Administracinė byla Nr. eI-1902-979/2023

                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06881-2022-2

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 9  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui „Dinastijos“ labdaros ir paramos fondui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teisnių paslaugų sutarties pagrindu atstovaujama advokatų profesinės bendrijos Jurkonis ir partneriai Linden bei advokato Justino Jurkonio (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo „Dinastijos“ labdaros ir paramos fondo 349,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios 2019 m. – 2020 m. laikotarpiu ir 18,88 Eur delspinigių, bei 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

2. Pareiškėja prašyme nurodo, kad, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais patvirtintais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Rinkliavos nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

3. Atsakovas 2019 m. – 2020 m. laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste: patalpos/butai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); patalpos/butai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); patalpos/butai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); patalpos/butai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai atsakovui taikoma prievolė mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina vietinės rinkliavos suma susidariusi 2019 m. – 2020 m. laikotarpiu – 349,80 Eur.

4. Nurodo, kad, vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti vietinę rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui pateikti 3 mokėjimo pranešimai, kurie buvo išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovui Rinkliavos nuostatų nustatytais terminais vietinės rinkliavos nesumokėjus, pareiškėjas atsakovui pateikė 3 priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovui pradelsus vietinės rinkliavos mokėjimo terminus kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie sudaro 18,88 Eur.

5. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per nustatytą terminą nepateikė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 123 straipsnio 4-5 dalimis, laikyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 349,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė 2019 m. – 2020 m. laikotarpiu ir 18,88 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo pagal pareiškėjos prašymą.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

8. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

9. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr. LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik jei vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturinčiu pareigos mokėti vietinę rinkliavą (žr. LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

11. Rinkliavos nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis, redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Rinkliavų nuostatų 6.6 papunktyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.

12. Remiantis byloje pateiktų valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugsėjo 27 d. išrašų duomenimis, nustatyta, kad atsakovui nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2020 m. vasario 27 d. nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. nuosavybės teise priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2020 m. birželio 25 d. nuosavybės teise priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu(duomenys neskelbtini) ir nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2020 m. kovo 10 d. nuosavybės teise priklausė administracinės patalpos (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

13. Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą (2019 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10936439, 2019 m. spalio 2 d. priminimas Nr. 00175912 sumokėti įsiskolinimą, 2020 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11265815, 2021 m. rugpjūčio 9 d. priminimas Nr. 00280923 sumokėti įsiskolinimą ir 2022 m. balandžio 29 d. priminimas Nr. 00425402 sumokėti įsiskolinimą). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį atsakovas būtų sumokėjęs.

14. Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr. LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

15. LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, LVAT 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr. LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, LVAT 2015 m. kovo12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).

16. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vadovaujantis šia nuostata pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (už 2022 m., kadangi pareiškėja kreipėsi į teismą 2022 m. lapkričio 21 d.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus (2021 m., 2020 m. ir 2019 m).

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 9 d. priminimu ir 2022 m. balandžio 19 d. priminimu atsakovą informavo apie nesumokėtą 349,80 Eur vietinės rinkliavos skola. Kadangi atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius laikytinas pagrįstu ir patenkinamas.

18. Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymas patenkinamas, pareiškėjai iš atsakovo atsakovui „Dinastijos“ labdaros ir paramos fondui priteisiant 349,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už 2019 m. – 2020 m. laikotarpiu ir 18,88 Eur delspinigių.

19. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 24,20 Eur atstovavimo išlaidų. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatų profesinė bendrijos Jurkonis ir partneriai Linden advokatas Justinas Jurkonis.

20. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr. LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr. LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

21. Vertinant tai, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma ir šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, kadangi tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

22. Įvertinus tai, kad byloje ginčo klausimu nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, be kita ko, atsižvelgiant į LVAT suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr. 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-415/2021), prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius (juridinio asmens kodas 304195262), iš atsakovo „Dinastijos“ labdaros ir paramos fondui (juridinio asmens kodas 304444265) 349,80 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 80 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už 2019 m. – 2020 m. laikotarpį ir 18,88 Eur (aštuoniolika eurų ir 88 ct) delspinigių.

Likusioje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė