Administracinių nusižengimų byla Nr. II-33-853/2020

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00133-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 2.1; 21.10.4

(S)

dalyvaujant pareiškėjui – skundą padavusiam asmeniui V. G., jo atstovui advokatui G. G., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovui D. V.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. G. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-848-2020 priimto 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

2020 m. gegužės 14 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. V. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-848-2020, V. G. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 500 Eur bauda.

Pareiškėjas paduotu skundu prašo panaikinti 2020 m. gegužės 14 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-848-2020 priimtą nutarimą ir bylą nutraukti.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, jog su paduotu skundu nesutinka, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. žinojo apie pareigą viešoje vietoje dėvėti veidą dengiančias priemones, tačiau demonstratyviai jos nedėvėjo, prašo palikti galioti 2020 m. gegužės 14 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-848-2020 priimtą nutarimą, nes jis yra teisėtas, teisingas ir objektyvus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas – skundą padavęs asmuo V. G. prašo panaikinti priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir bylą nutraukti, motyvuodamas tuo, kad parduotuvėje nedėvėjo veidą dengiančios kaukės, kadangi nežinojo, jog ji yra privaloma. Pripuolęs apsaugos darbuotojas jį užsipuolė, todėl įvyko žodinis konfliktas, o jis įspėtas užsidėjo su savimi turėtą guminę kaukę. Tvirtino, jog jo niekas neįspėjo, taip pat nebuvo informacijos apie privalomą apsaugos priemonių dėvėjimą ir ant durų prie įėjimo, o jis televizoriaus nežiūri, todėl ir nežinojo, jog kaukes dėvėti privaloma. Matė, jog žmonės su kaukėmis, bet jam tai buvo neįdomu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, panaikinti priimtą nutarimą ir bylą nutraukti. Jis nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 nepatenka į sąrašą teisės aktų, kuriuos pažeidus būtų galima taikyti ANK 45 straipsnio 4 dalį. Tvirtina, jog nėra teisingai kvalifikuota veika. Taip pat nurodė, kad pažeidimas turėjo būti konkretizuotas. Nurodo, jog nebuvo realaus pavojaus. Mano, jog priimtas ANK 45 straipsnio 4 dalies pakeitimas buvo priimtas, siekiant įbauginti visuomenę. Nurodė, jog jo atstovaujamasis nežinojo, jog veido apsaugos priemones dėvėti privaloma, informacijos prie įėjimo į parduotuvę nebuvo, parduotuvės darbuotojai taip pat neįspėjo, kai apsaugos darbuotojas įspėjo tada jo atstovaujamasis užsidėjo veido apsauginę priemonę. Visi šie veiksmai rodo, jog pažeidimas nebuvo padarytas piktybiškai.

Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovas teismo prašė palikti galioti 2020 m. gegužės 14 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-848-2020 priimtą nutarimą.

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kompetentingo organo priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 45 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, o šio straipsnio 1 dalis numato, kad atsakomybę užtraukia visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas.

Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą numatyta sankcija – bauda asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Pareiškėjo veikos padarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo (2020 m. balandžio 8 d. Nr. 345 redakcija) 3.1.10.3. papunktis numatė, jog viešose vietose privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Viešosios vietos apibrėžimas ANK nėra pateikiamas, tad šiuo atveju atsižvelgtina į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Teismų praktikoje viešosios vietos aiškinamos kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Todėl pagal nagrinėjamą pareiškėjo skundą, 2020 m. gegužės 14 d. priimtame nutarime buvo tinkamai padaryta išvada ir konstatuota, jog parduotuvė „Norfa“, esanti adresu Mažeikiai, Sedos g. 53, yra vieša vieta.

Administracinio nusižengimo byloje buvo neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas V. G. nedėvėjo nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Pareiškėjo aiškinimai, kad jis su šeima jau ne vieneri metai gyvena vienkiemyje ir nežiūri televizijos, nesidomi politika bei propaguoja sveiką gyvenimą, ir neva nežinojo, jog reikėjo dėvėti apsauginę veido kaukę, neatitinka byloje esančių įrodymų. O būtent: pats V. G. teigia, jog tik užėjus į parduotuvę apsaugos darbuotojas jį įspėjo dėl apsauginės kaukės dėvėjimo būtinumo parduotuvėje, jis pats teigė, jog matė, kad parduotuvėje pirkėjai yra su veido apsauginėmis kaukėmis, taip pat jis buvo girdėjęs apie „Korona“ virusą; vaizdo įrašuose, darytuose parduotuvėje „Norfa“ 2020 m. balandžio 14 d. laikotarpyje nuo 9.36 val. (kur užfiksuota, kaip V. G. užeina į parduotuvę) iki 9.47 val. (kol priėjęs apsaugos darbuotojas prieina prie V. G.) V. G. vaikšto be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir tik 9.48 val. iš kišenės išsiima kaklaskarę, kurią užsideda ant veido (pridengdamas nosį ir burną) bei  užsideda pirštines, tai yra užsideda ne tik privalomas apsaugos priemones, tačiau ir tuo metu rekomenduotas apsaugos priemones (tai yra pirštines) ir toliau parduotuvėje vaikšto su apsaugos priemonėmis. Visi šie įrodymai paneigia V. G. teiginius, neva jis nežinojo apie būtinybę tuo metu viešoje vietoje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo įrašuose užfiksuota, kad iki tol, kol prie pareiškėjo prieina apsaugos darbuotojas, pareiškėjas periodiškai bando burną prisidengti su megztuko apykakle, tai rodo, jog jam buvo žinoma apie pareigą dengti burną ir nosį apsaugos priemonėmis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. kovo 14 d. pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį. Paskelbta visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas ir patvirtintas karantino režimas. Reikėtų vertinti ir tai, kad Lietuva nebuvo vienintelė valstybė, kurioje veido kaukės buvo privalomos. Pavyzdžiui, veido kaukių dėvėjimas buvo privalomas Singapūre, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, ir atsisakius tai daryti – kai kuriose šalyse grėsė iki 10 tūkst. eurų baudos. Reikalavimas nešioti veido kaukes yra pagrįstas ne noru nusižengusiems skirti baudas ir tokiu būdu surinkti biudžetui pinigų už nusižengimus,  o siekiu sumažinti viruso plitimą.

Įstatymų leidėjas neatsitiktinai parinko ir nustatė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos dydį, pabrėžiant svarbą laikytis nustatytos tvarkos, nepalankios epideminologijos situacijos šalinimo būdą.

Tiriamas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo ar net priešiškumo Lietuvos Respublikoje tuo metu galiojantiems teisės aktams, kadangi jį padaręs asmuo V. G. turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

ANK 22 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuobaudų paskirtį: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Pagal ANK 34 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

2020 m. gegužės 14 d. nutarime nuobauda ir buvo parinkta vadovaujantis bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais. Taip pat nutarimą išnagrinėjęs ir nuobaudą paskyręs pareigūnas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamasis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, todėl paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, t. y. 500 Eur baudą.

Nesutiktina su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nepatenka į sąrašą teisės aktų išvardintų ANK 45 straipsnio 1 dalyje. Priešingai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. kovo 14 d. pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir priėmė 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207, kurio pažeidimas atitinka ANK 45 straipsnio dispozicijas. Nesutiktina su V. G. teiginiu, neva jo veiksmuose/neveikime nebuvo pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, nes jo užėjimas į parduotuvę neužsidėjus veido kaukės, nesukėlė pavojaus; jis nesirgo jokia pavojinga užkrečiama liga; nepatenka į kokią nors padidintos rizikos grupę bei nebuvo ką tik grįžęs iš užsienio šalies. Akivaizdu, jog konkrečiu atveju poįstatyminis aktas įsakmiai numatė, jog viešose vietose privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), V. G. nesilaikė nustatytų reikalavimų, todėl buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, nors pareiškėjas nurodo, kad nesirgo COVID-19 (koronavirusine infekcija), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tačiau ANK 45 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, tokiu būdu, nors galimai pareiškėjas ir nesirgo minimu virusu, bet pareiškėjas sąmoningai sudarė prielaidas (nedėvėdamas veidą dengiančių priemonių), COVID-19 (koronavirusinei infekcijai) plisti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamą procesinį sprendimą – nutarimą priėmęs administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutarimą. Tai, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pareiškėjas V. G., savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai įstatymų pažeidimai ir priimtas nutarimas turi būti naikinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi,

n u t a r i a :

skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. 73ANR_N-848-2020 priimtą 2020 m. gegužės 14 d. nutarimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo (nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja                                                        Andželika Butkuvienė