Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1745-538/2013
Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00566-2013-9)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
110.1; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. lapkričio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovių E. R. S., M. M. R., E. F. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių E. R. S., M. M. R., E. F. ieškinį atsakovui G. J. dėl medinio namelio nukeldinimo,
n u s t a t ė :
Palangos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovių ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą G. J. nukeldinti vieną medinį surenkamą namelį, kaip laikiną statinį, iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždėti areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą perleidimo draudimo, uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų dėl šio sklypo, uždrausti atlikti bet kokius sandorius dėl šio sklypo perleidimo kitiems asmenims arba vykdyti kitas prievoles.
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-08-22 nutartimi ieškovių E. R. S., M. M. R., E. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad ieškovių prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimu. Teismui nepateikti jokie duomenys, jog atsakovui galėtų kilti sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, jei nebūtų pritaikyta ieškovių prašoma laikinoji apsaugos priemonė. Teismui nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
Atskiruoju skundu ieškovės prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-08-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad jis nenori suprasti, jog žemės sklypas yra gražintas atsakovių nuosavybėn bei nenori gera valia nusikeldinti laikiną statinį, todėl mano, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Atsakovas G. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-08-22 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštu reikalavimu.
Tretieji asmenys V. Š. ir V. Š. atsiliepimu į ieškovių atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovių atskirąjį skundą, Palangos miesto apylinkės teismo 2013-08-22 nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovėms po 1000 Lt baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės 2013-07-15 pareiškė ieškinį neturėdamos tam jokios subjektinės teisės, kadangi ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovės jau nebebuvo žemės sklypo savininkės, todėl neturi jokių teisių į žemės sklypą. Atskirajame skunde ieškovės nurodo, kad atsakovas neteisėtai joms nuosavybės teise priklausančiame sklype laiko laikiną statinį, tačiau atsakovo nuosavybės teisės į statinius yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, todėl tai nėra laikinas statinys, todėl ieškovių argumentai nepagrįsti. Taip pat ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 141 str. 1 d.). Remiantis šia proceso teisės norma suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pasunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.).
Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas neatitiks siekiamų tikslų.
Šioje byloje ieškovės pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja įpareigoti atsakovą nukeldinti nuo joms nuosavybės teise priklausančio sklypo laikiną statinį. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždėti areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą perleidimo draudimo, uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų dėl šio sklypo, uždrausti atlikti bet kokius sandorius dėl šio sklypo perleidimo kitiems asmenims arba vykdyti kitas prievoles. Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovių prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimu. Teismui nepateikti jokie duomenys, jog atsakovui galėtų kilti sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, jei nebūtų pritaikyta ieškovių prašoma laikinoji apsaugos priemonė. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad taikant pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų nepagrįstai suvaržytos šių asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kad bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta proceso šalių padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo, kurį ieškovės prašo areštuoti, tai nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl uždėti areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Tretieji asmenys V. Š. ir V. Š. prašo skirti ieškovėms po 1000 Lt baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje, t. y. sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo konstatuoti šalių piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi pateikus ieškinį, ieškovės turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tai, jog yra netenkintas ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovės veikė nesąžiningai. Taip pat šioje byloje nėra duomenų, kad ieškovės sąmoningai veiktų prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti V. Š. ir V. Š. prašymą dėl baudos skyrimo.
Teisėjas Almantas Padvelskis