Civilinė byla Nr. e2A-415-790/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00691-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 2.6.11.4.4; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „HISK“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „HISK“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „HISK“ (buvusi AB ,,Panevėžio keliai“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 3 402 793,49 Eur žalos atlyginimą (negautą pelną), 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės vykdytame tarptautinės vertės viešajame pirkime „Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas“ Nr. 432089 (toliau – ir Pirkimas). Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės pasiūlymą, o 2019 m. spalio 8 d. sprendimu nustatė pasiūlymų eilę ir laimėtoja pripažino tiekėjų grupę – uždarąją akcine bendrovę (toliau – UAB) „Fegda“ ir Tiltų statybos UAB „Tilsta“, bei su ja nutarė sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑272-378/2020 pripažino atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. spalio 8 d. sprendimus neteisėtais, tačiau, atsižvelgęs į viešąjį interesą, nepripažino atsakovės su tiekėjų grupe sudarytos viešojo pirkimo sutarties negaliojančia, o atsakovei skyrė alternatyvią sankciją – 500 000 Eur baudą.

3.       Ieškovės vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą. Ieškovė pirminiame ieškinyje prašė priteisti 2 736 556,13 Eur negautą grynąjį pelną, kurio dydį grindė specialisto Vitalijaus Vilesko išvada. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertės Jurgitos Banytės pateiktame Ekspertizės akte padaryta išvada, kad ieškovės negautas grynasis pelnas sudaro 410 366 Eur. Ieškovė, nesutikdama su Ekspertizės akto išvadomis dėl negauto grynojo pelno, pateikė specialistų Aleksandro Papšio, Vitalijaus Vilesko ir Arvydo Ziziliausko išvadas. Ieškovė, remdamasi specialistų išvadomis, 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3 710 815,76 Eur negautą grynąjį pelną. Ieškovė nurodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, o atsakovė, kaip perkančioji organizacija, atsako be kaltės.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 609 738,90 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 609 738,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 16 843,95 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovė teismo posėdžio metu pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį dėl ieškovės 2024 m. rugpjūčio 23 d. patikslintu ieškiniu padidintos reikalavimo dalies. Teismas atmetė atsakovės prašymą, nurodydamas, kad reikalavimo modifikavimas po ieškinio pareiškimo negali būti pripažintas reikalavimu, pareikštu pasibaigus ieškinio senaties terminui.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė, pasisakydama dėl jos civilinės atsakomybės sąlygų, daug dėmesio skyrė 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo Nr. 89/665/EEB (toliau – Direktyva 89/665/EEB) nuostatoms, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikai dėl valstybės atsakomybės sąlygų, akcentavo reikalavimo dėl žalos atlyginimo patenkinimo kriterijų – pakankamai rimtą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek Direktyvoje 89/665/EEB, tiek ESTT praktikoje pasisakyta apie valstybės atsakomybės už Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei prieštaraujančius nacionalinės įstatymų leidžiamosios institucijos veiksmus ar neveikimą sąlygas, o atsakovė nėra valstybė. Valstybės atsakomybės sąlygos vertinamos bylose dėl atsakomybės, kai teisės aktus pažeidžia įstatymų leidėjas, Vyriausybė ar teismas, t. y. valstybinę valdžią įgyvendinantys subjektai. Dėl nurodytų motyvų valstybės atsakomybės sąlygos (be kita ko, pakankamai rimtas pažeidimas) netaikomos, o taikomos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).

7.       Teismas nustatė, kad atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑272-378/2020 (toliau – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis). Atsakovės veiksmų, dėl kurių ieškovė prarado galimybę sudaryti Pirkimo sutartį, neteisėtumas nekelia abejonių.

8.       Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas skolininko (šiuo atveju atsakovės) kaltė preziumuojama, o atsakovė neįrodė, jog ji nėra kalta dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje konstatuotų viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimų.

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Ekspertizės akte nustatyta, jog ieškovės šioje byloje nurodytomis sąlygomis negautas grynasis pelnas – 410 366 Eur. Teismo ekspertė, atsakydama į ieškovės atstovo klausimus, pripažino, kad, skaičiuodama ieškovės pelną, į sąnaudas įtraukė subrangovų pasiūlymus, skirtus tiems patiems darbams atlikti (atitinkamai (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, kad ieškovės sąnaudos, reikalingos grynajam pelnui gauti, buvo apskaičiuotos neteisingai. Kadangi ekspertė atidžiai neišanalizavo darbų, kuriems atlikti ieškovė numatė pasitelkti subrangovus, Ekspertizės akte buvo nepagrįstai padidintos ieškovės sąnaudos, reikalingos Pirkimo sutarčiai įvykdyti. Dėl šių aplinkybių teismas pripažino, kad Ekspertizės akte neteisingai apskaičiuotas ieškovės negautas grynasis pelnas ir šia Ekspertizės akto dalimi, priimdamas sprendimą, nesirėmė.

10.       Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė specialisto Vitalijaus Vilesko, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, išvadą. Teismas nurodė, kad šio specialisto kvalifikacija yra tinkama galimam ieškovės grynajam pelnui apskaičiuoti. Teismo ekspertizė buvo paskirta todėl, kad ieškovės pasitelkto specialisto išvadoje nebuvo duomenų, ar ieškovei pakaktų resursų Pirkimo sutarčiai įvykdyti. Į pastarąjį klausimą atsakė teismo ekspertė Jurgita Banytė, Ekspertizės akte nurodžiusi ir pagrindusi, kad ieškovės finansinių ir techninių išteklių pakaktų darbams, numatytiems Pirkimo sutartyje, atlikti. Teismas nurodė, kad specialisto išvados užpildo tas specialiųjų žinių spragas, kurios atsirado, konstatavus dalies ekspertės išvadų klaidingumą, išvados yra pagrįstos specialiosiomis žiniomis, skaičiavimais, bylos medžiagos analize.

11.       Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktų specialistų Rimo Butkevičiaus ir Eriko Lenkevičiaus išvados nepaneigė Vitalijaus Vilesko išvadų teisingumo. Atsakovės pateiktų specialistų išvadose  pateiktas alternatyvus negauto pelno apskaičiavimas, kurio teismas nebuvo nurodęs atlikti. Be to, šių specialistų kompetencija ne visiškai atitinka bylos esmę – atsakovės pasitelkti specialistai neturi kvalifikacijos vertinti kelių, gatvių ir transporto statinių, o tai šiai bylai yra ypač aktualu.

12.       Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas ieškovės negautą grynąjį pelną nustatė pagal specialisto Vitalijaus Vilesko išvadą – 3 219 477,80 Eur. Teismas nurodė, kad specialistas išvadą dėl negauto pelno dydžio pagrindė kruopščiai apskaičiuota darbų savikaina (įskaitant užmokestį subrangovams, papildomų medžiagų vertę, papildomų mechanizmų vertę, papildomą darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, statybvietės ir pridėtines išlaidas). 

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje pateikė jos pasiūlymo vertinimo Pirkime apskaičiavimus. Šie apskaičiavimai pagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė, jei jos pasiūlymui būtų buvę leista dalyvauti Pirkime, būtų jį laimėjusi. Ši aplinkybė patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės žalos.

14.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė padarė klaidą, pasiūlyme nurodydama papildomos garantijos terminą ne konkrečiu griežtai apibrėžtu laikotarpiu, o sunkiai suvokiamu intervalu „nuo 2 metų“. Būtent ši klaida nulėmė perkančiosios organizacijos, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų klaidas, vertinant ieškovės pasiūlymą. Teismas pripažino 50 proc. ieškovės kaltės dalį dėl jos pasiūlymo atmetimo, nurodydamas, jog pasiūlymo formavimas yra išskirtinai ieškovės uždavinys, ieškovė yra patyrusi viešųjų pirkimų dalyvė, turi galimybę ir pakankamai išteklių naudotis profesionalia teisininkų pagalba, turi ir gali suvokti netikslių formuluočių žalą viešųjų pirkimų procedūroms. Remdamasis CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas ieškovei priteistiną žalą sumažino per pusę – iki 1 609 738,90 Eur.

15.       Teismas iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16.       Teismas, atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dalį (50 proc.), taip pat įvertinęs šalių patirtų išlaidų pagrįstumą, įskaitęs priešpriešinius šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės ieškovei 16 843,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Ieškovė AB ,,HISK“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria AB „HISK“ ieškinio reikalavimų dalis nepatenkinta, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismas neteisingai nustatė ieškovės patirtų nuostolių dydį. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovės negautas grynasis pelnas yra specialisto išvadoje nurodoma pradinė 3 219 477,80 Eur suma. Ieškovė, apskaičiavusi specialisto išvadoje nurodyto dydžio grynąjį pelningumą nuo jos turėtų gauti išaugusių pajamų, nustatė, kad negautu grynuoju pelnu laikytina 3 402 793,49 Eur suma.

17.2.                      Teismas nepagrįstai nustatė dalinę ieškovės kaltę dėl jai kilusių nuostolių ir priteistiną žalos atlyginimą nemotyvuotai sumažino per pusę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jei nustatoma perkančiosios organizacijos kaltė, tiekėjo kaltė (nerūpestingumas) neturėtų būti vertinama. Pirkimo pasiūlyme papildomą garantijos terminą ieškovė apibrėžė būtent taip, kaip buvo nurodyta Pirkimo sąlygose. Teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad pasiūlyme nurodytas garantijos terminas negali būti laikomas neaiškiu. Teismas, nepagrįstai nustatęs ieškovės kaltę, neproporcingai paskirstė šalių atsakomybę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė Pirkime neteisėtai priėmė ne tik sprendimą, kuriuo nutarė atmesti ieškovės pasiūlymą, bet ir sprendimą, kuriuo proteguota tiekėjų grupė pripažinta laimėtoja. 

18.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo priimti atsakovės 2025 m. kovo 14 d. rašytinius paaiškinimus su priedais, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidą, konstatuodamas, kad valstybės atsakomybės sąlygos nėra taikomos perkančiosios organizacijos atžvilgiu. Visi ESTT sprendimai, ES nacionalinių teismų sprendimai, Europos laisvosios prekybos asociacijos teismo sprendimai, kuriais rėmėsi šalys ir kuriuose buvo nagrinėjamos valstybės atsakomybės taikymo sąlygos, buvo priimti bylose dėl perkančiųjų organizacijų priimtų sprendimų, atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Todėl valstybės atsakomybės sąlygos taikytinos bylose dėl perkančiųjų organizacijų atsakomybės už žalą, padarytą pažeidžiant viešųjų pirkimų reguliavimo taisykles. Dėl šių klaidų buvo neteisingai atskleista bylos esmė ir atsakovei neteisėtai pritaikyta civilinė atsakomybė.

18.2.                      Teismas apskųstame sprendime nepasisakė dėl vieno iš esminių atsakovės argumentų, kad perkančiosios organizacijos neteisėtais viešųjų pirkimų reguliavimo prasme pripažinti veiksmai savaime nėra laikomi neteisėtais civilinės atsakomybės taikymo prasme. Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, pripažinus perkančiosios organizacijos sprendimą neteisėtu, tiekėjui suteikiamas tik teisinis suinteresuotumas reikalauti neteisėtu sprendimu padarytos žalos atlyginimo iš perkančiosios organizacijos. Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus pagal CK 6.246 straipsnį.

18.3.                      Atsakovės veiksmai turi būti vertinami pagal ESTT praktikoje suformuluotas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant pakankamai rimto pažeidimo reikalavimą. Nors įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei, atsakovė įrodė, kad jos padarytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 9 dalies pažeidimas nėra pakankamai rimtas civilinės atsakomybės kilimui. Šis pažeidimas nulemtas pačios ieškovės veiksmų – rengdama pasiūlymą, vietoje reikalaujamos konkrečios ir skaičiumi išreikštos siūlomos papildomo statinio garantinio termino trukmės reikšmės, ieškovė šią reikšmę nurodė neaiškiu ir neapibrėžtos trukmės terminu „nuo 2 metų“. Be to, atsakovės pažeidimas prilyginamas atleistinai teisinei klaidai. 

18.4.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių kaltę civilinės atsakomybės taikymo prasme po lygiai. Atsakovė paneigė CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatytą kaltės prezumpciją. Nagrinėjama situacija nebūtų susidariusi, jeigu ieškovė būtų pateikusi Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą. Tokioje situacijoje atsakovei negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė arba ji turėjo visiškai nuo jos būti atleista CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalių arba CK 6.248 straipsnio 4 dalies pagrindais. 

18.5.                      Kai teismas nepripažįsta tiekėjo pasiūlymo kaip galėjusio laimėti Pirkimą ir pasiūlymo vertinimas nebegali būti atliekamas, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog ieškovė būtų laimėjusi Pirkimą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad pakartotinis ieškovės pasiūlymo vertinimas yra neįmanomas. Tokiam pasiūlymo vertinimui nepakanka atlikti matematinio skaičiavimo, lyginant tarpusavio kainas ir kitus pasiūlymo parametrus. Turi būti vertinami visi pasiūlymo parametrai, tiek tiekėjo kvalifikacija, tiek pasiūlymo turinys. Šį vertinimą gali atlikti tik perkančiosios organizacijos suformuota Pirkimo komisija. Tokiu atveju priežastinis ryšys nutrūksta ir ieškovė negali reikalauti negautų pajamų priteisimo.

18.6.                      Ieškovė neįrodė, kad būtų turėjusi pakankamus resursus sutarties vykdymui. Ieškovė vykdė pakeičiančias sutartis, o jų vykdymui reikalingų resursų ir jų likučio pakankamumo ginčo sutarties vykdymui teismas neanalizavo. Ieškovė neįrodė, kad deklaruoti subrangovų pajėgumai jai faktiškai buvo prieinami, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Pirkimo sutarties įgyvendinimui reikalingi resursai negali būti pripažįstami lengvai pakeičiamais. Ekspertizės akto išvados dėl resursų pakankamumo yra nepagrįstos tiek bendrąja prasme, tiek vertinant atskirai žmogiškuosius, finansinius ir techninius resursus.

18.7.                      Teismas klaidingai nustatė žalos dydį (3 219 477,80 Eur), vadovaudamasis Vitalijaus Vilesko pateikta konsultacine išvada, nes specialistas neturi specialiųjų ekonomikos ir (ar) finansų srities žinių, reikalingų ekspertinei išvadai pateikti. Vitalijaus Vilesko išvada yra nepagrįsta, prieštarauja apskaitos standartams, teismų praktikai dėl žalos dydžio nustatymo.

18.8.                      Teismas nepagrįstai atmetė audito eksperto Rimo Butkevičiaus ir statybos rangos eksperto Eriko Lenkevičiaus kompleksinę išvadą. Konsultacinėje (kompleksinėje) išvadoje pateiktas grynojo pelno apskaičiavimas yra pagrįstas, šia išvada privalėjo būti vadovaujamasi priimant teismo sprendimą. Šioje išvadoje skaičiuojamos realios, o ne hipotetinės ieškovės sąnaudos. Vien tai, kad išvada parengta ne teismo iniciatyva, savaime nesudaro pagrindo konsultacinę (kompleksinę) išvadą atmesti.

18.9.                      Teismas priteisė pelną prieš mokesčius, o ne negautą grynąjį pelną, kaip to reikalauja teismų praktika. Skundžiamo sprendimo 18 pastraipoje teismas pažymėjo, kad siekia priteisti grynąjį pelną po apmokestinimo, tačiau atlikdamas 50 proc. grynojo pelno apskaičiavimą teismas nurodė ne grynojo pelno (2 736 556,13 Eur), o pelno iki apmokestinimo sumą (3 219 477,80 Eur).

18.10.                      Teismas nepagrįstai patenkino patikslinto ieškinio reikalavimą, kurio ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškovė patikslinto ieškinio pateikimą grindė Ekspertizės akto trūkumais, tačiau patikslintą ieškinį pateikė tik beveik po vienerių metų nuo Ekspertizės akto pateikimo. Teismas nepagrįstai nepritaikė ieškinio senaties termino, nes ieškovė papildomą reikalavimą dėl 666 237,36 Eur priteisimo pareiškė praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakomybės pagrindas atsirado vėliausiai 2020 m. lapkričio 11 d. (priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį), todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pabaiga suėjo 2023 m. lapkričio 11 d. Pradinio ieškinio pareiškimas nesudaro pagrindo patikslinti ieškinio taip, kad būtų reiškiami papildomi reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo jau pasibaigus ieškinio senaties terminui.

18.11.                      Teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir išlaidas paskirstė netinkamai. Teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) suformuotus esminius kriterijus. Nusprendęs sumažinti atsakovei priteistiną išlaidų dydį net 8,6 karto, teismas priėmė klaidingą sprendimą.

18.12.                      Ieškovė 2025 m. vasario 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Atsakovė, siekdama į juos atsikirsti, 2025 m. kovo 14 d. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas nepagrįstai 2025 m. kovo 31 d. posėdžio metu atsisakė priimti. Teismas, nepriėmęs atsakovės rašytinių paaiškinimų, atsakovei nesudarė galimybės pristatyti savo argumentų tokiu būdu, kaip tai padarė ieškovė. Dėl šių priežasčių atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus įrodymus.

19.       Ieškovė AB ,,HISK“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai į atsakovės apeliacinio skundo argumentus:

19.1.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad valstybės atsakomybės sąlygos turi būti taikomos perkančiųjų organizacijų atžvilgiu. Lietuvos teismų praktika ir doktrina patvirtina, kad perkančiųjų organizacijų atsakomybė Lietuvoje kyla ne pagal valstybės atsakomybės sąlygas, bet pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

19.2.                      Atsakovė neteisingai interpretuoja teismų praktiką, kuri aiškiai patvirtina, kad esant teismo sprendimui, kuriuo perkančiosios organizacijos sprendimai pripažinti neteisėtais, nuostolių atlyginimo byloje tiekėjui nebereikia iš naujo įrodinėti neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, nes jie, kaip prejudicinis faktas, nustatyti pirmiau nagrinėtoje civilinėje byloje priimtame procesiniame sprendime.

19.3.                      Net jei nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, nesant tam pagrindo, būtų vertinami iš naujo, įskaitant pakankamai rimto pažeidimo kriterijaus aspektu, jie būtų pripažinti neteisėtais. Atsakovė pažeidė ne tik VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas (kurios buvo aktualios vertinant 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo teisėtumą), bet ir VPĮ 45, 46, 17 straipsnių nuostatas (kurios buvo aktualios vertinant 2019 m. spalio 8 d. sprendimo teisėtumą), lygiateisiškumo, skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo, turinio prieš formą viršenybės principus, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam iš Pirkimo dalyvių. 

19.4.                      Atsakovės samprotavimai apie ginčo šalių kaltę ir ieškovės veiksmais nutrauktą priežastinį ryšį yra nepagrįsti. Atsakovė nutyli, kad Pirkimo pasiūlyme papildomą garantijos terminą ieškovė apibrėžė būtent taip, kaip buvo nurodyta Pirkimo sąlygose. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje konstatuota, kad, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygose pateiktą formuluotę, ieškovės nurodytas papildomas garantijos terminas negali būti laikomas neaiškiu. Net jei būtų vertinama, kad pasiūlyme papildomos garantijos termino formuluotė nurodyta neaiškiai, turėtų būti laikoma, jog Pirkimo sąlygose pateikta formuluotė buvo neaiški, tai šalintų ieškovės, bet ne atsakovės atsakomybę.

19.5.                      Priešingai nei nurodo atsakovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje pripažino, kad nebuvus atsakovės neteisėtų veiksmų, labiausiai tikėtina, jog Pirkimą būtų laimėjusi ieškovė. Atsakovė neginčija specialisto Tomo Seikalio išvados, kuri patvirtina teisėtai Pirkime galėjusių dalyvauti tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimą. Atsakovė įrodinėjimo pareigos, nustatytos kasacinio teismo praktikoje, paneigti priežastinio ryšio prezumpciją neįvykdė. Teismo sprendimo išvados dėl priežastinio ryšio yra pagrįstos, teisėtos ir teisingos.

19.6.                      Atsakovės argumentai dėl ieškovės resursų nepakankamumo Pirkimo sutarties vykdymui nepagrįsti. Ieškovė įrodė, kad turėjo pakankamai resursų ir būtų buvusi pajėgi įvykdyti sutartį. Ieškovė pakankamus resursus pagrindė finansiniais veiklos rezultatais, taip pat pateikdama teismo ekspertės byloje reikalautus duomenis (dokumentus), atskleidžiančius resursų pakankamumą. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė nesudarė pakeičiančių sutarčių ir turimų resursų neišnaudojo vykdydama kitą veiklą. Ieškovės deklaruoti subrangovų pajėgumai jai faktiškai būtų prieinami. Net jei resursų ieškovei būtų trūkę, jie bet kuriuo metu galėjo būti kompensuojami, kadangi pagal pobūdį yra neišsemiami.

19.7.                      Atsakovė ignoruoja, kad net du byloje esantys įrodymai dėl žalos dydžio leidžia nuspręsti, jog minimalus ieškovės negautas grynasis pelnas yra bent 3 402 793,49 Eur. Atsakovės kritika Vitalijaus Vilesko išvadai neturi pagrindo – specialistas kompetentingas, taikyti metodai pagrįsti, išvadoje nėra skaičiavimo klaidų.

19.8.                      Teismas pagrįstai atmetė Rimo Butkevičiaus ir Eriko Lenkevičiaus konsultacinę išvadą. Išvadoje nepagrįstai ir neteisėtai atsisakoma (siūloma atsisakyti) pagrindinio negauto pelno apskaičiavimo – pajamų ir sąnaudų skirtumo – metodo, padaryta skaičiavimo klaidų.

19.9.                      Teismas pagrįstai užtikrino ieškovės teisę padidinti byloje reiškiamo reikalavimo dydį ir pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino padidinto reikalavimo atžvilgiu. Atsakovė nutyli, kad ieškovei nebuvo prieinami padidinto reikalavimo dydžiui nustatyti būtini dokumentai, kurie į bylą buvo pateikti tik 2023 m. gegužės 15 d. Teismas neturėjo vertinti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo padidinimo teikia per vėlai. Atsakovės samprotavimai dėl ieškinio senaties taikymo nelogiški. Pareiškus pradinį ieškinį, nepasibaigęs trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, buvo nutrauktas.

20.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai į ieškovės apeliacinio skundu argumentus:

20.1.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė yra iš dalies kalta dėl žalos atsiradimo. Pasiūlymas turėjo trūkumą – pasiūlyme buvo neaiškiai suformuluotas suteikiamos garantijos terminas. Pateikdama pasiūlymą su trūkumais, ieškovė nesilaikė tiekėjams keliamų reikalavimų ir pažeidė pareigą pateikti aiškų ir konkretų pasiūlymą, taip sudarydama prielaidas žalai kilti. Nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovei kilusią žalą. Aplinkybė, kad atsakovė Pirkime priėmė neteisėtu pripažintą 2019 m. spalio 8 d. sprendimą dėl kitos tiekėjų grupės, taip pat jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskyrė atsakovei baudą, neturi įtakos atsakovės atsakomybės apimties prieš ieškovę vertinimui. 

20.2.                      Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė patirtų nuostolių dydžio. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai paneigia ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumą. Apeliaciniame skunde atsakovė detaliai pagrindė, kad ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

23.       Ieškovės, dalyvavusios Pirkime, pasiūlymas perkančiosios organizacijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu buvo atmestas dėl neatitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams. Perkančioji organizacija nusprendė, kad ieškovės pasiūlyta papildoma statinio garantinio termino trukmė ,,nuo 2 metų“ yra neaiški, neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, o po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ieškovės pateiktas papildomo termino trukmės paaiškinimas vertinamas kaip VPĮ draudžiamas pasiūlymo esmės pakeitimas. Perkančioji organizacija 2019 m.  spalio 8 d. sprendimu nustatė tiekėjų pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoja pripažino tiekėjų grupę UAB „Fegda“ bei Tiltų statybos UAB „Tilsta“, su kuria 2019 m. lapkričio 8 d. sudarė Pirkimo sutartį. 

24.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, įpareigoti atsakovę grąžinti Pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją ir iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę. Šio ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme inicijuota civilinė byla Nr. e2-4224-653/2018. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-621-553/2020 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ieškovė padavė kasacinį skundą, kurio pagrindu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e3K‑3‑272-378/2020.

25.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2019 m. spalio 8 d. sprendimą, pripažinti atsakovės ir tiekėjų grupės sudarytą Pirkimo sutartį negaliojančia, įpareigoti atsakovę grąžinti Pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją, atmesti tiekėjų grupės pasiūlymą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę. Šio ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme inicijuota civilinė byla Nr. e2-1348-653/2020. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-748-381/2020 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ieškovė padavė kasacinį skundą, kurio pagrindu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e3K‑3‑362‑248/2020.

26.       Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi sujungė civilines bylas Nr. e3K‑3-272-378/2020 ir Nr. e3K-3-362-248/2020, paliekant Nr. e3K-3-272-378/2020.

27.       Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. sausio 6 d. sprendimus, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 19 d. nutartis ir sujungtose bylose priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinius patenkino iš dalies, pripažino neteisėtais atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. spalio 8 d. sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą, nustatyti pasiūlymų eilę, išrinkti Pirkimo laimėtoją ir su juo sudaryti Pirkimo sutartį, skyrė atsakovei 500 000 Eur baudą. Kasacinis teismas konstatavo, kad dėl Pirkimo sutartimi sulygtų darbų ir jų rezultatų svarbos, susijusios su daliai visuomenės reikšmingos infrastruktūros (kelių lygių gatvių sankryžos) sukūrimu, sutartis nepripažįstama negaliojančia, o dėl viešojo intereso priežasčių turi būti išsaugota, kartu perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą.

28.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kurį pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu patenkino iš dalies. Tiek ieškovė, tiek atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinius skundus, kuriuose keliami klausimai dėl ieškinio senaties taikymo, perkančiajai organizacijai taikomų civilinės atsakomybės sąlygų ir jų egzistavimo, žalos apskaičiavimo būdo ir dydžio, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl rašytinių paaiškinimų nepriėmimo

29.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo priimti pirmosios instancijos teismui 2025 m. kovo 14 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas 2025 m. kovo 31 d. posėdžio metu protokoline nutartimi atsisakė priimti, kaip pateiktus pavėluotai.

30.       Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės 2025 m. kovo 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėstoma pozicija dėl valstybės atsakomybės sąlygų taikymo perkančiųjų organizacijų atžvilgiu, prie rašytinių paaiškinimų pateikiami teisinės doktrinos šaltiniai, kuriais remiasi atsakovė. Įvertinusi tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos pozicijos atsakovė laikėsi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir su tuo susijusius argumentus buvo pateikusi ne viename pirmosios instancijos teismui teiktame procesiniame dokumente, taip pat tai, jog šie argumentai nurodyti apeliaciniame skunde, pateikiant nuorodas į konkrečius doktrinos šaltinius, teisėjų kolegija neturi pagrindo priimti 2025 m. kovo 14 d. rašytinių paaiškinimų ir jų priedų.

31.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. spalio 7 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022). Atsižvelgusi į tai, kad ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti atsikirtimai į atsakovės atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentus, iš esmės atkartojami ieškovės apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodyti motyvai, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus.

Dėl patikslinto ieškinio priėmimo ir ieškinio senaties taikymo

32.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, paneigdamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nepagrįstai priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, kuris grindžiamas Ekspertizės akto išvadomis. Atsakovės įsitikinimu, teismas taip pat nepagrįstai patenkino patikslintą ieškinį, nes patikslinto ieškinio reikalavimui pareikšti jau buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas.

33.       Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovės pradinis ieškinys, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 736 556,13 Eur negauto grynojo pelno, pirmosios instancijos teisme gautas 2021 m. birželio 21 d. Ieškovė prašomai priteisti negauto grynojo pelno sumai pagrįsti rėmėsi su ieškiniu pateikta Vitalijaus Vilesko 2021 m. gegužės 24 d. išvada.

34.       Ekspertizės aktas pirmosios instancijos teisme gautas 2023 m. rugpjūčio 21 d. Ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, kad Pirkimo sutartį vykdžiusios tiekėjų grupės gautos pajamos, lyginant su tiekėjų grupės Pirkime siūlyta kaina (jos numatytomis gauti pajamomis), išaugo 24,35 proc. (Ekspertizės akto p. 34). Po Ekspertizės akto gavimo šalys, nesutikdamos su jo išvadomis, teikė argumentus dėl akto trūkumų, taip pat suformulavo klausimus ekspertei. Teismo ekspertė dalyvavo 2024 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, taip pat atsakė į šalių klausimus raštu. Paskutinis prašymas dėl ekspertės apklausos byloje gautas 2024 m. liepos 23 d. Ieškovė teismui 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikė Arvydo Ziziliausko, Vitalijaus Vilesko, o 2024 m. rugpjūčio 22 d. Aleksandro Papšio išvadas, kuriomis grindė Ekspertizės akto trūkumus.

35.       Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad pradinio ieškinio reikalavimą padidina 666 237,36 Eur ir prašo iš atsakovės priteisti 3 402 793,49 Eur negauto grynojo pelno. Ieškovė, apibendrindama teismui teiktų procesinių dokumentų argumentus dėl Ekspertizės akto trūkumų, nurodė, kad, ištaisius Ekspertizės akte padarytas klaidas, ieškovės negautas grynasis pelnas sudaro 3 710 815,76 Eur, o perskaičiavus Vitalijaus Vilesko 2021 m. gegužės 24 d. išvadoje pateiktus skaičiavimus ieškovės grynasis pelnas sudaro 3 402 793,49 Eur. Ieškovė nurodė, kad, siekdama operatyviai išnagrinėti byloje nagrinėjamą ginčą, pasirinko reikalauti iš atsakovės mažiausios įmanomos negauto grynojo pelno sumos, t. y. 3 402 793,49 Eur.

36.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas, yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu padidino pradiniame ieškinyje pareikštą reikalavimą. Šiuo atveju ieškinio dalykas – atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimams priteisti tam tikrą pinigų sumą ieškovės patirtai žala atlyginti – liko nepakitęs. Patikslintas ieškinys pateiktas po to, kai buvo baigta teismo ekspertės apklausa ir ieškovė pateikė teismui specialistų išvadas dėl Ekspertizės akto trūkumų, t. y. kai galutinai tapo aiški ieškovės pozicija dėl prašomos priteisti negauto pelno sumos. Patikslintame ieškinyje buvo nurodytos ieškinio pagrindą papildančios faktinės aplinkybės, apibendrinta ieškovės pozicija dėl Ekspertizės akto trūkumų ir negauto pelno apskaičiavimo būdo. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai, sudarius galimybę ieškovei pasinaudoti procesine teise padidinti ieškinio reikalavimą, negali būti vertinami kaip atsakovės įvardijamų proceso teisės normų pažeidimai.

38.       Pareiškus pradinį ieškinį, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), buvo nutrauktas (CK 1.130  straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškinio reikalavimas padidintas esant nutrauktai ieškinio senačiai.

39.       Atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad pradinio ieškinio pareiškimas nesudaro pagrindo leisti ieškinį tikslinti taip, jog tikslinant ieškinį būtų reiškiami papildomi reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016. Nurodytoje byloje ieškovė pradiniu ieškiniu pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo vienam atsakovui (jūrinio vežėjo agentui), o vėliau pareiškė patikslintą ieškinį, nurodydama solidarųjį atsakovą (jūrinį vežėją). Ieškiniu buvo prašoma atlyginti žalą, padarytą vykdant reisus, kuriais kroviniai buvo pristatyti 2011 m. lapkričio 2 d., 2011 m. gruodžio 8 d., 2012 m. sausio 15 d., 2012 m. vasario 5 d., 2012 m. vasario 18 d. ir 2012 m. kovo 3 d. Kasacinis teismas byloje sprendė klausimus dėl atsakovų solidariosios atsakomybės ir ieškinio senaties termino reikalavimams, pareikštiems patikslintame ieškinyje. Lietuvos Aukščiausias Teismas, visų pirma, nusprendė, kad jūrinio vežėjo agentas nėra solidariai atsakingas su jūriniu vežėju. Antra, atsižvelgęs į pirmąją išvadą, kasacinis teismas nepritarė žemesnės instancijos teismų išvadomis, kad ieškovė senaties termino nepraleido, nes, teismų vertinimu, pagal CK 6.16  straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinį pareiškiant jūrinio vežėjo agentui nutraukta ir ieškinio senatis pareikšti tokį pat reikalavimą jūriniam vežėjui. Įvertinęs patikslinto ieškinio pareiškimo dieną kasacinis teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti žalą, padarytą vykdant reisus, kuriais kroviniai buvo pristatyti 2012 m. sausio 15 d., 2012 m. vasario 5 d., 2012 m. vasario 18 d., 2012 m. kovo 3d., nepraleistas, nes patikslintas ieškinys teismui buvo pateiktas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimams pareikšti. Tačiau yra praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti žalą, padarytą vykdant 2011 m. lapkričio 2 d. ir 2011 m. gruodžio 8 d. reisus.

40.       Taigi, aptartoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išvadas dėl ieškinio senaties termino praleidimo daliai reikalavimų, pareikštų patikslintame ieškinyje, padarė kitokių nei nagrinėjamoje byloje aplinkybių kontekste. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016, patikslintas ieškinys pareikštas tam pačiam atsakovui, jame reiškiamas ne naujas reikalavimas, o padidintas jau pareikštas reikalavimas dėl tų pačių atsakovės neteisėtų veiksmų.

41.       Dėl šių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, pagal jį išnagrinėjo bylą ir pagrįstai neatmetė ieškovės reikalavimo dalies dėl 666 237,36 Eur negauto grynojo pelno priteisimo, kaip pareikšto pasibaigus ieškinio senaties terminui.

Dėl valstybės atsakomybės sąlygų taikymo perkančiosios organizacijos atžvilgiu

42.       Žalos atlyginimas yra vienas iš tiekėjo teisių gynybos būdų, kai tiekėjui, dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų pirkimo procedūrų metu praradusiam galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, suteikiama teisė reikalauti iš perkančiosios organizacijos atlyginti tiekėjo patirtus tiesioginius ar netiesioginius nuostolius.

43.       Viešojo pirkimo apskundimo procedūras reglamentuoja tiek nacionalinė (VPĮ VII skyrius, CPK XXI1 skyrius), tiek ES teisė (Direktyva 89/665/EEB, kurią iš dalies pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyva 2007/66/EB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau – Direktyva 2007/66/EB)). Dėl to nacionalinės teisės nuostatų aiškinimas ir taikymas turi atitikti Direktyvos 2007/66/EB turinį ir siekiamus tikslus, taip pat susijusią ESTT jurisprudenciją.

44.       Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad procese dėl žalos atlyginimo perkančiosios organizacijos atžvilgiu turi būti taikomos ESTT praktikoje suformuotos valstybės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės pozicija ir taikė bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidą, netinkamai aiškino ir rėmėsi ESTT jurisprudencija, ES nacionalinių teismų sprendimais, Europos laisvosios prekybos asociacijos teismo sprendimais, kuriuose buvo nagrinėtos valstybės atsakomybės taikymo sąlygos bylose dėl perkančiųjų organizacijų priimtų sprendimų.

45.       ESTT išplėtotoje jurisprudencijoje dėl valstybės atsakomybės už ES teisės pažeidimą ne kartą yra konstatavęs, kad nukentėję privatūs asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei įvykdytos trys sąlygos: pažeista ES teisės norma siekiama suteikti privatiems asmenims teisių, jos pažeidimas yra pakankamai rimtas ir yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp to pažeidimo ir asmenų patirtos žalos (ESTT 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose Francovich ir Bonifaci prieš Italiją, C-6/90 ir C-9/90; 1996 m. kovo 5 d. sprendimas sujungtose bylose Brasserie du P?cheur prieš Bundesrepublik Deutschland ir The Queen prieš Secretary of State for Transport, ex parte Factortame ir kiti, C-46/93 ir C-48/93). Šios sąlygos doktrinoje dažnai įvardijamos kaip Brasserie–Francovich testas.

46.       Atsakovė poziciją dėl valstybės atsakomybės sąlygų taikymo iš esmės grindžia ESTT 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Combinatie Spijker Infrabouw–De Jonge Konstruktie ir kiti, C-568/08, išaiškinimais. Aptariamoje byloje susiklostė situacija, kai tiek antrosios vietos laimėtojas (ieškovas), tiek konkurso laimėtojas (trečiasis asmuo) kreipėsi į laikinąsias apsaugos priemones taikantį teisėją, kad šis įpareigotų perkančiąją organizaciją sudaryti viešojo pirkimo sutartį būtent su jais; teismas ieškovo prašymą atmetė, trečiojo asmens prašymą tenkino iš dalies ir perkančiajai organizacijai uždraudė sudaryti sutartį su kita įmone nei pirkimo laimėtojas, taigi pirkimo procedūros buvo tęsiamos pagal paskelbtus rezultatus. Antrosios vietos laimėtojas kreipėsi į nacionalinį teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš perkančiosios organizacijos, kuris nustatė, jog perkančioji organizacija sutartį su trečiuoju asmeniu (pirkimo laimėtoju) sudarė nepagrįstai dėl nustatytų pirkimo procedūros pažeidimų.

47.       Sprendime nurodoma, kad ketvirtojo klausimo a ir b dalimis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori žinoti, ar perkančioji organizacija turi būti laikoma atsakinga priėmusi sprendimą sudaryti sutartį po laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo sprendimo šiuo klausimu, kai šis sprendimas vėliau per bylos nagrinėjimą iš esmės buvo pripažintas nesuderinamu su ES nuostatomis viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo srityje. ESTT nurodė, kad prielaida, pagal kurią laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas perkančiajai organizacijai nurodė sudaryti viešųjų pirkimų sutartį, pagrindinėje byloje nepasitvirtino, todėl į užduotus klausimus atsakyti nereikia (sprendimo 83–84 punktai). Ketvirtojo klausimo c dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausė, jei ši organizacija turi atlyginti žalą dėl ES teisės viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo srityje pažeidimo, ar ES teisėje įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis ši žala turi būti nustatoma ir apskaičiuojama, ir, jei taip, kokie tie kriterijai. Teismas pažymėjo, kad Direktyvos 89/665/EEB 2 straipsnio 1 dalies c punkte aiškiai nurodyta, kad valstybės narės turi numatyti galimybę priteisti atlyginti nuostolius ES teisės nuostatų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo srityje pažeidimą patyrusiems asmenims, bet jame nėra tiksliai nurodytos nei sąlygos, kuriomis perkančioji institucija gali būti laikoma atsakinga, nei kaip nustatyti žalos, kurios gali būti reikalaujama, sumą. Sprendimo 87 punkte nurodoma, kad šioje nuostatoje konkretinamas valstybės atsakomybės už privatiems asmenims padarytą žalą pažeidus ES teisę principas ir pateikiama nuoroda į Brasserie–Francovich testą (valstybės atsakomybės sąlygas). Sprendimo 90 punkte nurodyta, kad, nesant ES nuostatų šioje srityje, kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje turi būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti nustatoma ir apskaičiuojama žala, atsiradusi dėl ES teisės viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo srityje pažeidimo, kad būtų laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų. 

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ESTT 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendime byloje Stadt Graz prieš Strabag AG, Teerag-Asdag AG ir Bauunternehmung Granit GesmbH, C-314/09, kurioje susiklostė panašios faktinės aplinkybės į prieš tai aprašytos bylos, ESTT nurodė, kad iš Direktyvos 89/655/EEB 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių bei šeštos konstatuojamosios dalies formuluotės visiškai nematyti, jog teisės aktų viešųjų pirkimų srityje pažeidimas, galintis nukentėjusiam asmeniui suteikti teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, turi turėti tam tikrus požymius, kaip antai: turi būti įrodyta ar preziumuojama perkančiosios organizacijos kaltė arba jai neturi būti taikomas joks atleidimo nuo atsakomybės pagrindas (35 punktas). Direktyva  89/665/EEB turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo, perkančiajai organizacijai pažeidus viešųjų pirkimų teisę, taikoma kaltės sąlyga, įskaitant atvejį, kai ši nuostata grindžiama šios perkančiosios organizacijos kaltės prezumpcija ir jos negalėjimu remtis asmeninių sugebėjimų neturėjimu ir atitinkamai asmeninės kaltės dėl tariamo pažeidimo nebuvimu (sprendimo 45 punktas).

49.       Taigi, ESTT 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendime, kuriame neteisėta buvo pripažinta galimybė taikyti perkančiųjų organizacijų kaltės prezumpciją, nesirėmė Brasserie–Francovich testu, tačiau į jį bendrai pateikė nuorodą 2010 m. gruodžio 10 d. sprendime. Abiejuose sprendimuose buvo aiškinama ta pati žalos atlyginimo priemonė, tačiau 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendime ESTT aiškino Direktyvos 89/665/EEB turinį, o 2010 m. gruodžio 10 d. sprendime akcentavo valstybių narių autonomiją. Kaip nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, doktrinoje egzistuoja dvi skirtingos šių sprendimų reikšmės vertinimo pozicijos – vienijimo ir atsiskyrimo. Vienijimo koncepcijos šalininkai laikosi vertinimo, kad peržiūros direktyvos kvalifikuotinos kaip bendrojo valstybės atsakomybės principo konkretinimas. Antrosios (atsiskyrimo) šalininkai teigia, kad darytinas skirtumas tarp viešosios deliktų teisės valstybės atsakomybės forma ir žalos už specifinių ES teisės normų pažeidimą laikantis veiksmingumo principo (Šimanskis, K. Perkančiųjų organizacijų civilinė atsakomybė ikisutartiniuose santykiuose: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022, p. 212).

50.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nežiūrint į skirtingą ESTT praktikos aiškinimą ir doktrininius skirtumus, iš ESTT jurisprudencijos aišku tai, jog ES teisė nedraudžia nacionalinio teisinio reguliavimo, kuriame būtų įtvirtintos švelnesnės perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės sąlygos nei ESTT jurisprudencijoje įtvirtintos sąlygos valstybės narės atsakomybei už žalą, padarytą asmenims dėl jai priskirtinų ES teisės pažeidimų, atsirasti. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, be kita ko, aiškinant ES reguliavimą ir ESTT jurisprudenciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 nurodoma, kad Direktyvoje 89/665/EEB subjektams, suinteresuotiems viešojo pirkimo sutarties sudarymu, nustatytas minimalusis apsaugos standartas ir viešojo pirkimo peržiūros procedūrų bendrieji kriterijai, kuriuos turi atitikti nacionalinėse teisės sistemose nustatytos peržiūros procedūros, siekiant užtikrinti ES teisės reikalavimų sudarant viešojo pirkimo sutartis laikymąsi. Nors Direktyva 2007/66/EB peržiūros procedūrų reguliavimo ES lygiu harmonizavimas praplėstas, tačiau nemažai sričių, be kita ko, perkančiųjų organizacijų deliktinė atsakomybė, palikta valstybių narių kompetencijai. Valstybių narių autonomija reglamentuoti peržiūros procedūrą bet kokiu atveju turi nepažeisti Direktyvos 2007/66/EB 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipoje įtvirtintos jų (įskaitant visų jos organų, inter alia (be kita ko) teismus) pareigos imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai, kuriais buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys ES teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę, galėtų būti veiksmingai ir kuo greičiau peržiūrėti.

51.       Lietuvoje tiekėjų teisė iš perkančiųjų organizacijų reikalauti atlyginti žalą įtvirtinta VPĮ 101  straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 107 straipsnyje. Dėl perkančiųjų organizacijų atsakomybės sprendžiama pagal deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala), o be VPĮ įtvirtintų nuostatų, sprendžiant dėl tiekėjo patirtos žalos atlyginimo, kartu (sistemiškai) taikomi CK 6.245–6.249, 6.251, 6.263 straipsniai ir kitos teisės normos, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų teisinio elemento specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑359-469/2018; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑345‑248/2020). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos atlyginant jų patirtą žalą, atsižvelgdamas į perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūras reglamentuojančias nacionalinės ir ES teisės nuostatas bei ESTT jurisprudenciją, pažymėjo, kad tiekėjų teisės į žalos atlyginimą reguliavimas, jo taikymas ir aiškinimas neturi iš esmės skirtis nuo kitų panašaus pobūdžio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, šios teisės įgyvendinimas turi būti realus bei veiksmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

52.       Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑359-469/2018 suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles: tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iš perkančiosios organizacijos reikalauti atlyginti patirtą žalą, jei šis reikalavimas bus grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas; vis dėlto tiekėjo teisė tame pačiame procese prisiteisti negautas pajamas iš perkančiosios organizacijos dėl šios neteisėtų veiksmų turi būti pripažįstama, jei civilinės atsakomybės byloje tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo. Kasacinis teismas savo iniciatyva taip pat pasisakė dėl žalos atlyginimo ir perkančiosios organizacijos sprendimų ginčijimo plačiąja prasme, inter alia, pažymėdamas, jog žalos atlyginimo procesas yra pirmojo ginčo dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų tąsa. Aptariamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad pirmasis tiekėjų teisių gynybos priemonių naudojimas suponuoja ir tai, jog ginčo šalys perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės procese negali remtis naujomis aplinkybėmis, a fortiori (ypač) dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais objektu.

53.       Taigi, Lietuvoje sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos atsakomybės taikomos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o ginčai paprastai (išskyrus išskirtinius atvejus, kuomet tiekėjas įrodo, jog dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo) nagrinėjami dvipakope žalos atlyginimo sistema, išskaidant procesus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo įvertinimo ir žalos atlyginimo.

54.       Pasisakant dėl atsakovės argumentų, susijusių su pakankamai rimto pažeidimo kriterijaus taikymu, pažymima, kad dvipakopės perkančiųjų organizacijų atsakomybės modelis suponuoja tai, jog perkančiųjų organizacijų veiksmai vertinami procese dėl sprendimų panaikinimo, o ne procese dėl žalos atlyginimo.

55.       Teisės doktrinoje, išanalizavus Lietuvos teismų praktiką, daroma išvada, kad nacionalinė jurisprudencija iš dalies sutampa su šiurkštaus (akivaizdaus) pažeidimo kriterijumi, tačiau Lietuvos ir ESTT jurisprudencijos turinys panašus tik išoriškai. Kasacinio teismo praktika dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų vertinimo taikytina savarankiškoje sprendimų peržiūros procedūroje (t. y. procese dėl sprendimų panaikinimo), o ne procese dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu šiurkštaus pažeidimo kriterijus tiek ESTT, tiek kai kurių valstybių narių jurisprudencijoje yra atskirai (savarankiškai) taikoma kategorija, susijusi su neteisėtų veiksmų pobūdžio vertinimu. Lietuvoje nepagrįsto konkurencinio pranašumo, formalaus pažeidimo ir turinio viršenybės prieš formą koncepcijos yra daugiau teisėtumo, o ne jo pobūdžio, vertinimo pagrindai, kurie taikytini išimtiniais atvejais, kai akivaizdu, jog formalus nukrypimas nuo taisyklių neturi sukelti neigimų padarinių. Be to, Lietuvoje specifinis perkančiųjų organizacijų veiksmų vertinimo modelis taikomas taip, kad neteisėtumas ir jo pobūdis vertinamas kartu, todėl, viena vertus, ne visi formalūs VPĮ nuostatų pažeidimai apskritai kvalifikuojami kaip neteisėti, antra vertus, jei dėl nustatyto pažeidimo teismas taiko papildomus padarinius, toks pažeidimas per se (savaime) negali būti laikomas kaip nešiurkštus. Be to, Lietuvoje taikoma peržiūros procedūra siekiama nustatyti, ar apskritai atitinkami perkančiosios organizacijos veiksmai dėl jų turinio ir padarinių yra pažeidimas, nepriklausomai nuo jo išorinės formos, todėl nustačius pažeidimo faktą, jo pobūdis netenka prasmės (pavyzdžiui, neteisėtas viešojo pirkimo sąlygų pakeitimas daugiau vertinamas ne de facto (faktiniu), o de jure (teisiniu) aspektu). Lietuvoje pirmiau nurodytos tarpusavyje susijusios koncepcijos taikytinos bendrai tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, jų taikymo tikslas – sumažinti formalizmą, bet ne apriboti perkančiųjų organizacijų atsakomybę (Šimanskis, K. Perkančiųjų organizacijų civilinė atsakomybė ikisutartiniuose santykiuose: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022, p. 236-237).

56.       Atsakovės apeliaciniame skunde cituojama Europos laisvosios prekybos asociacijos teismo ir  užsienio valstybių (Jungtinės Karalystės) praktika nesuteikia pagrindo nesivadovauti Lietuvos teismų suformuotu dvipakopiu perkančiųjų organizacijų atsakomybės pagal bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas modeliu. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad šių teismų sprendimai nėra privalomi ES valstybių nacionaliniams teismams. Antra, atskirų užsienio valstybių pozicijas lemia nacionalinės doktrinos ypatumai. Trečia, Lietuvoje taikomas perkančiųjų organizacijų atsakomybės modelis neprieštarauja ES reguliavimui ir ESTT praktikai.

57.       Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į doktrinoje pažymimus valstybių atsakomybės už privatiems asmenims padarytą žalą pažeidus ES teisę ir perkančiųjų organizacijų atsakomybės tiekėjams skirtumus. Nors abiem atvejais siekiama nukentėjusiųjų teisių įgyvendinimo, tačiau esama esminių skirtumų. Pirma, skolininkų statuso skirtumas, kylantis iš nevienodo turinio (pobūdžio) teisinių santykių. ES teisės pažeidimo koncepcijos taikymo atveju paprastai tai centrinės (įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios) valdžios institucijos, netinkamai perkėlusios ES teisę (dauguma ESTT nagrinėtų atvejų susiję su netinkamu direktyvų perkėlimu ar neperkėlimu į nacionalinės teisės sistemą), arba teismai, neužtikrinę vienodo jos aiškinimo ir taikymo; o viešojo pirkimo teisiniuose santykiuose – tai bet kuri perkančioji organizacija. Antra, neteisėti veiksmai, dėl kurių susiklosto žalos atlyginimo santykis, pirmu atveju kyla įgyvendinant išskirtinę valdžios, paprastai teisėkūros ar jurisdikcinę, veiklą, o antru atveju – tam tikromis sąlygomis apribotą, tačiau savo turiniu iš esmės įprastinę civilinę (komercinę) veiklą. Atsižvelgiant į šiuos skirtumus, valstybių atsakomybės už privatiems asmenims padarytą žalą pažeidus ES teisę institutas pagal savo reguliavimo ir taikymo tikslus nedera su tiekėjų teise į žalos atlyginimą dėl perkančiųjų organizacijų neteisėtų veiksmų, nes pirmu atveju atsakomybės taikymas dėl atsakovų statuso ir veiklos ribotinas, antruoju, priešingai – kuo labiau skatintinas (Šimanskis, K. Perkančiųjų organizacijų civilinė atsakomybė ikisutartiniuose santykiuose: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022, p. 210-218).

58.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ES ir nacionalinį teisinį reguliavimą, ESTT jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aptartą doktrininį požiūrį, neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad Lietuvos nacionaliniame kontekste žalos dėl viešųjų pirkimų pažeidimų bylose perkančiosios organizacijos atžvilgiu turi būti taikomos valstybės atsakomybės sąlygos, be kita ko, ir pakankamai rimto pažeidimo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, nors ir lakoniškai, tačiau pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl valstybės atsakomybės sąlygų taikymo.

Dėl perkančios organizacijos neteisėtų veiksmų

59.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai, kaip prejudicinis faktas, nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje.

60.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl vieno iš esminių atsakovės argumentų, jog perkančiosios organizacijos neteisėtais viešųjų pirkimų reguliavimo prasme pripažinti veiksmai savaime nėra laikomi neteisėtais civilinės atsakomybės taikymo prasme.

61.       Atsakovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, teigia, kad Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog, pripažinus perkančiosios organizacijos sprendimą neteisėtu, tiekėjui suteikiamas tik teisinis suinteresuotumas reikalauti neteisėtu sprendimu padarytos žalos atlyginimo iš perkančiosios organizacijos. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai nevertinti tik todėl, kad tarp šalių dėl to nekilo ginčo.

62.       Atsakovės cituojamoje nutartyje, be šio procesinio sprendimo 52 punkte nurodytų išaiškinimų, nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje dėl perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės iš esmės sutariama, kad ieškovei nebereikia iš naujo įrodinėti neteisėtų atsakovės veiksmų, nes jie kaip prejudicinis faktas (CPK 182  straipsnio 2 punktas), nustatyti sprendime dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo (nutarties 26–27 punktai). Nutarties 58 punkte nurodoma, kad tarp ginčo šalių iš esmės nėra nesutarimo dėl to, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu atsakovės sprendimai dėl trečiojo asmens pasiūlymo ir konkurso rezultatų buvo pripažinti neteisėtais, taigi byloje atskirai nespręstina dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

63.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptartos ištraukos iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties reiškia tik tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimai pripažinti neteisėtais pirmojoje žalos atlyginimo sistemos pakopoje, nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo, su kuo šalys žalos atlyginimo byloje (antrojoje žalos atlyginimo sistemos pakopoje) sutiko, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, jog iš naujo dėl neteisėtų veiksmų teismo nagrinėjamoje antrosios pakopos byloje nėra spręstina, vadovaujantis pirmosios pakopos byloje nustatytu prejudiciniu faktu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-300-910/2024).

64.       Lietuvoje įtvirtinta dvipakopė žalos atlyginimo sistema. Tokios sistemos įtvirtinimo tikslai ir tokio modelio taikymas iš esmės pagrįstas perkančiosios organizacijos atsakomybės sąlygų nustatymo (įrodinėjimo) išskaidymu dviejuose procesuose, o šie procesai tarpusavyje glaudžiai susiję. Pozicija, kad procese dėl žalos atlyginimo tiekėjui, jau nuginčijusiam perkančiosios organizacijos sprendimus pirmosios pakopos procese, atskirai reikėtų įrodinėti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (ar atitinkamus jos aspektus), paneigtų dvipakopės žalos atlyginimo sistemos prasmę. Teisės doktrinoje pažymima, kad tokia tvarka susilpnintų ieškovų teisių gynybą tiek finansine, tiek laiko prasme (Šimanskis, K. Perkančiųjų organizacijų civilinė atsakomybė ikisutartiniuose santykiuose: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022, p. 244) (taip pat žr. šios nutarties 53–55 punktus).

65.       Atsakovė apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos administracinių teismų praktiką, kurioje laikomasi nuomonės, kad vien tai, jog administravimo subjekto veiksmai viešosios teisės prasme buvo pripažinti neteisėtais, savaime nesukelia civilinės atsakomybės. Pažymima, kad Lietuvos administracinių teismų praktika suformuota bylose dėl valstybės deliktinės atsakomybės taikymo, o nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįsta pirmiau, valstybės atsakomybės sąlygos perkančiosios organizacijos atžvilgiu netaikomos.

66.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti vadovaujamasi res judicata (teismo išspręsta byla) galią turinčiu teismo sprendimu dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų Pirkime ir nebereikia įrodinėti perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų.

67.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi pripažino atsakovės sprendimus dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų pasiūlymų vertinimo, Pirkimo eilės ir sutarties sudarymo su Pirkimo laimėtoja išrinkta tiekėjų grupe neteisėtais.

68.       Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties turinio matyti, kad ginčas kilo dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pasiūlyme nepakankamai aiškiai nurodė papildomos garantijos terminą, jį įvardydama „nuo 2 metų“, o perkančioji organizacija, ieškovei neleisdama paaiškinti (patikslinti) pasiūlymo (ši tai atliko savo iniciatyva vėliau nurodydama, kad papildomos garantijos terminas lygus 2,1 metams, t. y. 2 metams ir 37 kalendorinėms dienoms), jį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas atsakovės veiksmus atmetant ieškovės pasiūlymą Pirkime, be kita ko, įvertino ir pasisakė dėl ieškovės pasiūlymo trūkumų pobūdžio. Nutartyje pripažinta, kad ieškovė pasiūlyme papildomos garantijos terminą nurodė su trūkumais, tačiau tuo pačiu pažymėta, jog dėl ieškovės padarytos klaidos turėjo būti sprendžiama pagal Pirkimo sąlygos Nr. 1 formuluotę, kuri, kasacinio teismo vertinimu, svarbi nustatant pasiūlymo trūkumo pobūdį. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kaip teisiškai ydinga kvalifikuotina situacija, kai lingvistiškai aiški viešojo pirkimo sąlygos formuluotė, pažodžiui perkelta į pasiūlymą, taptų ne tik neaiški, bet ir dėl to suponuotų neištaisytinos klaidos situaciją. Nutartyje pripažinta, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalies taikymo neteisėtumas pirmiausia kyla dėl atsakovės vertinimo, jog ieškovės papildomos garantijos termino nurodymas „nuo 2 metų“ yra tokio pobūdžio klaida, kurios ieškovė teisėtai negalėtų paaiškinti ar pataisyti. Kasacinis teismas pripažino, kad perkančiosios organizacijos pozicija, pagal kurią ji iš karto nusprendė, jog aptariama klaida netaisytina, reiškia pernelyg formalų Pirkimo sąlygų 79.1 papunkčio (taip pat analogiškos VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos) taikymą. Kasacinis teismas atsižvelgė ir į tai, kad papildomos garantijos termino nurodymas pasiūlyme apskritai buvo neprivalomas, be to, tiekėjų nurodyti terminai, patekę į tam tikrą balų intervalą, pagal Pirkimo sąlygą Nr. 1 vertinami vienodai, t. y. ilgesnis terminas nesuponuoja tiekėjų pranašumo. Dėl to neaiškiai išreikštos papildomos garantijos formuluotės taisymas nebūtų pažeidęs skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, nebūtų suteikęs ieškovei nepagrįsto konkurencinio pranašumo. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovei su trūkumais nurodžius papildomos garantijos termino trukmę (nekonkrečiai suformulavus jo pabaigą), bet kokiu atveju negalėjo būti taikomi griežtesni padariniai už tuos, jei ji jokio papildomo termino nebūtų nurodžiusi (nutarties 57, 68, 73–84 punktai).

69.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas pripažintas ne tik vertinant ieškovės pasiūlymą, bet ir tiekėjų grupės, kuri buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja, pasiūlymą. Kasacinis teismas pripažino, kad tiekėjų grupės pateikti duomenys kvalifikacijai patvirtinti apie Elektrėnų sankryžos, kelių Nr. A4 ir Nr. 4311 projektus yra melagingi. Kasacinis teismas pripažino, kad tiekėjų grupė net kelis kartus tikslino kvalifikacijos duomenis, o tai per se suponuoja neteisėtą VPĮ 45 straipsnio 3 dalies, kartu viešųjų pirkimų principų, taikymą, Pirkimo procedūrų neskaidrumą. Perkančiosios organizacijos leidimas tiekėjų grupei tikslinti kvalifikacijos duomenis tol, kol jais, atsakovės vertinimu, būtų pagrindžiama kvalifikacijos atitiktis profesinio pajėgumo sąlygai, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, Pirkimo laimėtojos atžvilgiu lėmė nepagrįstos pirmenybės suteikimą (nutarties 129–170 punktai).

70.       Kasacinis teismas pripažino, kad atsakovė dėl ieškovės ir tiekėjų grupės pasiūlymų vertinimo ne tik pažeidė atitinkamas VPĮ normas (VPĮ 45, 46, 55 straipsnių nuostatos), bet ir neužtikrino tiekėjų lygiateisiškumo Pirkime. Teismas nurodė, kad atsakovė sprendimus dėl skirtingų Pirkimo dalyvių priėmė ne pagal tą patį teisės aiškinimo ir taikymo standartą: ieškovės pasiūlymas vertintas ir atmestas iš esmės formaliu pagrindu, o su tiekėjų grupe perkančioji organizacija, neatsižvelgdama į gaunamos informacijos patikimumą, susirašinėjo tol, kol, perkančiosios organizacijos vertinimu, tiekėjų grupė pagrindė atitiktį profesinio pajėgumo sąlygai (nutarties 171–172 punktai).

71.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai kaip prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas) nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje.

Dėl perkančiosios organizacijos kaltės

72.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas skolininko (šiuo atveju atsakovės) kaltė preziumuojama, o atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė.

73.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji paneigė CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatytą kaltės prezumpciją, išsamiai pagrindė, jog žalos atsiradimą lėmė pačios ieškovės veiksmai.

74.       ESTT 2004 m. spalio 14 d. sprendime Komisija prieš Portugaliją, C-275/03, nacionalinę teisinę sistemą, numatančią tiekėjų teisę į žalos atlyginimą dėl ES viešųjų pirkimų teisės normų ar jas įgyvendinančių nacionalinių nuostatų pažeidimo, pripažino kaip neužtikrinančią veiksmingos teisinės apsaugos dėl šios teisės priklausymo nuo ieškovų (tiekėjų) pareigos įrodyti perkančiosios organizacijos atstovų kaltę ar apgaulę. Sprendime nurodyta, kad toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, jog dėl negalimumo pateikti kaltės ar apgaulės įrodymų, tiekėjui, nukentėjusiam nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, kyla grėsmė būti apribotam reikalauti atlyginti žalą ar de minimis (mažų mažiausiai) pavėluotai prisiteisti nuostolius. Aplinkybė, kad nacionalinis teismas, spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės, netaiko tokių tiekėjo teises ribojančių nuostatų, teisiškai nereikšminga, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą. Vadovaujantis teisinio tikrumo principu, svarbu, kad subjektai naudotųsi aiškia ir tikslia teisine situacija, leidžiančia jiems suvokti jų teisių ir naudojimosi šiomis teisėmis teisme visumą.

75.       ESTT yra pažymėjęs, kad Direktyvos 89/665/EEB 2 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta teisių gynimo priemonė, susijusi su nuostolių atlyginimu, bus laikoma atitinkančia veiksmingumo principą ir peržiūros procedūros tikslus, tik jei galimybė gauti nuostolių atlyginimą viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo atveju, kaip ir kitos šio 2 straipsnio 1 dalyje numatytos teisių gynimo priemonės (neteisėtų perkančiosios organizacijų sprendimų panaikinimas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas), nepriklausys nuo išvados, jog egzistuoja perkančiosios organizacijos kaltė. Šiuo atveju nelabai svarbu, kad nacionaliniame teisiniame reguliavime nukentėjusiam asmeniui nenustatyta pareigos įrodyti perkančiosios organizacijos kaltės, o įtvirtinta jos atstovų kaltės prezumpcija, kurią jiems galima paneigti visais, išskyrus asmeninių sugebėjimų neturėjimo ar asmeninės kaltės, pagrindais. Iš tikrųjų dėl tokios nuostatos taip pat kyla pavojus, kad tiekėjas, patyręs žalos dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo, vis dėlto praras teisę į nuostolių atlyginimą, kiek tai susiję su šiuo sprendimu padaryta žala, jei perkančiajai organizacijai pavyktų paneigti jos kaltės prezumpciją. Mažų mažiausiai tiekėjui, remiantis tokiu reguliavimu, kyla grėsmė gauti nuostolių atlyginimą pavėluotai, atsižvelgiant į galimą ilgą civilinį procesą, kuriuo siekiama, kad būtų konstatuotas tariamas pažeidimas esant kaltei (ESTT 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Stadt Graz prieš Strabag AG, Teerag–Asdag AG ir Bauunternehmung Granit GesmbH, C-314/09).

76.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑32/2013, atsižvelgdamas į nurodytus ESTT išaiškinimus, konstatavo, kad VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto (šiuo metu VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo prasme ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik jos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. CK 6.248  straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Nurodytos VPĮ ir CK nuostatos kartu aiškintinos ir taikytinos taip, kad perkančiosios organizacijos civilinė atsakomybė kyla be kaltės.

77.       Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į aptartus ESTT ir kasacinio teismo išaiškinimus, nepagrįstai įvertino, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį atsakovės kaltė preziumuojama. Kadangi atsakovės civilinė atsakomybė kyla be kaltės, jos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl kaltės prezumpcijos paneigimo neaktualūs.

Dėl priežastinio ryšio

78.       Pagrindiniai priežastinio ryšio įrodinėjimo perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės procese teisės aiškinimai suformuluoti jau ne kartą šiame procesiniame sprendime cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013: jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju (pavyzdžiui, pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta; bet kokiu atveju iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių bei sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų; atsižvelgiant į tai, tiekėjui nereikia įrodinėti, pavyzdžiui, kad jo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai nėra per didelė ir jo pasiūlymas šiuo pagrindu nebūtų atmestas; kad, nesant priešingų veiksmų (sprendimo atmesti jo pasiūlymą), perkančioji organizacija tinkamai įvertino jo pasiūlymą, t. y. jos sprendimas neatmesti ieškovo pasiūlymo yra teisėtas; tiekėjui (ieškovui), kurio pasiūlymas pirkimo procedūrose buvo neatmestas, pakanka įrodyti, kad jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia.

79.       Ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo našta iš esmės reiškia ir tai, kad, jam įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, šių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui, t. y. nuneigiamai šios deliktinės atsakomybės sąlygos prezumpcijai; atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti priešingai (paneigti priežastinio ryšio prezumpciją), t. y. kad viešojo pirkimo sutartis su ieškovu (tiekėju) bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkančiajai organizacijai).

80.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė nenuginčijo aplinkybės, jog, leidus ieškovei dalyvauti Pirkime, ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu Pirkimą.

81.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad procese dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo nepripažinus ieškovės pasiūlymo turėjusiu laimėti Pirkimą ir išsaugojus Pirkimo sutartį, nebuvo sugrįžta į Pirkimo procedūras, kuriose ieškovė galėtų teikti trūkstamus dokumentus ir paaiškinimus, o viešojo pirkimo komisijos nariai galėtų susipažinti ir išsamiai įvertinti ieškovės pasiūlymą. Atsakovės teigimu, ieškovės pasiūlymo vertinimas yra neįmanomas, todėl priežastinis ryšys nutrūksta ir ieškovė negali reikalauti negautų pajamų.

82.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo ne kartą konstatuota, jog dėl proceso metu pasikeitusių aplinkybių – sudarytos (ir išsaugotos) viešojo pirkimo sutarties – nėra pagrindo naikinti ginčijimų atsakovo sprendimų, nes viešojo pirkimo procedūros įstatymo pagrindu pasibaigė, todėl ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai ginčo šalims nebesukelia jokių teisinių padarinių. Tokiu atveju ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, ginčijamas atsakovo sprendimas pripažįstamas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018, 78 punktas). Taigi, nors Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi, išsaugodamas viešojo pirkimo sutarties galiojimą, nesprendė dėl tiesioginių (konkrečių) padarinių, kylančių dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų (pavyzdžiui, naujos pasiūlymų eilės sudarymo), tačiau teismo motyvai, kuriais ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai pripažinti neteisėtais, kvalifikuojami pakankamu pagrindu atsakovės deliktinės atsakomybės procese nuspręsti apie priežastinio ryšio tarp neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir sukeltos žalos egzistavimą. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, pažymint, kad priešingas aiškinimas paneigtų peržiūros procedūros reguliavimo tikslus, o žalos atlyginimo procesą darytų sunkiai įgyvendinamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 85–87 punktai).

83.       Sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo susiduriama su tam tikro pobūdžio tikimybės vertinimu, nes teismas vertina teorinę situaciją – ar galėjo būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, teismas pagal šalių pateiktus įrodymus ir argumentus turi nuspręsti, kurios šalies pateikiamas nematerializuotos (nesamos) situacijos scenarijus realesnis, bei nustatyti pagrįstas prielaidas jam įvykti, jei nebūtų buvę atlikti neteisėti veiksmai. Bet kokiu atveju šalys neribojamos įrodinėti savo poziciją dėl priežastinio ryšio, tai atitinka ginčo šalių lygiateisiškumą ir proceso rungtyniškumą; tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui (tiekėjui) nereikia įrodinėti sau nepalankių veiksmų, nereiškia, kad atsakovei (perkančiajai organizacijai) pateikus argumentus (įrodymus), jog viešojo pirkimo sutartis su ieškovu dėl kokių nors teisėtų priežasčių nebūtų sudaryta, pastarajam nereikia į tai atsikirtinėti, t. y. kad jis atleidžiamas nuo reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017, 32, 34–35 punktai).

84.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje, vertinant ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės sprendimą dėl Pirkimo laimėtojos nustatymo, padaryta išvada, kad labiau tikėtina nei netikėtina, jog ieškovė Pirkime nebūtų užėmusi žemesnės nei antros vietos. Tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje savaime pripažįstamas priežastinio ryšio egzistavimas. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, jog nė viena iš šalių nepateikė balų apskaičiavimo (perskaičiavimo) įrodymų, inter alia, ar jos atsižvelgia į Pirkimo sąlygų 83.1 papunktį, pagal kurį balai už darbų kainą skiriami apskaičiuojant atitinkamo tiekėjo pasiūlymo kainos ir mažiausios pasiūlymo kainos santykį. Tuo tikslu turėjo būti žinomos visų, įskaitant ieškovę, pasiūlymų kainos, kurios būtų perskaičiuojamos pagal pasiūlymų vertinimo tvarką.

85.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas neteisėtai, o Pirkimo laimėtoja pripažinta tiekėjų grupė turėjo būti pašalinta iš Pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo, Pirkimo procedūrose teisėtai galėjo dalyvauti šie keturi tiekėjai: ieškovė, tiekėjų grupė AB „Eurovia Lietuva“, AS „LNK Industries“ ir EUROVIA CS a. s. (toliau –  „Eurovia“ grupė); AB „Kauno tiltai“; tiekėjų grupė UAB „YIT Lietuva“ ir AS YIT Eesti (toliau – ,,YIT“ grupė).

86.       Ekonominis naudingumas pagal Pirkimo sąlygas buvo apskaičiuojamas sudedant kriterijų C ir T (T1 – T4) balus (Pirkimo sąlygų 81.2 papunktis): 1) pasiūlymo kaina (lyginamasis svoris – 60) (kriterijus C) (Pirkimo sąlygų 81.3 papunktis); 2) darbų atlikimo terminas mėnesiais (lyginamasis svoris – 25) (kriterijus T1) (Pirkimo sąlygų 81.5 papunktis); 3) papildoma statinio garantinio termino trukmė (lyginamasis svoris – 4) (kriterijus T2) (Pirkimo sąlygų 81.6 papunktis); 4) tiekėjo siūlomas mažiausias valandinis atlyginimas Pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams (lyginamasis svoris – 5) (kriterijus T3) (Pirkimo sąlygų 81.7 papunktis); 5) tiekėjo siūlomo specialisto vienos sutarties, einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: gatvės; kiti transporto statiniai, vertė (lyginamasis svoris – 6) (kriterijus T4) (Pirkimo sąlygų 81.8 papunktis).

87.       ,,Eurovia“ grupei, AB „Kauno tiltai“ ir ,,YIT“ grupei skirti ekonominio naudingumo balai už kriterijus T1, T2, T3 ir T4 yra žinomi iš atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo. ,,Eurovia“ grupei už T kriterijų skirti 33,508 balai (T1 – 20,021; T2 – 4; T3 – 3,487; T4 – 6); AB „Kauno tiltai“ 36,974 balai (T1 – 25; T2 – 4; T3 = 1,974; T4 – 6); ,,YIT“ grupei 36,625 balai (T1 – 21,625; T2 – 4; T3 – 5; T4 – 6).

88.       Ieškovė pateikė apskaičiavimus, patvirtinančius, kad bendrai už kriterijus T1, T2, T3, T4 jos pasiūlymui būtų skirta 38,109 balų:

88.1.                      Kriterijaus T1 balai apskaičiuojami pagal formulę T1 = (P1 + P2 ) x Y1; P1 = (16 : Rp ) x L1; P2 = (22 : R2) x L2. Rp (pasiūlytas eismo paleidimo pilna apimtimi terminas) – 16 mėn; R2 (pasiūlytas galutinis darbų atlikimo terminas) – 22 mėn. L1, L2 ir Y1 reikšmės nurodytos Konkurso sąlygose: L1 = 0,8; L2 = 0,2; Y1 = 25. Taigi, P1 = (16 : 16) x 0,8 = 0,8; P2 = (22 : 22) x 0,2 = 0,2; T1 = (0,8 + 0,2) x 25 = 25 balai.

88.2.                      Kriterijaus T2 balai skiriami pagal Pirkimo sąlygų 81.6 papunktyje nurodytą tvarką, pasiūlyme nurodytą garantiją priskiriant vienai iš lentelėje pateiktų imčių. Ieškovė pasiūlyme garantiją įvardino „nuo 2 metų“, tačiau vėliau garantiją paaiškino – 2 metai ir 37 kalendorinės dienos. Atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties išaiškinimus, kad ieškovei galėjo ir turėjo būti leista paaiškinti pasiūlyme nurodytą garantijos terminą. Nurodyto parametro reikšmė priskiriama imčiai „nuo 2 metų ir daugiau“ bei už ją skiriami 4 balai.

88.3.                      Kriterijaus T3 balai apskaičiuojami pagal Pirkimo sąlygų 81.7 papunktyje nurodytą formulę T3 = (Ai : Amax ) x Y3; Ai = skirtumas tarp nagrinėjamo pasiūlymo tiekėjo deklaracijoje dėl mažiausio valandinio darbo užmokesčio, kuris bus mokamas pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams, nurodytos mažiausios valandinio atlyginimo reikšmės ir nurodyto tiekėjo kilmės šalyje mokamo minimalaus valandinio atlyginimo dydžio; Amax = didžiausias iš tiekėjų deklaracijose dėl mažiausio valandinio darbo užmokesčio, kuris bus mokamas pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams, nurodytos siūlomos mažiausios valandinio atlyginimo reikšmės ir to paties tiekėjo kilmės šalyje mokamo minimalaus valandinio atlyginimo dydžio skirtumas. Ieškovės siūlytas mažiausias valandinis atlyginimas pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams – (duomenys neskelbtini); ieškovės bei didžiausią atlyginimą pasiūliusio tiekėjo kilmės šalyje tuo metu mokėtas minimalus valandinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini); Y3 reikšmė nurodyta Pirkimo sąlygose: Y3 = 5. Didžiausias Pirkime siūlomas mažiausias valandinis atlyginimas pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams – (duomenys neskelbtini) (siūlė ,,YIT“ grupė). Ai = 4,11; Amax = 6,61; kriterijus T3 = (4,11 : 6,61) x 5 = 3,109 balai.

88.4.                      Kriterijaus T4 balai apskaičiuojami tiekėjų siūlomo specialisto vienos sutarties vertę priskiriant vienai iš lentelėje pateiktų imčių. Ieškovės pasiūlyto specialisto sutarties vertė 30 819 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), kuri priskiriama Pirkimo sąlygų 81.8 papunkčio lentelėje pateiktai imčiai „nuo 19 mln. (Eur be PVM)“, už kurią skiriami 6 balai.

89.       Kriterijaus C balai apskaičiuojami pagal Pirkimo sąlygų 81.3 papunktį – mažiausios pasiūlytos kainos (Cmin) ir vertinamo pasiūlymo kainos (Cp) santykį padauginant iš kainos lyginamojo svorio (X), t. y. C = (Cmin : Cp ) x X. Duomenys apie tiekėjų kainas pateikti į bylą. Grupės ,,YIT“ pasiūlymo kaina (be PVM) – 32 332 009,71 Eur; AB ,,Kauno tiltai“ – 32 820 983,65 Eur; ,,Eurovia“ grupės – 34 330 314,28 Eur; ieškovės – 25 430 998,26 Eur. Pagal formulę apskaičiavus balus pagal atitinkamas reikšmes (X = 60), gaunama, kad ,,Eurovia“ grupei už kriterijų C būtų skirti 53,780 balai, AB ,,Kauno tiltai“ 56,253 balai, ,,YIT“ grupei 57,104 balai, ieškovei 60 balų.

90.       Bendra kriterijų suma (C + T): ieškovė 98,109 balai, ,,YIT“ grupė 93,729 balai, AB ,,Kauno tiltai“ 93,227 balai, ,,Eurovia“ grupė 87,288 balai.

91.       Ieškovė pateikė viešųjų pirkimų eksperto Tomo Seikalio teisinę nuomonę, kurioje nurodyta, kad ieškovės pasiūlymas, nebuvus atsakovės neteisėtų veiksmų, būtų pripažintas laimėjusiu Pirkimą. Teisinėje nuomonėje nurodyta, kad pasiūlymų eilė atrodytų taip: 1) ieškovė – 98,11 balai; 2) ,,YIT“ grupė – 93,73 balai; 3) AB ,,Kauno tiltai“ – 93,23 balai; 4)  „Eurovia“ grupė – 87,29 balai.

92.       Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės apskaičiavimų pagrįstumą, nenurodė kitų aplinkybių ar kliūčių, dėl kurių ieškovė nebūtų pripažinta Pirkimo laimėtoja. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad jei atsakovė Pirkime būtų priėmusi teisėtus sprendimus, UAB „Fegda“ ir Tiltų statybos UAB „Tilsta“ grupė būtų pašalinta iš Pirkimo, o ieškovė būtų pripažinta Pirkimo laimėtoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tiesioginio priežastinio ryšio egzistavimą tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos.

Dėl žalos (netiesioginių nuostolių) atlyginimo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose 

93.       Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl tiekėjos (ieškovės) netiesioginių nuostolių. Tiekėjo netiesioginiai nuostoliai suprantami kaip negautos pajamos, t. y. realiai numatytos gauti lėšos, jeigu nebūtų pažeidimo, kurias tiekėjas būtų gavęs, jei jis būtų sudaręs ir vykdęs viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad netiesioginių nuostolių atlyginimo tikslas – atkurti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų prarastą ieškovo (tiekėjo) ir atsakovo (pirkėjo) turtinių interesų pusiausvyrą. Šalys de jure grąžinamos į padėtį, kuri de facto jau nebegalės egzistuoti, nes sutartis sudaryta su kitu tiekėju. Tokiu atveju vertinama, kokias pajamas ieškovas būtų gavęs, jei su juo būtų buvusi sudaryta sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015).

94.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginių nuostolių atlyginimas viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės prilygintinas negautų pajamų atlyginimui esant sutartiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 106 punktas).

95.       Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

96.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje dėl deliktinės perkančiųjų organizacijų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

97.       Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose pripažįstama, kad žalos kaip negauto grynojo pelno dydis paprastai apskaičiuojamas iš negautų pagal nesudarytą viešojo pirkimo sutartį pajamų, be kita ko, atėmus sąnaudas, kurios būtų patirtos uždirbant šias pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑359-469/2018; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑345‑248/2020).

Dėl ieškovės resursų pakankamumo Pirkimo sutarčiai vykdyti

98.       Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei būtų pakakę resursų Pirkimo sutarties vykdymui, nurodydama, jog ieškovė ginčo laikotarpiu vykdė pakeičiančias sutartis, o jų vykdymui reikalingų resursų ir jų likučio pakankamumo ginčo sutarties vykdymui teismas neanalizavo; ieškovė neįrodė, kad deklaruoti subrangovų pajėgumai jai faktiškai buvo prieinami; siektos vykdyti sutarties įgyvendinimui reikalingi resursai negali būti pripažįstami lengvai pakeičiamais; Ekspertizės akte padarytos išvados dėl resursų pakankamumo nepagrįstos.

99.       Nors ieškovė viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu buvo sudariusi sutartis su kitais subjektais, pažymima, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tiekėjai iš esmės neturėtų būti ribojami vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 115 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad galimybė vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių (viešojo pirkimo sutarties, kuri liko nesudaryta su tiekėju dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, ir kitų to paties tiekėjo sandorių) būtų objektyviai ribota tokiu atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu tiekėjo kitų sutarčių sudarymas iš esmės išsėmė jo resursus ir (ar) jis jų negalėjo kompensuoti, pasitelkti papildomai.

100.       Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, o teismo ekspertei pavesta atsakyti į klausimą, ar ieškovė 2019–2021 m. būtų turėjusi finansinių, žmogiškųjų ir techninių resursų Pirkime numatytiems darbams įvykdyti pagal Pirkime nurodytos rangos sutarties nuostatas, kartu su nurodytu laikotarpiu faktiškai įvykdytais darbais pagal kitas sutartis. Ekspertė, įvertinusi grynųjų pinigų likutį ieškovės sąskaitose, priėjo prie išvados, kad ieškovė būtų užtikrinusi užstato sumokėjimą (Ekspertizės akto p. 9). Ekspertė, palyginusi žaliavų ir komplektavimo detalių, mašinų ir įrangos, transporto priemonių bei kitų įrenginių, prietaisų ir įrankių apyvartumų rodiklius su UAB ,,Fegda“ rodikliais, padarė išvadą, kad finansinių ir techninių išteklių būtų pakankamai sutarčiai įvykdyti (Ekspertizės akto p. 11). Remdamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, palyginusi ieškovės ir UAB ,,Fegda“ vidutinius darbuotojų atlyginimus šalies mastu, ekspertė nustatė, kad žmogiškųjų išteklių būtų pakankamai sutarčiai įvykdyti (Ekspertizės akto p. 11).

101.       Atsakovė kritikuoja teismo ekspertės išvadas, nurodydama, kad ekspertė netaikė jokio mokslinio metodo, todėl šios išvados nepagrįstos. Iš Ekspertizės akto matyti, kad ekspertė įvertino konkrečius atitinkamų rodiklių dydžius pagal ieškovės pateiktus duomenis ir finansinės atskaitomybės dokumentus nuo 2019 m. iki 2021 m. – faktinį grynųjų pinigų likutį; faktinį apyvartinį kapitalą (skirtumą tarp įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų); žaliavų ir komplektavimo detalių, mašinų ir įrangos, transporto priemonių bei kitų įrenginių, prietaisų ir įrankių apyvartumą (kiek konkretaus ištekliaus tenka uždirbtoms pajamoms); faktinį darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokestį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo ekspertės atlikta konkrečių rodiklių analize, juolab atsakovei nenurodant, koks metodas, jos nuomone, turėjo būti taikomas, vertinant ieškovės resursų pakankamumą sutarčiai įvykdyti.

102.       Atsakovė nurodo, kad UAB „Fegda“ vykdė sutartį, o ieškovė jos nevykdė, todėl reikia analizuoti, ar ieškovė būtų galėjusi vykdyti sutartį kartu su kitomis ginčo laikotarpiu vykdytomis sutartimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Ekspertizės akte pateikta konkrečių ieškovės rodiklių nuo 2019 m. iki 2021 m. analizė, t. y. tuo laikotarpiu, kai ieškovė vykdė atsakovės akcentuojamas sutartis su kitais subjektais, ir būtent iš šių rodiklių padaryta išvada dėl ieškovės resursų pakankamumo.

103.       Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ieškovės resursai yra išsemiami ir nekompensuojami. Netiesioginių nuostolių, kilusių dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, nustatymo kontekste kaip išsemiami ir nekompensuojami vertintini tokie tiekėjo resursai, kurių panaudojimas vykdant prisiimtus įsipareigojimus paneigia galimybę juos panaudoti (kompensuoti) papildomiems įsipareigojimams vykdyti, nes šie resursai pagal savo pobūdį yra reti ir jų kompensavimas yra neįmanomas ar reikalauja neproporcingai didelių sąnaudų (pvz., reta ir itin brangi įranga, retos specializacijos ekspertas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 40 punktas). Atsakovė nenurodo argumentų dėl to, kad sutarties vykdymui būtų reikėję specifinės įrangos ar retos specializacijos ekspertų. Nė vienas iš pirmiau paminėtų resursų (žaliavos ir komplektavimo detalės, mašinos ir įranga, transporto priemonės, prietaisai, įrankiai, piniginės lėšos ir darbuotojai) pagal savo pobūdį nėra retas, specifinis ir išsemiamas. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi samprotavimai apie galimas kreditų rizikas šios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia.

104.       Atsižvelgiama ir į tai, kad daliai darbų įvykdyti ieškovė būtų pasitelkusi subrangovus. Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja tai, ar subrangovų pajėgumai ieškovei būtų prieinami. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad ieškovei būtų neprieinami subrangovų pajėgumai, nes kartu su pasiūlymu buvo pateikti galiojantys subrangovų patvirtinimai ir komerciniai pasiūlymai. Aplinkybės dėl to, kad dalis pasiūlymų baigė galioti iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o pasiūlymuose nurodytos kainos galėjo kisti, nepaneigia aplinkybės dėl subrangovų pajėgumų prieinamumo sutarties vykdymui, nes ieškovė sutarties vykdymo metu galėtų tiek tartis su subrangovais dėl atnaujintų kainų, tiek pasitelkti kitus, pasiūlyme nenurodytus subrangovus.

105.       Atsižvelgusi į aptartus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė turėjo pakankamai resursų Pirkimo sutarties vykdymui.

Dėl žalos dydžio

106.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas ir dydis nepreziumuojami. 

107.       Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

108.       Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑118/2010). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

109.       Ieškovės negauto grynojo pelno dydžiui nustatyti byloje buvo paskirta ekspertizė, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs Ekspertizės akto dalies dėl ieškovės negauto grynojo pelno trūkumus, šia dalimi nesirėmė, o grynojo pelno dydį nustatė pagal ieškovės kartu su ieškiniu pateiktą Vitalijaus Vilesko išvadą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl Ekspertizės akto ir Vitalijaus Vilesko išvadų įvertinimo.

110.       Ekspertizės metu nustatyta, kad tiekėjos, vykdžiusios Pirkimo sutartį, pajamos, lyginant su pasiūlymo kaina, išaugo 24,35 proc., todėl padaryta prielaida, jog ir ieškovės pajamos būtų išaugusios 24,35 proc. Teismo ekspertė nurodė, kad sutarties kaina galėjo būti padidinta atsižvelgiant į statybos darbų apimtis ir kainų augimą. Atitinkamai, ekspertė įvertino, kad ir ieškovė būtų gavusi 31 624 474,84 Eur pajamų (ekspertizės akto p. 34).

111.       Ekspertizės akte negautas pelnas buvo apskaičiuotas dviem būdais: 1) įvertinus pajamas ir sąnaudas – 410 366,48 Eur; 2) įvertinus rinkos ir ieškovės istorinį pagrindinės veiklos pelningumą – (duomenys neskelbtini) (remiantis rinkos duomenimis), (duomenys neskelbtini) (remiantis ieškovės duomenimis).

112.       Apskaičiuodama negautą pelną pirmuoju metodu, ekspertė nustatė, kad ieškovės sąnaudos (be darbo užmokesčio) sudarytų (duomenys neskelbtini) Eur; darbo užmokesčio savikaina (duomenys neskelbtini) Eur; kitos pastovios sąnaudos (duomenys neskelbtini) Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad numatomos sąnaudos buvo apskaičiuotos remiantis subrangovų pasiūlymais ir UAB „Sistela“ sąnaudų normatyvais 2019 m. kovo mėnesio kainomis.

113.       Vitalijaus Vilesko išvadoje nurodoma, kad ieškovė būtų gavusi 25 430 998,26 Eur pajamų, patyrusi (duomenys neskelbtini) sąnaudų ir gavusi 3 219 477,80 Eur pelno (neatskaičius pelno mokesčio). Išvadoje nurodoma, kad sąnaudoms apskaičiuoti naudoti subrangovų pasiūlymai atlikti atitinkamus darbus, komerciniai pasiūlymai įsigyti reikalingas medžiagas, ieškovė bazėse gaminamų ir reikalingų medžiagų savikainą patvirtinanti dokumentacija, komerciniai pasiūlymai įsigyti reikalingus gaminius, darbuotojams atitinkamu laikotarpiu mokėtą atlyginimą patvirtinanti dokumentacija, kaštų dydį reikalingiems mechanizmams patvirtinanti dokumentacija. Darbų, kuriuos ieškovė turėjo atlikti savarankiškai (ne pasitelkdama subrangovus), sąnaudos nustatytos UAB ,,Sistela“ pagalba parengiant lokalines sąmatas, į kurias yra įtrauktos pagrįstos ir tikėtinos išlaidos, įskaitant papildomų medžiagų vertę, papildomų mechanizmų vertę, papildomą darbo užmokestį, socialinio draudimo išlaidas, statybvietės išlaidas, pridėtines išlaidas.

114.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

115.       Ekspertizės akte nustatyta, kad tiekėjos, vykdžiusios pirkimo sutartį, pajamos, lyginant su pasiūlymo kaina, išaugo 24,35 proc., todėl padaryta prielaida, jog ir ieškovės pajamos būtų išaugusios 24,35 proc. Pagal šią išvadą ieškovė patikslino Vitalijaus Vilesko išvadoje pateikus skaičiavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjo patirtos netiesioginės žalos dydis privalo būti grindžiamas atsižvelgiant į konkursiniame pasiūlyme nurodytas kainas, kurios galiojo Pirkimo metu, t. y. tiekėjo gautinomis pajamomis yra laikoma tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-656/2013; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 110 punktas). Todėl tiek Ekspertizės akto išvada padidinti ieškovės gautinas pajamas, tiek ieškovės atliktas Vitalijaus Vilesko išvadų dėl gautinų pajamų perskaičiavimas laikomi nepagrįstais.

116.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Ekspertizės akto turinį, byloje esančius įrodymus, be kita ko, ieškovės pateiktas Arvydo Ziziliausko, Aleksandro Papšio ir Vitalijaus Vilesko išvadas, pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus dėl Ekspertizės akto trūkumų. 

117.       Ekspertizės akte klaidingai apskaičiuojamos sąnaudos subrangai, dalis sąnaudų dubliuojamos. Nors subrangovių (duomenys neskelbtini) pasiūlymai buvo gauti didesnei Pirkimo objekto darbų apimčiai, ieškovė iš šių subrangovių pasiūlymų pasirinko ir į galutinį pasiūlymą Pirkime įtraukė tik dalį jų siūlytų darbų: (duomenys neskelbtini) įtrauktų darbų kaina (duomenys neskelbtini) (subrangovės pasiūlyme nurodyta kaina (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) įtrauktų darbų kaina (duomenys neskelbtini) (pasiūlymo kaina (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) įtrauktų darbų kaina (duomenys neskelbtini) (pasiūlymo kaina (duomenys neskelbtini)). Tai nurodyta ir pačios ekspertės sudarytoje lentelėje Ekspertizės akto priede Nr. 10, taip pat lentelėje Nr. 22 (Ekspertizės akto p. 30). Nepaisant to, apskaičiuodama Pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas Ekspertizės akto priede Nr. 12 (Ekspertizės akto p. 148–149), ekspertė į sąnaudas minėtų subrangovių pasiūlymus įtraukė visa apimtimi.

118.       Ekspertizės akte dubliuojami Pirkimo objekto darbai ir jų atlikimo sąnaudos. Į sąnaudas įtraukdama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasiūlymus visa apimtimi, ekspertė dubliuoja ST žiniaraštį sudarančius darbus ir atitinkamai sąnaudas šiems darbams. Įtraukiamas tiek įkainis iš (duomenys neskelbtini) pasiūlymo („Kelio ženklų santvaros“, (duomenys neskelbtini)), tiek įkainis iš (duomenys neskelbtini) pasiūlymo („Bendras žiniaraštis (Santvaros)“, (duomenys neskelbtini)); pagal SD žiniaraštį įtraukiamas tiek įkainis iš UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymo („Bendras žiniaraštis (Susisiekimas)“, (duomenys neskelbtini)), tiek įkainis iš UAB „Biseris“ pasiūlymo (eilutės Nr. 1-19, įkainis, susumavus – (duomenys neskelbtini)); dubliuojamos sąnaudos daliai SK-1 žiniaraščio darbų atlikti, nes įtraukiamas tiek įkainis iš (duomenys neskelbtini) pasiūlymo („Bendras žiniaraštis SK-1“, (duomenys neskelbtini)), tiek įkainis iš (duomenys neskelbtini) pasiūlymo (eilutės Nr. 21–25, įkainis, susumavus – (duomenys neskelbtini)); dubliuojamos sąnaudos daliai SK-2 žiniaraščio darbų atlikti, nes įtraukiamas tiek įkainis iš (duomenys neskelbtini) pasiūlymo („Bendras žiniaraštis SK-2“, (duomenys neskelbtini)), tiek įkainis iš (duomenys neskelbtini) pasiūlymo (eilutės Nr. 27–48, įkainis, susumavus – (duomenys neskelbtini)). Pažymima, kad Pirkime teiktame pasiūlyme ST žiniaraščio darbams atlikti buvo pasirinkta (duomenys neskelbtini) (t. y. (duomenys neskelbtini) nepasirinkta). Dubliuojamos sąnaudos daliai AK žiniaraščio darbų (CFA tipo poliams) atlikti, nes įkainis už tuos pačius darbus įtraukiamas tiek iš (duomenys neskelbtini) („Gręžtinius CFA tipo polius (Akustinės sienutės)“, (duomenys neskelbtini)), tiek iš (duomenys neskelbtini) pasiūlymo („Bendras žiniaraštis (Akustika)“, kaina, apimanti ir polius, – (duomenys neskelbtini)). Pasiūlyme AK žiniaraščio darbams atlikti buvo pasirinkta (duomenys neskelbtini) (t. y. (duomenys neskelbtini) nepasirinkta). Dalies darbų iš (duomenys neskelbtini) pasiūlymo („Laikinosios spraustasienės sukalimas“ (duomenys neskelbtini); „Laikinosios spraustasienės ištraukimas“ (duomenys neskelbtini)) nebuvo ketinama įsigyti (SK-2 žiniaraščio 1 skyriaus 1.5 eilutė).

119.       Ekspertizės akte apskaičiuojama, kad 2011–2019 m. vidutinis ieškovės pastovių sąnaudų ir pajamų santykio vidurkis buvo (duomenys neskelbtini) (Ekspertizės akto lentelė Nr. 28) ir daroma prielaida, jog ieškovės pastovios sąnaudos, sudarius Pirkimo sutartį, būtų išaugusios proporcingai išaugusioms pajamoms – (duomenys neskelbtini) (Ekspertizės akto lentelė Nr. 30). Teisėjų kolegija sutinka su Arvydo Ziziliausko ir Aleksandro Papšio išvadose pateiktu vertinimu, kad papildomų sąnaudų augimo prielaida yra klaidinga. Kaip nurodoma specialistų išvadose, pastovioms sąnaudoms priskiriamos pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos ir kitos sąnaudos, kurių negalima patikimai priskirti atskiriems projektams, todėl jos mažina įmonės, bet ne konkretaus projekto grynąjį pelną. Pastovios sąnaudos yra ta įmonės sąnaudų dalis, kuri patiriama pastoviai ir be kurios įmonė negalėtų funkcionuoti. Pastovios sąnaudos patiriamos nepriklausomai nuo to, ar konkretus projektas yra vykdomas, jis pelningas ar nuostolingas. Pastovios sąnaudos yra pernelyg nutolusios nuo projektų veiklos, jų dydis daugiau priklauso nuo pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų, verslo strategijos, verslo sprendimų, tokių kaip skirti paramą, išmokėti premijas, pirkti verslo konsultacijas, skirti lėšas rinkodarai, reklamai, naujų rinkų analizei. Kaip matyti iš teismo ekspertės nustatytų duomenų apie ieškovės veiklą (Ekspertizės akto lentelė Nr. 27), ieškovės pardavimo pajamos neturi realios įtakos ieškovės pastoviųjų sąnaudų dydžiui ir tarpusavyje nekoreliuoja, todėl, apskaičiuojant ieškovės negautą grynąjį pelną, iš gautinų pajamų nepagrįstai išskaičiuotos pastoviosios sąnaudos.

120.       Teisėjų kolegija pritaria, kad Ekspertizės akte ekspertė nepagrįstai grynojo pelno apskaičiavimui pasirinko darbo užmokesčio vidurkį už 2011–2019 m., tai yra (duomenys neskelbtini) nuo pajamų, nes, pirma, iš projekto sąnaudų atėmus projekto sąmatoje nurodytą darbo užmokesčio dalį (pagal apskaitos duomenis), dalis darbo užmokesčio liko mechanizmų savikainoje, kuri nebuvo eliminuota (UAB ,,Sistela“ 2024 m. rugpjūčio 19 d. rašte paaiškinama, kad statybos skaičiuojamųjų kainų rekomendacijose yra pateikiamos mechanizmų eksploatacijos kainos, kuriose yra įskaičiuoti visi mechanizmų eksploatacijos kaštai, įskaitant ir kaštus, susijusius su jį eksploatuojančių darbininkų darbo užmokesčiu), taigi, darbo užmokesčio dalis, esanti mechanizmų savikainoje buvo sudubliuota; antra, darbo užmokesčio vidurkis už 2011–2019 m. neatspindi konkretaus projekto sąnaudų dėl darbo užmokesčio.

121.       Pažymima ir tai, kad Ekspertizės akte dalis sąnaudų nebuvo įtraukta – (duomenys neskelbtini) per mažos sąnaudos, susijusios su (duomenys neskelbtini) darbais; (duomenys neskelbtini) per mažos sąnaudos, susijusios su (duomenys neskelbtini) darbais; (duomenys neskelbtini) sąnaudos, susijusios su (duomenys neskelbtini) darbais.

122.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų klaidų kiekį ir esminį pobūdį, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepakankamai išsamiai motyvavęs, pagrįstai nusprendė nesivadovauti Ekspertizės akto dalimi dėl negauto grynojo pelno apskaičiavimo, nes dėl akte nustatytų klaidų kyla pagrįstų abejonių jo rezultatais. Atsižvelgiama ir į tai, kad dėl prie Ekspertizės akto pridėto sąnaudų apskaičiavimo neišsamumo (priedas Nr. 12) teismas neturi galimybės nustatyti visų galimų klaidų ir pakoreguoti Ekspertizės akte atliktus apskaičiavimus dėl sąnaudų. Palygimui, prie Vitalijaus Vilesko išvados dėl ieškovės negauto pelno dėl kiekvienos atskiros darbų grupės patirtos sąnaudos pagrindžiamos atskirais žiniaraščiais dėl darbo užmokesčio, mechanizmų poreikio, medžiagų poreikio; išvadoje pateikiami detalūs apskaičiavimai ir nuorodos į juos pagrindžiančius dokumentus. Ekspertizės akte pateiktu alternatyviu grynojo pelno apskaičiavimu (įvertinus rinkos ir ieškovės istorinį pagrindinės veiklos pelningumą) nėra pagrindo vadovautis, nes jis neatskleidžia tokio pobūdžio bylose nustatinėjimo grynojo pelno iš konkretaus projekto dydžio. Šiuo aspektu pažymima, kad, priklausomai nuo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo sutarties specifikos (pavyzdžiui, didžioji dalis sutarties vertės sukuriama žmogiškaisiais ištekliais, asmenų laiko sąnaudomis, jų intelektu ir pan.), pristatytas negautų pajamų įrodinėjimo modelis gali iš dalies ar visiškai netikti, todėl gali būti aktualu vertinti ir kitokio pobūdžio įrodymus, inter alia, įprastinę tam tikros ekonominės veiklos rūšies pelno maržą, tačiau nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

123.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su Vitalijaus Vilesko išvada, nurodydamas, kad mechaninis ieškovės pateiktų duomenų apdorojimas, pasitelkiant UAB „Sistela“ programą, negali būti laikomas savarankišku, nepriklausomu ir teisingu negauto pelno tyrimo metodu, o tokie apskaičiavimai negali būti laikomi pagrįstu įrodymu apie realias ginčo sutarties vykdymo sąnaudas; išvadoje nurodomas pelnas nėra realus, atsižvelgus į istorinį ieškovės pelningumą; specialistas neturi specialiųjų ekonomikos ir (ar) finansų srities žinių, reikalingų ekspertinei išvadai pateikti.

124.       Kaip minėta šioje nutartyje, panašaus pobūdžio bylose negautas pelnas apskaičiuojamas iš negautų pagal su perkančiąja organizacija nesudarytą viešojo pirkimo sutartį pajamų atėmus sąnaudas, kurios būtų patirtos uždirbant šias pajamas. Tiekėjų sąnaudos paprastai apskaičiuojamos remiantis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga SĄMATA (paprastai vadinama Sistela). Pažymima, kad UAB ,,Sistela“ programinė įranga naudota Ekspertizės akte, taip pat kitose bylose pateiktuose ekspertizės aktuose, kurie pripažinti pagrįstais (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-247-302/2020). Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Vitalijaus Vilesko išvadoje, net ir naudojant sąnaudų apskaičiavimo programą, nustatinėtos ir vertintos ne statistinės, bet individualios bei realios vykdymo sąnaudas, nes išvadoje skaičiavimai grindžiami individualiai ieškovės sąnaudas patvirtinančiais įrodymais.

125.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pelnas, gaunamas vykdant konkretų projektą, ir apmokestinamasis metinis įmonės pelnas gali smarkiai skirtis dėl skirtingo atskirų projektų pelningumo, įmonės pasirinktos finansų valdymo strategijos ir kitų veiksnių. Negautas pajamas sutapatinus su įmonės metiniu pelnu, nuostolingai dirbanti įmonė prarastų teisę į žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais neteisėtais veiksmais, atlyginimą. Skirtingų sutarčių pelningumas gali smarkiai skirtis. Tai, kad ieškovės vykdytų kitų sutarčių pelningumas yra mažesnis, nei ketinta gauti iš viešojo pirkimo sutarties su atsakove, negali būti vertinama kaip argumentas, paneigiantis ieškovės teisę į žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais atsakovės neteisėtais veiksmais, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 51 punktas).

126.       Atsakovė kvestionuoja Vitalijaus Vilesko kompetenciją. Bylos duomenys patvirtina, kad Vitalijui Vileskui suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statiniai: susisiekimo komunikacijos: keliai, keliai (gatvės), geležinkelio kelias, oro uostų (aerodromų) statiniai); suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas (statiniai: susisiekimo komunikacijos: keliai, keliai (gatvės), geležinkelio kelias, oro uostų (aerodromų) statiniai, kiti transporto statiniai; projekto dalys: konstrukcijų, susisiekimo, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo); suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statiniai: susisiekimo komunikacijos: kiti transporto statiniai). Vitalijus Vileskas įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (statybos techninės veiklos ekspertizė). 

127.       Teisėjų kolegija pažymi, kad negautų pajamų įrodinėjimo specifika yra ta, kad planuojamos sąnaudos negali būti įrodomos buhalterinės apskaitos dokumentais, nes jos dar nėra patirtos, todėl įprastai planuojamų sąnaudų dydį įrodinėjanti šalis pateikia savo skaičiavimus dėl planuojamų sąnaudų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu teismui nekyla abejonių dėl pateiktų skaičiavimų, o kita šalis nepateikia savo atsikirtimų dėl šių skaičiavimų, tai teismas gali laikyti žalos dydį įrodytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 39 punktas).

128.       Iš Vitalijaus Vilesko išvados matyti, kad ja iš esmės įrodinėjamos ieškovės sąnaudos, t. y. pateiktas ieškovės sąnaudų apskaičiavimas, grindžiamas individualiai ieškovės pateiktais duomenimis. Vitalijaus Vilesko išvada išsamiai motyvuota, argumentuota, teisėjų kolegija nenustatė išvadoje pateikiamų apskaičiavimų trūkumų. Atsakovė, be pirmiau aptartų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo pripažinti nepagrįstais, nenurodo konkrečių atsikirtimų dėl Vitalijaus Vilesko išvadoje pateiktų sąnaudų apskaičiavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste, įvertinus negautų pajamų (negauto pelno) įrodinėjimo specifiką tokio pobūdžio bylose (t. y. iš esmės vertinami skaičiavimai dėl sąnaudų konkrečiame projekte), Vitalijaus Vilesko kompetenciją statybų srityje (ypač dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo), daroma išvada, kad aplinkybė, jog Vitalijus Vileskas neturi specialių ekonominių ar finansinių žinių, nesudaro pagrindo nesivadovauti jo pateikta išvada ir skaičiavimais.

129.       Atsakovė byloje pateikė Rimo Butkevičiaus ir Eriko Lenkevičiaus išvadą dėl ieškovės negauto pelno, kurioje pateikti skaičiavimai, atsižvelgiant į: 1) statybų sektoriaus faktinius rezultatus; 2) ieškovės faktinius kelių tiesimo veiklos rezultatus; 3) ieškovės pelningumą faktiškai vykdytame panašiame projekte. Pirmuoju metodu apskaičiavus negautą grynąjį pelną, gauta (duomenys neskelbtini) suma. Antruoju ir trečiuoju metodu apskaičiavus negautą grynąjį pelną, ieškovės negauto pelno dydis, išreiškus jį procentais, būtų neigiamas, todėl lygus (duomenys neskelbtini).

130.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktą specialistų išvadą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo ieškovės negautam pelnui nustatyti. Visų pirma, aptartoje išvadoje nepagrįstai nesiremiama pagrindiniu negauto pelno apskaičiavimo metodu. Išvadoje toks sprendimas grindžiamas tuo, kad iš ieškovės pateiktų žiniaraščių, lokalinių sąmatų ir pasiūlymo negalima atlikti statybos sąnaudų elementų kainų augimo indeksavimo pagal statybos elementų kainų augimą, tačiau indeksavimas nėra reikalingas, nes kainos nustatomos pagal pasiūlyme nurodytas (ar buvusias pasiūlymo pateikimo metu) kainas. Išvadoje taip pat nurodoma, kad negalima nustatyti ir įvertinti reikšmingos sankryžos rekonstravimo darbų savikainos dalies (duomenys neskelbtini) pagrįstumo, tačiau visų subrangovų pasiūlymai ir kiti dokumentai, kuriais grindžiamos sąnaudos, yra bylos medžiagoje; jie išsamiai įvertinti ir aptarti Vitalijaus Vilesko išvadoje. Antra, išvadoje nepagrįstai vertinama, kad ieškovė būtų patyrusi papildomai ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio sąnaudų dėl to, kad įmonėje 2020 m. augo vidutinis darbo užmokestis. Kaip minėta, vertinant Ekspertizės aktą, šie duomenys neatspindi konkretaus projekto sąnaudų darbo užmokesčiui. Trečia, nei bendras sektoriaus pelningumas, nei ieškovės kitų vykdytų sutarčių pelningumas taip pat neatspindi ieškovės negauto grynojo pelno iš konkretaus projekto.

131.       Teisėjų kolegija, įvertinusi negauto pelno įrodinėjimo specifiką panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgusi į aptartus motyvus dėl pateiktų įrodymų negauto pelno dydžiui pagrįsti,  Vitalijaus Vilesko išvadą pripažįsta patikimiausiai ir geriausiai ieškovės negautą grynąjį pelną iš konkrečios Pirkimo sutarties pagrindžiančiu įrodymu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės grynąjį pelną, pagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu, tačiau suklydo, nurodydamas ieškovės grynojo pelno dydį (3 219 477,80 Eur), nes išvadoje buvo nurodytas pelnas, neatskaičius 15 proc. pelno mokesčio. Ieškovės grynasis pelnas, atskaičius pelno mokestį, sudaro 2 736 556,13 Eur. Kadangi tiekėjo patirtos netiesioginės žalos dydis privalo būti grindžiamas konkursiniame pasiūlyme nurodytomis kainomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ieškovės atliktu Vitalijaus Vilesko išvadų dėl gautinų pajamų perskaičiavimu pagal nepagrįstą Ekspertizės akto išvadą (žr. šios nutarties 115 punktą).

132.       Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 50 proc. ieškovės kaltės dalį dėl pasiūlymo atmetimo, remdamasis CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis, ieškovei priteistą žalą sumažino per pusę.

133.       Viena vertus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiasi CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis, kuriose numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Kita vertus, teismo argumentai dėl šalių kaltės proporcijų ir nuostolių sumažinimo leidžia teigti, jog teismas visgi taikė CK 6.248 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlyginti nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

134.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino dalinę ieškovės kaltę ir šiuo pagrindu sumažino iš atsakovės priteistą žalos atlyginimo dydį. Šioje nutartyje pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės specifiką, neteisingai nurodė, jog atsakovės kaltė preziumuojama. Kadangi atsakovės atsakomybė kyla be kaltės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovės kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas atlygintinos žalos dydį, rėmėsi tuo, kad ieškovė neaiškiai nurodė papildomos garantijos terminą pasiūlyme. Tačiau remiantis šioje nutartyje aptartu dvipakopiu perkančiųjų organizacijų žalos atlyginimo modeliu, būtent perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo procese (pirmojoje pakopoje) įvertinamos priešpriešinės ginčo šalių pozicijos ir tiekėjo pasiūlymo trūkumų pobūdis. Aplinkybės dėl ieškovės neaiškiai nurodyto papildomos garantijos termino jau buvo įvertintos sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo (žr. šios nutarties 68 punktą). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties turinio matyti, kad nors ieškovė pasiūlyme papildomos garantijos terminą nurodė su trūkumais, tačiau perkančioji organizacija, spręsdama dėl šio trūkumo pobūdžio, pernelyg formaliai taikė Pirkimo sąlygas. Be to, aplinkybę, kad ieškovės pasiūlymas nebuvo pripažintas laimėjusiu Pirkimo, nulėmė ir tai, jog perkančioji organizacija priėmė neteisėtą sprendimą dėl Pirkimą laimėjusios tiekėjų grupės pasiūlymo, nes neatsižvelgė į šios tiekėjų grupės pateiktų duomenų melagingumą ir leido net kelis kartus tikslinti kvalifikacijos duomenis. Taigi, negautas ieškovės pajamas nulėmė būtent perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, o ne ieškovės pasiūlymo trūkumai. Teisėjų kolegijos nuomone, procese dėl žalos atlyginimo neturėtų būti pakartotinai vertinamos panašaus pobūdžio aplinkybės, be kita ko, jomis remiamasi sprendžiant dėl žalos dydžio sumažinimo.

135.       Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija, remdamasi visiško nuostolių atlyginimo principu, konstatuoja, kad ieškovė įrodė 2 736 556,13 Eur žalos (negauto grynojo pelno) dydį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

136.       Apibendrindama šiame procesiniame sprendime nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, nors ir lakoniškai motyvavęs, tačiau iš esmės teisingai pritaikęs teisinį reguliavimą, tinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio. Visgi, teismas suklydo nustatydamas ieškovės negautą grynąjį pelną, nes neišskaičiavo iš Vitalijaus Vilesko išvadoje apskaičiuotos negauto pelno sumos pelno mokesčio. Teismas, neįvertinęs ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagrindžiančios perkančiųjų organizacijų civilinės atsakomybės specifiką, nepagrįstai pripažino ieškovės kaltės dalį dėl jai kilusios žalos ir šiuo pagrindu sumažino atlygintinos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – iš atsakovės ieškovės naudai priteistos atlygintinos žalos dydis padidinamas iki 2 736 556,13 Eur, taip pat pakeičiama suma už kurią skaičiuojamos pirmosios instancijos teismo priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

137.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

138.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis).

139.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 80,42 proc., atmestų reikalavimų dalis – 19,58 proc.

140.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime dėl, teismo teigimu, nepateisinamo dydžio abiejų šalių išlaidų advokatų pagalbai apmokėti (ieškovės – 227 367,51 Eur, atsakovės – 101 631,46 Eur) nusprendė sumažinti šalių išlaidas pagal darbo, reikalingo tinkamai atstovauti šalims, apimtis, bylos pobūdį ir Rekomendacijas. Atstovaujant ieškovei, teismo įsitikinimu, buvo būtina surašyti ieškinį, dubliką (atsakovės advokatėms atsiliepimą į ieškinį, tripliką) ir atstovauti šalims 8 teismo posėdžiuose (5 posėdžiai truko mažiau kaip 30 min., todėl dalyvavimas juose nevertinamas), kurių bendra trukmė – 16 valandų. Be to, vienam dalyvaujančiam byloje asmeniui pakanka vieno advokato, tad užmokestis skaičiuojamas, turint omenyje, kad šaliai atstovauja vienas advokatas. Už aptartas teisines paslaugas teismas ieškovės išlaidas advokato pagalbai sumažino iki 11 675,30 Eur, atsakovės – iki 11 706,35 Eur.

141.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino jos prašytas priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teigdama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė į bylą be atsiliepimo į ieškinį ir tripliko pateikė 17 kitų procesinių dokumentų, už kurių paruošimą atsakovei turi būti atlyginta; šalims privalo būti priteisiamos išlaidos ir už pasirengimą teismo posėdžiams; teismas nepagrįstai sumažino išlaidas už teisinę pagalbą, kadangi ieškovė byloje nepateikė įrodymų apie atsakovės atstovų neprotingą honoraro dydį; teismas neatsižvelgė į visas į kitas svarbias aplinkybes, numatytas Rekomendacijų 2 punkte – bylos nagrinėjimas truko beveik ketverius metus, byla yra išskirtinai sudėtinga, susijusi, be kita ko, su ES teisės klausimais, didelės apimties; itin sudėtingas ir kompleksiškas šios bylos pobūdis nulėmė objektyvų dviejų advokatų dalyvavimo būtinumą.

142.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98  straipsnio 2 dalis).

143.       Kasacinio teismo yra nurodyta, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisine? pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 330 248/2020, 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės argumentų, susijusių su ginčo sudėtingumu, pažymi, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas pagrindas viršyti Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas). Nagrinėjamu atveju, nors byla pirmosios instancijos teisme ir buvo nagrinėjama beveik ketverius metus, byloje kilęs ginčas – dėl perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės – savo esme nėra išskirtinai sudėtingas, Lietuvos teismų praktika dėl perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės sąlygų yra pakankamai aiški ir išplėtota, byloje nebuvo sprendžiama dėl naujų, anksčiau teismų nenagrinėtų teisinių klausimų. Aplinkybė, kad šalys ginčijosi dėl iš esmės visų bylai svarbių aspektų, o atsakovė reiškė poziciją dėl valstybės atsakomybės sąlygų taikymo, ją grisdama ESTT jurisprudencija, nėra laikytina objektyviu bylos išskirtinį sudėtingumą patvirtinančiu požymiu. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priteisti Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančias bylinėjimosi išlaidas.

144.       Visgi, atsižvelgiant į byloje teiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pripažinti pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidas vos už kelių byloje pateiktų procesinių dokumentų parengimą ir dalyvavimą 8 teismo posėdžiuose. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė atskirų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo, tačiau pareiškė prašymą priteisti visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti abiejų šalių teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat ,,pralaimėjęs moka“ taisyklės esmę, iš naujo įvertina šalių prašytų priteisti teisinių išlaidų dydį ir pagrįstumą pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius.

145.       Tiek ieškovei, tiek atsakovei byloje atstovavo du advokatai. Rekomendacijų 4 punkte nustatyta, kad, neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Įvertinus pirmiau aptartus argumentus, kurių pagrindu ginčas nepripažintas kaip išskirtinai sudėtingas, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog kelių advokatų dalyvavimas buvo būtinas.

146.       Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kuriais remiantis imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

147.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑156‑701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-466-403/2018, 41 punktas). Taip pat nepriteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 64 punktas).

148.       Ieškovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 227 367,51 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai.

149.       PVM sąskaitos faktūros Nr. 2020-12-120 (2 323,20 Eur); Nr. 2021-01-177 (8 518,40 Eur); Nr. 2021-02-146 (4 549,60 Eur); Nr. 2021-03-157 (677,60 Eur); Nr. 2021-04-191 (1 839,20 Eur); Nr. 2021-05-140 (8 833 Eur); Nr. 2021-06-144 (15 113,40 Eur) išrašytos už šias teisines paslaugas: komunikaciją su ieškove, dokumentų analizę, ieškinio parengimą, komunikaciją su specialistu. Ieškovei atlyginamos išlaidos už ieškinio parengimą, už šią teisinę paslaugą galutinai atsiskaityta 2021 m. liepos mėn. (pažymima, kad išlaidos už konkrečią teisinę paslaugą paskirstytos per keletą PVM sąskaitų faktūrų, taigi apmokėtos skirtingais laikotarpiais, todėl čia ir toliau nutartyje teisėjų kolegija vertina paskutinį atliktą mokėjimą už konkrečią teisinę paslaugą), todėl maksimali priteistina suma už šios paslaugos suteikimą sudaro 3 793,50 Eur (Rekomendacijų 8.2 papunktis).

150.       PVM sąskaitos faktūros Nr. 2021-09-141 (871,20 Eur), Nr. 2021-10-093 (6 485,60 Eur), Nr. 2021-11-136 (4 501,20 Eur) išrašytos už atsiliepimo į ieškinį analizę ir dubliko parengimą. Atlyginamos tik išlaidos už dubliko parengimą. Už šią paslaugą galutinai atsiskaityta 2021 m. gruodžio mėn., todėl maksimali priteistina suma už šios paslaugos suteikimą sudaro 2 349,60 Eur (Rekomendacijų 8.3 papunktis).

151.       PVM sąskaitos faktūros Nr. 2022-01-179 (1 161,60 Eur); Nr. 2022-02-221 (108,90 Eur) išrašytos už tolimesnių veiksmų analizę ir pranešimo apie advokatų užimtumą parengimą. Už šias paslaugas ieškovei neatlyginama.

152.       PVM sąskaita faktūra Nr. 2022-04-120 (6 679,20 Eur) išrašyta už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje. Posėdis truko 2 val. Sąskaitoje nurodyta, kad pasiruošimas (dviem advokatams) truko 20 val. Atsižvelgus į tai, kad tai buvo pirmasis teismo posėdis byloje, į tai, jog dviejų advokatų dalyvavimas nebuvo būtinas, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu 10 val. trukmės pasiruošimą teismo posėdžiui. Už teisinę paslaugą atsiskaityta 2022 m. gegužės mėn. Už dalyvavimo teismo posėdyje ir pasiruošimo jam teisinę paslaugą pagrįsta išlaidų suma pripažįstama 2 015,16 Eur (Rekomendacijų 8.19 papunktis).

153.       PVM sąskaitose faktūrose Nr. 2022-05-183 (5 013,20 Eur); Nr. 2022-06-100 (3 127,38 Eur); Nr. 2022-09-208 (12 000,95 Eur); Nr. 2022-10-174 (1 742,20 Eur); Nr. 2022-11-156 (1 113,20  Eur); Nr. 2022-12-144 (2 922,15 Eur) išskirtos šios paslaugos: susitikimai su klientu, informacijos analizė; rašytinių paaiškinimų rengimas; pasirengimas teismo posėdžiui (2,5 val.) ir dalyvavimas 2022 m. birželio 13 d. teismo posėdyje (posėdis truko trumpiau nei 30 min); paaiškinimų dėl ekspertizės rengimas; pasirengimas teismo posėdžiui (5 val.) ir dalyvavimas 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje (posėdis truko trumpiau nei 30 min); teismų praktikos analizė, komunikacija su galimais ekspertais, komunikacija dėl ekspertizės. Teisėjų kolegija, įvertinusi sąskaitų apmokėjimo datas, nusprendžia atlygintinomis išlaidomis pripažinti išlaidas už rašytinių paaiškinimų parengimą (už paslaugą atsiskaityta 2022 m. birželio 22 d.) – 671,72 Eur; už paaiškinimų dėl ekspertizės parengimą (už paslaugą atsiskaityta 2022 m. spalio mėn.) – 712,20 Eur; už pasirengimą dalyvauti 2022 m. birželio 13 d. teismo posėdyje (2,5 val.) (už paslaugą atsiskaityta 2022 m. rugpjūčio mėn.) – 432,48 Eur; už pasirengimą dalyvauti 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje (5 val.) (už paslaugą apmokėta 2022 m. spalio mėn.) – 890,25 Eur (Rekomendacijų 8.16, 8.19 papunkčiai). Iš viso pagal šias sąskaitas – 2 706,65 Eur.

154.       PVM sąskaitose faktūrose Nr. 2023-01-181 (3 676,15 Eur); Nr. 2023-02-149 (6 219,09 Eur); Nr. 2023-03-188 (8 987,28 Eur); Nr. 2023-04-211 (1 357,46 Eur); Nr. 2023-05-205 (1 183,55  Eur); Nr. 2023-07-027 (920 Eur); Nr. 2023-09-169 (7 910 Eur); Nr. 2023-11-010 (5 009,40 Eur); Nr. 2023-11-221 (10 176,10 Eur) nurodomos šios paslaugos: komunikacija dėl ekspertizės, duomenų ekspertei pateikimas, susitikimai su klientui; prašymo dėl įrodymų išreikalavimo rengimas; komunikacija su klientu; Ekspertizės akto analizė; rašytinių paaiškinimų dėl Ekspertizės akto trūkumų ir klausimų ekspertei rengimas; pasirengimas 2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžiui (4 val.) ir dalyvavimą jame (posėdis truko trumpiau nei 30 min.). Teisėjų kolegija, įvertinusi sąskaitų apmokėjimo datas, nusprendžia atlygintinomis išlaidomis pripažinti išlaidas už prašymo dėl įrodymų išreikalavimo parengimą (už paslaugą atsiskaityta 2023 m. birželio mėn.) – 760,12 Eur; už rašytinių paaiškinimų dėl Ekspertizės akto trūkumų ir klausimų ekspertei parengimą (už paslaugą atsiskaityta 2023 m. gruodžio mėn.) – 800,04 Eur; už pasirengimą dalyvauti 2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje (4 val.) (už paslaugą atsiskaityta 2023 m. gruodžio mėn.) – 800 Eur. Iš viso pagal šias sąskaitas – 2 360,16 Eur (Rekomendacijų 8.16, 8.19 papunkčiai).

155.       PVM sąskaitose faktūrose Nr. 2023-12-145 (1 675,85 Eur); Nr. 2024-02-131
(3 000,80 Eur); Nr. 2024-03-201 (16 032,50 Eur) nurodomos šios paslaugos: prašymo dėl įpareigojimo ekspertę atsakyti klausimus raštu rengimas; komunikacija ir susitikimai su klientu; pasirengimas 2024 m. kovo 1 d. teismo posėdžiui (6 val. du advokatai) (posėdis truko trumpiau nei 30 min.); 4) pasirengimas 2024 m. kovo 20 d. teismo posėdžiui (du advokatai 16 val.) (posėdis truko 3 val.). Teisėjų kolegija, įvertinusi sąskaitų apmokėjimo datas, nusprendžia atlygintinomis išlaidomis pripažinti išlaidas už prašymo dėl įpareigojimo ekspertę atsakyti į klausimus raštu (už paslaugą atsiskaityta 2024 m. sausio mėn.) – 807,28 Eur; už pasirengimą dalyvauti 2024 m. kovo 1 d. teismo posėdyje (pagrįstomis laikomos 3 val.; apmokėta 2024 m. kovo mėn.) – 605,46 Eur; už pasirengimą 2024 m. kovo 20 d. teismo posėdžiui (pagrįstomis laikomos 8 val.) (apmokėta 2024 m. balandžio mėn.) ir dalyvavimą jame (3 val.) – 2 321,33 Eur. Iš viso pagal šias sąskaitas – 3 734,07 Eur (Rekomendacijų 8.16, 8.19 papunkčiai).

156.       Už PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2024-04-235 (6 267,80 Eur) nurodytas paslaugas – prašymo dėl teisėjo nušalinimo parengimą, neatlyginama, nes šis procesinis dokumentas rengtas ieškovės inciatyva ir buvo atmestas.

157.       Už PVM sąskaitose faktūrose Nr. 2024-05-229 (556,60 Eur); Nr. 2024-06-153
(4 743,20 Eur); Nr. 2024-07-165 (713,90 Eur) nurodytas paslaugas – komunikaciją su klientu, veiksmų plano rengimą, potencialią ekspertų paiešką atskirai neatlyginama.

158.       PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2024-08-146 (20 541,15 Eur) nurodytos šios išlaidos: susipažinimas su specialistų išvadomis ir pasiruošimas 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžiui (teismo posėdis truko trumpiau nei 30 min.); pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo rengimas; prašymo dėl įrodymų parengimas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškimui dėl ieškinio reikalavimų padidinimo reikėjo susipažinti su specialistų išvadomis, apibendrinti argumentus dėl Ekspertizės akto trūkumų ir specialistų išvadų, teisėjų kolegija, apskaičiuodama išlaidas už pareiškimo parengimą, taiko Rekomendacijų 8.2 papunktyje nurodytą koeficientą (kaip už ieškinio parengimą) ir laiko, kad visos kitos paslaugos įeina į šios paslaugos suteikimą. Paslauga apmokėta 2024 m. rugsėjo mėn., pagal Rekomendacijas išlaidos sudaro 5 402,50 Eur.

159.       PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2024-09-192 (5 547,85 Eur); Nr. 2024-10-216 (6 340,40 Eur); Nr. 2024-10-216 (6 340,40 Eur) nurodomos šios paslaugos: rašytinių paaiškinimų rengimas, pasiruošimas 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžiui (5 val.) (posėdis truko trumpiau nei 30 min.); pasiruošimas ir atstovavimas 2024 m. spalio 28 d. teismo posėdyje (posėdis truko trumpiau nei 30 min). Teisėjų kolegija nusprendžia pagrįstomis pripažinti išlaidas už rašytinių paaiškinimų parengimą (apmokėta 2024 m. lapkričio mėn.) – 878,56 Eur, ir pasiruošimą 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžiui (5 val.) (apmokėta 2024 m. spalio mėn.) – 1 098,20 Eur; iš viso – 1 976,76 Eur (Rekomendacijų 8.16, 8.19 papunkčiai).

160.       PVM sąskaitose faktūrose Nr. 2024-10-216 (6 797,18 Eur); Nr. 2024-12-215 (6 177,05 Eur); Nr. 2025-01-128 (8 532,52 Eur); Nr. 2025-02-191 (5 566 Eur) nurodytos šios išlaidos: rašytinių paaiškinimų rengimas; pasirengimas 2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžiui (6 val.) (posėdis truko 3 val.); komunikacija su teismu; dokumentų analizė; baigiamosios kalbos rengimas ir pasiruošimas 2025 m. sausio 31 d. posėdžiui (34 val.) (posėdis truko 3 val.); prezentacijos posėdžiui ruošimas. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis išlaidas už rašytinių paaiškinimų parengimą (apmokėta 2025 m. vasario mėn.) – 895,16 Eur; pasirengimą 2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžiui (3 val.) ir dalyvavimą jame (3 val.) (apmokėta 2024 m. gruodžio mėn.) – 1 317,84 Eur; pasiruošimą 2025 m. sausio 31 d. posėdžiui (10 val.) ir dalyvavimą jame (3 val.) (apmokėta 2025 m. vasario mėn.) – 2 909,27 Eur; iš viso – 5 122,27 Eur (Rekomendacijų 8.16, 8.19 papunkčiai).

161.       Iš viso pagrįstomis pripažįstamos ieškovės 29 460,67 Eur išlaidos už teisinę pagalbą.

162.       Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur išlaidų už Tomo Seikalio išvadą ir 2 000 Eur už specialisto (Vitalijaus Vilesko) išvadą. Duomenų apie išlaidas kitų specialistų išvadoms ieškovė nepateikė. Kadangi ieškovės išvadomis įrodinėtos aplinkybės pasitvirtino ir teismas jomis vadovavosi, 2 800 Eur patirtos išlaidos už specialistų išvadas prižįstamos pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023, 78–79 punktai). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 11 250 Eur žyminį mokestį ir 20 000 Eur už byloje paskirtą ekspertizę. Šios ieškovės išlaidos taip pat laikomos pagrįstomis.

163.       Iš viso pagrįstomis pripažįstamos 63 510,67 Eur ieškovės išlaidos. Patenkinus 80,42 proc. reikalavimų, ieškovė įgijo teisę į 51 075,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

164.       Atsakovė teismui pateikė duomenis, kad patyrė 71 046,98 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

165.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 14 015,73 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą (PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS21-2738, WLS21-3072; apmokėta 2021 m. spalio mėn.). Šios išlaidos mažinamos iki Rekomendacijose nustatytų – 3 916 Eur (Rekomendacijų 8.2 papunktis). Už prašymo pratęsti terminą parengimą (217,80 Eur), bylos medžiagos analizę (412,91 Eur), susitikimą su klientu (368,45 Eur) atskirai neatlyginama.

166.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 7 648,41 Eur išlaidų už tripliko parengimą (PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS21-4772; WLS22-151; WLS22-714; galutinai apmokėta 2022 m. kovo mėn.). Šios išlaidos mažinamos iki Rekomendacijose nustatytų – 2 397,15 Eur (Rekomendacijų 8.3 papunktis). Už prašymo pratęsti terminą parengimą (217,80 Eur), bylos medžiagos analizę (412,91 Eur), susitikimą su klientu (368,45 Eur), prašymo pratęsti terminą tripliko pateikimui (127,05 Eur) atskirai neatlyginama.

167.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 3 808,96 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje (29,98 val.) (PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS22-1469; WLS22-2266; apmokėta galutinai 2022 m. birželio mėn.). Teismo posėdis truko 2 val. Teisėjų kolegija pagrįstomis laiko išlaidas už 10 val. pasiruošimą teismo posėdžiui ir 2 val. dalyvavimą jame – 2 015,16 Eur (Rekomendacijų 8.19 papunktis). Už prašymo atidėti posėdį parengimo paslaugą, nurodytą sąskaitose, atskirai neatlyginama.

168.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 1 548,74 Eur išlaidų už ekspertų paiešką, klausimų ekspertams formulavimą ir prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimą (PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS22-2266; WLS22-2973; WLS22-4346; apmokėta galutinai 2022 m. spalio mėn.). Pagrįstomis laikomos išlaidos už prašymo parengimą 712,20 Eur, už kitas išlaidas atskirai neatlyginama (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

169.       Atsakovė patyrė 1 893,05 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų (atsiliepimo į ieškovės 2022 m. birželio 6 d. rašytinius paaiškinimus) parengimą (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS22‑2973; apmokėta 2022 m. liepos mėn.). Šios išlaidos mažinamos iki Rekomendacijose nustatytų – 691,96 Eur. (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Toje pačioje sąskaitoje pateikti duomenys, kad atsakovė patyrė 254,10 Eur išlaidų už pasirengimą 2022 m. birželio 13 d. teismo posėdžiui, šios išlaidos nemažinamos.

170.       Atsakovė patyrė 1 187,92 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų (atsiliepimo į ieškovės 2022 m. rugsėjo 12 d. rašytinius paaiškinimus) (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS22-4346; apmokėta 2022 m. spalio mėn.). Šios išlaidos mažinamos iki Rekomendacijose nustatytų – 712,20 Eur (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Toje pačioje sąskaitoje pateikti duomenys, kad atsakovė patyrė 508,20 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje. Šios išlaidos laikomos pagrįstomis ir nemažinamos.

171.       Išlaidos už prašymo nustatyti ieškovei terminą pateikti prašymą ekspertei rengimą 127,05 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS23-417); 721,64 Eur nuomonės (paaiškinimų) į ieškovės prašymą parengimą (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS23-808); 870,29 Eur prašymo dėl iš atsakovo ekspertizei išreikalautų įrodymų prijungimo parengimą (PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS23‑1703; WLS23-2296); 190,58 Eur pranešimo dėl klausimų ekspertei parengimą (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-7136) laikomos pagrįstomis ir nemažinamos.

172.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 3 749,25 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje (29,51 val.) (PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS23-4387; WLS23-4870; WLS23-5549; apmokėta 2023 m. gruodžio mėn.). Posėdis truko trumpiau nei 30 min. Teisėjų kolegija pagrįstomis laiko išlaidas už 4 val. pasiruošimą teismo posėdžiui – 800,04 Eur (Rekomendacijų 8.19 papunktis).

173.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 2 153,50 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. kovo 1 d. teismo posėdyje (16,95 val.) (PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS23-5612; WLS24-6377; WLS24-7136; WLS24-7714; apmokėta 2024 m. balandžio mėn.). Posėdis truko trumpiau nei 30 min. Teisėjų kolegija pagrįstomis laiko išlaidas už 3 val. pasiruošimą teismo posėdžiui – 633,09 Eur (Rekomendacijų 8.19 papunktis).

174.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 1 677,06 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. kovo 20 d. teismo posėdyje (13,20 val.) (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-7714; apmokėta 2024 m. balandžio mėn.). Posėdis truko 3 val. Teisėjų kolegija šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis.

175.       Išlaidos už nušalinimo pareiškimo parengimą (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-8851) nepripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis, nes prašymas parengtas atsakovės iniciatyva ir netenkintas.

176.       Išlaidos už prašymą atsisakyti priimti patikslintą ieškinį 349,39 Eur, atsiliepimo į jį parengimą 254,10 Eur ir atsiliepimo rašytinių paaiškinimus parengimą 1 744,40 Eur laikytinos pagrįstomis (PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS24-10517; WLS24-10517; WLS24-10517).

177.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 1 943,87 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje (15,30 val.) (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-10517; apmokėta 2024 m. rugsėjo mėn.). Posėdis truko trumpiau nei 30 min. Teisėjų kolegija pagrįstomis laiko išlaidas už 3 val. pasiruošimą teismo posėdžiui – 648,30 Eur (Rekomendacijų 8.19 papunktis).

178.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 3 449,41 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje (27,15 val.) (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-11172; apmokėta 2024 m. spalio mėn.). Teismo posėdis truko trumpiau nei 30 min. Teisėjų kolegija pagrįstomis laiko išlaidas už 5 val. pasiruošimą teismo posėdžiui – 1 098,20 Eur (Rekomendacijų 8.19 papunktis).

179.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 3 577,73 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. spalio 28 d. teismo posėdyje (28,16 val.) (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-11401; apmokėta 2024 m. lapkričio mėn.). Atsižvelgus į tai, kad prieš tai atlygintos išlaidos už pasiruošimus teismo posėdžiams, kurie buvo atidėti, už pasiruošimą šiam posėdžiui atskirai neatlyginama.

180.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 2 541 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. lapkričio  27 d. teismo posėdyje (20 val.) (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-12182; apmokėta 2024 m. gruodžio mėn.). Teismo posėdis truko 3 val. Teisėjų kolegija pagrįstomis laiko išlaidas už 3 val. pasiruošimą teismo posėdžiui ir 3 val. dalyvavimą jame – 1 317,84 Eur (Rekomendacijų 8.19 papunktis).

181.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 2 922,15 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdyje (23 val.) (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS25-392; apmokėta 2025 m. kovo mėn.). Posėdis truko 3 val. Teisėjų kolegija pagrįstomis laiko išlaidas už 10 val. pasiruošimą teismo posėdžiui ir 3 val. dalyvavimą jame – 2 909,27 Eur (Rekomendacijų 8.19 papunktis).

182.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 2 515,59 Eur išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. kovo 31 d. teismo posėdyje (atsakovės nurodytas suteiktų paslaugų kiekis – 19,80 val.) (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS25-1188; apmokėta 2025 m. balandžio mėn.). Posėdis truko 2 val. Teisėjų kolegija pagrįstomis laiko išlaidas už 10 val. pasiruošimą teismo posėdžiui ir 2 val. dalyvavimą jame – 1 167,95 Eur (Rekomendacijų 8.19 papunktis).

183.       Teisėjų kolegija taip pat pagrįstomis laiko 127,05 Eur išlaidas už prašymo prijungti įrodymus parengimą (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS24-11401), tačiau toje pačioje sąskaitoje nurodytų išlaidų už prašymo atidėti posėdį parengimą neatlygina.

184.       Atsakovės išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą (6 386,99 Eur; PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS25-907; WLS25-1188) neatlyginamos, nes jų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepriėmė; taip pat neatlyginamos išlaidos už pasirengimą 2025 m. gegužės 5 d. posėdžiui, nes šio posėdžio metu vyko tik sprendimo paskelbimas (PVM sąskaita faktūra Nr. WLS25-1188); taip pat atskirai neatlyginama už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS22-1469; WLS25-392; WLS25-1188), nes tai daugiau techninio pobūdžio dokumentas.

185.       Atsakovė taip pat prašė atlyginti 30 584,48 Eur kitų išlaidų (už specialistų išvadų parengimą). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

186.       Atsakovės prašomų priteisti išlaidų už specialistų išvadų parengimą dalį (4 840 Eur) sudaro išlaidos už Vilniaus universiteto Teisės fakulteto 2021 m. spalio 8 d. teisinės išvados Nr. (1.5) 220000-S-115 parengimą. Išvadoje pateikiama teisinė nuomonė, susisteminta teismų praktika dėl pasiūlymų vertinimo siaurąja prasme, taip pat nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties (atsakant į klausimą, ar ja pakeista praktika dėl pasiūlymų vertinimo siaurąja prasme). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisės taikymas ir aiškinimas yra teismo, vykdančio jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, prerogatyva, į tai, jog išvada byloje nesiremta, nevertina atsakovės išlaidų šiai išvadai parengti kaip būtinų, todėl jos neatlyginamos. 

187.       Kitą atsakovės prašomų priteisti išlaidų už specialistų išvadas dalį (6 050 Eur) sudaro išlaidos už UAB ,,Forensic and Investigation Services“ ekspertinio tyrimo paslaugas (2022 m. sausio 14 d. konsultacinę išvadą Nr. A1858). Išvadoje pateikiama nuomonė dėl galimo ieškovės negauto grynojo pelno apskaičiavimo metodo (pažymima, kad skaičiavimai dėl negautojo grynojo pelno išvadoje nepateikti). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išvadoje nepateikti skaičiavimai dėl ieškovės negauto grynojo pelno, o pateikta išvada dėl grynojo pelno apskaičiavimo metodo – iš negautų pajamų atimant sąnaudas ir pelno mokestį, dėl kurio aiškiai pasisakyta teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose (žr. šios nutarties 97 punktą), nevertina atsakovės patirtų išlaidų šiai išvadai parengti kaip būtinų, todėl jos neatlyginamos.

188.       Atsakovės prašomų priteisti išlaidų už specialistų išvadas dalį (19 360 Eur) sudaro ir išlaidos už UAB ,,Forensic and Investigation Services“ (Rimo Butkevičiaus ir Eriko Lenkevičiaus) konsultacinės išvados Nr. A1895 parengimą; taip pat 334,48 Eur išlaidos registrams. Nors išvadoje įrodinėjamos aplinkybės nepasitvirtino ir teismas nesivadovavo jomis (žr. šios nutarties 129–130 punktus), teisėjų kolegija vertina, kad jos buvo būtinos, siekiant atsikirsti į ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl negauto grynojo pelno dydžio. Teisėjų kolegija taip pat būtinomis pripažįsta išlaidas duomenų registrams, siekiant gauti ir pateikti bylos nagrinėjimui svarbius duomenis. Atsakovė įgijo teisę į 19 694,48 Eur (19 360 Eur + 334,48 Eur) išlaidų atlyginimą.

189.       Iš viso atsakovės pagrįstomis išlaidomis pripažįstama 45 537,70 Eur suma. Atmetus 19,58 proc. ieškovės reikalavimų, atsakovė įgijo teisę į 8 916,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

190.       Atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 42 159 Eur (51 075,28 Eur – 8 916,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

188.Ieškovės apeliacinio skundo patenkinta dalis – 37,16 proc., atmesta dalis – 62,84 proc. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 17 110 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė duomenis, kad už sprendimo analizę, apeliacinio skundo parengimą patyrė 17 641,80 Eur išlaidų. Prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Už šią paslaugą apmokėta 2025 m. rugpjūčio mėn. Pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą – 5 844,25 Eur. Iš viso pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su apeliacinio skundu parengimu, pripažįstama 22 954,25 Eur suma (5 844,25 Eur už apeliacinio skundo parengimą + 17 110 Eur žyminis mokestis).

191.       Atsakovė pateikė duomenis, kad dėl atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo patyrė 6 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Už šią paslaugą apmokėta 2025 m. rugpjūčio mėn. Prašomos priteisti išlaidos pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį sumažinamos iki 3 039,01 Eur.

192.       Pagal ieškovės apeliacinio skundo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovė įgijo teisę į 8 529,80 Eur išlaidų atlyginimą, o atsakovė – į 1 909,71 Eur išlaidų atlyginimą. Atlikus įskaitymą, pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę į 6 620,09 Eur išlaidų atlyginimą.

193.       Atsakovės už apeliacinio skundo parengimą patirtos išlaidos (15 015 Eur) neatlyginamos.

194.       Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsakovės apeliacinio skundo analizę, atsiliepimo į jį parengimą patyrė 24 200 Eur išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Už šią paslaugą apmokėta 2025 m. rugpjūčio mėn. Prašomos priteisti išlaidos pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį sumažinamos iki 3 039,01 Eur.

195.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę 3 039,01 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu.

196.       Ieškovės 3 557,40 Eur išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, atsižvelgus į tai, kad jam parengti nereikėjo specialių teisinių žinių, taip pat rašytinių paaiškinimų parengimą, atsižvelgus į tai, jog apeliacinės instancijos teismas juos atsisakė priimti, neatlyginamos.

197.       Iš viso bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė įgijo teisę į 9 659,10 Eur (6 620,09 Eur + 3 039,01 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisiamos 9 659,10 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

198.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad teismo ekspertei buvo sumokėtas 20 000 Eur užmokestis. Nors ekspertė pateikė prašymą sumokėti jai papildomai 4 200 Eur užmokestį už ekspertizę ir 137,13 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tinkamai atlikto ekspertės darbo dalį ir sumokėto avanso sumą, ekspertės prašymo dėl papildomo užmokesčio sumokėjimo netenkino. Ši apskųsto teismo sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

                Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        ,,Ieškovės akcinės bendrovės „HISK“, juridinio asmens kodas 147710353, ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710061, patenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei akcinei bendrove „HISK“, juridinio asmens kodas 147710353, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 2 736 556,13 Eur (du milijonus septynis šimtus trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 13 ct) žalos atlyginimą (negautą grynąjį pelną), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 736 556,13 Eur (dviejų milijonų septynių šimtų trisdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 13 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. birželio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 42 159 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

        Ekspertės Jurgitos Banytės 4 337,13 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 13 ct) užmokesčio dalies iš šalių nepriteisti.“

        Priteisti ieškovei akcinei bendrove „HISK“, juridinio asmens kodas 147710353, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 9 659,10 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                        Vilija Mikuckienė

                                                                                Laima Ribokaitė