Civilinė byla Nr. e2A-2065-258/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31760-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1; 3.3.1.18.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos  Žukauskienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. D., D. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir „Danske Bank A/S“, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. Š., dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 30-124 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-230 „Dėl žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini)., bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“; taikyti restituciją, grąžinant valstybei 0,1209 ha žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0438 ha ploto dalį, kuri buvo parduota A. D. ir D. D. pagal 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757), bei priteisiant iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 9412,65 Eur A. D. ir D. D.; pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto dėl 0,1209 ha žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl šio žemės sklypo 0,0438 ha ploto dalies (buvusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) hipotekos ir panaikinti atitinkamos hipotekos dalies registraciją.

2.       Nurodė, kad 0,0438 ha žemės sklypas (toliau – ginčo žemės sklypas), remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo be aukciono galimybę besiribojančių privačių žemės sklypų savininkams, buvo neteisėtai parduotas atsakovams A. D. ir D. D., kadangi neatitiko reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama be aukciono parduoti besiribojančių žemės sklypų savininkams.

3.       Ginčo žemės sklypas, pradedant jo formavimo ir pardavimo procedūrą, buvo žymiai didesnio vientiso laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto kaip atskiras žemės sklypas, dalis. Šis vientisas laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo išsidėstęs siauroje juostoje, šlaite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirą racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą ar atskirus žemės sklypus. Be to, tiek šis vientisas laisvos valstybinės žemės plotas, tiek pats 0,0438 ha žemės sklypas savo dydžiu viršijo 0,04 ha, t. y. be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytą maksimalų dydį gyvenamosiose teritorijose. Kadangi ginčo žemės sklypas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama parduoti be aukciono, 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms: Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, 10 straipsnio 4 daliai, 5 dalies 4 punktui, Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms. Pripažinus sutartį negaliojančia, turi būti panaikinti ir administraciniai aktai, susiję su šio žemės sklypo suformavimo, pardavimo ir pertvarkymo administracinių procedūrų atlikimu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas padarė išvadą, jog prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą ir kreipdamasis į teismą su ieškiniu 2016 m. rugpjūčio 31 d., nepraleido įstatymo leidėjo įtvirtinto 1 mėnesio termino, kuris nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d., kai prokuroras gavo pakankamai duomenų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

6.       Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, vadovaudamasis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais, padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas atitiko visumą sąlygų, leidžiančių teigti, jog žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusą. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas iš vakarų pusės ribojosi su privačiu atsakovų A. ir D. D. žemės sklypu, iš rytų pusės – su S. Lozoraičio gatve, iš šiaurės pusės šis žemės sklypas ribojosi su žemės sklypu, žemėlapiuose pažymėtu Nr. 2102, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir buvo suformuotas 2012 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-893, iš pietų pusės ribojosi su laisvu valstybinės žemės plotu. Taigi buvusi laisva valstybinė žemė, kuri buvo priskirta atsakovams, ribojosi su jiems priklausančiu žemės sklypu.

7.       Ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei administracinių aktų priėmimo metu teisės aktai neįtvirtino siauros juostos sąvokos, todėl spręsdamas klausimą, ar priskirtas žemės sklypas atitinka siauros juostos sampratą, teismas vertino šį atvejį individuliai. Teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo būti suformuotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas, įvertinus žemės sklypų išsidėstymą, infrastruktūrą, jų patrauklumą, galimybę jį parduoti už maksimaliai valstybei naudingą kainą aukciono būdu ir pan.

8.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas bei ieškinį palaikanti atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo bei galėtų būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir svarbiausia – racionaliai panaudotas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog priskirtas žemės sklypas ribojasi su S. Lozoraičio gatvės raudonosiomis linijomis, priskirto žemės sklypo plotis sudaro apie 14 m, o buvęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp privačių asmenų sklypų ir S. Lozoraičio gatvės raudonųjų linijų (nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), siaurėja nuo pietinės dalies į šiaurinę pusę, teikia pagrindą daryti išvadą, jog ginčijamas žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį.

9.       Teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ginčo žemės sklypas galėtų būti kitaip racionaliai panaudotas. Įvertinęs žemės sklypo plotą, teisės aktų nustatytus ribojimus statant statinius tarp sklypo ribos ir statinio, vietinės reikšmės kelio apsaugos zonas (į abi puses nuo kelio briaunų – 10 m), kuriose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus ir kt., bei nesant jokių objektyvių duomenų, jog priskirtas žemės sklypas tiek iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos, tiek ir po jų priėmimo buvo numatytas visuomenės poreikiams tenkinti, galėjo būti parduodamas aukcione, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aptariamo valstybinės žemės ploto išsidėstymas lėmė, jog jame formuoti savarankiško, galimo racionaliai naudoti žemės sklypo nebuvo nei galimybės, nei poreikio, juo labiau kad už teritorijų planavimą atsakinga institucija (savivaldybė) nurodė, kad kitoks žemės sklypo panaudojimas būtų neracionalus bei neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių.

10.       Teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, yra skirta mažaaukščių namų statybai, kuriai galioja daugybė statybos reglamentų reikalavimų, kriterijų, kad sklypas su būsimu pastatu galėtų tinkamai savarankiškai funkcionuoti. Kadangi šioje teritorijoje nebuvo galimybės suformuoti gyvenamųjų mažaaukščių namų statybai skirtų atskirų sklypų, buvo priimtas sprendimas padidinti esamus sklypus, nevykdant urbanizacijos, siekiant racionalaus valstybinės žemės panaudojimo, užtikrinti darnią teritorijų plėtrą šioje teritorijoje, atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą. Vienas iš planavimo kriterijų yra ir esamos gyvenamosios aplinkos gerinimas. Svajos kvartalas buvo pastatytas visa infrastruktūra. Naujų urbanistinių vienetų kūrimas, įspraudžiant juos tarp susisiekimo elementų, inžinerinių tinklų koridorių elementų, būtų neracionalus, nelogiškas, neatitiktų teritorijų planavimo normų. Hipotetiniai pasvarstymai, kad galėtų būti suformuotas atskiras sklypas ar sklypai, kad jie galėtų būti parduodami pasibaigus žemės reformai aukciono būdu, nėra įrodymas.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, be to, teismo išvados yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.  

12.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos palaiko ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13.       Atsakovas Danske Bank A/S atsiliepime į ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

14.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ginčija skundo pagrįstumą, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

15.       Atsakovai D. D. ir A. D. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16.       Atsakovė nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

17.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu, mano, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės yra pagrįsti, o apeliacinis skundas turi būti patenkintas.

18.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą ginčija skundo pagrįstumą, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

VI.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20.       Ši byla jau buvo išnagrinėta visų instancijų teismuose, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 31. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimai dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir priėmė naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus patenkinti:

20.1.                       panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“.

20.2.                       pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757).

20.3.                       panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 31. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo dalis atmesti kitus Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

21.       Nagrinėjant bylą iš naujo, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai teismui yra privalomi (CPK 362 str. 2 d.).

22.       Atsižvelgiant į aukščiau minėtą Kasacinio teismo nutartį, šios bylos apeliacijos objektas yra išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl restitucijos taikymo, sutartinės hipotekos sandorio dalies dėl ginčo žemės sklypo hipotekos nuginčijimo ir atitinkamos hipotekos dalies registracijos panaikinimo, taip pat administracinių aktų (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 30-124 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-230 „Dėl žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“) teisėtumo klausimai.

23.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą iš naujo, konstatuoja, kad neturi galimybių nustatyti kasacinio teismo nurodytų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino tik dėl valstybei nuosavybės teise priklausiusio laisvos valstybinės žemės ploto suformavimo ir pardavimo kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo be aukciono privačion atsakovų A. D. ir D. D. nuosavybėn teisėtumą. Pirmosios instancijos teismui atmetus nurodytus reikalavimus byloje nebuvo  nagrinėjamas restitucijos taikymo klausimas.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, yra išaiškinęs, jog tokiu atveju pirmiausia turi būti patikrinta, ar nėra objektyvių kliūčių taikyti restituciją natūra. Nesant tokių kliūčių, turi būti aiškinamasi, ar nagrinėjamas konkretus atvejis pagal restitucijos objekto pobūdį nepatenka tarp būtinųjų restitucijos natūra taikymo atvejų. Nustačius restitucijos natūra taikymo galimybę, paraleliai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos suinteresuotam asmeniui.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad restitucijos natūra taikymo galimybė egzistuoja ir tais atvejais, jeigu neteisėtai perleista žemė yra būtina konkretiems reikšmingiems visuomenės interesams tenkinti (viešasis interesas turi būti toks reikšmingas, kad nusvertų privačius interesus, susijusius su nuosavybės, teisėtų lūkesčių apsauga). Valstybė savo ruožtu privalo pagrįsti, kokiems konkretiems visuomenės interesams tenkinti yra būtina siekiama susigrąžinti žemė, be to, turi įrodyti ir ketinimų panaudoti žemę tokiais (viešaisiais) tikslais realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019). Taigi, sprendžiant restitucijos taikymą natūra klausimą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi pagrįsti, kokiems konkretiems visuomenės interesams tenkinti yra būtina siekiama susigrąžinti žemė ir pagrįsti jos ketinimų panaudoti žemę tokiais tikslais realumą. Teismas savo ruožtu įvertinti pagal atsakovės nurodytus argumentus, ar viešasis interesas yra toks reikšmingas, kad nusvertų privačius interesus, susijusius su nuosavybės, teisėtų lūkesčių apsauga. Nurodytos aplinkybės šioje byloje nebuvo vertinamos.

26.       Nustačius restitucijos natūra taikymo galimybę, paraleliai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos atsakovams priteisimo. Atsakovai nurodo, jog patyrė išlaidų žemės sklypo sutvarkymui. Todėl sprendžiant kompensacijos atsakovams priteisimo klausimą šioje byloje taip pat turi būti vertinami atsakovų rašytiniai įrodymai, patvirtinantys išlaidas, turėtas už žemės sklypo ginčo dalies pritaikymo naudoti, taip pat kitos su šiuo žemės sklypu susijusias išlaidas. Atsakovai A. D. ir D. D. bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo kad be 9 412,65 Eur sklypo dalies pirkimo, turėjo ir dar gali patirti 9 648,75 Eur ginčo dalies sklypo sutvarkymo išlaidų. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų restitucijos natūra taikymo būdo netaikyti, tuomet taikytinas alternatyvus būdas – sumokant atsakovams ekvivalentą pinigais tiek žemės sklypo kainą, kuri yra skirtumas tarp pagal negaliojančiu pripažintą sandorį perleisto turto rinkos vertės, buvusios to sandorio sudarymo momentu, ir kainos, sumokėtos pagal šį sandorį, taip pat su žemės sklypu turėtos kitos atsakovų išlaidos.

27.       Ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio dalį dėl ginčo žemės sklypo hipotekos ir panaikinti atitinkamos hipotekos dalies registraciją taip pat nebuvo nagrinėtas, nes yra išvestinis ieškinio reikalavimas, kurį bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme ir pagrindinius ieškinio reikalavimus atmetus, nebuvo tikslinga juos nagrinėti. Lietuvos Aukščiausiam Teismui panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“ ir pripažinus negaliojančia 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757) tapo aktualus tiek restitucijos taikymo klausimas, o kartu ir reikalavimo pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos dalies išsprendimas.

28.       Byloje nustatyta, kad „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas su atsakovais A. D. ir D. D. 2008-04-17 sudarė kredito sutartį Nr. BPGEEL270803863. Prievolių, kylančių iš Kredito sutarties, tinkamo įvykdymo užtikrinimui atsakovai hipotekos sutartimi, be kita ko, yra įkeitę bankui jiems nuosavybės teise, priklausantį sklypą, kuris buvo suformuotas sujungus du klientams priklausiusius žemės sklypus: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - Sklypas/1), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., Vilnius.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio dalį dėl ginčo žemės sklypo hipotekos ir panaikinti atitinkamos hipotekos dalies registraciją nurodė, jog tenkinus reikalavimą dėl restitucijos taikymo natūra, aptariamų ieškinio reikalavimų pagrįstumas priklausys nuo to, ar hipotekos kreditoriaus teisės bus ginamos remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalyje ir 6.153 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, konstatavus hipotekos kreditoriaus sąžiningumą. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta dėl alternatyvaus restitucijos būdo taikymo (restitucijos, sumokant ekvivalentą pinigais) arba restitucijos netaikymo, toks teismo sprendimas būtų atsakovų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą įgijimo teisinis pagrindas, todėl nebūtų pagrindo tenkinti aptartus išvestinius reikalavimus, nesant teisinio pagrindo ginti valstybės, kaip pripažinto negaliojančiu valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties šalies, nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, hipotekos skolininkui išlikus ginčo žemės sklypo savininku. Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos. Taip pat sprendžiant hipotekos dalies ir atitinkamai registracijos panaikinimo klausimą priklausomai nuo pasirinkto restitucijos būdo ir priklausomai nuo to, ar bus konstatuotas hipotekos kreditoriaus sąžiningumas, gali būti svarbūs ir banko paaiškinimai kartu su juos detalizuojančiais dokumentais, iš kurių būtų matyti, kokio dydžio prievolės vykdymui užtikrinti sudaryta hipoteka ir kokia yra likusi atsakovų mokėtina suma. Byloje tokių duomenų nėra.

30.       Kadangi ieškinio reikalavimų, susijusių su administracinių aktų panaikinimu, išsprendimas priklauso nuo klausimo dėl restitucijos (ne)taikymo išsprendimo, nurodyti reikalavimai apeliacinės instancijos teisme taip pat negali būti išspręsti. 

31.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

32.       Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo dalis, atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, susijusius su restitucijos taikymu, sutartinės hipotekos dalies ir atitinkamai registracijos panaikinimo, taip pat administracinių aktų panaikinimo, panaikinama ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

33.       Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

        Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo dalis atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, susijusius su restitucijos taikymu, sutartinės hipotekos dalies ir atitinkamai registracijos panaikinimu, taip pat administracinių aktų panaikinimu, ir šias bylos dalis perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                Ona Gasiulytė

Rita Kisielienė

Tatjana Žukauskienė