(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinį skundą  dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyr. darbo inspektoriaus V. P. 2014-12-19 nutarimu už ATPK 41 str. 1 d. pažeidimą V. M. nubaudė administracine nuobauda - 500 Lt (144.81 EUR) bauda. Administracinio teisės pažeidimo nutarime nurodyta, kad V. M., ...direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi norminiais aktais nustatytos viršvalandinių darbų skyrimo tvarkos. 2014-12-16 – 2014-12-18 vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-01 darbuotojams skirta viršvalandinių darbų: D. B. 157,08 val., A. D. 128,18 val., S. D. 125,58 val., S. K. 149,2 val., K. S. 125,21 val., D. S. 166,01 val., E. Š. 151,82 val., G. T. 143,24 val., V. V. 190,31 val., nors DK 152 str. 1 d. nurodo, kad darbuotojų viršvalandinis darbas per metus negali viršyti 120 val.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu tenkino V. M. skundą ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant V. M. veiksmuose ATPK 41 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyr. darbo inspektoriaus V. P. 2014-12-19 nutarimą V. M. nubausti pagal ATPK 41 str. 1 d.

Skunde nurodo, kad V. M., privalėjo užtikrinti, kad darbuotojų viršvalandiniai darbai neviršytų DK 152 str. 1 d. numatytos 120 val. trukmės per metus. Byloje nustatyta, kad 2014-12-19 nutarime išvardinti 9 darbuotojai dirbo ilgesnius nei 120 val. viršvalandžius per metus, o kiti darbuotojai dirbo mažesnį, nei DK leidžiamas, viršvalandžių skaičių. Apelianto teigimu, tai rodo blogą V. M. darbo organizavimą savo vadovaujamoje įstaigoje. V. M. teismo posėdyje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad darbuotojams viršvalandžius buvo būtina skirti, siekiant užtikrinti nepertraukiamą greitosios medicininės pagalbos teikimą ligoniams. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad darbuotojams nebuvo viršyta maksimali DK 152 str. nustatyta 180 val. viršvalandinių darbų trukmė, nes tokia trukmė leidžiama tik pasirašius kolektyvinę sutartį, kuri nepasirašyta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. M. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą, nes šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad V. M. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-04 9 įstaigos darbuotojams skyrė viršvalandinių darbų, kurie viršijo DK 152 str. 1 d. nustatytą maksimalią 120 val. per metus viršvalandinių darbų trukmę. Šio fakto neginčijo  pats V. M., todėl ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Esminiai Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinis skundas grindžiami tuo, kad V. M. administracinė atsakomybė turi būti taikoma už formaliai padarytus viršvalandinio darbo apskaitos pažeidimus, nepriklausomai dėl tokio pažeidimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto argumentaciją pripažįsta nepagrįsta.

Teismų praktika formuojama taip, kad nustatant atsakomybę už teisės pažeidimus privaloma paisyti protingumo reikalavimo ir proporcingumo principo. Todėl ATPK 41 str. 1 d. taikymas už DK 152 str. 1 d. reikalavimų dėl viršvalandinių darbų trukmės pažeidimus V. M. turi būti grindžiamas tuo, kad jis, daliai savo vadovaujamos įstaigos darbuotojų skirdamas dirbti ilgesnius nei 120 val. per metus viršvalandžius,  veikė priešingai DK 152 str. 1 d. įtirtintos darbuotojų apsaugos tikslams – sąmoningai siekė pažeisti darbuotojų darbo ir poilsio režimą. Tik tuomet galima daryti išvadą apie V. M. kaltę ir jo veikos pavojingumą administracinei atsakomybei kilti.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės rodo, kad V. M. nors ir suprato, kad formaliai pažeidžia DK 152 str. 1 d. reikalavimą, kad darbuotojo viršvalandinio darbo trukmė per metus neviršytų 120 val., tačiau viršvalandinius darbus skyrė dėl jo vadovaujamoje įstaigoje susiklosčiusių objektyvių aplinkybių : darbuotojų trūkumo, kaitos, ligų ir kitų panašių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime išsamiai aptaręs šias aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad V. M. viršvalandinius darbus skyrė ne dėl aplaidžių ar piktybiškų veiksmų, o siekdamas visuomenei naudingo intereso  - užtikrinti nepertraukiamą greitosios medicinos pagalbos teikimą ištisą parą ištisus metus. Apelianto skunde nėra svarių argumentų paneigiančių šias teismo išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog dėl viršvalandinio darbo būtų pažeisti darbuotojų interesai, priešingai, byloje nustatyta, kad 9 darbuotojų viršvalandinio darbo trukmė nedaug viršijo leistiną 120 val. per metus viršvalandinių darbų trukmę, ši trukmė užfiksuota įstaigos dokumentuose, darbuotojai viršvalandinį darbą dirbo jų sutikimu ir jiems buvo mokamas darbo užmokestis.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis, todėl šio teismo nutarimas V. M. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                               Bronė Vidzėnienė