Baudžiamoji byla Nr. 2K-181-788/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10395-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.2.1; 2.1.7.1; 2.1.13.1; 2.1.16.2.13; 2.2.1.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 28 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį taip pat nuteistas T. V., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendis pakeistas, tačiau pakeitimai susiję su nuteistuoju T. V., dėl kurio kasacinis skundas nepaduotas. Kita nuosprendžio dalis nekeista. Nuteistojo M. V. bei jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. V. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. V., jiems abiem neturint teisėto pagrindo bei grasinant panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojant, atvirai savo naudai iš M. M. prievartavo didelės vertės turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
1.1. T. V. 2021 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 11.10 val. iki 11.40 val., prie namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudojo psichinę prievartą prieš M. M., t. y. grasino jam panaudoti fizinį smurtą ir sugadinti ar sunaikinti jo turtą, taip pat panaudojo fizinį smurtą – sudavė jam vieną kartą į skruostikaulį ir vieną kartą spyrė į dešinį klubą, dėl to M. M. parkrito ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą (padaryta poodinių kraujosruvų dešinio sėdmens srityje, pilvo kairėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimų kairėje blauzdoje). Tęsiant nusikalstamą veiką ir prie jos prisijungus M. V., jie abu (T. V. ir M. V.) toliau naudojo prieš M. M. psichinę prievartą, grasindami jį sukapoti gabalais ir išmesti gabalais per tvorą į jo sugyventinės namo kiemą, sudeginti visus jo turimus namus, sudeginti motinos namus ir panaudoti fizinį smurtą prieš jo artimuosius, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė M. M. perduoti didelės – 180 000 Eur – vertės turtą.
1.2. Jiems tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2021 m. balandžio 4 d. apie 18.00 val. T. V., važiuodamas automobiliu ,,Porsche Cayenne“, Kaune, Šilainių plente, ties Romainių tuberkuliozės ligonine, pastebėjęs automobiliu ,,Porsche Panamera 4“ pravažiuojantį M. M., savo automobiliu užblokavo jam pravažiavimą. M. M. vairuojamam automobiliui sustojus, T. V. išlipo iš savo automobilio ir, šaukdamas necenzūriniais žodžiais, grasino fiziškai susidoroti su M. M. M. M. savo automobiliu skubiai išvažiavus iš įvykio vietos, T. V. automobiliu ,,Porsche Cayenne“ dideliu greičiu persekiojo M. M. vairuojamą automobilį. Šilainiuose, žiedinėje sankryžoje, esančioje prie pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), prie T. V. prisijungė M. V., pastarasis savo vairuojamu automobiliu ,,Land Rover“ blokavo M. M. vairuojamam automobiliui pravažiavimą, sukėlė pavojų jo sveikatai ir turtui. M. M. nesustojus ir sugebėjus pravažiuoti pro užblokuotą kelią, T. V. ir M. V. automobiliais toliau persekiojo M. M. Kauno gatvėmis, turėdami tikslą jį įbauginti ir priversti perduoti jiems 180 000 Eur vertės turtą, kol M. M. pavyko sustoti prie policijos pareigūnų ir paprašyti pagalbos.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nuteistasis M. V. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas ir visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 8 d. prokurorės nutarimu atskyrus baudžiamąsias bylas, buvo pasunkinta nuteistojo M. V. teisinė padėtis, taip pat nepagrįstai pripažinta, kad atskirtos baudžiamosios bylos nėra susijusios. Be to, šis procesinis sprendimas (bylų išskyrimas) lėmė tokią situaciją, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas M. M. išvengė baudžiamosios atsakomybės mainais į savo duodamus parodymus, o nuteistasis M. V., išskyrus bylas, prarado galimybę ginčyti tokio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) straipsnį, parodymus, duotus disponavimo narkotinėmis medžiagomis byloje. Kartu buvo netinkamai įvertinti M. M. parodymai. Jis šioje byloje yra nukentėjusysis, o ankstesnėje susijusioje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, teismai turėjo atsižvelgti, kad M. M. mainais už pasiūlytas privilegijas turėjo motyvą apkalbėti nuteistąjį M. V. Be to, turtas, kuris esą buvo prievartaujamas iš nukentėjusiojo M. M., yra ir kitų baudžiamųjų bylų dalykas – prarastos narkotinės medžiagos (atitinkamai Vilniaus apygardos bylos Nr. 1-51-1053/2025, Kauno apygardos bylos Nr. 1-36-348/202, Prancūzijos Respublikoje nagrinėjamos bylos). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. liepos 25 d. nutartimi nusišalino nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dėl to, kad šios kolegijos teisėjai (J. Jakubonienė, V. Liudvinavičienė ir L. Šiukšta) anksčiau sprendė dėl nuteistojo M. V. ir jo brolio nuteistojo T. V. suėmimo termino pratęsimo Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 1-82-348/2024 (dabartinis Nr. 1-36-348/2025) ir kaip vieną iš motyvų nurodė, jog abi šios bylos labai susijusios. Baudžiamoji byla Nr. 1-82-348/2024 dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ikiteisminio tyrimo metu buvo išskirta iš bylos Nr. 1-48-923/2024 (nagrinėjama byla) dėl turto prievartavimo ir žmogaus terorizavimo.
2.2. Teismai nepagrįstai šifruotos komunikacijos platformos „Sky ECC“ duomenis pripažino įrodymais byloje, nukrypo nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo pagal Landgericht Berlin (Vokietija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš M. N. (byla C-670/22) išaiškinimų. Duomenų, priskiriamų elektroninio ryšio (šifruotos) komunikacijos platformai „Sky ECC“, pirminio gavimo teisėtumas, dešifravimo teisėtumas bei pagrindai rinkti tokius duomenis, juos fiksuoti ir kaupti žemesnės instancijos teismuose taip ir nebuvo tinkamai patikrinti, lygiai kaip ir nebuvo tinkamai atskleisti teisinis ir faktinis tokių (pirminių) duomenų gavimo pagrindas, identifikatorių suteikimo pagrindas, institucijos, kurios juos iškodavo ir suteikė, užduotis atlikti tokių duomenų iškodavimą ir kt. Pirmosios instancijos teismas susiaurino gautų duomenų pripažinimo įrodymais ir jų leistinumo klausimą iki Europos tyrimo orderio (toliau – ir ETO) išdavimo teisėtumo klausimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 66 straipsnis), nors toks orderis būtent šioje baudžiamojoje byloje iš viso nebuvo išduotas. Europos tyrimo orderio išdavimo pagrindas buvo Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija apie šios nusikalstamos veikos vykdymą organizuota grupe, dideliu tarptautiniu mastu. Teismas neleistinai iškreipė pirmiau nurodyto Europos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo pagal Landgericht Berlin (Vokietija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje C-670/22 esmę, kaip neleidžiančią pripažinti leistinu įrodymu tokių duomenų, kurių kaltinamasis negali veiksmingai pakomentuoti (o būtent tokia situacija yra ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), nes buvo siekiama gauti duomenis apie nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, o ne apie galimai padarytą BK 181 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.
2.3. Kaip liudytojai apklausti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – Kauno apskrities VPK ONTV) pareigūnai T. Jankauskas ir L. Ališkevičienė skirtingai nurodė, kas priskyrė konkrečius sistemos „Sky ECC“ identifikatorius konkretiems asmenims, tačiau ir patys žemesnės instancijos teismai, teigdami, esą šių pareigūnų parodymai vieni kitiems neprieštarauja, prieštaringai nurodo, kad tai galėjo būti ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, ir Prancūzijos Respublikos pareigūnai. Taip nukrypta nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai išaiškinto „maksimalaus tikslumo“ reikalavimo, kuris yra pagrindinis kriterijus, nustatant neviešo pobūdžio priemonių taikymo privalomą teisinio ir faktinio pagrindų patikrinimą, nes žemesnės instancijos teismai nepatikrino ir nepagrindė, kokiu būdu Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai nustatė šiuos konkrečius „Sky ECC“ sistemos identifikatorius ir kaip juos priskyrė konkretiems asmenims, nors nuteistajam M. V. priskiriamas netgi daugiau nei vienas toks identifikatorius. Maksimalaus tikslumo reikalavimai pažeidžiami, kai susirašinėjime tarp vartotojų 2DW2YO ir G5XV37 (o ne „2dw2y0“, „591e42“, „cv31fe“, kaip nurodoma Europos tyrimo orderyje) pateikiamos ne dviejų asmenų, o tik vieno asmens žinutės, priskiriamos (neaišku, kokiu būdu) nuteistajam M. V. Nors ETO duomenyse nuteistajam M. V. priskiriami du sistemos „Sky ECC“ identifikatoriai G5XV37 ir IOG89L, tačiau byloje (7 t., b. l. 129) taip pat yra minimas visiškai kitoks identifikatorius IOG89LI, o iš Prancūzijos Respublikos gautuose duomenyse nuteistajam M. V. priskirtas identifikatorius IOG89L ar IOG89LI iš viso nėra minimas. Taip pat bylos duomenyse (7 t., b. l. 176), kuriuose turėtų būti dviejų asmenų susirašinėjimas, yra tik vienam asmeniui, t. y. tik M. M., priskiriamos komunikacijos tekstas. Kaip matyti, ETO yra net 11 identifikatorių, tačiau neatskleidžiama, kodėl kasatoriui M. V. suteikiami du iš vienuolikos ir būtent tokie identifikatoriai – G5XV37 ir IOG89L (ar IOG89LI), o ne kuris nors iš kitų pateikiamų ETO identifikatorių. Deja, žemesnės instancijos teismai nuo maksimalaus tikslumo, kurio reikalaujama iš neviešo pobūdžio procesines priemones leidžiančių (sankcionuojančių) veiksmų, nukrypo. Be to, priešingai nei nurodo teismai, Prancūzijos Respublikoje (galimai ir kitose valstybėse, tokiose kaip Belgijos Karalystė ar Nyderlandų Karalystė) atlikto tyrimo metu nebuvo jokių teismų nutarčių, kuriomis būtų leista naudoti neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (tokias kaip telekomunikacijos duomenų fiksavimas, kaupimas ar kontrolė, slaptas sekimas ar pan.) būtent prieš kasatorių M. V.
2.4. Nuteistasis M. V. prašė atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, įpareigojant valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą išreikalauti iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Europolo kanalu Lietuvos kriminalinės policijos biurui pateiktą informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečių organizuotas nusikalstamas grupes, taip pat informaciją, kokios konkrečiai valstybės ar nevalstybinės institucijos tokią informaciją pateikė, kaip tokia informacija susijusi su nuteistuoju, kokiu būdu ir kodėl konkretūs komunikacinės sistemos „Sky ECC“ identifikaciniai numeriai G5XV37 ir IOG89L (ar IOG89LI, o tai nėra vienas ir tas pats) buvo priskirti nuteistajam, kas iškodavo tokią informaciją, t. y. tikrinti galimai šifruotos komunikacijos duomenų, kurie priskiriami nuteistajam M. V., faktinį ir teisinį teikimo baudžiamajai bylai pagrindą. Deja, šį prašymą apeliacinės instancijos teismas atmetė, nors pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi buvo pavedęs prokurorei nustatyti, kokie konkrečiai ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė unikalų identifikatorių, priskirdami konkrečiai nukentėjusiajam ir kaltinamiesiems.
2.5. Teismai netinkamai taikė BK 181 straipsnio 3 dalį ir neteisingai aiškino turto svetimumo kriterijų, neatsižvelgė į naujausioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje įtvirtintą turto svetimumo požymį. Jau anksčiau buvo minėta, kad turtas (jo vertė), kuris neva buvo prievartaujamas iš nukentėjusiojo M. M., yra kitų baudžiamųjų bylų (sudarančių bendrą visumą, tačiau neteisėtai atskirtų) nagrinėjimo dalykas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą 2021 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta aplinkybė „tariamai prarastas krovinys“, tačiau žemesnės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose šią sąvoką pakeitė į 180 000 Eur vertės turtą ir jį priskyrė nukentėjusiajam M. M. (nors jis neigė, kad toks turtas būtų jam priklausęs). Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad Prancūzijos Respublikoje sulaikytas krovinys su kanapėmis iš tiesų būtų priklausęs M. M., nėra, apie tai nėra rašoma ir iš Prancūzijos Respublikos gautame nuosprendyje, kuriuo baudžiamojoje byloje buvo išteisintas O. M. (O. M.) (kuris nebuvo apklaustas žemesnės instancijos teismuose). Byloje nėra duomenų, kad sulaikytas krovinys būtų realizuotas ar nustatyta aiški jo kaina (vertė).
2.6. Nukentėjusysis M. M. parodė, kad M. V. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, (R. G.) turto neprievartavo, jokių smurtinių veiksmų neatliko, todėl arba kasatoriui baudžiamoji atsakomybė pritaikyta nepagrįstai, arba jo veika turėtų būti kvalifikuojama tik kaip savavaldžiavimas (BK 294 straipsnio 1 dalis). Be to, šifruotos komunikacijos sistemos (platformos) „Sky ECC“ komunikaciniuose pranešimuose, priskiriamuose M. M., nurodoma ne 180 000 Eur suma, o dešimt kartų mažesnė – 18 000 Eur (7 t., b. l. 176; 2021 m. kovo 4 d. 15.03 val. pranešimo 8 eilutė). Taigi teismai be jokio pagrindo padidino M. M. nurodytą sumą, o tai lėmė veikos kvalifikaciją.
2.7. Sutiktina su teismo išvada, kad naujesnioji BK 181 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) redakcija iš dalies gali būti laikoma sunkinančia kasatoriaus teisinę padėtį, nes ji nustatė naują kvalifikuojantį požymį – labai didelės vertės turto prievartavimą. Tačiau naujesnėje įstatymo redakcijoje atsirado ir esmingai reikšmingas kasatoriaus teisinei padėčiai svetimo turto požymis. Ankstesnėje įstatymo redakcijoje turto svetimumo požymis nebuvo įtvirtintas. Šis turto svetimumo aspektas tampa itin aktualus, kadangi M. M. visada teigė, kad „jie mano asmeninio turto nereikalavo“, taigi reikalautas turtas nukentėjusiajam buvo svetimas. Pagal teismų praktiką, esant sunkinamiesiems ir lengvinamiesiems požymiams, taikomas palankesnis kaltininkui įstatymas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-697/2023).
2.8. Kasatoriui paskirta bausmė yra per griežta, turėjo būti svarstomas naujosios redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas, nes BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos nusikalstamos veikos (nepriklausomai nuo to, kurios konkrečiai įstatymo redakcijos) nepriskirtinos labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat egzistavo visos galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio 2 arba 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad kasatoriui netaikytina BK 75 straipsnio 3 dalis, nes M. V. kitoje baudžiamojoje byloje, iš kurios išskirta nagrinėjama byla, paskirtas suėmimas; net apeliacinės instancijos teismas pripažino tokią motyvaciją netinkama, tačiau BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų vis tiek netaikė ir tokio sprendimo visiškai nemotyvavo, nors egzistavo visi pagrindai ir sąlygos tai padaryti. M. V. asmenybė nelaikytina pavojinga, jis laikomas neteistu, turi patikimus ir ilgalaikius socialinius ryšius, iki suėmimo dirbo.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:
3.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo ikiteisminių tyrimų atskyrimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad analogiškus argumentus kasatorius buvo nurodęs ir savo apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą dėl nusikalstamų veikų tyrimų sujungimo ir atskyrimo, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstama veika, apie kurios sąsajas nurodo kasatorius, niekaip nėra susijusi su BK 181 straipsnio 3 dalyje nurodyta veika, inkriminuota nuteistiesiems šioje byloje, kadangi tai, ar nuteistieji bus pripažinti kaltais padarę BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, esminės reikšmės sprendžiant jų atsakomybės pagal BK 181 straipsnio 3 dalį klausimą neturi. Be to, šių nusikaltimų nejungia bendras sumanymas, jų aplinkybės nesusipina, veikas sudaro tarpusavyje nesusiję nusikalstamų veikų požymiai. Be to, M. M. prieš atskiriant tyrimus šioje baudžiamojoje byloje jau turėjo nukentėjusiojo statusą, ir nors kasatorius kelia abejonių dėl šio nukentėjusiojo parodymų, nes, jo manymu, M. M. kitoje baudžiamojoje byloje dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) straipsnį, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Priešingai nei nurodo kasatorius, M. M. procesinis statusas kitoje byloje įtakos šiai bylai neturi, kadangi šioje byloje buvo tiriamos kitos nusikalstamos veikos nei tos, dėl kurių padarymo asmuo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, nukentėjusiojo M. M. parodymus šioje byloje patvirtino tiek teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, tiek kiti ikiteisminio tyrimo metu BPK nustatyta tvarka gauti duomenys. Taigi, ikiteisminis tyrimas dėl kasatoriaus ir nuteistojo T. V. nusikalstamų veikų buvo išskirtas siekiant baudžiamojo proceso tikslų ir nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo.
3.2. Taip pat atmestini kasatorių argumentai dėl netinkamo duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo (BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai). Kaltinimas kasatoriui buvo grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (teismo ištirtomis ir pripažintomis įrodymais), kurių pagrįstumą rodo duomenų visetas, o „Sky ECC“ šifruoto susižinojimo platformoje užfiksuotas nuteistųjų bendravimas tik patvirtino, kad jie iš anksto susitarė ieškoti M. M., o suradę – priversti jį atiduoti jiems pinigus. Be to, priešingai nei tvirtina kasatorius, „Sky ECC“ šifruoto susižinojimo platformos duomenys šioje byloje gauti ir panaudoti teisėtai. Pritartina apeliacinės instancijos teismui, kad „Sky ECC“ duomenys buvo surinkti iš esmės esant toms pačioms sąlygoms, kurios atitinka ir Lietuvoje taikomus tokio pobūdžio duomenų rinkimo standartus, – esant duomenimis pagrįstų įtarimų dėl padarytų kelių nusikaltimų, tarp jų ir vieno sunkaus, bei duomenų rinkimo veiksmų atlikimą patvirtinus nepriklausomam ir nešališkam teisėjui. Nagrinėjamu atveju į Prancūziją buvo kreiptasi su Europos tyrimo orderiu kitoje baudžiamojoje byloje dėl narkotinių medžiagų gabenimo. Tyrimo metu nustačius, kad dalis duomenų yra susiję su šia baudžiamąja byla, papildomai buvo kreiptasi į Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijas, kad būtų galima šiuos duomenis, gautus Europos tyrimo orderio pagrindu, naudoti ir šioje baudžiamojoje byloje. Toks leidimas buvo gautas Paryžiaus apeliacinio teismo Paryžiaus baudžiamųjų bylų teismo pirmininko pavaduotojo sprendimu, kuris iš esmės atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir turėjo galimybę įvertinti Europos tyrimo orderio (prašymo leisti naudoti duomenis) vykdymo svarbą. Be to, šis teisėjas buvo atsakingas už ikiteisminį tyrimą Prancūzijoje dėl asmens X ir būtent kontroliuojant šio tyrimo teisėtumą buvo gauti bei iššifruojami „Sky ECC“ sistemos duomenys. Taigi, šis ikiteisminis tyrimas Prancūzijoje buvo vykdomas prižiūrint nepriklausomam ir nešališkam asmeniui – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiuo atveju spręsti, kad duomenys gauti neteisėtais būdais, nėra pagrindo. Be to, iš Prancūzijos gauta informacija buvo patikrinta Lietuvoje ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, kurie, remdamiesi konkrečiais, objektyviais nuteistuosius apibūdinančias duomenimis, kiekvieną susižinojimą susiejo su konkrečiais asmenimis. Savo ruožtu šie duomenys buvo patikrinti ir pirmosios, taip pat ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, remiantis tuo, kad „Sky ECC“ duomenys bendradarbiavimo pagrindu buvo teisėtai perduoti iš šiuos duomenis surinkusios valstybės (Prancūzijos) kitai šiuos duomenis ketinančiai panaudoti valstybei (Lietuvai), daroma išvada, kad byloje turimus „Sky ECC“ duomenis Lietuvos Respublikoje taikomų įstatymų ir tarptautinių normų kontekste yra pagrindas pripažinti teisėtais būdais gautais duomenimis. Tai atitinka BPK 66 straipsnio, taip pat 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose reikalavimus.
3.3. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius argumentus, kad šifruotos komunikacijos platformos „Sky ECC“ duomenys negali būti pripažinti įrodymais, taip pat grindžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) Didžiosios kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pagal Landgericht Berlin (Vokietija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje C-670/22. Kasatorių nurodytame sprendime išaiškinta, kad nacionalinis baudžiamųjų bylų teismas, nagrinėdamas nusikalstamomis veikomis įtariamam asmeniui iškeltą baudžiamąją bylą, privalo neatsižvelgti į informaciją ir įrodymus, jeigu šis asmuo negali veiksmingai pakomentuoti šios informacijos ir įrodymų ir jeigu jie gali turėti reikšmingą įtaką faktinių aplinkybių vertinimui. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Pirmiausia, iš Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 28 d. nutarties turinio šioje byloje matyti, kad sprendžiant dėl byloje padarytų išvadų, be jas pagrindžiančių įrodymų gavimo teisėtumo, buvo įvertinta ir tai, ar kitoje valstybėje (Prancūzijoje) surinktų ir teisėtai Lietuvai perduotų duomenų panaudojimas procese nepažeidė nuteistųjų T. V. ir M. V. teisės į gynybą, ar šiuo atveju buvo užtikrinta jų teisė veiksmingai komentuoti šiuos duomenis, t. y. ar jiems buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kaip tai nustatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir pagal Direktyvos 2014/41 14 straipsnio 7 dalies nuostatas. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą apie pažeistą kasatoriaus teisę į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistiesiems ir gynybai buvo suteikta galimybė susipažinti su visų šioje byloje gautų „Sky ECC“ duomenų turiniu: jie buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu, kompiuterinė laikmena su turimu visu susirašinėjimo turiniu pridėta prie bylos medžiagos. Be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nuteistieji ir gynėjai pasisakė dėl šių duomenų vertinimo, jie turėjo galimybę patikrinti vertinamų pranešimų turinį, be kita ko, užduodami klausimų vienam iš susirašinėjimo dalyvių, o būtent nukentėjusiajam M. M., kuris iš esmės pripažino naudojęsis „Sky ECC“ ir paaiškino, kas yra kiti susirašinėjimo dalyviai.
3.4. Taip pat nesutiktina su kasatorių teiginiais dėl netinkamo BK 181 straipsnio 3 dalies taikymo neatsižvelgiant į naujesnės baudžiamojo įstatymo redakcijos dispozicijoje nustatytą turto svetimumo požymį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos ir teismų sprendimų, nuteistieji neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės reikalauti 180 000 Eur iš M. M. Byloje esantys duomenys rodo, kad nurodyta pinigų suma buvo reikalaujama kaip ,,bauda“, išreikšta tarsi reikalavimas padengti bendrai patirtus nuostolius už Prancūzijoje sulaikytą neteisėtą narkotinių medžiagų krovinį, už kurio gabenimą tuo metu buvo atsakingas M. M. Būtina pažymėti, kad šie nuostoliai buvo patirti gabenant neteisėtą krovinį, t. y. tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo susiklosčius galimai nusikalstamiems santykiams, todėl toks nuteistųjų reikalavimas, kuris nėra kildinamas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) reguliuojamų civilinių santykių, laikomas neteisėtu. Tai reiškia, kad M. M. neturėjo jokių įsipareigojimų sumokėti už prarastą neteisėtą krovinį, kadangi tarp jų nebuvo tikrų ar tariamų teisinių santykių, o reikalavimas sumokėti, grąžinti pinigus ar padengti vadinamuosius patirtus nuostolius, kurie galimai buvo gauti ar patirti iš neteisėtos veikos, prie tokių teisinių santykių nėra priskiriamas. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis. Dėl kasatorių teiginių, kad abu žemesnės instancijos teismai klydo taikydami BK 181 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo atsižvelgta į naujesnės baudžiamojo įstatymo redakcijos dispozicijoje nustatytą turto svetimumo požymį, pažymėtina, kad šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė ir motyvuotai paneigė apeliaciniame skunde analogiškai iškeltus argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
3.5. Atmestinas kasacinio skundo prašymas pakeisti žemesnės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus dėl kasatoriui paskirtos bausmės ir neskirti realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės arba dėl šios dalies taikyti BK 75 straipsnio 2 ir (arba) 3 dalies nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai arba iš dalies atidėti. Pagal BPK nuostatas, kasacinis teismas gali sušvelninti bausmę tik tokiu atveju, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, o kasaciniame skunde, be deklaratyvaus nesutikimo su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu, nenurodyta jokių naujų svarių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad žemesnės instancijos teismai, skirdami bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kasaciniu skundu pakartotinai kritikuojamos teismų išvados.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir bylos nagrinėjimo ribų
5. Dalis paduoto kasacinio skundo argumentų skirta įrodymų vertinimo klausimams, išsakoma pozicija, kad teismai neteisingai įvertino nukentėjusiojo parodymus ir kitus bylos įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino M. V. kaltu. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymų vertinimo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tačiau tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose nepadaryta esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus.
6. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam M. V. inkriminuotos faktinės turto prievartavimo aplinkybės nustatytos teismų ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma: nukentėjusiojo M. M. ir daugybės liudytojų parodymais, Teismo medicinos specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, automobilių apžiūros protokolais, skambučių į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašais, policijos pareigūnų „kūno“ kamerų ir gatvių vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais, mobiliojo ryšio telefonų išklotinių analize, iš Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijų gautais šifruoto susirašinėjimo programos „Sky ECC“ duomenimis ir kt.
7. Argumentai, kaip teismas turėjo vertinti vieną ar kitą bylos įrodymą, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija tikrina tuos kasacinio skundo argumentus, kuriais motyvuotai ginčijamas teisės taikymas, t. y. ar atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo suvaržytos nuteistojo M. V. procesinės teisės, ar teismai rėmėsi neleistinais įrodymais, ar nuteistajam tinkamai pritaikyta BK 181 straipsnio 3 dalis, ar byloje buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
Dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo
8. Kasatoriai argumentuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje prokurorė 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu nepagrįstai atskyrė ikiteisminius tyrimus ir taip apribojo nuteistųjų teisę į gynybą, užkirto kelią visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Pateikti kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
9. BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. I-20 patvirtintų Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimo, sujungimo ir atskyrimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nurodyti atvejai, kai prokurorui rekomenduojama priimti sprendimą dėl tyrimų atskyrimo: kai tyrimo metu nustatoma, kad nusikalstamą veiką (veikas) įvykdė keli įtariamieji ir atlikus visus būtinus tyrimo veiksmus vieno ar kelių iš jų buvimo vieta nenustatyta arba yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių nėra galimybės su įtariamuoju atlikti proceso veiksmų (pvz., sunki liga), arba kai vieno ar kelių iš jų asmenybės, atlikus visus būtinus tyrimo veiksmus, nenustatytos (7.1.1–7.1.2 punktai); kai vienoje ikiteisminio tyrimo byloje baigiamas ikiteisminis tyrimas dėl dalies (vienos arba kelių) nusikalstamų veikų, įvykdytų vieno ar kelių įtariamųjų, o kitoms tų pačių įtariamųjų įvykdytoms nusikalstamoms veikoms ištirti būtina papildomai laiko (7.2 punktas); kai sprendžiamas klausimas, ar vienam ar keliems įtariamiesiems taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38, 39(1) ir 40 straipsniuose nustatytais pagrindais (7.3 punktas); tai būtina greitesniam ir išsamesniam nusikalstamų veikų ištyrimui (7.4 punktas). Rekomendacijų 6 punkte nurodyti trys atvejai, kai ikiteisminio tyrimo byloje nerekomenduojama atskirti ikiteisminių tyrimų, t. y. kai: 6.1. nustatoma tęstinė nusikalstama veika (kai, esant bendram sumanymui, bendrai tyčiai, padaromos kelios tapačios veikos, paprastai nukreiptos į tą patį šaltinį, padarant žalą tam pačiam teisiniam gėriui); 6.2. tiriamos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (kai viena veika pažeidžiami keli skirtingi BK specialiosios dalies straipsniai, taip pat kai kelios veikos padarytos per labai trumpą laiko tarpą esant bendram sumanymui, kai viena iš veikų yra tik etapas tikslui pasiekti); 6.3. nustatomi nauji asmenys, kurie bendrininkaudami su anksčiau nustatytais asmenimis padarė tą pačią nusikalstamą veiką.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10395-21 pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir kt., gauta duomenų, jog M. M., veikdamas kartu su T. V., M. V. (kasatorius) ir kitais ikiteisminio tyrimo dar nenustatytais asmenimis, Ispanijos Karalystėje neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais. Prokurorės 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10395-21 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Prokurorės nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą priimtas nurodant, kad nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, nėra tiesiogiai susijusi su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, be to, M. M., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, atskiriamoje byloje gali būti įteiktas pranešimas apie įtarimą, dėl to jis įgytų įtariamojo statusą (1 t., b. l. 32–34). Toks procesų atskyrimo pagrindas atitiko Rekomendacijų 7.4 punkte nurodytą sąlygą, kai tai būtina greitesniam ir išsamesniam nusikalstamų veikų ištyrimui. Šios sąlygos buvimą patvirtina tai, kad byla dėl turto prievartavimo ir žmogaus terorizavimo jau išnagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, o byla dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos dar iki šiol nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Be to, nenustatyta nė vienos Rekomendacijų 6.1–6.3 punktuose įtvirtintos sąlygos, kai ikiteisminių tyrimų atskyrimas nerekomenduojamas.
11. Pažymėtina, kad gynybos argumentus dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas (apeliacinės instancijos teismo nutarties 57–60 punktai), tačiau motyvuotai juos paneigė. Pritartina šio teismo išvadai, kad skirtingose bylose nagrinėjamus nusikaltimus nejungia bendras sumanymas, jų aplinkybės nesusipina, veikas sudaro tarpusavyje nesusiję nusikalstamų veikų požymiai. Nagrinėjamoje byloje M. M. pripažintas nukentėjusiuoju ir davė parodymus apie vykdytus jo turto prievartavimą ir jo terorizavimą, taigi apie visiškai kitas nusikalstamas veikas, negu buvo tiriama byloje dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kur jis buvo įtariamasis, o vėliau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39(1) straipsniu.
12. Teismai, vertindami M. M. parodymus, žinojo apie tai, kad jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kitoje baudžiamojoje byloje. Antai, vertinant M. M. parodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje į šį aspektą atsižvelgta ir atskirai pabrėžta, kad jo parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad M. M. procesinis statusas kitoje byloje leidžia spręsti ir apie galimą jo neobjektyvumą, todėl būtina atidžiau įvertinti jo parodymų patikimumą, analizuojant ne tik jų nuoseklumą, bet ir tai, kiek jo parodymus patvirtina ar paneigia kiti byloje surinkti įrodymai (nutarties 13 punktas). Tačiau, išnagrinėjęs ir įvertinęs M. M. parodymus, apeliacinės instancijos teismas jokių aplinkybių, keliančių abejonių dėl šių parodymų patikimumo, nenustatė. Šis teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jog nukentėjusysis parodymus davė ne savo valia, be to, jo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys (nutarties 14 punktas).
13. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamųjų bylų išskaidymas (ar nesujungimas) neturi varžyti kaltinamojo (nuteistojo) procesinių teisių ar kitaip dirbtinai bloginti jo teisinės padėties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-942/2020, 2K-236-788/2024). Iš dalies sutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad yra tam tikrų sąsajų tarp bylos, kurioje buvo tiriamas disponavimas labai dideliu narkotikų kiekiu, ir nagrinėjamos bylos, kurioje asmenys, įtraukti į šią nusikalstamą veiklą, aiškinosi tarpusavio santykius, terorizavo „prasikaltusį“ bendrininką M. M. ir reikalavo iš jo pinigų. Tačiau vien tik minėta bylų sąsaja nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl procesų atskyrimo buvo pažeistos nuteistojo M. V. procesinės teisės ar kitaip dirbtinai pasunkinta jo teisinė padėtis.
14. Apibendrinant darytina išvada, kad atskyrus ikiteisminius tyrimus šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymu garantuojamos asmens teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, padaryta nebuvo.
Dėl įrodymų leistinumo
15. Kasatorių argumentai dėl duomenų, priskiriamų elektroninio ryšio (šifruotos) komunikacijos platformai „Sky ECC“, neleistinumo ir nepatikimumo nepagrįsti. Kaip pagrįstai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, programos „Sky ECC“ duomenys savo esme atitinka elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, kurios kontrolės, fiksavimo ir kaupimo reikalavimus Lietuvoje nustato BPK 154 straipsnis. Pagal minėto straipsnio nuostatas, tam, kad byloje esantys telekomunikacijų duomenys būtų pripažinti įrodymais byloje, turi būti nustatytas teisinis bei faktinis jų naudojimo pagrindas, t. y. dėl tokių duomenų rinkimo, fiksavimo ir kaupimo būtų priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ir egzistuotų pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, nurodytus kituose išvardytuose BK straipsniuose (BPK 154 straipsnio 1 dalis). Ši duomenų pripažinimo leistinu įrodymu sąlyga byloje įvykdyta.
16?. Nagrinėjamu atveju į Prancūzijos teisėsaugos institucijas su Europos tyrimo orderiu buvo kreiptasi atliekant kitą ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir turint informacijos, kad Lietuvos Respublikos piliečiai veikia organizuotai bei naudojasi šifruota elektroninio ryšio sistema „Sky ECC“. Nustačius, kad dalis gautų „Sky ECC“ programos duomenų yra susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-10395-21, pradėtu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir kt., ir kad T. V., M. V., M. M. tarpusavyje bendravo naudodamiesi „Sky ECC“ programa, jiems yra suteikti unikalūs identifikatoriai ir 2022 m. birželio 2 d. dar kartą buvo kreiptasi į Prancūzijos teisėsaugos institucijas, kad būtų galima šiuos duomenis naudoti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tokį leidimą, įvertinęs prašymo leisti naudoti duomenis pagrįstumą, 2022 m. rugpjūčio 24 d. suteikė už tyrimą atsakingas Paryžiaus apeliacinio teismo pirmininko pavaduotojas B. Hansemannas (B. Hansemann), kurio įgaliojimai atitiko ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Taip pat šis teisėjas buvo atsakingas už ikiteisminį tyrimą Prancūzijoje dėl asmens X (prokuratūros Nr. 22010000214, tyrimo Nr. JI 507-1/22/36), kai, kontroliuojant šio tyrimo teisėtumą, buvo gauti bei iššifruojami „Sky ECC“ sistemos duomenys. Taigi programos „Sky ECC“ duomenys bendradarbiaujant buvo teisėtai perduoti iš šiuos duomenis surinkusios valstybės (Prancūzijos) šiuos duomenis ketinančiai panaudoti šaliai (Lietuvai); tokia procedūra atitiko BPK 66 straipsnyje nustatytą tvarką ir 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose reikalavimus (išduoti ETO yra būtina ir proporcinga proceso tikslui, atsižvelgiant į įtariamojo arba kaltinamojo teises; ETO nurodytą tyrimo priemonę būtų galima vykdyti tokiomis pačiomis sąlygomis panašioje nacionalinėje byloje).
17. Esant šioms aplinkybėms, programos „Sky ECC“ dešifravimo teisėtumas byloje nekelia abejonių, nes tirta nusikalstama veika, už kurios padarymą šioje byloje nuteistas kaltinamasis, nurodyta BK 181 straipsnio 3 dalyje ir atitinka pirmiau minėtus BPK 154 straipsnio 1 dalies reikalavimus (yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai), taip pat yra Prancūzijos teisėjo, kurio įgaliojimai atitinka ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus, motyvuotas leidimas naudoti programos „Sky ECC“ dešifruotus duomenis. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog duomenys buvo gauti ir dešifruoti neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad informacija, susijusi su „SKY ECC“ vartotoju, kurio identifikatorius M0411T, neatitinka minėtų kriterijų, pripažino šiuos duomenis neleistinais ir jais nesirėmė vertindamas byloje nustatytų aplinkybių pagrįstumą, taip ištaisė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo klaidą.
18. Taip pat byloje egzistavo ir faktinis programos „Sky ECC“ dešifravimo pagrindas, nes atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gauti nukentėjusiojo M. M. parodymai, kad turtą iš jo prievartavo, jam grasino T. V. ir M. V., kad jie tarpusavyje bendravo naudodamiesi įvairiomis susirašinėjimo programomis, vartojo slapyvardžius, laikėsi konspiracijos. Kadangi nukentėjusiojo pateiktą informaciją buvo būtina patikrinti, tai buvo pakankamas faktinis pagrindas vykdyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, t. y. dešifruoti programos „Sky ECC“ duomenis, kurie tik patvirtino, jog nuteistieji T. V. ir M. V. iš anksto susitarė ieškoti M. M., o suradę – priversti jį atiduoti jiems pinigus už užsienyje prarastą „krovinį“.
19. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad byloje nenustatyta, kokiu pagrindu programos „Sky ECC“ identifikatoriai priskirti konkretiems asmenims. Pažymėtina, kad gynybos argumentus, susijusius su programos „Sky ECC“ identifikatorių priskyrimu nuteistiesiems M. V. ir T. V. bei nukentėjusiajam M. M., išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, šis teismas pripažino, kad byloje gauti programos „Sky ECC“ duomenys, susiję su atitinkamais vartotojų identifikatoriais, pagrįstai susieti su minėtais asmenimis. Teismo sprendime, remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikti išsamūs tokios išvados motyvai, kurių teisėjų kolegija nekartoja (nutarties 43–45 punktai). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, siekiant patikrinti programos „Sky ECC“ identifikatorių priskyrimo konkretiems asmenims teisėtumą ir pagrįstumą, kaip liudytojai buvo apklausti šiuos procesinius veiksmus koordinavę Kauno apskrities VPK ONTV pareigūnai T. Jankauskas ir L. Ališkevičienė; šie liudytojai davė vienodus, nuoseklius ir vienas kitą papildančius parodymus apie programos identifikatorių priskyrimą konkretiems asmenims, nurodydami, jog tai buvo daroma remiantis konkrečiais, objektyviais asmenis apibūdinančiais duomenimis (jų asmenybės, pavardės, pravardės, gimimo datos ir pan.). Šie duomenys buvo patikrinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir konstatuota, jog atitinkami identifikaciniai numeriai buvo teisingai susieti su nuteistaisiais M. V. ir T. V. bei nukentėjusiuoju M. M.
20. Kasatorių argumentas, kad šifruotos komunikacijos platformos „Sky ECC“ duomenys negali būti pripažinti įrodymais vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pagal Landgericht Berlin (Vokietija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje C-670/22, nes kaltinamasis negalėjo veiksmingai šių duomenų pakomentuoti, yra deklaratyvus. Baudžiamojo proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai turėjo galimybę susipažinti su gautų programos „Sky ECC“ duomenų turiniu ir juos komentuoti, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nuteistieji ir jų gynėjai pasisakė dėl šių duomenų vertinimo, turėjo galimybę užduoti klausimų vienam iš susirašinėjimo dalyvių – M. M., kuris patvirtino naudojęsis minėta programa ir nurodė, su kuo vykdė susirašinėjimus.
21. Remiantis aptartomis aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje esantys „Sky ECC“ programos duomenys gauti laikantis BPK 66 straipsnio, nustatančio Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis tvarką, taip pat 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose nustatytų reikalavimų, o teismai, remdamiesi šiais duomenimis, įrodymų leistinumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis) nepažeidė.
Dėl BK 181 straipsnio 3 dalies taikymo
22. Kasatorių argumentai, kad teismai netinkamai taikė BK 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), nes nenustatė naujausioje šios baudžiamojo įstatymo normos redakcijoje įtvirtinto turto svetimumo požymio, nepagrįsti.
23. BK 181 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nustatyta pagrindinė turto prievartavimo nusikalstamos veikos sudėtis, pagal kurią šį nusikaltimą padaro tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Pagal šio straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą ar didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Minėtų nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos prievarta paremtos neteisėtos turtinės pretenzijos. Šios nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti.
24. Pagal turto prievartavimo teisinį apibrėžimą, šiuo nusikaltimu gali būti pripažinti tik be teisėto pagrindo reiškiami turtiniai reikalavimai. Klausimas, ar kaltininkas turėjo teisėtą pagrindą reikšti turtines pretenzijas, sprendžiamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje nustatytus civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Tais atvejais, kai kaltininkas prievarta įgyvendina sau ar kitam asmeniui priklausančią turtinę teisę (tikrą ar tariamą), veika nekvalifikuojama kaip turto prievartavimas, tačiau gali sudaryti savavaldžiavimo požymius (BK 294 straipsnis). Savavaldžiavimo atveju asmuo reikalauja patenkinti ar kitaip vykdo savo ar kito asmens turtines pretenzijas, turėdamas tam tikrą ar tariamą teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-562/2011, 2K-296/2013, 2K-133-677/2015). Pažymėtina, kad tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, negalima vertinti vien tik kaltininko subjektyvaus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimo, o būtina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-577-788/2015, 2K-308-976/2018 ir kt.).
25. Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamų teismų sprendimuose nurodytų visų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo rezultatų, pažymi, kad byloje nustatytos šios esminės BK 181 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės: M. V. ir T. V., grasindami panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodami, atvirai vertė nukentėjusįjį M. M. perduoti didelės – 180 000 Eur – vertės turtą, kaip patirtus nuostolius už Prancūzijoje prarastą krovinį su narkotinėmis medžiagomis, už kurio transportavimą buvo atsakingas nukentėjusysis. Bylos duomenys patvirtina, kad Prancūzijoje buvo sulaikytas krovinys su 108 kg kanapių, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00136-21 pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teismų sistemos LITEKO duomenimis, byla šiuo metu nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Minėtos nusikalstamos veikos aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistieji turėjo kokį nors teisėtą pagrindą (objektyvų ar tariamą) reikšti tokią turtinę pretenziją M. M. Nekelia abejonių ir tai, kad reiškiamos turtinės pretenzijos teisinį nepagrįstumą suvokė ir patys nuteistieji.
26. Kasacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju prievarta iš M. M. reikalaujamas turtas nebuvo nuteistiesiems svetimas, yra deklaratyvaus pobūdžio. Kasatoriaus daroma nuoroda į pasikeitusį BK 181 straipsnio 3 dalies turinį (2023 m. balandžio 27 d. redakcija), kuris neva yra palankesnis nuteistajam, nes šioje normoje nurodytas turto svetimumo požymis, yra nelogiška ir pagrįsta neteisingu turto prievartavimo sudėties požymių aiškinimu. Iš kasacinio skundo neaišku, kaip šio požymio nurodymas normoje pagrindžia nuteistųjų teisę reikalauti iš M. M. kompensacijos už prarastą narkotikų krovinį. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog BK 181 straipsnio 3 dalies 2023 m. balandžio 27 d. redakcijoje nurodytas labai didelės vertės turto svetimumo požymis, nereiškia jokio koncepcinio šio nusikaltimo teisinės sampratos pakeitimo. Turto prievartavimo dalyką gali sudaryti įvairaus turinio turtinė nauda, kurios neteisėtai reikalauja kaltininkas. Tuo atveju, kai šios nusikalstamos veikos metu reikalaujama perduoti turtą (materialų daiktą arba pinigus), natūralu, kad šis turtas turi būti kaltininkui svetimas. Tuo atveju, kai reikalaujama kitos turtinės naudos (suteikti turtinę teisę, atleisti nuo turtinės pareigos, atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti), tokią naudą apibrėžti pagal turto svetimumo kriterijų gali būti neįmanoma. Minėta, kad, sprendžiant turto prievartavimo kvalifikavimo klausimus, bet kuriuo atveju būtina nustatyti, kad kaltininkas reiškia teisėto pagrindo neturinčias pretenzijas, o tai sprendžiama pagal civilinėje teisėje nustatytus civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus.
27. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos dalyko dydį (180 000 Eur), kuris yra didesnis negu 250 MGL (BK 190 straipsnio 2014 m. gruodžio 18 d. redakcija), nuteistųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Nors nuo padarytos nusikalstamos veikos iki nuosprendžio priėmimo momento pasikeitė šio BK specialiosios dalies straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), tačiau šie pakeitimai sunkina nuteistųjų teisinę padėtį, todėl teismai pagrįstai padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją.
28. Apibendrinant konstatuotina, kad, kvalifikuojant M. V. nusikalstamą veiką pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) kaip didelės vertės turto prievartavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
29. Kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto atsisakymo taikyti M. V. BK 75 straipsnio nuostatas ir iš dalies arba visiškai atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atmestini. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas paskirtosios bausmės rūšies ir dydžio klausimus nagrinėja tikrindamas, ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl bausmės švelnumo ar griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-2-693/2019, 2K-72-489/2020, 2K-147-489/2021, 2K-144-942/2021, 2K-179-942/2021 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės proporcingumo klausimus paprastai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas.
30. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. trejų metų laisvės atėmimo bausmę, tokį sprendimą motyvavo tuo, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kad jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); padarytas sunkus nusikaltimas, nuteistasis anksčiau buvo teistas, per paskutinius penkerius metus tris kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas taip pat įvertino ir nuteistajam palankias aplinkybes, t. y. kad jis galiojančių nuobaudų neturi, iki suėmimo kitoje byloje dirbo, yra sukūręs šeimą, turi du mažamečius vaikus. Teismas taip pat įvertino galimybę taikyti M. V. BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau teisinio pagrindo tokiam sprendimui nenustatė dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir pobūdžio.
31. Apeliacinės instancijos teismas tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui pritarė konstatavęs, kad aplinkybių, dėl kurių M. V. galėtų būti paskirta švelnesnė negu įstatyme nurodyta bausmė (BK 62 straipsnis), taip pat dėl kurių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), byloje nenustatyta. Šio teismo vertinimu, trejų metų laisvės atėmimo bausmė M. V. yra teisinga ir pakankama bausmės tikslams įgyvendinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, tik realiai atliekant M. V. skirtą laisvės atėmimo bausmę, gali būti įgyvendinti bausmės tikslai, o visiškas ar dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, net ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebūtų pakankamas šiems tikslams pasiekti. Taip vertindamas, apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad nuteistasis savo veiksmų kritiškai nevertina, sunkus nusikaltimas padarytas panaudojant fizinį smurtą, verčiant perduoti labai didelės vertės turtą, ankstesni teistumai nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo.
32. Kasaciniame skunde nepateikta jokių teisiškai reikšmingų argumentų, leidžiančių paneigti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisinio vertinimo pagrįstumą ir konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nepagrįsto BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo ar neteisingos bausmės paskyrimo nuteistajam M. V. yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti ar keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. V. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Arūnas Budrys
Olegas Fedosiukas