Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-77-988/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03524-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka,
sekretoriaujant Aistei Bareikei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu (direktoriumi) ir atsakingu asmeniu už įmonės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 24 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte, 58 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, pagal kuriuos juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. A. B. paskirta administracinė nuobauda – 300,00 Eur bauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių paaiškinimai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimą ir jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti.
2.1. Apelianto teigimu, jis yra nepagrįstai įvardijamas kaip UAB ,,T.“ direktorius ir kaip asmuo, atsakingas už bendrovės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų duomenų tvarkytojui. Kai 2019 m. sausio 11 d. pardavė akcijas naujajam savininkui K. P., kreipėsi į pastarąjį dėl atleidimo iš darbo. Turėjo pagrindo manyti, kad tai bus atlikta nedelsiant. UAB ,,T.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios ir visą buhalterinę dokumentaciją vėliau naujam savininkui perdavusios UAB „A.” vadovas V. S. jį informavo, kad pateikto prašymo pagrindu jis neturi prievolių mokėti PSD kaip UAB ,,T.“ direktorius, nes yra atleistas iš pareigų. Be to, jokių pranešimų iš Socialinio draudimo fondo dėl prievolių, susijusių su UAB ,,T.“, nuo akcijų pardavimo ir prašymo pateikimo dienos nėra gavęs.
2.2. Nurodoma, jog bendraujant su bylą nagrinėjančiu teisėju telefonu jis suprato, kad kalbama apie jo dabartinę darbovietę UAB ,,K.“, kurioje atliekamas patikrinimas. Taigi atsakydamas į teisėjo klausimus telefonu kalbėjo ne apie UAB ,,T.“. Pabrėžia, jog tai, kad su juo buvo susisiekta pasinaudojus UAB ,,T.“ kontaktiniais duomenimis, neturi įrodomosios reikšmės, kad jis tebėra savininkas. Telefoną, kurį naudojo būdamas UAB ,,T.“ direktoriumi pasiliko, nes jis buvo registruotas jo vardu. Tikėjosi, jog atliekant pakeitimus registre taip pat bus pakeisti kontaktiniai duomenys.
2.3. Apeliantas nurodo, kad priimant nutarimą buvo remiamasi tik institucijos pateiktais argumentais, o kitos aplinkybės, tame tarpe – ,,Sodra“ saugomi duomenys tiriami nebuvo. Pažymi, jog neturi galimybės gauti ir teikti teismui jokių dokumentų dėl UAB ,,T.“, kadangi visi dokumentai yra buhalterinę apskaitą tvarkiusioje įmonėje. Neturi jokių elektroninio prisijungimo galimybių.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Registrų centras atstovė J. C., laikinai einanti Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės pareigas, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apelianto A. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Nurodoma, kad vadovaujantis aktualiais Registro duomenimis UAB „T.“ valdyba ir stebėtojų taryba nesudaromos, todėl bendrovės vadovo rinkimo, atšaukimo, atleidimo ir atsistatydinimo klausimų sprendimas priklauso išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar A. B. yra UAB „T.” vadovas, turi būti atsižvelgiama ne į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, o į tai, jog šiuo konkrečiu atveju nėra UAB „T.” visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl jo atšaukimo (atleidimo) iš Bendrovės vadovo pareigų (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad A. B. nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABĮ 37 straipsnio 5 - 6 dalyse nustatyta tvarka. A. B. nei teismui, nei Registro tvarkytojui jokių rašytinių įrodymų apie atsistatydinimą iš bendrovės direktoriaus pareigų ar jo atšaukimą iš šių pareigų ABĮ nustatyta tvarka nepateikė.
3.2. Akcentuojama, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys iš esmės reiškia tik tai, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai” santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Šiuo konkrečiu atveju A. B. teismui pateikė subjektyvius paaiškinimus, jog jis pardavė Bendrovės akcijas kitam asmeniui ir yra atleistas iš Bendrovės direktoriaus pareigų, tačiau kvestionuotinas duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikimo teisinis pagrindas, taip pat turi būti įvertinta aplinkybė, jog šis asmuo nebuvo atšauktas (atleistas) ar atsistatydinęs ABĮ nustatyta tvarka. Taigi nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su A. B. kaip UAB „T.” darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – Bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.
3.3. Pažymėjo, kad A. B. kaip tinkamo administracinio nusižengimo subjekto klausimas nėra sietinas su duomenų apie UAB „T.” vadovo įgaliojimų pabaigą neįregistravimu VĮ Registrų centras (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Šiuo atveju tiesiog nėra dokumentų, kurių pagrindu toks duomenų pakeitimas galėtų būti registruojamas. Apeliantas nepateikė duomenų, kad VĮ Registrų centras tebesant įrašui apie A. B. kaip bendrovės vadovą ir vienintelį akcininką, ir naujam bendrovės vadovui neatliekant A. B. atšaukimo procedūros, būtų bandęs atlikti ABĮ numatytas savo kaip direktoriaus atsistatydinimo procedūras. A. B. nėra UAB „T.” visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atšauktas, atleistas ar atsistatydinęs laikantis ABĮ nustatytos tvarkos. Tai reiškia, kad duomenys apie A. B. kaip vadovo įgaliojimų UAB „T.“ atžvilgiu pabaigą ne nebuvo įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“, bet šie duomenys net neegzistavo nei protokolo surašymo, nei bylos nagrinėjimo metu, t. y. registro duomenys atitiko faktinę bendrovės situaciją. Tik tuomet, kai bus priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo (vienintelio akcininko) sprendimas A. B. atšaukti / atleisti arba jis bus laikomas atsistatydinusiu neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui ir pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui (ABĮ 37 straipsnio 3 ir 5 dalys) (vieninteliam akcininkui nepriėmus sprendimo) A. B. kaip UAB „T.“ vadovo įgaliojimai bus teisėtai pasibaigę. Net jeigu būtų daroma prielaida, kad vadovo A. B. atsistatydinimo procedūra UAB „T.“ jau būtų įvykusi, tai už VĮ Registrų centras duomenų teisingumą atsakomybę taipogi turėtų prisiimti pats A. B..
3.4. Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu (atleidimu) bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl A. B. būdamas UAB „T.“ vadovu turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, A. B. pagal VĮ Registrų centras duomenis vis dar būdamas bendrovės vadovu galimai 2019 m. sausio 11 d. pardavęs Bendrovės akcijas per 5 dienas turėjo teisę ir pareigą kreiptis į Registro tvarkytoją tam, kad būtų pakeisti duomenys apie Bendrovės vienintelį akcininką po akcijų perleidimo sandorio, tačiau to nepadarė. Finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas ar pavėluotas pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
4. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad jis kaip UAB „T.“ darbuotojas nebedirba nuo 2018 m. lapkričio 30 d., ką galima matyti Sodros įrašuose. Po akcijų pardavimo 2019 m. sausio 11 d. iš karto, tą pačią dieną, notaro biure, naujajam ir vieninteliam akcininkui K. P., t. y. pirkėjui, jis parašė ir įteikė prašymą atleisti jį iš vadovo pareigų. Pačioje sutartyje atskiru punktu buvo parašyta, kad jis privalo nedelsiant sandorį registruoti VĮ Registrų centras. A. B. nesidomėjo, ar jo prašymas tenkintas. Registrų centre nežiūrėjo, ar jau yra išregistruotas kaip įmonės vadovas iš Juridinių asmenų registro. Pardavęs bendrovės akcijas, parašęs prašymą dėl atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų, nesikreipė į VĮ Registrų centras, kad būtų pakeisti duomenys apie bendrovės akcininką ir vadovą. Pažiūrėjo Sodroje, matė, kad jis yra atleistas, nebedirba. Pastarasis neįvykdė savo pareigų.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 300,00 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.
6. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
7. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
8. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžiama, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018).
9. ABĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Bendrovės vadovas, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai.
10. Teismų praktikoje, kuomet yra sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, pasisakyta, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, tai yra įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-813/2020). Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su A. B. kaip UAB „T.“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Apeliacinio skundo argumentai, kad A. B. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis pasitikrino, jog jis nebedirba UAB „T.“, kad UAB „A.” vadovas V. S. jį informavo, jog pateikto prašymo pagrindu jis neturi prievolių mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio kaip UAB ,,T.“ direktorius, nes yra atleistas iš pareigų, kad jokių pranešimų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dėl prievolių, susijusių su UAB ,,T.“, nuo akcijų pardavimo ir prašymo pateikimo dienos nėra gavęs, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant, ar jo kaip vadovo šioje bendrovėje pareigos yra pasibaigusios ABĮ 37 straipsnio prasme.
11. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, - patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).
12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad šių nuostatų nebuvo paisoma, Registro tvarkytojui apie vadovo atšaukimą nepranešta. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pats A. B.. Nors jis teisingai pastebėjo, kad 2019 m. sausio 11 d. sudarius akcijų pirkimo–pardavimo sutartį akcijų įgijėjas pagal sutarties 3.1 papunktį K. P. įsipareigojo pranešti Registro tvarkytojui apie įvykusį sandorį, tačiau tuo pačiu teismo posėdyje jis pripažino, kad netikrino, ar viešajame registre yra įregistruota jo įgaliojimų pabaigos data. Pagal Juridinių asmenų registro 2020 m. gruodžio 2 d. duomenis tokia data nebuvo įregistruota, o tai reiškia, kad A. B. ir toliau yra įmonės vadovas, kuris turi, be kita ko, ABĮ jam nustatytas pareigas. Aukštesnysis teismas ėmėsi priemonių tam, kad išsiaiškinti, kodėl įvykę pasikeitimai nebuvo registruoti – siekė apklausti liudytoją K. P. (siuntė šaukimą atvykti į teismo posėdį, skyrė atvesdinimą), tačiau pagal tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis K. P. yra išvykęs į Didžiąją Britaniją ir galimybės jį apklausti nėra. Svarbu pabrėžti, kad (ne) disponavimas akcijomis nėra teisiškai reikšmingas nustatant bendrovės vadovo pareigas. Įmonės vadovu gali būti ir neturintis tos įmonės akcijų asmuo (tokio reikalavimo nenumato ABĮ 37 straipsnio 2 dalis).
13. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pats A. B. kaip buvęs UAB „T.“ vadovas būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą pranešdamas apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą šiai institucijai pateikdamas pranešimo apie šį faktą vieninteliam akcininkui duomenis bei susirinkimo šaukimo su akcininku duomenis (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis), be to, duomenis, kad jis perleido savo akcijas kitam asmeniui (ABĮ 37 straipsnio 14 dalis).
14. Atsižvelgiama ir į tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu ir (ar) atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl A. B., būdamas UAB „T.“ vadovu, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau šiais sprendimais nesidomėjo.
15. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą apygardos teismas daro išvadą, jog A. B. yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl UAB „T.“ 2019, 2020 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo, kadangi jo kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos prasidėjo jį paskyrus (išrinkus) direktoriumi 2017 m. spalio 4 d. ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka.
16. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati A. B. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Apygardos teismas vertina, kad A. B. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį (A. B. nepateikė dviejų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, pažeidimas trunka nuo 2019 m. birželio 1 d.), jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių. Paskirta beveik minimali ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda. Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. A. B. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai A. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 300,00 Eur baudą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Darius Pranka