Civilinė byla Nr. 3K-3-366-378/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12806-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.39.2.2; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir G. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir G. B. ieškinį atsakovams „ERGO Insurance SE“, veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, ir „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, dėl draudimo išmokos; tretieji asmenys – akcinė bendrovė DNB bankas, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, draudikui (apdraudusiam į kelionę vykstančio banko kortelės turėtojo ir jo šeimos interesus) atsisakius atlyginti apdrausto asmens išlaidas už užsienio valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktas gydymo paslaugas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai kreipėsi į teismą ir prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 7626,56 Eur draudimo išmoką.
3. Ieškovai gyvena kartu ir tvarko bendrą ūkį. 2012 m. gruodžio 5 d. ieškovams viešint Austrijoje, ieškovei slidinėjant, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ji patyrė traumą – kairiojo kelio priekinio kryžminio raiščio plyšimą, osteochondrinį kairiosios kojos išorinės pusės blauzdikaulio galvos lūžį. Dėl šios traumos ieškovė kreipėsi į privačią Austrijos medicinos įstaigą „Chirurgie & Sport Dr. Schenk“, šioje jai buvo suteikta medicinos pagalba – atlikta skausmo terapija ir trombozės profilaktika, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas, įdėtas įtvaras. Toje pačioje klinikoje ieškovei atlikta ir kelio operacija. Už D. S. suteiktas medicinos paslaugas ieškovas G. B. minėtai klinikai sumokėjo 8797,74 Eur.
4. Ieškovas kelionės metu turėjo AB DNB banko kredito kortelę „Visa Gold“, kurios turėtojai bei šeimos nariai draudžiami vykstančiųjų į užsienį ir repatriacijos draudimu, bei „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo išduotą kortelę „Visa Gold“, kurios turėtojai bei šeimos nariai draudžiami medicinos pagalbos draudimu, įskaitant atvejus, kai žala atsiranda užsiimant didesnės rizikos laisvalaikio praleidimo forma.
5. Ieškovai kreipėsi į draudikus UADB „Ergo Lietuva“ (dabar – „ERGO Insurance ES“, veikiantis per „ERGO Insurance ES“ Lietuvos filialą), „If P&C Insurance AS“, veikiantį per „If P&C Insurance AS“ filialą, dėl draudimo išmokos (lygios visai ieškovės gydymo Austrijoje išlaidų sumai) išmokėjimo.
6. Atsakovas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas atsisakė kompensuoti D. S. operacijos išlaidas ir pervedė į ieškovo sąskaitą 1165 Eur gydytojo konsultacijos, rentgeno nuotraukų, kelio įtvaro, skausmo malšinimo ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išlaidoms padengti.
7. „If P&C Insurance AS“ filialas, patenkinęs „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo pretenziją, 2013 m. sausio 28 d. pagal dvigubo draudimo taisykles išmokėjo pastarajam 2085,73 Lt (635,02 Eur). „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo išmokėtą ieškovams 1165 Eur sumą pasiskirstė proporcingai draudimo sumai, t. y. atsakovas „If P&C Insurance AS“ filialas padengė 51,85 proc. išmokos, o atsakovas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas – 48,15 proc.
8. Likusi reikalavimo dalis, nurodžius, kad operacinio gydymo išlaidos nekompensuotinos, nes operacijos atlikimas nebuvo skubus ir neatidėliotinas, neišmokėta. Ieškovės nuomone, jeigu jai operacija būtų buvusi atlikta Lietuvoje, t. y. ne skubiai, jos būklė šiuo metu būtų blogesnė, nes po ankstesnės panašios traumos ji daugiau nei 9 mėnesius negalėjo dirbti, turėjo gydytis. Nė vieno iš dviejų draudikų taisyklėse nėra aiškaus išaiškinimo, kokia medicinos pagalba pripažintina būtina.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Mokėjimo kortelių Kelionių draudimo taisyklėse (apraše) nėra aiškiai įtvirtinta, koks pavojus asmens sveikatai turi grėsti, kad suteikiama medicinos pagalba būtų pripažįstama būtina.
2. Remiantis VšĮ Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro ieškovės Asmens sveikatos istorijos duomenimis, žalų eksperto gydytojo G. K. (teismo eksperto, samdyto „If P&C Insurance AS“) ir asmens žalų vyr. ekspertės gydytojos J. A. (samdyta „ERGO Insurance SE“) išvadomis, operacinis ieškovės gydymas nelaikytinas „skubiu“ ir „neatidėliotinu“, o pacientę buvo galima transportuoti į Lietuvą. Ieškovei nebuvo reikalingas nepertraukiamas gydymas Austrijoje ir operacija dėl kelio sąnario galėjo būti atlikta Lietuvoje.
3. Dėl operacijos atsiradusios išlaidos neatitinka iš anksto sutartyje nurodytų draudžiamojo įvykio požymių ir patenka į nedraudžiamųjų įvykių atvejus (AB DNB banko mokėjimo kortelių Kelionių draudimo taisyklių „būtinosios medicininės pagalbos“ apibrėžtis, 2.1, 3.2, 3.2.13, 3.2.14, 3.2.13 punktai, „If P&C Insurance“ draudimo taisyklių 43, 44, 45.1, 45.2, 48.1 punktai, Lietuvos Respublikos sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20, 21 punktai, 19 straipsnis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintų Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto (toliau – ir Tvarka) 1 punktas).
4. Ieškovė, iki traumos turėjusi panašų sveikatos sutrikimą ir dėl to gydyta Lietuvoje (buvo laikinai nedarbinga tokį patį laikotarpį kaip ir po traumos Austrijoje – 9 mėnesius), dar prieš traumą Austrijoje žinojo, kad skubi operacija tokiais atvejais nėra būtina (ji galėjo būti atlikta grįžus į Lietuvą), o byloje esantys Austrijos klinikos dokumentai bei būtinosios medicininės pagalbos sąvokos to nepaneigia.
5. Ieškovė, drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, nepateikė Austrijos gydymo įstaigai prašymo dėl pirmosios pagalbos ir gydymo išlaidų kompensavimo, taip pažeisdama draudimo taisyklėse nustatytą pareigą pasinaudoti teise į privalomojo sveikatos draudimo kompensuojamas medicinos pagalbos ar gydymo paslaugas. Jeigu ieškovai būtų įvykdę „ERGO Life Insurance SE“ taisyklių Specialiosios dalies I skyriaus 5.1.3 punkte nustatytą pareigą, jų išlaidos sudarytų ne 8797,74 Eur, o tik 1195 Eur, nes tokiu atveju jie galėjo būti nukreipti į valstybinę gydymo įstaigą Austrijoje, esančią už 11 km.
6. Ieškovai nevykdė kelionių draudimo taisyklėse nustatytos apdraustųjų pareigos įvykus draudžiamajam įvykiui, kai apdraustajam būtinas gydymas stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apie draudžiamąjį įvykį draudikui pranešti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 val.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Pagal Kelionių draudimo sutarčių sąlygas atlyginamos skubios ir neatidėliotinos medicinos pagalbos išlaidos, t. y. pagalbos, kurią būtina suteikti skubiai bei neatidėliotinai ir kurios nesuteikimas sukeltų pavojų apdraustojo sveikatai arba gyvybei. Neatlyginamos tokios medicinos pagalbos išlaidos, kai pagal apdraustojo sveikatos būklę gydymas gali būti tęsiamas šalyje, kurioje apdraustasis nuolat gyvena („If P&C Insurance AS“ Kelionių draudimo sutarties Nr. KD 002720/2006 43, 45.1, 45.2, 48.1 punktai; „ERGO Life Insurance SE“ Kelionių draudimo sutarties Nr. 941-1095 Specialiosios dalies „Vykstančiųjų į užsienį medicininių paslaugų ir repatriacijos draudimas“ 2.1, 3.2.14 punktai, Tvarkos 1, 8, 11 punktai).
2. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Austrijos gydymo įstaigoje „Chirurgie & Sport Dr. Schenk“ ieškovei atlikta kelio sąnario operacija nepriskirtina skubiai medicinos pagalbai ir galėjo būti atlikta ieškovei grįžus į Lietuvą.
3. Aplinkybė, kad gydytojai G. K. ir J. A. yra atsakovų samdyti asmenys, nesudaro pagrindo jų pateiktų išvadų vertinti kaip neobjektyvių. Nėra pagrindo abejoti ir gydytojų kvalifikacija. Šių asmenų pateiktas išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
4. Austrijos gydymo įstaigos „Chirurgie & Sport Dr. Schenk“ medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad ieškovei buvo skubiai būtinas operacinis gydymas. Priešingai, dokumentuose nurodyta, kad jai rekomenduotas chirurginis gydymas, ieškovė svarstė šį pasiūlymą ir priėmė sprendimą būti gydoma (operuojama) šioje įstaigoje.
5. Iš ieškovės asmens sveikatos istorijos matyti, kad jai Lietuvoje 2012 metais jau buvo atlikta kairiojo kelio sąnario artroskopinė operacija, visiška priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija bei vidinio menisko dalinė rezekcija, ši operacija buvo planinė, operacijos ieškovė laukė pusantro mėnesio. Byloje yra šalių pateikti duomenys iš interneto tinklalapių apie priekinio kryžminio kelio sąnario raiščio plyšimų gydymą, pagal kuriuos plyšimai gydomi chirurginiu būdu, tačiau nėra duomenų, kad operacija turi būti atliekama skubiai.
6. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad, laukdama planinės operacijos Lietuvoje, ieškovė pusantro mėnesio iki operacijos negalėjo judėti, privalėjo vartoti uždegimą malšinančius vaistus, todėl patyrė tiek papildomą žalą savo organizmui, tiek nuostolius dėl nedarbingumo, susiję tik su galimais nepatogumais vykstant ir gaunant gydymą Lietuvoje.
7. Vykdydami „If P&C Insurance AS“ Kelionių draudimo sutarties Nr. KD 002720/2006 49 punkto b papunktyje ir „ERGO Life Insurance SE“ Kelionių draudimo sutarties Nr. 941-1095 Specialiosios dalies 5.1.2 punkte nustatytas pareigas, ieškovai turėjo galimybę, prieš priimdami sprendimą atlikti operaciją Austrijoje, susisiekti su atsakovais. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės transportavimas į Lietuvą neatlikus operacijos būtų pakenkęs jos sveikatai.
8. Atsakovai tinkamai atliko įrodinėjimo pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje, o ieškovai nepateikė įrodymų, paneigiančių atliktos kelio sąnario operacijos nepriskirtinumą skubiai medicinos pagalbai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai įrodinėjimo naštą byloje priskyrė ieškovams, nurodydami, kad jie turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovei atliktos operacijos nepriskirtinumą skubiai medicinos pagalbai (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis). Būtent atsakovai turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovei suteikta medicinos pagalba nebuvo būtina ir neatidėliotina, tačiau jie šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių, tinkamų ir leistinų įrodymų nepateikė.
2. Teismai rėmėsi nepatikimais įrodymais – „If P&C Insurance AS“ samdomo darbuotojo paaiškinimais, kuris nėra traumatologas ar chirurgas, niekada neatliko nė vienos tokio pobūdžio operacijos. Su atsakovais darbo santykiais susiję asmenys pateikė bendro pobūdžio nuomonę, kad ieškovei nebuvo skubiai būtina artroskopinė kelio sąnario operacija. Šių įrodymų patikimumą ieškovai kvestionavo, pateikdami rašytinius duomenis – traumatologų ir chirurgų aiškinimą apie tokio pobūdžio, kaip ieškovės, traumą ir jos gydymo metodus. Šiuo atveju pagrįstą abejonę keliančių įrodymų patikimumas nebuvo patikrintas, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Teismai nevertino, ar atsakovų darbuotojai yra kompetentingi traumatologai. G. K. teismo posėdyje nurodė, kad nėra atlikęs nė vienos kelio raiščių operacijos, nėra šios srities specialistas ir pateiktas jo paaiškinimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Atsakovai, nevykdydami įstatyme nustatytos įrodinėjimo pareigos, nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovų darbuotojų – medikų išvadas, o teismo pasiūlymo skirti ekspertizę atsisakė.
3. Teismai nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad mokėjimo kortelių Kelionių draudimo taisyklėse (apraše) nėra aiškiai įtvirtinta, koks pavojus asmens sveikatai turi grėsti, kad suteikiama pagalba būtų pripažįstama būtina, tačiau nevertino, kaip draudimo sąlygos turėtų būti suprantamos, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu, kad draudimo sutarties šalys įprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, nes draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis), todėl, kilus abejonių dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos draudėjo (šiuo atveju – ieškovų) naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas Draudimo taisykles nepagrįstai vertino pasitelkdamas Sveikatos sistemos įstatyme pateikiamas sąvokas „pirmoji medicinos pagalba“ bei „skubioji medicinos pagalba“, nes tai nenustatyta taisyklėse. Be to, Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtintos apibrėžtys susiaurina draudimo taisyklėse pateikiamas draudžiamąjį įvykį apibrėžiančias sąlygas, nes nustato, jog skubioji medicinos pagalba yra tokia, kurios nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Draudimo taisyklėse nėra nurodyta, kokios būtent sveikatos komplikacijos turi grėsti asmeniui, kad jam suteikiama medicinos pagalba būtų laikoma skubia ir (ar) neatidėliotina. Vadovaujantis tuo, kad draudimo taisyklių sąlygos turėjo būti vertinamos apdraustųjų naudai, sprendžiant, ar draudžiamasis įvykis buvo, byloje užteko nustatyti, kad skubiai negydant patirtos traumos būtų atsiradusi žala ieškovės sveikatai. Ieškovei Austrijos medikai rekomendavo skubų operacinį gydymą, priešingu atveju kelio raiščiai gali būti pažeisti stipriau ar net visiškai nutrūkti, todėl toks gydymas buvo reikalingas, kad būtų išvengta rizikos patirti neigiamų pasekmių sveikatai. Objektyvių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovai byloje nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).
5. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes nevertino įrodymų viseto, didesnę galią suteikė atsakovo darbuotojo paaiškinimui, o ne rašytiniams bylos įrodymams, nevertino ieškovų byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei suteikta pagalba buvo būtina. Ieškovų pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir chirurgų-traumatologų konsultacijose buvo nurodyta, kad, siekiant išvengti neigiamų pasekmių sveikatai ateityje, pacientės operacinis gydymas yra būtinas. Gydytojas, kuris ieškovę apžiūrėjo iš karto po įvykio (ir vėliau atliko operaciją), rekomendavo nedelsiant atlikti operaciją, kad būtų išvengta sunkių pasekmių sveikatai. Teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad tik operacijos metu galėjo būti įvertinta kelio raiščių būklė po traumos. Ieškovė vadovavosi gydytojo, atlikusio apžiūrą, rekomendacija siekdama išvengti sunkesnių pasekmių savo sveikatai. Be to, ieškovės sveikatos istorija tik patvirtina jos poziciją dėl operacijos būtinumo, o teismai netinkamai vertino šiuos duomenis. Nei teismas, nei draudikai neturi tinkamų medicinos žinių, kad galėtų spręsti dėl asmens gydymo būdo. Atsakovai nepateikė nepriklausomo specialisto – gydytojo išvados, kokį gydymą ieškovė turėjo pasirinkti. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į ieškovės sveikatos istorijoje pažymėtas aplinkybes, kad dėl panašios traumos ieškovė ilgą laiką buvo nedarbinga, pusantro mėnesio iki operacijos negalėjo judėti ir privalėjo vartoti uždegimą malšinančius vaistus, dėl to ji patyrė papildomą žalą organizmui, nuostolius dėl nedarbingumo. Asmens psichika taip pat yra jo sveikatos dalis, todėl kuo ilgesnį laikotarpį žmogus negali gyventi įprasto gyvenimo, tuo didesnių neigiamų psichologinių pasekmių jis patiria. Teismas galėjo įvertinti, kad papildoma rizika sužaloto asmens sveikatai kyla ir dėl jo transportavimo.
6. Kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį praneša pavėluotai dėl neatsargumo, nustatant draudimo išmokos dydį vadovautinasi principu, kad draudimo išmoka turi būti tokia, kokia ji būtų apie draudžiamąjį įvykį pranešus laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013). Byloje nebuvo sprendžiama, ar aplinkybė, kad ieškovai laiku nepranešė draudikams apie draudžiamąjį įvykį, padidino iš atsakovų reikalaujamą sumokėti draudimo išmoką. Atsakovai neteikė tokių duomenų, o teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar ieškovė objektyviai būtų galėjusi gydytis valstybinėje Austrijos medicinos įstaigoje, kiek laiko tai būtų užtrukę ir kiek papildomų išlaidų (įskaitant apgyvendinimo, maitinimo paslaugas) dėl to būtų buvę patirta. Taip pat atsakovai nepateikė skaičiavimų, kiek būtų kainavęs jų transportavimas į Lietuvą, įskaitant būtinosios pirmosios medicinos pagalbos, lydinčio personalo paslaugų kainą, iš ko būtų buvę galima tiksliai įvertinti, ar ieškovės gydymo išlaidos Austrijos privačioje medicinos klinikoje būtų kainavusios mažiau, negu transportuoti ieškovę į Lietuvą.
14. Atsakovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismai įvertino į bylą pateiktų įrodymų visetą, nenustatė prieštaravimų tarp įrodymų. Byloje yra pateiktos asmens žalų eksperto gydytojo G. K. ir gydytojos ekspertės J. A. išvados, tik ta aplinkybė, kad šie gydytojai yra samdomi atsakovų, nesudaro pagrindo nevertinti įrodymų, juolab kad ir kiti byloje pateikti įrodymai neprieštaravo gydytojų ekspertų išvadoms. Byloje įvertinti Austrijos gydymo įstaigos „Chirurgie & Sport Dr. Schenk“ pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose nebuvo nurodyta, kad kasatorei yra reikalingas skubus operacinis gydymas, o priešingai – akcentuojama rekomendacija ir ieškovų pageidavimai bei svarstymai. Teismai taip pat įvertino kasatorės ligos istoriją, pagal kurią jai buvo atlikta Lietuvoje tokio paties pobūdžio operacija. Atsakovai pateikė netiesioginius įrodymus – straipsnius iš interneto, kurie patvirtina, kad kasatorės traumai nereikėjo skubaus operacinio gydymo.
2. Pagal „Lietuvių kalbos žodyną“ žodis „skubus“ – kurį reikia greit atlikti, neatidėliojamas; „neatidėliotinas“ – kurio negalima atidėlioti, atidėti; būtinas, svarbus. Aiškinant Kelionių draudimo sutarties sąlygų aprašo 43 punktą pažodžiui, matyti, kad tam, jog įvykis (sužalojimas ir (ar) liga), keliantis grėsmę sveikatai (tik sveikatai, bet ne gyvybei), galėtų būti pripažįstamas savarankišku draudžiamuoju įvykiu, reikėtų, kad po žodžių „keliantys grėsmę apdraustojo sveikatai“ būtų pavartotas jungtukas „arba“ arba „ir / ar“. Šio jungtuko nebuvimas parodo kumuliatyvų, o ne alternatyvų šios sąlygos pobūdį.
3. Pagal Kelionių draudimo sutarties sąlygų aprašo 42 punktą, atlyginant medicinines išlaidas, pirmiausia yra taikoma privalomojo draudimo sistema. Vėlesni Kelionių draudimo sutarties sąlygų aprašo punktai nurodo, kas yra draudžiamasis įvykis ir kad esminė draudžiamojo įvykio sąlyga – reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba (43 punktas), todėl nepagrįstas kasatorių teiginys, jog sprendžiant, ar draudžiamasis įvykis buvo, byloje užteko nustatyti, kad žala sveikatai dėl patirtos traumos skubaus negydymo būtų atsiradusi. Pagal Kelionių draudimo sutarties sąlygų aprašo 48 punktą draudikas neatlygina išlaidų, viršijančių būtinąsias išlaidas, kai apdraustojo sveikatos būklė pagerėjo tiek, kad jis pats, lydimas kito asmens arba medicinos personalo, toliau gydytis galėjo grįžti į šalį, kurioje nuolat gyvena.
4. Teismai pagrįstai rėmėsi Tvarka, nes Kelionių draudimo sutarties sąlygų aprašas tiesiogiai nukreipia į privalomojo sveikatos draudimo sistemą. Kasatoriai, būdami bonus pater familias, turėjo suprasti, jog savanoriškas operacinis gydymas nepatenka į skubios medicinos pagalbos sąvoką. Standartinės kelionių draudimo sutarties sąlygos visose draudimo bendrovėse yra taikomos tik skubiai ir neatidėliotinai medicinos pagalbai. Jeigu kasatoriai teigia, kad sutartis jiems buvo neaiški, tai ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
15. Atsakovas „ERGO Insurance SE“, veikiantis per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Apdraustų Kelionių draudimo sutartimi gydymo išlaidų riba yra gydymo išlaidos pagal tas medicinos paslaugas, kurių dėl apdraustojo sveikatos būklės negalima atidėti iki jo atvykimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę (nepertraukiamas gydymas) (AB DNB banko mokėjimo kortelių kelionių draudimo taisyklių Specialiosios dalies I skyriaus 2.1 punktas). Kasatorei nebuvo reikalingas nepertraukiamas gydymas Austrijoje ir operacija, tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Kasatoriai skubios operacijos reikalingumą grindė tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais ir publicistinio pobūdžio straipsniais iš interneto tinklalapių, kuriuose yra pateikiama informacija apie gydymą visiško kryžminių raiščių plyšimo atveju (kasatorei nustatytas dalinis, o ne visiškas kairiojo kelio priekinio kryžminio raiščio plyšimas). Nė viename iš šių straipsnių neteigiama, kad operacija privalo būti atlikta skubiai.
2. Pagal asmens žalų eksperto gydytojo dr. G. K., kaip liudytojo, kviesto į teismo posėdį kasatorių prašymu, parodymus, kasatorės transportavimo komforto sąlygos būtų buvusios analogiškos tiek atlikus skubią operaciją, tiek jos neatlikus, nes abiem atvejais yra būtina imobilizacija (siekiant sąnario stabilumo), gulėjimas ant nugaros ir vaistų nuo skausmo vartojimas.
3. AB DNB banko mokėjimo kortelių kelionių draudimo taisyklių Specialiosios dalies I skyriaus 3.2.14 punkte nustatyta, kad draudikas neatlygina išlaidų už gydymą stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jei dėl šių išlaidų atlyginimo nebuvo gautas išankstinis draudiko raštiškas sutikimas, o 5.1.2 punkte – kad, atsitikus draudžiamajam įvykiui, kai apdraustajam būtinas gydymas stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apie draudžiamąjį įvykį būtina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 val., pranešti draudikui. Kasatoriai nebandė susisiekti su atsakovu. Net ir tuo atveju, jeigu būtų buvęs priimtas sprendimas kasatorę skubiai operuoti Austrijoje, ji, suteikus neatidėliotiną medicinos pagalbą Austrijos gydymo įstaigoje „Chirurgie & Sport Dr. Schenk“, būtų buvusi nukreipta į artimiausią valstybinei sveikatos apsaugos sistemai priklausančią stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje teikiamos medicinos paslaugos būtų apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
4. Kasatorė, būdama drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, nepateikė Austrijos gydymo įstaigai prašymo dėl pirmosios pagalbos ir gydymo išlaidų kompensavimo, taip pažeisdama AB DNB banko mokėjimo kortelių kelionių draudimo taisyklių Specialiosios dalies I skyriaus 5.1.3 punkte nustatytą pareigą. Šiuo atveju taikytinos Reglamentų Nr. 1408/71 ir 574/72 nuostatos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-756-708-13 išaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad kasatorė Austrijos gydymo įstaigoje praleido dvi dienas, kasatorių patirtos gydymo išlaidos (įskaitant ir operacijos išlaidas) būtų siekusios ne 8797,74 Eur, o tik 1195 Eur, t. y. 1165 Eur (gydymo išlaidos už neatidėliotiną medicinos pagalbą ir 30 Eur (paciento priemoka už du lovadienius po 15 Eur už vieną).
5. AB DNB banko mokėjimo kortelių kelionių draudimo taisyklių Specialiosios dalies I skyriaus 3.2.13 punkte nustatyta, kad neatlyginamomis išlaidomis yra laikomos išlaidos, viršijančios būtinąsias. Draudikas už skubią ir neatidėliotiną medicinos pagalbą Austrijoje kompensavo 1165 Eur kasatorių patirtų gydytojo konsultacijos, rentgeno nuotraukų, kelio įtvaro, skausmo malšinimo ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išlaidų. Šių medicinos paslaugų pakako, kad kasatorė galėtų būti saugiai (nedarant žalos jos sveikatai) transportuojama į Lietuvą.
6. Draudikas pateikė įrodymus, patvirtinančius skubios operacijos ir stacionaraus gydymo Austrijoje nereikalingumą, o kasatoriai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių operacinio ir stacionaraus gydymo skubumą ir teisę į operacijos išlaidų kompensavimą. Be to, kasatoriai atsisakė teismo siūlymo byloje skirti ekspertizę.
7. Kasatorė dėl Lietuvoje patirtos traumos buvo nedarbinga iki 2012 m. spalio 25 d., o trauma slidinėjant buvo patirta 2012 m. gruodžio 5 d. Taigi planinė operacija nesukėlė kasatorei jokios papildomos žalos organizmui ir leido toliau gyventi visavertį gyvenimą, t. y. užsiiminėti savo pamėgtu sportu – slidinėjimu. Papildomos žalos nebuvimo faktą patvirtina ir tai, kad kasatorė buvo laikinai nedarbinga 9 mėnesius tiek po traumos Lietuvoje, tiek po traumos Austrijoje.
8. Kasatoriai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013, kurioje nepalankus draudikui sprendimas grįstas tuo, kad atsakovas (draudikas) net neįrodinėjo, jog dėl tinkamo nepranešimo apie draudžiamąjį įvykį jis patyrė žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudiko pareigos atlyginti apdrausto asmens išlaidas už užsienio valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktas gydymo paslaugas

16. Kasacinėje byloje keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, draudikui (apdraudusiam į kelionę vykstančio banko kortelės turėtojo ir jo šeimos interesus) atsisakius atlyginti apdrausto asmens išlaidas už užsienio valstybės sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktas gydymo paslaugas.
17. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnyje, reglamentuojančiame sveikatos apsaugą, nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą nacionalinių teisės aktų ir praktikos nustatyta tvarka. Apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą, užtikrinamas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis.
18. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu išskiriamos šios sveikatos draudimo rūšys – privalomasis sveikatos draudimas ir papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas (Sveikatos draudimo įstatymo 3 straipsnis). Privalomasis sveikatos draudimas yra apibrėžiamas kaip valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudžiamajam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
19. Europos Sąjungos teisės lygmeniu valstybių narių socialinės apsaugos sistemas koordinuoja ir, inter alia, nustato, kokiomis socialinės apsaugos garantijomis vienoje valstybėje narėje apdraustieji privalomuoju (valstybiniu) sveikatos draudimu asmenys gali naudotis laikinai nuvykę į kitą valstybę narę, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Pagal šio reglamento 91 straipsnį ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką, 97 straipsnį, Reglamentas Nr. 883/2004 pradėtas taikyti 2010 m. gegužės 1 d. Minėti reglamentai pakeitė iki tol galiojusius 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (su vėlesniais pakeitimais), ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką (su vėlesniais pakeitimais).
20. Tuo tarpu papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas yra suvokiamas kaip papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudžiamojo įvykio (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
21. Dėl savarankiškojo ir privalomojo draudimo santykio savo praktikoje yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad iš Sveikatos draudimo įstatymo turinio matyti, jog papildomasis sveikatos draudimas nėra visiškai tapatus privalomajam sveikatos draudimui. Atsižvelgus į Sveikatos draudimo įstatymą galima išskirti keletą esminių skirtumų. Šiuo atveju papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo institucijos yra draudimo įmonės, teisės aktų nustatyta tvarka gavusios leidimą (licenciją) šiai sveikatos draudimo veiklai (Sveikatos draudimo įstatymo 42 straipsnis), be to, šis draudimas yra grindžiamas draudėjo ir draudiko sutartimis, kurių sudarymo ir vykdymo taisykles nustato Vyriausybė. Draudėju gali būti juridinis arba fizinis asmuo (Sveikatos draudimo įstatymo 44 straipsnis). Be to, papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo draudžiamieji įvykiai yra apdraustojo kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse numatytų ir gydytojo diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir (ar) sveikatos būklių, sudarančių pagrindą teikti apdraustiesiems šiose sutartyse numatytų rūšių ir masto asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei patarnavimus. Šių paslaugų ir patarnavimų išlaidas papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytomis sąlygomis apmoka draudikas (Sveikatos draudimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1033/2014).
22. Ieškovams dėl užsienio valstybėje suteikto gydymo paslaugų išlaidų atlyginimo nepasinaudojus privalomąja sveikatos draudimo sistema ir kreipusis į draudikus (apdraudusius į kelionę vykstančio banko kortelės turėtojo ir jo šeimos interesus), nagrinėjamos bylos atveju aktualus draudimo sutarties, kuria buvo apdrausti ieškovai, turinys ir tokio draudimo apimtis.
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal atsakovo „If P&C Insurance AS“ Kelionių draudimo sutarties Nr. KD 002720/2006 43 punkto sąlygą draudžiamieji įvykiai – atsitiktiniai apdraustojo kūno sužalojimai ir / ar netikėti ūmūs susirgimai, atsiradę užsienyje draudimo sutarties galiojimo metu, keliantys grėsmę apdraustojo sveikatai bei gyvybei ir reikalaujantys neatidėliotinos medicinos pagalbos. Atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikas neperžengdamas draudimo sumos ribų atlygina: skubios ir neatidėliotinos medicininės pagalbos, kurios nesuteikus apdraustojo sveikatai būtų padaryta žala arba kiltų grėsmė jo gyvybei, išlaidas (45.1 punktas); būtinojo stacionaraus gydymo ligoninėje išlaidas. Stacionarus gydymas laikomas būtinu tik tuo atveju, jeigu jo negalima atidėti iki to momento, kai apdraustasis grįš į nuolatinę gyvenamąją vietą (45.2. punktas). Draudikas neatlygina išlaidų, kai apdraustojo sveikatos būklė pagerėjo tiek, kad jis pats, lydimas kito asmens arba medicinos personalo, toliau gydytis galėjo grįžti į šalį, kurioje nuolat gyvena (48.1 punktas).
24. Pagal atsakovo „ERGO Life Insurance SE“ Kelionių draudimo sutarties Nr. 941-1095 Specialiosios dalies „Vykstančiųjų į užsienį medicininių paslaugų ir repatriacijos draudimas“ 2.1 punkto sąlygą draudžiamuoju įvykiu laikomas medicinos požiūriu būtinas apdraustojo asmens gydymas dėl draudimo apsaugos galiojimo metu užsienio valstybėse netikėtai prasidėjusios ūminės ligos arba patirtos traumos, taip pat mirties atvejis dėl ūmios netikėtos ligos ar nelaimingo atsitikimo. Draudžiamasis įvykis prasideda būtinu gydymu ir diagnostika, o baigiasi tuomet, kai pagal medicinos tyrimų rezultatus nepertraukiamas gydymas nebereikalingas arba gali būti tęsiamas šalyje, kurioje nuolat gyvena apdraustasis. Būtinoji medicinos pagalba – tai pirmoji medicinos pagalba, kurios nesuteikus apdraustojo sveikatai būtų padaryta žala, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ambulatorinėse ir stacionariose) teikiama skubi ir neatidėliotina (būtinoji) medicinos pagalba, kai yra pavojus paciento ir aplinkinių gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos („Bendrosios sąvokos“). Neatlyginamos išlaidos už gydymą stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jei dėl šių išlaidų atlyginimo nebuvo gautas išankstinis draudiko raštiškas sutikimas (3.2.14 punktas).
25. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis).
26. Šios nutarties 23–24 punktuose nurodytos sutarčių sąlygos duoda pagrindą padaryti išvadą, kad pagal Kelionių draudimo sutarčių sąlygas atlyginamos skubios ir neatidėliotinos medicinos pagalbos išlaidos, t. y. pagalbos, kurią būtina suteikti skubiai ir neatidėliotinai ir kurios nesuteikimas sukeltų pavojų apdraustojo sveikatai arba gyvybei, ir neatlyginamos tokios medicinos pagalbos išlaidos, kai pagal apdraustojo sveikatos būklę gydymas gali būti tęsiamas šalyje, kurioje apdraustasis nuolat gyvena.
27. Sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad būtinajai medicinos pagalbai priskiriama: 1) pirmoji medicinos pagalba; 2) skubioji medicinos pagalba.
28. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu patvirtintos Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir masto 1 punktą būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir / ar stacionarias paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba. Skubiosios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, Tvarka ir kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas (Tvarkos 8 punktas). Skubioji medicinos pagalba teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš kategorijų, įvardytų Skubiosios medicinos pagalbos masto lentelėje (Tvarkos 11 punktas). Skubios medicinos pagalbos masto lentelėje traumos priskiriamos 4 skubios pagalbos kategorijai, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes, jei gydymas nebus pradėtas per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, arba kai nesuteikus pagalbos per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasekmės gali būti sunkios.
29. Taigi iš esmės pagal nurodytą teisinį reglamentavimą būtinoji pagalba teikiama daugiausia dėl ūmių klinikinių būklių, dėl kurių gresia pavojus paciento gyvybei ar sveikatai ir tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientui.
30. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Austrijos gydymo įstaigos „Chirurgie & Sport Dr. Schenk“ medicininiuose dokumentuose nenurodyta, jog ieškovei buvo skubiai būtinas operacinis gydymas; kasatorei buvo rekomenduotas chirurginis gydymas, ieškovė svarstė šį pasiūlymą ir priėmė sprendimą būti gydoma (operuojama) šioje įstaigoje. Teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad sprendimas dėl chirurginio gydymo Austrijos gydymo įstaigoje buvo nulemtas pačių ieškovų pasirinkimo, o ne medicininių indikacijų.
31. Byloje nenustatyta, kad ieškovei dėl jos sveikatos būklės reikėjo skubaus ir gyvybei išsaugoti būtino neatidėliotino gydymo, kai ji buvo kitos valstybės narės (Austrijos) teritorijoje. Taip pat nenustatyta, kad aptariamas gydymas, atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, negalėjo būti suteiktas Lietuvoje per paprastai tokiais atvejais reikalingą laikotarpį.

Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

32. Kasatoriai šioje byloje kelia įrodymų vertinimo taisyklių klausimą. Kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo klausimu yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
33. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).
34. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
35. Nagrinėjamoje byloje aktualūs įrodymų pakankamumo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai.
36. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
37. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).
38. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti.
39. Viena tokių normų – Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis, pagal kurią draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta įstatymo nuostata yra specialioji teisės norma, nustatanti įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kuri taikoma tais atvejais, kai tarp draudimo sutarties šalių kyla ginčas dėl draudimo išmokos mokėjimo būtent tais atvejais, kai draudikas atsisako ją išmokėti.
40. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovai aplinkybes, atleidžiančias juos nuo draudimo išmokos mokėjimo (ieškovei užsienio valstybėje suteiktų chirurginio gydymo paslaugų nepriskirtinumą būtinajai medicinos pagalbai) įrodinėjo rašytiniais įrodymais bei liudytojų (ekspertų gydytojų) parodymais. Byloje nėra nustatyta, kad ekspertų gydytojų parodymai būtų prieštaringi ar nenuoseklūs, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai jais rėmėsi kaip įrodymų visumos dalimi.
41. CPK 353 straipsnio 1 dalies pagrindu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinis teismas netiria iš naujo fakto klausimų ir neturi kompetencijos nustatyti kitokių, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, faktinių aplinkybių, tačiau, tikrindamas sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, sprendžia, ar teismai, nustatydami faktines aplinkybes, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 straipsniai ir kt.), ir kasacinio teismo suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
42. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad kasatoriai nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovų teiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovei atliktos kelio sąnario operacijos nepriskirtinumą skubiai medicinos pagalbai. Ši išvada padaryta tinkamai paskirsčius tarp šalių įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai faktinę aplinkybę dėl kasatorei atliktos operacijos pobūdžio nustatė remdamiesi būtent atsakovų pateiktais įrodymais, o išvadas padarė įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo atmestini.
43. Patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdami kasacinį skundą, ieškovai sumokėjo 172 Eur žyminio mokesčio, turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovų. Konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šis prašymas netenkintinas.
45. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 4,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai turėtų būti priteistos iš ieškovų lygiomis dalimis (po 2,12 Eur), tačiau, padalijus išlaidas abiem kasatoriams, gauta suma mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, tai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Gražina Davidonienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Gediminas Sagatys

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Vincas Verseckas