Civilinė byla Nr. eA2-1625-661/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01187-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal nemokumo administratoriaus J. U. ir pareiškėjo D. K. prašymus dėl BUAB „Budmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys P. J., A. Š., A. M. (A. M.),
n u s t a t ė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovui UAB „Budmeda“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas J. U.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d.
2. Bankroto administratorius ir pareiškėjas D. K. su prašymais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami BUAB „Budmeda“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi c. b. Nr. eB2-2597-580/2020BUAB „Budmeda“ bankrotą pripažino tyčiniu.
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis palikta nepakeista.
5. Pareiškėjas D. K. (toliau ir – pareiškėjas) pateiktu pareiškimu prašė: atnaujinti c. b. Nr. eB2-2597-580/2020 nagrinėjimo procesą dalyje dėl nemokumo momento nustatymo ir atsakingų asmenų dėl tyčinio bankroto įvardijimo; atnaujinus bylos nagrinėjimą, pripažinti, kad atsakovė tapo nemoki 2001-01-01, o už BUAB BUDMEDA tyčinį bankrotą nuo 2001-01-01 solidariai atsakingi A. Š. ir P. J., o A. M. atsakingas subsidiariai nuo ne vėliau kaip 2002-04-30.
6. Nurodė, kad:
6.1. 2020-08-18 LAB KYBARTŲ GELŽBETONIS nemokumo administratorius A. G. atsakovės administratoriui nurodė, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. UAB DAIGILĖ tapo 67,50 proc. AB „KYBARTŲ GELŽBETONIS akcininku, tačiau ši informacija atrodė visiškai neprasminga, nes byloje nebuvo įrodymų apie tai, kad UAB DAIGILĖ minėtas akcijas buvo įgijusi būtent iš BUAB BUDMEDA.
6.2. 2021-01-17 P. J. atstovas, advokatas A. K. į c. b. Nr. e2-867-580/2021 pateikė naujus paaiškinimus ir reikšmingus įrodymus, kuriuos 2021-01-21 teismas posėdžio metu prijungė prie bylos medžiagos. C. b. Nr. e2-867-580/2021 nagrinėjimas trečiųjų asmenų padarytos žalos atsakovei klausimas, remiantis c. b. Nr. eB2-2597-580/2020, kaip prejudicinę galią turinčia byla, kurioje teismo pripažinti faktai nebekvestionuojami.
6.3. Iš 2021-01-17 c. b. Nr. e2-867-580/2021 pateiktų paaiškinimų ir VĮ TURTO BANKAS rašto Nr. (14.6E-44)- SK4 matyti, kad atsakovė 2000-12-22 iš VĮ TURTO BANKAS įsigijo AB „Kybartų gelžbetonis“ 67,47 proc. akcijų paketą. Nors pažymoje nenurodyta suma, tačiau suinteresuotas asmuo P. J. tikina, kad tai buvo 365 000 Lt arba 105 711,30 Eur, t. y. atsakovės įstatinio kapitalo apimties sandoris. Tai yra esminiai nauji faktai, kurie nebuvo nagrinėti byloje ir įrodo, kas atsakovės vadovų veiksmai dėl tyčinio bankroto prasidėjo 2001-01-01, kai jai vadovavo A. Š., kas nebuvo žinoma ir tirta nagrinėtoje byloje.
6.4. Iš bylos duomenų nebuvo nustatyta, kad UAB DAIGILĖ kada nors atsiskaitė su BUAB BUDMEDA už AB „Kybartų gelžbetonis“ 67,47 proc. akcijų paketo 2001-01-01 perleidimą. Byloje buvo atskleista, kad UAB DAIGILĖ buvo susijusi įmonė, dėl ko ginčo byloje nėra. Vienintelis UAB DAIGILĖ vadovas ir akcininkas buvo P. J., o akcininkai buvo P. J. ir A. M..
6.5. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad įmonės turtas (įstatinis kapitalas ar AB „Kybartų gelžbetonis“ 67,47 proc. akcijų paketas) 2001-01-01 be jokių garantijų buvo perleistas susijusiai įmonei, už kurį nebuvo atsiskaityta įrodo, kad būtent A. Š., kaip įmonės vadovas (neatsakingi ir nesąžiningi veiksmai) yra atsakingas už tai, kad įmonė dar 2001-01-01 tapo beturte. A. Š., kaip vadovas, privalėjo apie įmonės įstatinio kapitalo sumažėjimą pranešti VĮ REGISTRŲ CENTRAS, tačiau to niekuomet nepadarė, nors kaip įregistruotas įmonės vadovas turėjo teises VĮ REGISTRŲ CENTRAS teikti ir gauti dokumentus iki 2019-09-05, nes apie jokį kitą asmenį VĮ REGISTRŲ CENTRAS nebuvo informuotas.
6.6. Ši, naujai paaiškėjusi aplinkybė įrodo, kad A. Š. nuo 2001-01-01 nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų ne tik apie įmonės įstatinio kapitalo sumažėjimo pranešimą VĮ REGISTRŲ CENTRAS, bet ir nėra jokių duomenų apie tai, kad A. Š. būtų ėmęsis kokių nors realių veiksmų, kad UAB DAIGILĖ atsiskaitytų už perleistą turtą, kurį suinteresuoti asmenys įvadina 365 000 Lt sumai. O kadangi turtas perleistas susijusiai įmonei, galioja ir A. Š. nesąžiningumo prezumpcija.
7. Atsakovo UAB „Budmeda“ bankroto administratorius J. U. atsiliepimu į pareiškimą, nurodė, kad su juo sutinka.
Prašymas netenkinamas.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 yra nurodyta, kad taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios EŽTT jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H.prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
9. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
11. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teismo pripažįstamos tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas).
12. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodo, kad iš VĮ TURTO BANKAS rašto Nr. (14.6E-44)- SK4 matyti, kad atsakovė 2000 m. gruodžio 22 d. iš VĮ TURTO BANKAS įsigijo AB „Kybartų gelžbetonis“ 67,47 proc. akcijų paketą. Nors pažymoje nenurodyta suma, tačiau suinteresuotas asmuo P. J. tikina, kad tai buvo 365 000 Lt arba 105 711,30 Eur, t. y. atsakovės įstatinio kapitalo apimties sandoris. Tai yra esminiai nauji faktai, kurie nebuvo nagrinėti byloje ir įrodo, kas atsakovės vadovų veiksmai dėl tyčinio bankroto prasidėjo 2001 m. sausio 1 d., kai jai vadovavo A. Š., kas nebuvo žinoma ir tirta nagrinėtoje byloje.
13. Kadangi pareiškėjas teigia, kad tai naujai paaiškėjusios aplinkybės, teismas turi išsiaiškinti ar šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu. Kaip matyti iš pirminio D. K. 2020 m. vasario 8 d. pareiškimo dėl BUAB Budmeda bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškime buvo nurodomos aplinkybės, kad BUAB Budmeda, AB „Kybartų gelžbetonis“ ir UAB DAIGILĖ buvo glaudžiai susijusios įmonės, jose veikė tie patys asmenys, kurie koordinavo savo veiksmus ir kurie šiais savo neteisėtais veiksmais (įvairiomis finansinėmis operacijomis ir kt.) visoms trims įmonėms padarė žalos. Taigi, trijų įmonių ir juos valdančių asmenų tarpusavio ryšiai pareiškėjui buvo gerai žinomi. Todėl, pareiškėjas, jau rinkdamas medžiagą pirminiam pareiškimui šioje byloje, turėjo galimybę išsiaiškinti ir kaip kito AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijų savininkai, t. y. pareiškėjas galėjo ieškoti ir gauti informacijos apie visus sandorius susijusius su AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijų įsigijimu ir perleidimu, įskaitant ir tai kaip UAB DAIGILĖ įsigijo 67,50 proc. AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijų. Vien tai, kad pareiškėjui tuo metu tokia informacija pasirodė nereikšminga, negali būti pateisinama priežastimi tokia informacija nesidomėti, vėliau ją sužinojus ir suvokus, kad ji gali būti reikšminga, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas, rengdamas pirminį pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, turėjo išsiaiškinti visas klausimo išsprendimo svarbias aplinkybes ir pateikti jas teismui.
14. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškime nurodomos aplinkybės egzistavo procesinių sprendimų priėmimo metu ir jos tuo metu galėjo (ir turėjo) būti žinomos pareiškėjui. Vien tai, kad pareiškėjas jų nelaikė svarbiomis ir nesidomėjo, negali būti pagrindas proceso atnaujinimui.
15. Be to, pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, remiasi ne konkrečiais įrodymais, o tik prielaidomis, nes nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, įrodantys kada ir kaip UAB Budmeda perleido AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijas įmonei UAB DAIGILĖ, ar kad UAB DAIGILĖ neatsiskaitė už perleidžiamas akcijas. Taip pat nėra įrodymų, kad šios akcijos buvo įsigytos ir perleistos už visą UAB Budmeda įstatinio kapitalo vertę – 65 000 Lt arba 105 711,30 Eur, šis teiginys grindžiamas tik P. J. teiginiais.
16. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų būtinų proceso atnaujinimui – kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip nurodyta pacituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje proceso atnaujinimo tikslas nėra tai, kad teismas iš naujo persvarstytų bylą ir priimtų kitą, galbūt prašančiam asmeniui palankesnį teismo sprendimą, t. y. šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti. Be to, tiek Lietuvos tiek EŽTT praktikoje suformuota taisyklė, kad turi būti laikomasi pagarbos įsiteisėjusiam teismo sprendimui principo. Teismo nuomone, šiuo atveju proceso atnaujinimas, remiantis vien tik prielaidomis ir informacija, kuri galėjo ir turėjo būti žinoma pareiškėjui pirminio prašymo pateikimo metu, kaip tik ir pažeistų čia nurodytus principus ir neatitiktų cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
17. Dėl išvardintų priežasčių atmetamas pareiškėjo D. K. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r ė:
Atmesti pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme.
Teisėjas Alvydas Barkauskas