Civilinė byla Nr. e2-6189-1168/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01965-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.2.6.1

 (S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,

Sekretoriaujant Gabijai Gelažytei, Karinai Stokaitei, Deimenai Krasauskaitei, Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant pareiškėjos V. J. atstovui advokatui Aleksandr Višnevski, atsakovui E. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Vitkui, suinteresuotiems asmenims E. R., P. S. ir suinteresuoto asmens UAB ,,Navasta“ atstovui advokatui Mariui Griciui.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. J. ir E. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys UAB ,,Navasta“, E. R., P. S., antstolė Ilona Girdenienė.

 

Teismas

.

n u s t a t ė :

 

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) ieškovė V. J. įteikė ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – UAB ,,Navasta“, E. R., P. S., antstolė Ilona Girdenienė, kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; 2) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 4/5 dalis, o atsakovui nuosavybės teise priteisti 1/5 dalį žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (t.y. 4/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/5 dalis Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 112 000 Eur vertės (toliau – ir Ginčo turtas); 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – J.; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai, 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovo visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

2.       Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu iš dalies sutiko, t. y. prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o kitus ieškinio reikalavimus prašė tenkinti (DOK-44660). Tretieji asmenys UAB ,,Navasta“, E. R. ir P. S. atsiliepimais į pareikštą ieškinį prieštaravo ieškovės prašomam sutuoktinių turto padalijimui, kaip pažeidžiančiam jų teises ir interesus (DOK-51584, DOK-40137 ir DOK-52122).

 

3.       2023 d. balandžio 26 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo (DOK-68436) ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyti Ginčo turto padalijimo, sumažindama jai prašomo priteisti šio turto dalį iki 3/5 dalių, o atsakovui padidinti iki 2/5 dalių.

 

4.       2023 m. gegužės 2 d. pareiškėjai pateikė teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį dėl ginčo užbaigimo iš dalies (DOK-71101), prašydami patvirtinti 2023 m. balandžio 27 d. pasirašytą taikos sutartį, kuria susitarė užbaigti ginčą nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 3-5 punktuose numatė, jog atsakovas per tris mėnesius išmokės ieškovei 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 1 700,00 Eur turtinės žalos atlyginimą už ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-771024/2023, o ieškovė atsisako likusios dalies neturtinės žalos atlyginimo.

 

5.       Atsakovas teismui įteikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį tenkinti bei patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl ginčo dalies išsprendimo (DOK-73286). Trečiasis asmuo P. S. pateikė atsiliepimą (DOK-75454), kuriuo prašė taikos sutarties netvirtinti, o šalių turtą dalyti lygiomis dalimis. Taip pat taikos sutarties netenkinti atsiliepimu prašė ir trečiasis asmuo E. R. (DOK-75449).

 

6.       2023 m. liepos 28 d. teisme gautas šalių prašymas nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu bei patvirtinti 2023 m. liepos 26 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (DOK-104275). Tretieji asmenys pateiktais atsiliepimais prašė šalių pateiktos sutarties netvirtinti (DOK-129168, DOK-129056, DOK-128631). Tretieji asmenys nesutiko su pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis, kuriomis šalys susitarė nukrypti nuo lygių dalių principo pasidalijant santuokoje įgytą Ginčo turtą bei dėl susitarimo atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą.

 

7.       Šalims pateikus prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Ieškovė ir atsakovas laikytini „pareiškėjais“, o tretieji asmenys – „suinteresuotais asmenimis“.

 

8.       Teismo posėdžio metu ieškovės V. J. atstovas prašė patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Paaiškino, kad pareiškėjai santuoką prašo nutraukti dėl pareiškėjo E. J. kaltės, sutuoktiniai dėl to susitarė, sutinka ir neprieštarauja. Sutuoktiniai sutarė nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdami, kad santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės, taip pat buvo atsižvelgta į kreditorių interesus, kad padalijus turtą pareiškėjų pasirinktu būdu būtų užtikrinti tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjo kreditorių interesai, nes pagal pareiškėjui tenkančio turto vertę, jam tenkančios turto dalies užtenka visų kreditorių interesams patenkinti. Kreditoriai dėl prievolių pasidalijimo tarp pareiškėjų neprieštarauja. Be to, šalys susitarė, kad pareiškėjas išmokės pareiškėjai 3 500,00 Eur kompensaciją už santuokos iširimą, nes pastaroji dėl teisminių procesų, kurie kilo dėl sutuoktinio kaltės, patyrė daug neigiamų išgyvenimų. Taip pat į bylą pateikti įrodymai, kad civilinėje byloje Nr. e2-771024/2023 pareiškėja patyrė 1 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė dėl pareiškėjo kaltės. Teigė, kad pagrindą nukrypti nuo lygių dalų principo sudaro du pagrindai: dėl pareiškėjo kaltės, nes dėl jo vykusių procesų metu pareiškėja patyrė daug išgyvenimų, ji siekė išsaugoti šeimą, o sutuoktinis šeimą paliko; ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie bendro turto sukūrimo. Paaiškino, kad pareiškėjos tėvai dovanojo pareiškėjai pinigines lėšas, iš viso 62 370 Eur, kurie buvo panaudoti ginčo turto sukūrimui. Iš Sodros gauti duomenys rodo, kad pareiškėjo pajamos nebuvo dideles ir jis neturėjo galimybės prisidėti prie bendro turto sukūrimo, pareiškėjas turėjo verslą, iš kurio patyrė tik išlaidas, o jokių pajamų negavo, todėl pareiškėja iš savo pajamų ir tėvų dovanotų lėšų prie turto sukūrimo prisidėjo apie 90 procentų. Akcentavo, kad pareiškėjai susitarė, jog santuoka nutraukta dėl pareiškėjo kaltės ir tokiam susitarimui kreditoriai neprieštarauja. Paaiškino, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, jog jis daugiau kaip metus nesirūpino šeima, savo veiksmais sukūrė problemas ir išlaidas, neatsakingai prisiėmė prievoles, neatsakingai valdė turtą, jo neatsakingai prisiimtas prievoles teko vykdyti iš abiejų sutuoktinių lėšų. Nurodė, kad pareiškėja supratusi, jog pareiškėjas paliko šeimą ir jos išsaugoti nebėra galimybių, kai 2023 metų pradžioje pareiškėjas išėjo gyventi skyriumi, deklaravo kitą gyvenamąją vietą. Nors 2022 metų vasario mėnesį pareiškėja ir kreipėsi į teismą dėl turto padalijimo, ji dar tikėjosi šeimą išsaugoti, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo nereiškė. Pažymėjo, kad kreditoriai nekėlė klausimo, kokias sumas į turto sukūrimą įdėjo kiekvienas sutuoktinis. Atkreipė dėmesį, kad ankstesnėje byloje dėl povedybinės sutarties tam tikrų nuostatų negaliojimo taip pat nebuvo nagrinėjamas klausimas, kokiomis dalimis prie turto sukūrimo prisidėjo kiekvienas iš sutuoktinų, ir mano, kad nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina turto sukūrimo aplinkybes, sudarančias pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Prašė vadovautis faktu, kad pareiškėjos tėvai G. notaro akivaizdoje paliudijo, kad dovanojo pinigus dukrai.

 

9.       Pareiškėjas E. J. teismo posėdžio metu prašė patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodė manantis, kad kreditorių interesai nebus pažeisti. Paaiškino, kad iš namų išvyko prieš tris su puse metų. Teigė, kad sutuoktinei pareiškus ieškinį dėl turto padalijimo dar bandė išsaugoti šeimą, tačiau nepavyko, pripažįsta kaltę dėl santuokos iširimo. Nurodė manantis, kad buvo apgautas UAB ,,Navasta“, todėl turėjo sumokėti kelis kartus. Paaiškino, kad dėl vykusių teisminių procesų sutuoktinei buvo sutrikdyta sveikata, teigė, kad neprisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo, nedavė pinigų turto išlaikymui, prie namo statybų prisidėjo minimaliai, tik darbais, anot pareiškėjo, jis nebeišlaikė susidariusio krūvio ir paliko šeimą, užuot sprendęs susidariusias problemas. Anot pareiškėjo, 2015 metais sutuoktinė iš mamos pinigų įsigijo žemės sklypą, sutuoktinės tėvai ketino senatvėje gyventi sutuoktinių statomame gyvenamajame name, todėl finansavo jo statybą – apmokėdavo statybines medžiagas, uošvis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ statybinėje įmonėje, turėjo statybose patirties, su draugais prisidėjo ir vykdant statybos darbus – įrengė pievelę, sudėjo santechniką, atliko dažymo darbus. Mano, kad pareiškėjo indėlis statant namą galėtų sudaryti tik apie 10 procentų. Namo statybos kainavo apie 75 000 Eur, iš jų virs 60 000 Eur sudaro uošvių dovanoti pinigai. Paaiškino, kad jo įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)  ‘‘ vykdė renovacijos darbus – vykdė fasadų ir stogų šiltinimo darbus, bankrotas nebuvo tyčinis, finansinės problemos kilo po to, kai 8 mėnesiams paliko bendrovei vadovauti kitą asmenį. Mano, kad jis tinkamai vadovavo įmonei, tačiau dėl to, kad ėmė neatsiskaitinėti užsakovai ir skolininkai, nebegalėjo išmokėti atlyginimų darbuotojams, įvykdyti prisiimtų darbų, ir tai lėmė įmonės bankrotą. Nurodė, jog gyvenamajame name esančių baldų nesidalija, nes jis nei vieno baldo nepirko. Teigė, kad šiuo metu yra sveikas ir darbingas, tačiau dėl dažnų nedarbingumo laikotarpių visu pajėgumu dirbti negali.

 

10.       Suinteresuoto asmens UAB ,,Navasta“ atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad pareiškėjai piktnaudžiauja procesu, tęsia bylinėjimosi procesus, bendrais veiksmais siekdami eliminuoti kreditorius. Akcentavo, kad pareiškėjai neįrodė sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, nes verslo rizika nelaikytina sutuoktinio kalte, nenumatyta prie įstatyme numatytų aplinkybių, su kuriomis siejamas kaltės konstatavimas. Pažymėjo, kad nuo to momento, kai pareiškėjas išsikėlė iš namų į kitą miestą, iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo nepraėjo vieneri metai, todėl atmestini pareiškėjų teiginiai, kad pareiškėjas paliko šeimą, be to, pareiškėja ne paliko šeimą, o tik išvažiavo dirbti į kitą miestą. Nurodė, kad turtą pareiškėjai dalijasi siekdami    sumažinti pareiškėjui tenkančio turto apimtis, kad būtų pabloginti kreditorių interesai. Atkreipė dėmesį, kad Plungės apylinkės teismas jau pasisakė, kad įrodymai apie pareiškėjos tėvų prisidėjimą nėra tinkami pinigų dovanojimo sutarčiai patvirtinti. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad J. G. iš sąskaitos per mėnesį išgrynindavo 100,00-500,00 Eur, tokios sumos yra akivaizdžiai nepakankamos statyboms finansuoti. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad dovanotas sumas jie bei pareiškėjos tėvai būtų deklaravę, nepatiekė pinigų dovanojimo sutarčių. Darė prielaidą, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjų namas buvo pastatytas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaita, kas galimai lėmė ir šios bendrovės bankrotą. Akcentavo, kad 1 700,00 prašomą atlyginti turtinę žalą sudaro pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė dėl savo neatsakingų veiksmų – po metus trukusio teisminio proceso atsiėmė ieškinį, todėl išlaidos susidarė dėl jos pačios kaltės. Pažymėjo, kad 2/5 namo dalis, kaip susitarė pareiškėjai, būtų žymiai sunkiau realizuoti ir už žymiai mažesnę kainą, nes namas nedalus, nenustatyta naudojimosi tvarka, 1/2 dalį lengviau atidalyti iš bendro turto, lengviau nustatyti bei valdyti bendro naudojimo patalpas bei komunikacijas. Sutiko su pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta dalijamo turto verte bei prieštaravo pareiškėjų teiginiams, kad šiuo metu nurodomo turto vertė didesnė. Pateikė vertinimus, kad dalijant pareiškėjų turtą nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, o nukrypus būtų iš esmės pažeisti kreditorių interesai.

 

11.       Suinteresuotas asmuo E. R. paaiškino, kad UAB ,,Navasta“ atstovas išdėstė detalius argumentus, o jo pozicija yra analogiška. Papildomai akcentavo, kad siūlomas pareiškėjų turto padalijimas akivaizdžiai pažeidžia kreditorių teises, dėl aplinkybės, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių dalijant pareiškėjo turtą jau pasisakė kitas bylas nagrinėję teismai. Nurodė manantis, kad pareiškėjai nepagrįstai siekia turtą pasidalyti nelygiomis dalimis motyvuodami kalte, su kuria atsakovas sutinka, nors jo kaltė dėl santuokos iširimo nėra įrodyta. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjų skyrybos yra fiktyvios, atsakovas neprieštaravo nei dėl vieno jam metamo kaltinimo, todėl santuoka nuraukiama vien tam, kad būtų nesąžiningai padalytas teigėturtas. Pažymėjo, kad turtinė žala kildinama iš kitos bylos, kurioje klausimas jau buvo išspręstas, ir bylinėjimosi išlaidos priteistos iš pareiškėjos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nesidalija kito turto – kilnojamojo turto, kas taip pat rodo santuokos nutraukimo fiktyvumą, taip pat, pažymėjo, kad pareiškėjų minimi pinigų dovanojimai nėra teisiškai apiforminti, nėra nei deklaracijų, nei dovanojimo sutarčių, o pagal pateiktose sąskaitose matomas pareiškėjos tėvų nuimtas pinigų sumas labiau tikėtina, kad nuimtas lėšas jie naudojo savo poreikiams. Paaiškino, kad jis administravo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą, ir nors nebuvo nustatyta, kad ši įmonė dalį lėšų ar medžiagų būtų panaudojusi pareiškėjų gyvenamojo namo statybai, tačiau iš pareiškėjo buvo priteistas įmonei padarytos žalos atlyginimas. Kreditorinį reikalavimą į pareiškėją teigė įgijęs teisėtai, kaip atlygį už administravimo paslaugas. Teigė nesutinkantis su pareiškėjų teiginiais, kad ginčo namo vertė yra didesne nei nurodyta pateiktoje sutartyje. Teigė iš patirties žinantis, kad dalį namo parduodant visada kaina būna mažesnė, pareiškėjui palikus tik 2/5 namo dalis, būtų labai mažos vertės, tikėtina apie 10 000 Eur, be to, toks turtas yra praktiškai nerealizuotinas. Mano, kad pareiškėjų pateiktų turto pardavimo skelbimų kainos nėra faktiniai įrodymai, kad ir pareiškėjų namo kaina yra analogiška, kaip ir nurodoma skelbimuose, be to, skelbime nurodyta pardavimo kaina dar nereiškia, kad turtas už tą kainą ir bus parduotas. Atkreipė dėmesį, kad namas tikėtina yra su baldais ir buitine technika, tačiau šių daiktų pareiškėjai nesidalija.

 

12.       Suinteresuotas asmuo P. S. nurodė palaikanti savo atsiliepime išdėstytus nesutikimo su pareiškėjų turto dalybomis nelygiomis dalimis argumentus. Mano, kad ir šiaip namo dalį yra sunkiau parduoti, o namą pasidalijus nelygiomis dalimis, pareiškėjo dalį parduoti bus dar sunkiau, ir labai tikėtina, kad parduoti iš viso nebus įmanoma. Teigė, kad pareiškėjo sutikimas su kalte dėl santuokos iširimo ir sutartyje nurodytomis kompensacijų sumomis vertintinas kritiškai.

Pareiškėjų prašymas tenkinamas iš dalies

 

13.       Iš byloje pateikto santuokos liudijimo originalo matyti, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

 

14.       Byla dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme buvo pradėta pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį – ieškovei pareiškus ieškinį, įrodinėjant atsakovo kaltę ir nesant sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.60 straipsnis). Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu šalys pasiekė susitarimą – sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pateikė ją teismui tvirtinti. Todėl šalių valia buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis).

 

15.       Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai yra veiksnūs, t. y. nustatytos visos sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjų santuoka faktiškai yra iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti – pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nenori susitaikyti ir nėra aplinkybių, kurios sudarytų prielaidą spręsti, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnis). Pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų, todėl su vaikais susiję klausimai nutraukiant santuoką nespręstini.

 

16.       Pareiškėjai teismo prašė patvirtinti 2023 m. liepos 26 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis, Fl. 4, b. l. 14-16), kurioje susitarė, kad santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės (Sutarties 1.1. punktas), nurodė, kad neturi nepilnamečių vaikų ir patvirtino, kad neprašo vienas iš kito išlaikymo (Sutarties 2-3 punktai). Sutarties 4 punkte aptarė santuokoje įgyto turo balansą bei pareiškėjo turimas prievoles kreditoriams, o 5 punkte susitarė dėl bendra jungtine nuosavybe esančio turo pasidalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, numatė sutuoktiniui pareigą išmokėti sutuoktinei kompensaciją, sutuoktinio turėtus įsipareigojimus kreditoriams (suinteresuotiems asmenims) po santuokos nutraukimo paliko asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis.

 

17.       Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose (DOK-129168, DOK-129056, DOK-128631) dėl pareiškėjų pateiktos Sutarties bei teismo posėdžio metu nesutiko su pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis, kuriomis pareiškėjai susitarė nukrypti nuo lygių dalių principo pasidalijant bendra jungtine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą nelygiomis dalimis, taip pat su sąlygomis, kuriomis pareiškėjas įsipareigojo sumokėti pareiškėjai neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, motyvuodami, kad šios susitarimo sąlygos pažeidžia kreditorių interesus.

 

18.       Teismas, patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, ir privalo įsitikinti, kad sutartyje nustatytos sąlygos atitinka minėtus CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas turi įsitikinti, kad sutuoktinių pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei įgyvendina ir CPK 2 dalyje nustatytus civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas.

 

19.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių, o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

 

20.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 7 dalimi, teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Todėl suinteresuotų asmenų (kreditorių) sutikimas, ar nesutikimas su santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti sutartį ir stabdyti bylos nagrinėjimą, nes sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditorių interesams. Priešingu atveju, galėtų kilti situacijos, kad byla būtų stabdoma ir tokiais atvejais, kai kreditorių prieštaravimai nepagrįsti. Be to, tokie bylos sustabdymo atvejai prieštarautų ištuokos laisvės principui, nes sustabdžius santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių teisė nutraukti santuoką tampa neįgyvendinama neapibrėžtam laikui ir priklausoma nuo trečiųjų asmenų. Kasacinis teismas taip pat pažymi, kad vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. spalio 10 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-388/2011). Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjų ir kreditorių (suinteresuotų asmenų) ginčas dėl pareiškėjų sutarto turto padalijimo ir žalos atlyginimo dėl pareiškėjo kaltės iširus santuokai. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties nuostatų, kurių suinteresuoti asmenys neginčija, teismas neturi parlindo atsisakyti tvirtinti.

 

Dėl turto padalijimo ir nukrypimo nuo lygių dalių principo

 

21.       Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

22.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 0,1186 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 130,09 kv. m. bendro ploto 73 proc. baigtumo Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas, Gyvenamais namas), dėl kurių padalijimo tarp pareiškėjų ir kreditorių kilo ginčas.

23.       Remiantis 2023 m. rugsėjo 1 d. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis (FL. 4, b. l. 47 71) bei antstolės Ilonos Girdenienės 2021 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S-21-51-4783 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo (Fl. 3, b. l. 187-188), iš pareiškėjo, kaip skolininko, yra vykdomi išieškojimai šiose vykdomosiose bylose: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01343, pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1832-514/2021 išieškotojo UAB ,,Navasta" naudai, išieškotina suma 905,50 Eur; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0051/18/00620, pagal notaro vykdomąjį įrašą išieškotojo UAB ,,Navasta" naudai, išieškoma suma 29 310,78 Eur; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0051/21/00038, pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-491-613/2020 išieškotojų E. R. ir P. S. naudai, išieškotina suma 16 254,40 Eur. Bendra 2023 m. rugsėjo 1 d. pagal Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenis iš pareiškėjo išieškotinų pinigų suma sudaro – 46 470,28 Eur. Dėl prievolių prigimties tarp pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų ginčo nėra, todėl teismas nekvestionuoja pareiškėjų susitarimo, kad pareiškėjo įsipareigojimai suinteresuotiems asmenims po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis pareiškėjo prievolėmis (Sutarties 4.6.1.-4.6.4. ir 5.6.1.-5.6.4. papunkčiai).

24.       Paminėtina, kad 2018 gegužės 18 d. pareiškėjai sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį (toliau – Povedybinė sutarti, Fl. 1, b. l. 43-47), kuria susitarė dėl visiško sutuoktinių turto atskirumo režimo tiek iki santuokos, tiek santuokos metu įgyto turto ir turtinių teisių atžvilgiu. Tačiau Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1832-514/2021, iš dalies patenkinus UAB ,,Navasta“ ieškinio reikalavimus, pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento povedybinės sutarties 4 punktas, kuriuo sutuoktiniai sutarė, kad Žemės sklypui ir Gyvenamajam namui, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įm. kodas 304139139, 100 vnt. paprastosioms akcijoms ir transporto priemonei Subaru Outback, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keičiamas turto teisinis režimas ir Žemės sklypas bei Gyvenamasis namas atitenka asmeninės nuosavybės teise pareiškėjai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastųjų akcijų ir transporto priemonė Subaru Outback – asmeninės nuosavybės tenka pareiškėjui. Teismas taikė restituciją ir grąžino sutuoktiniams nuosavybės teises į Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Nustatęs aplinkybes, kad automobilis Subaru Outback realizuotas, o UAB „(duomenys neskelbtini)

25.       “ išregistruota dėl bankroto, nuosavybės teisės grąžintos tik į nekilnojamąjį turtą. UAB ,,Navasta“ reikalavimai dėl Povedybinės sutarties punktų, numatančių kito sutuoktinių turto teisinį režimą, netenkinti, motyvuojant, kad Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo, atsižvelgiant į jų vertę, pakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Sprendime nurodyta, kad Povedybinė sutartis panaikinta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Navasta“ kreditiniams reikalavimams tenkinti.

26.       Pareiškėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsižvelgdami į atliktą nekilnojamojo turto vertinimą, susitarė, kad Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo bendra vertė sudaro 140 000,00 Eur (Sutarties 5.1. papunktis). Pareiškėjai pateikė ir dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertės UAB ,,Resto Group“ nustatymo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad vertinimo dienai 2022 m. liepos 31 d., šio turto vertė yra 140 000,00 Eur (Fl. 1, b. l. 118-168). Teismo posėdžio metu pareiškėjai įrodinėjo, kad faktiškai ginčo daiktų kaina yra didesnė ir šiai aplinkybei pagrįsti teikė panašaus turto pardavimo skelbimus, kuriuose siūlomų pirkti gyvenamųjų namų kainos nurodytos nuo 160 000,00 iki 335 000,00 Eur (Fl. 4, b. l. 76-83) tačiau, šie įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo daiktų vertė yra didesnė nei nurodyta vertinimo ataskaitoje. Paminėtina, kad skelbimuose siūloma parduoti 100 procentų baigtumo gyvenamuosius namus, o pareiškėjų Gyvenamojo namo baigtumas tik 73 procentai. Atitinkamai teismas nesivadovauja ir pareiškėjos pateiktoje 2023 m. Būsto draudimo liudijime nurodyta Gyvenamojo namo draudimo suma, nes ji patvirtina šalių sutartą Gyvenamojo namo atkuriamąją vertę, o ne gyvenamojo namo rinkos vertę. Kaip pažymi kasacinis teismas, individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus daikto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Nors ir teigė, kad dalintino ginčo turto yra didesnė nei nurodyta Sutartyje, tačiau pareiškėjai nepatikslino Sutartyje sutartos dalintino turto vertės. Suinteresuoti asmenys sutiko su pareiškėjų Sutartyje nuodyta dalintino ginčo turto kaina.

27.       Prašomos patvirtinti Sutartyje nurodoma, kad atsižvelgdami į tai, kad žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo mano statyboms bei įrengimui, aplinkos sutvarkymui, buvo panaudotos V. J. asmenines lėšos, kurias jai padovanojo tėvai J. G. ir B. G., atsižvelgdami į kreditorių interesus, bei į tai, kad santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio E. J. kaltės, susitarė nekilnojamus daiktus pasidalyti nukrypstant nuo lygiu dalių principo ir po santuokos nutraukimo pareiškėjai lieka 3/5 dalys Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo, o pareiškėjui – 2/5 šio turto dalys (Sutarties 5.2-5.4. papunkčiai).

28.       Kreditoriai nesutiko su pareiškėjų susitarimu pasidalyti turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo ir prašė tokį susitarimą laikyti nepagrįstu bei pažeidžiančiu suinteresuotų asmenų interesus. Tačiau, pareiškėjų teigimu, pasidalijus nekilnojamąjį turtą jų nurodomu būdu suinteresuotų asmenų interesai nebūtų pažeisti, nes pareiškėjui tenkančio turto, atsižvelgiant į jo vertę užtenka kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti. Šie pareiškėjų argumentai vertintini kritiškai. Aplinkybė, kad aritmetiškai skaičiuojant, pareiškėjui tenkančių 2/5 Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo dalių vertė būtų 56 000,00 Eur (140 000,00 Eur x 2/5), o kreditorinių įsipareigojimų suma yra tik apie 46 470,00 Eur, savaime nereiškia, kad pareiškėjų numatytas turto pasidalijimo būdas atitinka suinteresuotų asmenų interesus.

29.       Pirma, tiek pagal vykdomojoje byloje Nr. 0051/18/00620, pagal notaro vykdomąjį įrašą išieškotojo UAB ,,Navasta" naudai, tiek pagal vykdomojoje byloje Nr. 0051/21/00038, pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-491-613/2020 išieškotojų E. R. ir P. S. naudai vykdomus išieškojimus, pareiškėjui numatyta pareiga mokėti 6 ir atitinkamai 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo išieškomos sumos. Bylos duomenimis, pareiškėjas nededa pastangų mažinti kreditorinius įsipareigojimus. Iš pateiktų UAB ,,Navasta“ sąskaitos išrašų matyti, kad 2022 metais pareiškėjas šiam kreditoriui skolos grąžinimui sumokėjo 971,76 Eur, o 2023 metais (iki rugpjūčio 21 d.) tik 1,14 Eur. Atliktų mokėjimų sumos akivaizdžiai nepakankamos procesinėms palūkanoms padengti, todėl įsipareigojimai šiam kreditoriui tik didėja. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, pareiškėjo įsipareigojimai ne mažinami, o didėja ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Todėl pareiškėjo kreditoriai yra suinteresuoti, kad pareiškėjui nutraukus santuoką tektų jam pagalį įstatymą priklausanti turto dalis.

30.       Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui priklausančią turto dalį numatoma realizuoti priverstine teismo sprendimams vykdyti tvarka. Šiuo metu Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjo turto dalies nustatymo, civilinės bylos Nr. e2VP-76-669/2023, kuri sustabdyta iki kol bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo. Parduodant turtą iš varžytinių, pirmose varžytinėse pradinė parduodamo turto kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų nustatytos turto kainos, o antrose varžytinėse – 60 procentų pradinės kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjui pagal Sutartį numatytą  mažesnę ginčo turto dalį parduodant iš varžytinių, jau pirmose varžytinėse pradinė kaina, skaičiuojant nuo 56 000,00 Eur pareiškėjui tenkančio turto vertės, sudarytų 44 000 Eur ir būtų mažesnė už kreditorinių įsipareigojimų sumą. Be to, kaip pažymima ir teismų praktikoje, varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Kitaip tariant, galimybė varžytynėse parduoti daiktą už realią rinkos kainą priklauso nuo anksčiau įvardytų aplinkybių. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d, nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-66-881/2022). Todėl sutiktina su suinteresuotų asmenų argumentais, kad 2/5 dalių namo pardavimas nėra patrauklus rinkoje, ir kad tokios dalies namo reali pardavimo kaina rinkoje negali būti išvedama aritmetiškai apskaičiavus proporciją nuo viso daikto rinkos vertės.

31.       Todėl, teismo vertinimu, nors sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktiniai nuosavybės teise valdomo turto pasidalijimas laiduojamas sutarčių laisvės principu, nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į kreditorių interesus, yra pagrindas vertinti nukrypimo nuo lygių dalių principo pareiškėjams dalijantis Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą pagrįstumą.

32.       CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad pripažindamas nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga, (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis), nustačius tokio nukrypimo realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-577/2009; 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007).

33.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nukrypimą nuo lygių dalių principo dalijant Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą grindė dviem aplinkybėm – pareiškėjo kalte dėl santuokos iširimo bei aplinkybe, kad šis turtas buvo sukurtas pareiškėjai didžiąja dalimi prisidėjus asmeninėmis lėšomis – jos tėvų dovanotais pinigais.

34.       Kasacinis teismas išaiškinęs, kad kitos aplinkybės, kurias teismas turi įvertinti dalydamas bendrą sutuoktinių turtą ir spręsdamas nukrypimo nuo lygių dalių klausimą, turi būti turtinio pobūdžio, t. y. aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio geresnę ar blogesnę už kito sutuoktinio turtinę padėtį, sumažėjusias galimybes gauti pajamų (pvz., dėl ligos) ar, priešingai, padidėjusius finansinius poreikius (pvz., kai kartu lieka gyventi vaikai), taip pat aplinkybės, patvirtinančios, kad kitas sutuoktinis neprisidėjo prie turto išlaikymo, ir pan. Tokios aplinkybės kaip ieškovo neištikimybė ir šeimos palikimas bei nesirūpinimas ja, yra neturtinio pobūdžio ir sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kurios konstatavimas gali sukelti ir LR CK nustatytas turtinio pobūdžio teisines pasekmes (pvz., teisę reikalauti turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir kt.), bet nėra savarankiškas pagrindas, savaime leidžiantis nukrypti nuo lygių dalių principo pagal LR CK 3.123 str. neįrodžius, kad tam tikri kaltojo sutuoktinio veiksmai sukėlė neigiamas turtines pasekmes kitam sutuoktiniui arba turėjo įtakos bendro turto vertės sumažėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007). Šuo atveju, pareiškėjai teigė, kad dėl pareiškėjo netinkamo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ valdymo šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, dėl vykusių teisminių procesų pareiškėja patyrė daug išgyvenimų, ji siekė išsaugoti šeimą, o sutuoktinis šeimą paliko. Tačiau, jokių aplinkybių, kad dėl pareiškėjo valdomos įmonės bankroto ir su tuo susijusių teisminių procesų būtų sumažėjusi dalintino ginčo turto vertė, ar kilusio kitos neigiamos turtinio pobūdžio pasekmės, pareiškėjai nenurodė ir nepagrindė. Be to,  bylos duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypas atsakovų įgytas 2014 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (Fl.1, b. l. 60-66), Gyvenamasis namas pradėtas statyti 2015 m., 2017 m. lapkričio 20 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų pagrindu įregistruotas 73 procentų baigtumas, toks baigtumo procentas išliko ir bylos nagrinėjimo metu (Valstybės įmonės registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Fl. 1, b. l. 177-180). Tuo tarpu remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2019 m. vasario 4 d. Klaipėdos apygardos nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-774-524/2019). 2020 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-491-613/2020 iš pareiškėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai priteistas 16 254,40 Eur žalos ir nuostolių atlyginimas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 254,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi Žemės sklypas buvo įsigytas ir Gyvenamais namas pastatytas iki 73 procentų baigtumo iki bankroto bylos iškėlimo bei pareiškėjų nurodytų teisminių procesų. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjų susitarimas, kad santuoka iširo dėl pareiškėjo kaltės, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant ginčo turtą.

35.       Taip pat pareiškėjai nurodė, kad žemės sklypo įsigijimui ir namo statybai buvo panaudota 62 370,00 Eur ieškovės asmeninių lėšų suma, kurią jai padovanojo tėvai J. G. ir B. G.. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjai pateikė pareiškėjos tėvų 2020 m. spalio 9 d. notaro patvirtintus liudijimus Plungės apylinkės teismui nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1832-514/2022, kurioje iš dalies buvo ginčijama Povedybinė sutartis (Fl. 1, b. l. 67-70). J. G. notaro akivaizdoje paliudijo, kad grynais pinigais pareiškėjai padovanojo 2014 metais – 14 300 Eur, 2015 metais – 5 630,00 Eur, 2016-2017 metais – 15 540,00 Eur, 2018-2019 metais – 19 300,00 Eur, iš viso 54 770Eur. B. G. paliudijo, kad pareiškėjai padovanojo 2016-2017 metais 7 200,00 Eur, 2019 metais – 400,00 Eur, iš viso 7 600,00 Eur. Taip pat į bylą pateikti pareiškėjos tėvų 2014-2019 metų sąskaitos išrašai (Fl.3, b. l. 98-108). Pareiškėjai nepateikė dovanojimo sutarčių, nebuvo pateikta įrodymų apie realų dovanotų pinigų perdavimą, taip pat ir apie tokių dovanotų pinigų panaudojimą įsigyjant Žemės sklypą ar apmokant už Gyvenamojo namo statybos darbus. Iš sąskaitų išrašų matyti, kad J. G. kiekvieną mėnesį po 2-4 kartus išsiimdavo iš sąskaitos grynųjų pinigų sumas, dažniausiai po 200,00 Eur sumas, keletą kartų, dažniau 2014 metais, išgrynintos sumos siekė 1000,00 Eur. B. G. iš sąskaitos 2016 metais įvairiais mėnesiais per 6 kartus išsigrynino 2 700,00 Eur, 2017 metais per 9 kartus išsigrynino 4 500,00 Eur Jokių bankinių pavedimų nei J. G., nei B. G. sąskaitose nefiksuota, todėl labiau tikėtina, kad šie asmenys nesinaudojo internetine bankininkyste ir iš sąskaitos sistemingai išsigrynindavo panašias pinigų sumas pragyvenimui. Pastebėtina, kad 2014 m. liepos 10 d. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad visą 25 000,00 Lt daikto kainą pirkėjai sumokėjo pardavėjams pasirašydami sutartį. Tačiau iš J. G. sąskaitos išrašo matyti, kad jokios didesnės sumos nei sandorio sudarymo dieną, nei prieš jį sudarant, išgrynintos nebuvo. Atitinkamai, perkant statybines medžiagas bei apmokant už atliktus darbus, pinigų sumos įprastai skiriasi priklausomai nuo jų kiekių ir kainos, tuo tarpu iš pateiktų pareiškėjos tėvo sąskaitos išrašų matyti, kad jis periodiškai išsigrynindavo vienodas nedideles pinigų sumas. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjos tėvų pateiktų sąskaitų išrašai nepatvirtina pareiškėjų teiginių, kad pareiškėjos tėvai prisidėjo prie Žemės sklypo įsigijimo ir Gyvenamojo namo statybos dovanodami pareiškėjai pinigines lėšas.

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad liudytojų apklausa turi vykti laikantis tvarkos, nustatytos CPK 192 straipsnyje. Pagrindinė liudytojų parodymų gavimo taisyklė – liudytojas apklausiamas teismo posėdyje, teisėjo ir posėdyje dalyvaujančių asmenų akivaizdoje. Tokiu būdu geriausiai užtikrinamas proceso betarpiškumo principas, įtvirtintas CPK 14 straipsnyje, sudaroma galimybė teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims užduoti liudytojui klausimus ir taip išsamiai nustatyti bylai reikšmingus faktinius duomenis. Tik išimtiniais atvejais, kai liudytojo negalima ar jį sudėtinga apklausti teismo posėdyje, teismas gali vertinti liudytojo raštu pateiktus įrodymus, duotus notaro akivaizdoje ir jo patvirtintus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tėvų liudijimai buvo pateikti kitoje, jau aukščiau minėtoje civilinėje byloje, kurioje sutuoktiniai įrodinėjo, kad Žemės sklypas ir Gyvenamasis namas yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, nes įsigyti iš pareiškėjai tėvų dovanotų lėšų. Apklausti šiuos liudytojus santuokos nutraukimo byloje teismas neturėjo galimybės, nes pareiškėjos tėvas yra miręs, o pareiškėjos motina negalėjo į teismą atvykti dėl sveikatos būklės (Fl. 3, b. l. 97, 110-112). Todėl nei teismas, nei suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės betarpiškai užduoti šiems asmenims klausių aiškinantis bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad notaro akivaizdoje liudiję asmenys yra artimais giminystės ryšiais susiję su pareiškėja, todėl, abejotina, kad jie neturėjo suinteresuotumo padėti pareiškėjai, kuri yra jų dukra. Be to, atsižvelgiant į kitus aukščiau aptartus įrodymus, nenustatyta išskirtinių aplinkybių, teikiančių pagrindą pripažinti rašytinius pareiškėjos tėvų parodymus patikimais ir leistinais įrodymais. Be to, pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendime civilinėj byloje dėl Povedybinės sutarties dalies pripažinimo negaliojančia konstatavo, kad ,,atsakovės paaiškinimas ir liudytojų parodymai nėra pakankamas įrodymas dovanojimo sutarčiai patvirtinti‘‘. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nebereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

37.       Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų pareiškėjų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, ir nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Todėl darytina išvada, kad pateiktos tvirtinti pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3. ir 5.4. punktai, kuriais pareiškėjai susitarė nukrypti nuo lygių dalių principo riboja pareiškėjo kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš santuokos metu įgyto turto, nes pareiškėjui neskiriama proporcinga ir pakankama turto dalis bei sutartimi nepagrįstai ir neteisėtai nukrypta nuo bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nesant jokio išimtinio atvejo. Todėl nurodomi Sutarties punktai teismo sprendimu netvirtinami, o ginčo turtas padalijamas pareiškėjams lygiomis dalimis. Atitinkamai netvirtinamas ir Sutarties 5.2  ir 5.9 punktai, kuriuose šalys aptarė dalijamo turto sukūrimo aplinkybes, pasisakė dėl kreditorių interesų, dėl atsisakymo išmokėti kompensaciją už didesnę turto dalį, patvirtino, kad santuokoje įgytą turtą pasidalijo tinkamai. 

Dėl žalos atlyginimo 

38.       Pareiškėjai Sutarties 1.1. punkte susitarė, kad santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės, nes  dėl pareiškėjo kaltės sutuoktiniai nebegyvena šeimyninio gyvenimo ir Sutarties sudarymo dienai sutuoktiniu nesieja jokie šeimyniniai ryšiai ar artimas bendravimas. Nurodė, kad pareiškėjas faktiškai dar būdamas santuokoje veikė prieš šeimos interesus, neatsakingai elgėsi: su turtu, lėmė finansinius sunkumus ir išieškojimus vykdomosiose bylose, padarė žalos sutuoktinei. Sutarties 5.7. punkte pareiškėjai susitarė kad sutuoktinis išmokės sutuoktinei 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir atlygins 1 700,00 Eur turtinės žalos, kurią sutuoktinė patyrė atlygindama bylinėjimosi išlaidas, civilinėje byloje Nr. e2-77-1024/2023, bendra žalos atlyginimo suma  5 200,00 Eur. 

39.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“, o CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas santuokos savanoriškumo principas. Tai taip pat reiškia, kad sutuoktinių valia santuoka gali būti ir nutraukiama. CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis numato, kad norėdami pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka ir santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniai turi sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Civilinio kodekso 3.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo turi būti bendras ir jame turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo (CK 3.52 str. 3 d.). Įstatyme nenumatytas draudimas sutuoktiniams bendru sutikimu susitarti, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, tokią sutuoktinių teisę laiduoja ir sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. 

40.       Tačiau, nepaisant šalių teisės laisvai susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių,  visais atvejais teismas turi patikrinti ar sutuoktinių susitarimas atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Suinteresuoti asmenys prieštaravo pareiškėjų susitarimui, kad dėl E. J. kaltės iširus santuokai, jis turi atlyginti pareiškėjai turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, nes, jų vertinimu, numatydami iš kalto sutuoktinio išmokėtinas sutuoktinei turtinės ir neturtinės žalos sumas, pareiškėjai nesąžiningai siekia padidinti E. J. įsipareigojimus sutuoktinei, mažinant suinteresuotiems asmenims skolų išieškojimo iš E. J. galimybes.

 

41.       Teismo vertinimu, pareiškėjų susitarimas, kad santuoka iširo dėl pareiškėjo kaltės, yra asmeninio pobūdžio, nes tik patiems sutuoktiniams yra geriausiai žinomos jų santuokinio gyvenimo aplinkybės, kurios paprastai yra ir neviešinamos tretiesiems asmenims, Be to, sutuoktinių susitarimas dėl kaltės yra neturtinio pobūdžio ir liečia tik pačius sutuoktinius ir savaime neturi įtakos suinteresuotų asmenų turtiniams interesams, kuriuos šie gina nagrinėjamoje byloje. Todėl teismas neturi pagrindo atsisakyti tvirtinti Sutarties 1.1. punkto, kuriame pareiškėjai susitarė dėl sutuoktinio kaltės. Tačiau suinteresuotų asmenų turtiniams interesams gali turėti reikšmės kaltės pagrindu sutuoktinių numatytos neturtinės ir turtinės žalos dydis, kurią E. J. įsipareigojo sumokėti sutuoktinei.

 

42.       Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimų, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-83-969/2020).

 

43.       Šiuo atveju, pareiškėjų teigimu, sutuoktinio netinkamas rūpinimasis turtu, dėl jo netinkamo įmonės valdymo vykę teisminiai procesai bei aplinkybė, kad pareiškėjas paliko šeimą, sukėlė pareiškėjai neturtinę žalą, kuri pasireiškė pablogėjusia pareiškėjos sveikata ir neigiamasi dvasiniais išgyvenimais. Tačiau pareiškėjų teiginiai dėl pablogėjusios pareiškėjos sveikatos yra bendro pobūdžio ir nėra pakankamai išsamiai argumentuoti, nepateikta objektyvių (didesnės tikimybės) įrodymų, šiems teiginiams pagrįsti. Taip pat nors pareiškėjai paaiškino, kad atsakovo kaltė pasireiškė netinkamu UAB , (duomenys neskelbtini),“ valdymu, lėmusiu šios bendrovės bankrotą ir teisminius procesus, tačiau posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad bendrovei vadovavo tinkamai, nesiekė jos bankroto, ir įmonė bankrutavo ne dėl netinkamo valdymo, o dėl finansinių sunkumų, kuriuos sukėlė užsakovų ir skolininkų savalaikis neatsiskaitymas už atliktus darbus. Todėl, teismo vertinimu, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankrotas ir teisminiai procesai kilo dėl su verslo rizika susijusių veiksnių ir nepatvirtina pareiškėjo kaltės dėl santuokos iširimo. Tačiau teismas pritaria, jog aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko į kitą miestą ir paliko sutuoktinę, o ne ėmėsi veiksmų kilusiems finansiniams sunkumams spręsti, nėra suderinami su sutuoktinio pareigomis vienas kito atžvilgiu. Remiantis kasacinio teismo aiškinimais, lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad sunkiu šeimai momentu paliko sutuoktinę, tiesiog pabėgo, ir dėl to jaučiasi kaltas. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina, kad pareiškėja dėl šio pareiškėjo poelgio patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas nustato jai  500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš pareiškėjo. Teismo vertinimu, nurodoma neturtinės žalos suma yra protinga ir proporcinga, atsižvelgiant į pareiškėjo kaltės pobūdį (CK 1.5 straipsnis, CPK  3 straipsnio 1 dalis).    

 

44.       Sutiktina su suinteresuotais asmenimis, kad pareiškėjų susitarimas, numatantis pareiškėjui pareigą sumokėti pareiškėjai 1 700,00 Eur turtinę žalą, kurią ši patyrė atlygindama bylinėjimosi išlaidas, civilinėje byloje Nr. e2-77-1024/2023, netvirtintinas, nes tokiu susitarimu pareiškėjas nepagrįstai padidina savo kreditorinių įsipareigojimų naštą ir tai nėra suderinama su turimų kreditorių interesais. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje civilinėje byloje iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos jai atsiėmus ieškinį, pareikštą sutuoktiniui, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenutraukus santuokos, vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo taisyklėmis. Pareiškėjai nepateikė jokių argumentų ir duomenų pagrindžiančių pareiškėjo pareigą sumokėti pareiškėjai 1 700,00 Eur kitoje civilinėje byloje patirtas bylinėjimusi išlaidas.  

 

45.       Išnagrinėjus tarp pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų kilusį ginčą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo bei teismui nusprendus iš pareiškėjo priteisti pareiškėjai 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, Sutarties 5.7. ir 5.8. punktai, kuriais dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dydžio bei išmokėjimo tvarkos buvo susitarę pareiškėjai, netvirtinami.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

46.       Sutuoktiniai, pateikę prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

 

47.       Pateikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų, V. J. sumokėjo 800,00 Eur žyminio mokesčio sumą (mokėjimo užduoties kodai – ZM32998 ir ZM33010). Todėl pareiškėjai jos sumokėta žyminio mokesčio suma grąžintina.

 

48.       Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas nespręstinas.

 

49.       Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kai dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš byloje dalyvaujančio asmens, kurio pareiškimas atmestas.

 

50.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų interesai dėl pareiškėjų turto padalijimo ir žalos atlyginimo buvo priešingi,  UAB ,,Navasta“ pateikė teismui prašymą priteisti iš V. J. visas bendrovės bylinėjimosi išlaidas – 1 100,00 Eur ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančias sąskaitas už teisines paslaugas bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (Fl. 1, b. l. 150-151; Fl. 4, b. l. 1-5). Teismas nagrinėjamu atveju netvirtino pareiškėjų Sutarties sąlygų dėl turo padalijimo, taip pat tik iš dalies – 9,61 proc. tenkino pareiškėjų sutarties sąlygą dėl žalos atlyginimo. Iš viso pareiškėjų patenkinta priešingų suinteresuotų asmenų interesams prašymo dalis sudaro 4,80 proc. (0 proc. + 9,61 proc./2). Todėl UAB ,,Navasta“ iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistina 1 047,20 Eur (1 100 Eur - 4,80 proc.) suma, po 523,60 Eur iš kiekvieno.     

 

51.       Pareiškėjams išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

 

52.       Sutarties tekstas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį perkeliamas su redakciniais pakeitimais, kurie nekeičia teismo tvirtinamų šalių sutartų sąlygų teisinės reikšmės.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. ir 541 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

prašymą patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp V. J. (ikisantuokinė pavardė – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – „J.“ ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – ,J.“.

Nutraukus santuoką V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo, turinčio 0,1186 ha bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį Pastato - Gyvenamojo namo, turinčio 130,09 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)

Nutraukus santuoką E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo, turinčio 0,1186 ha bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  , ir ½ dalį Pastato - Gyvenamojo namo, turinčio 130,09 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Patvirtinti pareiškėjų 2023 m. liepos 26 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išskyrus 5.2.-5.4. ir 5.7.-5.9. punktus, kuria šalys susitarė:

1.       Bendrosios nuostatos

1.1.       Sutuoktiniai, atsižvelgdami i tai. kad dėl atsakovo kaltės sutuoktiniai nebegyvena šeimyninio gyvenimo ir Sutarties sudarymo dienai Sutuoktiniu nesieja jokie šeimyniniai ryšiai ar artimas bendravimas. Nebeliko tarpusavio dvasinio ryšio, supratingumo ir palaikymo. Nesant jokio tarpusavio supratimo, pasitikėjimo ir šeimos santykiu nėra ir bendro gyvenime bei bendrų lūkesčių gyventi santuokoje pagrindo. Juolab, kad Sutuoktinis faktiškai dar būdamas santuokoje veikė prieš šeimos interesus, neatsakingai elgėsi: su turtu, lėmė finansinius sunkumus ir išieškojimus vykdomosiose bylose, padarė žalos Sutuoktinei. Šalys susitarė dėl santuokos registruotos (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės,

1.2.       Šalys patvirtina, kad santuoka yra nutraukiama galutiniu Sutuoktinių apsisprendimu.

1.3.       Sutuoktiniai patvirtina, kad abu yra veiksnūs ir gali sudaryti šią Sutartį.

2.       Nepilnamečiai vaikai ir jų išlaikymas

2.1.       Šalys patvirtina, kad nepilnamečiu vaikų, reikalaujančių išlaikymo, neturi.

3.       Sutuoktinių išlaikymas

3.1.       Šalys patvirtina, kad abu yra sveiki ir darbingi, yra pajėgūs visiškai save išlaikyti, todėl vienas iš kito išlaikymo, numatyto LR Civilinio kodekso 3.72 straipsnyje nereikalauja.

4.       Santuokoje įgyto turto balansas ir prievolės

4 1. Sutuoktiniai, pareiškia, kad visas iki santuokos ir santuokos metu Įgytas turtas yra padalintas 2018 m. gegužės 18 d, povedybine sutartimi (notarinio registro Nr. 2906) (toliau - Povedybinė sutartis), išskyrus Povedybinės sutarties 4 punktą, kuris buvo panaikintas Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1832-514/2022.

4.2.       Atsižvelgdami j šios taikos Sutarties 4.1 punkto nuostatas, sutuoktiniai patvirtina, kad sutuoktinių dalintiną turtą sudaro santuokos metu 2014 m. liepos 10 d, Įsigytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, viešame registre Įregistruotas žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini)  (žemės sklypas, unikalus Nr. ir (duomenys neskelbtini) Pastatas - Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Turtas 2017 m. lapkričio 20 d. įregistruotas sutuoktinės V. J. vardu.

4.3.       Sutuoktiniai, atsižvelgdami į 2018 m. gegužės 18 d. povedybinės sutarties (notarinio registro Nr. 2906). nuostatas patvirtina, kad Kito santuokoje įgyto, dalinimo nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto, bei kilnojamojo neregistruotino turto, neturi, nes turtas V. J. vardu įgytas turtas buvo įsigytas po 2018 m. gegužės 18 d. povedybinės sutarties (notarinio registro Nr. 2906) sudarymo, todėl šioje sutartyje nenurodomas ir nedalinamas.

4.4.       Sutuoktiniai patvirtina, kad bendru sutuoktinių prievolių neturi.

4.5.       V. J. patvirtina, kad asmeninių dalintinų prievolių neturi.

4.6.       E. J. patvirtina, kad turi šias asmenines prievoles:

4.6.1.       Vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01343 pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1832-514/2021(1) kreditoriaus UAB ,,Navasta", jm. kodas 302746069, naudai;

4.6.2.       Vykdomojoje byloje Nr. 0051/18/00620. Dagai notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 3382, kreditoriaus UAB ,,Navasta“ , įm. kodas 302746069, naudai;

4.6.3.       Vykdomojoje byloje Nr. 0051/21/00038, pagal Klaipėdos apygardos teismo, teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-491-613/2020, kreditoriaus E. R. naudai;

4.6.4.       Vykdomojoje byloje Nr. 0051/21/00038. pagal Klaipėdos apygardos teismo, teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-491-613/2020. kreditorės P. S. naudai.

5.       Turto padalijimas ir kompensacijų išmokėjimas

5.1.       Sutuoktiniai, atsižvelgdami i atliktą nekilnojamojo turto vertinimą, susitarė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). ir Pastato - Gyvenamojo namo. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vertė sudaro 140 000 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tūkstančių eurų).

5.5.       Šalys patvirtina, kad neturi santuokoje bendrai įgyto dalinimo nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto, bei kilnojamojo neregistruoto turto, kurio likimas nebūtu išspręstas 2018 m. gegužės 18 d. povedybine sutartimi (notarinio registro Nr. 2906), todėl dėl tokių daiktų pretenzijų viena kitai neturi ir ateityje neturės.

5.6.          E. J. lieka šios asmeninės prievolės

5.6.1.                      Vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01343 pagal Plungės apylinkes teismo Plungės rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1832-514/2022(1), kreditoriaus UAB ,,Navasta", įm. kodas 302746069, naudai;

5.6.2.                      Vykdomojoje byloje Nr. 0051/18/00620. pagal notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 3382. kreditoriaus UAB ,,Navasta", įm. kodas 302746069, naudai;

5.6.3.                      Vykdomojoje byloje Nr. 0051/21/00038. pagal Klaipėdos apygardos teismo, teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-491-613/2020. kreditoriaus E. R. naudai;

5.6.4.                      Vykdomojoje byloje Nr. 0051 21 00038. pagal Klaipėdos apygardos teismo, teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-491-613/2020, kreditorės P. S. naudai.

2.                      Sutuoktinių pavardės

6.1.                      Po santuokos nutraukimo Šalims paliekamos šios pavardės:

6.1.1.                      V. J. po santuokos nutraukimo paliekama pavardė – J.;

6.1.2.                      E. J. po santuokos nutraukimo paliekama pavardė - J.

3.                      Kitos sąlygos

7.6.                      Vadovaujantis LR Civilinio        kodekso        3.53 str. 3 d. Šalims yra žinoma, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (buvusio sutuoktinio liga. nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų. gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

7.7.                      Šalys susitaria, kad neatlygina viena kitai turėtų Sutarties parengimo, atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šia Sutartimi. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas šalys apmoka lygiomis dalimis.

7.8.                      Šalys pareiškia kad ši Sutartis sudaryta laisva valia, nenaudojant apgaules, smurto ir kitų poveikio priemonių, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytu šia Sutarti neteisėta ir negaliojančia.

7.9.                      Ši Sutartis yra pateikiama         teismui tvirtinti.

 

Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimi UAB ,,Navasta“, į. k. 302746069, naudai 1 047,20 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt septynis eurus, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, po 523,60 Eur iš kiekvieno pareiškėjo.

Grąžinti pareiškėjai V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodai – ZM32998 ir ZM33010). Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, suinteresuotų asmenų prašymu, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ Registrų centrui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                         Ingrida Krolienė