintos (duomenys neskelbtini) individualios namų
valdos 3811 kv. m žemės sklypo ribos. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo
pateikti duomenys apie tai, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatytas žemės
sklypo plotas ir jo faktinė vieta, į kokius statinius, vidaus kelius, kitus
objektus, esančius sklype, buvo atsižvelgta formuojant žemės sklypą. Byloje
dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje taip pat nenurodė, kokiais kriterijais
remiantis buvo suformuotas žemės sklypas, rėmėsi minėtu Vilniaus miesto
valdybos 2001-02-01 sprendimu Nr. 189V ir žemės sklypo planu, kuris buvo
patvirtintas šiuo sprendimu (T. 4, b. l. 8-9). Iš šio žemės sklypo plano
matyti, kad formuojant žemės sklypą buvo atsižvelgta ir ieškovų prašomus
nugriauti statinius, nes jie yra pažymėti plane. Ginčo statiniai pažymėti
Vilniaus miesto situacijos plane (M1:2000) (T. 4, b. l. 15). Vilniaus
senamiesčio-kultūros paminklo U1P plane, patvirtintame Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos 2003-01-22 sprendimu Nr. 764, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyti
ginčo statiniai (T. 4, b. l. 24). Šiame plane statiniai nėra detalizuoti, bet
statiniai yra prie rytinės sienos iki sklypo ribos. Ieškovai neteikė jokių
įrodymų, kad formuojant žemės sklypą į ginčo statinius nebuvo atsižvelgta. Taip
pat iš plano, sudaryto formuojant sklypą, matyti, kad žemės sklypo didžiąją
dalį sudaro kiemas, t. y. bendro naudojimo teritorija, žemė, esanti po pastatais.
Tuo tarpu ieškovų pateiktame plane, kurio pagrindu prašoma nustatyti
naudojimosi žemės sklypu tvarką, jokių bendro naudojimo vietų nėra nurodyta,
išskyrus tiksliai neapibrėžtą kelią. Pagal ieškovų pateiktą planą žemės sklype
yra tik šis kelias, kuris bendrai priklauso visiems bendraturčiams, nors žemės
sklype yra žymiai daugiau bendro naudojimo paskirties žemės. Pažymėtina, kad ieškovų
pateiktame plane, kurį sudarė UAB „Geoteka“, nurodomos kitų bendrasavininkių
atskirai naudojamos dalys, nors akivaizdu, jog bendrasavininkiai neturi
galimybių naudotis atskirai plane nurodytų plotų. Iš ieškovų nuosavybės teises
į žemės sklypą patvirtinančių dokumentų matyti, jog šiuose dokumentuose nėra
nurodyta, kad ieškovai yra įgiję teisę į atskirai naudojamą 266 kv. m žemės
sklypą. Ieškovė N. K. 2006-09-20
valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į
145 kv. m ploto žemės sklypo dalį 3811 kv. m žemės sklype, sutartyje nurodyta,
kad sklypo dalį nupirko bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais šio
sklypo bendraturčiais. Šios sutarties 16 p. nurodyta, kad parduodamo žemės
sklypo planas M1:500 yra neatskiriama šios sutarties dalis (Nekilnojamojo turto
kadastro ir registro byla Nr. 13/10495, l. 97-100). Ieškovas K. L. K. 2006-09-20 valstybinės
žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 145 kv. m
ploto žemės sklypo dalį 3811 kv. m žemės sklype, sutartyje nurodyta, kad sklypo
dalį nupirko bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais šio sklypo
bendraturčiais, šios sutarties neatskiriama dalis yra žemės sklypo planas
M1:500 (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 13/10495, l.
103-105). Iš žemės sklypo plano, kuris yra neatskiriama sutarčių dalis, matyti,
kad žemės sklypo vietoje, kuria naudotis siekia vien tik ieškovai, yra nurodyti
ginčo statiniai. Be to, sutartyse nėra nurodyta, kad ieškovai įsigijo žemės
sklypo dalis, iš kurių didžiąją dalį turi teisę naudotis atskirai nuo kitų
bendraturčių. Ieškovai byloje nepateikė duomenų, kad ir kitiems žemės sklypo
bendraturčiams taip pat bus galimybė naudotis tam tikromis dalimis atskirai, o
ne vien teks bendro naudojimo žemė.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio
skundo argumentai, kurių pagrindu ieškovai prašo panaikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas nustatyti
ieškovams 0,3811 ha žemės sklypo,
esančio (duomenys neskelbtini),
naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoteka“ 2007-09-19 parengtą žemės sklypo planą.
Pirmosios instancijos teismas
netenkino ieškovų K. L. K. ir
N. K. ieškinio
reikalavimų: įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją
nugriauti medinius sandėliukus, esančius (duomenys
neskelbtini), schemoje pažymėtus Nr. 5 (vienas sandėliukas) ir Nr. 12 (du
sandėliukai), statinį, pažymėtą Žemės sklypo plane raide „N“, per 1 mėnesį nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti A. L. ir R. K. nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), schemoje pažymėtą
Nr. 3, 4, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti L. Z. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
schemoje pažymėtą Nr. 10, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos; įpareigoti O. R. nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), schemoje pažymėtą
Nr. 10A, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti D. J. nugriauti medinį
sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini),
schemoje pažymėtą Nr. 11, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo
dienos; įpareigoti V. L. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), schemoje pažymėtą Nr. 13, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos įpareigoti D. B. (B.)
nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), schemoje pažymėtą Nr. 14, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos; įpareigoti I.
M. ir L. M. nugriauti
medinį sandėliuką, esantį (duomenys
neskelbtini), schemoje pažymėtą Nr. 16, bei tvorą prie pastato (duomenys neskelbtini)per 1 mėnesį nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti R. M. ir M. M. nugriauti medinį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), schemoje pažymėtą
Nr. 19, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovai
apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo
dalį, kuria netenkinti šie reikalavimai, ir šiuos reikalavimus patenkinti.
Išnagrinėjus apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus,
byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovų apeliaciniame skunde
nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti šių
reikalavimų.
Iš bylos
medžiagos matyti, kad aukščiau
nurodytame žemės sklype yra atsakovams priklausantys butai: Vilniaus miesto
savivaldybei nuosavybės teise priklauso butai Nr. 5 ir Nr. 12, A. L. ir R. K. - Nr. 3, 4, L. Z. - Nr. 10, O. R. - Nr. 10, D. J. - Nr. 11, V. L. - Nr. 13, D. B. (B.) - Nr. 14, I. M. – Nr. 16, R.
M. ir M. M. –
Nr. 19 (T. 1, b. l. 101-102, 145-146, 147-148, T. 2, b. l. 91-94). Butų
savininkai naudojasi žemės sklype esančiais mediniais sandėliukais, kurių
numeriai yra susieti su butų numeriais. Pagal bylos duomenis balandinė, plane
pažymėta „N“, niekam nepriklauso, ieškovai prašo įpareigoti Vilniaus miesto
savivaldybę šį statinį nugriauti. Ieškovai nurodo, kad savavališkai įvairiu laiku pastatyti
neūkiškai užlaikomi mediniai sandėliukai Nr. 3, 4, 5, 10A, 12, 13 tiesiogiai trukdo
ieškovams vykdyti sandėlio rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą projekte numatytus
reikalavimus, t. y. rekonstruoti rytinę
tvorą, sandėliukai Nr. 3, 4, 5, 10, 10A, 11, 12, 13, 14, 16, 19 yra
rekonstruoti neteisėtai, nes statiniai yra kultūros paveldo objekto
teritorijoje, todėl pagal STR 1.01.07:2002 jų rekonstrukcijai buvo reikalingas
supaprastintas projektas, projektas turėjo būti suderintas. Taip pat ieškovai
nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog minėti sandėliukai
yra butų priklausiniai, nes butų priklausiniai gali būti tik teisėtai pastatyti
statiniai, o tai, kad sandėliukai buvo pastatyti neteisėtai ir buvo naudojami
iki butų privatizavimo, dalis jų neteisėtai rekonstruoti, neleidžia pripažinti
jų statinių priklausiniais. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini
pagrįstais, nes ieškovai byloje nepateikė įrodymų, kad minėti sandėliukai
pastatyti savavališkai ir jų buvimas pažeidžia ieškovų teises, todėl turi būti
nugriauti. Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškovų
nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jie reikalauja nugriauti šiuos statinius,
yra įrodytos ir pagrįstos.
Iš Nekilnojamojo turto registro
Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),
yra 36,42 kv. m gyvenamasis namas, pažymėtas plane 2A1p, kurio statybos metai
yra 1940, krosninis šildymas, 1526,06 kv. m gyvenamasis namas, pastatytas 1940
m. su krosniniu šildymu, ūkinis pastatas, pažymėtas plane 6/1p, be šildymo,
ieškovams priklausantis vieno buto 1940 m. statybos gyvenamasis namas,
rekonstravimo pradžios ir pabaigos metai nurodyti 2004. Registro pastabose ir
nuorodose nurodyta, kad gyvenamieji namai, pažymėti 2A1p ir 2A2p, įregistruoti
butais, pagal kadastrinius matavimus yra statiniai 3/1ž, 4/1ž, 5/1p, 8/1ž,
9/1ž, 11/1ž, 12/1ž (b. p.2/1m), į kuriuos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto
registre nėra įregistruotos (T. 1, b. l. 30-34). Pagal bylos duomenis
sandėliukai, nurodomi ieškovų apeliaciniame skunde, nebuvo nurodyti butų
pirkimo-pardavimo sutartyse, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti
kaip butų priklausiniai. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje yra
duomenys, kad namų valda buvo suformuota jau 1979 m., dalis ginčo sandėliukų yra
suformuotoje namų valdoje (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr.
13/10495, l. 14). VAVA 2008-05-20 rašte Nr. 20-357 dėl pastatytų sandėliukų
ieškovui K. L. K. nurodė,
kad visi K. L. K. skunde nurodyti sandėliukai yra pastatyti
seniai ir turi naudotojus, sandėliukai naudojami kurui sandėliuoti, o tai, kad
jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nedaro jų savavališkais
statiniais (T. 2, b. l. 103-104). VAVA atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi,
kad prašomi nugriauti sandėliukai yra priskiriami nesudėtingiems statiniams
pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų
laikini) statiniai“, tokiems statiniams neprivaloma atlikti kadastrinių
matavimų, statinių pripažinimą tinkamais naudoti, registruoti Nekilnojamojo
turto registre, tačiau nesudėtingų statinių rekonstrukcija nekilnojamųjų
kultūros vertybių teritorijoje turi būti vykdoma parengus supaprastintą
projektą, kurį patikrina savivaldybės administracija ir už nekilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugą atsakinga institucija (12 p.), savavališkos statybos faktai
nenustatyti (T. 1, b. l 153). Atsakovai atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad
ieškovų nurodomi savavališki pastatai yra inventorizuoti 1979 m., sandėliukai
yra būtini (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, kurie laiko sandėliukuose sausą
kurą krosnims kūrenti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo
sandėliukai, kuriuos ieškovai apeliaciniu skundu prašo nugriauti, yra butų
priklausiniai, nes sandėliukuose yra laikomas kietas kuras, reikalingas butams šildyti.
Ieškovai byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos
teismo nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie
tai, kad sandėliukai yra butų priklausiniai, pripažintina pagrįsta.
Kaip jau buvo nurodyta, Nekilnojamojo turto
registre nurodyta, kad butuose yra krosninis šildymas. Nekilnojamojo turto
registre nėra įregistruotos jokios kitos patalpos, skirtos kietam kurui
sandėliuoti. Ieškovai byloje taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu
būtų galima daryti išvadą, kad butų savininkai turi kitas patalpas, kurios yra
skirtos kietam kurui sandėliuoti. Ginčo sandėliukai nėra
pagrindiniai daiktai, o tai yra antraeiliai daiktai. Pagal CK 4.14 str. antraeilį daiktą
ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Dėl to tais atvejais, kai
pirkimo–pardavimo sutartyje nepadaryta išlygos, kad priklausinys neparduodamas
kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio
daikto likimas. Pagal šios teisės normos prasmę priklausinį ištinka pagrindinio
daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas.
Tokia pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinį statusą reglamentuojančių
teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003; 2005-11-21 nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės
normas dėl daiktų, kaip priklausinių, teisinio statuso, yra nurodęs, kad
priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir
susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taigi tarp pagrindinio daikto ir jam
tarnaujančio daikto turėtų būti funkcinis ryšys, t. y. tarnaujantis daiktas
būtų skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Kasacinis teismas yra
pažymėjęs, kad funkcinio ryšio buvimui neturi lemiamos įtakos fizinis ryšys,
tačiau tam, kad funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi
būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir
nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003-10-22 nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004-10-20 nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004). Ginčo sandėliukuose
namo gyventojai sandėliuoja
kurą butams apšildyti, nes gyvenamajame name yra krosninis šildymas, todėl sandėliukai yra skirti pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) tinkamai
eksploatacijai, sandėliukų ir gyvenamojo namo nuolatinis funkcinis
ryšys tvirtina, kad sandėliukai yra gyvenamojo namo
priklausiniai. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad statinys, kuris naudojamas malkoms ir anglims sandėliuoti, kai
butas apšildomas kietu kuru, yra buto priklausinys (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-21
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005).
Ieškovai byloje nepateikė įrodymų,
kad sandėliukai Nr. 3, 4, 5, 10, 10A, 11, 12, 13, 14, 16, 19, kuriuos apeliaciniu
skundu prašo nugriauti, buvo pastatyti savavališkai po to, kai įsigaliojo CK
4.103 str. nuo 2001-07-01 ar šio straipsnio pakeitimai nuo 2006-10-31. Pagal
bylos duomenis nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada sandėliukai buvo
pastatyti, tačiau akivaizdu, kad jie buvo pastatyti seniai, nes gyvenamieji
namai buvo pastatyti 1940 m., namai buvo šildomi krosnimis ir butų gyventojai
privalėjo sandėliuoti kietą kurą. Ieškovai byloje tiksliai nenurodė, kada
sandėliukai buvo pastatyti ir kokie teisės aktai buvo pažeisti juos statant.
Apeliaciniame skunde tik teigiama, kad minėti sandėliukai pastatyti neteisėtai,
tačiau nenurodomos jokios aplinkybės ir įrodymai, kurių pagrindu būtų galima
daryti tokią išvadą. Apeliacinio skundo motyvuose nurodoma apie statinį Nr. 8,
kuris scemoje pažymėtas kaip medinis garažas, tačiau apeliaciniu skundu
neprašoma nugriauti šio statinio, o liudytojas R. J., kuris yra UAB „Senamiesčio būstas“
administravimo ir priežiūros skyriaus viršininkas, parodė, kad yra tik
sandėliukai, vadybininkė pamatė, kad durys dvivėrės, ir parašė, jog tai garažai
(T. 3, b. l. 192, 193). Taip pat liudytojas parodė, kad į UAB „Senamiesčio būstas“
2004 m. kreipėsi 20, 21 sandėliukų savininkai, prašydami leisti susiremontuoti
sandėliukus savo lėšomis. Sandėliukai nebuvo visai sugriuvę, nes jeigu būtų
sugriuvę, tai jie būtų davę raštą eiti pas teritorijos architektą gauti
suderinimą. Kadangi sandėliukai nebuvo visiškai sugriuvę, tai atitiko
paprastojo remonto požymius.
Ieškovai,
remdamiesi VAVA 2008-05-20, 2009-08-20 raštais, nuotraukomis, apeliaciniame
skunde nurodo, kad atsakovai sandėliukus perstatė, rekonstravo neteisėtai, t.
y. nesilaikydami STR 1.01.07:2002 reikalavimų.
Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina, nes ieškovai šioje
byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas turėtų
teisėtą pagrindą daryti išvadą, jog ieškovų prašomi nugriauti sandėliukai Nr. 3, 4, 5, 10, 10A, 11, 12, 13, 14, 16, 19 buvo perstatyti, rekonstruoti,
nesilaikant STR 1.01.07:2002 reikalavimų.
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) patenka
į nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūros paminklo, Vilniaus senamiesčio,
taip pat į Pasaulio paveldo sąraše esančios kultūros paveldo vertybės - Vilniaus istorinio centro – teritoriją.
Pagal Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos
reglamento, patvirtinto kultūros ministro 2003-12-23 įsakymu Nr.ĮV-490,
Ketvirtosios dalies „Reikalavimai pavieniams objektams, jų sudėtinėms dalims
bei kitoms Senamiesčio sudėtinėms dalims“ nuostatas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka
į III E 1 senamiesčio zonos „Užupio priemiestis“ kvartalą Nr. 70. Detalizuotame
kvartalo Nr. 70 sklype esantiems objektams: pastatui prie (duomenys neskelbtini),
rytiniam korpusui – namui sklypo pietinėje dalyje, vakariniam korpusui, yra
taikomi individualūs tvarkymo, naudojimo režimai, reglamentuoti galimi tvarkymo
darbai. Pagal Statybos reglamento STR 1.01.07:2002, patvirtinto aplinkos
ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, 12.1 p. nesudėtingiems statiniams kultūros
paveldo teritorijoje taikomos šios Statybos įstatymo nuostatų išimtys:
rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės
administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio
architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir už
nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas
valstybės tarnautojas, nereikalingas statybos leidimas ir leidimas statinį
griauti. Vietoj jų reikalingi minėtų tarnautojų raštiški pritarimai – spaudai,
parašai, datos statinio supaprastinto projekto kiekviename lape, įskaitant
aiškinamąjį raštą. Šio Reglamento 13 p. nurodyta, kad 12 p. nuostatos taikomos
naujo statinio statybos, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto ir
griovimo atvejais. Dėl to vykdant ieškinyje minimų sandėliukų ir garažo
statybą, rekonstravimą arba griovimą yra privaloma vadovautis 12 p.
reikalavimais (T. 2, b. l.
134-137). Iš Statybos reglamento STR 1.01.07:2002, patvirtinto aplinkos
ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, nuostatų matyti, kad I grupės nesudėtingiems
statiniams taikomos Statybos įstatymo reikalavimų išimtys, t. y. neprivalomas
statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio rengimo dokumentai,
nereikalingas statybos leidimas, neatliekami statinio kadastriniai matavimai,
statinio pripažinimas tinkamu naudoti ir statinio registravimas Nekilnojamojo
turto registre. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama
užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių
ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims. Statybos reglamento
STR 1.01.07:2002, patvirtinto aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, 1
priede yra išsamiai nurodyti nesudėtingų statinių duomenys, šiems statiniams
keliami reikalavimai. Ieškovai nenurodo, kokie reikalavimai, kurie keliami
statiniui, buvo pažeisti, tvarkant sandėliukus, t. y. numatyti reikalavimai,
kurie skirti asmenų teisėms ir interesams apginti, kokie konkretūs
rekonstrukcijos darbai buvo atlikti, t. y. kaip kiekvienas prašomas nugriauti
sandėliukas buvo rekonstruotas. Ieškovai apeliaciniame skunde tik apibendrintai
nurodo, kad sandėliukai buvo rekonstruoti be parengto nesudėtingo statinio
projekto.
Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros
paveldo skyrius 2007-11-28 rašte dėl ūkinių statinių sklype (duomenys neskelbtini) nurodė, kad
nuvykus į vietą ir apžiūrėjus namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, nustatyta, kad dalis ūkinių statinių
rekonstruoti neseniai, o vienas sandėliukas šiuo metu yra rekonstruojamas, Nekilnojamojo
turto registre šie ūkiniai statiniai ir nuosavybės teisės į juos
neįregistruoti. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002
nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje būtina parengti
supaprastintą statinio projektą, tokie projektai parengti ir Miesto plėtros
departamentui pateikti nebuvo (T. 1, b. l. 21). Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto plėtros departamento 2007-12-04 rašte Nr.A637104
(2153)-(4.4-80-4) nurodyta, kad 2007-11-08 apžiūrėjus sandėliukus kieme,
esančiame (duomenys neskelbtini),
pastebėta, kad vyksta sandėliukų avarinės būklės likvidavimo darbai, dalis
sandėliukų jau atstatyta, dalis sandėliukų atstatoma, kai kurių sandėliukų
būklė nepatenkinama (T. 1, b. l. 90). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus
teritorinis padalinys atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, surašė
2008-11-13 aktą. Šiame akte nurodyta, kad patikrinimo metu jokios statybos
nevykdomos, užfiksuota apie 15 sandėliukų (visi sandėliukai sužymėti, todėl
neaiškus jų skaičius). Prie pastato (duomenys
neskelbtini) vakarinės
sienos yra apgriuvę – vienas (ar du), be stogo (galimai Nr. 3, 4), trys
sandėliukai Nr. 5, 12, 13 yra remontuoti – nauji stogai. Sandėliukų eilė prie
pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinio korpuso ugniavietės (apie
13) beveik visi sandėliukai naujai įrengti – apkalti lentelėmis, naujai
uždengti skardiniai stogai, neaišku, ar šie sandėliukai naujai pastatyti, ar
remontuoti seni (T. 2, b. l. 164). UAB „Senamiesčio ūkis“ 2008-12-23 rašte
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam
padaliniui nurodė, kad mediniai sandėliai (išskyrus du) suremontuoti, atlikti
remonto darbai atitinka statinio paprastojo remonto požymius, UAB „Senamiesčio ūkis“
neprieštaravo, kad gyventojai savo lėšomis suremontuotų minėtus sandėlius ir
panaudotų juos kietam kurui laikyti (T. 3, b. l. 147). VAVA 2008-05-20
rašte Nr. 20-357 dėl pastatytų sandėliukų nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų
apie tai, kada ir kokiu būdu buvo perstatyti ar rekonstruoti sandėliukai Nr. 3, 4, 5, 10, 10A, 11, 12, 13, 14, 16,
19. Šiame rašte nurodyta, kad dalis
sandėliukų jau suremontuoti, tačiau neparengti jų rekonstrukcijos projektai,
todėl nepateikus supaprastinta tvarka parengtų projektų iki 2008-08-01 jie bus
griaunami, tolesnis sandėliukų remontas neparengus projektų bus stabdomas (T.
2, b. l. 103-104). Šių raštų pagrindu nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs
kiekvieno sandėliuko rekonstrukcijos darbai buvo atlikti, raštuose nurodoma
bendro pobūdžio informacija. Ieškovų pateiktos nuotraukos (T. 3, b. l. 17-23)
taip pat nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliaciniu
skundu prašomi nugriauti sandėliukai buvo perstatyti ar rekonstruoti
pažeidžiant STR 1.01.07:2002. Iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokie
remonto darbai ir kada buvo atlikti. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento 2009-08-20 rašte Nr. 2009-08-20 Nr.
(101)11.56-103 (T. 3, b. l. 181) nurodyta, kad departamentas patikrino sandėliukus
2008 m. gegužės mėn., kad tikrinimo metu nustatyta, jog dalis avarinės būklės
sandėliukų atstatyta, o dalis remontuojama, sandėliukai remontuojami Vilniaus
miesto savivaldybės nurodymu. Nurodyta, kad „atstatyta dauguma sandėliukų, Nr.
10, 11, 14, 19, 16, 20, 20, 22“, dauguma sandėliukų faktiškai yra naujai
perstatyti, t. y. pakeistas karkasas, naujai apkaltos sienos, pakeista stogo
danga, vizualiai apžiūrėjus, kai kurie sandėliukai pastatyti ir didesnių
išmatavimų, kad sandėliukų rekonstrukcija atlikta, neparengus supaprastinta
tvarka parengtų projektų. Tačiau šiame rašte nėra konkrečiai nurodoma, kokia
rekonstrukcija ar pertvarkymas atliktas prašomuose nugriauti sandėliukuose Nr. 3, 4, 5, 10, 10A, 11, 12, 13, 14, 16,
19, kompetentinga institucija sandėliukų rekonstrukcijos be supaprastinta
tvarka parengto projekto nepripažino savavališka statyba, neįpareigojo
statytojų pašalinti savavališkos statybos padarinių. Tuo metu pagal Statybos įstatymą statybos valstybinę priežiūrą
apskrities lygiu atliko apskrities viršininko administracija, apskrities
viršininko administracija privalėjo tikrinti, ar nevykdoma savavališka statinio
statyba; ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai,
įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai, statybos
valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas gavęs informaciją apie savavališką
(galimai savavališką) statybą, privalėjo organizuoti patikrinimą ir patikrinimo
metu nustatęs savavališkos statybos faktą surašyti savavališkos statybos aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2009-12-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1470/2009). Pagal šios bylos
duomenis savavališka statyba ir ieškovų nurodomi pažeidimai nebuvo nustatyti
pagal ieškovų pateiktą informaciją VAVA ir kitoms institucijoms.
Ieškovai apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių,
kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad dėl to, jog sandėliukai užlaikomi
neūkiškai, atsakovai privalo juos nugriauti. Pažymėtina, kad ieškovai nurodo, jog
sandėliukai yra neūkiškai užlaikomi ir tai pažeidžia jų teises, tuo pačiu
teigia, kad sandėliukų sutvarkymas, suremontavimas yra nepagrįstas ir dėl to,
kad sandėliukai buvo sutvarkyti, jie turi būti nugriauti. Ieškovai nenurodo
kaip sandėliukų sutvarkymas pažeidžia jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises.
Ieškovai apeliaciniame skunde
nurodo, kad sandėliukai Nr. 3, 4, 5, 10A, 12, 13 trukdo restauruoti rytinę sieną
ir todėl jie turi būti nugriauti. Ieškovų byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo
pripažinti šių argumentų pagrįstais. Vilniaus miesto savivaldybės
administracija 2004-08-11 ieškovams K. L. K. ir N. K. išdavė statybos leidimą Nr. NR/1130/04-1371
sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į vienbutį gyvenamąjį namą.
Nurodyta, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto (įskaitant
nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų
reikalavimų, nevykdyti statybos darbų pasibaigus galiojimo laikui arba
sustabdžius jo galiojimą, leidimą žemės darbams gauti Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio
skyriuje ir kt. (T. 1, b. l. 19). Leidimas galioja iki 2013-06-21. Projektą
paruošė UAB „Viljuosta“ (T. 2, b. l. 107). Iš projekto matyti, kad prie
restauruojamos sienos yra minėti sandėliukai, t. y. sudarant projektą buvo
atsižvelgta į tai, kad yra sandėliukai. Jokių nuorodų apie tai, kad
restauruojant sieną turi būti nugriauti sandėliukai, nėra nurodyta. Aiškinamajame rašte (T. 1, b. l. 20), kuris
buvo teikiamas gaunant leidimą, architektė S. B. taip pat nenurodė apie tai, kad
restauruojant rytinę sieną, būtina nugriauti sandėliukus, aiškinamajame rašte
nėra nurodomi konkretūs restauravimo darbai, jų apimtis, aplinkybės, kurių
pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad tam, jog būtų restauruota tvora, būtina
nugriauti sandėliukus. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad
priblokuoti sandėliukai užtveria priėjimą prie sienos, mūrinės sienos
restauracija yra įmanoma tik išmontavus esamus sandėliukus (T. 4, b. l. 4),
pateikė UAB „Statybos ekspertų biuras“ statinio ekspertizės vadovo V. Z. raštą, kuriame
nurodoma, kad mūrinės tvoros restauracija įmanoma tik išmontavus esamus
medinius ūkinius sandėliukus, kad sandėliukai užtveria priėjimą prie sienos (T.
4, b. l. 5). Šis įrodymas nepatvirtina, kad tam, jog būtų atlikta sienos
restauracija pagal išduotą leidimą yra reikalinga nugriauti sandėliukus, nes
nėra nurodyti jokie konkretūs sienos restauravimo darbai, kuriuos privalo
atlikti ieškovai, dėl kokių priežasčių projekte, kurio pagrindu buvo išduotas
leidimas, nebuvo nurodomi sandėliukų
nugriovimo darbai. Kaip jau buvo minėta, sandėliukai, esantys prie sienos, yra
reikalingi tam, kad butų savininkai ir naudotojai galėtų sandėliuoti kietą
kurą, sandėliukų nugriovimas pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Ieškovai,
norėdami įgyvendinti savo teises, negali pažeisti kitų bendraturčių teisių ir
teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2004).
Ieškovai K. L. K. ir N. K. prašo įpareigoti atsakovą Vilniaus
miesto savivaldybės administraciją nugriauti
statinį, pažymėtą raide „N“. Pagal bylos duomenis tai yra balandinė ir
ji nuosavybės teise nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Byloje nebuvo
pateikti įrodymai, kad Vilniaus miesto savivaldybė šį statinį pastatė ar yra
šio statinio naudotoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino
šio ieškovų reikalavimo. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad šis pastatas yra
medinis bešeimininkis statinys, kuriame maitinami balandžiai ir jis
priskirtinas Vilniaus miesto savivaldybės priežiūrai. Su tokia ieškovų pozicija
nesutiktina, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad statinys CPK 534-537 str.
tvarka pripažintas bešeimininkiu ir yra perduotas savivaldybės nuosavybėn.
Pagal bylos duomenis statinys stovi ant bendraturčiams bendrosios dalinės
nuosavybės teise priklausančios žemės, tiek ieškovai, tiek atsakovai D. J., A. J., R.
K., V. K., I. M., L. M., R.
D., G. D., R. J., A. G., E. K. – G., M. M.,
R. M. nusipirko
bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą su šiuo statiniu. Žemės
sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ir valstybei.
Taigi pagal bylos duomenis klausimas dėl statinio nugriovimo turėtų būti
sprendžiamas tarp žemės sklypo bendraturčių.
Ieškovai K. L. K. ir N. K. taip pat apeliaciniu skundu prašo
įpareigoti atsakovus I. M. ir
L. M. nugriauti tvorą
prie pastato (duomenys neskelbtini),
tačiau nenurodo argumentų, kurių pagrindu turėtų būti nugriauta ši tvora.
Ieškinyje buvo tik nurodoma, kad ant žemės stovi nesutvarkytos ir savavališkai
pastatytos tvoros (T. 2, b. l. 78), tačiau nebuvo nurodoma nei kada, nei kas
tas tvoras savavališkai pastatė.
Dėl aukščiau nurodytų argumentų
netenkintinas ieškovų K. L. K. ir
N. K. apeliacinis
skundas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
turėjo 131,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus
ieškovų apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovų į
valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija
(juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT
247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovų K. L. K. ir N. K. po 65,52 Lt išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė
Dalia Višinskienė
Teisėjai Henrichas Jaglinskis
Andžej Maciejevski