Civilinė byla Nr. 2-865/2010
Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1(S)
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro
Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010
m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti papildomą žyminį
mokestį už pareikštą priešieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2169-565/2010 pagal
ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Doleta“ ir uždarosios akcinės bendrovės
„Vilniaus Doleta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“ ir V. R. dėl žalos atlyginimo bei atsakovo V.
R. priešieškinį ieškovams uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“ ir uždarajai
akcinei bendrovei „Vilniaus Doleta“, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei
„Rūdupis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį
skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus
Doleta“ atstovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš
atsakovų UAB „Rūdupis“ bei V. R. 3 385 642,51 Lt žalos
atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi
išlaidas.
Atsakovas V. R. pareiškė
priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu jo ir ieškovo UAB „Vilniaus
Doleta“ 2009 m. birželio 17 d. sudarytą sandorį dėl žalos atlyginimo bei
priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu
atsakovas prašo pripažinti sandorį dėl žalos atlyginimo negaliojančiu, kaip
sudarytą dėl psichologinio spaudimo ir grasinimo, bei nurodo, kad toks ginčas yra
neturtinio pobūdžio.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 10
d. nutartimi nustatė atsakovui V. R. terminą sumokėti 8
870 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad priešieškinio reikalavimas yra
turtinis, nes juo atsakovas siekia panaikinti savo prievolę sumokėti ieškovui
UAB „Vilniaus Doleta“ 500 000 Lt. Priešieškinis turi būti apmokėtas 9 000 Lt
dydžio žyminiu mokesčiu. Kadangi atsakovas sumokėjo tik 130 Lt dydžio žyminį
mokestį, jis papildomai turi sumokėti 8 870 Lt žyminį mokestį.
Atsakovo V. R. atstovė
atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir
perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti
iš naujo. Skunde pažymima :
1.
Teismas
nepagrįstai konstatavo, kad priešieškinio reikalavimas yra turtinis. Reiškiamas
priešieškinis yra neturtinio pobūdžio. Juo neprašoma priteisti turtą ar pinigų
sumą, o tik prašoma nustatyti faktą, t.y. pagal procesinę formą reiškiamas
negatyvus priešieškinis dėl sandorio negaliojimo fakto pripažinimo.
2.
Atsakovas
nereikalauja, kad teismas įpareigotų ieškovą atlikti tam tikrus veiksmus jo
atžvilgiu, jis tik ginasi nuo ieškovų pareikštų reikalavimų dėl pinigų
priteisimo ir siekia įrodyti faktą, jog sudarytas sandoris yra negaliojantis.
3.
Atsakovas
nereiškia papildomų materialiųjų reikalavimų, susijusių su pinigų ar kito turto
priteisimu, o siekia įrodyti, kad ginčijamas sandoris nesukelia jam teisinių
padarinių.
Ieškovų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus
Doleta“ atstovas atsiliepime į atsakovo V. R. atskirąjį
skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime pažymima, kad atsakovas ginčija ieškovo turtinę teisę gauti iš
atsakovo sutartyje nurodytas pinigų sumas. Atmetus atsakovo priešieškinį,
atsakovui liktų turtinė pareiga sumokėti ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ pusę
milijono litų. Priešieškinio tenkinimo atveju ieškovas patirtų turtinių
praradimų. Teismas teisingai nustatė pareikštų reikalavimų pobūdį bei tinkamai pritaikė
žyminio mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančias teisės normas.
Atsakovo UAB „Rūdupis“ atstovas
atsiliepime į atsakovo V. R. atskirąjį skundą prašo
panaikinti teismo nutartį ir perduoti atsakovo priešieškinio priėmimo klausimą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime pažymima, kad
atsakovo pareikštas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio. Juo prašoma tik
nustatyti faktą – pripažinti sandorį negaliojančiu.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos
teismo nutartis, kuria atsakovo V. R. priešieškiniu pareikštas
reikalavimas pripažintas turtinio pobūdžio reikalavimu ir už tokį reikalavimą jis
įpareigotas sumokėti papildomą žyminį mokestį, laikytina pagrįsta ir teisėta. Klausimas
sprendžiamas vadovaujantis atsakovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu
pagrindu, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties
negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Esminis šiuo atveju sprendžiamas klausimas
- ar priešieškiniu pareikštas reikalavimas yra turtinio ar neturtinio pobūdžio,
kuris nulemia už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio dydį.
Teisė kreiptis į teismą realizuojama tam
tikra CPK nustatyta tvarka.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio - įstatymo
nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius
veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas
proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.),
o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1
dalies 2 punkte nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį
ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.).
Tam, kad išspręsti klausimą, koks žyminis
mokestis mokėtinas už pareikštą procesinį dokumentą (šiuo atveju priešieškinį),
teismas turi įvertinti pareikšto priešieškinio pagrindą, dalyką, kokios rūšies
priešieškinis pareikštas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar
atmetimo atveju ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas
yra reiškiamas. Ieškiniai (priešieškiniai) pagal procesinį tikslą skirstomi į
ieškinius (priešieškinius) dėl pripažinimo, dėl priteisimo ir dėl teisinių
santykių modifikavimo. Neatsižvelgiant į tai, ar ieškiniai (priešieškiniai) dėl
pripažinimo (actiones sine condemnatione) yra pozityvūs ar negatyvūs, jų
paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka. Negatyviu ieškiniu (priešieškiniu)
dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio
ar jo dalies nebuvimą (pvz., dėl
sandorio pripažinimo negaliojančiu) (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m.
lapkričio 8 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-725/2007, 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-83/2009).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai
UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ yra pareiškę ieškinį, kuriuo prašė
priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Rūdupis“ ir V. R. 3
385 642,51 Lt žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas V. R. 2009 m. birželio 17 d. raštu ieškovo direktoriui
patvirtino, jog sistemingai perduodavo UAB „Rūdupis“ konfidencialią
informaciją, pripažino, jog tokiais veiksmais ieškovui padarė žalą ir
įsipareigojo ją atlyginti (b. l. 1-9). Atsakovas V. R. pareikštu
priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu jo ir ieškovo UAB „Vilniaus
Doleta“ 2009 m. birželio 17 d. sudarytą sandorį - įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo.
Ieškovas šį įsipareigojimą prašo pripažinti kaip negaliojantį dėl jo atžvilgiu
daryto grasinimo bei psichologinio spaudimo (b. l. 11-16). Iš byloje esančio
2009 m. birželio 17 d. įsipareigojimo nuorašo matyti, kad juo V.
R. pripažino, jog sąmoningai perduodavo UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus
Doleta“ slaptus dokumentus UAB „Rūdupis“ bei sutiko, kad padarė įmonei žalą,
kurios dydis tarpusavio susitarimu yra įvertintas 500 000 Lt suma (b. l. 17). Pirmosios
instancijos teismas skundžiama 2010 m. kovo 10 d. nutartimi priešieškinio
reikalavimą laikė turtiniu, nes, pasak teismo, juo atsakovas siekia panaikinti
savo prievolę sumokėti ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ 500 000 Lt žalos
atlyginimą (b. l. 22). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su
atsakovo skundo argumentais, jog jo pareikštas priešieškinis yra neturtinio
pobūdžio.
Atsakovo V. R. priešieškinio
reikalavimu neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o tik prašoma nustatyti
faktą, tai yra reiškiamas negatyvus reikalavimas dėl pripažinimo (dėl sandorio
- įsipareigojimo negaliojimo fakto
pripažinimo). Šiuo atveju atsakovas nereikalauja, kad teismas įpareigotų ieškovą
atlikti tam tikrus veiksmus jo atžvilgiu (pavyzdžiui, atlyginti žalą ar
perduoti turtą ir pan.). Atvirkščiai, atsakovas V. R. ginasi
nuo ieškovo pareikštų reikalavimų dėl žalos priteisimo ir siekia įrodyti faktą,
jog jo įsipareigojimas atlyginti žalą yra negaliojantis dėl grasinimu ir
spaudimu jam padaryto poveikio. Atsakovas, ginčydamas įsipareigojimą (kaip
sandorį), neprašo taikyti restitucijos. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su
atskirojo skundo argumentu, jog ginčijamo įsipareigojimo pripažinimo
negaliojančiu atveju atsakovas neįgytų turtinių teisių.
Teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas
turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio
negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju
įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Paprastasis žyminis
mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių
pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų
atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad priešieškinio tenkinimo
atveju teismo sprendimu būtų panaikinta vieno iš ieškovo turtinio reikalavimo
teisė į atsakovą ir dėl to UAB „Vilniaus Doleta“ patirtų turtinių praradimų.
Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovo V. R. ginčijamas
įsipareigojimas yra tik vienas iš faktinių įrodymų, kurių pagrindu ieškovai ieškiniu
reiškia reikalavimus atsakovams dėl žalos padarymo ir jos atlyginimo. Teismo
sprendimu panaikinus atsakovo V. R. ginčijamą
įsipareigojimą, ieškovai neprarastų turtinės teisės į atsakovus, o savo
reikalavimus galėtų grįsti kitais įrodymais, patvirtinančiais atsakovų
padarytos žalos faktą. Dar kartą pažymėtina, kad vertinant priešieškiniu
pareikšto reikalavimo pagrindą ir dalyką, pasakytina tai, jog atsakovo
įsipareigojimo ginčijimas, kai restitucija atsakovo pareikšto reikalavimo
atžvilgiu negalima (nes tiek patenkinus, tiek atmetus priešieškinį, atsakovas
nepraturtėtų), yra neturtinio pobūdžio reikalavimas ir teismas negali
reikalauti už jo pareiškimą CPK 80 straipsnio 1
dalies 1 punkte nustatyto proporcinio žyminio mokesčio mokėjimo.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia,
jog atsakovo pareikštas priešinis reikalavimas,
kuris priešieškinio rezoliucinėje dalyje įvardytas kaip reikalavimas dėl 2009
m. birželio 17 d. sandorio (įsipareigojimo) dėl žalos atlyginimo pripažinimo
negaliojančiu, yra neturtinio pobūdžio, todėl už jo nagrinėjimą turi būti
mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas
netinkamai nustatė atsakovo pareikšto reikalavimo pobūdį ir dėl to netinkamai
taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reguliuojančias proceso teisės normas,
nepagrįstai atsakovo priešieškinyje pareikštą reikalavimą laikė turtiniu bei
įpareigojo už jį primokėti trūkstamą žyminį mokestį, todėl pirmosios
instancijos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis naikintina, o atsakovo V. R. priešieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos
teismui perduotinas spręsti iš naujo (CPK 80 str. 1 d. 1-2
p., 85 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010
m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti atsakovo V. R. priešieškinio
priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis