Administracinė byla Nr. I-1051-562/2010

(Proceso Nr. 3-61-3-00229-2010-9)

Procesinio sprendimo kategorija 35.2, 74

                                    (S)

 

                                                                   

 

  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 12 d.

    Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vildai Vaičiūnienei ir atsakovo atstovei Ledai Žilinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

nustatė:

 

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą ir prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą nedelsiant, t.y. artimiausiame tarybos posėdyje įgyvendinti LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatą, nustatant savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto įkeitimo tvarką.

Pareiškėjas prašyme (b. l. 2–3) nurodo, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2009-12-29 kreipėsi su reikalavimu Nr. 1R-91 į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, reikalaudamas nedelsiant įgyvendinti LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatą, nustatant savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto įkeitimo tvarką. Vyriausybės atstovas 2009-12-02 savivaldybės tarybos posėdyje, teikdamas pastabas dėl savivaldybės tarybos projekto „Dėl leidimo VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytais būdais ir tvarka paimti paskolą ir dėl savivaldybės turto įkeitimo“, užklausė apie savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto įkeitimo tvarką, kuri turi būti nustatyta, norint įkeisti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą. Savivaldybės meras informavo, kad jog tokia tvarka bus parengta, kol vyks projekto svarstymas komitetuose. Iš 2009-12-02 savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 47 protokolo Nr. 2-47 (darbotvarkės 13 klausimas) matyti, kad minėtame savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta pavesti Turto departamentui parengti ir teikti Tarybai tvirtinti Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto įkeitimo tvarką. Tačiau 2009-12-16 savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas savivaldybės tarybos 2009-12-16 sprendimas Nr. 1-1337 „Dėl leidimo VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytais būdais ir tvarka paimti paskolą ir dėl savivaldybės turto įkeitimo”, nors taryba iki tol nenustatė ir nepatvirtino tvarkos dėl turto įkeitimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausybės atstovas pateikė 2009-12-29 reikalavimą Nr. 1R-91 savivaldybės tarybai. Šis reikalavimas turėjo būti apsvarstytas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Artimiausias savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2010 m. sausio 13 d., tačiau pagal minimos dienos savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 49 protokolą Nr.2-49 matyti, kad Vyriausybės atstovo reikalavimas į posėdžio darbotvarkę įtrauktas bei apsvarstytas nebuvo. Suėjus įstatymo nustatytiems terminams Vyriausybės atstovui nebuvo pranešta apie teikimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad buvo atsisakyta tenkinti Vyriausybės atstovo reikalavimą.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime (b. l. 24–25) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad iš Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo 20 str. 3 d. darytina išvada, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas įkeičiamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, įstatyme nedetalizuojant, kokiame savivaldybės tarybos teisės akte, norminiame ar individualiame, įkeitimo tvarka turėtų būti įtvirtinama, ar dokumento pavadinime turi būti įrašytas žodis „tvarka”. Klausimas, kokiu būdu turi būti nustatyta turto įkeitimo tvarka, yra juridinės technikos klausimas.

Paaiškino, kad savivaldybės tarybos sprendimai dėl turto įkeitimo (kaip ir kiti savivaldybės tarybos sprendimai) rengiami, derinami ir svarstomi vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 1-1103 bei Vilniaus miesto savivaldybėje teikiamų (priimamų) teisės aktų projektų rengimo ir derinimo taisyklėmis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 1-1331. Sprendimus dėl savivaldybei priklausančio turto įkeitimo kiekvienu konkrečiu atveju priima Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Tame pačiame tarybos sprendime, kuriame savivaldybės taryba priima sprendimą dėl įkeitimo, yra įtvirtinta tvarka, pagal kurią vykdoma turto įkeitimo procedūra. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašyme minimu atveju turto įkeitimo tvarka yra nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 16 d. sprendime Nr. 1-1337, kuriame leista Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir būdais paimti paskolą bei nuspręsta šios paskolos užtikrinimui įkeisti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktam bankui sprendime nurodytą turtą. Tarybos sprendime nustatyti įgaliojimai asmenims sudaryti paskolos bei įkeitimo sutartis, pavesta tarybos sprendimo vykdymo kontrolė. Jokia kita savivaldybės institucija savivaldybės turto įkeitimo tvarkos nenustato. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymas sukonstruotas naudojant tokią juridinę techniką, kad įstatyme lygiagrečiai reglamentuojama valstybės bei savivaldybių kompetencija ir įgaliojimai turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo srityje. Tokia įstatymo konstrukcija naudojama ir minėto įstatymo 13 bei 14 str., kuriuose reglamentuota valstybės ir savivaldybių turto nuoma ir panauda. Nagrinėjamu atveju įstatymo 20 str. nėra nustatyta, kad valstybės turtas būtų įkeičiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovės manymu, įstatymų leidėjas, nustatydamas, jog valstybės turtas įkeičiamas nenustatant papildomos tvarkos, neturėjo tikslo kelti griežtų ir konkrečių reikalavimų dėl savivaldybių turto įkeitimo tvarkos nustatymo (teisinės technikos ar turinio prasme). Kadangi turto įkeitimo atvejai yra reti, todėl poreikio turto įkeitimo tvarką įtvirtinti norminiame teisės akte nebuvo. Atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybės ekonominę situaciją bei įvertinus savivaldybės poreikius, šiuo metu priimtas sprendimas parengti ir teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai savivaldybei priklausančio turto įkeitimo taisykles.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba rengdama turto įkeitimo taisykles labai ilgai delsia, nors šis reikalavimas turėjo būti apsvarstytas posėdyje ne vėliau, kaip per mėnesį. Taip pat, kad valstybės turtas negali būti įkeistas, išskyrus kelis išimtinius atvejus, todėl neaišku kokios pozicijos laikosi savivaldybės taryba.

Atsakovo atstovė nesutiko su pareiškėjo skundu ir nurodė, kad savivaldybė nekeičia atsiliepime išdėstytos pozicijos, o turto įkeitimo taisyklės jau yra rengiamos ir bus parengtos 2 mėnesių bėgyje. Taip pat paaiškino, kad Vyriausybės atstovas nenurodė įstatymų, kurie išvardija atvejus, kada galima įkeisti valstybės turtą, todėl esant neaiškiai įstatyminei bazei, tvarka negali būti parengta, nustatyta.

            Prašymas tenkintinas iš dalies.

LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 (2002-05-23 redakcija) 20 straipsnio 3 d. nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti įkeistas įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka. Nematerialusis, finansinis ir materialusis trumpalaikis savivaldybių turtas negali būti įkeistas.

Kaip nustatyta šalių pateiktais rašytiniais įrodymais ir atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2009-12-02 vykusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu, sprendžiant klausimą „Dėl leidimo VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytais būdais ir tvarka paimti paskolą ir dėl savivaldybės turto įkeitimo“ teikdamas pastabas, užklausė apie savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto įkeitimo tvarką, kuri turi būti nustatyta, norint įkeisti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą. Posėdžiui pirmininkavęs savivaldybės meras informavo, kad ši tvarka bus parengta, kol vyks projekto svarstymas komitetuose ir nusprendė – pavesti Turto departamentui parengti ir teikti Tarybai tvirtinti Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto įkeitimo tvarką (b.l. 6-10). Tačiau 2009-12-16 savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas savivaldybės tarybos 2009-12-16 sprendimas Nr. 1-1337 „Dėl leidimo VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytais būdais ir tvarka paimti paskolą ir dėl savivaldybės turto įkeitimo”, nors taryba iki tol nenustatė ir nepatvirtino tvarkos dėl turto įkeitimo (b.l. 11-14)

Pareiškėjas 2009-12-29 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą su reikalavimu Nr. 1R-91, reikalaudamas nedelsiant įgyvendinti LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatą, nustatant savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto įkeitimo tvarką. Taip pat nurodė, kad reikalavimas turi būti apsvarstytas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo reikalavimo gavimo dienos, apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o meras artimiausiame tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius (b.1. 4-5). Bylos duomenys patvirtina, kad Vyriausybės atstovo pateiktas reikalavimas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, įvykusiame 2010 m. sausio 13 d., svarstomas nebuvo. (žr. savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 49 protokolą Nr.2-49, b.l. 15-17). Kadangi suėjus įstatymo nustatytiems terminams Vyriausybės atstovui nebuvo pranešta apie teikimo įvykdymą, todėl laikytina, kad buvo atsisakyta tenkinti Vyriausybės atstovo reikalavimą.

LR Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 2 d. 1 ir 2 p. numatyta, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės sprendimą. Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos; apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos; per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant minėtas LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 2 d. 1 ir 2 p. nuostatas, pažymima, kad aiškinant šią teisės normą būtina atsižvelgti į įstatymo leidėjo išreikštą šio įstatymo priėmimo tikslą ir į Vyriausybės atstovui juo suteikiamus įgalinimus. Minėto įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, jog šio įstatymo paskirtis – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstyta nuostata įtvirtina pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą; teikimo neapsvarstymas ir sprendimo dėl jo nepriėmimas vertintinas kaip pasyvus savivaldybės administravimo subjekto elgesys, kai tas subjektas neatlieka veiksmų, kuriuos teisės akto normos įpareigoja jį atlikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad Vyriausybės atstovui Įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą ne tik tuomet, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti ir tokią informaciją jam pateikia, bet ir tuo atveju, kai Vyriausybės atstovas per Įstatymo nustatytą terminą negauna jokios informacijos apie pateikto rašytinio reikalavimo nevykdymą (LVAT 2006 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁶-981/2006; 2006 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁷-1130/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁶ – 906/2007).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas per Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus terminus būtų apsvarstęs minėtą pareiškėjo reikalavimą, šiuo klausimu būtų priėmęs kokį nors sprendimą ir jį būtų pateikęs pareiškėjui ar kad, remdamasis šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jis būtų prašęs minėtus terminus pratęsti. Atvirkščiai, atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad taisyklės yra rengiamos, tačiau bus parengtos dviejų mėnesių laikotarpyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui atsirado Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta pareiga Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl Tarybos neveikimo.

Atsakovas nesutikdamas su pareiškėjo reikalavimais, nurodo, kad iš Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo 20 str. 3 d. darytina išvada, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas įkeičiamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, įstatyme nedetalizuojant, kokiame savivaldybės tarybos teisės akte, norminiame ar individualiame, įkeitimo tvarka turėtų būti įtvirtinama, todėl šiuo atveju savivaldybės turto įkeitimo tvarka buvo nustatyta Savivaldybės tarybai priimant konkretų sprendimą, t.y. 2009-12-16 sprendimą Nr. 1-1337 „Dėl leidimo VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytais būdais ir tvarka paimti paskolą ir dėl savivaldybės turto įkeitimo”. Tačiau šie atsakovo nurodyti argumentai nepagrįsti bei prieštaringi. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo 20 str. 3 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti įkeičiamas savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka. Aiškinant sąvokos “tvarka” vartojimą teisėkūros praktikoje, būtina vadovautis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pateiktu šio termino aiškinimu, t.y. kad teisine prasme terminas ,,tvarka“ turi būti aiškinamas kaip visuma, vieninga sistema esminių taisyklių (būdų, priemonių, terminų ir pan.), skirtų užtikrinti tinkamą teisės normų įgyvendinimą (LVAT 2007-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁴-1128/07). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ilgalaikio materialiojo turto įkeitimo tvarka turi būti nustatyta norminiame teisės akte, priimtame ir paskelbtame LR Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme (1993 m. balandžio 6 d. Nr. I-119) bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 16 d. sprendime Nr. 1-1331 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybėje teikiamų (priimamų)teisės aktų projektų rengimo ir derinimo taisyklių tvirtinimo” nustatyta tvarka. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei atsakovo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad 2009-12-02 savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimą „Dėl leidimo VŠĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytais būdais ir tvarka paimti paskolą ir dėl savivaldybės turto įkeitimo“, buvo nuspręsta pavesti Turto departamentui parengti ir teikti Tarybai tvirtinti Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto įkeitimo tvarką (b.l. 6-10), kuri, atsakovo atstovės paaiškinimais, yra rengiama bylos nagrinėjimo metu ir bus parengta 2 mėnesių bėgyje. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė pripažįsta, kad ilgalaikio materialiojo turto įkeitimo tvarka turi būti nustatyta norminiame akte.

Kadangi įgyvendinant LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo 20 str. 3 d.nuostatas, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama šiuo klausimu sprendimus, privalo laikytis įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių tokių sprendimų priėmimą, reikalavimų, todėl atsakovė dėl objektyvių priežasčių gali neturėti galimybių tai padaryti pareiškėjos nurodytu terminiu, t. y. artimiausiame tarybos posėdyje. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą tokiems veiksmams atlikti, kadangi toks terminas yra pakankamas įgyvendinti įstatymo, priimto dar 1998-05-12, nuostatas.

 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo – Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymas tenkintinas iš dalies, o atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės taryba įpareigotina per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo 20 str. 3 d. ir nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto įkeitimo tvarką.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

N u s p r e n d ė :

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės tarybą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo 20 str. 3 d. nuostatas, t.y. nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto įkeitimo tvarką.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                        Arūnas Kaminskas

 

 

Rosita Patackienė

 

 

Nijolė Šidagienė