Civilinė byla Nr.2-125-635/2012
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01960-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 6.3;11.9.10.4; 116.4.
(S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 20 d.
Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei,
dalyvaujant ieškovui S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste – UAB) „Artūro sprendimai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kompensacijos priteisimo,
n u s t a t ė:
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo nuo 2011-09-05 pagal LR darbo kodekso 136 str. 2 d. neteisėtu, nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, viso 1040 Lt, neišmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius 3120 Lt sumoje, 402,64 Lt neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 15840 Lt dienpinigių, 243,80 Lt kelionės išlaidų, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, o atsakovui iki to laiko nesumokėjus šios sumos, priteisti vidutinį darbo užmokestį už praleistą sumokėjimui laiką bei 10000 Lt neturtinės žalos. Ieškovas nurodo, kad su atsakovu 2011 m. balandžio 1 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 8, kuria remiantis ieškovas buvau priimtas pas atsakovą dirbti dailide -staliumi, mokant mėnesinę 1040 Lt. algą. Atsakovas užtikrino, ir buvo susitarta, kad ieškovas dirbs objektuose Panevėžyje ar Panevėžio raj., ir tik nesant darbų šiose vietovėse, trumpam teks vykti dirbti į kitus šalies regionus ar užsienį. Priimdamas į darbą atsakovas įspėjo, jog iš pradžių trumpai teks padirbėti Švedijoje, nes darbo sutarties sudarymo momentu darbų Panevėžyje nebuvo. Darbo sutartis ir buvo pasirašyta Švedijoje, kur jis (ieškovas) dirbo apie 5 mėnesius. Atlyginimą atsakovas mokėdavo į rankas per savaitę apie 500 švediškų kronų, kas atitinka 160-180 Lt. Šie pinigai būdavo skiriami tik maistui, už gaunamus pinigus nepasirašydavo. Kartais jis grįždavo į Lietuvą, būdavo kelias savaites namuose, po to vėl važiuodavo dirbti į Švediją. Telefonu sužinojo iš savo žmonos, kad yra atleistas iš darbo dėl pravaikštos. Jis iš karto tęsė darbą pas tą patį asmenį Švedijoje, pas kurį dirbo per atsakovą. Jis pravaikštų nepadarė. Kartu su juo dirbę kolegos, dirbo nelegaliai, jie vis prašė, kad pasirašytų darbdavys sutartį su jais, bet taip ir nepasirašė. Su juo sutartis taip pat buvo pasirašyta tik jau po kurio laiko jam dirbant ir tik jam primygtinai reikalaujant.Atsakovas iš dalies su juo atsiskaitė, sumokėjo neišmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. birželio, liepos mėnesį, atskaičius mokesčius atsakovas sumokėjo po 853,70 Lt kas mėnesį. Liko nesumokėjęs už rugpjūčio mėnesį bei atostoginius.
Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinius sutinka iš dalies. Nurodo, kad sutinka su ieškinio dalimi dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2011 m. rugpjūčio mėn. (1040 Lt (853,70 Lt atskaičiavus mokesčius) priteisimo, sutinka su Ieškovo reikalavimu priteisti neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet nesutinka su jos dydžiu - 402,64 Lt, jos dydis yra - 396,16 Lt. Atostogų dydis yra paskaičiuotas buhalterijoje. Nurodo, kad šias sumas jis ieškovui yra pervedęs išskyrus darbo užmokestį už rugpjūčio mėnesį bei atostoginius. Su kitais ieškovo reikalavimais atsakovas nesutiko. Reikalavime dėl neteisėto atleidimo atsakovas nurodė, kad ieškovas buvo informuotas apie tai, kad dirbs ne Lietuvoje o Švedijoje, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių, nesant darbui, ieškovas realiai nedirbo atsakovo įmonėje, mokėjo pats mokesčius, o atsiradus darbo ir nurodžius ieškovui pradėti dirbti nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., ieškovas dirbti atsisakė paaiškindamas, kad eis dirbti kitur. Todėl atsakovas taikė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, traktuodamas ieškovo veiksmus kaip darbo drausmės pažeidimą. Duomenų bazėje nurodyta atleidimo priežastis pagal darbo kodekso 136 str. 2 d. yra rašytinė klaida, padaryta kažkurio iš darbuotojų. Iš tiesų ieškovas yra atleistas pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., 237 str. 1 d. 3 p. Dėl reikalaujamų dienpinigių atsakovas nesutiko. Nurodė, kad darbo Sutartis buvo sudaryta tik formaliai, kadangi, ieškovas realiai jokių jam priklausančių pagal Sutartį dailidės -staliaus darbo funkcijų atsakovo vadovaujamoje įmonėje Švedijoje neatliko, Ieškovas niekada nebuvo ir negalėjo būti komandiruojamas darbui į Švediją, todėl Atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo atlyginti Ieškovui jo turėtas kelionės klaidas, sumokėti visiškai jam nepriklausančius dienpinigius. Atsakovas nurodė, kad ieškovas iš tiesų net tiksliai nepaskaičiavo remiantis įstatymais norimų dienpinigių. Atsakovas taip pat nesutiko dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, nes jo nuomone, nebuvo atlikti jokie veiksmai iš atsakovo pusės, kad ieškovas galėtų reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad šalys 2011-04-01 sudarė neterminuoto darbo sutartį Nr. 8, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovą dailide – staliumi nustatant mėnesinę 1040 Lt algą (b.l. 7-9). Darbo sutartyje nenumatyta konkreti darbo vieta, nurodomi tik įmonės objektai. Ieškovas buvo atleistas iš darbo 2011-09-05. Tuo pagrindu buvo surašytas atsakovo direktoriaus A. J. įsakymas Nr. 2011-08. Atleidimo pagrindas – pravaikštos, tačiau įsakyme nenurodomi atleidimo teisiniai pagrindai (b.l. 46). Darbo kodekso 240 str. 1 dalis numato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija. Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-432-538/2012). Nustatyta, kad atsakovas parengė įsakymą dėl ieškovo pasiaiškinimo, įsakymas buvo parengtas 2011-09-02 (b.l. 45), tačiau nenurodyti jokie pasiaiškinimo pateikimo terminai, neaišku ar apie tai buvo informuotas ieškovas. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas iš tiesų būtų pažeidęs darbo drausmę. Atsakovo pateiktą versiją, kad ieškovas iš viso nedirbo jo vadovaujamoje įmonėje, paneigia liudytojai, kurių parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti.
Viena iš darbo drausmės ir tvarkos užtikrinimo priemonių – įstatyme įtvirtinta darbdavio teisė drausmine tvarka bausti darbuotoją už darbo drausmės pažeidimą, t. y. darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės (DK234 str.). Darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas turi būti vertinamas pagal DK238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už pakartotinius ar šiurkščius darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK136 str. 3 d.). Pravaikšta – darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – įstatymo priskirta prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų (DK235 str. 2 d. 9 p.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK235 str. 2 d. 9 p. nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009).
Kadangi atsakovas neįrodė, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę, atsakovo atleidimas iš darbo atsakovo nurodytais pagrindais, laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas, ieškovo reikalavimo dalis kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos tenkintina, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai vieno atlyginimo dydžio išeitinė išmoka (DK 297 str. 4 d., 140 str. 1 d.).
Iš esmės nesant tarp šalių ginčui, ieškinio dalis dėl neišmokėto atlyginimo bei atostoginių priteisimo, tenkintinas, įskaitant jau sumokėtas atlyginimo dalis.
Ieškinio dalis dėl dienpinigių sumokėjimo tenkintina iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas dirbo pas atsakovą samdomu darbuotoju. Ieškovas dirbo Švedijoje, tą patvirtina liudytojai V. Š., G. A. ir K. B., parengiamojo posėdžio metu tam neprieštaravo ir atsakovo atstovas A. J., patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai. Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad ieškovas dirbo Švedijoje, nors kitose atsiliepimo dalyse aiškino, kad atsakovas iš viso nedirbo pas jį, darbo sutartis buvo fiktyvi. Tai, kad ieškovas netinkamai paskaičiavo dienpinigius, savaime nesuponuoja dienpinigių nepriteisimo fakto. Absoliutus dienpinigių mokėjimo nutraukimas nėra galimas, nes darbdavio pareiga mokėti dienpinigius į komandiruotę vykstančiam darbuotojui nustatyta įstatyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konkrečioje byloje spręsdamas dienpinigių darbuotojui priteisimo klausimą, yra nurodęs, kad darbdavio sprendimas nemokėti darbuotojui dienpinigių už faktiškai komandiruotėse būtą laiką prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams, toks sprendimas neatitinka sąžiningo darbdavio kriterijaus (žr. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. UAB „Lietmedis“, byla Nr. 3K-3-182/2004, kat. 5.3.3;5.7) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2004). Nustatyta, kad visą darbo laiką nuo 2011-04-01 iki 2011-09-05 ieškovas dirbo Švedijoje, ieškovas paskaičiavo, kad išdirbo iš viso 88 dienas, o atsakovas to fakto nepaneigė. Teisės aktuose yra nurodyta, kad dienpinigių norma Švedijos karalystėje yra 180 Lt per dieną (LR finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ / Valstybės Žinios, 1996, Nr. 114-2660; Valstybės Žinios, 1996, Nr. 116), todėl ieškovui priteistina 88x180=15480 Lt dienpinigių. Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos įrodytos kelionės išlaidos.
Ieškovo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.
Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009, kat. 4.3; 11.9.3; 16.2.4; 106.1).
Aiškindamas ir taikydamas šias materialinės teisės normas, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Šiuo atveju nustatyta, kad darbo santykių nutraukimą sąlygojo ne tik darbdavio bet ir darbuotojo iniciatyvos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl jo neteisėtos veikos atsiradus neturtinei žalai, tuo labiau, kad ieškovas iš karto toliau tęsė darbą toje pačioje darbo vietoje, tik pas kitą darbdavį. Kadangi nėra pakankamai įrodymų apie tokios žalos atsiradimą, reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, atmestina.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str. 3 d., 92 str., 88 str.). Jas sudaro žyminis mokestis nuo patenkintos reikalavimo dalies (18373,66x0,03%= 551 Lt) ir 28 Lt pašto išlaidų, viso 579,00 Lt.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str.,410 str. teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad darbo sutartis, sudaryta 2011-04-01 tarp UAB „Artūro sprendimai“, įmonės kodas 30233505 ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB „Artūro sprendimai“, įmonės kodas 30233505, buveinė Vilkų kampo k., Šilutės r. LT-99388, ieškovui S. B. vieno atlyginimo dydžio išeitinę išmoką, viso 1040 Lt, 853,70 Lt atlyginimo, 396,16 Lt atostoginių, 243,80 Lt kelionės išlaidų, 15840 dienpinigių, viso 18373, 66 Lt.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Artūro sprendimai“, įmonės kodas 30233505, 579,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Daiva Jazbutienė